Byla 2A-432-232/2015
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 281,12 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 10,12 Lt delspinigių, 58,01 Lt skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-04-01 UAB „Omnitel“ ir atsakovas sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM546462, pagal kurią UAB „Omnitel“, atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sąlygas, suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas atsakovui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už paslaugas. UAB „Omnitel“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2010-05-31 Nr. 2006761837 ir 2010-06-30 Nr. 2006787629, tačiau atsakovas jų nepamokėjo, todėl ieškovas prašė priteisti 281,12 Lt skolą pagal šias sąskaitas ir 10,12 Lt delspinigius pagal sutarties 6.5. punktą taip pat patirtas skolos ikiteisminio išieškojimo išlaidas – 58,37 Lt. Nurodė, kad UAB „Omnitel“ 2011-07-26 Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi perleido UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises pagal minėtas sąskaitas faktūras atsakovo atžvilgiu, ieškovas apie tai pranešė atsakovui ir pareikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas jų neįvykdė.

5A. R. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jokio įsiskolinimo ieškovui neturi, su UAB „Gelvora“ niekada nebuvo sudaręs jokių sutarčių ir turėjęs jokių teisinių santykių, jokių raštų iš UAB „Gelvora“ nėra gavęs, apie UAB „Omnitel“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovui iki ieškinio gavimo taip pat nebuvo žinoma, tokių sąskaitų atsakovas ankščiau nebuvo gavęs, jokios paslaugos atsakovui pagal minėtas sąskaitas nebuvo suteiktos. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad iš ieškovo teismui pateiktos Reikalavimo perleidimo sutarties nėra aišku, kokius reikalavimus UAB „Omnitel“ perleido ieškovui, sutarties priedo išrašas nepatvirtintas, jame nėra duomenų apie sandorį. Pažymėjo, kad UAB „Omnitel“ sąskaitose nurodytu laikotarpiu nesuteikė atsakovui jokių paslaugų, nes 2010-04 – 2010-06 laikotarpiu abonentams Nr. 62026000 ir Nr. 61616200 UAB ‚Omnitel“ teikė paslaugas ne atsakovui, o UAB „Statybų ekspertas“, kuriems išrašė PVM sąskaitas faktūras, jas įmonė apmokėjo, tuo tarpu nuo 2010 m. birželio mėnesio minėtiems abonentams ryšio paslaugas teikė jau ne UAB „Omnitel“, o UAB ‚Tele2“. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 6 dalyje numatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.

6II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

7Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-03-28 sprendimu ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui R. M. tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. M. ieškovui UAB „Gelvora“ 281,12 Lt skolos, 10,12 Lt delspinigių, viso – 291,24 Lt, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 556 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

8Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus nurodė, jog atsakovo argumentus, kad jam jokios ryšio paslaugos PVM sąskaitose faktūrose nurodytu laikotarpiu suteiktos nebuvo ir jokių sutarčių dėl paslaugų teikimo jis pasirašęs nebuvo, paneigia 2005-04-01 sutartis Nr. CM546462, kurią pasirašė atsakovas, taip pat paties atsakovo pasirašytas ir UAB „Omnitel“ 2010-03-30 pateiktas prašymas įgungti abonentus Nr.61616200 ir Nr.62026000. Pažymėjo, jog nei sutartis, nei kiti su ja susiję dokumentai nėra nuginčyti, niekada nebuvo atsakovo ginčijami, jie yra galiojantys. Byloje nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį nuo 2005 m. atsakovas būtų teikęs ieškovui kokias nors pretenzijas dėl paslaugų sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nutraukęs sutartį ir pan. Taip pat teismas nurodė, jog atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų (pvz., PVM sąskaitų faktūrų, jų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų), jog UAB „Omnitel“ būtų teikęs ryšio paslaugas ne atsakovui, o UAB „Statybų ekspertas“ 2010 m. gegužės-birželio mėnesiais, ir kad abonentais Nr. 62026000 ir Nr. 61616200 naudojosi ne atsakovas, o UAB „Statybų ekspertas“. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo atlyginimą už abonentams Nr. 61616200 ir Nr. 62026000 suteiktas ryšio paslaugas yra pagrįstas, atsakovas nepateikė įrodymų, jog būtų apmokėjęs šias sąskaitas ir iš esmės neneigė jų neapmokėjimo fakto, todėl pagal Sutartį su UAB „Omnitel“ jis turi pareigą sumokėti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Teismas taip pat pagrįstu laikė ir ieškovo reikalavimą dėl delspinigių už praleistą atsiskaityti terminą priteisimo, kadangi sutarties 6.5 punktu šalys susitarė, jog praleidęs mokėjimų terminus, klientas turi mokėti po 0,02 procento už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojant nuo visos įsiskolinimo sumos. 2011-07-26 skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. TR3700-10896 UAB „Omnitel“ perleido ieškovui UAB „Gelvora“ reikalavimo teises į pradelstas gautinas sumas, įskaitant ir į 281,12 Lt skolą atsakovo atžvilgiu pagal 2005-05-04 sutartį, ieškovas 2011-08-03 raštu apie tai informavo atsakovą ir prašė padengti 371,53 Lt dydžio įsiskolinimą, todėl minėtos sumos turėtų būti priteistos ieškovui, kaip UAB „Omnitel“ teisių ir pareigų pagal sutartį su atsakovu perėmėjui. Atsakovo teiginius apie tai, jog jis nebuvo gavęs minėtų PVM sąskaitų faktūrų, nieko nežinojo apie jas, taip pat ir apie reikalavimo perleidimą UAB „Gelvora“, teismas atmetė, kaip nepagrįstus. Nors ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 58,37 Lt išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu pagal pateiktą išklotinę CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu, tačiau ieškovas nepateikė jokių šių išlaidų patyrimo faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, todėl teismas prašymą atmetė.

9III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

10Apeliantas (atsakovas) R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodė, kad tarp ieškovo ir UAB „Omnitel“ 2011-07-26 skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartyje nėra jokio punkto apie susitarimą dėl R. M. reikalavimo perleidimo. Be to byloje ieškovo pateiktame 2011-07-26 skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties priede taip pat nėra UAB „Gelvora“ ir UAB „Omnitel“ organų, jų atstovų parašų, todėl toks dokumentas ir tokia sutartis negali būti laikoma tinkamai sudaryta, todėl nesukelia pasekmių atsakovui, o ieškovo reikalavimas nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėjo, jog byloje įrodytas faktas, kad UAB „Statybų ekspertas“ perėmė telefonų Nr.8622026000 ir Nr.861616200 nuo 2007 m. Byloje duomenų ir įrodymų apie sutarties nutraukimą tarp UAB „Omnitel“ ir UAB „Statybų ekspertas“ 2010 m. nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad UAB „Statybų ekspertas“ atsisakė abonentų 2010 m., kad atsakovui buvo perleisti abonentiniai telefono numeriai 2010 m. pagal 2010-03-30 prašymą. Pažymėjo, jog 2010-03-30 prašymas nėra sutartis ir neturi sutarties galios, nesukuria prievolių ir pasekmių atsakovui, todėl tokio prašymo pagrindu UAB „Omnitel“ neturėjo pagrindo teikti paslaugas ir išrašyti atsakovui sąskaitas. Apelianto manymu, teismas 2010-03-30 prašymo pagrindu neturėjo priteisti skolos atsakovui. Pažymėjo ir tai, kad byloje įrodytas faktas, jog 2010 m. birželį atsakovo abonentų telefono numeriams teikė paslaugas UAB „Telel2“, o ne UAB „Omnitel“, tačiau UAB „Omnitel“ nepagrįstai be jokio pagrindo išrašė sąskaitas apeliantui.

12 Ieškovas UAB „Gelvora“ atsiliepimu prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-28 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties Nr.TR3700-10896/11-20-32 sudarymo. Kartu su ieškiniu buvo pateikta Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartis bei išrašas iš Priedo Nr.1 prie 2011-07-26 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Omnitel“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Pažymėjo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog UAB „Omnitel“ būtų teikusi ryšio paslaugas ne R. M., o UAB „Statybų ekspertas“ naudai 2010 m. gegužės-birželio mėnesiais. Akivaizdu, jog atsakovas skolos susidarymo laikotarpiu naudojosi UAB „Omnitel“ teikiamomis paslaugomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iš atsakovo priteisė abonentams suteiktų ryšio paslaugų kainą.

13IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

15Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais Nustatė tokias faktines aplinkybes. UAB „Omnitel“ ir apeliantas, kaip fizinis asmuo sutartyje vadinamas klientu 2005-04-01 sudarė Viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. OM546462, kuria ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis bei už jas sumokėti sutarties nustatyta tvarka (b.l. 14-17). 2010-03-30 atsakovas pateikė ieškovui prašymus įjungti abonentus Nr. 61616200 ir Nr. 62026000 bei įjungti šiems abonentams atitinkamas prašyme pažymėtas paslaugas, pasinaudojant akcija V091DE059, taikant mokėjimo planą „Taupiems 3“ ir įsipareigodamas naudotis paslaugomis iki 2010-05-29 (b.l. 18-21) abu dokumentai pasirašyti apelianto kaip fizinio asmens. Ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą JUP Nr. 2006761837 už 2010-05-01 – 2010-05-31, už 2010 m. gegužės mėnesį suteiktas minėtiems dviem abonentams ryšio paslaugas 262,92 Lt sumai, prašydamas ją apmokėti iki 2010-07-01 (b.l. 23), bei sąskaitą faktūrą JUP Nr. 2006787629 už 2010-06-01 – 2010-06-30, t.y. 2010 m. birželio mėnesį suteiktas paslaugas 18,20 Lt sumai, prašydamas ją apmokėti iki 2010-07-31 (b.l. 24).

16Remdamasis šiais rašytiniais įrodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo jog minėti rašytiniai įrodymai leidžia teigti, kad apelianto ginčijamos paslaugos apeliantui buvo suteiktos, nes šias aplinkybes paneigiančių įrodymų apeliantas į bylą nepateikė, nepateikė įrodymų, kad jo 2010-03-30 prašymas apie paslaugų teikimą abonentams Nr. 61616200 ir Nr. 62026000, kuriais naudojosi atsakovas nebuvo tenkintas.

17Apeliantas Taip pat nėra pateikęs duomenų, kad per sutarties galiojimo laikotarpį nuo 2005 būtų reiškęs operatoriui kokias nors pretenzijas dėl paslaugų sutarties nevykdymo ar dėl to nutraukęs sutartį ir pan.

18Apelianto į bylą pateiktas UAB „Omnitel“ 2010-04-01 PVM sąskaitos faktūras, serija JUP Nr. 5082419878 ir serija JUP Nr. 5082419877, išrašytas klientui - UAB „Statybų ekspertas“ už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2010-03-01 iki 2010-03-31, t.y. už 2010 metų kovo mėn. (b.l. 50-51) pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip įrodymą, kad iki apelianto prašymo UAB „Omnitel“ telefono ryšio paslaugomis pagal planą „Lyderis“ teikiamomis abonentams Nr. 61616200 ir Nr. 62026000 tuo metu galimai naudojosi sąskaitose nurodytas juridinis asmuo – UAB „Statybų ekspertas“, kurio vadovu ir tuo metu ir bylos nagrinėjimo metu buvo apeliantas, pagal atskirą UAB ‚Omnitel“ ir UAB „Statybų ekspertas“ sudarytą sutartį.

19Atsakovas yra pateikęs į bylą 2007-06-01 UAB „Omnitel“ išrašytų UAB „Statybų ekspertas“ PVM sąskaitų faktūrų, serija JUP Nr. 5055610783 ir Nr. 5055610782 už abonentams Nr. 61616200 ir Nr. 62026000 2007-05-01 – 2007-05-31 suteiktas ryšio paslaugas, kopijas patvirtintas atsakovo, kaip UAB „Gelvora“ vadovo prašu bei antspaudu (b.l. 48-49). Tačiau nėra pateikęs duomenų apie šių sąskaitų apmokėjimą, nėra pateikęs ir sutarties sudarytos tarp UAB „Gelvora“ ir UAB „Omnitel“, kas leistų teigti jog UAB „Omnitel“ 2010 m. gegužės-birželio mėnesiais teikė ryšio paslaugas ne apeliantui kaip fiziniam asmeniui bet UAB „Statybų ekspertas“, ir kad abonentais Nr. 62026000 ir Nr. 61616200 naudojosi ne atsakovas, o UAB „Statybų ekspertas“. Apeliantas buvo ir tebėra UAB „Statybų ekspertas“ vadovu todėl minėti įrodymai jam yra prieinami, pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo šių įrodymų nebuvimą, tačiau ir su apeliaciniu skundu minėti įrodymai nebuvo pateikti, darytina išvada, kad tokių įrodymų atsakovas ir UAB „Gelvora“ neturi.

20Tuo tarpu atsakovo pateiktą UAB „Tele2“ 2010-06-30 PVM sąskaita faktūra Nr. 39996568 120,76 Lt sumai, išrašyta atsakovo vardu, su sutartimi ir prašymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip įrodymą, patvirtinantį atsakovo nurodytą aplinkybę, jog abonentams Nr. 61616200 ir Nr. 62026000 UAB „Tele 2“ teikė telefono ryšio paslaugas 2010 m. birželį, tačiau atsakovui nepateikus su UAB ‚Tele 2“ sudarytos sutarties, teismo posėdžio metu negalėjus nurodyti, kada ji buvo sudaryta, nuo kada būtent jam buvo teikiamos UAB ‚Tele 2“ mobiliojo ryšio paslaugos, bylos šalims nepateikus duomenų, kada buvo nutraukta / ar apskritai buvo nutraukta atsakovo ir UAB „Omnitel“ sudaryta sutartis, teismas negalėjo konstatuoti, jog tam tikrą laiką 2010 m. birželį atsakovui nebuvo teikiamos ir UAB „Omnitel“ mobiliojo ryšio paslaugos minėtiems abonentams 18,20 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad atsakovas į bylą nėra pateikęs įrodymų kad yra apmokėjęs ieškovo pateiktas sąskaitas ar kad paslaugas teiktas ginčo abonentams yra apmokėjęs juridinis asmuo UAB „Gelvora“ laikė, kad įrodymų jog už suteiktas ryšio paslaugas abonentams Nr. 61616200 ir Nr. 62026000 už 2010 metų gegužės ir pradžios birželio mėn. buvo sumokėta nėra.

21Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad 2011-07-26 Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. TR3700-10896 UAB „Omnitel“ perleido ieškovui UAB ‚Gelvora“ reikalavimo teises į pradelstas gautinas sumas, atsiradusias iš UAB ‚Omnitel“ sudarytų rašytinių susitarimų su fiziniais asmenimis, įskaitant ir į 281,12 Lt skolą apelianto atžvilgiu pagal 2005-05-04 sutartį (b.l. 8-11, 25), ieškovas 2011-08-03 raštu apie tai informavo atsakovą ir prašė padengti 371,53 Lt dydžio įsiskolinimą (b.l. 12). Minėtą sutartis dėl reikalavimų perleidimo pasirašyta UAB „Omnitel“ ir ieškovo, o perleidžiami reikalavimai nurodyti priede prie šios sutarties, perleidžiant didelį kiekį smulkių reikalavimų tai įprasta praktika. Todėl minėtos sumos turėtų būti priteistos ieškovui, kaip UAB „Omnitel“ teisių ir pareigų pagal sutartį su atsakovu perėmėjui. Atsakovo teiginius kad jis nebuvo gavęs minėtų PVM sąskaitų faktūrų, nieko nežinojo apie jas, taip pat ir apie reikalavimo perleidimą UAB „Gelvora“, teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus, remdamasis pateiktais rašytiniais įrodymais – AB „Lietuvos paštas“ duomenimis apie (b.l. 26- 33).

22Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

23Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas nuosekliai pasisakė dėl pateiktų įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog paslaugos buvo suteiktos ne jam asmeniškai bet UAB „Gelvora“ Tokia teismo išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

24Apeliantas, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

25Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, LAT 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Todėl kiti teisinės reikšmės neturintys apeliacinio skundo argumentai plačiau neaptariami.

26Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

27Atmetus apeliacinį skundą remiantis CPK 93 straipsniu iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos 484 Lt (140,18 EUR) advokato pagalbai apmokėti.

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo R. M. asmens kodas ( - ) gyv. g., Šatrininkų kaime, Vilniaus rajone ieškovo UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, buveinė Juozapavičiaus g.7, Vilniuje naudai 140, 18 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.GINČO ESMĖ... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti... 5. A. R. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jokio... 6. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 7. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-03-28 sprendimu ieškovo UAB... 8. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus nurodė, jog atsakovo... 9. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.... 10. Apeliantas (atsakovas) R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 11. Nurodė, kad tarp ieškovo ir UAB „Omnitel“ 2011-07-26 skolų portfelio... 12. Ieškovas UAB „Gelvora“ atsiliepimu prašė Vilniaus rajono apylinkės... 13. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 15. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais rašytiniais... 16. Remdamasis šiais rašytiniais įrodymais pirmosios instancijos teismas... 17. Apeliantas Taip pat nėra pateikęs duomenų, kad per sutarties galiojimo... 18. Apelianto į bylą pateiktas UAB „Omnitel“ 2010-04-01 PVM sąskaitos... 19. Atsakovas yra pateikęs į bylą 2007-06-01 UAB „Omnitel“ išrašytų UAB... 20. Tuo tarpu atsakovo pateiktą UAB „Tele2“ 2010-06-30 PVM sąskaita faktūra... 21. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad 2011-07-26... 22. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo... 24. Apeliantas, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip... 25. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 26. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 27. Atmetus apeliacinį skundą remiantis CPK 93 straipsniu iš atsakovo ieškovui... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą palikti...