Byla e2-5604-328/2019
Dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,L. V.“, G. M

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant V. Ž., dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ atstovui advokatui R. B., atsakovui J. V. (J. V.), jo atstovui advokatui O. D. (O. D.) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės ,,L. V.“ atstovui V. L.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovui J. V. (J. V.) dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,L. V.“, G. M..

3Teismas

Nustatė

4ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) ,,Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 17 613,66 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, jog ieškovė ADB „Gjensidige“ (buv. UAB DK „PZU Lietuva“) 2014 m. liepos 1 d. draudėjui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „L. V.“ išdavė laivų draudimo liudijimą Nr. PZULT 1743091, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2015 m. liepos 21 d. buvo apdraustas draudėjo turtas – pramoginis-keleivinis laivas, reg. Nr. ( - ), (toliau – Laivas). 2015 m. liepos 5 d. Kuršių mariose, Klaipėdoje (ties Kiaulės nugara) pramoginiam laivui plaukiant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos (toliau – Klaipėdos VJU) kanalu, praplaukiant pro įsiinkaravusio pramoginio laivo, reg. Nr. ( - ) (toliau – laivas Nr. ( - )), dešinįjį bortą, kairiuoju sraigtu Laivas užkabino vieną iš laivo Nr. ( - ) inkaro lynų. Laivo Nr. ( - ) inkaro lynui apsivyniojus ant Laivo sraigto, šis pradėjo jį vilkti ir inkaro lynas trūko. Avarijos metu apgadintas Laivas. Ieškovė šį įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui už apgadintą Laivą išmokėjo 17 613,66 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nurodė, jog Laivo Nr. ( - ) valdytojas, išplaukęs į uosto akvatoriją, sugedus jo laivo varikliui turėjo pranešti apie tai uosto tarnyboms. Pagal Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 3.26 straipsnio 2 punktą laivai privalo pažymėti visus savo inkarus, kurie gali kelti pavojų laivybai. Matydamas artėjantį Laivą, laivo Nr. ( - ) valdytojas turėjo imtis visų priemonių, kad netrukdytų laisvam laivo praplaukimui. Avarijos tyrimo ataskaita patvirtina, kad įvykio būtų galima išvengti: jeigu laivo Nr. ( - ) inkarai, kurie gali kelti pavojų laivybai, būtų buvę pažymėti geltonais plūdurais su radiolokaciniu atšvaitu; jeigu laivo Nr. ( - ) valdytojas, sugedus varikliui, būtų pranešęs apie tai uosto tarnyboms ir, matydamas artėjantį laivą, būtų iškėlęs trukdančius laisvam laivo praplaukimui inkarus. Ieškovė nurodė, kad atsakovas J. V. 2015 m. liepos 5 d. įvykio metu buvo laivo Nr. ( - ) valdytoju, taigi J. V., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, o be to ir atsakingam už 2015 m. liepos 5 d. įvykio kilimo priežastis, kyla civilinė atsakomybė atlyginti Laivui padarytą žalą. Nurodė, jog išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą 17 613,66 Eur sumai.

6Atsakovas J. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko.

7Atsiliepime nurodė, jog ištyrus incidentą Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus sudaryta komisija padarė išvadą, jog įvykis yra klasifikuojamas kaip avarinis incidentas, kurio buvo galima išvengti, jeigu: 1. Laivo kapitonas, matydamas stovintį farvateryje ir nesitraukiantį laivą, būtų sumažinęs greitį arba sustabdęs laivą, arba įjungęs režimą sraigtams dirbti atbulinę eiga. 2. Pramoginio laivo Nr. ( - ) inkarai, kurie gali kelti pavojų laivybai, būtų buvę pažymėti geltonais plūdurais su radiolokaciniu atšvaitu. 3. Pramoginio laivo Nr. ( - ) laivavedys, sugedus varikliui, būtų pranešęs apie tai uosto tarnyboms ir, matydamas artėjantį laivą, būtų iškėlęs trukdančius laisvam laivo praplaukimui inkarus. Pažymėjo, jog įvykis buvo kvalifikuotas ne kaip avarija (sunki ar labai sunki), o kaip avarinis incidentas. Komisija nenustatinėjo, kas kaltas ir kokia apimtimi dėl to, kad Laivas užkabino pramoginio laivo Nr. ( - ) inkaro lyną ir jį nutraukė. Atkreipė dėmesį, kad avarijos tyrimo ataskaitoje pažymėta, jog Laivo kapitonas, turintis laivavedžio patirtį nuo 1996 m., valdydamas Laivą ir pastebėjęs pramoginį laivą ,,<...> turėjo imtis visų priemonių, kad išvengtų avarinės situacijos, t. y. sumažinti greitį arba sustabdyti laivą, arba sraigtais dirbti atbuline eiga“. Pastebėjo, jog incidentas įvyko liepos mėnesį, dienos metu, esant geram matomumui. Atsakovo laivas Nr. ( - ) stovėjo šalia farvaterio, šio laivo ilgis 6,10 m, plotis – 1,92 m, maksimalus leidžiamas žmonių skaičius – 4. Laivo ilgis – 28,5 m, plotis – 7,50 m, keleivių skaičius vidaus vandenyse – 200, įgulos narių skaičius pagal vidaus vandenų minimalios sudėties liudijimą – 4 žmonės. Laivo maksimali grimzlė – 2,226 m, incidento vietoje Laivas turėjo galimybes pasirinkti kursą maždaug 260 m. pločio farvateryje. Pramoginis laivas Nr. ( - ) jokio pavojaus laivybai nekėlė, jame esantys du asmenys turėjo pagrindą manyti, kad Laivas pasirinks farvaterio vidurį ir saugų greitį ir atstumą nuo kitų laivų, todėl nebuvo jokios pareigos žymėti inkarus geltonais plūdurais su radiolokaciniu atšvaitu ir juos skubiai iškelti, kaip kad teigiama Saugios laivybos administracijos avarijos ataskaitos išvadų 2 ir 3 punktuose. Mano, jog byloje pateiktos Laivo remonto išlaidos niekaip nėra susijusios su avariniu incidentu. Teismui pateiktas UAB „L. V.“ ir UAB „Garant diving“ atliktų darbų priėmimo aktas patvirtina, kad narų paslaugos buvo suteiktos 2015 m. liepos 9 d., t. y. praėjus 4 dienoms nuo avarinio incidento, po kurio Laivas galėjo būti eksploatuojamas. Nurodo, jog ieškovė neįrodė būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų ir jos ieškinio tenkinti nėra teisinio pagrindo.

8Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,L. V.“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti.

9Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti.

10Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo nutartyje yra nurodoma, jog byloje nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Mano, kad byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą mažinti priteistinos žalos dydžio. Nurodė, jog ieškinys yra pilnai įrodytas, prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko. Pripažino, jog trečiojo asmens Laivas užkabino atsakovo virvę, bet jo sraigtas neužvyniojo. Mano, jog lynas užsikabino už Laivo vairo sparno. Pažymėjo, jog Lietuvos saugios laivybos administracijos tyrime nedalyvavo. Paaiškino, jog dėl trečiojo asmens Laivo apgadinimo nėra kaltas. Prašo ieškinį atmesti.

12Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog nesutinka, kad teismai nustatė aplinkybes, kurios turi prejudicinę galią. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo. Papildomai paaiškino, jog nėra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Mano, jog byloje nėra įrodytas žalos dydis. Jei draudimo bendrovė nepagrįstai išmokėjo papildomą draudimo išmoką, to negalima perkelti atsakovui. Paaiškino, jog atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų. Mano, jog byloje pateiktoje profesoriaus V. P. išvadoje pagrįstai nurodoma, jog atsakovo laivas nestovėjo farvateryje, neprivalėjo žymėti inkarų, kadangi netrukdė laivybai. Papildomai paaiškino, jog Laivo pažeidimai nėra priežastiniu ryšiu susiję su įvykusiu avariniu incidentu. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13Teismo posėdyje trečiojo asmens UAB ,,L. V.“ atstovas paaiškino, jog Laivas plaukė farvateryje, atsakovo laivas taip pat stovėjo farvateryje. Mano, jog Laivo kapitonas priėmė teisingiausią sprendimą. Papildomai paaiškino, jog Laivas turi du variklius, du reduktorius, du sraigtus. Laivas gali plauti vienu varikliu. Paaiškino, jog kontakto metu gedimo nepajuto, pašaliniai garsai pasigirdo po kurio laiko.

14Teismas konstatuoja:

15byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. liepos 1 d. ADB „Gjensidige“ UAB „L. V.“ išdavė laivų draudimo liudijimą PZULT Nr. 1743091, pagal kurį laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2015 m. liepos 21 d. buvo apdraustas UAB „L. V.“ naudojamas turtas – pramoginis – keleivinis laivas ( - ), reg. Nr. ( - ) (toliau – Laivas). 2015 m. liepos 22 d. pranešimu apie įvykį draudėjas UAB ,,L. V.“ ieškovei pranešė apie įvykį (Laivo apgadinimą nuo pašalinio daikto) – 2015 m. liepos 5 d. Kuršių mariose, ties Kiaulės nugara, įvyko vidaus vandenų transporto priemonių pramoginio laivo Nr. ( - ) ir Laivo avarinis incidentas. Įvykis užregistruotas Laivo žurnale (atliktas įrašas: ,,kad 2015 m. liepos 5 d. 12 val. 45 min. ties Kiaulės nugara farvateryje stovėjo žvejų mėgėjų valtis ant inkaro. Inkaras buvo išmestas į abi puses be žyminčių inkaro ribos bujukų. Trūkus inkaro lynui buvo sužalota žmogaus galva su lynu. Valties Nr. ( - ). Žmogus buvo išvežtas į ligoninę“).

16UAB „L. V.“ 2015 m. liepos 8 d. pranešime Lietuvos saugios laivybos administracijai nurodyta, jog 2015 m. liepos 5 d. Laivu buvo vykdoma apžvalginė kelionė: Klaipėda – Juodkrantė – Klaipėda; 12.30 val., Laivui plaukiant pro Kiaulės nugaros salą, pastebėjo farvateryje stovintį laivą ( - ) su dviem žvejais, išmetusiais du inkarus – vieną į kairę ir vieną į dešinę pusę (inkarai išmesti ilgais lynais, be jokių skiriamųjų ženklų); Laivo kapitonas G. M. davė garsinį signalą laivui ( - ) trauktis iš farvaterio; laivui ( - ) nereagavus į kapitono signalus, praplaukė šalia jų ir Laivo sraigtais užkabino vieną iš inkarų, kurių nematė. Užsivyniojus lynui už sraigto, pradėjo traukti laivą ( - ) ir trūkus lynui į Laivą atskriejo metalinė detalė, kuri atsitrenkė į laivo lango korpusą, o nuo jo atšoko ir sužeidė vieną Laivo keleivį.

17Iš byloje pateiktos Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-209 patvirtintos komisijos parengtos avarijos, susijusios su vidaus vandenų laivu ,,( - )“, reg. Nr. ( - ), ir pramoginiu laivu, reg. Nr. ( - ), įvykusios 2015 m. liepos 5 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinėje akvatorijoje, tyrimo ataskaitos (toliau – Avarijos tyrimo ataskaita) turinio nustatyta, jog 2015 m. liepos 5 d. vidaus vandenų keleivinis laivas ,,( - )", reg. Nr. ( - ), su keleiviais vykdė apžvalginę kelionę maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Klaipėda. Apie 12.45 val. plaukiant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau - Klaipėdos VJU) laivybos kanalu pro Kiaules nugaros salą, praplaukiant pro įsiinkaravusio pramoginio laivo, reg. Nr. ( - ), dešinįjį bortą, kairiuoju sraigtu laivas ,,( - )", reg. Nr. ( - ), užkabino vieną pramoginio laivo, reg. Nr. ( - ), inkaro lyną. Pramoginio laivo, reg. Nr. ( - ), inkaro lynui apsivyniojus ant laivo ,,( - )", reg. Nr. ( - ), sraigto, šis pradėjo jį vilkti ir inkaro lynas trūko. Trūkus pramoginio laivo, reg. Nr. ( - ), inkaro lynui į laivą ,,( - )", reg. Nr. ( - ), atskriejo metalinė detalė, kuri, atsitrenkusi į laivo ,,( - )", reg. Nr. ( - ), keleivių salono kairiojo borto lango rėmą ir atšokusi nuo rėmo, sužeidė laivo denyje buvusį keleivį. Avarijos tyrimo ataskaitoje nurodoma, jog šio įvykio buvo galima išvengti, jeigu: 1. Laivo „( - )“, reg. Nr. ( - ), kapitonas, matydamas stovintį farvateryje ir nesitraukiantį laivą būtų sumažinęs greitį arba sustabdęs laivą arba įjungęs režimą sraigtams dirbti atbuline eiga. 2. Pramoginio laivo, reg. Nr. ( - ), inkarai, kurie gali kelti pavojų laivybai, būtų buvę pažymėti geltonais plūdurais su radiolokaciniu atšvaitu. 3. Pramoginio laivo, reg. Nr. ( - ), laivavedys, sugedus varikliui, būtų pranešęs apie tai uosto tarnyboms ir, matydamas artėjantį laivą būtų iškėlęs trukdančius laisvam laivo praplaukimui inkarus; įvykis klasifikuotas kaip avarinis incidentas.

18ADB „Gjensidige“ 2015 m. liepos 5 d. įvykį Kuršių mariose, kurio metu Laivo sraigtas kliudė ir įtraukė neleistinoje vietoje inkarą nuleidusių žvejų laivo lyną, pripažino draudiminiu ir UAB „L. V.“ išmokėjo 2 113,66 Eur ir 15 500 Eur išmokas. 2017 m. kovo 15 d. pretenzija ieškovė pareikalavo atsakovo J. V. atlyginti 17 613,66 Eur draudimo išmoką, nurodė, jog įgijo subrogacijos teisę į atsakovą, kaip laivo Nr. ( - ) savininką.

19Dėl ieškinio reikalavimų

20Įvertinus ieškinio dalyką ir pagrindą, nustatytina, jog byloje kilo ginčas dėl draudiko teisės reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens, civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (ne)buvimo.

21Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.987 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės trečiajam asmeniui UAB ,,L. V.“ išduoto draudimo liudijimo pagrindu dėl 2015 m. liepos 5 d. įvykio patirtai žalai (Laivo apgadinimo) išmokėjo 17 613,66 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nurodė, jog žala padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, reikalavimą atsakovui grindžia teise į subrogaciją.

22Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju, yra išskyręs dvi situacijas: 1) kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats arba yra apdrausta netiesioginė civilinė atsakomybė; 2) civilinės atsakomybės draudikas ir atsakingas už žalą asmuo yra skirtingi, draudėjas yra apdraudęs tik savo civilinę atsakomybę, bet nėra apdraudęs už žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės, t. y. draudimo apsauga galioja tik dėl draudėjo, bet ne dėl žalą padariusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005). Pirmuoju atveju CK 6.1015 straipsnio 1dalyje nustatytas subrogacijos draudimas civilinės atsakomybės draudimo atveju yra taikomas, o antruoju – netaikomas. Taisyklė dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju grindžiama tuo, kad tokiu atveju draudimo apsauga galioja interesui, kuris apdraustas pagal draudimo sutartį, t. y. draudėjas kaip tik ir draudžiasi nuo to, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, neturėtų nuostolių atlygindamas žalą, padarytą trečiajam asmeniui, arba draudėjas, apdrausdamas savo civilinę atsakomybę, kartu apdraudžia ir asmenis, už kurių veiksmus jis yra atsakingas. Tokioje situacijoje subrogacijos leidimas, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, atgręžtinio reikalavimo teisė į draudėją arba jo apdraustus asmenis, padarytų civilinės atsakomybės draudimą beprasmį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018).

23Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai nukentėjusio kreditoriaus vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018 ir kt.). Tačiau pažymėtina, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016).

24CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

25Ieškovė reikalavimą atsakovui grindžia deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų visuma, todėl būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 178 straipsnis).

26Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

27Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 20 d. sprendimu ieškovės ADB ,,Gjensidige“ ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo J. V. 17 613,66 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas 3 123,98 Eur sumai.

28Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nustačius, jog teisingas bylos išsprendimas galėjo turėti įtakos neįtraukto į bylą asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms (nutarties 26 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, be to, padarė išvadą, jog nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakingas už savo veiksmais padarytą žalą (nutarties 22 punktas), tačiau nurodė, jog nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Avarijos tyrimo atskaitoje konstatuota, kad incidento būtų buvę galima išvengti jei tiek vienas, tiek kitas laivas būtų ėmęsi tam tikrų veiksmų, tačiau spręsdamas dėl žalos atlyginimo dydžio šių aplinkybių nevertino, taip pat iš esmės nepasisakė dėl laivo Nr. P-451 kapitono kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (nutarties 25 punktas).

29Tokiu būdu, byloje yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Atsakovo atstovo argumentai, jog byloje nėra nustatytos prejudicinę galią turinčios aplinkybės, vertintinos kritiškai. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo nėra pakankama tokiems teiginiams pagrįsti. Kasacinio teismo praktika, kuria remiasi atsakovo atstovas šioje byloje, remtis nėra pagrindo, kadangi kasacinio teismo nagrinėtų bylų ir šios civilinės bylos aplinkybės yra skirtingos. Kasacinio teismo nutartyje c. b. Nr. e3-K-3-182-611/2018 pateikti išaiškinimai dėl precedento bei jo taikymo sąlygų, o kasacinio teismo nutartyje c. b. Nr. 3K-3-203-684/2018 teismas pasisakė dėl civilinės bylos nagrinėjimo ribų procesinį sprendimą panaikinus esant absoliučiam negaliojimo pagrindui, įtvirtintam Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte – neatskleidus bylos esmės. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas dėl neįtraukto į bylą asmens, tačiau nėra nustatyta, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

30Byloje pateiktų įrodymų visuma (Avarijos tyrimo ataskaita, incidento metu darytas vaizdo įrašas, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai ir kt.) patvirtina, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – stovėjo farvateryje įsiinkaravęs ir inkarų nepažymėjęs kaip tai numato Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.26 straipsnio 2 punktas (Laivai, plūdriųjų medžiagų junginiai ir plūduriuojančios priemonės privalo pažymėti visus savo inkarus, kurie gali kelti pavojų laivybai dieną turi būti pažymėti geltonu plūduru su radiolokaciniu atšvaitu), be to, neįvertino, jog dėl jo veiksmų gali kilti grėsmė saugiai laivybai (1972 m. Konvencijos dėl tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti (toliau – Konvencija) 8 taisyklės f) i ) nuostatos – jei pagal kurios iš šių taisyklių reikalavimus laivas privalo nekliudyti saugiai praplaukti kitam laivui, jis turi, jei būtina atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, iš anksto imtis veiksmų tam, kad kitam laivui saugiai praplaukti liktų užtektinai vandens ploto). Pagal Konvencijos 9 taisyklės c) nuostatas, žvejybos veiklą vykdantis laivas neturi trukdyti bet kuriam kitam laivui, plaukiančiam siauru kanalu ar farvateriu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas pažeidė bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai naudojant padidinto pavojaus šaltinį, t. y. laivą Nr. ( - ) (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnis). Atsakovo argumentai, jog jis nekliudė saugiai laivybai prieštarauja bylos medžiagai ir byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl laikytini nepagrįstais (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog priešingai nei teigia atsakovas, iš byloje pateikto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas incidentas (pro atsakovo laivą Nr. ( - ) praplaukiantis Laivas), matyti, jog atsakovas nereagavo į duotą Laivo garso signalą, Laivui praplaukiant pro atsakovo laivą, atsakovas ir jo laive buvęs asmuo toliau abejingai tęsia savo užsiėmimą, laive Nr. ( - ) matyti vertikaliai pastatytos meškerės (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Atsakovo pateiktos išvados (kapitono J. L., prof. V. P.) vertintinos kritiškai, kadangi iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kokios medžiagos (bylos) dalimi remtasi rengiant išvadas, byloje nėra pateikti išvadas davusių asmenų kvalifikaciją pagrindžiantys įrodymai, pateiktos išvados nėra išsamios, nepaaiškinta, kaip grindžiamos padarytos išvados (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Pastebėtina, jog byloje ieškovė neįrodinėjo, jog atsakovo inkaro virvė pateko į reduktorių, nors atsakovo pateiktose išvadose, šiuo aspektu yra pasisakoma, be to, V. P. išvadoje teikiami skaičiavimai ir nurodomos koordinatės, nors byloje nustatyta, jog nė vieno laivo kapitonas tokių duomenų nefiksavo, todėl darytina išvada, jog V. P. išvada grindžiama prielaidomis. Nurodytoms aplinkybės sudaro pagrindą abejoti pateiktų išvadų patikimumu (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). kitų duomenų, paneigiančių atsakovo veiksmų neteisėtumą, byloje nepateikta (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

31CK 6.270 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2014).

32Pagal CK 6.270 straipsnio 5 dalį, didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Taigi, CK 6.270 straipsnio 1 dalis netaikoma tais atvejais, kai sąveikauja keli didesnio pavojaus šaltiniai ir atsiranda žala. Šiuo atveju atsakomybė be kaltės netenka prasmės, nes kiekvienas iš žalą patyrusių asmenų – didesnio pavojaus šaltinių valdytojų – įgautų teisę į žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017).

33Nagrinėjamu atveju, byloje ginčo dėl aplinkybės, jog tiek atsakovas, tiek trečiojo asmens UAB ,,L. V.“ Laivo kapitonas G. M. avarinio incidento metu buvo padidinto pavojaus šaltinio valdytojais, nėra (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis). Iš byloje pateiktos Avarijos tyrimo ataskaitos turinio matyti, jog komisija, atlikusi tyrimą, nurodė, kad incidento buvo galima išvengti, jei Laivo kapitonas, matydamas farvateryje stovintį ir nesitraukiantį laivą, būtų sumažinęs greitį arba sustabdęs laivą arba įjungęs režimą sraigtams dirbti atbuline eiga (el. b. l. 25, t. I). Iš Avarijos tyrimo ataskaitos turinio taip pat matyti, jog minėta išvada priimta remiantis teisiniu reglamentavimu, laivybos taisyklėmis, tačiau realios galimybės Laivo kapitonui atlikti pirmame punkte nurodytus veiksmus nebuvo vertintos ir analizuotos (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu (2019 m. liepos 16 d. posėdyje) trečiasis asmuo G. M. paaiškino, jog kita puse praplaukti pro atsakovo laivą negalėjo, nurodė, jog dešiniąja puse plaukti jam buvo pavojinga (galėjo būti seklu, tame ruože yra akmenų), paaiškino Laivo galimybes manevruoti plaukiant mažu greičiu. Trečiasis asmuo nurodė, jog lėčiau plaukti negalėjo, kadangi Laivas būtų tapęs nevaldomu, teigė, jog greitis buvo apie 4 mazgus (apie 8 km/h); nurodė, jog, siekiant išvengti incidento, sustoti ir/ar įjungti režimą sraigtams veikti atbuline eiga negalėjo, Laivą būtų veikusi srovė, galėjo nunešti į kitus laivelius; papildomai paaiškino, jog plaukdamas pro atsakovo laivą inkarų nematė, jei jie būtų pažymėti, būtų juos pastebėjęs, nurodė, jog jei ne inkaras, susidūrimo nebūtų. Aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti trečiojo asmens paaiškinimais, byloje nenustatyta, tokių duomenų neteikė ir atsakovas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 185 straipsnis). Trečiojo asmens paaiškinimai byloje esančiai medžiagai neprieštarauja (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Įvertinus byloje pateiktus duomenis, nuoseklius ir išsamius trečiojo asmens G. M. paaiškinimus apie Laivo techninius parametrus (ilgis, plotis ir kt.), darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad Laivo kapitonas negalėjo atlikti Avarijos tyrimo ataskaitoje nurodytų veiksmų, kad būtų išvengta incidento (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, Konvencijos 8 taisyklė, CK 6.263 straipsnis).

34CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Tai yra bendroji norma, taikoma visais žalos atlyginimo atvejais, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, taigi tuo atveju, kai žalos atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, nors tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo G. M. incidento (įvykio) metu buvo padidinto pavojaus šaltinio valdytojais (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), tačiau remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo išvadai, jog trečiasis asmuo G. M. nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, esant nurodytom aplinkybėm (CK 6.248 straipsnio 3 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 5 dalis, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Trečiojo asmens G. M. veiksmai incidento (įvykio metu), visumos byloje esančių įrodymų kontekste, nevertintini kaip didelis neatsargumas padėjęs žalai atsirasti ar jai padidėti. Atitinkamai byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą mažinti atlygintinos žalos dydį (CK 6.282 straipsnio 1 dalį).

35CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytos žalos faktą bei jo dydį (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

36CK 6.247 straipsnis įtvirtina, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu) nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Ši ieškovo pareiga kyla ir iš Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio normos, kurioje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB ,,L. V.“ dėl 2015 m. liepos 5 d. įvykusio incidento sukeltai žalai atlyginti išmokėjo bendrovei 2 113,66 Eur ir 15 500 Eur dydžio išmokas (el. b. l. 29-30, t. I). Byloje pateikti duomenys apie Laivui po incidento atliktus remonto darbus, narų paslaugas (el. b. l. 33-46, t. I), pateikti duomenys, patvirtinantys Laivo reduktoriaus keitimo darbų kainą (el. b. l. 47, t. I), kuri yra didesnė, nei išmokėta draudimo išmokos suma. Nors atsakovas (jo atstovas) nesutinka su apskaičiuotos žalos dydžiu, teigė, jog jis neįrodytas, tačiau įrodymų, pagrindžiančių, jog dėl avarinio įvykio padarytos žalos dydis galėtų būti mažesnis, nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsakovo (jo atstovo) byloje pateikta konsultacija (b. l. 181-182, t. III) vertintina kritiškai, kadangi iš pateikto dokumento turinio nėra aišku, kokia asmens, teikusio konsultaciją, kvalifikacija teikti šio pobūdžio informaciją (duomenys nepateikti), joje teikiami preliminarūs duomenys dėl atlygintinos žalos dydžio, be to, nėra žinoma, kokia medžiaga buvo remiamasi teikiant tokio pobūdžio konsultaciją (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Iš byloje pateikto ekspertizės akto (el. b. l. 109-129, t. II) matyti, jog Laivo reduktorius galėjo būti pažeistas 2015 m. liepos 5 d. avarinio įvykio metu užsivyniojus laivo Nr. ( - ) inkaro virvei ant Laivo kairio borto sraigto veleno. Atsakovas įrodymų, paneigiančių ir/ar sudarančių pagrindą abejoti byloje atliktos ekspertizės išvadomis, nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsakovo atstovo prielaidos, jog ekspertizę atlikusios UAB ,,Klaipėdos netas“ specialistas buvo šališkas, byloje nesant kitų įrodymų, pripažintinos nepagrįstomis (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Pastebėtina, jog iš byloje pateiktų duomenų apie laikinus Laivo remonto darbus matyti, jog gedimai pašalinti tik laikinai bei yra nurodoma būtinybė atlikti reduktoriaus keitimo darbus (el. b. l. 42, t. I). Atsakovas duomenų, paneigiančių tokias aplinkybes nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Aplinkybė, jog, kaip teigia atsakovas ir jo atstovas, Laivas po incidento buvo intensyviai naudojamas, o narai sraigtą apžiūrėjo tik 2015 m. liepos 9 d., nepaneigia padarytos žalos fakto bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei patirtos žalos (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Pastebėtina, jog iš byloje pateiktų duomenų apie Laivo apsilankymą Klaipėdos uoste turinio (el. b. l. 11, t. III) matyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 5 d. iki 2015 m. liepos 10 d. Laivas iš uosto išvykęs nebuvo, taigi po įvykio kurį laiką veiklos nevykdė (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Byloje pateiktas narų paslaugas UAB ,,L. V.“ suteikusios bendrovės paaiškinimas (el. b. l. 10, 62, t. III) nesudaro pagrindo išvadai, jog Laivo pažeidimai (reduktoriaus gedimas) galimai buvo sukelti ne atsakovo neteisėtais veiksmais, kadangi iš paaiškinimo matyti, jog ant sraigto radus virvę, buvo padaryta prielaida apie šios virvės kilmę (galimai kapraloninio tinklo likučiai), tačiau įrodymų šiai prielaidai pagrįsti byloje nėra pateikiama (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

37Byloje atsakovas pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo grindžia aplinkybę, jog įvykio dieną jam priklausantis inkaras su virve buvo rastas kitų žvejų. Teismo posėdyje šis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (vaizdinė medžiaga) ištirtas. Visumos byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų kontekste, šie duomenys vertintini kritiškai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Vaizdo įraše teigiama, jog rastas inkaras priklauso atsakovui, byloje nėra pateikiami įrodymai ir duomenys, kuo toks argumentas grindžiamas. Iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar virvė, pririšta prie inkaro, taip priklauso atsakovui, juolab, jog remiantis protokole užfiksuotų asmenų paaiškinimais, inkaras rastas prieš ketverius metus, byloje nėra duomenų, ar per šį laikotarpį, inkaras nebuvo naudojamas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažinti, jog Laivo apgadinimai nėra susiję su atsakovo veiksmais, nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

38Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Be to, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

39Nagrinėjamu atveju atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, jog ieškovė byloje įrodė visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, byloje pateikti duomenys ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog Laivui padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo neteisėtų veiksmų. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą mažinti atlygintinos žalos dydį, kadangi nėra nustatyta, jog žala galėjo atsirasti ar padidėti dėl paties Laivo kapitono didelio nerūpestingumo. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei byloje pateiktiems įrodymams, remiantis teisiniu reglamentavimu bei susiklosčiusia teismų praktika, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinas 17 613,66 Eur žalos atlyginimas (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.1015 straipsnis).

40Dėl procesinių palūkanų

41CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Pažymėtina, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

42Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

43Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

46Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė už ieškinį sumokėjo 396 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 8, t. I), sumokėjo 847 Eur ekspertizės išlaidų (el. b. l. 96, t. II; b. l. 41-43, t. III) ir patyrė 3 307,98 Eur atstovavimo išlaidas (2 027,98 Eur išlaidos pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant pirmą kartą, 320 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 520 Eur atstovavimo išlaidos, 440 Eur atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme, bylą grąžinus nagrinėti apeliacinei instancijai) (el. b. l. 111-113, t. I; b. l. 33-35, 154-156, t. II; b. l. 116-118, 152-154, 184-186, t. III).

47Teismui tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 4 550,98 Eur sumai (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

48Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

49Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už atitinkamą apeliacinį ar kasacinį skundą.

50Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovas už apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimo sumokėjo 396,30 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 12, t. III). Nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

51Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimą, atsakovo atstovui teismo posėdyje pateiktą žodinį prašymą grąžinti už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį, atsakovui J. V. grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis 396,30 Eur sumai.

52Išaiškintina, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 3 dalis).

53Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

54ieškinį tenkinti.

55Priteisti iš atsakovo J. V. (J. V.) 17 613,66 Eur (septyniolika tūkstančių šešis šimtus trylika eurų 66 ct) žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-30) iki teismo sprendimo įvykdymo, 4 550,98 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų 98 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“.

56Grąžinti atsakovui J. V. (J. V.) už apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimo sumokėtą žyminį mokestį – 396,30 Eur (tris šimtus devyniasdešimt šeši eurai 30 ct) (2018 m. rugpjūčio 16 d. AB SEB bankas mokėjimo nurodymas Nr. 1).

57Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

58Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) ,,Gjensidige“ kreipėsi... 5. Nurodė, jog ieškovė ADB „Gjensidige“ (buv. UAB DK „PZU Lietuva“)... 6. Atsakovas J. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu... 7. Atsiliepime nurodė, jog ištyrus incidentą Lietuvos saugios laivybos... 8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,L. V.“... 9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. M.... 10. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais... 11. Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko. Pripažino, jog trečiojo... 12. Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog... 13. Teismo posėdyje trečiojo asmens UAB ,,L. V.“ atstovas paaiškino, jog... 14. Teismas konstatuoja:... 15. byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. liepos 1 d.... 16. UAB „L. V.“ 2015 m. liepos 8 d. pranešime Lietuvos saugios laivybos... 17. Iš byloje pateiktos Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus... 18. ADB „Gjensidige“ 2015 m. liepos 5 d. įvykį Kuršių mariose, kurio metu... 19. Dėl ieškinio reikalavimų ... 20. Įvertinus ieškinio dalyką ir pagrindą, nustatytina, jog byloje kilo ginčas... 21. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 22. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką,... 23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subrogacijos (lot. subrogare –... 24. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi... 25. Ieškovė reikalavimą atsakovui grindžia deliktinės civilinės atsakomybės... 26. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota... 27. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Klaipėdos... 28. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi pirmosios... 29. Tokiu būdu, byloje yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei... 30. Byloje pateiktų įrodymų visuma (Avarijos tyrimo ataskaita, incidento metu... 31. CK 6.270 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, kurio veikla susijusi su... 32. Pagal CK 6.270 straipsnio 5 dalį, didesnio pavojaus šaltinių valdytojams... 33. Nagrinėjamu atveju, byloje ginčo dėl aplinkybės, jog tiek atsakovas, tiek... 34. CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis... 35. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba... 36. CK 6.247 straipsnis įtvirtina, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie... 37. Byloje atsakovas pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo... 38. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso... 39. Nagrinėjamu atveju atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių... 40. Dėl procesinių palūkanų ... 41. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti... 42. Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę... 43. Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovo... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 46. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė už ieškinį sumokėjo 396 Eur... 47. Teismui tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais... 48. Dėl žyminio mokesčio grąžinimo ... 49. Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, jog... 50. Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovas už apeliacinį skundą dėl... 51. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei galiojantį teisinį... 52. Išaiškintina, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių... 53. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 54. ieškinį tenkinti.... 55. Priteisti iš atsakovo J. V. (J. V.) 17 613,66 Eur (septyniolika tūkstančių... 56. Grąžinti atsakovui J. V. (J. V.) už apeliacinį skundą dėl Klaipėdos... 57. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie... 58. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu...