Byla 2-1130/2012
Dėl teisės į bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimą, piniginių lėšų ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-577-372/2012 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl teisės į bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimą, piniginių lėšų ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. P., prašydama pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį piniginių lėšų, t.y. 1 004 643,62 Lt, priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka nutraukta 1989 m., tačiau ištuoka buvo fiktyvi, šalys faktiškai kartu gyveno iki 2008 m., turėjo bendrą šeimos sąskaitą, kurioje sukaupė 2 009 827,24 Lt, todėl pusė šios sumos priklauso ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas trečiuosius asmenis už 1 004 643,62 Lt; nesant nekilnojamojo ar kilnojamojo turto areštuoti pinigines lėšas už 1 004 643,62 Lt, esančias kredito įstaigose. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino.

52012 m. vasario 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas, gavęs atsakovo atskirąjį skundą, panaikino 2012 m. sausio 18 d. nutartį, nutarė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Ieškovė 2012 m. vasario 29 d. pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydama, kad reikalavimo suma yra didelė, todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovas, siekdamas išvengti teismo sprendimo vykdymo, gali paslėpti turtą arba tyčia sumažinti jo vertę.

6Atsakovas prašė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas nurodė, jog neegzistuoja tikimybė, kad bus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, tai eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką; didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti atsakovo turto areštą. Atsakovas prašė nuostolių užtikrinimui atlyginti įpareigoti ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 1 004 643,62 Lt sumą, ieškovei už nepagrįsto ieškinio pateikimą skirti 20 000 Lt baudą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies; teismas padarė įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo atsakovui priklausančiam turtui: žemės sklypui, gyvenamajam namui, pastatui–garažui, pastatui–ūkiniam pastatui, kitiems statiniams (inžineriniams) – kiemo statiniams. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgė į tai, kad ieškinio reikalavimo suma yra labai didelė, įvertino aplinkybę, kad pats atsakovas nurodė turintis pakankamai daug kreditorių. Teismas, pažymėjęs, kad atsakovo pateiktas turto kiekis patvirtina, jog palankus ieškovei teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinęs tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie realius nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo atžvilgiu, bei siekdamas užtikrinti ne tik ieškovės, bet ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą, teismas nusprendė viešame registre padaryti įrašą dėl atsakovui priklausančių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo ar apsunkinimo bet kuria forma draudimo. Teismas sprendė, kad šio turto gali užtekti galimo sprendimo vykdymui užtikrinti, o taip pat nurodė, kad nutarties priėmimo metu detaliai nevertino paties reikalavimo pagrįstumo. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių priteisimo iš ieškovės. Teismas taip pat nurodė, kad tik įvertinus ieškovės elgesį per visą bylos nagrinėjimo laiką bus galima spręsti apie ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartį, ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 20 000 Lt baudą, įpareigoti ieškovę pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, t. y. į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 785 000 Lt. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas savo iniciatyva nagrinėjo pakartotinį ieškovės prašymą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu, ieškovei nesiėmus būtinų įstatymo nustatytų veiksmų realizuoti dar 2012 m. sausio 18 d. nutartį, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nekonstatavo ieškovės piktnaužiavimo procesinėmis teisėmis fakto ir netaikė ieškovei jokių sankcijų.
  2. Esant tam pačiam prašymui dėl to paties dalyko teismas priėmė priešingą sprendimą – 2012 m. kovo 13 nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors 2012 m. vasario 28 d. nutartimi tapatų ieškovės prašymą atmetė.
  3. Teismas savo iniciatyva, nesant ieškovės prašymo, taikė laikinąją apsaugos priemonę numatytą CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte – draudimą perleisti nuosavybės teises, padarant įrašą viešame registre. Laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva teismas gali taikyti tik išimtiniais įstatyme nurodytais atvejais ir išsamiai motyvavęs savo poziciją. Ieškovė neprašė tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kokios buvo pritaikytos, o teismas nepagrindė savo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo siekiant apginti viešąjį interesą. Privačiame dviejų fizinių asmenų ginče dėl jų asmeninės nuosavybės viešo intereso nėra.
  4. Preliminariai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškovės ieškinys negalėtų būti tenkinamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu yra negalimas. Norint pripažinti teisę į bendrąją dalinę nuosavybę, reikia įrodyti savo dalį joje, t.y. tam tikros rūšies įnašą į bendrąją nuosavybę, tuo tarpu ieškovė įrodinėjo neva šalys ilgus metus po formalių skyrybų gyveno kaip šeima ir to rezultatas neva turėtų būti ieškovės dalies atsakovo nuosavybėje pripažinimas. Ieškovės argumentavimas yra nepagrįstas, ji neįrodė, kad padarė įnašą į atsakovo nuosavybę, todėl preliminariu vertinimu ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmiausia turi patikinti, ar teisėtai iškėlė civilinę bylą, ir tik tada spręsti procesinį klausimą.
  5. Didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti atsakovo turto areštą. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes.
  6. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ne tik antrą kartą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ir pareikšdama nepagrįstą ieškinį. Ieškovei turėtų būti paskirta maksimali 20 000 Lt bauda.
  7. Teismas savo iniciatyva taikė laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis hipotetinias ieškovės teiginiais, esą atsakovo turto gali nepakakti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymui, tačiau teismui nepakako atsakovo hipotetinių teiginių apie tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje jam padarys ieškinio sumos dydžio nuostolius. Atsakovo paskaičiuoti nuostoliai, kurie susidarė dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, yra namo vertės (785 000 Lt) galimai negautos pajamos. Nuo pirmosios 2012 m. sausio 18 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas negali įgyvendinti savo teisės laisvai disponuoti turimu turtu ir parduoti savo namą bei tokiu būdu gauti 785 000 Lt. Atsakovas žodžiu kreipėsi į banko įstaigas dėl būsimo kredito gavimo ir sužinojo, kad tai yra beveik neįmanoma dėl taikyto arešto.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Įstatymas nenumato draudimo kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakartotinai, jei jos dėl vienokių ar kitokių priežasčių nustojo galioti ar buvo panaikintos. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė pateikė teismui prašymą tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko.
  2. Pats atsakovas nurodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų 2012 m. sausio 18 d. nutartimi, jis negalėjo parduoti savo 780 000 Lt vertės gyvenamojo namo, taip pat negalėjo kreiptis į banką dėl kredito gavimo, įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Tokie atsakovo teiginiai patvirtina, kad esant neapsunkintam nekilnojamajam turtui, atsakovas imsis priemonių perleisti jį kitiems asmenims arba įkeisti už gaunamą kreditą. Be to, atsakovas taip pat nurodė, kad turi kitų kreditorių, kurie gali prašyti laikinųjų apsaugos priemonių savo teisių gynimui, o tai sumažintų galimybę ieškovei išieškoti priteistą sumą.
  3. Teismas, siekdamas apsaugoti atsakovo interesus nusprendė savo iniciatyva taikyti kitos rūšies laikinąją apsaugos priemonę – padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo atsakovui. Tokia teismo teisė numatyta CPK 148 straipsnio 5 dalyje.
  4. Taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o grėsmė, kad galimas teismo sprendimas bus neįvykdytas. Be to, nenurodymas teismo nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, vadinasi, teismui nekilo abejonių, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14Teismų praktikoje išaiškinta, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimas nesukelia CPK 293 straipsnio 3 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje nustatytų padarinių, t. y. draudimo su tuo pačiu prašymu kreiptis į teismą pakartotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2008). Teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi teisės tokį prašymą palikti nenagrinėtą kaip tapatų, kadangi teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, keitimo ar naikinimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2011). Todėl teisėjų kolegija atsakovo nurodytą argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nagrinėti pakartotinio tapataus ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmeta kaip nepagrįstą.

15Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2012 m. vasario 28 d. nutartimi teismas panaikino 2012 m. sausio 18 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nutaręs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka. Skirtingai nei nurodo atsakovas, 2012 m. vasario 28 d. nutartimi teismas nesprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimo, o nutarė šį klausimą spręsti žodinio proceso tvarka. Ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas buvo išspręstas skundžiama 2012 m. kovo 13 d. teismo nutartimi, kuria, įvertinus būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės prašymas buvo tenkintas. Todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas esant toms pačioms sąlygoms dėl to paties reikalavimo priėmė priešingą sprendimą.

16Ieškovė prašė areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises ieškinio sumai; šio turto nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose (CPK 145 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui (CPK 145 str. 1 d. 2 p.). CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo užtikrins galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir nesuvaržys atsakovo teisių labiau nei būtina. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo draudimo, yra mažiau varžanti atsakovo teises, nei ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo turto areštas. Laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos ieškovės prašymu, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė savo iniciatyva. Aplinkybė, kad teismas taikė mažiau atsakovo teises varžančią laikinąją apsaugos priemonę nei prašė ieškovė, nesudaro pagrindo teigti, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos teismo iniciatyva.

17Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė preliminariai neįvertinęs ieškinio pagrįstumo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Teisėjų kolegijos nuomone, susipažinus su ieškinio ir atsakovo pateikiamais argumentais negalima teigti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, o ieškovės pateikto ieškinio argumentai sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog yra tikimybė, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Skundžiamos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyta aplinkybė, kad teismas nutarties priėmimo metu detaliai nevertino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas apskritai netikrino, ar ieškovė nepareiškė akivaizdžiai nepagrįsto materialinio teisinio reikalavimo. Klausimas dėl ieškinio pagrįstumo sprendžiamas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, priimant sprendimą dėl ginčo esmės, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atsakovo argumentų, susijusių su tuo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės ir elgiasi nesąžiningai, reikšdama ieškinį atsakovui dėl teisės į bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimą.

18Teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė atsižvelgęs ir į tai, kad ieškinio suma - 1 004 643,62 Lt yra labai didelė. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo nurodytu argumentu, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau ši prezumpcija gali būti paneigiama atsakovui pateikus duomenis apie savo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavimo suma jam nėra didelė ir kad neegzistuoja ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 1 004 643,62 Lt ieškinio suma atsakovo fizinio asmens atžvilgiu laikytina didele ir pagrindžia būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).

19Atsakovo prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pakartotinai prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones tuo pačiu pagrindu, be svarbių priežasčių nerealizavus 2012 m. sausio 18 d. teismo nutarties, atmestinas. Tam, kad asmens procesinis veiksmas – prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimas būtų įvertintas kaip piktnaudžiavimas šia procesine teise, turi būti nustatytas prašymo nepagrįstumas ir jį padavusio asmens nesąžiningumas, t. y. sąmoningas veikimas nesilaikant įstatymų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2011). Aplinkybė, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į antstolį dėl areštuoto turto duomenų patikslinimo (CPK 147 str. 6 d.), ir dėl šios priežasties 2012 m. sausio 18 d. teismo nutartimi atsakovo turtui taikytas areštas buvo išregistruotas iš Turto arešto aktų registro, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė sąmoningai veikė prieš įstatymą. Juolab, kad ieškovės pateikti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pripažinti pagrįstais ir tenkinti. Pripažinus pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįsta ir teisėta, pagrindo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra.

20Atsakovas prašė įpareigoti ieškovę pateikti 785 000 Lt vertės nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą. Vadovaujantis CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostata teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Atsakovas nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali parduoti namo ir gauti kredito iš banko, tačiau nepateikė teismui įrodymų, bent iš dalies patvirtinančių realią tikimybę sudaryti namo pardavimo sandorį, t. y. kad ketino parduoti namą, buvo suradęs potencialius pirkėjus, kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo, tačiau kreditą buvo atsisakyta suteikti atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 147 str. 1 d.). Be to, jei teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė realiai itin varžys atsakovo teises, atsakovui nėra užkirstas kelias kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pasiūlant kitą adekvatų teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą.

21Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Atskirojo skundo netenkinti.

24Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. P., prašydama... 5. 2012 m. vasario 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas, gavęs atsakovo... 6. Atsakovas prašė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas nurodė,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovės prašymą... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atskiruoju skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir palikti... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos... 15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2012 m. vasario 28 d. nutartimi teismas... 16. Ieškovė prašė areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį,... 17. Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias... 18. Teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė... 19. Atsakovo prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis... 20. Atsakovas prašė įpareigoti ieškovę pateikti 785 000 Lt vertės nuostolių... 21. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Atskirojo skundo netenkinti.... 24. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą....