Byla e2-156-284/2018
Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant ieškovui J. S., jo atstovui advokatui Anatolij Šichovcov,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas J. S. prašė teismo panaikinti Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro 2016 m. rugpjūčio 22 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. ( - ), po H. S., mirusio ( - ), mirties ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas J. S. priėmė palikimą po savo tėvo H. S., mirusio ( - ), mirties. Ieškinyje nurodė, kad jo tėvai yra H. S. ir R. R., jų santuoka nebuvo įregistruota, jie kartu nebegyveno nuo 1990 metų. 1992 m. gegužės 15 d. ieškovo tėvas H. S. įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ): gyvenamą namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), daržinę, unikalus Nr. ( - ), malkinę, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ). Bendru tėvų susitarimu nuo 1993 metų ieškovas gyveno su tėvu ( - ). Tėvas mirė ( - ). Po tėvo mirties dėl paveldėjimo teisės liudijimo į notarų biurą nesikreipė dėl lėšų stokos, be to, manė, kad tai galima padaryti bet kuriuo laiku. Po tėvo mirties ieškovas liko gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame name. Gyvendamas ten, faktiškai paveldėjo tėvo namą bei jo asmeninius daiktus, todėl mano, kad faktiškai priėmė ir pradėjo nuosavybės teise valdyti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kitų įpėdinių nėra. Kadangi darbo ( - ) rajone rasti negalėjo, 2009 m. išvyko dirbti į Ispaniją, kur dirbo iki 2011 m. Grįžęs į Lietuvą, įsidarbino ( - ). Į namus, į ( - ), grįždavo dažnai, prižiūrėjo namus, tvarkė aplinką, darė einamąjį remontą. 2015 metais, datos tiksliai nepamena, jam paskambino sesuo pagal mama R. R. ir pranešė, kad kai buvo ieškovo tėvo namuose, jai kaimynė pranešė, kad buvo atvykę atstovai iš Turto banko ir paliko telefono numerį. Ieškovui paskambinus nurodytu numeriu, jam buvo pasakyta, kad reikia tvarkyti palikimą po tėvo mirties. Jis nuvyko į notarų biurą, kur jam buvo išaiškinta, kad reikia kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Kadangi tuo metu turėjo atlikti privalomąją karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje, jis neturėjo galimybės kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo po tėvo mirties. Privalomąją karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje atliko ( - ) nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. birželio 21 d. Po tarnybos liko gyventi ir dirbti ( - ). 2017 m. lapkričio mėnesio pradžioje iš VĮ „Turto bankas“ gavo pranešimą, kad turi kreiptis į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo, kitaip Turto bankas bus priverstas imtis veiksmų dėl turto, kuris šiuo metu priklauso valstybei, realizavimo teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi ieškovas priėmė palikimą po tėvo mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl mirusiojo H. S. turto paveldėjimo tikslu prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą ir nuginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

5Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė visus reikalavimus tenkinti, nurodydamas, kad jo tėvas H. S. mirė ( - ), jis gyveno ( - ). Tėvas turėjo gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, žemės, kuri buvo neišpirkta, paliko ir skolų. Po tėvo mirties apie metus liko gyventi jam priklausiusiame name. Ėmė daryti remontą – įrengė du kambarius. Kai kuriuos po tėvo mirties likusius daiktus pardavė. Remontuodamas namus, išleido savo pinigus, todėl išvažiavo į užsienį užsidirbti. Apžiūrėti namų grįždavo po kelis kartus per metus. Yra buvę, kad rado namus ir apvogtus. Grįžęs į namus, juos tvarkydavo, prižiūrėdavo aplinką. Iš užsienio, Ispanijos, grįžo 2011 metais ir išvažiavo gyventi į ( - ), kur nuomojosi butą. Beveik visą algą išleisdavo mokesčiams. Netrukus išėjo į kariuomenę. Jo sesuo pranešė, kad jo dėl tėvo namo ieškojo VĮ Turto banko atstovai. Jo tėvai nebuvo susituokę. Nekilnojamąjį turtą įsigijo tėvas. Po tėvo mirties liko gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kuris yra vientisas, nors įvardinta, kad ten yra keletas patalpų, žemė aplinkui namą, kuri nebuvo išpirkta. Su tėvu gyveno kartu nuo gimimo. Paskui tėvai išsiskyrė ir jis liko gyventi vien su tėvu. Iš pradžių gyveno kitame kaime, ne ( - ) kaime. Tėvas sodyboje ( - ) kaime su jo motina niekada negyveno kartu. Kai mirė tėvas, buvo pilnametis. Žinojo, kad palikimą reikia tvarkytis. Tėvas oficialiai turėjo tik vieną vaiką – jį. Dar yra sesuo, kurios tėvu jis neįrašytas, tačiau jis ją laiko tikra seserimi. Po tėvo mirties buvo puolęs į depresiją, gėrė vaistus, buvo įpratęs ir į alkoholį. Tada nieko nenorėjo dirbti, tik name darė remontus. Tame kaime prabuvo apie metus, po to, neradęs iš ko pragyventi, kur įsidarbinti, išvyko. Suremontavo virtuvę ir du kambarius. Virtuvėje sienas iškalė lentelėmis, aplink krosnį išklijavo akmenis, išdažė lubas, klojo grindų plyteles. Miegamajame ištiesė linoleumą, ištapetavo sienas, išklijavo lubas. Remontavo ir svetainę – išklijavo tapetais sienas, išklojo linoleumą, sutvarkė lubas. Įrengė viduje ir tualetą. Neremontuotas liko antras aukštas. Ūkinių pastatų neremontavo. Kažkuriuo metu namą remontuoti jam padėjo liudytoju pakviestas T. A., M. B.. Jam išvykus į užsienį, namai liko tušti. Jau iki tėvo mirties išvykdavo užsidirbti į Ispaniją, pinigų remontams turėjo. Po tėvo mirties tik po metų vėl ryžosi važiuoti į užsienį. Dabar gyvena ( - ). Dėl laiko ir finansų trūkumo anksčiau į notarą nesikreipė. Be to, tuo laikotarpiu buvo kariuomenėje. Norėjo, kad paveldėjimo dokumentus tvarkytų sesuo, jai buvo surašęs įgaliojimą. Sesuo kurį laiką tų reikalų netvarkė. Šiais reikalais jį pasirūpinti paragino sesuo. Nori šį turtą palikti sesers vaikams. Po tėvo mirties mokėjo mokesčius: už elektrą, vandenį. Tėvui priklausiusiame name yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Mokesčius, galimai ir už šiukšles, pervedinėdavo jo tuometinė draugė. Vėliau jis paprašė, kad tame name būtų atjungta elektra, bijodamas, kad namas neužsidegtų. Statybinių medžiagų pirkimo kvitų turbūt neišsaugojo, dabar jų neturi. Negalvojo, kad jų reikės, todėl nepasirūpino išsaugoti. Su drauge, kuri mokėdavo mokesčius, šiuo metu yra išsiskyrę, nebendrauja. Kad tėvo turtas perėjo valstybei, sužinojo prieš 4-5 mėnesius. Pirmiausia jam paskambino sesuo ir perspėjo, po to jam paskambino VĮ Turto banko atstovai, pasakė, kad reikia sumokėti skolas ir tada galės paveldėti. Jis prašė jų palaukti. Turto banko atstovai sakė, kad jeigu jis imsis veiksmų, jie pateiks sąlygas turtui atsiimti. VĮ Turto banko turėtas turto administravimo išlaidas sumokėtų.

6Atsakovė Lietuvos Valstybė, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas, teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. VĮ Turto bankas gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) raštą, kuriuo nurodė, kad ( - ) priėmė mirusio H. S. palikimą bei perdavė UAB „Snoro lizingas“ 2011 m. spalio 17 d, pranešimą dėl skolos sumokėjimo ir Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro 2016 m. rugpjūčio 23 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. ( - ). 2016 m. rugsėjo 8 d. Turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. ( - ) buvo perimtas liudijimo pagrindu valstybei perėjęs mirusio H. S. turtas. Faktas, kad valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, turėjo išlaidų, susijusių su mirusio H. S. palikimo priėmimu, yra pagrindas abejoti, ar mirusiojo sūnus ieškovas J. S. valdė mirusio tėvo turtą kaip savo ir laikė save turto savininku. Prie ieškinio pridėti įrodymai nėra pakankami ieškinio patenkinimui, kadangi ieškovas nurodo, kad po tėvo mirties liko gyventi tėvo name, tačiau savo gyvenamąją vietą nurodo esant ( - ), be to, ieškovas teigė, kad prižiūrėjo namus, tvarkė aplinką, darė einamąjį remontą, tačiau kartu su ieškiniu jokių įrodymų nepateikė, nors į bylą turi būti pateikti įrodymai apie atliktus aktyvius veiksmus, iš kurių būtų galima vienareikšmiai matyti, jog ieškovas per CK nustatytą 3 mėnesių terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldėtą turtą, mokėjo mokesčius ir pan. VMI net du kartus kreipėsi į ieškovą, ieškovas žinojo apie ketinamą pradėti palikimo priėmimo valstybės nuosavybėn procedūrą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti, kas faktiškai reiškia, kad ieškovas nelaikė savęs turto savininku. VĮ Turto bankas neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinė H. S. paveldimo turto priėmimą valdyti, todėl tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą, įsitikintų, kad ieškovas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, taip pat jei ieškovas padengs valstybės turėtas išlaidas, susijusias su mirusio H. S. turto administravimu, VĮ Turto bankas neprieštaraus ieškovo reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto patenkinimui. Vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklių) VII skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybei perduotino turto grąžinimą savininkui įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Taisyklių 149-151 p.), tenkinus ieškinį, iš ieškovo turėtų būti priteistos valstybės, atstovaujamos Turto banko, bei VMI patirtos ir apmokėtos išlaidos, susijusios su Liudijimo pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusiu H. S. turtu. Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo nurodė, kad teismui nustačius, jog ieškovas priėmė tėvo H. S. palikimą, faktiškai pradėjus jį valdyti, būtų pagrindas palikimo priėmimo valstybei liudijimą, išduotą Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro, notarinio registro Nr. 3494, panaikinti, kadangi nebeliktų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnyje numatyt faktinių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos valstybė atstovaujančiai institucijai VĮ Turto bankui teisės aktais nustatyta pareiga vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto įvertinimą ir apskaitą, Turto bankas neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų bei į tai, kad Turto bankas neprieštarauja ieškinio reikalavimo dėl liudijimo pripažinimo negaliojančiu tenkinimui tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškovo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, o byla buvo inicijuota ne dėl šios institucijos neatsargių veiksmų, todėl prašo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Be to, jai būtų iš valstybės priteistos bylinėjimosi išlaidos, jos įeitų į valstybės patirtų ir apmokėtų išlaidų, susijusių su liudijimo pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusiu H. S. turtu, sąvoką, kurias valstybė pagal Taisyklių nuostatas turi teisę susigrąžinti iš turto savininkų, kuriems turtas grąžintas, t.y. šiuo atveju iš ieškovo.

7Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančio VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, neprašė bylos nagrinėjimą atidėti, todėl byla išnagrinėta atsakovę atstovaujančios institucijos atstovui nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

8Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad J. S. yra jo kaimynas. Jis gyvena adresu ( - ). Pažinojo J. S. tėvą, jo mirties datos nepasakys. Po tėvo mirties name liko gyventi J. Jis tvarkė aplinką, darė remontą gyvenamojo namo viduje. Kiek atsimena, jis susitvarkė savo kambarį, t.y. svetainę. Svetainėje jis klijavo tapetus, sutvarkė lubas ir grindis. Atsimena, kad mažesniajame kambaryje, kurį galima vadinti miegamuoju, jis betonavo grindis. Daugiau, ką ten darė, neprisimena. Virtuvę jis iškalė dailylentėmis, grindys buvo išklijuotos plytelėmis. Apie krosnį ir lubas virtuvėje neprisimena. Po tėvo mirties J. tame name gyveno apie metus. Iki tėvo mirties J. gyveno kartu su tėvu, kartas nuo karto išvažiuodavo į užsienį. Kai išvyko į užsienį, jis ir po tėvo mirties į tuos namus grįždavo, ten leisdavo laiką, prižiūrėdavo. Apie mokesčių mokėjimą nežino. Kaip namai tapo valstybės, irgi nežino. J. lyg ir neremontavo ūkinių pastatų.

9Liudytojas T. A. teismo posėdžio metu parodė, kad J. S. pažįsta nuo vaikystės, gyveno toje pačioje gatvėje, nes jis gyveno ( - ). Iki tėvo mirties J. gyveno kartu su tėvu. Jo tėvas H. S. mirė ( - ) metais. J. liko gyventi tuose namuose. Ten jis darė remontus: tapetavo vidaus patalpas, padarė arką tarp kambarių. Kaip buvo remontuojamos lubos ir grindys, nepamena. Yra J. padėjęs tapetuoti. J. gal metus po tėvo mirties tame name pagyveno ir išvažiavo į užsienį ir po to nuolat grįždavo – jis jį ten matydavo, sutikdavo. Kokiais laikotarpiais jis grįždavo, nepasakys. Aplinką ten turbūt tvarkė J.. Nežino, kas dar be J. tuo namu rūpinosi. Dabar, jau dvejus metus, jis gyvena ( - )ir nežino apie turto perėjimą valstybei. Galvoja, kad namas priklauso J..

10Liudytoja R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad yra J. S. sesuo ir sutinka duoti parodymus. Pradžioje kartu gyveno visa šeima, po to tėtė su mama išsiskyrė. J. liko gyventi su tėte nuo 8 metų amžiaus. Jis gyveno kartu su tėte iki jo mirties. J. ten gyveno kurį laiką ir po tėvo mirties, po to išvyko į užsienį, kartais parvykdavo. Vėliau jis gavo šaukimą į armiją. Tada ji broliui pasakė, kad namu domėjosi atstovai iš VĮ Turto banko. Tuo metu J. tarnavo armijoje. Broliui buvo šokas, kai mirė tėtis. Jis tiesiog nepagalvojo, kad turtą gali kas nors atimti, galvojo, kad galės visus paveldėjimo reikalus išspręsti vėliau. J. išvyko iš kaimo, nes ten nebuvo darbo. Buvo pinigų trūkumas ir apie palikimą tuo metu brolis negalvojo. Ji žinojo, kad reikia tvarkytis paveldėjimą ir J. skatino tai daryti. J. įgaliojimą paveldėjimo reikalais rūpintis jai parašė tik neseniai. Ji yra vieniša mama, augina du vaikus, neturėjo pinigų tvarkyti paveldėjimo reikalus. Po tėtės mirties J. tuose namuose gyveno maždaug metus. Jis sudėjo grindis, ištapetavo sienas. Vonioje ir virtuvėje grindys ten išklotos plytelėmis. Vonioje buvo įrengtas vandens šildytuvas. Kažkuriame kambaryje buvo išbetonuotos grindys. Brolis planavo ten keisti ir vamzdžius, bet to nepadarė. Pradėjo įrenginėti tualetą ir nebaigė. Jis keitė ir langus – buvo svetainėje pakeisti du langai į didesnius medinius, ne plastikinius. J. tvarkė ten ir aplinką. Daržo jis neaugino. Ten yra sodas, tai brolis pasirūpindavo obuoliais, nukritusiais lapais, nupjaudavo žolę. Ūkinių pastatų jis netvarkė. Mokesčius mokėjo už šiukšles, vandenį ir elektrą. J. ten yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Nesinori turto palikti valstybei, nes ten brolio buvo gyventa, su ta vieta jį sieja prisiminimai. Šiuo metu namas yra negyvenamas. Brolis atvažiuoja jo apžiūrėti, turi kaimynų telefono numerį. Galėtų pažiūrėti, ar turi daugiau mokesčių kvitų, nes turi didelį segtuvą su įvairiais dokumentais, galbūt ten ir yra likę.

11Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad J. S. pažįsta, nes draugauju su jo seserimi. Su juo susipažino prieš maždaug 3 metus. Yra lankęsis tuose namuose, kur gyveno J. tėvas ir jis pats, prieš 2 metus. Dabar ten niekas negyvena. Namais rūpinasi J. S. – nuvažiuoja, aptvarko, pjauna žolę. Ten yra sodas. Namo viduje jam irgi teko būti. Kambariai paremontuoti – išklijuoti tapetai, lubos, ištiestas linoleumas, virtuvėje grindys išklotos plytelėmis. Į langus neatkreipė dėmesio. Kas darė remontus, nekalbėjo, tik žino, kad tuo rūpinosi J., bet koks meistras dirbo, nežino. Jam draugė sakė, kad namus tarkė brolis. Kiek žino, paveldėjimo reikalų J. nesitvarkė dėl pinigų stygiaus – atidėjo viską vėlesniam laikui.

12Teismas konstatuoja:

13Ieškinys tenkintas visiškai.

14Byloje esančiais rašytiniais įrodymais: gimimo liudijimu, mirties liudijimu, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, Gyventojų registro išrašais, paveldėjimo bylos Nr. ( - ) po H. S. mirties medžiagos kopija, privalomosios karo tarnybos atlikimo dokumentais, raštais dėl dokumentų perdavimo ir skolos sumokėjimo, Nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktu, patirtų išlaidų detalizavimo pažyma su mokėjimo dokumentais, mokesčio už elektrą sumokėjimo dokumentais, nustatyta, kad ( - ) mirė ieškovo J. S. tėvas H. S., kuris nebuvo sudaręs santuokos, turintis vieną sūnų – ieškovą. Mirusiajam H. S. nuosavybės teise priklausė 1992 m. gegužės 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu įgytas gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), daržinė, unikalus Nr. ( - ), malkinė, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ). H. S. šiuo adresu savo gyvenamąją vietą deklaravo ( - ), ieškovas J. S. šiuo adresu gyvenamąją vietą deklaravo ( - ). Mirusysis testamento sudaręs nebuvo. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) įgaliotas atstovas 2016 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Pakruojo rajono 1-ajam notaro biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir po H. S. mirties ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimu, notarinio registro Nr. ( - ), minėti palikėjo nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise perėjo Lietuvos valstybei, kadangi po H. S. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta, nebuvo duomenų apie palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktus.

15Nagrinėjamu atveju ieškovas J. S. savo ieškinį grindžia tuo, kad po savo tėvo mirties jis faktiniu valdymu palikimą priėmė, todėl teismo prašė panaikinti Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro 2016 m. rugpjūčio 22 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą po H. S. mirties ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas.

16Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Taigi, vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.

17Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir išplėtota. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn. Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015 ir kt.). Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009 ir kt.).

18Byloje esantys rašytiniai įrodymai, o taip pat liudytojų T. A. ir R. R. parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, kad ieškovas nuo vaikystės gyveno su savo tėvu H. S. pastarajam priklausančiame gyvenamajame name, esančiame ( - ), ten deklaruota jų abiejų gyvenamoji vieta. Tiek paminėti liudytojai, tiek liudytojas M. B. patvirtino, kad ieškovas J. S. ir po tėvo mirties liko gyventi šiame tėvo name ir visapusiškai juo rūpinosi, - tvarkė ir gerino buitį, rūpinosi visa sodybos aplinka. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013 ir joje nurodyta praktika). Be to, įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Būtent teisme apklausti aukščiau paminėti liudytojai M. B. bei T. A. – asmenys, gyvenę palikėjo mirties momentu ir vėliau tame pačiame kaime, - kaimynai vieningai nurodė, jog po H. S. mirties jam priklausančiame gyvenamajame name ir ūkiniuose pastatuose toliau liko gyventi jo sūnus J. S.. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytoja R. R., nurodydama, jog visus komunalinius mokesčius, susijusius su gyvenimu šioje sodyboje, apmokėdavo J. S.. Be to, visi šie liudytojai patvirtino vienareikšmiai, - ieškovas po tėvo mirties gyvenamajame name darė pakankamai didelį remontą: keitė langus, įrenginėjo tualetą, kambariuose klojo grindų dangą, tvarkė lubas, atliko sienų apdailą, liudytojas T. A. patvirtino pats padėjęs ieškovui tapetais klijuoti sienas, be to, ieškovas rūpinosi sodu, jo duodamais vaisiais, taip pat visa sodybos aplinka (pjovė žolę). Nors byloje taip pat minėti liudytojai nurodė, kad po tėvo mirties ieškovas po metų išvyko į užsienį, ko pats ieškovas neneigė, tačiau į šiuos namus periodiškai grįždavo, juos taip pat vėliau tvarkė ir prižiūrėjo, rūpinosi jų išlaikymu, ką liudija ir mokesčių už elektrą sumokėjimo dokumentai. Teismo vertinimu, ieškovui nuo vaikystės gyvenusiam su tėvu ginčo pastatuose, kai tai jam daug metų buvo vienintelė gyvenamoji vieta, kurioje deklaruota ir jo gyvenamoji vieta, ir nepaisant to, kad periodiškai išvykdavo uždarbiauti į užsienį, tačiau ir po tėvo mirties likęs gyventi šiame name, į juos nuolat sugrįždavo kaip į savo namus, jais rūpinosi ir prižiūrėjo. Pastarieji bylos duomenys suteikia pagrindą išvadai, jog ieškovas valdė palikimo turtą, laikydamas save vieninteliu šio turto savininku, šiuo turtu naudojosi kaip savo, remontavo jį, tvarkė ir rūpinosi sodu, visa aplinka, mokėjo jo išlaikymo mokesčius ir pan.

19Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Ar įpėdinis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, teismas sprendžia kiekvienoje byloje vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir ištyręs, nustatęs ir atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

20Remiantis visuma byloje nustatytų duomenų, teismas daro išvadą, jog byloje įrodyta, kad ieškovas J. S. ginčo name gyveno tiek palikėjui gyvam esant, tiek ir likdamas jame gyventi po jo mirties, atliko aktyvius veiksmus, išreikšdamas savo valią įgyti nuosavybėn mirusiojo tėvo palikimą ir tapti palikėjo turto savininku, kas yra pagrindas pripažinti, kad palikimo turto savininko H. S. įpėdinis – ieškovas mirusiojo tėvo H. S. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas palikimo turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo tenkintinas visiškai.

21Atsakovę atstovaujančios institucijos atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl šiuo metu esančios kitos ieškovo gyvenamosios vietos ar, nepaisant VMI raginimų, ieškovo 2015-2016 metais neatliktų veiksmų, susijusių su palikimo priėmimu, ar atsakovės patirtų išlaidų ir pan., nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Kita vertus, byloje įrodymais pagrįstos aplinkybės apie tai, kad po tėvo mirties jis dar metus laiko gyveno mirusiajam priklausančiame name ir visa sodyba naudojosi ir ja rūpinosi, o tik po metų išvyko į užsienį (laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m.), tačiau vis tiek periodiškai į juos grįždavo, o vėliau (laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. birželio 21 d.) atliko nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir susiradęs darbą išsikėlė į ( - ), teismo vertinimu, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams dėl gyvenimo mirusiam tėvui priklausančiame name tęstinumo ir aktyviais veiksmais ieškovo išreikštos valios įgyti nuosavybės teisę į palikimo turtą ir faktiniu valdymu priimti palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Todėl šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip paneigiančios aplinkybę, jog ieškovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais paveldėjimo teisę į mirusio tėvo palikimą įgyvendino priimdamas palikimą faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

22Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Būtent CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

23Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovo prašomas panaikinti Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro 2016 m. rugpjūčio 22 d. išduotas CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes ( - ) mirusiojo H. S. įpėdinis nepriėmė palikimo įstatymo nustatytu terminu (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) bei nepadavė notarui pareiškimo palikimo priėmimo ir nepateikė įrodymų, kad turtas buvo priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnis). Ieškovas J. S. yra palikėjo pirmos eilės įpėdinis, turintis teisę ginčyti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju nustačius, kad ieškovas palikimą priėmė faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), yra pagrindas Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą 2016 m. rugpjūčio 22 d. Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro, notarinio registro Nr. ( - ), po H. S. mirties, panaikinti.

24Ieškovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pareiškęs, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako ir klausimo dėl jų priteisimo nesprendžia.

25Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais,

Nutarė

27Ieškinį tenkinti.

28Panaikinti Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro 2016 m. rugpjūčio 22 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. ( - ), po H. S., mirusio ( - ), mirties.

29Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas J. S., a. k. ( - ) priėmė palikimą po savo tėvo H. S., a. k. ( - ) mirusio ( - ), mirties faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

30Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas ieškovo J. S. paveldėjimo teisei įgyvendinti.

31Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas J. S. prašė teismo panaikinti Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro... 5. Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė visus... 6. Atsakovė Lietuvos Valstybė, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ)... 7. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančio VĮ Turto banko atstovas į teismo... 8. Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad J. S. yra jo kaimynas. Jis... 9. Liudytojas T. A. teismo posėdžio metu parodė, kad J. S. pažįsta nuo... 10. Liudytoja R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad yra J. S. sesuo ir sutinka... 11. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad J. S. pažįsta, nes... 12. Teismas konstatuoja:... 13. Ieškinys tenkintas visiškai.... 14. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais: gimimo liudijimu, mirties liudijimu,... 15. Nagrinėjamu atveju ieškovas J. S. savo ieškinį grindžia tuo, kad po savo... 16. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta... 17. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo... 18. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, o taip pat liudytojų T. A. ir R. R.... 19. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 20. Remiantis visuma byloje nustatytų duomenų, teismas daro išvadą, jog byloje... 21. Atsakovę atstovaujančios institucijos atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl... 22. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė... 23. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovo... 24. Ieškovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pareiškęs,... 25. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260... 27. Ieškinį tenkinti.... 28. Panaikinti Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro 2016 m. rugpjūčio 22 d.... 29. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas J. S., a. k. ( - )... 30. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas ieškovo J. S. paveldėjimo... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...