Byla 2A-750-569/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Joniškio rajono notaro biuro notarė L. S

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-9-772/2015 pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros, ginant R. M. interesus, ieškinį atsakovei R. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Joniškio rajono notaro biuro notarė L. S..

3Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas, pateikęs ieškinį atsakovei R. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Joniškio rajono notaro biuro notarė L. S. nurodė, kad 2011 m. sausio 27 d. R. B. (iki santuokos M.) ir R. P. sudarė žemės sklypo, gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kiemo statinių dalies pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią R. B. pardavė R. P. 687/1374 dalį 0,1374 ha žemės sklypo, unikalus numeris ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) ( - ) k. v., ir 1/2 dalį jame esančių pastatų: gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), plane pažymėto lAl p, 275,14 k v. m. bendro ploto, viralinės, unikalus numeris ( - ), plane pažymėta 2I1 p, ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), plane pažymėtas 3I1 p, garažo, unikalus numeris ( - ), plane pažymėtas 4Glp, malkinės, unikalus numeris ( - ), plane pažymėta 5I1ž, kiemo statinių - (šulinio h = 9 m, tvoros tlL = 8,40 m), unikalus numeris ( - ), esančius ( - ), už 50 000,00 Lt. Sutartis 2011 m. sausio 27 d. patvirtinta Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S., notarinio registro Nr. 1 -244. Pagal žemės sklypo, gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kiemo statinių dalies pirkimo – pardavimo sutartį 35 000,00 Lt R. B. buvo sumokėti prieš pasirašant šią sutartį, o likusią dalį 15 000,00 Lt R. P. įsipareigojo sumokėti iki 2011 m. vasario 1 d. 2011 m. vasario 1 d. Joniškio rajono notarų biuro notarė L. S. patvirtino R. B. pakvitavimą, notarinio registro Nr. 1-290, kad ji priimdama prievolės pagal 2011 m. sausio 27 d. žemės sklypo, gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kiemo statinių dalies pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. 1-244, patvirtintą Joniškio rajono notarų biure, įvykdymą, pareiškia, kad R. P., a.k. ( - ) yra visiškai įvykdžiusi įsipareigojimą, numatytą minėtos sutarties 3.1 punkte, t.y. likusią pardavimo kainos dalį – 15 000 Lt gavo grynais pinigais Joniškio rajono notarų biure ir kad ji materialinių ir kitokio pobūdžio pretenzijų R. P. neturi. Ieškovas teigė, kad R. M. turi protinį atsilikimą, o šalių sudaryta sutartis neteisėta, nes bendraieškovė buvo priversta ją pasirašyti ir parduoti jai priklausančias nekilnojamųjų daiktų dalis. Mano, kad pasirašydama sutartį bendraieškovė nesuprato, ką daro.

6Atsakovė R. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė 2011-01-27 su R. B. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį tikrai joje nurodytomis sąlygomis. R. P. yra visiškai įvykdžiusi įsipareigojimą, numatytą minėtos sutarties 3.1 punkte, t. y. ieškovė R. B. likusią pardavimo kainos dalį – 15 000 Lt - gavo grynais pinigais. Teigė, kad bendraieškovė, sudarydama ginčo sandorį, suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos tinkamai valdyti. Niekada nebuvo kilusi mintis apie tai, kad R. B. gali būti nesveika ar turėti kokių tai sveikatos sutrikimų Nurodė, kad nėra nei medicininio, nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti šalių sudarytą sandorį. Atsakovė nesutiko, kad jos nupirkto nekilnojamojo turto vertė neatitinka realios jo vertės, kuri esą turėtų būti 124 480 litų. Teigė, kad turtas vertinamas ne vidutine rinkos verte, o realia rinkos (komercine) verte pagal pateikiamus konkretaus turto konkrečius vertinimus. Todėl manė, kad ieškovo pateikta vidutinė rinkos kaina neatitinka realios R. B. parduoto ir atsakovės nupirkto nekilnojamojo turto kainos – kaina galėjo svyruoti nuo 40 000 Lt iki 50 000 Lt. Atsakovė nurodė, kad nuo 2006-07-27 iki 2010-12-23 ji gyveno santuokoje, todėl jos pajamos turi būti vertinamos atsižvelgiant į jos sutuoktinio santuokos metu gautas pajamas.

7Trečiasis asmuo notarė L. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sandorio sudarymo ir patvirtinimo metu notarei nebuvo žinoma ieškinyje nurodoma informacija apie bendraieškovės R. M. (ieškinyje nurodomos kaip B.) lengvą protinį atsilikimą, mąstymo ypatumus, nes jie nebuvo akivaizdūs ir nesukėlė notarei abejonių bendraieškovės sugebėjimu suvokti sudaromo sandorio prasmę, esmę, savo veiksmų reikšmę, gebėjimą valdyti savo veiksmus. 2011-01-27, surašant ir tvirtinant ginčijamą sandorį, pas notarę L. S. atvyko abi sutarties šalys – R. M. ir atsakovė R. P.. Iš jų tarpusavio bendravimo, elgesio notarei susidarė įspūdis, jog sutarties šalys gana artimai bendrauja, tarpusavyje yra pažįstamos. Notarė patikrino, ar nėra apribotas R. M. veiksnumas: atliko neveiksnių asmenų paiešką Notarų rūmų duomenų bazėje pagal R. M. pavardę ir asmens kodą bei nustatė, kad R. M. nėra pripažinta neveiksnia, nėra duomenų apie jos veiksnumo apribojimą. Nurodė, jog nėra pagrindo netikėti pardavėjos R. M. tvirtinimu, jog viena iš ginčijamo sandorio sudarymo priežasčių – sunkumai dėl namo dalies išlaikymo ir dėl būtinų išlaidų namo daliai išlaikyti bei prižiūrėti.

8II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

9Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 26d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančia 2011 m. sausio 27 d. žemės sklypo, gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kiemo statinių dalies pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-244, pagal kurią R. M. pardavė R. P. 687/1374 dalį 0,1374 ha žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - )., ir 1/2 dalį jame esančių pastatų: gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), viralinės, unikalus numeris ( - ), ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), garažo, unikalus numeris ( - ), malkinės, unikalus numeris ( - ), kiemo statinių - (šulinio, tvoros), unikalus numeris ( - ), esančius ( - ); taikė vienašalę restituciją –sprendimu grąžino R. M. į buvusią padėtį iki sandorio sudarymo ir panaikino R. P. vardu atliktą 687/1374 dalies 0,1374 ha žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ). v., ir 1/2 dalies jame esančių pastatų: gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), viralinės, unikalus numeris ( - ), ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), garažo, unikalus numeris ( - ), malkinės, unikalus numeris ( - ), kiemo statinių - (šulinio, tvoros), unikalus numeris ( - ), esančius ( - ), teisinę registraciją, šiuos nekilnojamuosius daiktus vėl įregistruojant nuosavybės teise R. M. vardu; priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės R. P. 86,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 434,43 Eur žyminio mokesčio, iš viso: 520,87 Eur. Teismas vertino, kad ginčo atveju asmens valia turi būti aiškinama ne vien taip, kaip ją išreiškė bendraieškovė R. M., o taip pat, kaip ją turėjo suprasti adresatas – pavyzdžiui pirkėjas, ginčo atveju atsakovė R. P.. Teismas pripažino, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė R. P. buvo artimai pažįstama su R. M. bei ją stebėjo ilgą laiką, dėl to pastarosios veiksmai, parduodant jai priklausantį turtą, pagrįstai turėjo atsakovei sukelti abejonių dėl jos velionio vyro R. M. sesers R. M. apsisprendimo. Vertino, kad sutarties šalių vidinės valios ir jos išraiškos išorinės formos atitikmens prezumpcija negali būti taikoma R. M. atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad faktų, jog turto pardavėjo vidinė valia skyrėsi nuo valios išorinės išraiškos formos, šioje byloje nustatyta pakankamai. Teismas padarė išvadą, kad ginčijama sutartis pažeidžia bendraieškovės R. M. kaip neveiksnaus asmens interesus. Teismas nurodė, kad byloje neabejotinai yra nustatytas ir atsakovės R. P. nesąžiningumas kitos šalies atžvilgiu, ne tik pasinaudojant R. M. negalia, bet ir realiai neperduodant pastarajai pinigų už parduotą turtą. Teismas padarė išvadą, kad pardavėja R. M. sudarė sau labai nenaudingą sandorį, ginčijamą sandorį R. M. sudarė negalėdama suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas nurodė, jog nustačius, kad pagal ginčijamą sandorį turtas sandorio šaliai R. M. nebuvo perduotas, yra pagrindas taikyti vienašalę restituciją. Teismas sprendė, jog vien aplinkybė, kad minėtose sutartyse pasirašė R. M., nesudaro pagrindo išvadai, kad pardavėja ir po to galėjo disponuoti jai perduotais pinigais. Abstrakti frazė sutartyje „trisdešim penki tukstančius Lt gavau“, o pakvitavime parašytas tik R. M. vardas ir pavardė, nepatvirtina paties pinigų perdavimo ar jų gavimo fakto. Teismas darė išvadą, kad pirkėja atsakovė R. P. pardavėjai R. M. pinigų faktiškai už parduotą žemės sklypo ir kitų nekilnojamųjų daiktų dalį nesumokėjo, nes pinigų perdavimo faktas pardavėjai neginčytinais įrodymais neįrodytas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11Apeliaciniu skundu atsakovė R. P. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ir bendraieškovės ieškinį atsakovei atmesti; panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas šioje civilinėje byloje; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; paskirti komisinę teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams. Ekspertams užduoti klausimą:„ar 2011 m. sausio 27 d. sudaromos žemės sklypo, gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kiemo statinių dalies pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu R. M. suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti?“.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

13Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Vieniems įrodymams suteikė didesnę reikšmę nei kitiems, išvadas padarė ne iš visumos įrodymų. Minėti pažeidimai nulėmė teismo neteisingą išvadą tiek dėl to, kad atsakovė R. P. esą žinojo ir pasinaudojo R. M. negalia sudarydama 2011-01-27 sutartį, tiek dėl to, kad atsakovė R. P. esą pagal 2011-01-27 sutartį iš R. M. įsigijo turtą ne už rinkos kainą, tiek dėl to, kad atsakovė R. P. esą neįrodė, kad už įsigytą turtą pagal 2011-01-27 sutartį su R. M. visiškai atsiskaitė.

14Teismo išvada, kad R. P. žinojo ir pasinaudojo R. M. negalia, sudarydama 2011-01-27 sutartį, padaryta tinkamai neįvertinus reikšmingų įrodymų. Tai, kad notarė, tvirtinusi 2011-01-27 sutartį, nurodė, kad notarei abejonių bendraieškovės sugebėjimu suvokti sudaromo sandorio prasmę, esmę nekilo, nes bendraieškovės lengvas protinis atsilikimas nebuvo akivaizdus; tai, kad notarė nurodė, jog 2011-01-10 pati R. M. Joniškio rajono notarų biure paprašė užsakyti VĮ „Registrų centras“ pažymą apie nekilnojamąjį turtą jo pardavimui ir pasirašė paslaugų užsakymo prašyme; to, kad notarė nurodė, jog 2011-01-27 surašant ir tvirtinant 2011-01-27 sutartį R. M. notarei nurodė, kad parduoda jai priklausančio namo dalį todėl, kad nebesugeba jos išlaikyti – namas esantis didelis, todėl jo išlaikymas reikalaujantis didelių išlaidų, tai yra nurodė logiškas, suvokiamas gyvenimiškas aplinkybes; to, kad notarė nurodė, jog jai nekilo pagrįstų abejonių dėl to, kad 2011-01-27 sutartis sudaroma prieš kurios nors iš sandorio šalių valią; notarės ir jos atstovės paaiškinimų, kad R. M. sandorio sudarymo tikslu Joniškio rajono notarų biure buvo ne vieną kartą, jos elgesys buvo įprastinis, niekuo nesiskyrė nuo kitų turto pardavėjų elgesio. Teismas nevertino aplinkybių, kad po 2011-01-27 sutarties sudarymo R. M. 2011-02-28 sudarė dar vieną pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ji pirko nekilnojamąją daiktą, šią sutartį patvirtino kita notarė G. B.. Neįvertino aplinkybių, kad prieš R. M. sudarant 2011-01-27 sutartį, ji paveldėjo turtą, jai priimant palikimą bei tvarkantis paveldėjimo dokumentus, kitai notarei taip pat nekilo abejonių dėl R. M. sugebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę bei prasmę ir juos valdyti. Teismas nevertino 2013-09-02 pažymos apie asmens baustumą ir to, kad valstybės institucijoms nekilo abejonių dėl to, kad R. M. supranta savo veiksmų reikšmę ir prasmę bei geba juos valdyti, ir ją galima bausti už įvykdytą pažeidimą. Teismas logiškai nepagrindė savo išvados, kodėl R. P. taikytini didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai nei pirmiau minėtus sandorius tvirtinusiems profesionalams, R. M. apklausas atlikusiems profesionalams, R. M. nubaudimo klausimus sprendusiems profesionalams. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl komisinės teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės skyrimo.

15Teismo išvada, kad R. P. neatsiskaitė už pagal 2011-01-27 sutartį įsigytą turtą su R. M., neatitinka bylos faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų. Teismo išvadą, kad atsakovė R. P. neįrodė, jog ji atsiskaitė su R. M. pagal 2011-01-27 sutartį, paneigia oficialūs rašytiniai įrodymai: 2011-01-27 Žemės sklypo, gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kiemo statinių dalies pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp pirkėjos R. P. ir pardavėjos R. M. 3.1 punkte yra nurodyta, kad „Žemės sklypo, gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kiemo statinių dalis parduota už 50000 Lt. Pardavėjas pareiškia, kad 35 000 litų gavo iš pirkėjo šią pinigų sumą prieš pasirašant šią sutartį“. Žemiau R. M. savo ranka įrašė „Trisdešim penki tūkstančius Lt gavau“ ir pasirašė; 2011-02-01 pakvitavimo, kuris yra patvirtintas Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S.; Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-09-30 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. KD14-43; notarės patvirtinimas, kad pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo metu Joniškio rajono notarų biure R. P. R. M. sumokėjo 35000 Lt; įrodymas, kad R. M. vėliau, po 2011-01-27, už 25000 Lt nusipirko butą Joniškyje; 2012-03-16 Akistatos tarp R. P. ir R. M. protokole įrašas, R. M. paaiškino, kad R. P. jai pasiūlė savo turtą adresu ( - ) , parduoti, pasiūlė dėl to pagalvoti. Po kurio laiko ji pati pasakiusi R. P., kad sutinka parduoti, važiavo pas notarą bei pasirašė turto pardavimo dokumentus. 50000 Lt gavo; į bylą buvo pateiktas pakvitavimas, iš kurio matyti, kad R. P. sumokėjo R. P. 30000 Lt; liudytojas R. P. apklaustas teisme patvirtino, jog sumokėjo R. P. 30000 Lt kaip vaiko išlaikymą; į bylą buvo pateiktas rašytinis įrodymas (2011-01-30 paskolos raštelis), kad R. P. iš M. T. Ž. pasiskolino 12500 Lt.

16Teismo išvada, kad pagal 2011-01-27 sutartį atsakovė R. P. iš R. M. įsigijo turtą ne už rinkos kainą, neatitinka bylos faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų. Teismas neįvertino byloje nustatytų aplinkybių, kad gyvenamasis namas adresu ( - )., yra senas, supelijęs, apgriuvęs, jam reikalingas kapitalinis remontas. Teismas nepagrįstai atmetė į bylą pateiktą turto vertintojo išvadą. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų teismo teiginius apie gerokai didesnę turto rinkos vertę nei pardavimo kaina, nurodyta 2011-01-27 sutartyje, ir kad R. P. dėl to buvo nesąžininga.

17Kadangi 2011-01-27 sutartis buvo atlygintinė ir R. P. už įsigyjamą turtą sumokėjo pagal šią sutartį R. M. iš viso 14481 Eur (50000 Lt), teismo pritaikyta vienašalė restitucija yra akivaizdžiai nesąžininga atsakovės R. P. atžvilgiu. Tenkinus ieškovo reikalavimą dėl 2011-01-27 sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu, iš R. M. atsakovei R. P. turėtų būti priteisti jos sumokėti 14481 Eur (50000 Lt).

18Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą bendraieškovės R. M. vardu, globėja A. U. palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, o apeliantės R. P. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantės teiginiai, kad ji nežinojo apie tai, jog R. M. yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas, yra paneigti byloje surinkta medicinine dokumentacija, liudytojų parodymais. Teismas teisingai sprendė, kad R. P. buvo nesąžininga, nes pasinaudojo R. M. negalia. Pažymi, kad R. M. pati savarankiškai negalėjo nuspręsti pardavinėti turimą turtą, nes ji negalėjo suprasti, kas tai yra sandoris, kad parduodama turtą netenka teisės į jį ir juo naudotis, negalėjo nuspręsti, kaip nekilnojamojo turto realizavimas paveiks jos gyvenimo sąlygas, ji negalėjo išreikšti savo valios dėl sandorio ir visus veiksmus atliko įtakojama R. P.. R. M., nors ir pažinojo pinigus, tačiau jų paskirties ir vertės nesuprato, todėl negalėjo susitarti dėl nekilnojamojo turto kainos, suprasti ar pasiūlyta kaina yra reali ir atitinkanti parduodamo turto vertę. Sutartyje parašyta frazė „trisdešimt penki tūkstančius Lt gavau“ ir pakvitavime parašytas R. M. vardas ir pavardė nepatvirtina paties pinigų perdavimo ar gavimo fakto. Teismas teisingai konstatavo, kad pagal ginčijamą sandorį turtas sandorio šaliai R. M. nebuvo perduotas ir yra pagrindas taikyti vienašalę restituciją.

19Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūra, ginanti R. M. interesus, prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, o apeliantės R. P. apeliacinį skundą atmesti. Mano, jog tai, kad ekspertizės akte yra išvados, nenaudingos atsakovei, nedaro ekspertizės nevisapusiška, neobjektyvia, vienašališka ar prieštaraujančią byloje surinktiems įrodymams. Pagrindo skirti komisinę pakartotinę kompleksinę teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę pagrindo nėra. Byloje yra pakankamai duomenų daryti išvadą, kad apeliantė žinojo apie R. M. psichinę negalią ir tuo pasinaudojo, sudarydama 2011 m. sausio 27 d. sutartį. Nors ginčo sutartyje yra nurodyta, kad R. M. perduodami pinigai, nurodoma, kad pinigai buvo perduoti notaro biure, tačiau M. nemoka skaičiuoti ir nesupranta pinigų vertės, kas pažymėta ir ekspertizės akte. Teigia, kad akistatos protokolas negali būti vertinamas, kadangi akistata buvo atlikta su vidutinį protinį atsilikimą turinčiu asmeniu, kuris vėliau buvo pripažintas neveiksniu. Teismui konstatavus, kad pinigai už ginčijamu sandoriu perleistą nekilnojamąjį turtą sumokėti nebuvo, nekilo pareigos taikyti dvišalę restituciją, nes vienos sandorio šalies įpareigojimas grąžinti kitai tai, ko ji nėra perdavusi, reikštų šios šalies nepagrįstą praturtėjimą.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

21ir teisiniai argumentai

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

24Byloje kilo ginčas dėl neveiksnaus asmens sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

25Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija, spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.

26Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju apeliantės R. P. skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį aiškiai išdėstytos visos aplinkybės ir argumentai, todėl asmeniškai išklausyti apeliantę nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotiniai šalių paaiškinimai iš esmės pakeistų teismo išvadas dėl ieškinio pagrįstumo, todėl šis apeliantės prašymas netenkintinas.

27Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl komisinės teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės skyrimo, todėl prašo apeliacinės instancijos teisme paskirti komisinę teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. M. gydžiusių gydytojų ir ekspertų išvados dėl R. M. psichinės būsenos vienodos, tarp jų nėra jokių prieštaravimų. Ekspertai jau pirminės ekspertizės atveju galėjo duoti kategoriškas išvadas dėl R. M. psichikos būsenos ir jos gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti 2011-01-27 sudarant pirkimo – pardavimo sandorį. Pažymėtina, kad byloje buvo apklausti ekspertai, kurie pateikė išsamius paaiškinimus apie atliktą ekspertizę. Taip pat pažymėtina, kad apeliantės prašomas užduoti klausimas– „ar 2011 m. sausio 27 d. sudaromos žemės sklypo, gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kiemo statinių dalies pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu R. M. suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti?“, lingvistine prasme truputi skiriasi nuo klausimo ekspertams, užduoto pirmosios instancijos teismo – „ar sudaromo sandorio metu (2011 m. sausio 27 d.) R. B. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti?“, tačiau klausimo esmė yra ta pati, todėl vertintina, kad apeliantė prašo užduoti ekspertams tokį pat klausimą, kuris jau buvo užduotas nagrinėjamoje byloje atliekant ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę, ir į kurį jau yra išsamiai atsakyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nenurodė naujų duomenų ar įrodymų, kurie nebūtų teismo aptarti ir įvertinti, prašymas skirti komisinę teismo psichiatrijos ekspertizę nėra motyvuotas, o tai, kad ekspertizės akte yra išvados, nenaudingos apeliantei, nedaro ekspertizės nevisapusiška, neobjektyvia ar prieštaraujančią byloje surinktiems įrodymams. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirti komisinę pakartotinę kompleksinę teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę nėra pagrindo.

28Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas tiek dėl to, kad atsakovė R. P. esą žinojo ir pasinaudojo R. M. negalia, sudarydama 2011-01-27 sutartį, tiek dėl to, kad atsakovė R. P. esą pagal 2011-01-27 sutartį iš R. M. įsigijo turtą ne už rinkos kainą, tiek dėl to, kad atsakovė R. P. esą neįrodė, kad už įsigytą turtą pagal 2011-01-27 sutartį su R. M. pilnai atsiskaitė. Su šiais apeliantės teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

29Dėl apeliantės teiginio, kad atsakovė R. P. nežinojo ir nepasinaudojo R. M. negalia, sudarydama 2011-01-27 sutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovė R. P. laiką (nuo 1993 m.) pažinojo ir artimai bendravo su R. M.. Pagal ekspertizės akto duomenis ir ekspertų paaiškinimus teismo posėdžiuose, nustatyta, kad tik trumpai bendraujant galima nepastebėti R. M. protinio atsilikimo, tačiau nuolat bendraujant, gyvenant kartu, matant ją kasdienybėje, neįmanoma to nepastebėti, bent jau pagrįstų abejonių kiekvienam su ja artimai bendraujančiam turi kilti. Pažymėtina, kad ekspertė V. M. teismo posėdyje paaiškino, jog vidutinis protinis atsilikimas yra gana ženklus asmens intelekto sutrikimas. Ekspertizės akte konstatuota, kad R. M. intelekto lygis yra ryškiai defektinis. Nurodyta, kad tiriamosios, t. y. R. M. išvaizda buvo tvarkinga, tačiau su ryškiais infantilumo požymiais. Ekspertai padarė išvadą, kad R. M. nėra įgijusi kompetencijos gyventi savarankiškai. Ji nesugeba savarankiškai tenkinti nei socialinių, nei kasdieninio gyvenimo poreikių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje apklausta liudytoja J. A. nurodė, kad vos tik pamačius R. M., ji ir kiti kaimynai suprato, kad ji turi psichikos sutrikimų. Liudytojas A. B. teismo posėdyje nurodė, kad iš karto sutikęs R. M. jos psichikos sutrikimo nepastebėjo, tačiau trumpai pagyvenus, dar iki santuokos sudarymo jau pastebėjo, kad yra sutrikimas. Liudytoja N. B. taip pat nurodė, kad pabendravusi su R. M. suprato, kad ji turi negalią. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuolat ir artimai bendravusi bei kartu kurį laiką gyvenusi R. P. turėjo pastebėti R. M. kitokį mastymą bei elgesį, esamą protinį atsilikimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, jau vien tokie faktai, kad R. M. mokėsi specialiojo ugdymo mokykloje, nuolat gavo neįgalumo pašalpa (kurią, kaip nurodyta byloje, paimdavo ir pati R. P.), turėjo kelti pagrįstų abejonių dėl R. M. protinio neįgalumo. Teisėjų kolegijos nuomone, pažįstanti R. M. nuo vaikystės R. P. negalėjo nežinoti, kokioje mokykloje R. M. mokėsi bei kad ji lankėsi psichikos centre.

30Dėl apeliantės teiginio, kad ji nepasinaudojo R. M. negalia, sudarydama 2011-01-27 sutartį, teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialines teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2008-02-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-129/2008; 2008-04-04 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-156/2008, 2009-10-05 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-378/2009, 2009-11-24 nutartis civ.byla Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.).Teisėjų kolegija pažymi, jog ekspertų patvirtinta, kad R. M. sirgo ir iki dabar serga lėtiniu psichikos sutrikimu – įgimta silpnaprotyste – vidutiniu protiniu atsilikimu su žymiu emocijų ir valios sferos sutrikimu. Ekspertas G. B. teismo posėdyje nurodė, kad R. M. dėl įgimtos silpnaprotystės trūksta iniciatyvos, savarankiškumo, ir ji yra imli įtaigai, ji gali nesugebėti pasipriešinti, yra nepajėgi pilnavertiškai suprasti visos informacijos, pati daryti pasirinkimus sudėtinguose klausimuose. Žmonių, nuo kurių ji buvo priklausoma psichologiškai, atžvilgiu jai gali kilti nerimo, nepasitikėjimo bei padidinto įtaigumo reakcijos. Ekspertas patvirtino, kad R. M. linkusi kartoti daugiau kitų mintis. Ekspertai konstatavo, kad R. M. 2011-01-27 sutarties sudarymo metu visiškai negalėjo suprasti savo veiksmų. Taip pat pažymėjo, kad ją paruošti trumpam ir formaliam pokalbiui su minimaliais atsakymais buvo galima. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – įgimta silpnaprotyste, yra nepajėgi pilnavertiškai suprasti visos informacijos ir priimti savarankiškus sprendimus, turi polinkį kartoti daugiau kitų mintis, yra imli įtaigai, teisėjų kolegija vertina, jog labiau tikėtina, kad atsakovė galėjo įtakoti R. M. elgesį sutarties sudarymo bei apsilankymų pas notarą metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų teigti, kad apeliantė žinojo apie R. M. psichinę negalią ir tuo pasinaudojo, sudarydama 2011-01-27 sutartį. Todėl, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra nustatytas atsakovės R. P. nesąžiningumas kitos šalies atžvilgiu, pasinaudojant R. M. negalia sudarant 2011-01-27 sutartį. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė teigia, jog R. M. pati sugebėdavo nuvažiuoti pasiimti pinigus iš banko, gyveno savarankiškai. Tačiau šiuos apeliantės teiginius paneigė byloje esantys liudytojų parodymai, ekspertizės išvados. Liudytojai nurodė, kad R. M. nemokėjo naudotis pinigais, nemokėjo naudotis banko kortele, bijojo eiti viena į parduotuvę ir niekada viena neidavo. Kad R. M. nemokėjo naudotis banko kortele, patvirtino ir liudytojas A. B., nurodydamas, kad visada jis nuimdavo pinigus iš R. M. banko kortelės. Byloje yra įrodymų ir, kad R. P. taip pat už R. M. nuiminėdavo pinigus iš R. M. kortelės. Ekspertizės akte aiškiai konstatuota, kad R. M. skaičiavimo gebėjimai yra minimalūs (ji nesugebėjo atlikti matematinių veiksmų 10 – ties ribose). Ekspertai konstatavo, kad R. M. neįgijo kompetencijos gyventi savarankiškai ir pastoviai gyveno kitų asmenų prižiūrima. Pažymėtina, kad pati apeliantė byloje yra nurodžiusi, kad gyvenant su R. M., apeliantė atlikdavo buities darbus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės nesąžiningumas pasireiškia prieštaravimu tarp jos nurodytų argumentų bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

31Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog notarai, tvirtinę R. M. sandorius, taip pat kitų institucijų darbuotojai nepastebėjo jos psichikos surikimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertė V. M. 2014-11-21 teismo posėdyje nurodė, kad specialių žinių neturintis asmuo tikrai negali trumpo vieno kontakto metu įvertinti, ar asmuo turi kokių sutrikimų, ypač jei asmuo yra iš anksto paruoštas, ką kalbėti. Kaip jau anksčiau minėta, ekspertas G. B. taip pat nurodė, kad iš mažai informacijos sudėtinga nuspręsti apie R. M. veiksnumą, tačiau surinkus pakankamą kiekį informacijos arba su žmogumi pakalbėjus, iš normalaus, ilgesnio, detalesnio pokalbio galima spręsti, kad yra kažkoks sutrikimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant formaliam ir nepakankamai ilgam bendravimui, minėti notarai ir kitų institucijų darbuotojai galėjo nepastebėti R. M. psichikos sutrikimų. Tačiau dar kartą pažymi, kad pagal ekspertizės išvadas ir ją atlikusių ekspertų paaiškinimus, nepastebėti galima tik esant trumpam bendravimui, bet jokiu būdu ne bendraujant su R. M. ilgą laiko tarpą, kaip bendravo atsakovė R. P..

32Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neįrodė, jog už įsigytą turtą pagal 2011-01-27 sutartį su R. M. visiškai atsiskaitė. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą laiko taip pat nepagrįstu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog teismas neturi pakankamai duomenų neginčijamai spręsti, kad pinigus atsakovė R. P. perdavė R. M.. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė byloje neįrodė, jog ji disponavo tokia pinigų suma, kurią turėjo sumokėti pagal 2011-01-27 sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės pajamos 2011-01-27 sutarties metu buvo nedidelės; nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2011m. vasario mėnesio ji buvo socialiai remtina ir gavo socialinę pašalpą. Tai reiškia, kad atsakovė ir jos šeima minėtu laikotarpiu turėjo finansinių sunkumų, o jų gaunamos pajamos nebuvo pakankamos net būtiniesiems poreikiams tenkinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė prašymuose – paraiškose piniginei socialinei paramai gauti nurodė, kad šeimos pajamos yra tik pajamos iš jos individualios veiklos, o vyras jokių pajamų negauna. Pažymėtina, kad iš 2010-12-23 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo matyti, kad R. P. ir R. P. santuokos metu įsigyto nekilnojamojo turto neturėjo. R. P. atiteko 3 santuokoje įgyti automobiliai, kurių bendra vertė – 300 Lt. R. P. taip pat atiteko 3 santuokoje įgyti automobiliai, kurių bendra vertė – 1300 Lt. Kompensacijos jokios iš buvusio sutuoktinio R. P. negavo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje R. M. atstovė A. U. nurodė, kad R. P. motina buvo vartojanti alkoholį, gyveno gana sunkiai. Apeliantės motinos pajamos laikotarpiu, kai ji tariamai R. P. skolino 12 500 Lt, buvo mažos, minėtu laikotarpiu buvo išieškomos sumos iš senatvės ir našlės pensijos, buto dalis areštuota. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė byloje neįrodė, jog turėjo galimybę 50 000 Lt sumą sumokėti R. M. pagal 2011-01-27 sutartį. Byloje taip pat nėra įrodytos ir galimybės atsakovės nurodytų asmenų – jos motinos, vyro duoti apeliantei pinigų, už kuriuos ji būtų galėjusi nusipirkti turtą iš R. M..

33Ginčijamos 2011-01-27 sutarties 3.1. punkte nurodyta, jog pardavėja R. M. pareiškė, kad 35 000 Lt gavo iš pirkėjos R. P. prieš pasirašant šią sutartį, o likusius 15 000 Lt pirkėja įsipareigojo sumokėti 2011-02-01. 2011-02-01 pakvitavime nurodyta, kad R. M. buvo perduota ir likusi 15 000 Lt suma. Apeliantė teigia, kad pas notarę L. S., pasirašant 2011-01-27 sutartį, R. M. perdavė 35 000 Lt. Notarė atsiliepime patvirtino, kad 35 000 Lt buvo sumokėti. Tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad notarės L. S. atstovė teismo posėdyje nurodė, jog notaras neturi reikalauti, kad pirkėjas jo akivaizdoje perskaičiuotų pinigus, perduodamas pardavėjui. To nebuvo reikalaujama ir šio sandorio tvirtinimo metu. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad R. P. davė pinigus R. M. notarės kontoroje, tačiau kokia buvo tiksli pinigų suma nustatyti negalima. Pažymėtina, kad ekspertai nustatė, kad R. M. skaičiavimo gebėjimai yra minimalūs (ji nesugebėjo atlikti matematinių veiksmų 10 – ties ribose). Todėl vertintina, kad nors R. M. ir patvirtino notarei, kad 35 000 Lt, tačiau turėdama minimalius skaičiavimo gebėjimus, negalėdama suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, ji negalėjo suvokti, ar tikrai jai paduota pinigų suma yra 35 000 Lt. Taip pat pažymėtina, kad pagal R. M. parodymus, tik išėjus iš notarės L. S. kontoros, visus jai duotus pinigus atgal paėmė R. P.. Tai patvirtino ir liudytojas A. B., nurodydamas, kad jam R. M. pasakė, kad R. P. iš jos iš karto paėmė atgal pinigus, sakydama, jog todėl, kad jie nepragertų, neišleistų, tačiau jų atgal neatidavė. A. B. teigimu, po pusės namo pardavimo niekada pas R. M. tokių pinigų, t.y. 50 000 Lt nėra matęs. Nurodė, kad ir R. M. banko kortelėje 50000 Lt sumos niekada nematė. Apie tai, kad R. M. ir A. B. neturėjo daug pinigų, patvirtino ir kiti byloje liudytojai – J. A. ir V. V.. Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visetą, daro išvadą, kad byloje nėra įrodyta, kad R. P. perdavė pagal 2011-01-27 sutartį R. M. 50 000 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartyje įrašyti žodžiai „trisdešim penki tukstančius Lt gavau“, o pakvitavime parašytas tik R. M. vardas ir pavardė, nepatvirtina paties pinigų perdavimo ar jų gavimo fakto. Teisėjų kolegija, įvertinus įrodymų visetą sprendžia, jog tikėtina, kad R. M. pagal 2011-01-27 sutartį R. P. pinigų neperdavė.

34Apeliantė teigia, kad įrodymas, jog ji sumokėjo R. M. pagal 2011-01-27 sutartį yra ir tai, kad R. M. nusipirko Joniškyje butą už 25 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš į bylą pateiktų foto nuotraukų matyti, kad minėtas butas buvo prastos būklės. Apie prastą buto būklę patvirtino ir liudytojas A. B.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė – 14 000 Lt, todėl teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai už šį butą buvo mokėta 25 000 Lt. Teisėjų kolegija nori atkreipti dėmesį, kad R. M. atstovės A. U. teigimu, R. M. iš jų išeidama turėjo santaupų– 12 000 Lt, iš kurių buvo nuimta 10 000 Lt, todėl šie pinigai galėjo būti panaudoti R. M. įsigyjant turtą.

35Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal 2011-01-27 sutartį apeliantė iš R. M. įsigijo turtą ne už rinkos kainą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog gyvenamasis namas, esantis ( - ) yra senas, supelijęs, jam reikalingas kapitalinis remontas; nepagrįstai atmetė į bylą apeliantės pateiktą turto vertintojo atskaitą, su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis viso ginčo turto vidutinė rinkos vertė buvo 260 361,00 Lt. Apeliantės pateiktoje 2012-02-09 konsultacijoje dėl galimos turto kainos nurodyta, jog labiausiai tikėtina (galima) turto dalies kaina rinkoje 2011 m. sausio mėn. laikotarpyje galėjo svyruoti nuo 40 000 Lt iki 50 000 Lt. Pažymėtina, kad šioje konsultacijoje taip pat nurodyta, jog ši konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės galios ir skirtas tik užsakovui, kuris neatitinka turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję norminiai dokumentai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši konsultacija neprilyginama turto vertinimui, todėl ji negali paneigti viešų registro duomenų apie ginčo turto vidutinę rinkos vertę. Byloje nėra nuginčyta Nekilnojamojo turto registre nurodyta ginčo turto vidutinė rinkos vertė. Atsižvelgiantį tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog nėra teisinio pagrindo remtis apeliantės pateikta konsultacija dėl galimos ginčo turto kainos, kadangi tai tėra tik turto vertintojo asmeninė nuomonė.

36Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė vienašalę restituciją. Nurodo, kad ji yra visiškai atsiskaičiusi su R. M. pagal 2011-01-27 sutartį, todėl tenkinus ieškovo reikalavimą dėl 2011-01-27 sutarties pripažinimo negaliojančia, iš R. M. apeliantei R. P. turėtų būti priteista jos sumokėta 50 000 Lt suma. Teisėjų kolegija pažymi, jog Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad pinigai už ginčijamu sandoriu perleistą nekilnojamąjį turtą sumokėti nebuvo, nekilo pareigos taikyti dvišalę restituciją, nes vienos sandorio šalies įpareigojimas grąžinti kitai tai, ko ji nėra perdavusi, reikštų šios šalies nepagrįstą praturtėjimą.

37Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

38Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantės R. P. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo atmestinas.

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas, pateikęs ieškinį atsakovei R. P. dėl sandorio pripažinimo... 6. Atsakovė R. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė 2011-01-27 su R.... 7. Trečiasis asmuo notarė L. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sandorio... 8. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 26d. sprendimu ieškinį tenkino... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 11. Apeliaciniu skundu atsakovė R. P. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m.... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:... 13. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Vieniems... 14. Teismo išvada, kad R. P. žinojo ir pasinaudojo R. M. negalia, sudarydama... 15. Teismo išvada, kad R. P. neatsiskaitė už pagal 2011-01-27 sutartį įsigytą... 16. Teismo išvada, kad pagal 2011-01-27 sutartį atsakovė R. P. iš R. M.... 17. Kadangi 2011-01-27 sutartis buvo atlygintinė ir R. P. už įsigyjamą turtą... 18. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą bendraieškovės R. M. vardu,... 19. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių apygardos... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 21. ir teisiniai argumentai... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Byloje kilo ginčas dėl neveiksnaus asmens sudaryto sandorio pripažinimo... 25. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir... 26. Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK... 27. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino... 28. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas... 29. Dėl apeliantės teiginio, kad atsakovė R. P. nežinojo ir nepasinaudojo R. M.... 30. Dėl apeliantės teiginio, kad ji nepasinaudojo R. M. negalia, sudarydama... 31. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog notarai,... 32. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neįrodė,... 33. Ginčijamos 2011-01-27 sutarties 3.1. punkte nurodyta, jog pardavėja R. M.... 34. Apeliantė teigia, kad įrodymas, jog ji sumokėjo R. M. pagal 2011-01-27... 35. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal... 36. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė... 37. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija... 38. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 39. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 40. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą....