Byla 2K-192/2008
Dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 3 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Albino Sirvydžio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. Š. ir L. R. kasacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 3 d. nuosprendžių.

2Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu M. Š. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 92 straipsnio 1, 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus jis įspėtas, paskirta neatlygintinai per keturis mėnesius 30 valandų dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pritaikius BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 87 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1, 2 punktus, 3 dalies 5 punktą bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, apribojant jo elgesį šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 23 iki 6 val. ir be šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos. L. R. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 92 straipsnio 1, 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus jis įspėtas, paskirta neatlygintinai per tris mėnesius 20 valandų dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pritaikius BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktus, 3 dalies 5 punktą bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, apribojant elgesį keturiems mėnesiams: įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 23 iki 6 val. ir be šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

3Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 3 d. nuosprendžiu nuteistųjų M. Š. ir L. R. apeliaciniai skundai atmesti, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis pakeistas – pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį, M. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktais, 83, 87 straipsniais paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – nuteistasis įspėtas, paskirti nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai – per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo 30 valandų dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; apribotas nuteistojo elgesys šešiems mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą, būti namuose nuo 23 iki 6 valandos, uždrausta be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį L. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktais, 83, 85, 87 straipsniais paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – nuteistasis įspėtas, paskirti nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai: per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo 20 valandų dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; apribotas nuteistojo elgesys keturiems mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą, būti namuose nuo 23 iki 6 valandos, uždrausta be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,

Nustatė

5M. Š. ir L. R. nuteisti už tai, kad 2006 m. kovo 9 d., nuo 13.40 iki 13.52 val., Šiauliuose, ( - ) 32 namo, veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją M. N., t. y. M. Š. papurškus jai į akis ašarinių dujų, L. R. parvertus ją ant žemės, sudavė vieną kartą į galvą bei tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, į kitas kūno vietas, įspyrė gulinčiajai į pilvą, taip padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį 1230 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung D500“, ,,TELE 2 Pildyk“ SIM kortelę bei pasikėsino pagrobti jos kuprinę su įvairiais daiktais, kurių bendra vertė 89 Lt.

6Kasaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 3 d. nuosprendžius panaikinti ir jį išteisinti.

7Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

8Nuteistasis pažymi, kad nuo pirmosios apklausos neigė dalyvavęs plėšime, jo parodymai sutampa su nuteistojo L. R. bei liudytojų M. J., E. Ž., L. R., R. Š. parodymais. Nukentėjusioji M. N. 2006 m. kovo 9 d. buvo apiplėšta, tačiau byloje nesurinkta įrodymų, leidžiančių teigti, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Teigia, kad nusikaltimo padarymo vietoje jo nebuvo, teismo padarytos išvados prieštarauja BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nepagrįstai pripažino byloje esančius duomenis tinkamais įrodymais, nes jį kaltinantys įrodymai buvo gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso taisykles. Pažeidžiant BPK 192 straipsnio reikalavimus mokyklos direktoriaus pavaduotoja ir socialinė pedagogė organizavo įtariamų asmenų atpažinimo procedūras. Be to, teismas nepagrįstai atmetė jo alibi, kurį patvirtino nuteistojo L. R., liudytojų M. J., E. Ž., L. R., R. Š. parodymai. Darydamas neteisingas išvadas, neobjektyviai vertindamas netinkamai surinktus įrodymus ir nepagrįstai palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, jo teises į teisingą bei objektyvų procesą, o tai, kasatoriaus nuomone, sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti išteisinamąjį nuosprendį.

9Kasaciniu skundu nuteistasis L. R. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 3 d. nuosprendžius panaikinti ir jį išteisinti.

10Kasatorius teigia, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, be to, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 10 straipsnis, 11 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis), nes jį, nepadariusį neteisėtų, priešingų teisei veiksmų, pripažino kaltu ir paskyrė bausmę.

11Nuteistasis pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teismuose metu nuosekliai aiškino, jog nusikaltimo padarymo vietoje nebuvo, jokių nusikalstamų veiksmų neatliko. Apeliaciniame skunde buvo nurodęs visus faktinius ir teisinius argumentus tam, kad apkaltinamasis nuosprendis būtų panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas skundą atmetė nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas byloje esamus duomenis pagrįstai pripažino tinkamais įrodymais, kad pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė nukentėjusios M. N., liudytojų E. L. ir V. D. parodymais bei kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Kasatorius teigia, kad šis teismas pakartojo pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, esmingai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, nes rėmėsi duomenimis, kurie surinkti ne pagal Baudžiamojo proceso kodekse nustatytas taisykles. Suinteresuoti asmenys, tarp jų nukentėjusioji bei jos brolis, nepilnamečiai liudytojai E. L. ir V. D., dalyvaujant policijos pareigūnams, mokyklos pedagogams bei direktoriaus pavaduotojai, aiškinosi nukentėjusiosios užpuolimo aplinkybes, atliko apklausas, atpažinimus ir akistatas, naudojosi policijos komisariato turimais duomenimis. Joks įstatymas neįgalioja privačių asmenų atlikti ikiteisminio tyrimo funkcijų. Suderinus duomenis šių asmenų parodymai buvo surašyti į apklausų protokolus ir pateikti teismui. Abiejų instancijų teismai tokius duomenis pripažino leistinais, tinkamais jo kaltės įrodymais. Teismai pripažino, kad jo „prisipažinimas“ buvo išgautas panaudojant neteisėtas poveikio priemones. Kasatoriaus nuomone, tai, kad prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą prieš jam poveikį dariusius pareigūnus, negali būti pagrindas nuosprendžiuose teigti, jog šis faktas nėra įrodytas. Jo paties bei liudytojų parodymai, be to, teismui pateikta sudaryta schema, akivaizdžiai patvirtina, kad jis negalėjo padaryti nusikaltimo. Vieno nepilnamečio liudytojo tėvas yra policijos pareigūnas, todėl jo vaikui, šio bendraklasiams bei kitiems asmenims, nekreipiant dėmesio į jų parodymuose esančius prieštaravimus, buvo suteiktos privilegijos, neatsižvelgta į tai, kad nuo pat tyrimo pradžios buvo duomenų apie kitus įtariamus asmenis. Kaltinimo liudytojai E. L. ir V. D. buvo įtikinę trečią liudytoją R. N. teikti tyrimui jį (kasatorių) kaltinančius duomenis, tačiau šie liudytojai mokykloje žinomi kaip linkę apkalbėti bei neobjektyviai skųsti kitus mokinius. Be to, byloje nenustatyta, kokius konkrečius veiksmus atliko jis, kokius – M. Š. Kolektyvinė atsakomybė už kitų padarytus veiksmus negalima, nes baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, padariusiam konkretų nusikaltimą. Byloje jo kaltę patvirtinančių įrodymų nėra, esantys duomenys įvertinti vienpusiškai ir neteisingai (BPK 20 straipsnio 3, 5 dalys). Teismai ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką, pagal kurią visi byloje surinkti duomenys privalo būti patikrinti, ar jie gauti teisėtai, ar juos renkant buvo laikomasi įstatyme nustatytos tvarkos (BPK 4 straipsnio l dalis). Teismai, suteikdami privilegijas dviem nepilnamečiams kaltinimo liudytojams, pažeidė BPK 6 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti šių asmenų parodymuose esantys esminiai skirtumai, tačiau tinkamų motyvų, paaiškinančių, kodėl teismas juos laiko teisingais, patikimais ir objektyviais, nėra. Teismai nekreipė dėmesio ir į tai, kad neteisingai nurodytas nusikaltimo padarymo laikas, o tai, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad teismai taip pat abejojo rašytiniais bylos duomenimis apie pranešimo policijai laiką.

12Kasatorius teigia, kad teismai, turėdami išankstinę nuomonę, šališkai vertino surinktus duomenis ir palaikė kaltinimo poziciją, taip pažeidė jo teisę į teisingą, objektyvų, nepriklausomą teismo procesą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas.

13Atsiliepimu į nuteistųjų M. Š. ir L. R. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo nuteistųjų kasacinius skundus atmesti.

14BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas šių reikalavimų įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nepilnamečių liudytojų E. L. ir V. D. parodymus. E. L., apklaustas 2007 m. birželio 20 d. teismo posėdyje, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes davė ir nepilnametis liudytojas V. D., apklaustas 2007 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje. Ta aplinkybė, kad iš karto po įvykio mokykloje buvo aiškinamasi įvykio aplinkybės, nepaneigia nepilnamečių V. D. ir E. L. parodymų patikimumo. Iš bylos duomenų matyti, kad abu liudytojai jų akivaizdoje plėšimą dariusius asmenis pažinojo iki įvykio, tik tiksliai negalėjo nurodyti jų asmens duomenų, pavardžių ir vardų. Nuteistojo L. R. argumentai, kad šie liudytojai mokykloje buvo žinomi kaip linkę apkalbėti ir nepagrįstai skųsti kitus mokinius, yra tik paties kasatoriaus niekuo objektyviai nepagrįsti teiginiai. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik tiesiogiai ištirtais šių liudytojų parodymais ir įvertino juos kartu su kitais byloje esančiais ir ištirtais įrodymais. Teismas pagrįstai vadovavosi ir nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu 2006 m. kovo 24 d. duotais parodymais, kuriuose jie pripažino savo kaltę dėl M. N. apiplėšimo. L. R. kasaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad abiejų instancijų teismai pripažino, jog jo prisipažinimas 2006 m. kovo 24 d. buvo gautas neteisėtu būdu. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog prisipažinimai išgauti naudojant psichologinę prievartą ar fizinį smurtą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, pagrįstai konstatavo, kad jam nekilo abejonių dėl duomenų patikimumo ir jų gavimo teisėtumo. Kasatorių argumentai, kad teismai ignoravo jų alibi patvirtinančių liudytojų parodymus, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai M. J., E. Ž., K. M. Nuosprendyje nurodoma, kad minėti liudytojai negalėjo patvirtinti, jog jie matė kasatorius būtent įvykio metu, t. y. 2006 m. kovo 9 d. nuo 13.40 iki 13.52 val. Vertindamas šių liudytojų parodymus teismas laikėsi svarbios įrodymų vertinimo sąlygos – vertino ne kiekvieną įrodymą atskirai, bet jų visumą. Nuteistojo L. R. argumentai, kad pareigūnai šališkai tyrė bylą, kad teismai buvo šališki, nes turėjo išankstinę nuomonę dėl jo kaltės, nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu gynyba bei nepilnamečių atstovai pagal įstatymą aktyviai naudojosi savo teisėmis, numatytomis BPK 48 straipsnio 1 dalyje, 54, 62, 63 straipsniuose. Buvo reiškiami prašymai, ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų veiksmai ir procesiniai sprendimai aktyviai skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo įpareigojęs prokurorą atlikti gynybos nurodomus procesinius veiksmus. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu įrodymų rinkimo procesas buvo kontroliuojamas teismo ir tai garantavo jo visapusiškumą. Nei kasatoriai, ne kiti proceso dalyviai nušalinimo kuriuo nors iš BPK 58 straipsnyje numatytu pagrindu nepareiškė, BPK 57, 59 straipsniuose numatyta nušalinimo teise nepasinaudojo. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis kiekvienam kaltinamajam garantuoja teisę į teisingą procesą ir nešališką teismą. Kasatoriaus L. R. teiginiai, kad teismo šališkumą rodo turėta išankstinė nuomonė dėl jo kaltės ir, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, įvertinti įrodymai, yra abstraktūs ir nepagrįsti konkrečiais faktais. Byloje duomenų, kad bylą nagrinėję teisėjai būtų buvę šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi, nėra, tokių duomenų nepateikia ir kasatoriai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nuteistųjų veiksmai yra detalizuoti. Nustatyta, kad M. Š. papurškė nukentėjusiajai į akis ašarinių dujų, o L. R. parvertė ją ant žemės ir sudavė nenustatytą skaičių smūgių, taip padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat nustatyta, kokios vertės ir kokį turtą jie užvaldė bei siekė užvaldyti.

15Kasaciniai skundai atmestini.

16Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatorių prašymą – panaikinti juos ir bylą nutraukti – nėra pagrindo.

17Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio taikymo

18Kasatoriai teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, nes duomenis, kurie buvo renkami ir gauti pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekse nustatytą tvarką, nepagrįstai pripažino įrodymais ir jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį.

19Kasatorių teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai atmestini.

20Pradėjus ikiteisminį tyrimą, duomenys apie nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, renkami Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenys, neatitinkantys BPK 20 straipsnyje numatytų reikalavimų, įrodymais nepripažįstami.

21Ikiteisminis tyrimas dėl 2006 m. kovo 9 d. padaryto plėšimo buvo pradėtas 2006 m. kovo 15 d., gavus nukentėjusiosios pareiškimą apie nusikalstamą veiką (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Pradėjus ikiteisminį tyrimą, visi duomenys buvo renkami Baudžiamojo proceso kodekse numatyta tvarka. BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sąlygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apkaltinamasis nuosprendis iš esmės pagrįstas liudytojų parodymais. Liudytojo parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nepilnamečiai liudytojai E. L. ir V. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo. Apklausos atliktos nepažeidžiant BPK 186 ir 184 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Liudytojai parodymus davė dalyvaujant įtariamiesiems ir jų gynėjams, teisė užduoti jiems klausimus buvo realizuota. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. D. ir E. L. taip pat davė parodymus, teisė užduoti jiems klausimus nebuvo atimta ar suvaržyta (BPK 275 straipsnis), jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti. Esminių prieštaravimų jų parodymuose teismas nenustatė. Tai, kad šie liudytojai, matę, kaip 2006 m. kovo 9 d. buvo užpulta ir apiplėšta nukentėjusioji, iš karto atpažino tai padariusius asmenis (E. L. – L. R., kurio pavardės nežinojo, o V. D. – M. Š.), patvirtino liudytojų N. N., A. L., R. V. parodymai, pokalbių, užfiksuotų kompaktinio disko failuose turinys, ir kiti teismo ištirti įrodymai. Esant tokiems duomenims ir nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad kasaciniuose skunduose nurodomų liudytojų V. D. ir E. L. parodymai yra neteisėtais būdais gauti faktiniai duomenys, kurie negalėjo būti pripažįstami įrodymais ir vertinami kartu su kitais įrodymais nustatant kasatorių kaltę. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems parodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių. Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. ir L. R., duodami parodymus dalyvaujant gynėjams, buvo prisipažinę padarę nusikaltimą, jų parodymai teismo posėdžio metu buvo perskaityti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, jie buvo panaudoti vertinant M. Š. bei L. R. parodymus, duotus teisme, bei visų ištirtų įrodymų visumą.

22BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Nagrinėjant bylą rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) nebuvo pažeistas, visi nuteistųjų ir jų gynėjų prašymai buvo išspręsti ir patenkinti (BPK 270 straipsnis), visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos. Pažymėtina, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nei nuteistieji, nei jų gynėjai atlikti įrodymų tyrimo ir aiškintis kokių nors nenustatytų ar neišsamiai ištirtų aplinkybių, taip pat neprašė. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė, kasatorių manymu, jų alibi patvirtinančius įrodymus, nurodyti. Nuteistojo L. R. teiginys, kad nuosprendyje nenurodyti jo padaryti konkretūs veiksmai, prieštarauja nuosprendžio turiniui, t. y. jo nustatomajai daliai ir jame išdėstytiems motyvams.

23Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad kasatoriai, prašydami panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą. Įrodymų vertinimas, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimo, jų patikimumo ir pakankamumo priimti apkaltinamąjį nuosprendį klausimai išanalizuoti ir aptarti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Apeliacinė instancijos teismas, patikrinęs apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, pripažino, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

24Dėl kitų kasacinių skundų argumentų

25Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis).

26Byloje duomenų, kurie būtų pagrindas konstatuoti, kad nuteistųjų M. Š. ir L. R. bylą nagrinėję teismai buvo šališki, nėra. Nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose nušalinimai nebuvo pareikšti (BPK 57 straipsnis), duomenų, kad teisėjai galėjo būti suinteresuoti bylos baigtimi, nėra, rungimosi principas, kaip jau minėta, nebuvo pažeistas, visi pareikšti prašymai buvo išspręsti ir patenkinti.

27Kasatorių argumentai, kad byla išnagrinėta šališkai, yra formalūs ir grindžiami tik tuo, kad, jų nuomone, teismai netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir įrodymus. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistojo lūkesčių, nėra teismo šališkumą patvirtinančios aplinkybės, todėl nuteistųjų teiginiai, kad jų teisė į nešališką teismą buvo pažeista, kad, kaip teigia nuteistasis L. R., buvo pažeistos BPK 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, atmestini kaip nepagrįsti.

28Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes M. Š. ir L. R. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padaryta veika atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Kasatorių teiginiai dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. BK 2 straipsnio 3, 4 dalių, 10 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio, laikytini formaliais ir nereikalaujančiais atskiro pasisakymo.

29Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31M. Š. ir L. R. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu M. Š.... 3. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,... 5. M. Š. ir L. R. nuteisti už tai, kad 2006 m. kovo 9 d., nuo 13.40 iki 13.52... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo... 7. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą,... 8. Nuteistasis pažymi, kad nuo pirmosios apklausos neigė dalyvavęs plėšime,... 9. Kasaciniu skundu nuteistasis L. R. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo... 10. Kasatorius teigia, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo... 11. Nuteistasis pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo... 12. Kasatorius teigia, kad teismai, turėdami išankstinę nuomonę, šališkai... 13. Atsiliepimu į nuteistųjų M. Š. ir L. R. kasacinius skundus Lietuvos... 14. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais... 15. Kasaciniai skundai atmestini.... 16. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376... 17. Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio taikymo ... 18. Kasatoriai teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnyje numatytus... 19. Kasatorių teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai atmestini.... 20. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, duomenys apie nusikalstamą veiką, ją... 21. Ikiteisminis tyrimas dėl 2006 m. kovo 9 d. padaryto plėšimo buvo pradėtas... 22. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal... 23. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad kasatoriai, prašydami panaikinti... 24. Dėl kitų kasacinių skundų argumentų ... 25. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo... 26. Byloje duomenų, kurie būtų pagrindas konstatuoti, kad nuteistųjų M. Š. ir... 27. Kasatorių argumentai, kad byla išnagrinėta šališkai, yra formalūs ir... 28. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes M. Š. ir L. R. baudžiamasis... 29. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 31. M. Š. ir L. R. kasacinius skundus atmesti....