Byla e2A-606-413/2017
Dėl turtinės žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-614-840/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių butų ūkis“, tretieji asmenys A. K., K. M. ir E. S., dėl turtinės žalos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

  1. Trečiajam asmeniui A. K. (draudėjui) nuosavybės teise priklausantis butas, esantis ( - ), buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas) būsto draudimu. 2015 m. gegužės 14 d. draudėjas kreipėsi į draudiką dėl jam priklausančio buto vonios kambario ir virtuvės lubų drėkimo. Ieškovė (draudikas) įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjui 303,65 Eur draudimo išmoką. Vadovaujantis 2015 m. gegužės 21 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu bei jo priedu, minėta žala, anot ieškovės, atsirado dėl tretiesiems asmenims K. M. ir E. S. nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 24 suaižėjusio ir trūkusio bendro naudojimo vertikalaus nuotekų vamzdyno. UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ yra gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratorė, vykdanti ir daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno eksploataciją, priežiūrą bei remontą. Tokiu būdu draudikas pretenziją pareiškė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ dėl netinkamo savo pareigų vykdymo ir paragino UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ per 15 dienų atlyginti 303,62 Eur patirtą turtinę žalą.
  2. Nustatytu laiku atsakovei gera valia žalos neatlyginus, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 302,84 Eur turtinės žalos, 12,55 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
  3. Atsakovė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji tinkamai atliko savo pareigas, ką, jos teigimu, patvirtina daugiabučio gyvenamo namo pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninės būklės kasmetinių vizualinių apžiūrų įvertinimo aktai, šio daugiabučio gyvenamo namo nuolatinio stebėjimo ir defektų šalinimo žurnalo išrašai ir daugiabučio gyvenamo namo bendrojo naudojimo objektų aprašas. Pažymėjo, kad pranešimą apie buto, esančio ( - ), apliejimą gavo tik 2015 m. gegužės 16 d. Suderinus su abiejų butų savininkais, nuotekų vamzdyno apžiūra buvo atlikta tik 2015 m. gegužės 26 d., kurios metu atsakovės specialistai nustatė, kad vanduo į butą išsiliejo iš virš jo esančio buto Nr. 24, dėl buto nuosavybės ribose sutrūkusio horizontalaus užbetonuoto nuotekų vamzdyno. Atsakovės teigimu, žala atsirado ne dėl jos, o dėl trečiųjų asmenų kaltės, t. y. dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos projektavimo ir statybos darbų klaidų, savavališkų butų savininkų vamzdyno užbetonavimo ir aklino jo uždengimo. Esant tokiai situacijai, atsakovė negali užkirsti kelio tokiems nutikimams, nes vizualiai tikrinti, stebėti ir įvertinti užmūrytų vamzdžių bei numatyti senai statybos metu padarytų pažeidimų pasekmių neįmanoma. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ar veikė neatidžiai ir nerūpestingai, ar kitaip pažeidė administratoriaus pareigas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ trečiajam asmeniui A. K. išmokėjo 303,65 Eur dydžio draudimo išmoką dėl ieškovės būsto draudimu apdrausto trečiajam asmeniui priklausančio buto, esančio ( - ), užliejimo, kurią prašo priteisti iš daugiabučio gyvenamojo namo administratorės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“.
  3. Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus atsakovės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ atstovo advokato padėjėjo J. L., liudytojų S. Z., V. G. paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad trečiojo asmens A. K. butas buvo užpiltas dėl tretiesiems asmenims K. M. ir E. S. priklausančiame bute, esančiame ( - ), suaižėjusio ir trūkusio nuotekų vamzdžio trišakio, jungiančio vertikalų (stovą) ir horizontalų (buto) nuotekų vamzdžius.
  4. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpų savininkų (bendrasavininkų) bendrosios nuosavybės objektų administratorė, vykdanti ir daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo nuotekų vamzdyno eksploataciją, priežiūrą ir remontą. Todėl teismas nurodė, kad atsakovei privalu rūpintis visais daugiabučio gyvenamojo namo nuotekų vamzdžiais, kad ir kur jie būtų: bendro naudojimo patalpose ar privačiuose (butuose).
  5. Byloje nekilo ginčo, kad trečiajam asmeniui A. K. priklausančiame bute Nr. 21 buvo užbetonuotas horizontalus nuotekų vamzdynas ir dalis vertikalaus vamzdyno (jungtis) bei gipso plokštėmis su keraminėmis plytelėmis uždengtas vertikalus nuotekų vamzdynas; tretiesiems asmenims K. M. ir E. S. priklausančiame bute Nr. 24 buvo užbetonuotas horizontalus nuotekų vamzdynas ir dalis vertikalaus vamzdyno (jungtis); trečiajam asmeniui A. K. priklausančio buto užliejimo priežastis buvo nustatyta tik po daugiau kaip savaitės laiko nuo įvykio, išmontavus abiejų butų nuotekų vamzdyno uždangas; nuotekų vamzdžiai įrengti be vamzdžius tvirtinančių elementų (judančių/ nejudančių atramų/ laikiklių) ir be kompensavimo movų.
  6. Įvertinęs byloje esančius įrodymus: daugiabučio gyvenamo namo pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninės būklės kasmetinių vizualinių apžiūrų įvertinimo aktus, daugiabučio gyvenamo namo nuolatinio stebėjimo ir defektų šalinimo žurnalo išrašus, daugiabučio gyvenamo namo bendrojo naudojimo objektų aprašą bei liudytojų parodymus, teismas sprendė, kad: 1) ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ veiksmų, o taip pat ir priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ veiksmų ir ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ nurodytos žalos atsiradimo; 2) atsakovė įrodė, kad nėra kalta dėl atsiradusios žalos; 3) atsakovė nuolat vykdė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrųjų konstrukcijų, bendro naudojimo patalpų ir bendros inžinierinės įrangos vizualinę apžiūrą ir priežiūrą: ne tik kasmet, bet ir porą kartų per savaitę, savo iniciatyva planuodavo reikiamus daugiabučio gyvenamojo namo remonto darbus ir juos atlikdavo, taip pat reaguodavo į daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų pranešimus apie bendro naudojimo inžinierinių sistemų avarinius gedimus ir juos šalindavo. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė teismui jokių tai paneigiančių įrodymų.
  7. Nežiūrint to, jog trečiojo asmens A. K. butas buvo užpiltas dėl tretiesiems asmenims K. M. ir E. S. priklausančiame bute Nr. 24 suaižėjusio ir trūkusio nuotekų vamzdžio trišakio, jungiančio vertikalų (stovą) ir horizontalų (buto) nuotekų vamzdžius, t. y. sugedus atsakovės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ prižiūrimai daugiabučio gyvenamojo namo nuotekų sistemos daliai, nuotekų vamzdžio trišakio trūkimo priežastimi teismas pripažino ne netinkamą atsakovės pareigų atlikimą, o dar 1975 m. daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbų trūkumus: neįrengti ketaus nuotekų vamzdžius tvirtinantys elementai (judančios/ nejudančios atramos/ laikikliai) ir kompensavimo movos; trečiajam asmeniui A. K. priklausančiame bute, esančiame ( - ), savavališkas horizontalaus nuotekų vamzdyno ir dalies vertikalaus vamzdyno (jungties) užbetonavimas bei savavališkas vertikalaus nuotekų vamzdyno uždengimas gipso plokštėmis su keraminėmis plytelėmis; tretiesiems asmenims K. M. ir E. S. priklausančiame bute, esančiame ( - ), savavališkas horizontalaus nuotekų vamzdyno ir dalies vertikalaus vamzdyno (jungties) užbetonavimas, dėl ko, svyruojant naudojamo vandens temperatūrai, nuotekų vamzdžiai nėra paslankūs, jie negali natūraliai išsiplėsti ir susitraukti, todėl suaižėja ir sutrūksta. Atsakovės darbuotojai, neišardę nuotekų vamzdyno uždangų, negalėjo iki nuotekos vamzdžio trišakio trūkimo stebėti nuotekų vamzdžių, įvertinti jų būklės ir imtis visų atsargumo priemonių, kad netinkamas nuotekų vamzdis ar jo dalis būtų laiku pakeistas ir nesukeltų neigiamų pasekmių. Nei ieškovė, nei tretieji asmenys nepateikė teismui jokių tai paneigiančių įrodymų.
  8. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, vykdanti daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo nuotekų vamzdyno eksploataciją, priežiūrą ir remontą, buvo pernelyg neatidi, nerūpestinga ir neapdairi, dėl ko tiesiogiai buvo padaryta ieškovės nurodyta žala.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai aiškinant pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigą užtikrinti bendrosios inžinerinės įrangos sandarumą.
    2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė tinkamai vykdė visų daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrųjų konstrukcijų, bendro naudojimo patalpų ir bendros inžinierinės įrangos vizualinę apžiūrą ir priežiūrą. Apeliantės nuomone, vadovaujantis žalos atsiradimo metu galiojusios redakcijos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 5.3, 6.1, 6.2 punktais, atsakovei teko pareiga periodiškai stebėti nuotekų vamzdyno būklę ir pastebėjus neatitikimus reikalavimams, inicijuoti susidariusių trūkumų šalinimą. Nors atsakovė nuolat vykdė ginčo daugiabučio bendrųjų konstrukcijų, bendro naudojimo patalpų ir bendros inžinierinės įrangos vizualinę apžiūrą ir priežiūrą, tačiau atsakovė nevykdė butuose esančios pastato bendros inžinierinės įrangos priežiūros. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad buvo įgyvendinamos pačios atsakovės pateiktuose dokumentuose nurodytos priemonės, t. y. rengiami susirinkimai su gyventojais dėl vamzdžių keitimo planavimo ir finansavimo, užsakomi vamzdžių keitimo darbai, kad namo gyventojai buvo informuojami apie atsakovės užfiksuotą netinkamą vamzdžių būklę. Tokiu būdu atsakovė tinkamai nevykdė jai įstatyme numatytų pareigų, susijusių su vamzdyno būklės stebėsena ir avarinių situacijų prevencija – nesiėmė privalomų priemonių, kurias įvykdžius būtų buvęs užkirstas kelias žalos atsiradimui.
    3. Teismas nepagrįstai trečiųjų asmenų bute Nr. 24 nuotekų vamzdžio trišakio trūkimo priežastimi laikė ne netinkamą atsakovės pareigų atlikimą, o dar 1975 m. daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbų trūkumus. Apeliantės nuomone, šiuo atveju atsakovei teko pareiga įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo yra kalti buto Nr. 24 savininkai, t. y. jog egzistuoja ne tik normatyvinių reikalavimų pažeidimas, bet ir priežastinis ryšys tarp trečiųjų asmenų veiksmų ir kilusios žalos, kas paneigtų ar apribotų atsakovės kaltę. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Net ir po avarijos atsakovė nenurodė besiėmusi kokių nors veiksmų, kuriais būtų aktyviai aiškinama patalpų savininkams apie neigiamas vamzdžių uždengimo pasekmes. Tuo tarpu vien tai, kad atsakovė nebuvo gavusi jokių pranešimų apie netinkamą inžinerinę įrangą, nesudaro pagrindo atsakovei nevykdyti savo funkcijų, tikintis su jų nevykdymu susijusias pasekmes perkelti patalpų savininkams.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Atsakovės nuomone, apeliantė kartu su apeliaciniu skundu nepateikė naujų įrodymų, nenurodė naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvę išnagrinėtos ir išspręstos pirmosios instancijos teisme. Atsakovė pažymi, kad dėl namo statybos projektavimo ir statybos metu priimtų sprendimų, ji negali užkirsti kelio tokiems nelaimingiems atsitikimams, kadangi vizualiai tikrinti, stebėti ir įvertinti užmūrytų vamzdžių neįmanoma. Nurodo, kad atsakomybė bendrovei galėtų kilti tik esant visoms civilinei atsakomybei kilti būtinoms sąlygoms, tačiau apeliantė jų neįrodė, t. y. neįrodė, kad atsakovė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus ar veikusi neatidžiai, nerūpestingai ar kaip kitaip pažeidusi savo pareigas administruojant namo, esančio ( - ), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektus, eksploatuojant, remontuojant ir prižiūrint minimo pastato bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, konstrukcijas ir patalpas; eksploatuojant remontuojant ir prižiūrint pastato ( - ), centralizuotai tiekiamos šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens vamzdynus, kitą įrangą. Pažymi, kad šiuo atveju būtent dėl trečiųjų asmenų kaltės vamzdynas buvo sumontuotas be kompensacinių movų, tvirtinimo elementų, užbetonuotas, dėl ko atsakovė neturėjo priėjimo prie jo, todėl bendrovė neturėjo jokios galimybės veikti taip, kad būtų užkirstas kelias vieno iš butų užliejimo fakto atsiradimui. Šiuo atveju bendrovės atsakomybę šalina įstatymo leidėjo nuostata, kad dėl nenugalimos jėgos ar ne nuo šalies valios atsiradusi prievolė negali būti vykdoma, taip pat negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Atsakovė nurodo, kad analogiškas ginčas jau buvo išnagrinėtas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-488- 753/2014, kuris paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-234-343/205. Todėl atsakovė prašo vadovautis suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose.

10Teisėjas konstatuoja

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
  2. Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, funkcijų apimties ir civilinės atsakomybės už netinkamą funkcijų atlikimą.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl bute, esančiame adresu ( - ) suaižėjusio ir trūkusio bendro naudojimo vertikalaus nuotekų vamzdyno buvo užlietas trečiajam asmeniui A. K. priklausantis butas, esantis ( - ), kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. 2015 m. gegužės 14 d. draudėjui kreipusis į draudiką dėl jam priklausančio buto vonios ir virtuvės lubų drėkimo, įvykis buvo pripažintas draudiminiu ir trečiajam asmeniui išmokėta 303,65 Eur draudimo išmoka, kurią draudikas nagrinėjamu atveju regreso tvarka siekia prisiteisti iš atsakovės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, kuri Kaišiadorių rajono savivaldybės valdybos 2001 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 95 dėl bendrosios nuosavybės objektų administratoriaus yra paskirta gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratore, vykdančia kartu ir daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno eksploataciją, priežiūrą ir remontą. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovė netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko įvyko nuotekų vamzdyno avarija, kurios pasekmė – atsiradusi žala.
  4. Šiuo atveju, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ savo reikalavimą grindė CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, kuri draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, suteikia teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
  5. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Šiuo atveju ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovei kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta teisės norma turi būti taikoma ir tais atvejais, kai žala padaroma vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Taigi minėtas civilinės atsakomybės sąlygas, reikšdama reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo, ieškovė ir privalėjo įrodyti.
  6. Vadovaujantis 2015 m. gegužės 21 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu bei jo priedu, ieškovės nuomone, žala atsirado dėl tretiesiems asmenims K. M. ir E. S. nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 24 suaižėjusio ir trūkusio bendro naudojimo vertikalaus nuotekų vamzdyno, ką patvirtino ir UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, atlikęs abiejų butų apžiūrą. Taigi, nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl buto užliejimo priežasties. Ieškovės teigimu, už kilusią žalą atsakomybė tenka gyvenamojo namo administratoriui, kuris netinkamai vykdė pareigas, numatytas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 5.3, 6.1, 6.2 punktuose, t. y. periodiškai stebėti nuotekų vamzdyno būklę ir pastebėjus neatitikimus reikalavimams, inicijuoti susidariusių trūkumų šalinimą.
  7. Byloje pateikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninės būklės kasmetinių vizualinių apžiūrų įvertinimo aktai už trejus metus iki užliejimo, nuolatinio stebėjimo ir defektų šalinimo žurnalų išrašai, namo bendrojo naudojimo aprašas, patvirtina, kad namo, esančio ( - ), techninė priežiūra buvo atliekama periodiškai.
  8. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė privalėjo vykdyti ir užmūrytų vamzdynų priežiūrą bei imtis visų įmanomų veiksmų užmūrytų vamzdžių būklei įvertinti.
  9. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovei pavyko nustatyti įvykusios avarijos priežastį tik demontavus ( - ) butuose Nr. 21 ir Nr. 24, horizontalų ir vertikalų vamzdyną dengiančias konstrukcijas (apdailos medžiagas ir betono sluoksnį). Minėtas aplinkybes patvirtina kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos. Taigi, minėtas nuotekų vamzdžio sujungimo įtrūkimas galėjo būti nustatytas, tik sugadinant namo gyventojui nuosavybės teise priklausančio buto sienos apdailą bei pašalinus betono sluoksnį dengiantį vamzdyną, kas suponuoja išvadą, kad atlikti nuotekų vamzdyno techninę priežiūrą be savininkų valios ir žalos jiems padarymo objektyviai buvo neįmanoma. Be to, pripažintina, kad kitų netiesioginės apžiūros būdų taikymas panaudojant specialią įrangą ženkliai didintų administravimo išlaidas. Tuo tarpu, bylos nagrinėjimo metu nei viena iš šalių nepateikė duomenų apie tai, kad minėto daugiabučio gyventojai būtų kreipęsi į daugiabučio namo administratorių, skųsdamiesi dėl netinkamos namo priežiūros ar administravimo, drėkstančių sienų iki pastarojo įvykio, todėl konstatuotina, kad atsakovė neturėjo pagrindo abejoti vamzdyno tvarkingumu. Kartu pastebėtina, kad UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ atlikus nuotekų vamzdynų apžiūrą buvo nustatyta, kad nuotekų vamzdžio trišakio trūkimo priežastis dar 1975 m. daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbų trūkumai: neįrengti ketaus nuotekų vamzdžius tvirtinantys elementai (judančios/ nejudančios atramos/ laikikliai) ir kompensavimo movos. Nei ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, nei tretieji asmenys A. K., K. M. ir E. S. nepateikė teismui jokių tai paneigiančių įrodymų. Iš to darytina išvada, kad nuotekų vamzdyno avarija kilo ne dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų.
  10. Aptartų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki avarijos nustatyti nuotekų vamzdžio, esančio trečiajam asmeniui priklausančiame bute, pažeidimų. Todėl atsakovės elgesyje apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia nei didelio nerūpestingumo, nei jai pavestų pareigų nevykdymo, taigi ir neteisėtų veiksmų, kas tiesiogiai galėjo sąlygoti žalos atsiradimą. Tuo tarpu nenustačius bent vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, taikyti atsakovei civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo.
  11. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui, todėl, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, plačiau dėl jų nepasisako.
  12. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  13. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

13Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

Nutarė

14Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai