Byla 3K-3-530/2013
Dėl žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – V. V

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Lesto“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lesto“ ieškinį atsakovei J. V. dėl žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – V. V. .

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsakomybės už neteisėtą elektros energijos vartojimą taikymą, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą tarp šalių civiliniame procese, aiškinimo ir taikymo.

6Vilniaus elektros tinklai (dabar – AB Lesto), atstovaujami Trakų rajono elektros tinklų, ir atsakovė J. V. , atstovaujama įgaliotinio, 2000 m. gegužės 5 d. sudarė elektros energijos tiekimo–vartojimo (pardavimo–pirkimo) sutartį. 2007 m. rugsėjo 26 d. ieškovo darbuotojams patikrinus elektros energijos apskaitą atsakovei priklausančiame name, buvo nustatyta, kad plombų šriftas ant elektros skaitiklio gaubto skiriasi nuo originalių plombų, o ant elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmo matyti įbrėžimų; įtarta, kad plombos yra falsifikuotos. Skaitiklis įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus ieškovo darbuotojams laisvai prieinamoje vietoje, todėl akto surašymo dieną (2007 m. rugsėjo 26-ąją) ieškovo darbuotojai, pastebėję pažeidimų, pakvietė atsakovei nuosavybės teise priklausančiame name buvusį asmenį V. Š. ir surašė neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 007689. 2007 m. spalio 2 d. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (dabar – AB „Lesto“) Vilniaus regiono Trakų rajono skyriaus neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų svarstymo komisija apsvarstė pirmiau nurodytą aktą ir, įvertinusi jame išdėstytus faktus, nutarė atlikti elektros skaitiklio ekspertizę. Ją atlikusi UAB „Fesla“ 2007 m. spalio 19 d. pateikė ieškovui kokybės patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad tikrinto elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmas yra subraižytas, tokių pažeidimo žymių galėjo atsirasti priverstinai keičiant skaičiavimo mechanizmo rodmenis. Komisija, įvertinusi teisės pažeidimo akte išdėstytus faktus, kokybės patikrinimo akte nurodytas išvadas, išklausiusi atsakovės atstovo paaiškinimus, nutarė atlikti atsakovės suvartotos elektros energijos perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2007 m. rugsėjo 26 d. pagal atsakovei sutartyje nustatytą leistiną galią ir 24 valandų per parą trukmę. Atsakovė, nesutikdama su komisijos sprendimu, kreipėsi į Apeliacinę neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų svarstymo komisiją, kuri 2008 m. sausio 25 d. kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą dėl elektros skaitiklio ekspertizės atlikimo. 2009 m. sausio 21 d. ieškovui buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, kad elektros skaitiklio Nr. 69899721 gaubto plombos yra falsifikuotos, o skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai pašaliniu įrankiu buvo priverstinai persukami. Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau tekste – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350, 97.4 punktą, jei buitinis vartotojas visuomeninio tiekėjo ar operatoriaus atstovui nesuteikia galimybės nustatyti veikiančių elektros energijos imtuvų galią, tai persiųsta elektros energija perskaičiuojama pagal buitiniam vartotojui sutartyje nustatytą leistiną naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę. Kadangi atsakovės atstovas nesuteikė galimybės nustatyti atsakovės name veikiančių elektros energijos imtuvų galios, vadovaujantis nurodytų Taisyklių 97.4 punktu, atlikus atsakovės name suvartotos elektros energijos perskaičiavimą, paaiškėjo, kad atsakovė suvartojo neapskaitinės elektros energijos už 28 071,14 Lt. Žalos dydis apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 26 d. iki 2007 m. liepos 19 d. Žalos perskaičiavimą lėmė eksperto išvados, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijai. Ieškovas pažymėjo, kad jis neįrodinėjo aplinkybės, jog atsakovė pažeidė elektros skaitiklio plombas, priešingai, kad atsakovė nevykdė pareigų, nustatytų teisės aktuose, ir žala atsirado dėl atsakovės neteisėto neveikimo.

7Dėl to ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 28 071,14 Lt žalai atlyginti pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 007689 už suvartotą neapskaitinę elektros energiją laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 26 d. iki 2007 m. liepos 19 d., penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, padarė išvadą, kad Kokybės patikrinimo aktas ir 2009 m. sausio 21 d. ekspertizės aktas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, nes tiek Kokybės patikrinimo akte, tiek ekspertizės akte nurodytas teiginys, kad mechaninio pažeidimo žymių galėjo atsirasti priverstinai keičiant registro rodmenis, nepripažintina kategoriška išvada, patvirtinanti nurodytas aplinkybes, tai yra tik prielaida ir galima tirti versija, kuri bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių kontekste nelaikytina tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu atsakovės neteisėtų veiksmų faktą. Be to, nurodytą teiginį paneigė teismo paskirtos ekspertizės akto išvadų 2 punkte išdėstyta išvada, kad 2007 m. spalio 19 d. UAB „Fesla“ atliktas skaitiklio tyrimas neleidžia nustatyti, jog nuo 2006 m. rugsėjo 27 d. iki 2007 m. liepos 19 d. buvo koreguojami ar taisomi elektros apskaitos prietaiso – skaitiklio – duomenys. Šią teismo paskirtos ekspertizės akto išvadą teismas pripažino kategoriška. Teismas, vertindamas 2009 m. sausio 21 d. ekspertizės aktą, taip pat atsižvelgė į tai, kad skaitiklio ekspertizė atlikta ir nurodytas ekspertizės aktas buvo surašytas pagal ieškovo prašymą, taigi neturėjo teismo ekspertizės akto statuso. 2009 m. sausio 21 d. ekspertizės akto išvada dėl elektros skaitiklio plombų pažeidimo nustatymo, teismo teigimu, paneigta teismo paskirtos ekspertizės akto išvada, jog požymių, kad plombos, esančios ant skaitiklio gaubto, buvo pažeistos, sufalsifikuotos, pakartotinai uždėtos ar užspaustos ne tomis pačiomis replėmis, vienareikšmiškai nenustatyta, taip pat paneigta išvada, jog elektros skaitiklio duomenys buvo koreguojami. Nurodytas išvadas teismo posėdyje patvirtino jas pateikęs ekspertas; teismas šias eksperto išvadas laikė tiesioginiu įrodymu, padarė išvadą, kad nėra pagrindo netikėti ar abejoti teismo paskirtos ekspertizės akto išvadomis bei eksperto teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais.

10Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad 2007 m. liepos 19 d. ieškovo darbuotojas pašalino skaitiklio gedimą, vertino ieškovo atstovo paaiškinimus, kad jokių skaitiklio pažeidimų, išskyrus skaitiklio gedimą, kurį pašalino ieškovo darbuotojas, 2007 m. liepos 19 d. nustatyta nebuvo; 2007 m. liepos 19 d. pakeistos skaitiklio ir įvadinio apskaitos skydo plombos teisės pažeidimo akto surašymo metu (2007 m. rugsėjo 26 d.) nebuvo pažeistos. Ieškovo atstovas pripažino, kad, nepažeidus įvadinio apskaitos skydo plombos, nėra galimybės patekti prie elektros skaitiklio. Teismas sutiko su atsakovės atstovo argumentais, kad atvykęs šalinti gedimą kvalifikuotas darbuotojas galėjo ir turėjo matyti, jog plombos yra pažeistos ar buvo daroma kita intervencija į elektros skaitiklį, bet tokių duomenų byloje nenustatyta. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas ieškovo darbuotojas nurodė, kad šalinant laikrodžio gedimą ieškovo darbuotojas turėjo apžiūrėti ir patikrinti skaitiklį. Taigi aplinkybė, kad ieškovo darbuotojas, 2007 m. liepos 19 d. šalindamas skaitiklio gedimą, nenustatė skaitiklio ar jo plombų pažeidimų, leido teismui padaryti išvadą, jog jokių skaitiklio pažeidimų nuo 2006 m. rugsėjo 27 d. iki 2007 m. liepos 19 d. nebuvo. Teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje labiau tikėtina skaitiklio pažeidimų ginčo laikotarpiu nebuvus, nei juos buvus. Teismas, vertindamas aplinkybes dėl atsakovės suvartoto elektros energijos kiekio skirtingais mėnesiais, sutiko su ieškovo atstovo paaiškinimais, kad dėl mažėjančio suvartojamos elektros energijos kiekio negalima teigti, jog buvo klastojami suvartotos elektros energijos duomenys, nes elektros energijos suvartojimas – subjektyvus kriterijus, priklausantis nuo to, kiek gyvenama name, kiek ir kokių elektros prietaisų yra naudojama. Juolab kad atsakovė už suvartojamą elektros energiją reguliariai mokėjo kiekvieną mėnesį pagal elektros energijos skaitiklio rodmenis. Teismo paskirtos ekspertizės akto išvadų 7 punkte konstatuota, kad, užplombavus tyrimui pateikto skaitiklio gaubtą nustatyta tvarka pagal teisės aktų reikalavimus, skaitiklis savo funkciją pagal numatytą paskirtį atlikti gali, t. y. gali tinkamai skaičiuoti suvartotą elektros energijos kiekį, už kurį elektros vartotojas privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju, o jo rodmenų tikslumas ir rodmenų paklaidos neišeina už leistinų ribų. Taigi teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2013 m. sausio 18 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija nurodė, kad ieškovas negalėjo pateikti konkrečių paaiškinimų, ar, 2007 m. liepos 19 d. ieškovo darbuotojui atvykus atlikti pas atsakovę elektros skaitiklio gedimo šalinimo darbų, jis rado suklastotas ar pažeistas įvadinės apskaitos spintos plombas ir ar galėjo nepastebėti šių plombų suklastojimo. Dėl to, ieškovui nepateikus jokių įrodymų apie tai, kad skaitiklio plombos buvo pažeistos ar suklastotos, kolegija neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovė naudojo neapskaitinę energiją nuo 2006 m. kovo 7 d. iki 2007 m. liepos 19 d. Vien tik ieškovo paaiškinimo, kad labiau tikėtinas faktas, jog jos buvo falsifikuotos ar pažeistos, nebuvo pripažintas pakankamu plombų falsifikavimo ar pažeidimo fakto įrodymu. Ieškovas nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad įvadinės apskaitos spintos plombos 2007 m. liepos 19 d. galėjo būti pažeistos ar falsifikuotos, o darbuotojas to netikrino. Be to, ieškovas nereiškė ieškinio už laikotarpį, kai įvadinės apskaitos spintos plombos buvo nepažeistos (nuo 2007 m. liepos 19 d. iki 2007 m. rugsėjo 26 d.), taip pripažindamas, kad, esant nepažeistoms ir nesuklastotoms įvadinės apskaitos spintos plomboms, elektros energija be apskaitos negalėjo būti vartojama, tačiau, neįrodžius suklastotų ar pažeistų įvadinės apskaitos spintos plombų nuo 2006 m. kovo 7 d. iki 2007 m. liepos 19 d., kolegija neturėjo pagrindo daryti išvados, jog šiuo laikotarpiu apskaitos prietaisas buvo kokiu nors būdu veikiamas. Kolegija vertino ieškovo paaiškinimus, kad darbuotojai ne visi gali pastebėti plombų klastojimą, tai priklauso nuo darbuotojo regos, darbo stažo, patirties ir panašiai, todėl padarė išvadą, kad, 2006 m. kovo 7 d. patikrinimo metu užplombavę septyniomis plombomis skaitiklį ir ĮAS vidinį apsauginį dangtį, darbuotojai galėjo nepastebėti gamintojo ir metrologinę patikrą atlikusios įstaigos uždėtų plombų klastojimo. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad nuo 2006 m. kovo 6 d. iki 2007 m. liepos 19 d. atsakovė vartojo neapskaitinę elektros energiją, nebuvo pagrindo tenkinti ieškinį. Nors vartotojo kaltė, nustačius plombų klastojimo faktą preziumuojama, tačiau tai, kad atsakovė ar kitas asmuo pranešė apie gedimą elektros skaitiklyje, rodo atsakovės rūpestingumą dėl tinkamos vartojamos energijos apskaitos. Kolegijos teigimu, tikėtina, kad atsakovė, žinodama apie plombų klastojimą skaitiklyje, nebūtų kvietusi ieškovo atstovų remontuoti tokio skaitiklio, nes, jį remontuojant, ieškovo darbuotojas greičiausiai galėjo nustatyti klastojimo faktą.

12III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

13Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartį ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsakomybės už neteisėtą elektros energijos vartojimą taikymą, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigos paskirstymą tarp šalių civiliniame procese. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atsakomybės už neteisėtą elektros energijos vartojimą taikymą, proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymą tarp šalių civiliniame procese, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasatoriaus teigimu, iš byloje surinktų įrodymų darytina išvada, kad atsakovės name buvo neteisėtai vartojama elektros energija, todėl ieškovas patyrė žalos. Kai nustatomas toks pažeidimas, Taisyklėse preziumuojamas neteisėtą elektros energijos vartojimas ir atitinkamai dėl to atsiradusi žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Rytų skirstomieji tinklai v. UAB „Veritas ana“, bylos Nr. 3K-3-118/2010; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. B. P. , bylos Nr. 3K-3-92/2012). Taisyklėse nurodyta, kad neteisėtas elektros energijos vartojimas – tai toks atvejis, kai vartotojas pažeidžia ar nutraukia plombas nuo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elemento, elektros apskaitos spintos, kitaip paveikia elektros apskaitos prietaisą, apskaitos schemos elementus, klastoja elektros energijos apskaitos prietaiso ar apskaitos schemos elementų gamyklines ir (arba) operatoriaus uždėtas plombas, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiais prietaisais. Be to, Taisyklių 64 punkte akcentuota, kad elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų gadinimas, falsifikavimas plombų pažeidimas ar be operatoriaus sutikimo išardymas, savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, kitoks elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų paveikimas yra Taisyklių nuostatų pažeidimas. Be to, ne tik ieškovas, bet ir atsakovė privalėjo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis rėmėsi, t. y. atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, savo pozicijai pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, išskyrus apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2012 m. lapkričio 14 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris nepaneigė atsakovės kaltės prezumpcijos. Tiek Taisyklėse, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įtvirtinta vartotojo kaltės prezumpcija dėl elektros skaitiklio ir plombų pažeidimo, t. y. vartotojas privalo ją paneigti ir tai susiję su įrodinėjimo naštos paskirstymu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, pareigą įrodyti reikalavimų pagrįstumą perkėlė tik ieškovui, nes, pasak teismo, ieškovas neįrodė, jog apskaitos spintos, kurioje buvo įrengtas ginčo elektros skaitiklis, plombos buvo falsifikuotos ar pažeistos nuo 2006 m. kovo 7 d. iki 2007 m. liepos 19 d. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu, kuris leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo, tikimybę. Kasatoriaus teigimu, neteisėto elektros energijos vartojimo faktą šioje byloje įrodė ieškovo darbuotojų surašytas aktas, ekspertizės išvados ir kitos aplinkybės, tačiau teismas, atmesdamas ieškinį, sprendimą grindė tik prielaida, kad atsakovė, žinodama apie plombų klastojimą skaitiklyje, nebūtų kvietusi ieškovo darbuotojų. Tokia teismo prielaida nepagrįsta įrodymais, nes faktai apie elektros skaitiklio gaubto suklastotą plombą ir elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmo persukimą pašaliniu įrankiu nepagrindė tikimybės, jog elektros energija buvo vartojama teisėtai. Kasatoriaus teigimu, teismas neįvertino aplinkybių, kad plombos, kuriomis buvo užplombuotas elektros skaitiklio gaubtas, ir lyginamosios plombos buvo užspaustos ne tais pačiais į plombavimo reples įstatytais puansonais; esant tokiems plombų pažeidimams, sudaroma galimybė nuimti elektros skaitiklio gaubtą bei patekti į skaitiklio vidų; taip pat nustatyta, kad skaitiklio būgnai buvo pašaliniu įrankiu priverstinai persukami. Nustačius tokių pažeidimų ir remiantis Taisyklių 6 punkte apibrėžtomis sąvokomis bei 64 punktu turėjo būti konstatuotas neteisėtas elektros energijos vartojimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO v. B. P. , bylos Nr. 3K-3-92/2012; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011). Be to, pažymėtina, kad kasatorius neįrodinėjo, jog atsakovė neapskaitinę elektros energiją vartojo nuo 2006 m. kovo 7 d. iki 2007 m. liepos 19 d., šis laikotarpis yra tik žalos apskaičiavimo laikotarpis ir pažeidimo momentas įtakos neturi, esminę reikšmę turi pažeidimo faktas: buvo jis ar ne. Juolab kad teisės aktuose nenurodyta, kad pažeidimas turi būti atliktas tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir perskaičiuojama suvartota elektros energija (Taisyklių 97.4 punktas). Galutiniam elektros energijos kainos dydžiui turi įtakos ir ta operatorių sąnaudų dalis, kuri patiriama dėl nesąžiningų elektros energijos vartotojų, apgaule vengiančių tinkamai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, ir taip darančių žalą ne tik operatoriams, bet ir visuomenei. Dėl to Taisyklių 97.4 punkte nustatytu atsiskaitymo už elektros energiją teisiniu reguliavimu siekiama išvengti neteisėtu ir nesąžiningu elektros energijos vartojimu daromos žalos bei nepažeisti sąžiningų vartotojų teisių ir teisėtų interesų.

14Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo, nenukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią energijos tiekėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti vartotojo civilinės atsakomybės sąlygas pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „VST“ v. R. L., bylos Nr. 3K-3-348/2009; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011). Nagrinėjamoje byloje neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas 2007 m. rugsėjo 26 d. aktas surašytas 2007 m. rugsėjo 26 d. pagal tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr.4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 6 punktą, kuriame pateikta neteisėto elektros energijos vartojimo apibrėžtis. Pagal nagrinėjamoje byloje esantį 2011 m. vasario 22 d. ekspertizės aktą nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, nes ji nuo 2006 m. rugsėjo 27 d. iki 2007 m. liepos 19 d. už suvartotą elektros energiją atsiskaitė ieškovui pagal skaitiklio rodmenis; ekspertizės akte konstatuota, jog ant skaitiklio duomenų lentelės vidinės pusės paviršiaus, aplink fiksavimo angas, matyti įbrėžimų, kurie galėjo būti padaryti kietu aštriu daiktu, t. y. sieti įbrėžimus su skaitiklio rodmenų klastojimu nėra pagrindo. Juolab kad ekspertizės akte nustatyta, jog ant skaitiklio matomi įbrėžimai neigiamos įtakos skaičiavimo mechanizmo veikimui neturėjo. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. sausio 21 d. Ekspertizės akte taip pat nenurodyta jokių požymių, kad dėl poveikio elektros skaičiavimo mechanizmui būtų neteisingai atsiskaityta už realiai ar faktiškai suvartotą elektros energiją. Bylą nagrinėję teismai teisingai įvertino įrodymus, susijusius su elektros energijos vartojimo fakto nustatymu šioje byloje, padarė pagrįstas išvadas, kad, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, negalima daryti kategoriškos išvados, jog elektros skaitiklio plombos buvo klastojamos ir skaitiklio skaičiavimo mechanizmas persukamas. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad kasatorius skunde ginčija tik apeliacinės instancijos teismo nutartį, tačiau pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus spendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; teismas yra saistomas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Nors kasatorius skunde nurodo apeliacinės instancijos teismo nukrypimą nuo teismų praktikos, tačiau kasatoriaus nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl elektros energijos vartotojo atsakomybės

18Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Vartotojo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas.

19Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi elektros energijos tiekimo įmonė įsipareigoja tiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigojo už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Sudarydamas elektros energijos tiekimo sutartį elektros energijos tiekėjas turi užtikrinti vartotojams teisės aktų reikalavimus atitinkančių elektros energijos prietaisų įrengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VST Šiaulių elektros tinklai v. Daugiabučio namo Tilžės g. 28-oji savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-269/2005, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012), o vartotojas (abonentas) turi tinkamai laikytis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

20Kasaciniame skunde keliamas Taisyklių 64 punkto, kuriame nustatyta elektros vartotojo atsakomybė už elektros apskaitos įrengimą ir eksploatavimą, netinkamo taikymo klausimas. Kasatorius teigia, kad vartotojo kaltė dėl elektros prietaisų netinkamo eksploatavimo yra preziumuojama, todėl byloje turėjo būti konstatuotas neteisėtas elektros energijos vartojimo faktas ir kitaip paskirstyta įrodinėjimo našta.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad vartotojo pareiga užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą yra įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 62 punkte. Už elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, tokiu atveju įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo perkeliama skolininkui, t. y. elektros energijos abonentui (vartotojui), kuris turi įrodyti savo kaltės dėl sutartinių nuostatų pažeidimo nebuvimą, t. y. paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis). Būtent tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl skolininko kaltės prezumpcijos nuosekliai formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos energija“ filialas Vilniaus elektros tinklai v. A. K. , bylos Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,VST“ v. R. L., bylos Nr. 3K-3-348/2009; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012).

22Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tikrina ir vertina, ar nagrinėjamoje byloje, remiantis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir pagal byloje nustatytas aplinkybes, buvo tinkamai spręstas elektros vartotojo atsakomybės klausimas, nustatyti vartotojos neteisėti veiksmai.

23Ginčo šalių sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo užtikrinti atvado, įvado, įvadinės apskaitos spintos įrenginių, apskaitos prietaisų, plombų saugumą, nekeisti prijungimo schemos ir apie pastebėtus gedimus nedelsiant pranešti tiekėjui (Sutarties dalies „Vartotojas įsipareigoja“ 4 punktas). Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovo darbuotojai, gavę atsakovės pranešimą, 2007 m. rugsėjo 26 d. nustatė elektros energijos vartojimo pažeidimą, surašė neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, kuriame nurodė rastų plombų numerius ir įspaudus. Taigi elektros energijos vartotojai buvo nustatyta pareiga pranešti apie įvykį atsakingiems kasatoriaus darbuotojams, ji tai padarė – AB „Lesto“ darbuotojai 2007 m. rugsėjo 26 d. plombų pažeidimus nustatė atvykę pagal atsakovės pranešimą, t. y. atsakovė tinkamai vykdė sutartyje nustatytą pareigą, o pranešimo apie pastebėtus apskaitos prietaisų ar plombų pažeidimus momentas reikšmės turi sprendžiant ne vartotojo atsakomybės klausimą apskritai, o tik nustatant žalos dydį. Sprendžiant dėl vartotojo atsakomybės taip pat reikšmingos tampa aplinkybės, ar vartotojas prisidėjo ir kiek prie pažeidimo, nustatymas, t. y. analizuojamas vartotojo neteisėtų veiksmų aspektas. Neteisėti veiksmai nustatytini remiantis įrodinėjimo taisyklėmis. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Dėl to teismas nustato reikšmingas faktines aplinkybes teisingam bylos išnagrinėjimui įvertinęs bylos įrodymų visumos ir kiekvieno iš jų atskirai įrodomąją reikšmę. Nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą svarbu įvertinti tų įrodymų patikimumą ir pakankamumą, kurie pagrįstų ieškovo įrodinėjamą žalą dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau teismų nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovė pati pranešė apie pastebėtą elektros prietaisų pažeidimą, pažymi, jog ji tinkamai atliko tiek sutartyje, tiek Taisyklėse nustatytą pareigą, todėl teismui pagrįstai nebuvo pagrindo vertinti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Elektros energijos vartotojui pranešus apie pastebėtą galimą pažeidimą, t. y. tinkamai įgyvendinus sutartyje nustatytą pareigą, elektros tiekėjui tenka pareiga tinkamai reaguoti į gautą pranešimą ir nustatyti, buvo pažeidimas ar ne. Nurodytu atveju vartotojui užtenka atlikti pareigą pranešti, o elektros energijos tiekėjas, gavęs vartotojo pranešimą apie pastebėtą elektros prietaisų pažeidimą ir vėliau reikalaujantis atlyginti nuostolius už neteisėtą elektros energijos suvartojimą, visų pirma turi įrodyti tokį pažeidimą buvus dėl vartotojo kaltės ir kad dėl pažeidimo tiekėjas patyrė žalos.

24Nagrinėjamoje byloje ieškovas, įrodinėdamas žalos ir dėl to kilusių nuostolių faktą, teismui pateikė Vilniaus regiono Trakų skyriaus sprendimu 2007 m. spalio 19 d. atliktą ekspertizę ir jos pagrindu surašytą kokybės patikrinimo aktą bei ieškovo prašymu Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. sausio 21 d. atliktos ekspertizės aktą, kuriame nenustatyta požymių, rodančių, kad kokiu nors būdu buvo paveiktas elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmas ir padaryti konstrukciniai pakeitimai. Teismai tyrė ir vertino šiuos dokumentus pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nepažeidė kitų įrodinėjimą reglamentuojančių straipsnių reikalavimų dėl ekspertizės akto kaip įrodymo vertinimo. Šią išvadą teisėjų kolegija motyvuoja tuo, kad specialisto išvada vertintina kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir įrodomąją galią turi tiek, kiek nepaneigta kitais įrodymais. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias (CPK 212 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valviktė“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fabrikant corparation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“, UAB ,,Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-133/2010; kt.). Tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskyrė kompleksinę elektrotechninę-metrologinę ekspertizę, kurios metu ekspertai 2011 m. vasario 22 d. pateikė ekspertizės aktą (T. 1, b. l. 169-195) ir nurodė, jog, užplombavus tyrimui pateikto skaitiklio gaubtą nustatyta tvarka pagal teisės aktų reikalavimus, skaitiklis savo funkciją pagal numatytą paskirtį atlikti gali, t. y. gali tinkamai skaičiuoti suvartotą elektros energijos kiekį. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada pagrįstai teismų buvo įvertinta pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje elektros prietaisų pažeidimo klausimui spręsti pasitelkus kelių rūšių specialistus ir jiems pateikus išvadas, pirmiau nurodytuose specialistų dokumentuose tiesioginių atsakovės neteisėtų veiksmų nenustatyta, vadinasi, ieškovo teiginys, kad atsakovė nevykdė pareigos tinkamai prižiūrėti elektros skaitiklį, buvo paneigtas. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų.

25Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas žalą dėl neteisėto elektros energijos vartojimo įrodinėjo argumentais, jog buvo klastojami elektros prietaisų rodmenys, tačiau iš specialisto ir ekspertizės aktų matyti, jog elektros prietaiso išoriniai pažeidimai įtakos skaitiklio funkcijai skaičiuoti suvartotą elektros energiją neturėjo. Taigi bylą nagrinėję teismai teisingai nurodė, kad teismo paskirtos ekspertizės akto duomenys iš esmės sutapo su kitais byloje pateiktas įrodymais, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad skaitliuko rodmenys nebuvo įtakojami, buvo teisingi, o atsakovei nebuvo tikslo juos klastoti veikiant elektros prietaisus, nes vien tik įbrėžimo faktas nereiškia skaitliuko rodmenų klastojimo, todėl nereiškia, kad atsirado žala. Teisėjų kolegija sutinka su teismų motyvais, kad ieškovas neįrodė plombų falsifikavimo ar elektros skaitiklio poveikio tikslo – skaitiklio rodmenų pakeitimo, jog būtų pateikti netikslūs duomenys apie suvartotą elektros energiją. Priešingai, vartotojos elgesys nagrinėjamoje byloje atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos energija“ Alytaus elektros tinklai v. V. L., bylos Nr. 3K-3-184/2001; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012). Dėl to pripažintina, kad ieškovui dėl atsakovės elgesio šiai pranešant apie elektros prietaisų pastebėtą pažeidimą nebuvo padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012). Teisėjų kolegija, spręsdama elektros vartotojo atsakomybės klausimą, taip pat atsižvelgia į teismų nustatytą aplinkybę, kad už suvartotą elektros energiją atsakovė mokėjo reguliariai (T. 1, b. l. 58–62; T. 2, b. l. 49–72), o teismo paskirtos ekspertizės akto išvadų 7 punkte yra konstatuota, jog rodmenų tikslumas ir rodmenų paklaidos neišeina už leistinų ribų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės žalos atlyginimo už suvartotą neapskaitinę elektros energiją pagrįstai buvo atmestas kaip neįrodytas.

26Jau buvo minėta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl sutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, žalą padariusio asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje nenustačius vienos iš sutarties šalių civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, kasatoriaus teiginiai dėl kitų elektros vartotojo civilinės atsakomybės sąlygų šioje byloje tampa nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

27Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurią naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29Kasacinis teismas patyrė 25,69 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

30Atsakovė, teikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė atstovavimo išlaidas, patirtas rengiant nurodytą procesinį dokumentą, pagrindžiančių įrodymų.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės ,,Lesto“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,69 Lt (dvidešimt penkis litus 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Vilniaus elektros tinklai (dabar – AB Lesto), atstovaujami Trakų rajono... 7. Dėl to ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 28... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad 2007 m. liepos 19 d. ieškovo... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 13. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 14. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Dėl elektros energijos vartotojo atsakomybės... 18. Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės... 19. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi elektros energijos tiekimo... 20. Kasaciniame skunde keliamas Taisyklių 64 punkto, kuriame nustatyta elektros... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad vartotojo pareiga užtikrinti jam... 22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 23. Ginčo šalių sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo užtikrinti atvado,... 24. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, įrodinėdamas žalos ir dėl to kilusių... 25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas žalą dėl... 26. Jau buvo minėta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl sutartinės civilinės... 27. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, teisės taikymo... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 29. Kasacinis teismas patyrė 25,69 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 30. Atsakovė, teikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, prašė priteisti... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 33. Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės ,,Lesto“ (juridinio asmens kodas... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...