Byla e2A-846-232/2018
Dėl baudos ir nuostolių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Daimanta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Daimanta“ ieškinį atsakovui Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ dėl baudos ir nuostolių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas UAB „Daimanta“ (toliau tekste ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 2 896,20 Eur baudą, 5 614,15 Eur netiesioginių nuostolių, 6 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2014-05-14 šalys sudarė Sutartį dėl TIR knygelių gabenimo (toliau tekste ginčo sutartis, sutartis), kas pagal CK 6.808 straipsnį laikoma krovinio vežimo sutartimi, kai vežėjas (ieškovas) įsipareigoja siuntėjo (atsakovo) jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas, (atsakovas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti vežėjui, tai yra ieškovui nustatytą užmokestį.
  2. Atsakovui buvo reikalinga paslauga nurodyta Sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose, kuria būtų garantuotas savalaikis ir patikimas TIR Carnet knygelių tarptautinis gabenimas. Tuo tikslu, atsakovo sudaryta TIR komisija skelbė konkursą ir įvertinusi gautus vežėjų pasiūlymus, nustatė, kad ieškovas pateikė geriausią pasiūlymą (mažiausią kainą) TIR Carnet knygelių saugiam gabenimui užtikrinti. Be to, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas turi ilgalaikės ir reikiamos patirties bei žinių tarptautinių gabenimų paslaugų teikimo srityje, sudarė ginčo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovo pateiktais užsakymais vykdyti TIR Carnet knygelių gabenimą maršrutu Jankiškių g. 41, LT - 02300 Vilnius (Lietuva) - 16 Chemin de la Voie - Creuse B.R 44 CH-1211 Ženeva (Šveicarija) ir atgaliniu maršrutu 16 Chemin de la Vole - Creuse B.P. 44 CH-1211 Ženeva (Šveicarija) - Jankiškių g. 41, Vilnius (Lietuva). Atsakovas įsipareigojo už ieškovo suteiktas vežimo paslaugas ieškovui mokėti Sutarties 4.1 punkte nurodytą paslaugų kainą - fiksuotą 7 400 Lt (2 143 Eur), plius PVM atlyginimą. Vykdydamas ginčo sutartį ieškovas atliko 42 tarptautinius reisus, už kuriuos atsakovas sumokėjo 45 018,26 Eur sumą.
  3. Tikslu, kad ieškovas galėtų tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus neatidėliotinai šios paslaugos vykdymui ieškovas išskirtinai parengė (pritaikė) (išperkamosios nuomos (lizingo) sutarties pagrindu iš Swedbank lizingas įsigytą naują transporto priemonę FIAT DUCATO FURGONE. Su šia transporto priemone ieškovas atliko kelis vežimus, tačiau dėl techninio stovio tolimesnis jos eksploatavimas jau buvo nebe saugus, todėl ieškovas atliko visus būtinus veiksmus kitos transporto priemonės įsigijimui. Vykdydamas tokį įsipareigojimą užtikrino ir nuolatinį dviejų savo darbuotojų darbo pobūdį taip, kad visuomet reikiami darbuotojai būtų pasirengę išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Kadangi sutartis buvo sudaryta neterminuotai, atsakovas buvo suinteresuotas užsitikrinti pastovių ir nekintamų paslaugų teikimą, todėl ieškovas privalėjo užtikrinti savo darbuotojų - TIR Carnet knygelių - vežėjų nekintamą išlaikymą ir tuo pačiu, esant nenumatytoms aplinkybėms (vairuotojo liga, atostogos ar pan.) užtikrinti reikalavimus atitinkančią pamainą. Sutartis vežėją „susaistė“ su tam tikra konkrečia pareiga ir/ar įsipareigojimu, tai yra užtikrinti atitinkamus reikalavimus turinčia transporto priemone, pritaikyta tarptautiniam krovinio - TIR Carnet knygelių gabenimui ir atitinkamo vairuotojo galimybe atsakovo nurodytu laiku atlikti muitinės procedūras ir išvykti iš Lietuvos teritorijos. Dėl šių priežasčių ginčo sutartis laikytina „išskirtinio“ vežimo paslaugų sutartimi, kai vežėjas įsipareigoja vežti krovinius tik pagal vieno konkretaus užsakovo užsakymus.
  4. 2016-08-19 raštu Nr. S-570 atsakovas pranešė ieškovui, kad nutraukia sutartį. Ieškovas 2016-08-22, gavęs pranešimą suprato, jog atsakovas vienašališkai, be jokios priežasties, sutartį nutraukė atbuline data, kas prieštaravo ginčo sutarties 9.3 punkto sąlygai, jog apie sutarties nutraukimą atsakovas raštu praneša ieškovui prieš 6 (šešis) mėnesius.
  5. Ieškovas 2016-08-29 raštu Nr. 16/LNVAA pranešė (priminė) apie minėtą sutarties sąlygą atsakovui ir atsižvelgdamas į tai, jog atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas sutarties tinkamam vykdymui užtikrinti yra įsigijęs naują transporto priemonę, nurodė besitikintis geranoriško nuostolių atlyginimo, kuriuos sukėlė netikėtas sutarties nutraukimas. Atsakovas 2016-09-22 raštu Nr. S-642 informavo ieškovą, jog sutartis bus nutraukta po 6 (šešių) mėnesių nuo įspėjimo gavimo dienos.
  6. Nors atsakovas pripažino, kad sutartis gali būti nutraukta tik po 6 mėnesių, tačiau TIR Carnet knygelių vežimo paslaugos faktinį teikimą ieškovui sustabdė neįspėjęs. Vežimo paslaugas per ginčo sutarties galiojimo laikotarpį (6 mėnesius) 5 kartus atliko kitas ūkio subjektas. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė ginčo sutarties 14.1 punkto reikalavimus, nes dėl TIR Carnet knygelių gabenimo paslaugos, dar ginčo sutarties galiojimo laikotarpiu, susitarė su kitu asmeniu, kas įtakojo faktinį sutarties vykdymo nutraukimą, nors šalys sutarties 14.1 punktu buvo sutarę - neperleisti visų ar dalies teisių ir pareigų pagal sutartį jokiai trečiai šaliai, tačiau atsakovas vienašališkai šią sutarties sąlygą sulaužė. Tokie atsakovo veiksmai laikytini esminiu sutarties pažeidimu ir atsakovas privalo atlyginti ieškovui dėl to atsiradusius nuostolius bei sumokėti sutarties 5.2 punktu nustatyto dydžio baudą - 10 000 Lt (2 896,20 Eur). Sutarties 9.3 punktu šalys be kita ko buvo sutarę, jog sutartis vienašališkai gali būti nutraukiama tik dėl svarbių priežasčių, kurių šiuo atveju nebuvo ir kurių atsakovas nepranešė ieškovui informuodamas apie sutarties nutraukimą.
  7. Kadangi atsakovas nutraukimo terminą faktiškai pažeidė, sutartimi aptartos paslaugos teikimą perleisdamas vykdyti trečiajai šaliai dar sutarties galiojimo laikotarpiu, jis turi atlyginti dėl tokio savo neteisėto elgesio ieškovo patirtus nuostolius, kuriuos sudaro ieškovo per 6 mėnesius negautos pajamos, kurias sudaro 5 614,15 Eur suma, gaunama iš 10 715 Eur sumos, kurią atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui už 5 šešių mėnesių laikotarpiu kito vežėjo vykdytus pervežimus ( 5 x 2 143 Eur =10 715 Eur), atėmus ieškovo būtinųjų išlaidų šiems pervežimams atlikti sumą 5 100,85 Eur. Kadangi nuostoliai ir netesybos (bauda) kildinami iš skirtingų pobūdžio pažeidimų, netesybos neturėtų būti įskaitomos į nuostolius. Jeigu teismas visgi laikys, kad įskaitymas turėtų būti atliekamas, tai bauda, kaip netesybos turėtų būti įskaitomos į nuostolius o ne atvirkščiai.
  8. Atsakovas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ (toliau tekste Asociacija arba atsakovas) atsiliepime į ieškinį bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad sutartimi ieškovas įsipareigojo pagal Asociacijos užsakymą vykdyti tarptautinį TIR knygelių gabenimą, o atsakovas atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Sutartis kvalifikuotina atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad jis remiantis CK 6.721 straipsnio 1 dalimi turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir be svarbios priežasties, kurią ir įgyvendino.
  9. Be to pažymėjo, kad sutarties nutraukimą lėmė ir svarbios priežastys. Pirma, paslaugų kaina atsakovui buvo per didelė, neatitiko rinkos kainų, naujajam paslaugų teikėjui atsakovas moka vidutiniškai 35 proc. mažiau nei mokėjo ieškovui (atitinkamai 2 143 Eur ir 1 250 Eur). Antra, Sutarties sudarymo metu ieškovo vadovas D. A. buvo atsakovo kolegialaus valdymo organo (prezidiumo) nariu, kas kitiems atsakovo (Asociacijos) nariams galėjo kelti abejonių apie valdymo skaidrumą, jos valdymo organų narių asmeninių interesų tenkinimą (CK 2.87 straipsnio 1-4 dalys).
  10. Nurodė, kad ieškovo nurodomas sutarties 14.1 punktas draudžia šalims perleisti visų arba dalies teisių ir pareigų pagal sutartį jokiai trečiajai šaliai. Asociacijai sutarties suteikta pagrindinė teisė yra teisė reikalauti iš ieškovo atlikti sutarties sąlygas atitinkantį TIR knygelių gabenimą. Šios reikalavimo teisės Asociacija niekam neperleido, joks kitas asmuo iš ieškovo nereikalauja vykdyti sutartyje numatyto gabenimo. Tuo tarpu Asociacijos teisė nuspręsti, kad jau apskritai reikalinga TIR knygelių gabenimo paslauga, nustatyti jos sąlygas ir pasirinkti paslaugos teikėją, kyla iš Asociacijos teisnumo (CK 2.74 straipsnis), o ne sutarties. Aptariama sutarties norma yra skirta ir reglamentuoja visiškai kitus dalykus, pavyzdžiui, draudimą ieškovui perleisti sutartos paslaugos teikimą kitam asmeniui, Asociacijai – perleisti pareigą kitam asmeniui atsiskaityti su ieškovu. Dėl šios priežasties sutarties 14.1 punkto pažeidimo negalima sieti su tuo, kad Asociacija pasirinko kitą paslaugų teikėją.
  11. Pažymėjo, kad sutartis nesuteikė ieškovui TIR knygelių gabenimo monopolijos, nedraudė Asociacijai paraleliai turėti ir kitų analogiškos paslaugos teikėjų, negarantavo ieškovui tam tikro užsakymų kiekio, jų reguliarumo, paslaugos buvo teikiamos ne kiekvieną mėnesį) (sutarties 1, 3 dalis). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta jog turi būti atlyginamos paslaugų teikėjo patirtas išlaidos, o ne jo negautos pajamos. Atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu už suteiktas TIR knygelių gabenimo paslaugas; jokių pretenzijų dėl to byloje nepareikšta. Asociacijos pasinaudojimas CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise vienašališkai nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį negali būti laikomas neteisėtu, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti sutartyje numatytos baudos kaip civilinės atsakomybės formos (CK 6.245 straipsnio 1, 3 dalys). Baudos sumokėjimo nenumato ir pati aptariama norma, kalbėdama apie paslaugų teikėjo teisę į atlyginimo dalį ir patirtas protingas išlaidas.
  12. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad nors ieškovo vadovas sudarant sutartį buvo prezidiumo narys, bet sutartis buvo sudaryta konkurso būdu. Dabar atsakovas gauna pervežimo paslaugą pigiau, tačiau ilgesnį dienų skaičių užtrunka gabenimas. Ieškovas nedalyvavo 2016-08-26 skelbtame konkurse, nes 2016-09-22 atsakovo raštas patvirtino, kad sutartis galios 6 mėnesius, ką numato sutartis. Atsakovas nutraukdamas sutartį, privalėjo laikytis sutartinių nuostatų. Sutarties turinys leidžia daryti išvadą, kad sutartis buvo krovinių vežimo keliais. Bauda kildinama iš sutarties 9.3 punkto pažeidimo, o netiesioginiai nuostoliai – pažeidus sutarties 14.1 punktą, kuris suteikė ieškovui išimtinę teisę teikti pervežimo paslaugas atsakovui. Ieškovas, po konkurso paskelbimo (2016-08-26) nebeteko teisės įgyvendinti susitarimą, nors sutartis nebuvo nutraukta. Atsakovo vadovybė niekada neginčijo sutartinių nuostatų. Prašė mažinti atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
  13. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad pati sutartis savo esme yra paslaugų teikimo sutartis, o vežimo santykiai tarp šalių susiformavo tik konkretaus užsakymo pagrindu. Ginčo sutartimi yra aptartas bendradarbiavimas TIR knygelių pervežimo srityje, bet ne konkretus, atskiras vežimas. Tarp šalių sudaryta sutartis nesuteikė ieškovui monopolijos teisės teikti pervežimo paslaugas. Sutarties 9.3 punktas neaktualus ir pripažintinas teismo ex officio negaliojančiu, nes prieštarauja CK 6.721 straipsnio nuostatoms. Kita vertus sutarties nutraukimui buvo svarbios priežastys, kaina ir interesų konfliktas. Po paskelbto naujo konkurso TIR knygelės vežamos perpus pigiau (5 pervežimai – 6 000 Eur, o ieškovui būtų sumokėta 11 000 Eur).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui 2 323,20 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo.
  2. Teismas nustatė, kad šalys 2014-05-14 sudarė sutartį dėl TIR knygelių gabenimo. Pagal sutartį ieškovas įsipareigojo atsakovo pateiktais užsakymais vykdyti TIR knygelių gabenimą maršrutu Vilnius (Lietuva) – Ženeva (Šveicarija) ir atgaliniu maršrutu, o atsakovas įsipareigojo mokėti fiksuotą vežimo paslaugos suteikimo kainą – 2 143 Eur (7 400 Lt) + PVM. Sutartis sudaryta neterminuota. Atsakovas 2016-06-18 raštu informavo ieškovą, jog sutartį nutraukia, o į ieškovo užklausimą 2016 09 22 raštu patikslino, kad sutartis bus nutraukta po 6 mėnesių nuo įspėjimo dienos (2016-08-19). Nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos ieškovas nebevykdė vežimo paslaugų. 2016 metų rugsėjo mėnesį TIR knygelių vežimui pasitelktas UAB „TNT“. 2016 metų spalio ir gruodžio mėnesiais pervežimo paslaugas vykdė UAB „DHL Lietuva“.
  3. Nurodė, kad šalys suderino būsimų užsakymų dėl TIR knygelių gabenimo sąlygas – nekintamą maršrutą, kainą, savaitės dienas reikalingas paslaugų teikimui, paslaugą teikiančių subjektų specifiką (vairuotojai, transporto priemonės ir pan.), tad tokiu būdu susitarė dėl būsimų paslaugų teikimo apimties. Sutartimi susitartas tik kaip prognozuojamas būsimų vežimų atlikimas pagal iš anksto suderintas sąlygas, nesusitariant dėl konkretaus tarptautinio krovinio gabenimo. Jokio konkretaus užsakymo klientas pagal sutartį dėl TIR knygelių gabenimo paslaugų teikėjui nepateikė, šalims pasirašius ginčo sutartį. Pirmasis TIR knygelių gabenimas įvyko 2014-06-13, pagal atskirai pateiktą nurodymą, ką numatė ir sutarties 2.1 punktas. Įvertinęs ginčo sutarties turinį bei šalių poziciją, teismas pripažino, kad 2014-05-14 sudaryta sutartis dėl TIR knygelių gabenimo yra mišri sutartis, turinti atlygintinų paslaugų ir vežimo sutarčių požymių, kurioje dominuoja paslaugų teikimo teisiniai santykiai, vykdant konkrečius pervežimus pagal kliento (atsakovo) atskirą pareikalavimą ir nurodymą.
  4. Nurodė, kad kliento teisė sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės vienašališkai nutraukti sutartį pripažįstama pagal įstatymą, ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę nutraukti sutartį.
  5. Sutarties sąlygą (9.3 punktas), kad klientas turi teisę nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių, apie nutraukimą įspėjus prieš šešis mėnesius, teismas vertino kaip paneigiančią ir apribojančią kliento teisę nutraukti paslaugų teikimo sutartį, remiantis CK 6.721 straipsnio reglamentavimu. Nurodė, kad ši sutarties sąlyga nepagrįstai apsunkino kliento teisės nutraukti paslaugų teikimo sutartį įgyvendinimą bei neatitinka protingumo, sąžiningumo principų. Padarė išvadą, kad sutarties nutraukimas nesant svarbių priežasčių, nelaikytinas sutarties pažeidimu, lemiančiu sutartinę civilinę atsakomybę. Taip pat pažymėjo, jog galimybė gauti paslaugų teikimą už ženkliai mažesnę kainą, gali būti vertinama kaip esminė aplinkybė keisti paslaugų teikėją.
  6. Nurodė, kad ieškovo įrodinėtini nuostoliai negautų pajamų forma, paslaugų gavėjui nutraukus sutartį, neatitinka kitų protingų išlaidų sampratos CK 6.271 straipsnio nuostatų prasme, kadangi ieškovui (paslaugų teikėjui) nebevykdžius sutartinių įsipareigojimų jokie lūkesčiai dėl pajamų gavimo nebuvo pagrįsti, realūs ir tikėtini. Pažymėjo, jog galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymas nenumato.
  7. Nurodė, kad atsakovui, kaip paslaugų gavėjui, pagrindinė pareiga kylanti pagal sutartį, buvo mokėti už suteiktas paslaugas paslaugų kainą bei sudaryti visas sąlygas, suteikti informaciją būtiną paslaugoms teikti (sutarties 3 dalis, 1.1 punktas). Ši sutartinė prievolė jokiam kitam subjektui atsakovo taip pat perleista nebuvo. Padarė išvadą, kad tai, jog paslaugų gavėjas po įspėjimo dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, remiantis sutarties nuostatomis, nebeteikė paslaugų teikėjui atskirų užsakymų TIR knygelių vežimui, nesuponuoja išvados, kad sutartis buvo pažeista.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių sudarytą sutartį. Pažymėjo, jog pagal šalių sudarytos sutarties prasmę, tikslus ir jos įgyvendinimo būdus, bei pagal sutarties 14.2 punkto nuostatas, pagal savo ilgalaikį neterminuotą pobūdį sutartis laikytina vežimo organizavimo sutartimi (CK 6.822 straipsnis), kuriai taikytinos XL skyriaus taisyklės. Nurodė, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
  3. Pažymėjo, kad atsakovo vienašališką sutarties nutraukimą teismas turėjo įvertinti, kaip esminį sutarties pažeidimą, nes nukentėjusioji šalis (ieškovas) iš esmės dėl tokio atsakovo elgesio negavo to, ko pagrįstai tikėjosi iš sutarties. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu vežimo sutartyje įtvirtinta sutarties nutraukimo tvarka, tai nuostatos dažniausiai įtvirtintos taip - vežėjas, norintis nutraukti sutartį vienašališkai, privalo apie sutarties nutraukimą pranešti prieš sutartyje nustatytą terminą iki faktinio sutarties nutraukimo, o po pranešimo pateikimo negali sustabdyti savo paslaugų teikimo, privalo ir toliau teikti pervežimo paslaugas iki sueis sutartyje nustatytas nutraukimo terminas. Ieškovas nurodė, jog toks sutarties nutraukimas jam buvo netikėtas, nepareiškus ieškovui jokios pretenzijos ar prašymo pakeisti sutarties sąlygas, mažinant sutartyje nustatytą vežimo kainą.
  4. Nors atsakovas pripažino, kad sutartis gali būti nutraukta tik po 6 mėnesių, tačiau TIR Carnet knygelių vežimo paslaugos faktinį teikimą ieškovui sustabdė visiškai, ieškovo apie tai net neįspėjęs. Vežimo paslaugas per sutarties galiojimo laikotarpį 5 (penkis) kartus atliko vežimo paslaugas teikiantys kiti ūkio subjektai. Nors atsakovas ir pranešė iš anksto apie sutarties nutraukimą (po raštiško ieškovo pastebėjimo apie tokio pranešimo terminą), tačiau jo nesilaikė, nes sutarties nutraukimą įvykdė nesilaikydamas terminų savo konkliudentiniais veiksmais – paslaugos vykdymą perleisdamas trečiajam asmeniui. Nutraukus sutartį be svarbių priežasčių ir iš esmės pažeidus sutartyje nustatytą nutraukimo terminą, ieškovas patyrė nuostolius, kurie yra realiai negautos pajamos.
  5. Pažymėjo, jog pagal sutartį atsakovas yra susaistytas pareigos neperduoti užsakymo jokiai kitai šaliai Sutarties vykdymo laikotarpiu.
  6. Nurodė, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka protingumo kriterijų.
  7. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  8. Atsakovo vertinimu, esminė aplinkybė, parodanti, kad sutartis nėra „grynoji“ krovinio vežimo sutartis CK 6.808 straipsnio prasme, yra ta, kad, vien tik sudarius sutartį, ieškovui neatsirado jokios pareigos gabenti krovinį, vien tik sutartis nebuvo pakankama atlikti konkretų TIR knygelių gabenimą, tam reikėjo atskiro atsakovo užsakymo, priklausančio nuo jo konkrečių poreikių. sutarties 1.1 punktas numatė, kad atsakovas gali užsakyti ir kitas paslaugas, nepatenkančias į sutartų paslaugų apimtį, kas nėra būdinga krovinio vežimui. Konkrečių atsakovo užsakymų atveju tarp šalių susiklostydavo vežimo santykiai, patvirtinami važtaraščiais. Sutartis negali būti kvalifikuojama vežimų organizavimo sutartimi, nes joje nebuvo įtvirtintas atsakovo įsipareigojimus pateikti tam tikru laiku tam tikrą užsakymų kiekį: kada ir kiek bus užsakymų priklausė nuo atsakovo poreikio, kuris buvo kintantis ir sunkiai prognozuojamas.
  9. Pažymėjo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad sutartis buvo nutraukta dėl svarbių priežasčių, nes naujasis paslaugų teikėjas paslaugas teikia perpus pigiau. Nurodė, kad atsakovui ginčo sutarties suteikta pagrindinė teisė yra teisė reikalauti iš ieškovo atlikti sutarties sąlygas atitinkantį TIR knygelių gabenimą. Šios reikalavimo teisės atsakovas niekam neperleido. Šalys sutartyje sulygo riboti savo civilinę atsakomybę ir nustatė jos ribas (CK 6.252 straipsnis). Sutarties 5.2 punktas numatė, kad sutartį pažeidusi šalis sumoka kitai šaliai 10 000 Lt (2 896 Eur) dydžio baudą. Ieškovo negautų pajamų (pelno) skaičiavimas yra netikslus. Ieškovas neįvertino, kad 2 iš 2016 m. rugsėjo mėn. – 2017 m. vasario mėn. laikotarpiu atliktų 5 TIR knygelių gabenimų buvo tik į vieną pusę.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. valios sutapimas. Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys, tačiau sutarties pagrindu esantis šalių susitarimas turi atitikti sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2013; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012).
  3. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Taigi, sprendžiant tarp bylos šalių kilusį ginčą, tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas, tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, o tuo atveju, kai teismas taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013, 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013 ir kt.).
  4. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2014-05-14 tarp šalių sudarytą sutartį dėl TIR knygelių gabenimo netinkamai kvalifikavo kaip mišrią, turinčią atlygintinų paslaugų ir vežimo sutarčių požymių. Teigė, kad Sutartis turėtų būti laikoma vežimo organizavimo sutartimi.
  5. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalimi, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).
  6. Pagal 6.822 straipsnio 1ir 2 dalių nuostatas vežimų organizavimo sutartis sudaroma tais atvejais kai jeigu kroviniai vežami nuolat ir reikia nustatyti transporto priemonių ir krovinių pateikimo terminus ir tvarką, o vežėjas ir krovinių siuntėjas sudaro ilgalaikę vežimų organizavimo sutartį. Vežimų organizavimo sutartimi vežėjas įsipareigoja sutartyje nustatytu laiku priimti, o siuntėjas – pateikti vežti sutartyje nustatyto dydžio krovinį. Vežimų organizavimo sutartyje nustatoma transporto priemonių ir krovinių mastas, terminai, atsiskaitymų tvarka ir kitos sąlygos.
  7. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo ginčo sutarties kvalifikavimui nurodant, kad šalių sudarytoji sutartis yra mišri, turinti vežimo ir paslaugų teikimo sutarties bruožų ir kad joje vyrauja požymiai būdingi paslaugų tiekimo sutartims.
  8. Pirma toks sutarties pobūdis aiškiai atsispindi tame kokiu būdu buvo sudaryta sutartis, o būtent paskelbiant konkursą dėl paslaugų pirkimo. Antra kaip pačios sutarties šalys įvardija save jų laisva valia sudarytoje ginčo sutartyje: ieškovas paslaugų tiekėju (ne vežėju), atsakovas klientu (ne užsakovu). Tai aiškiai atsispindi ir šalių sudarytos sutarties preambulėje, kurioje konstatuojama, kad Paslaugų teikėjas ir Klientas kiekvienas atskirai gali būti vadinami „Šalimi“, o abu kartu - „Šalimis“, atsižvelgdamos į tai, kad: paslaugų teikėjas (ieškovas) turi reikiamos patirties ir žinių tarptautinių gabenimų paslaugų teikimo srityje ir ketina jas panaudoti teikdamas paslaugas Klientui; klientas ketina pirkti paslaugas iš paslaugų teikėjo; išnagrinėjus ir įvertinus vežėjų įmonių pateiktus pasiūlymus ir duomenis, Asociacijos „LINAVA" sudaryta TIR komisija nustatė, kad atsakovas pateikė geriausią pasiūlymą TIR knygelių gabenimui; šalys sudarė šią TIR knygelių gabenimo sutartį.
  9. Sutarties objektas apibrėžtas ginčo sutarties 1.1.- 1. 4. punktuose nurodant, kad paslaugų teikėjas (ieškovas) įsipareigoja pagal kliento užsakymą vykdyti TIR knygelių gabenimą maršrutu Jankiškių g. 41, LT - 02300 Vilnius (Lietuva) - 16 Chemin de la Voie - Creuse B.P. 44 CH-1211 Ženeva (Šveicarija) ir 16 Chemin de la Voie - Creuse B.P. 44 CH-1211 Ženeva (Šveicarija) - Jankiškių g. 41, LT - 02300 Vilnius (Lietuva), o klientas įsipareigoja už suteiktas Paslaugas mokėti sutartyje nurodytą paslaugų kainą. Klientas gali užsakyti ir kitokias paslaugas, kurios neįeina į paslaugų apimtį, jei jos tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijusios su paslaugomis. Panaudotų TIR knygelių pakrovimas atliekamas Vilniuje, adresu Jankiškių g. 41, Vilnius. Panaudotų TIR knygelių pakrovimas vyksta ketvirtadienį arba penktadienį, TIR knygelės privalo būti pristatytos i Ženevą, adresu 16 Chemin de la Voie - Creuse B.P. 44 CH-1211, atitinkamai sekančios savaitės antradienį arba trečiadienį.TIR knygelių pakrovimas atliekamas Ženevoje, adresu 16 Chemin de la Voie - Creuse B.P. 44 CH-12U. TIR knygelių pakrovimas vyksta antradieni arba trečiadienį, TIR knygeles privalo būti pristatytos į Vilnių, adresu Jankiškių g. 41, atitinkamai sekančios savaites pirmadienį arba antradienį. Krovinio duomenys: TIR knygelės. Svoris apie 1 t (vienų tonų). 2-3 (dvi arba trys) paletės, kurių išmatavimai 1,10 x 0,90 x 1,50 metro.
  10. Taigi, šalys 2014-05-14 sudarė neterminuotą sutartį dėl TIR knygelių gabenimo, pagal kurią ieškovas sutartyje įvardijamas ne vežėju bet paslaugų tiekėju įsipareigojo atsakovo pateiktais užsakymais vykdyti TIR knygelių gabenimą maršrutu Vilnius (Lietuva) – Ženeva (Šveicarija) ir atgaliniu maršrutu, o atsakovas įsipareigojo mokėti fiksuotą vežimo paslaugos suteikimo kainą – 2 143 Eur (7 400 Lt) + PVM. Remiantis sutarties 2.1 punktu, paslaugų teikėjas (ieškovas) įsipareigojo teikti paslaugas klientui (atsakovui) pagal sutartį ir kliento pateiktus užsakymus už paslaugų kainą. Sutarties 3.5, 3.6 punktuose nustatė, kad klientas įsipareigoja užsakymą dėl TIR knygelių gabenimo – išvežimo pateikti prieš tris kalendorines dienas, o atvežimo – prieš penkias kalendorines dienas. Taigi ginčo šalis susitarė dėl bendrų vežimų organizavimo sąlygų ir principų, nenurodant konkretaus vežimų dažnumo ir skaičiaus. Pagal paties ieškovo pateiktus duomenis užsakymai dėl TIR knygelių gabenimo kartais buvo pateikiami net ne kiekvieną mėnesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjo kolegija pritaria atsakovo argumentui, jog vien tik sutartis nebuvo pakankama atlikti TIR knygelių gabenimą, tam reikėjo atskirų užsakymų, kurių pagrindais tarp šalių susiklostydavo vežimo santykiai, o minėti ieškovo pateikti duomenys apie atsakovui suteiktas paslaugas rodo, jog pagal sutartyje numatytas sąlygas sutartis negali būti laikoma ir krovinių vežimo organizavimo sutartimi, nes joje nebuvo tiksliai apibrėžtas krovinių mastas, užsakymų ir vežimų periodiškumas ir kt. Nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tarp ginčo šalių sudaryta Sutartis yra mišri, turinti atlygintinų paslaugų ir vežimo sutarčių požymių, kurioje dominuoja paslaugų teikimo teisiniai santykiai, vykdant konkrečius pervežimus pagal kliento (atsakovo) atskirą užsakymą.
  11. Apeliantas teigė, kad atsakovo vienašališką sutarties nutraukimą teismas turėjo vertinti kaip esminį Sutarties pažeidimą, nes ieškovas dėl tokio atsakovo elgesio negavo to, ko pagrįstai tikėjosi gauti. Specialiosios paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo taisyklės įtvirtintos CK 6.721 straipsnyje. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Klientas, siekdamas sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, neprivalo remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs dėl kliento teisės vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005). Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007; 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013).
  12. Taigi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje pripažįstama kliento teisė vienašališkai nutraukti sutartį jos vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės; ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę nutraukti sutartį. Ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią.
  13. CK 6.157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Kadangi atlygintinų paslaugų nuostatos (CK 6.721 straipsnio 1 dalis) įtvirtina specifinę sutarties (jos atsisakymo) taisyklę, nustatančią besąlygišką kliento teisę atsisakyti sutarties, tai ji negali būti apribota ar panaikinta šalių susitarimu. Taigi, nors ginčo šalys buvo susitarę, kad Sutartis vienašališkai gali būti nutraukta tik dėl svarbių priežasčių (Sutarties 9.3 punktas), tačiau tokios nuostatos Sutartyje įtvirtinimas prieštarautų specifinei atlygintinų paslaugų sutarties taisyklei, nustatančiai besąlygišką kliento teisę atsisakyti sutarties, kuri negali būti apribota ar panaikinta šalių susitarimu. Nurodytų aplinkybių kontekste galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog sutarties nutraukimas nesant svarbių priežasčių, nelaikytinas sutarties pažeidimu, lemiančiu sutartinę civilinę atsakomybę.
  14. Klientas CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (CK 6.721 straipsnio 1 dalis).
  15. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė atlyginti nuostolius negautų pajamų forma, tačiau jos neatitinka kitų protingų išlaidų sampratos CK 6.271 straipsnio nuostatų prasme, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsakovui neteikiant užsakymų, ieškovas negalėjo tikėtis gauti pajamas. Kitų protingų išlaidų, išskyrus negautų pajamų forma, ieškovas neįrodinėjo. Šioje vietoje taip pat pažymėtina, jog atsakovui paskelbus naują konkursą dėl TIR knygelių gabenimo paslaugos teikimo ieškovas jame nebedalyvavo, kas rodo jog jis pats prarado suinteresuotumą tolesniu šios paslaugos teikimu atsakovui.
  16. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo sutartyje nebuvo draudimo atsakovui TIR knygelių gabenimą užsakyti pas trečiuosius asmenis. Sutarties 14.1 punktas, remiantis kurio ieškovas reikalauja priteisti baudą, numato, kad nė viena šalis neturi teisės perleisti visų arba dalies teisių ir pareigų pagal sutartį jokiai trečiajai šaliai. Sutartis atsakovui, kaip paslaugų gavėjui, suteikė teisę reikalauti iš ieškovo, kaip paslaugų teikėjo, atlikti prisiimtus įsipareigojimus, t. y. pervežti krovinį. Tokia reikalavimo teisė – gauti pervežimo paslaugas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kitam subjektui perleista nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo sutartis nedraudė atsakovui turėti kitą TIR knygelių pervežėją.
  17. Ieškovas prašoma priteisti 10 000.Lt (2896.20 Eur) bauda sutarties 5.2. punkte numatyta tuo atveju, jei kuri nors šalis nevykdo sutartyje numatytų savo įsipareigojimų, pareiškimų ir garantijų. Todėl ieškovas siekdamas prisiteisti šias netesybas turėjo nurodyti kokius įsipareigojimus, kuriuos atsakovas yra prisiėmęs sutarties 3.1.- 3.6 punktuose bei 4.1. – 4.4. punktuose ar pareiškimus bei garantijas, kurie numatyti sutarties 7.1.1.1- 7.1.4. punktuose pažeidė atsakovas. Tačiau tokių pažeidimų iš atsakovo pusės byloje nebuvo nustatyta. Tuo tarpu už sutarties vienašališką nutraukimą netesybos sutartyje nenumatytos.
  18. Kaip jau minėta ieškovas nepateikė pasiūlymo dėl paslaugų teikimo atsakovui paskelbus naują konkursą dėl ginčo paslaugų pirkimo. Tikėtina, kad ieškovas apsisprendimą nebedalyvauti šiame 2016 08 26 atsakovo naujai paskelbtame konkurse dėl TIR knygelių gabenimo nulėmė tuo momentu paaiškėjusios faktinės aplinkybės, kad sudarant ginčo sutartį egzistavo interesų konfliktas galimai nulėmęs neįprastai didelę sutartyje numatytų teikti paslaugų kainą. Toks ieškovo pasyvus elgesys taip pat vertintinas kaip leidęs atsakovui tikėtis, jog ieškovas nebesuinteresuotas paslaugų tolesniu teikimu.
  19. Nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo reikalavimas priteisti teik nuostolius negautų pajamų forma, tiek baudą yra nepagrįstas.
  20. Apeliantas nesutiko su priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu advokato pagalbai.
  21. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neturi viršyti Rekomendacijose nurodytų dydžių. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016 m. II ketvirtį sudarė 793,3 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už atsiliepimą į ieškinį koeficientas sudaro 2,5, todėl maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į ieškinį yra 1983,25 Eur. Nagrinėjamu atveju atsakovas parengė atsiliepimą į ieškinį, rašytinius paaiškinimus į patikslintą ieškinį, dalyvavo trijose teismo posėdžiuose. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui iš ieškovo 2 323,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus bylos sudėtingumą, advokato paruoštų procesinių dokumentų kiekį, atstovavimą teisme, nėra pagrindo mažinti atsakovo naudai priteistų atstovavimo bylinėjimosi išlaidų, kadangi jos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir nėra per didelės, atsižvelgiant į išnagrinėtos bylos pobūdį.
  22. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  23. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
  24. Atsakovas prašė priteisti 1 016,40 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir parengti apeliacinį skundą nereikėjo specialių žinių, atsakovą šios bylos apeliaciniame procese atstovavo tas pats advokatas, kuris atstovavo atsakovą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, atsižvelgdama į Rekomendacijose 8.9 punkte nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio (atlyginimo) už apeliacinio skundo parengimą dydį, konstatuoja esant pagrindą sumažinti atsakovo prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti jam iš ieškovo 500 Eur už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti atsakovui Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“, įmonės kodas 121053434, iš ieškovo UAB „Daimanta“, įmonės kodas 120468865, 500 Eur (penkis šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai