Byla 2A-1100/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Vyto Miliaus (pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Pagirių šiltnamiai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo akcinės bendrovės „Pagirių šiltnamiai“ prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Pagirių šiltnamiai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nada Focus“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dvišalės restitucijos taikymo, tretieji asmenys J. G. M., notarė R. B., akcinė bendrovė „Swedbank“, valstybinė įmonė Registrų centras, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, valstybės įmonė Valstybės turto fondas.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB ,,Pagirių šiltnamiai“ 2005 m. liepos 20 d. pareikštu atsakovui UAB ,,Nada Focus“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia tarp šalių sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją.

5Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino.

6Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. spalio 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

7Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi patenkino atsakovo UAB ,,Nada Focus“ kasacinį skundą, panaikino Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

8Ieškovas AB „Pagirių šiltnamiai“ 2008 m. rugpjūčio 28 d. prašymu prašė atnaujinti procesą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, o prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atmetė.

9Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 14 d. nutartimi, išnagrinėjęs bylą iš esmės po proceso atnaujinimo, Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeitė ir ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies: pripažino negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytą 2003 m. birželio 12 d. AB „Pagirių šiltnamiai“ ir UAB „Nada Focus“; taikė restituciją ir grąžino katilinę natūra ieškovui AB „Pagirių šiltnamiai“.

10Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo UAB „Nada Focus“ apeliacinį skundą, 2010 m. liepos 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartį panaikino ir ieškovo AB „Pagirių šiltnamiai“ ieškinio reikalavimus pripažinti AB „Pagirių šiltnamiai“ ir UAB „Nada Focus“ 2003 m. birželio 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia bei taikyti restituciją atmetė.

11Lietuvos Aukščiausias Teismas 2011 m. vasario 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartį panaikino. Kasacinis teismas atnaujino procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir bylą perdavė Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

12Ieškovas AB „Pagirių šiltnamiai“ ieškinyje nurodė, kad 2002 m. liepos 19 d. ieškovo (kurio vienintelė akcininkė tuo metu buvo Lietuvos valstybė, o akcijas patikėjimo teise valdė Žemės ūkio ministerija) valdyba nutarė parduoti bendrovei nereikalingą nekilnojamąjį turtą; 2002 m. rugpjūčio 30 d. buvo priimtas žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 330 ,,Dėl nekilnojamojo turto pardavimo“, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio 2 dalies 19 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1118 ,,Dėl atstovavimo valstybei, įgyvendinant jai priklausančių akcijų suteikiamas teises“, buvo duotas ministro sutikimas, kad ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka parduotų nuosavybės teise priklausantį turtą ne žemesne negu turto vertintojų nustatyta kaina; įsakymo 1 punkto 10 ir 11 papunkčiuose suteikta teisė parduoti ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), o 2 punkte nustatyti šių objektų pardavimo apribojimai – jie galėjo būti parduodami tik po to, kai bus nustatytos ir pradėtos eksploatuoti naujos katilinės. 2002 m. rugsėjo 16 d. AB „Pagirių šiltnamiai“ aukciono protokole Nr. l ,,Dėl nekilnojamo turto komplekso pardavimo viešo aukciono“ pažymėta, kad katilinės priestatai buvo parduoti aukščiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui – atsakovui UAB „Nada Focus“, pastatas parduotas už 172 000 Lt. 2003 m. sausio 6 d. įvyko ieškovo valdybos posėdis, kuriame buvo patvirtinta, kad aukciono metu atsakovui už 172 000 Lt buvo parduoti katilinės priestatai. 2003 m. birželio 12 d. ieškovas pirkimo – pardavimo sutartimi už 125 000 Lt perleido atsakovui patalpą (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, šiuo sandoriu atsakovui buvo perleistas kitas objektas, nei tas, kuris buvo parduotas aukcione, nes nesutampa nekilnojamojo turto objektų šifro numeriai, kaina ir bendras plotas. Taip pat buvo pažeisti atskirų objektų – katilinės ir priestatų – pardavimo apribojimai, nurodyti žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme Nr. 330 ,,Dėl nekilnojamojo turto pardavimo“ bei 2003 m. birželio 5 d. įsakyme Nr. 3D-226 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 330 pakeitimo“. Sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, nes buvo sudarytas pažeidžiant Privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes ginčo ilgalaikio materialiojo turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta be raštiško Valstybės turto fondo sutikimo. Sudarant sandorį nesilaikyta Privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatų, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintos pareiga veikti pagal sąžiningumo reikalavimus. Privatizuojamą turtą pardavus už gerokai mažesnę kainą nei galutinė aukciono kaina, buvo pažeistos viešo aukciono procedūros. Ginčo pirkimo –pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 6 dalies 2 punkto ir 7 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, kad valdyba gali priimti sprendimus perleisti, išnuomoti ar įkeisti didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalį, tik turėdama visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą, priimtą ne mažesne kaip 2/3 balsų dauguma. Be to, ginčo sutartis pažeidžia ieškovo interesus, nes parduotas pastatas yra uždaroje AB ,,Pagirių šiltnamiai“ teritorijoje, priklauso bendram pastatų kompleksui ir jo pardavimas apsunkina ieškovo organizacinę bei administracinę veiklą, didina apsaugos kaštus.

13Atsakovas UAB „Nada Focus“ su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ginčijama sutartis neprieštaravo 2002-08-30 Žemės ūkio ministro įsakymui, kadangi šis įsakymas vėlesniu 2003-06-05 įsakymu Nr. 3D-226 buvo pakeistas, nustatant pardavimo apribojimus tik katilinės patalpoms, o tai reiškia, kad ministras panaikino draudimą parduoti katilinės priestatus. Viešojo aukciono 2002-09-19 protokolų įrašai, šalių susirašinėjimo duomenys, sąskaitų apmokėjimo duomenys ir stebėtojų tarybos posėdžio protokolas patvirtina, kad ginčijamu ieškovo sandoriu buvo parduotos mechaninės dirbtuvės ir skalbykla, kurie grynai dėl techninio pobūdžio nesklandumų įvardinti kaip katilinės priestatai. Šalių susitarimu buvo sumažintas perkamų patalpų plotas nuo aukcione pardavinėjamų (duomenys neskelbtini) iki faktiškai įsigytų (duomenys neskelbtini), todėl ir sandorio kaina atitinkamai sumažėjo nuo 172 000 Lt iki 1250 00 Lt. Kadangi rinkos kaina buvo nustatyta ieškovo iniciatyva parinktų ekspertų, kurie nurodė, jog atsakovui parduodamų patalpų vertė yra 100000 Lt, tai ginčo nekilnojamas turtas nebuvo parduotas už pernelyg mažą kainą. Kadastrinių duomenų bylos Nr. 97691 bei notarinės sutarties 2 punkto duomenys, iš kurių matyti, jog atsakovo įsigytos patalpos – mechaninės dirbtuvės, yra katilinės (duomenys neskelbtini), pastatų komplekse ir tai nėra katilinė. Kadangi apie įvykusį aukcioną bei katilinės priestate esančių mechaninių dirbtuvių pardavimą Žemės ūkio ministerija buvo informuota, o ministras 2003-06-05 įsakymu panaikino katilinės priestato pardavimo apribojimus, šis pardavimas visiškai atitiko steigėjo ir akcininko valią, o Privatizavimo įstatymo 12 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti. Žemės ūkio ministerijai buvo žinoma apie ginčo sandorio sudarymą ir ji šiam sandoriui pritarė.

14Trečiasis asmuo Žemės ūkio ministerija sutiko su ieškovo ieškiniu ir prašė jį tenkinti.

15Trečiasis asmuo VĮ Valstybės turto fondas nurodė, kad ginčo sandorio sudarymo metu parduodamos viešojo aukciono būdu patalpos nebuvo įtrauktos į valstybei priklausančių objektų privatizavimo programą, todėl visi veiksmai buvo atliekami remiantis tuometinio valstybės interesus atstovaujančio patikėtinio, t. y. Žemės ūkio ministerijos ir aukciono dalyvių valia. Trečiojo asmens nuomone sudarant ginčo turto pardavimo sandorį įstatymų reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl prašė ieškinio netenkinti ir palikti galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartį, kuria ginčas tarp šalių yra išspręstas teisingai ir iš esmės.

16II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovo AB „Pagirių šiltnamiai“ prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo atmetė.

18Teismas, spręsdamas iš naujo ginčą tarp šalių po proceso atnaujinimo, pažymėjo, kad esminis ginčas tarp šalių vyksta dėl AB „Pagirių šiltnamiai“, kurio 100 proc. akcijų savininkė buvo valstybė, nekilnojamojo turto pardavimo sandorio privačiam juridiniam asmeniui, t. y. atsakovui UAB „Nada Focus“, teisėtumo. Kadangi bet koks valstybei priklausančio turto pardavimas neabejotinai sietinas su viešuoju interesu valstybės interesų apsaugos prasme, tai teismas, tikrindamas skundžiamo sandorio teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo išsiaiškinti tikruosius sandorio dalyvių tikslus ir ketinimus bei įvertinti šalių veiksmų atitikimą įstatymų reikalavimams.

19Teismas nurodė, kad iš AB „Pagirių šiltnamiai“ generalinio direktoriaus 2002-09-12 įsakymo Nr. 177 turinio matyti, jog pats ieškovas prieš sudarant ginčijamą sandorį nurodė sandorio tikslą bei patvirtino viešojo aukciono rengimo taisykles. Būtent, nustatant šias taisykles buvo paisoma ne tik šalių valios, bet ir viešumo aspektų. Taigi, ginčo atveju negalima daryti kategoriškos išvados, jog neskelbtos aukciono sąlygos galėjo būti panaudotos ir buvo panaudotos prieš aukciono dalyvius (CK 6.420 str. 1 d.). Šią išvadą patvirtina ir AB „Pagirių šiltnamiai“ generalinio direktoriaus 2003-05-21 rašte Nr. 208 bei 2003-05-21 rašte Nr. 532 nurodytos aplinkybės. Kad su tokiu viešojo aukciono sąlygų pakoregavimu sutiko valstybės interesus atstovaujanti institucija, matyti ir iš 2003-06-05 Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-226, todėl ginčo atveju nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog buvo pažeisti ABĮ 24 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nes ieškovo ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojo 2003-06-11 AB „Pagirių šiltnamiai“ valdybos bei 2003-06-09 AB „Pagirių šiltnamiai“ akcininkų susirinkimo nutarimai. Ieškovas, skelbdamas aukcioną, įvardino, kokį turtą nori parduoti, ir tuo būdu pats tapo teisiškai saistomas paskelbtos ofertos. Pardavėjo ofertoje nurodytas netikslus parduodamų patalpų plotas nėra pagrindas pardavėjui atsisakyti šių patalpų pirkimo – pardavimo sutarties, nes patalpų pardavėjas yra atsakingas už šį netikslumą, nepaisant to, dėl kokių priežasčių šis atsirado. Dėl ginčo patalpų ploto netikslumų nesikeičia sutarties dalykas, nurodytas aukciono sąlygose. Netikslus aukcione parduodamų patalpų faktinio ploto nurodymas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, gali neturėti esminės reikšmės nei atsakovo valiai pirkti šias patalpas, nei ieškovo apsisprendimui jas parduoti. Tai, kad atsižvelgus į paaiškėjusį ginčo patalpų faktinio ploto skirtumą, pakoreguojamas patalpų pirkimo – pardavimo sutarties turinys, dar nereiškia, jog yra keičiamos šios sutarties esminės sąlygos.

20Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį įgytos mažesnio ploto patalpos, negali būti vertinama kaip kito turto įgijimas, kadangi pagal sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį nupirktas turtas buvo siūlomas pirkti aukcione ir tai nėra kitas, kitoje vietoje esantis ir aukcione nesiūlytas parduoti turtas. Be to, aukciono 2002-09-16 protokolo duomenimis turėjo būti tikslinami parduodamo turto plotas ir kaina, o tai reiškia, kad aukciono metu nebuvo galutinai suformuoti nekilnojamojo turto objektai.

21Teismas bylos duomenimis nustatė, kad atsakovas aukcione įsigijo 4 patalpas, vadinamas „katilinės priestatais“ už 172000 Lt, bet pirkimo – pardavimo sutartis buvo įforminta ne dėl visų aukcione nupirktų pastatų, dėl ko sutartyje buvo įrašyta mažesnė perkamų pastatų kaina nei buvo nurodyta aukciono dokumentuose. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsisakęs, t. y. nesutikęs pirkti 2002 m. rugsėjo 16 d. aukcione įsigyto turto (katilinės priestatų). Atvirkščiai, iš trečiojo asmens J. M. parodymų matyti, kad būtent ieškovui buvo reikalinga skalbykla, todėl atsakovui buvo pasiūlyta sumažinti pirktų aukciono būdu patalpų plotą, eliminuojant skalbyklą. Atsakovas geranoriškai sutiko su AB „Pagirių šiltnamiai“ pasiūlymu, ir tokiu būdu jo pirktų patalpų kaina ir plotas buvo sumažinti. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad parduodamo turto ploto sumažinimas atitiko ir pardavėjo interesus bei neturėjo įtakos nei pardavėjo valiai parduoti šias patalpas, nei pirkėjo apsisprendimui jas pirkti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų daręs įtaką viešojo aukciono rezultatams ar veikęs nesąžiningai. Aplinkybė, jog buvo patikslinamas parduodamo turto plotas bei proporcingai pakoreguota parduodamo turto kaina, neturi būti aiškinama kaip daikto pardavimo aukciono būdu nuostatų ar CK 6.419 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Byloje nenustatyta, jog kiti aukciono dalyviai būtų siūlę aukštesnę kainą.

22Ieškovas, kaip aukciono organizatorius, privalėjo žinoti apie teisės aktuose nustatytas turto pardavimo aukcione sąlygas ir pats privalėjo jų laikytis. Ieškovui turėjo būti žinoma, kad paskelbtos aukciono sąlygos saisto oferentą ir kiekvienas aukciono dalyvis gali pagrįstai tikėtis, kad jo pateiktas pasiūlymas yra galiojantis, teisingas ir nepažeidžiantis teisės aktų. Bylos medžiagoje nėra ginčo dėl to, kad parduoto turto vertinimas buvo atliktas po aukciono paties ieškovo pasirinkto turto vertintojo, o Žemės ūkio ministras 2003-06-05 įsakymu Nr. 3D-226 panaikino AB „Pagirių šiltnamiai“ apribojimus parduoti katilinės priestatus. Taigi, sudarant ginčo sutartį, buvo gautas Žemės ūkio ministerijos sutikimas parduoti turtą, o reikalavimas parduoti turtą už ne mažesnę kainą nei rinkos kaina, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu taip pat nebuvo pažeistas. Aplinkybė, kad apribojimai dėl turto pardavimo panaikinti ir vertintojų nustatyta ginčo turto pardavimo kaina nustatyta po įvykusio aukciono, tačiau iki ginčo sandorio sudarymo, nesudaro pagrindo pripažinti ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, nes tai buvo padaryta su akcininko (valstybės) žinia ir nepažeidė nei sandorio šalių, nei trečiųjų asmenų teisų. Atsakovo įsigytas turtas nebuvo įtrauktas į privatizavimo programą, todėl Valstybės turto fondo sutikimas šio turto pardavimui nebuvo būtinas, taigi Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostato pažeistos nebuvo.

23Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, jog visos jos yra detaliai išanalizuotos ir įvertintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartyje, o ieškovas naujų įrodymų patvirtinančių aiškią įstatymų taikymo klaidą, sprendžiant ginčą tarp šalių arba įrodančių viešojo intereso pažeidimą ginčo atveju nepateikė, sprendė, kad ieškovo prašymas dėl naujo sprendimo priėmimo po proceso atnaujinimo atmestinas (CPK 371 str. 1 d. 1 p.). Atmetus ieškovo reikalavimus teismas paliko galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartį Nr. 3K-3-225/2008, kuria ginčas tarp šalių išspręstas iš esmės (CPK 279 str.).

24III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

25Atskiruoju skundu apeliantas AB „Pagirių šiltnamiai“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. sprendimo pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, taip pat pažeidė CPK įvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Vien tik formalus bylos medžiagos įvertinimas, lakoniški argumentai, aiškiai ir konkrečiai jų nesiejant su aplinkybėmis, dėl kurių buvo atnaujintas procesas, neužtikrina tinkamo proceso atnaujinimo instituto tikslų įgyvendinimo, nėra suderinamas su šio instituto paskirtimi – ištaisyti teisines bei faktines proceso klaidas, ir neatitinka CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatų. Skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi įrodymais, kurie nepagrindžia teismo keliamų fakto klausimų, taip pat kurių nėra, todėl tokie įrodymai laikytini prieštaringais, o aplinkybės neįrodytomis. Ginčo sutartis neįformino aukciono būdu sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties. Apelianto stebėtojų tarybos 2002-08-09 sprendimas ir Žemės ūkio ministerijos 2002-08-30 ministro įsakymas Nr. 330 neįrodo aplinkybės, kad skirtingas perleidžiamo turto ploto ir kainos nurodymas aukciono protokole ir ginčo sutartyje nekeičia sutarties dalyko.
  2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias aukciono teisinius santykius, sutarties dalyką, taip pat netinkamai taikė Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas ir Žemės ūkio ministro įsakymo nuostatas, netinkamai apibrėžė ir vertino viešojo intereso sąvoką.
    1. Vertindamas aukciono procedūras ir šalių sudarytą sutartį bei jos galiojimą, teismas netinkamai apibrėžė netikslių aukciono sąlygų sąvoką ir tokių sąlygų sukeliamas teisines pasekmes. Aukciono protokole užfiksuotas parduodamas daiktas (aukciono sandorio dalykas), jo plotis, faktinis išdėstymas žemės sklype, daiktą apibūdinantys registrų duomenis ir šio daikto kaina skyrėsi nuo ginčo sutarties dalyku įvardinto daikto ir jo kainos. Toks sutarties dalyko pakeitimas negali būti vertinamas kaip netikslios aukciono sąlygos patikslinimas sutartyje, jis turėtų būti vertinamas esminiu sutarties pakeitimu, pažeidžiančiu tiek ieškovo, tiek kitų aukciono dalyvių interesus bei viešąjį interesą. Pirmosios instancijos teismas padaręs kitokią išvadą dėl ginčo sutarties sąlygų pakeitimo pažeidė CK 6.419, 6.420, 6.421 straipsnių nuostatas. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006, nes minėtos bylos faktinės aplinkybės akivaizdžiai skiriasi nuo nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių. Kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje buvo vertinama ar sutarties dalykas keičiasi dėl paaiškėjusių ginčo turto ploto netikslumų, kai patalpos lieka tos pačios.
    2. Ginčo pirkimo – pardavimo sutartis pažeidė Žemės ūkio ministro 2002-08-30 įsakymą Nr. 330 „Dėl nekilnojamojo turto pardavimo“, nes sutartis sudaryta dėl turto, kuriam šiuo įsakymu buvo nustatyti imperatyvūs apribojimai, bei nebuvo atliktas parduodamo turto vertinimas. Ribojimai parduodamam turtui panaikinti bei turto vertinimas buvo atliktas tik jau įvykus aukcionui.
    3. Sudarius ginčo sutartį buvo pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 19 punkto nuostatos, nes nebuvo apelianto vienintelės akcininkės – Lietuvos valstybės, kurios akcijas patikėjimo teise valdė Žemės ūkio ministerija, sutikimo parduoti ginčo sutartimi atsakovui perleistą turtą.

26Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Nada Focus“ prašo apelianto skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepažeidė civilinio proceso teisės normų. Teismas nutartyje įvertino apelianto reikalavimus, įskaitant viešojo intereso gynimo aspektą ir, atsižvelgęs į valstybės institucijų poziciją, įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes bei, remdamasis susiklosčiusia teismų praktika, pateikė toms aplinkybėms aiškų ir tikslų teisinį įvertinimą. Jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių byloje nėra, o apelianto nurodomą viešojo intereso pažeidimą taip pat paneigė apelianto atstovė teismo posėdžio metu pripažinusi, kad nėra galimybės, patenkinus ieškinį, konstatuoti, jog buvo pažeistas viešasis interesas sąmoningais šalių veiksmais, nes tam nėra teisinio pagrindo. VĮ Valstybės turto fondas taip pat neįžvelgė jokių viešojo intereso pažeidimų.
  2. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai konstatavo, jog ta aplinkybė, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį įgytos mažesnio ploto patalpos, negali būti vertinama kaip kito turto įgijimas. Atsakovas buvo sąžiningas aukciono dalyvis ir turto įgijėjas, nedaręs ir negalėjęs daryti jokios įtakos aukcionui bei vykdęs pardavėjo ir sandorį kontroliavusių valstybės institucijų nurodymus. Atsakovas neatsisakė pirkti aukcione įsigytą turtą, o būtent apeliantas pasiūlė atsakovui sumažinti pirktų patalpų plotą, proporcingai sumažindamas patalpų kainą. Apribojimai turto pardavimui buvo panaikinti ir turto vertinimas buvo atlikti iki ginčo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. CK 6.420 straipsnio 1 dalies taisyklė skirta tik aukciono dalyvių interesams ginti, o pardavėjas negali remtis aplinkybe dėl netikslių aukciono sąlygų. Aukcioną laimėjęs dalyvis turi teisę pasirinktinai arba ginti savo interesus remdamasis šia taisykle, arba priimti pardavėjo siūlomas prikimo – pardavimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju atsakovas sutiko su apelianto patikslintomis pirkimo – pardavimo sutarties sąlygomis. Be to, jeigu apeliantas mano, kad parduodant valstybei priklausantį turtą buvo pažeisti valstybės interesai, tai turėtų būti reikalaujama grąžinti ginčo turtą valstybei, o ne apeliantui – privačiai įmonei.

27Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Žemės ūkio ministerija prašo apelianto skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Trečiasis asmuo su atskiruoju skundu sutiko skunde nurodytais argumentais. Nurodė, kad Žemės ūkio ministro 2002-08-30 įsakymas Nr. 330 „Dėl nekilnojamojo turto pardavimo“ galiojo aukciono vykdymo metu, tačiau nei viena iš šiame įsakyme numatytų imperatyvių sąlygų įvykdyta nebuvo. Kadangi iki aukciono turto vertinimas atliktas nebuvo, negalima spręsti, ar aukciono metu pasiūlyta didžiausia kaina už katilinės priestatus nebuvo žemesnė už turto vertintojų nustatytą kainą. VĮ Registro centro duomenimis ginčo sutartimi parduoto turto vertė 2003 metais buvo 493 037 Lt, o tai patvirtina, kad dėl neatlikto nepriklausomo turto vertinimo buvo pažeisti ne tik teisės aktų reikalavimai, bet ir viešasis interesas, nes valstybės turtas buvo perleistas žymiai mažesne kaina nei reali rinkos kaina. Sudarius ginčo pirkimo – pardavimo sutartį buvo pažeisti minėto ministro įsakymo reikalavimai bei Privatizavimo įstatymo 12 straipsnio nuostatos, todėl valstybei buvo padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad Žemės ūkio ministerija valstybės turto pardavimo viešojo intereso pažeidimo nėra nustačiusi.

28Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliacine tvarka sprendžiama, ar po proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, taip pat 7 punkto pagrindu išnagrinėtoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti teismo baigiamąjį aktą, kuriuo ieškinys atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

31Apeliacine tvarka tikrindamas, ar pirmosios instancijos teismas po proceso atnaujinimo pakartotinai išnagrinėjęs bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, turi patikrinti, ar žemesnės instancijos teismas pakartotinai išnagrinėjo bylą neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo ribas apibrėžia ne teisinis proceso atnaujinimo pagrindas, bet šį pagrindą sudarančios aplinkybės. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad procesas turėjo būti atnaujintas kitu teisiniu pagrindu, nei jį atnaujino žemesnės instancijos teismas, siekdamas tinkamai įgyvendinti teisingumo vykdymo procesinę veiklą, turi nuspręsti, ar dėl netinkamai atlikto teisinio kvalifikavimo byla pakartotinai išspręsta neperžengiant jos nagrinėjimo ribų. Nustatęs, kad byla iš esmės išnagrinėta neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti, ar baigiamąjį aktą priėmusių teismų padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai (jeigu jie sudarė proceso atnaujinino pagrindą) yra pašalinti, ar yra patikrinta naujai paaiškėjusių aplinkybių (jeigu jos sudarė proceso atnaujinino pagrindą) įtaka teismo baigiamojo akto teisingumui. Jeigu iš bylos duomenų matyti, kad bylą pakartotinai išnagrinėjęs žemesnės instancijos teismas atkūrė procesinį teisingumą ir išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino naujai paaiškėjusių duomenų įtaką baigiamajam aktui, keisti ar naikinti priimto procesinio sprendimo nėra pagrindo.

32Nagrinėjamu atveju bylą iš esmės išnagrinėję teismai netenkino ieškovo AB ,,Pagirių šiltnamiai“ ieškinio atsakovui UAB ,,Nada Focus“ dėl 2003 m. birželio 12 d. tarp šalių sudarytos patalpos – katilinės (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dvišalės restitucijos taikymo. Po bylos užbaigimo Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi atnaujino procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, o kasacinis teismas taip pat ir šios dalies 7 punkto pagrindu. Kauno apygardos teismas, 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi atnaujindamas procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikė tai, kad kasacinis teismas netinkamai vertino ieškovo vadovo paaiškinimus, ignoravo, jog ieškovas neturėjo VĮ Valstybės turto fondo raštiško sutikimo dėl valstybės turto pardavimo; buvo pažeisti Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme Nr. 330 nustatyti reikalavimai; ginčijama sutartis sudaryta ne dėl turto, parduoto aukcione, o dėl kito turto. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra ne faktinio, o teisinio pobūdžio. Be to, jos nėra naujai paaiškėjusios, nes buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Kolegijos vertinimu, pareiškėjas, nurodydamas minėtas aplinkybes, įrodinėja, jog kasacinis teismas netinkamai ištyrė ir įvertino tam tikrus įrodymus byloje. Tokios aplinkybės teisiškai gali būti vertinamos kaip siekis atnaujinti procesą dėl teismo padarytos proceso teisės normos taikymo klaidos, t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nors procesą atnaujinęs teismas nevertino, ar egzistuoja sąlygos atnaujinti procesą dėl teismo padarytos teisės taikymo esminės klaidos, tačiau teismo nutartis atnaujinti procesą neskundžiama. Todėl apeliacinės instancijos teismas negali panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas procesas. Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2011 m. vasario 8 d. nutarties, kurioje atnaujino procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, motyvuojamojoje dalyje iš esmės pripažino, kad viena iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių, įvardytų kaip naujai paaiškėjusi - VĮ Valstybės turto fondo raštiško sutikimo dėl valstybės turto pardavimo neturėjimas sudaro pagrindą atnaujinti procesą dėl teisės taikymo esminės klaidos. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualiausia tai, kad proceso atnaujinimas dėl to, kad teismas sprendime nusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.) sutampa su teismo sprendimo absoliučiu negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Atnaujinus procesą šiuo pagrindu, bylos nagrinėjimas turi būti pakartotas iš esmės tam, kad būtų išklausyti į jos nagrinėjimą neįtraukti asmenys. Tokiu atveju byla turi būti nagrinėjama iš pradžių ir nėra tiek svarbu, ar procesas atnaujintas dar ir dėl teisės taikymo esminės klaidos.

33Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėdamas bylą iš naujo teismas į jos nagrinėjimą įtraukė Žemės ūkio ministeriją ir VĮ Valstybės turto fondą. Toks procesinis sprendimas priimtas dėl to, jog būtų išsiaiškinta, ar teismo baigiamuoju aktu, kuriuo ieškinys atmestas, buvo pažeisti valstybės teisėti interesai. VĮ Valstybės turto fondas pripažino, jog valstybės teisės bei teisėti interesai ginčo sandoriu nebuvo pažeisti, kadangi ieškovo akcijas, kurios nuosavybės teise priklausė valstybei, ginčo patalpų perleidimo atsakovui metu patikėjimo teise valdė Žemės ūkio ministerija, kuri tik 2003 m. vasario 5 d. priėmimo-perdavimo aktu perdavė ieškovo akcijas VĮ Valstybės turto fondui (t. 4, b. l. 18-19). Todėl ieškovo akcijos tuo metu, kai buvo perleistas ginčo turtas, nebuvo įtrauktos į valstybei priklausančių objektų privatizavimo programą, kuriai pirmą kartą buvo pritarta 2004 m. rugpjūčio 12 d. Privatizavimo komisijos posėdyje (t. 4, b. l. 12-13). Tuo tarpu trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta Žemės ūkio ministerija, kaip ir ieškovas, įrodinėja, kad teismai ieškinį turėjo patenkinti. Tokia šių proceso dalyvių pozicija grindžiama tuo, jog 2003 m. birželio 12 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi dėl (duomenys neskelbtini) ploto negyvenamųjų patalpų perleidimo buvo pažeisti Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 330 reikalavimai bei Privatizavimo įstatymo 12 straipsnio nuostatos ir padaryta žala valstybei.

34Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas iš esmės bylą po proceso atnaujinimo, išsiaiškino į bylą neįtrauktų asmenų, ginančių viešąjį interesą, pozicijas. Priimdamas procesinį sprendimą dėl ginčo esmės, teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad teisingai nuspręsti, ar ginčo sandoriu yra pažeistos imperatyvios teisės normos bei viešasis interesas, galima tik išsiaiškinus šalių tikruosius tikslus bei ketinimus. Tai, kad ieškiniu ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistos įmonės, kurios akcijos priklausė valstybei, turtas, nesudaro pagrindo netaikyti sutarčių teisėje, pagrįstoje šalių lygiateisiškumu bei dispozityvumu, įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, iš kurių viena svarbiausių yra išsiaiškinti šalių tikruosius ketinimus (CK 6. 193 str.). Tokiu būdu užtikrinama, kad sutartys nebus aiškinamos vien remiantis jų pažodiniu tekstu, bet, visų pirma, bus išsiaiškinti šalių tikrieji ketinimai, kurių siekė kiekviena šalis, bei atsižvelgta į juos, taip pat į šalių teisinį statusą, galintį nulemti tam tikrus ypatumus. Jeigu viena iš sandorio šalių (pardavėjas) buvo įmonė, kurios akcijos nuosavybės teise priklausė valstybei, perleisdama turtą kitai šaliai (pirkėjui) ji turėjo užtikrinti, kad yra laikomasi ir viešojoje teisės nustatytų reikalavimų, kurie atsiranda dėl viešo subjekto dalyvavimo tokiame sandoryje. Tai reiškia, kad už viešojoje teisėje įtvirtintų papildomų reikalavimų įvykdymą yra atsakinga įmonė, kuri perleidžia valstybinį turtą. Kai byloje nėra duomenų, kad turtą įgijusi šalis buvo nesąžininga ir įstatymo akivaizdžiai imperatyvios nuostatos nebuvo pažeistos, t. y. neįrodyta, jog šalys sandoriu siekė „apeiti“ viešosios teisės reikalavimus, tenkinti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir sugrąžinti šalis į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį nėra pagrindo.

35Nagrinėjamu atveju ieškovo AB „Pagirių šiltnamiai“, kurio vienintelė akcininkė tuo metu buvo Lietuvos valstybė, o akcijas patikėjimo teise valdė Žemės ūkio ministerija, valdyba 2002 m. liepos 19 d. nutarė parduoti bendrovei nereikalingą nekilnojamąjį turtą. Tam pritarė ir ieškovo stebėtojų taryba 2002 m. rugpjūčio 9 d. priimdama nutarimą (t. 1, b. l. 93-95). 2002 m. rugpjūčio 30 d. buvo priimtas Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 330 ,,Dėl nekilnojamojo turto pardavimo“, kuriuo, vadovaujantis buvo duotas ministro sutikimas, kad ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka parduotų nuosavybės teise priklausantį turtą ne žemesne negu turto vertintojų nustatyta kaina. Įsakymo 1 punkto 10 ir 11 papunkčiuose nurodyta, jog suteikiama teisė parduoti ieškovui nuosavybės teise priklausančią katilinę (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo parduodamas 2002 m. rugsėjo 16 d. aukciono būdu, t. y. jo pardavimo forma ir tvarka atitiko teisės imperatyvius reikalavimus ir ginčo dėl to byloje nėra. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad tokia turto pardavimo tvarka buvo pažeisti valstybės teisėti interesai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad apie aukcioną viešai paskelbęs ieškovas tapo saistomas ofertos. Be to, neįrodyta, kad turtą įsigijęs atsakovas yra nesąžiningas ar kiti asmenys (aukciono dalyviai) būtų pasiūlę didesnę šio turto pirkimo kainą. Todėl negalima pripažinti, kad ieškovas, siekdamas parduoti turtą už kuo didesnę kainą aukcione, nepasiekė savo tikslo, o aukcione dalyvavęs ir siekęs įsigyti turtą už kuo mažesnę kainą atsakovas, neteisėtai laimėjo šį aukcioną.

36Esminis byloje keliamas klausimas – ar aukciono būdu pardavus turtą, po to šalys pagrįstai įformino pirkimą-pardavimą tik daliai įsigytų objektų už kitą kainą. Sprendžiant šį klausimą, būtina išsiaiškinti priežastis, dėl kurių ieškovas neperdavė atsakovui viso aukciono būdu įsigyto turto. Jeigu visą turtą atsakovui delsė perleisti ieškovas, atsakovas, kaip sąžiningas aukciono laimėtojas, negali būti už tai atsakingas ir jam negali tekti neigiami teisiniai padariniai. Taip pat teisiškai reikšminga nustatyti, ar šalys, po aukciono užbaigimo įformino dalies aukciono metu įsigytų, ar naujų pastatų perleidimą (įgijimą). Jeigu šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įformintas dalies aukciono metu ketintų parduoti patalpų perdavimas atsakovui už atitinkamai mažesnę kainą, laikantis proporcingo kainos mažinimo principo, negalima daryti išvados, kad šalys sudarė sandorį dėl kito, nei buvo sutarta aukciono metu, turto, ir toks sandoris yra niekinis (nebent jis būtų įtrauktas į privatizavimo programą ir sandorio sudarymui nebūtų gautas Valstybės turto fondo sutikimas).

37Iš bylos duomenų matyti, kad aukcione siūlomo parduoti ieškovo visas turtas nebuvo parduotas, o atsakovas aukcione 2002 m. rugsėjo 16 d. įsigijo 4 patalpas, kurių plotas (duomenys neskelbtini), vadinamas „katilinės priestatais“ už 172 000 Lt (dalis aukcione parduodamo turto). Iš aukciono protokolo matyti, jog turėjo būti tikslinami parduodamo turto plotas ir kaina (t. 1, b. l. 104). Nagrinėjamoje byloje ginčijama sutartis tarp šalių buvo sudaryta ne dėl viso turto, parduoto aukcione, t. y. ne dėl katilinės priestatų, kurių plotas (duomenys neskelbtini), o tik dėl šių priestatų dalies, kurios plotas (duomenys neskelbtini) už mažesnę kainą – 125 000 Lt. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atsisakęs, t. y. nesutikęs pirkti 2002 m. rugsėjo 16 d. aukcione įsigyto turto (katilinės priestatų). Atvirkščiai, trečiojo asmens J. M. (ieškovo generalinio direktoriaus, atstovavusio ieškovą ginčo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu) parodymai patvirtina, jog ieškovui buvo reikalinga dalis aukcione perleistų patalpų (skalbykla) ir būtent dėl to ieškovas pasiūlė atsakovui sumažinti pirktų aukciono būdu patalpų plotą, eliminuojant skalbyklą (t. 1, b. l. 6, t. 2, b. l. 6). Remiantis šiais duomenimis bei nesant duomenų apie tai, kad atsakovas darė įtaką ieškovui įforminant viešo aukciono rezultatus, galima atskleisti tikrąsias priežastis, dėl kurių pasikeitė situacija ir šalys įformino tik dalies aukcione parduotų daiktų pirkimą (pardavimą) – ieškovo siekis išsaugoti nuosavybės teisę į dalį aukcione atsakovo įsigytų patalpų. Tai, kad po aukciono ieškovas siūlė atsakovui pirkti tik dalį nekilnojamojo turto rodo, jog toks siūlymas labiausiai atitiko paties ieškovo teises ir teisėtus interesus, o su tuo sutiko atsakovas. Be to, šalys 2003 m. birželio 12 d. sutartyje daiktų kainą sumažino laikantis proporcingumo principo. Duomenų apie tai, kad kiti 2002 m. rugsėjo 16 d. įvykusio aukciono dalyviai būtų siūlę didesnę kainą byloje nėra. Pastebėtina ir tai, kad iki ginčo sandorio įforminimo Žemės ūkio ministras 2003 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3D-226 panaikino AB „Pagirių šiltnamiai“ apribojimus įforminti katilinės priestatų pardavimą, t. y. šiuo atveju valstybės interesus ginanti institucija taip pat sutiko su katilinės priestatų perleidimo sandorio įforminimu.

38Kolegija kaip teisiškai nereikšmingą atmeta apelianto atskirojo skundo argumentą, kad ieškovo organų priimti sprendimai neįrodo, jog skirtingų ginčo plotų bei kainos nurodymas aukciono protokole ir ginčo sutartyje nekeičia sutarties dalyko. Aukščiau paminėti ieškovo organų sprendimai bei Žemės ūkio ministro, užtikrinančio valstybės interesų tinkamą teisinę apsaugą, 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas patvirtina ieškovo apsisprendimą parduoti turtą aukciono būdu už kuo didesnę kainą. Tuo tarpu 2003 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3D-226 Žemės ūkio ministras suteikė teisę įforminti ieškovo katilinės priestatų, parduotų aukcione, perleidimą.

39Taip pat atmestinas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta, kadangi šis teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006 pateiktais išaiškinimais. Žemesnės instancijos teismas bylą išsprendė iš esmės ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, o teisinius santykius tarp šalių teisiškai kvalifikavo pagal teisės normas. Tai, kad bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas, ar mažesnio ploto, nei įsigyta aukcione, patalpų pardavimo įforminimas reiškia esminių sutarties sąlygų keitimą, rėmėsi kasacinio teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, pateiktais išaiškinimais dėl CK 6.419-6.426 straipsnių taikymo, savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad priimtas iš esmės neteisingas procesinis sprendimas. Kaip minėta, bylą nagrinėjęs žemesnės instancijos teismas atsižvelgė į bylos faktines aplinkybes ir atskleidė tikrąsias priežastis, dėl kurių šalys įformino mažesnio ploto, nei aukcione, patalpų perleidimo sandorį bei nenustatė imperatyvių nuostatų pažeidimo.

40Aplinkybė, jog ginčo turtas buvo įvertintas tik po aukciono įvykdymo savaime taip pat nedaro negaliojančiu ginčo sandorio, nes aukciono metu kiti jo dalyviai nepateikė siūlymų pirkti turtą už didesnę, nei pasiūlė atsakovas, kainą, o turto įvertinimas buvo atliktas iki ginčo sandorio sudarymo ir iš šio vertinimo matyti, kad turtas parduotas nepažeidžiant vertinime nustatytos kainos bei šalių teisėtų lūkesčių principo. Kadangi ginčo sandorio sudarymo metu perleidžiamas turtas nebuvo įtrauktas į privatizavimo programą (minėta, jog privatizavimo programą Privatizavimo komisija sudarė tik 2004 m. rugpjūčio 12 d.), ieškovas neturėjo gauti VĮ Valstybės turto fondas raštiško sutikimo dėl turto perleidimo. Tokią poziciją teismui paduotame prašyme, taip pat 2011 m. liepos 1 d. įvykusiame teismo posėdyje išdėstė ir VĮ Valstybės turto fondo atstovai (t. 4, b. l. 12-13, 87). Remiantis šiais duomenimis, galima daryti išvadą, kad ginčo sandoriu nebuvo pažeistas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo 12 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, kad privatizuojamo valstybės turto pardavimo sandoriai gali būti sudaromi tik esant Valstybės turto fondo leidimui. Todėl šios normos pagrindu negalima tarp šalių sudaryto sandorio laikyti niekiniu.

41Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

42Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas ir po proceso atnaujinimo iš esmės išnagrinėjęs bylą pagrįstai paliko nepakeistą joje priimtą baigiamąjį aktą. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

44Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB ,,Pagirių šiltnamiai“ 2005 m. liepos 20 d. pareikštu... 5. Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 6. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. spalio 8 d. nutartimi Kauno apygardos... 7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi patenkino... 8. Ieškovas AB „Pagirių šiltnamiai“ 2008 m. rugpjūčio 28 d. prašymu... 9. Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 14 d. nutartimi, išnagrinėjęs bylą... 10. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo UAB „Nada Focus“... 11. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2011 m. vasario 8 d. nutartimi Kauno apygardos... 12. Ieškovas AB „Pagirių šiltnamiai“ ieškinyje nurodė, kad 2002 m. liepos... 13. Atsakovas UAB „Nada Focus“ su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 14. Trečiasis asmuo Žemės ūkio ministerija sutiko su ieškovo ieškiniu ir... 15. Trečiasis asmuo VĮ Valstybės turto fondas nurodė, kad ginčo sandorio... 16. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 17. Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovo AB „Pagirių... 18. Teismas, spręsdamas iš naujo ginčą tarp šalių po proceso atnaujinimo,... 19. Teismas nurodė, kad iš AB „Pagirių šiltnamiai“ generalinio direktoriaus... 20. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį įgytos... 21. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad atsakovas aukcione įsigijo 4 patalpas,... 22. Ieškovas, kaip aukciono organizatorius, privalėjo žinoti apie teisės... 23. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai,... 24. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 25. Atskiruoju skundu apeliantas AB „Pagirių šiltnamiai“ prašo panaikinti... 26. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Nada Focus“ prašo... 27. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Žemės ūkio ministerija... 28. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Apeliacine tvarka sprendžiama, ar po proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1... 31. Apeliacine tvarka tikrindamas, ar pirmosios instancijos teismas po proceso... 32. Nagrinėjamu atveju bylą iš esmės išnagrinėję teismai netenkino ieškovo... 33. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėdamas bylą iš naujo teismas į jos... 34. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas iš esmės bylą po proceso... 35. Nagrinėjamu atveju ieškovo AB „Pagirių šiltnamiai“, kurio vienintelė... 36. Esminis byloje keliamas klausimas – ar aukciono būdu pardavus turtą, po to... 37. Iš bylos duomenų matyti, kad aukcione siūlomo parduoti ieškovo visas turtas... 38. Kolegija kaip teisiškai nereikšmingą atmeta apelianto atskirojo skundo... 39. Taip pat atmestinas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios... 40. Aplinkybė, jog ginčo turtas buvo įvertintas tik po aukciono įvykdymo... 41. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės... 42. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios bei proceso... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą....