Byla 1A-119-177/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos), teisėjų: Svajūno Knizlerio, Lino Žukausko, sekretoriaujant: Martynai Paušaitei, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Švanui, gynėjams: Mariui Liatukui, Rimai Ražinskienei, nuteistiesiems: L. G., R. T., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. G. ir R. T. gynėjų apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

2L. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas:

3pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);

4pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxx“ naudai turtinės prievolės panaikinimo apgaule), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);

5pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxx“ naudai turtinės prievolės išvengimo apgaule), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);

6pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 92 287,98 Lt PVM lėšų įgijimo apgaule), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);

7pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo R. T. pasisavinti UAB „xxx“ turtą), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);

8pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo R. T. UAB „xxx“ naudai panaikinti turtinę prievolę), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);

9vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 300 MGL (37 500 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

10L. G. baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų: BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl tikro dokumento suklastojimo, padarant didelę 296 141 Lt žalą; BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl tikro dokumento suklastojimo, padarant didelę 64 474 Lt žalą; BK 222 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui;

11R. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas:

12pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxx“ turto pasisavinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 180 MGL (22 500 Lt) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);

13pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxx“ naudai turtinės prievolės panaikinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 180 MGL (22 500 Lt) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);

14pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxx“ naudai turtinės prievolės išvengimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 180 MGL (22 500 Lt) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);

15vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 220 MGL (27 500 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

16R. T. baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų: BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl tikro dokumento suklastojimo, padarant didelę 63 387,58 Lt žalą; BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl tikro dokumento suklastojimo, padarant didelę 52 823 Lt žalą; BK 222 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

17Iš L. G. priteista valstybei 163 201,96 Lt turtinei žalai atlyginti.

18Iš R. T. ir juridinio asmens UAB „xxx“ solidariai priteista valstybei 94 823 Lt turtinei žalai atlyginti.

19Iš L. G. ir juridinio asmens UAB „xxx“ solidariai priteista valstybei 320 615 Lt turtinei žalai atlyginti.

20Iš L. G. ir G. F., vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, solidariai priteista 1 928 175,61 Lt valstybei konfiskuotino kaip nusikalstamų veikų rezultatas turto vertė.

21Iš L. G., G. F. ir R. T., vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, solidariai priteista 415 540 Lt valstybei konfiskuotino kaip nusikalstamų veikų rezultatas turto vertė.

22Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti: G. F., juridinis asmuo UAB ,,xxx“ ir juridinis asmuo UAB ,,xxx“, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

23Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

24L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant G. F. pasisavino L. G. žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi UAB „xxx“) priklausantį turtą – 1 928 175,91 Lt, o būtent:

252004 m. spalio–2005 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus, Kauno miestuose, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytoje vietoje, būdamas UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvo UAB „xxx“), 2002 m. rugpjūčio 8 d. registruotos Vilniaus miesto savivaldybėje, kodas xxx, juridiniu adresu: ( - ), direktorius ir pagal užimamas pareigas savo žinioje turėdamas UAB „xxx“ turtą, veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, valdančiais bei naudojančiais neteisėtai veiklai nuslėpti juridinius asmenis – UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, padedant G. F. iš asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, per G. F. už teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įgijo G. S. suklastotus dokumentus: UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras serija PLAST Nr. 041062, 041066, 041068, 041146, 041147, UAB „xxx“ PVM sąskaitą faktūrą serija EUR Nr. 0000131 ir UAB „xxx“ teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ neva pardavė, o UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „xxx“) neva nupirko paslaugų iš viso už 1 941 269,85 litų. L. G. perdavė šiuos suklastotus dokumentus UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „xxx“) finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „xxx“) buhalterinę apskaitą bei šių suklastotų buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu, imituojant atsiskaitymą su UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ už neva UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „xxx“) suteiktas paslaugas, minėtoms įmonėms sumokėti pavedimais per banką

261 928 175,91 Lt. Teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytam UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „xxx“) atstovui iš įmonės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex“ banke, į UAB „Plastera“ banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banko ,,Snoras“ Kauno filiale, pervedus 2004 m. lapkričio 14 d. pavedimu Nr. 655 45 000 Lt, 2004 m. lapkričio 16 d. pavedimu Nr. 690 100 000 Lt, 2004 m. lapkričio 17 d. pavedimu Nr. 717 100 000 Lt, 2004 m. lapkričio 18 d. pavedimu Nr. 711 25 000 Lt, 2004 m. lapkričio 19 d. pavedimu Nr. 709 45 000 Lt, 2004 m. lapkričio 21 d. pavedimu Nr. 707 40 000 Lt, 2004 m. lapkričio 22 d. pavedimu Nr. 705 39 004,91 Lt, 2004 m. gruodžio 13 d. pavedimu Nr. 748 20 000 Lt, 2004 m. gruodžio 14 d. pavedimu Nr. 777 60 000 Lt, 2004 m. gruodžio 14 d. pavedimu Nr. 776 20 000 Lt, iš viso

27494 004,91 Lt; į UAB „xxx“ banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke ,,Snoras“, 2005 m. balandžio 14 d. 50 000 Lt; į UAB „xxx“ banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke ,,Snoras“, 2005 m. sausio 18 d. 30 000 Lt, 2005 m. sausio 19 d. 90 000 Lt, 2005 m. sausio 20 d. 60 000 Lt, 2005 m. sausio 21 d. 80 000 Lt, 2005 m. sausio 24 d. 135 000 Lt, 2005 m. sausio 25 d. 125 000 Lt, 2005 m. sausio 27 d. 100 000 Lt, 2005 m. sausio 28 d. 50 000 Lt, 2005 m. balandžio 12 d. 50 000 Lt, 2005 m. balandžio 14 d. 36 670,52 Lt, 2005 m. liepos 4 d. 34 000 Lt, 2005 m. liepos 5 d. 35 000 Lt, 2005 m. liepos 7 d. 30 000 Lt, 2005 m. liepos 8 d. 45 000 Lt, 2005 m. liepos 11 d. 48 000 Lt, 2005 m. liepos 12 d. 110 000 Lt, 2005 m. liepos 13 d. 49 000 Lt, 2005 m. liepos 14 d. 47 000 Lt, 2005 m. liepos 15 d. 47 000 Lt, 2005 m. liepos 19 d. 38 000 Lt, 2005 m. liepos 21 d. 48 000 Lt, 2005 m. liepos 25 d. 47 000 Lt, 2005 m. rugpjūčio 1 d. 49 500 Lt, iš viso 1 384 171 Lt, o asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, banko mokėjimo kortele bankomatuose išėmus grynuosius pinigus, juos, be iš anksto sutartos pinigų sumos už dokumentų išrašymą, per asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, ir per G. F. arba tiesiogiai jam, L. G. gautus pinigus pasiliko sau ir panaudojo teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytiems asmeniniams poreikiams.

28Tokiu būdu 2004 m. lapkričio mėn.–2005 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu L. G., veikdamas su G. S. ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, bei padedant G. F. per 34 nusikalstamos veikos epizodus, veikdamas vieninga tyčia, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „Regalis ir partneriai“) priklausantį turtą – 1 928 175,91 Lt.

29Be to, L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant G. F. apgaule UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „xxx“) naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti 296 141 Lt į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, o būtent:

302004 m. lapkričio mėn.–2005 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo nenustatytu laiku, Kauno, Vilniaus miestuose, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytoje vietoje, L. G., veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, valdančiais bei naudojančiais neteisėtai veiklai nuslėpti juridinius asmenis – UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, padedant G. F., veikdamas vieninga tyčia, būdamas UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „xxx“) direktorius ir atstovas bei siekdamas sumažinti UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „xxx“) į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, pateikė asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, UAB „xxx“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos bei prekės turėtų būti nurodytos PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „xxx“. Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, iš jo gautus duomenis apie tariamai UAB „xxx“ parduotas paslaugas perdavė per kitą asmenį G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsniu. G. S. L. G. pateiktus duomenis įrašė į realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras: UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras serija PLAST Nr. 041062, 041066, 041068, 041146, 041147; UAB „Euroverslas“ PVM sąskaitą faktūrą serija EUR Nr. 0000131 bei UAB „xxx“ teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ neva pardavė, o UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „xxx“) neva nupirko paslaugų iš viso už 1 941 269,85 Lt. Minėtus dokumentus pasirašius UAB „xxx“ vadovui R. P. ir patvirtinus vardiniu antspaudu, UAB „xxx“ vadovui P. M., šiuos dokumentus asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, perdavė G. F., o pastarasis – xL. G.. L. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad pagal jam pateiktus UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ dokumentus sandoriai bei atsiskaitymas pagal sandorius nėra įvykę, pasirašė šiuos dokumentus kaip UAB „xxx“ direktorius ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB „xxx“ finansininkams, nurodęs juos įtraukti į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą bei į juos atsižvelgti, rengiant 2004 m. spalio, lapkričio mėn., 2005 m. sausio, balandžio, liepos, rugpjūčio mėn. PVM deklaracijas. UAB „xxx“ finansininkai nežinodami, kad jo pateiktose UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB „xxx“ nebuvo parduotos ir šios PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą bei UAB „xxx“ 2004 m. spalio, lapkričio, 2005 m. sausio, balandžio, liepos, rugpjūčio mėn. PVM deklaracijas, tokiu būdu 296 141 Lt sumažindami UAB „xxx“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM, ir šias deklaracijas 2004 m. lapkričio 25 d., 2004 m. gruodžio 22 d., 2005 m. vasario 25 d., 2005 m. gegužės 25 d., 2005 m. rugpjūčio 30 d., 2005 m. rugsėjo 26 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams.

31Tokiu būdu L. G., veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, padedant G. F. apgaule UAB „xxx“ naudai panaikino turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 296 141 Lt PVM.

32Be to, L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant G. F. apgaule UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „xxx“) naudai išvengė turtinės prievolės sumokėti 64 474 Lt pelno mokesčio į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, o būtent:

332004 m. spalio mėn.–2005 m. spalio mėn. laikotarpiu, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus, Kauno miestuose, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytoje vietoje, L. G., veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, valdančiais bei naudojančiais neteisėtai veiklai nuslėpti juridinius asmenis – UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, padedant G. F., per G. F. pateikė asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, UAB „xxx“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „xxx“. Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, iš jo gautus duomenis apie tariamai UAB „xxx“ parduotas paslaugas perdavė per kitą asmenį G. S., kuris juos įrašė į realiai jokios veiklos nevykdančių: UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras serija PLAST Nr. 041062, 041066, 041068, 041146, 041147; UAB „xxx“ PVM sąskaitą faktūrą serija EUR Nr. 0000131 bei UAB „xxx“ teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytus buhalterinės apskaitos dokumentus ir šiuos dokumentus per kitus asmenis ir per G. F. pateikė L. G.. L. G., tęsdamas nusikalstamą veiklą bei žinodamas, kad pagal pateiktus UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ dokumentus sandoriai ir atsiskaitymas nėra įvykę, kaip UAB „xxx“ direktorius pasirašė šiuos dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB „xxx“ finansininkams, nurodęs juos įtraukti į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą bei 2004 m. finansinę atskaitomybę. UAB „xxx“ finansininkai nežinodami, kad jo pateiktose UAB „xxx“, UAB „Euroverslas“ sąskaitose faktūrose ir UAB „xxx“ teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos realiai UAB „xxx“ nebuvo parduotos ir šios PVM sąskaitos faktūros bei dokumentai yra suklastoti, įtraukė jas į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą bei UAB „xxx“ 2004 m. pelno mokesčio deklaraciją, tokiu būdu 64 474 Lt sumažindami UAB „xxx“ valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, ir šią pelno mokesčio deklaraciją 2005 m. spalio 3 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams.

34Tokiu būdu L. G., veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, padedant G. F. apgaule UAB „xxx“ naudai išvengė turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 64 474 Lt pelno mokesčio.

35Be to, L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant G. F. apgaule įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 92 287,98 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų, o būtent:

362005 m. rugsėjo mėn.–2006 m. sausio mėn. laikotarpiu, teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus, Kauno miestuose, veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, padedant G. F. iš anksto susitarė apgaule sukčiauti PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, panaudojant suklastotus UAB „xxx“ dokumentus – PVM sąskaitas faktūras. L. G., iš anksto žinodamas, jog sandoriai tarp UAB „xxx“ ir UAB „xxx“ neįvyks, o UAB „xxx“ naudojama tam, kad šios bendrovės vardu išrašyti buhalterinės apskaitos ir mokesčių dokumentai būtų realizuoti tretiesiems asmenims, legalizuojant prekes bei paslaugas, žinodamas, jog UAB „xxx“ neatliko ir neatliks statybos bei remonto darbų, turėdamas tikslą apgaule įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų (pridėtinės vertės mokestį), kaip fizinis asmuo, pasitelkęs teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytus fizinius asmenis, atliko statybos darbus. L. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, pateikė asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, UAB „xxx“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „xxx“. Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, iš jo gautus duomenis per kitą asmenį perdavė G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsniu. G. S. L. G. pateiktus duomenis įrašė į realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras, sutartis, perdavimo–priėmimo aktus, pažymas: PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05044, prie jos pridėtą 2005 m. rugsėjo 5 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/09/05-01, kainų pasiūlymų lentelę, pažymą apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, vienetinių įkainių lentelę už rugsėjo mėn. Nr. 1; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05080, pažymą apie 2005 m. spalio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, vienetinių įkainių lentelę už spalio mėn. Nr. 2; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05115, prie jos pridėtą 2005 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. S2005/11/03-01, pažymą apie 2005 m. gruodžio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, 2005 m. gruodžio 2 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05118, pažymą apie 2005 m. gruodžio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, vienetinių įkainių lentelę už gruodžio mėn. Nr. 3. L. G., šiuos dokumentus per G. F. gavęs iš asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, žinodamas, kad UAB „xxx“ realiai UAB „xxx“ jokių paslaugų nesuteikė, minėtus dokumentus pateikė pasirašyti UAB „xxx“ direktoriui A. V., nežinojusiam, jog UAB „xxx“ paslaugų UAB „xxx“ nesuteikė. A. V. pasirašytus dokumentus perdavė UAB „xxx“ finansininkams ir nurodė juos įtraukti į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą bei į juos atsižvelgti, rengiant 2005 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėn. PVM deklaracijas. UAB „xxx“ finansininkai nežinodami, kad A. V. pateiktose UAB „xxx“ PVM sąskaitose faktūrose bei kituose apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos realiai UAB „xxx“ nebuvo parduotos ir šios PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą bei UAB „xxx“ 2005 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėn. PVM deklaracijas, tokiu būdu sumažindami 92 287,98 Lt UAB „xxx“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM, ir šias deklaracijas 2005 m. spalio 27 d., 2005 m. lapkričio 28 d., 2006 m. sausio 24 d. elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams bei kaip atsiskaitymą už neva UAB „xxx“ atliktus darbus iš UAB „xxx“ banko sąskaitos

37Nr. 037290000004467595, esančios AB „Parex“ banke, mokėjimo pavedimais: 2005 m. spalio 28 d. 49 000 Lt, 2005 m. lapkričio 1 d. 34 000 Lt, 2005 m. lapkričio 2 d. 49 000 Lt, 2005 m. lapkričio 3 d. 33 500 Lt, 2005 m. lapkričio 4 d. 49 000 Lt, 2005 m. lapkričio 4 d. 75 000 Lt, 2005 m. gruodžio 19 d. 45 000 Lt, 2005 m. gruodžio 20 d. 49 000 Lt, 2005 m. gruodžio 21 d. 44 500 Lt, 2005 m. gruodžio 22 d. 48 000 Lt, 2005 m. gruodžio 23 d. 47 000 Lt, 2005 m. gruodžio 28 d.

3834 000 Lt, 2005 m. gruodžio 29 d. 48 000 Lt pervedė į UAB „xxx“ banko sąskaitą Nr. 500075800052467651, esančią AB banke „Snoras“, iš viso 605 000 Lt. Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, šiuos pervestus pinigus, iš jų į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtiną PVM, bankomatuose nuėmė grynaisiais ir perdavė L. G.

39Tokiu būdu L. G. apgaule, veikdamas vieninga tyčia, per 13 nusikalstamos veikos epizodų įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 92 287,98 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų.

40R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant L. G. bei G. F. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

412005 m. liepos mėn.–2005 m. gruodžio mėn. laikotarpiu, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus, Kauno miestuose, tiksliai teisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, R. T., būdamas UAB „xxx“, 2005 m. kovo 17 d. registruotos valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale, kodas xxx, adresu: ( - ), direktorius ir pagal užimamas pareigas savo žinioje turėdamas UAB „xxx“ turtą, veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 straipsniu, bei asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, padedant G. F., L. G. iš asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, per G. F. už teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įgijus ir perdavus R. T. G. S. suklastotus dokumentus: UAB „xxx“ PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05024, prie jos pridedamą 2005 m. liepos 25 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/25-01, kainų pasiūlymų lentelę, pažymą apie 2005 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1; PVM sąskaitas faktūras serija SGT Nr. 05022, 05048, prie jų pridedamą 2005 m. liepos 26 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/29-02, pažymą apie 2005 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais atliktus statybos ir remonto darbus, pažymą apie 2005 metų rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1, atliktų darbų aktą Nr. 2; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05023, prie jos pridedamą 2005 m. rugpjūčio 24 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/24-03, pažymą apie 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05045, prie jos pridedamą pažymą apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 2; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05021, prie jos pridedamą 2005 m. rugpjūčio 9 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/09-04, pažymą apie 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05047, prie jos pridedamą pažymą apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 2, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „xxx“ neva pardavė, o UAB „xxx“ neva nupirko paslaugų iš viso už 415 540,79 Lt, R. T. šiuos suklastotus dokumentus perdavė UAB „xxx“ finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą bei šių suklastotų buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu, imituojant atsiskaitymą su UAB „xxx“ už neva UAB „xxx“ suteiktas paslaugas minėtai įmonei, sumokėti pavedimais per banką 415 540,79 Lt. Teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytam UAB „xxx“ atstovui iš įmonės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Hansabanke“, į UAB „xxx“ banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banko ,,Snoras“ Kauno filiale, pervedus 2005 m. rugsėjo 27 d. 16 459,49 Lt, 2005 m. rugsėjo 27 d. 20 265,62 Lt, 2005 m. rugsėjo 27 d. 3 274,89 Lt, 2005 m. rugsėjo 28 d. 20 000 Lt, 2005 m. rugsėjo 29 d. 29 825,11 Lt, 2005 m. rugsėjo 29 d. 10 174,89 Lt, 2005 m. rugsėjo 30 d. 40 000 Lt, 2005 m. spalio 6 d. 40 000 Lt, 2005 m. spalio 18 d. 40 000 Lt, 2005 m. spalio 20 d. 50 000 Lt, 2005 m. spalio 28 d. 50 000 Lt, 2005 m. lapkričio 22 d. 50 000 Lt, 2005 m. gruodžio 1 d. 45 540,79 Lt, iš viso 415 540,79 Lt, o asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, panaudojus banko mokėjimo kortelę bankomatuose išėmus grynuosius pinigus, sau pasilikus iš anksto sutartą pinigų sumą už dokumentų išrašymą, perdavus kitam asmeniui, kuris pinigus perdavė G. F. arba L. G., L. G. iš G. F. arba iš kito asmens gautus pinigus atidavė R. T.

42Tokiu būdu 2005 m. liepos mėn.–2005 m. gruodžio mėn. laikotarpiu R. T., veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, padedant G. F. bei L. G., veikdamas vieninga tyčia, per 13 nusikalstamos veikos epizodų pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „xxx“ priklausantį turtą – 415 540,79 Lt.

43Be to, R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant L. G. bei G. F. apgaule UAB „xxx“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti 63 387,58 Lt į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, o būtent:

442005 m. rugpjūčio mėn.–2005 m. spalio mėn. laikotarpiu Kauno, Vilniaus miestuose, tiksliai teisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, padedant L. G. bei G. F., L. G. susitarus su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, už teisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti R. T. vadovaujamai UAB „xxx“ PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „xxx“ parduotas paslaugas ir tokiu būdu sumažinti UAB „xxx“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, R. T. pateikė UAB „xxx“ rekvizitus L. G.. L. G. juos pateikė asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, bei nurodė, kokios paslaugos ir prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „xxx“. G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 straipsniu, šiuos duomenis įrašė į realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras, sutartis, perdavimo–priėmimo aktus, pažymas: PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05024, prie jos pridedamą 2005 m. liepos 25 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/25-01, kainų pasiūlymų lentelę, pažymą apie 2005 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1; PVM sąskaitas faktūras serija SGT Nr. 05022, 05048, prie jų pridedamą 2005 m. liepos 26 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/29-02, pažymą apie 2005 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais atliktus statybos ir remonto darbus, pažymą apie 2005 m. rugsėjo mėn. atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1, atliktų darbų aktą Nr. 2; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05023, prie jos pridedamą 2005 m. rugpjūčio 24 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/24-03, pažymą apie 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05045, prie jos pridedamą pažymą apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 2; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05021, prie jos pridedamą 2005 m. rugpjūčio 9 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/09-04, pažymą apie 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05047, prie jos pridedamą pažymą apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 2 bei per asmenis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, perdavė L. G., o šis gautus minėtus suklastotus dokumentus perdavė R. T. R. T. žinodamas, kad UAB „xxx“ realiai UAB „xxx“ jokių paslaugų nesuteikė, minėtus dokumentus pasirašė pats ir pateikė pasirašyti vadybininkui A. G., nežinojusiam, kad UAB „xxx“ paslaugų UAB „xxx“ nesuteikė. Pasirašytus dokumentus R. T. perdavė UAB „xxx“ finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą ir į juos atsižvelgti, rengiant 2005 m. rugpjūčio mėn., 2005 m. rugsėjo mėn. PVM deklaracijas. UAB „xxx“ finansininkai nežinodami, kad R. T. pateiktose UAB „xxx“ PVM sąskaitose faktūrose bei kituose apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos realiai UAB „xxx“ nebuvo parduotos ir šios PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą bei UAB „xxx“ 2005 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. PVM deklaracijas, tokiu būdu 63 387,58 Lt sumažindami UAB „xxx“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM, ir šias deklaracijas 2005 m. rugsėjo 26 d., 2005 m. spalio 26 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams.

45Tokiu būdu R. T., veikdamas su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, padedant L. G. ir G. F. apgaule UAB „xxx“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 63 387,58 Lt PVM.

46Be to, R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant L. G. bei G. F. apgaule UAB „xxx“ naudai išvengė turtinės prievolės sumokėti 52 823 Lt pelno mokesčio į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, o būtent:

472005 m. liepos mėn.–2006 m. spalio mėn. laikotarpiu, tiksliai teisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus, Kauno miestuose, tiksliai teisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, R. T., veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, padedant L. G. bei G. F., per L. G. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, pasiūlius pateikti R. T. vadovaujamai UAB „xxx“ PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „xxx“ parduotas paslaugas bei tokiu būdu sumažinti UAB „xxx“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir pelno mokestį, R. T. sutiko tokias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras iš V. S. įsigyti ir įtraukti į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą. R. T. per L. G. arba G. F. pateikė asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, UAB „xxx“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „xxx“. Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, iš R. T. per L. G. arba G. F. gautus duomenis apie tariamai UAB „xxx“ parduotas paslaugas per asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, pateikė G. S., kuris juos įrašė į realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras, sutartis, perdavimo–priėmimo aktus, pažymas: PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05024, prie jos pridedamą 2005 m. liepos 25 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/25-01, kainų pasiūlymų lentelę, pažymą apie 2005 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1; PVM sąskaitas faktūras serija SGT Nr. 05022, 05048, prie jų pridedamą 2005 m. liepos 26 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/29-02, pažymą apie 2005 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais atliktus statybos ir remonto darbus, pažymą apie 2005 metų rugsėjo mėn. atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1, atliktų darbų aktą Nr. 2; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05023, prie jos pridedamą 2005 m. rugpjūčio 24 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/24-03, pažymą apie 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05045, prie jos pridedamą pažymą apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 2; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05021, prie jos pridedamą 2005 m. rugpjūčio 9 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/09-04, pažymą apie 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05047, prie jos pridedamą pažymą apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 2, o asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, šiuos dokumentus per

48G. F., L. G. pateikė R. T. R. T. žinodamas, kad UAB „xxx“ realiai UAB „xxx“ jokių paslaugų nesuteikė, minėtus dokumentus pasirašė pats ir pateikė pasirašyti vadybininkui A. G., nežinojusiam, kad UAB „xxx“ paslaugų UAB „xxx“ nesuteikė. R. T., toliau tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, pateiktus UAB „xxx“ dokumentus sandoriai bei atsiskaitymas pagal juos nėra įvykę, šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB „xxx“ finansininkams ir nurodė juos įtraukti į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą bei 2005 m. pelno mokesčio deklaraciją. UAB „xxx“ finansininkai nežinodami, kad R. T. pateiktose UAB „xxx“ PVM sąskaitose faktūrose ir kituose apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos realiai UAB „xxx“ nebuvo parduotos ir šios PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą bei UAB „xxx“ 2005 m. pelno mokesčio deklaraciją, tokiu būdu sumažindami 52 823 Lt UAB „xxx“ valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, ir šią deklaraciją 2006 m. spalio 3 d. elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams.

49Tokiu būdu R. T., veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, padedant L. G. bei G. F. apgaule UAB „xxx“ naudai išvengė turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 52 823 Lt pelno mokesčio.

50Nuteistojo L. G. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas išėjo iš kaltinamojo akto ribų ir teisiškai įvertino į bylą neįtrauktų asmenų veiksmus. Skundžiamu nuosprendžiu L. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, veikdamas kartu ne tik su tuo pačiu nuosprendžiu nuteistais G. F. bei R. T., bet ir su G. S. bei asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą. Nors L. G., R. T. ir G. F. suformuluotuose kaltinimuose teismas tiesiogiai neįvardino asmenų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, tačiau baudžiamosios bylos duomenys, kaltinamojo akto formuluotės ir pats skundžiamas nuosprendis leidžia minėtus asmenis aiškiai identifikuoti. Iš byloje pareikšto kaltinimo darytina aiški išvada, jog teismo nurodomi asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, yra V. S. bei M. L.. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas faktiškai konstatavo nusikalstamoje veikoje dalyvavus ir M. L. bei V. S., kurie negali gintis nuo tokios teismo išvados, nes nebuvo kaltinamieji šioje byloje. Tokiu būdu teismas išėjo iš kaltinimo ribų ir pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalį.

51Nagrinėjamoje byloje 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi teismas konstatavo, kad ikiteisminių tyrimų atskyrimas, kai L. G. veikos aprašomos kaip nusikalstamas veikimas su asmenimis, kurie šioje byloje nėra patraukti kaltinamaisiais, yra netinkamas, tačiau prokuroras šio kaltinamojo akto trūkumo neištaisė, skundžiamame nuosprendyje teismas šio pažeidimo taip pat nepašalino. V. S. ir M. L. nedalyvavimas šioje byloje sukliudė objektyviai įvertinti kaltinimo turinį bei tinkamai ištirti bendrininkavimo aplinkybes, o tai nulėmė netinkamą bylos išnagrinėjimą ir neteisingo bei neteisėto nuosprendžio priėmimą. Šioje byloje nebuvo medžiagos, kuria grindžiami įtarimai, kaltinimai V. S. ir M. L., todėl neaišku, ar V. S. ir/ar M. L. baudžiamojoje byloje nėra pateikta papildomų duomenų, paneigiančių L. G. vaidmenį ar veiksmus. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai tuos pačius veiksmus tiria du skirtingi teisėjai skirtingose bylose, nors teisinio santykio dalyviai yra tie patys ir teisinis santykis tas pats. Vadinasi, tokiu būdu sukuriama prielaida arba dviem skirtingiems teismų sprendimams dėl to paties teisinio santykio, arba išankstinės nuomonės pareiškimui. Nagrinėjamoje byloje nesant kaltinamaisiais patrauktų kitų asmenų, sudarančių bendrininkų ir/ar organizuotą grupę, nebuvo tinkamai ištirtos visos svarbios aplinkybės bendrininkavimo teisiniam institutui byloje nustatyti.

52Teismas neteisingai aiškino bei taikė BK 183 straipsnio 2 dalies nuostatas, tuo pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.

53Teismas pripažino L. G. kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, iš esmės nepateikęs jokių padarytą veiką pagrindžiančių įrodymų, tiesiog nurodęs, kad byloje nepateikta L. G. teiginius dėl piniginių lėšų panaudojimo UAB „xxx“ naudai patvirtinančių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme L. G. nuosekliai teigė, kad lėšos išgrynintos turint vienintelį sumanymą (tikslą), kuris atspindi tiesioginės tyčios turinį – visas jas panaudoti atsiskaitymui su UAB „xxx“ darbuotojais. Teismas tokius L. G. parodymus atmetė motyvuodamas, jog nėra tai patvirtinančių dokumentų ar liudytojų, tačiau objektyviai neįmanoma reikalauti, kad būtų pateikti kokie nors dokumentai, patvirtinantys „neoficialių“ grynųjų pinigų panaudojimą, tai prieštarautų pačiam tokių veiksmų sumanymui – pinigai, pasinaudojant byloje minimomis įmonėmis, ir buvo išgryninti tam, kad juos būtų galima panaudoti įmonės veikloje, oficialiai to nefiksuojant.

54Be paties L. G. parodymų, aplinkybę, jog išgrynintos piniginės lėšos panaudotos atsiskaityti su UAB „xxx“ darbuotojais, patvirtina ir kiti įrodymai: 2008 m. vasario 20 d. protokolas dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo; liudytojų A. M., A. V., UAB „xxx“ darbų vadovo D. S. teisme duoti parodymai, liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

55Jeigu nagrinėjant bylą nepaneigti kaltinamojo ir liudytojų parodymai, kad išgryninti pinigai panaudoti įmonės veikloje, kaltinamasis negali būti pripažintas kaltu pasisavinęs turtą. Iš bylos medžiagos matyti, jog minėtus įrodymus paneigiančių objektyvių duomenų nėra, skundžiamame nuosprendyje jų neįvardijo ir teismas, o vien teismo nesutikimas su esančiais duomenimis, byloje jų nesugretinus su tokius duomenis paneigiančiais kitais duomenimis, negali būti teisėtas pagrindas pripažinti asmenį kaltu. Bylos duomenys patvirtina, kad pinigų išgryninimo tikslas nebuvo svetimo turto pasisavinimas, t. y. išgrynintų lėšų pavertimas L. G. asmeniniu turtu. Priešingai, išgryninimo tikslas buvo panaudoti grynuosius pinigus UAB „xxx“ poreikiams, užtikrinant įmonės veiklos tęstinumą.

56L. G. veiksmuose nėra ir būtinojo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios pasisavinti UAB „xxx“ pinigines lėšas. Teismas netinkamai įvertinto bylos aplinkybes ir neteisingai nustatė L. G. kaltės turinį (neįvertino, jog jo psichinis santykis su veika buvo ne turto pavertimas savo asmenine nuosavybe, bet jo panaudojimas įmonės, t. y. turto savininko, naudai). Nesant byloje surinktų įrodymų dėl asmens tyčios turinio pasisavinti svetimą turtą, nėra pagrindo asmenį pripažinti kaltu.

57Nagrinėjamoje byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad L. G. išgrynintas pinigines lėšas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas apsiribojo tik deklaratyvios, abstrakčios formuluotės „panaudojo <...> nenustatytiems asmeniniams poreikiams“ perrašymu iš kaltinamojo akto. Beveik dviejų milijonų litų suma, už kurios pasisavinimą L. G. nuteistas, yra labai didelė. Jeigu jis iš tiesų būtų asmeniškai neteisėtai praturtėjęs tokia suma, tai būtų nesunkiai pastebėta, vertinant jo turtinės padėties ir/ar valdomo turto pokyčius. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog bylai aktualiu laikotarpiu L. G. įsigijo kokio nors kilnojamojo, nekilnojamojo, materialaus ar nematerialaus turto už du milijonus litų ar jo turto kilmė būtų neaiški, abejotina.

58Be to, UAB „xxx“ niekada nereiškė jokių pretenzijų ar ieškinių L. G. dėl neva pasisavintų piniginių sumų. To ir negalėjo būti, nes visas išgrynintas lėšas jis panaudojo būtent UAB „xxx“ naudai – atsiskaityti su darbuotojais. Tai patvirtina, kad nėra būtinojo sudėties požymio – turtinės žalos nukentėjusiajam padarymo. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių žalos padarymo UAB „xxx“ faktą. Žalos padarymo aplinkybė nėra preziumuojama, ją teismas turi nustatyti ir pagrįsti konkrečiais, neginčijamais byloje surinktais duomenimis. Jeigu pinigai buvo paimti iš įmonės sąskaitos ir už juos, kad ir neteisėtai, neįforminant to dokumentais, įsigytos prekės, paslaugos ar kitaip sukurta nauda tai įmonei, jokia turtinė žala nepadaryta. Nagrinėjamoje byloje esant duomenų, jog pinigai panaudoti įmonės naudai, nėra pagrindo išvadai, kad įmonė patyrė žalos, nes sumokėjimas už darbus įmonės darbuotojams nėra žala, byloje nenustatyta, jog darbuotojams išmokėtos akivaizdžiai nepagrįstos sumos.

59Baudžiamasis procesas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – ir BPK) remiasi kaltinamojo nekaltumo prezumpcija, todėl būtent prokurorui tenka procesinė pareiga pateikti į bylą duomenis, patvirtinančius, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką, t. y. prokuroras turi įrodinėti asmens kaltę, o ne kaltinamasis privalo įrodyti savo nekaltumą, įrodinėjimo našta negali būti perkelta gynybai. Dėl to būtent prokurorui tenka pareiga įrodyti, kad L. G. pasisavino UAB „xxx“ pinigines lėšas, o ne L. G. reikia įrodinėti lėšų nepasisavinus.

60Skundžiamu nuosprendžiu teismas apskritai netyrė byloje reikšmingos aplinkybės, jog daugelyje statybos objektų buvo atliekami konkretūs statybos darbai, už kuriuos atsiskaityta grynaisiais pinigais. Tiek iš L. G., tiek iš liudytojų A. V., R. P., D. S. parodymų bei operatyvinio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad UAB „xxx“ statybos darbus vykdė įvairiuose objektuose ir atlikti statybos darbai buvo realūs. Už juos atsiskaityti reikėjo realių lėšų – grynųjų pinigų. Bylai reikšmingu laikotarpiu UAB „xxx“ dirbo 100–150 žmonių, kiekvienam iš jų buvo kas mėnesį kaip priedas mokama po 1 000 Lt grynaisiais pinigais. Šie duomenys patvirtina L. G. teiginius, jog gautais grynaisiais pinigais buvo atsiskaitoma už realiai atliktus statybos darbus, vykdytus nurodytuose objektuose. Tiek L. G., tiek liudytojas R. P. patvirtino, kad sumokant už darbus grynaisiais jokių dokumentų pinigus gavę asmenys nepasirašydavo (apie tokias aplinkybes girdėję patvirtino ir liudytojai D. S., A. V.). Įvertinus tai akivaizdu, jog neįmanoma iš L. G. reikalauti pateikti už atliktus statybos darbus kiekvieno lito sumokėjimą patvirtinančių įrodymų.

61Neproporcingai užsitęsęs ikiteisminis tyrimas bei ikiteisminio tyrimo metu neatlikti tyrimo veiksmai suvaržė gynybos galimybes prašyti apklausti daugiau asmenų, galinčių patvirtinti analogiškas aplinkybes apie iš L. G. gautus grynuosius pinigus už atliktus darbus, kadangi objektyviai darosi sudėtinga atsiminti ir surasti prieš 8–9 metus dirbusius darbuotojus, kurių buvo daugiau nei 100 ir jie dažnai keitėsi, be to, per tą laiką UAB „xxx“ buvo parduota, kartu perduodant visus jos veiklos dokumentus, o tai taip pat labai apsunkina buvusių darbuotojų paiešką.

62Teismas nepagrįstai nuteisė L. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės

63(296 141 Lt) turtinės prievolės sumokėti pridėtinės vertės mokestį panaikinimo apgaule UAB „xxx“ naudai.

64Teismas L. G. kaltę iš esmės grindė vien tik byloje esančia specialisto išvada Nr. 5-1/119, tačiau ši specialisto išvada yra sąlyginė, ją paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, iš jų ir E. J. konsultacinė išvada. Be to, dėl aplinkybės apie UAB „xxx“ sąskaitas faktūras teismas nepagrįstai rėmėsi G. S. parodymais: viena vertus, jis nepatvirtino matęs UAB „xxx“ išrašytas kokias nors sąskaitas bendrovei „xxx“; kita vertus, G. S. kaip bendradarbiaujančio su teisėsaugos institucijomis asmens parodymai leidžia manyti, kad jo parodymams darė įtaką tyrimą atlikę pareigūnai. Tą patvirtino pats G. S. nurodęs, jog dalį informacijos gavo tyrimo metu iš tyrėjų, todėl jo parodymais kaip patikimais byloje nėra pagrindo remtis.

65Teisme L. G. parodė neperdavęs UAB „xxx“ bei UAB „xxx“ PVM sąskaitų faktūrų UAB „xxx“ buhalterei ir nedavęs jai nurodymo į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą įtraukti jokių sumų, sumokėtų UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“. Dėl to skundžiamame nuosprendyje nurodyta PVM suma į PVM deklaracijas nebuvo įtraukta. L. G. parodė savo veiksmais siekęs tik gauti įmonei reikalingų grynųjų pinigų, o ne išvengti mokesčių, todėl PVM sąskaitas faktūras, panaudotas gryniesiems pinigams gauti, laikė stalčiuje, UAB „xxx“ pinigus pervedinėjo iš viso be sąskaitų. Šios aplinkybės taip pat patvirtina L. G. veiksmuose nesant sukčiavimo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios sukčiauti.

66Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą, kuria gali nesinaudoti. Tai reiškia, jog vien PVM išskyrimas sąskaitoje arba vien finansinio mokėjimo vykdymas kitam ūkio subjektui nesukuria teisinio pagrindo teigti, kad kokios nors PVM sumos buvo įtrauktos į PVM atskaitą ir deklaraciją.

67Nagrinėjamoje byloje patikimais įrodymais nepaneigtas L. G. teiginys, jog UAB „xxx“ į PVM atskaitą ir deklaracijas neįtraukė jokių sumų, susijusių su UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“. Buvusi UAB „xxx“ buhalterė J. L. taip pat nepatvirtino L. G. jai davus nurodymus į UAB „xxx“ PVM deklaracijas įtraukti kaltinime nurodytų įmonių PVM sąskaitas faktūras ar kitų buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis.

68Iš specialisto išvados matyti, kad tyrimui pateikti tik 2004 m. UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos registrai, susiję su UAB „xxx“, taip pat UAB „xxx“ ir UAB „xxx“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų patvirtintos kopijos. Daugiau tyrimui nebuvo pateikta jokių kitų UAB „xxx“ apskaitos registrų ir įmonei UAB „xxx“ išrašytų apskaitos dokumentų. Turėdama vien šiuos duomenis, specialistė padarė tik prielaidą, jog UAB „xxx“ „galėjo į pirkimo PVM atskaitą įtraukti viso 296 141 Lt PVM sumą“.

69Aplinkybę, kad iš šios specialisto išvados negalima patikimai spręsti, jog į UAB „xxx“ PVM atskaitą buvo įtrauktos kokios nors sumos, mokėtos UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, patvirtino ir išvadą surašiusi specialistė. Teisme ji nurodė, kad išvada yra santykinė, t. y. jeigu būtų nustatyta, kad iš tikrųjų atitinkamos PVM sumos buvo įtrauktos į įmonės PVM deklaracijas, tada išvadoje pateiktos PVM nepriemokos sumos būtų vienokios, o jeigu neįtrauktos – kitokios. Specialistė taip pat nurodė netyrusi ir nenustatinėjusi aplinkybių, ar į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti kokie nors mokėjimai, atlikti UAB „xxx“, UAB „xxx“ bei UAB „xxx“. Vien tik iš PVM deklaracijų, papildomai neturint kitų buhalterinių dokumentų ir registrų, negalima nustatyti, iš kokių sumų susideda mokėtinas ir PVM deklaracijoje nurodytas (deklaruotas) PVM.

70Tokius specialistės teiginius patvirtina byloje esančių UAB „xxx“ PVM deklaracijų analizė – šiose deklaracijose nėra nurodyta, iš kokių ūkio subjektų gautos ir kokiems subjektams mokėtos PVM sumos įtrauktos į deklaracijos atitinkamas eilutes, todėl vien iš deklaracijų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar į jose nurodytą pirkimo PVM buvo įtraukti duomenys iš UAB „xxx“ ir UAB „xxx“ PVM sąskaitų faktūrų, ar kitos sumos.

71Liudytoja J. L. taip pat parodė, kad iš UAB „xxx“ deklaracijos negalima konkrečiai pasakyti, kokių įmonių sąskaitos atsispindi deklaracijoje, nes ten nurodyti tik skaičiai, nėra sumų išklotinės. Norint tai padaryti, reikia imti konkretaus laikotarpio pardavimo dokumentus. Be to, iš UAB „xxx“ 2005 m. sausio, balandžio, liepos, rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijų matyti, kad jos L. G. nepasirašytos, t. y. L. G. nepatvirtino jų turinio teisingumo, pats jų nepildė, netikrino, mokesčių administratoriui nesiuntė. Byloje taip pat nėra duomenų L. G. liepus kam nors pateikti minėtas deklaracijas mokesčių administratoriui, todėl jis negali atsakyti už šiose deklaracijose nurodytų duomenų teisingumą.

72Šioje byloje nebuvo atliktas išsamus visos UAB „xxx“ (UAB „xxx“) veiklos už 2004–2005 m. tyrimas, nebuvo vertinami visi prekių ir paslaugų pirkimą bei pardavimą pagrindžiantys dokumentai. Dėl to skundžiamo nuosprendžio teiginiai apie neva panaikintą turtinę prievolę grindžiami tik prielaida, jog „taip galėjo būti“, o prielaidomis grįsti nuosprendį draudžiama.

73Teisme apklausta specialistė A. S. taip pat negalėjo patvirtinti, kad iš viso egzistavo kokios nors UAB „xxx“ PVM sąskaitos faktūros, nes byloje jų nėra, jai jos nebuvo pateiktos. Dėl to specialistė negalėjo vadovautis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsniu ir nuo bendrovei UAB „xxx“ pervestos sumos skaičiuoti PVM 18 procentų mokesčio tarifu. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnyje nustatyti atvejai, kaip apskaičiuojama PVM suma, kai asmuo nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju, nors privalo tą padaryti. Šis įstatymo straipsnis nenumato, jog nesant PVM sąskaitos faktūros PVM galima apskaičiuoti pagal analogiją, pritaikius atitinkamą PVM mokesčio tarifą. Specialistės išvada šioje dalyje nepagrįsta ir neatitinka teisės aktų nuostatų. Teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino.

74Neturėdama UAB „xxx“ PVM sąskaitų faktūrų, UAB „xxx“ apskritai negalėjo į pirkimo PVM atskaitą įtraukti jokios PVM sumos ar, juo labiau, pati pagal bendrovei UAB „xxx“ pervestas pinigines lėšas išskirti pridėtinės vertės mokestį, nustatyti konkretų jo dydį bei įtraukti jį į PVM atskaitą, kadangi tokie UAB „xxx“ veiksmai akivaizdžiai prieštarautų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymui.

75Specialistės E. J. konsultacinėje išvadoje, parengtoje pagal analogiškus dokumentus, remiantis kuriais buvo rengiama specialistės A. S. 2010 m. spalio 8 d. išvada, pasisakyta, kad nėra galimybių patikimai ir vienareikšmiai nustatyti, ar UAB „xxx“ į savo pirkimo PVM atskaitą įtraukė kokias nors sumas, sumokėtas UAB „xxx“ ir UAB „xxx. Taigi ši konsultacinė išvada paneigia specialistės A. S. išvadą.

76Prieštaravimų tarp dviejų specialisčių išvadų teismas nepašalino, nemotyvavo, kodėl konsultacinės išvados nelaiko pakankama paneigti A. S. išvadą, apsiribojo vien deklaratyviu teiginiu, jog konsultacinę išvadą vertina bylos įrodymų kontekste, nors pati specialistė A. S. patvirtino jos išvadą nesant vienareikšmę.

77Taigi byloje nesant UAB „xxx“ buhalterinių dokumentų ir registrų už 2005 m., o už 2004 m. pateikus tik pirkimo ir apmokėjimo registrus, neatspindinčius PVM atskaitymo ir PVM sudarančių sumų, nėra pagrindo teigti, kad UAB „xxx“ naudojosi PVM atskaita sumoms, mokėtoms UAB „xxx“, UAB „xxx, UAB „xxx“, taip pat nėra pagrindo daryti išvados, jog UAB „xxx“ PVM mokėtinos sumos buvo neteisėtai sumažintos ir taip buvo panaikinta turtinė prievolė mokėti PVM į biudžetą. Dėl to teismas nepagrįstai nuteisė L. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl 296 141 Lt turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį panaikinimo apgaule UAB „xxx“ naudai.

78L. G. kaltę dėl didelės vertės (64 474 Lt) turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą pelno mokestį išvengimo teismas grindė ta pačia specialisto išvada Nr. 5-1/119. Tyrimo metu nebuvo skaičiuojama, kokią sumą UAB „xxx“ galėjo įtraukti į 2005 m. sąnaudas, tuo pačiu nebuvo skaičiuota, kiek galėjo sumažinti 2005 m. pelno mokestį.

79Iš UAB „xxx“ pervestų sumų suvestinės lentelės matyti, kad 2004 m. UAB „xxx“ mokėjimo pavedimus atliko tik bendrovei UAB „xxx“, tačiau teismas neturėdamas pagrindo ir priešingai, nei nurodyta specialisto išvadoje, padarė išvadą, jog sukčiavimas pelno mokesčio srityje pasireiškė, atliekant mokėjimus UAB „xxx“ ir UAB „xxx“ naudai. Apklausta specialistė nurodė, kad iš finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos) negalima pasakyti, iš ko konkrečiai susideda atitinkamos įmonės sąnaudos, atskaitomybės dokumentuose jos nėra detalizuojamos. Dėl to negalima paneigti, jog į UAB „xxx“ 2004 m. sąnaudas sumos, mokėtos UAB „xxx“, galėjo būti ir neįtrauktos.

802013 m. rugpjūčio 12 d. E. J. konsultacinėje išvadoje, parengtoje pagal analogiškus dokumentus, kuriuos tyrė specialistė A. S., nurodyta: „Negalima patikimai nustatyti, kokią sumą UAB „xxx“ nuo pervestų piniginių lėšų į UAB „xxx“ sąskaitą įtraukė (ir ar iš viso įtraukė) į savo 2004 m. sąnaudas ir kiek dėl to sumažino mokėtiną pelno mokestį už 2004 m.“. E. J. savo išvadoje išsamiai paaiškino, jog tam, kad būtų galima suskaičiuoti, kokią sumą UAB „xxx“ nuo pervestų piniginių lėšų į UAB „xxx“ sąskaitą įtraukė (ir ar apskritai įtraukė) į savo 2004 m. sąnaudas ar visas pervestas pinigines sumas apskaitė kaip turtą, turėtų būti pateikti pajamų ir sąnaudų bei turto straipsnių apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., didžioji knyga už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., pagal kurią parengtos 2004 m. finansinės ataskaitos, ir 2004 m. finansinės ataskaitos bei pelno mokesčio deklaracija.

81Taigi byloje vienos specialistės išvadą paneigia kita specialių žinių turinčio asmens konsultacinė išvada. Teismas nesiėmė priemonių tokiems prieštaravimams pašalinti ir šioje dalyje nepagrįstai nuteisė L. G.

82Teismas iš esmės nemotyvavo L. G. kaltės dėl didelės vertės (92 287,98 Lt) biudžeto pridėtinės vertės mokesčio įgijimo apgaule, t. y. iš teismo motyvų neaišku, kokiais konkrečiais įrodymais vadovaudamasis teismas nuteisė L. G. Tuo padarytas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas. Byloje nėra jokių duomenų L. G. įgijus minėtą PVM sumą.

83Pirma, pirminiame 2011 m. liepos 19 d. kaltinamajame akte ši veika aprašyta plačiau nurodant, jog gautas išgrynintas pinigines lėšas L. G. pasidalijo tiksliai nenustatytomis proporcijomis su M. L. ir kitais kaltinamajame akte minimais asmenimis. Bylą grąžinus teisminiam nagrinėjimui po kaltinamojo akto patikslinimo, aplinkybė dėl pasidalijimo nenustatytomis proporcijomis buvo pašalinta iš kaltinamojo akto, nenurodant tokio pašalinimo priežasčių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po 2012 m. rugpjūčio 27 d., kai Vilniaus apygardos teismas nutartimi grąžino bylą prokurorui, nebuvo surinkta jokių naujų duomenų apie asmenų veiksmus UAB „xxx“ PVM epizode. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, kuo remdamasis kaltinimą palaikantis prokuroras, esant tapatiems bylos duomenims, laikosi skirtingų pozicijų dėl faktinių bylos aplinkybių: vienu atveju teigiama, kad išgryninti UAB „xxx“ pinigai buvo pasidalinti, kitu atveju – atiteko tik L. G. Nemotyvuodamas L. G. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl 92 287,98 Lt PVM įgijimo, teismas dar labiau patvirtino apelianto įsitikinimą, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių L. G. kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką.

84Antra, UAB „xxx“ pinigines lėšas, įskaitant ir PVM sąskaitoje faktūroje išskirtą PVM, bankiniais pavedimais pervedė UAB „xxx“, todėl pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą būtent UAB „xxx“ tenka pareiga gautą PVM sumokėti į biudžetą. Byloje nebuvo tiriama, ar UAB „xxx“, ar kas nors kitas už šią įmonę tikrai nesumokėjo į biudžetą PVM nuo UAB „xxx“ pervestų sumų, taip pat nebuvo tiriama, ar, įvertinus UAB „xxx“ teisę į atskaitą nuo kitų sandorių, nėra pagrindo UAB „xxx“ sumažinti mokėtiną PVM arba jį susigrąžinti (jeigu pirkimo PVM viršija pardavimo PVM).

85Trečia, kaltinamajame akte buvo teigiama, kad UAB „xxx“ melagingų PVM sąskaitų faktūrų išrašymą kontroliavo ne L. G., o M. L., V. S., G. S. (šios aplinkybės teismas nepaneigė), todėl byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl minėtų asmenų tikslaus indėlio į šią veiką, siekiant nustatyti, ar tikrai šie asmenys negavo jokios dalies nuo pervestų pinigų, koks jų atsakomybės mastas ir pan. Ši L. G. inkriminuojama veika negalėjo būti objektyviai ir išsamiai ištirta bei įvertinta, netiriant kitų veikoje dalyvavusių asmenų indėlio.

86Ketvirta, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį L. G. nuteisė už tai, jog jis apgaule įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 92 287,98 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų. Tokia teismo formuluotė yra ydinga ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

87Teismas nepagrįstai nuteisė L. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo R. T. pasisavinti didelės vertės (415 540,79 Lt) UAB „xxx“ turtą, taip pat pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo R. T. UAB „xxx“ naudai panaikinti didelės vertės (63 387,58 Lt) turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį. L. G. vaidmuo, anot teismo, pasireiškė melagingų UAB „xxx“ PVM sąskaitų faktūrų užsakymu ir gavimu bei jų perdavimu R. T., dalyvavimu pinigų išgryninimo procese. L. G. veiksmų, kuriais jis neva padėjo R. T. padaryti minėtas nusikalstamas veikas, teismas plačiau neaptarė ir neanalizavo, todėl iš teismo motyvų neaišku, kokiais konkrečiais įrodymais vadovaudamasis jis nuteisė L. G. už padėjimą R. T.. Tai laikytina esminiu proceso reikalavimų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto) pažeidimu, sudarančiu savarankišką pagrindą nuosprendžiui panaikinti.

88Pirma, 2013 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje L. G. nurodė, kad nėra susijęs su R. T. veikla dėl UAB „xxx“, tačiau teismas šių kaltinamojo teiginių bylos duomenimis nepaneigė, apskritai nepateikė jokių nuorodų į bylos duomenis šiuo klausimu.

89Antra, byloje apklaustas kaip liudytojas V. S. nepatvirtino L. G. jo prašius kokių nors fiktyvių UAB „xxx“ PVM sąskaitų faktūrų UAB „xxx“ naudai.

90Trečia, byloje nėra duomenų, jog L. G. bendravo su V. S. ar kitais nuosprendyje minimais asmenimis dėl UAB „xxx“ naudai kokių nors fiktyvių, melagingų duomenų išrašymo ar pateikimo.

91Ketvirta, vertinant šias dvi veikas taikytini visi apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto L. G. nuteisimo dėl turto pasisavinimo ir sukčiavimo (trys veikos) įrodinėtinų aplinkybių, teismų praktikos.

92Be to, teismas nepagrįstai priteisė iš L. G. civilinius ieškinius.

93Įvertinęs byloje esančius įrodymus apeliantas padarė išvadą, kad 163 201,96 Lt turtinė žala (dėl UAB „xxx“ padarytos žalos) iš L. G. priteista nepagrįstai. Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė L. G. 169 195 Lt civilinį ieškinį dėl UAB „xxx“ padarytos žalos valstybei, kuri pasireiškė 92 288 Lt PVM ir 76 907 Lt pelno mokesčio nesumokėjimu, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog L. G. nebuvo nuteistas už 76 907 Lt pelno mokesčio įgijimą ar turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pelno mokestį išvengimą apgaule UAB „xxx“ naudai. Šį civilinį ieškinį dalyje dėl pelno mokesčio iš L. G. priteisimo teismas tenkino akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai.

94Teismas L. G. nepagrįstai taikė turto konfiskavimą ir visiškai nemotyvavo sprendimo išieškoti konfiskuotino turto vertę iš nuosprendžiu nuteistų asmenų.

95Pirma, teismo sprendimas priteisti pinigines lėšas iš asmenų solidariai yra neteisėtas, prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Kita vertus, jeigu teismas priėmė sprendimą, kad pasisavintas turtas konfiskuotinas solidariai iš nurodytų asmenų, tai reikštų, jog paneigiama teismo išvada visus pinigus įgijus L. G., nes konfiskuojama tik tai, kas įgyta.

96Antra, BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika dėl UAB „xxx“

971 928 175,91 Lt pasisavinimo L. G. inkriminuota kaip atlikta kartu su G. F., G. S. ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą. Iš operatyvinio sekimo metu užfiksuotų duomenų matyti, kad už pinigų išgryninimą asmenims buvo mokami pinigai (pinigus gaudavo M. L., D. S. ir kt.). Taigi L. G. galimai atgavo ne visą 1 928 175,91 Lt sumą, bet mažiau. Be to, tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokią sumą sau pasilikdavo kaip atlygį kiti pinigus išgryninę asmenys. Teismas šių aplinkybių visiškai netyrė, o nustatyti, ar ši aplinkybė tiriama procese, kuriame kaltinami kiti paminėti asmenys, nėra galimybės, nes L. G. gynėjo prašymas sujungti šiuos procesus buvo atmestas.

98Trečia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog turto konfiskavimo klausimas tiesiogiai susijęs su tuo, ar nuteistojo veikose yra BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis. Nesant byloje pakankamai duomenų, kad asmuo pasisavino turtą, nėra pagrindo turtą konfiskuoti. Nei UAB „xxx“, nei UAB „xxx“ nereiškė L. G. jokių turtinių pretenzijų, t. y. L. G. jokios turtinės žalos šioms bendrovėms nepadarė, jų turto nepasisavino (dėl UAB „xxx“ – ir nepadėjo pasisavinti). Byloje taip pat nenustatyta, jog L. G. praturtėjo ta suma, kurią jis kaltinamas pasisavinęs (padėjęs pasisavinti) ir kurią nuosprendžiu iš jo konfiskavo teismas. Dėl to susidaro teisiškai ydinga situacija, kai byloje nėra įrodymais paneigta, kad išgrynintas lėšas L. G. panaudojo būtent UAB „xxx“ naudai, tačiau šis turtas (analogiška suma) papildomai konfiskuojamas. Tokiu būdu L. G. patiria žalos – išgrynintus pinigus panaudojęs išimtinai įmonės naudai, jis net didesnę sumą, nei gavo (kadangi dalį pasiimdavo pinigus išgrynindavę asmenys) be teisinio pagrindo privalo sumokėti valstybei. Tokiu būdu teismo nuosprendžiu turto konfiskavimo institutas faktiškai prilygintas bausmei.

99Nuteistojo L. G. gynėjas apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl L. G. nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti; atmesti L. G. pareikštus civilinius ieškinius ir panaikinti jam taikytą turto konfiskavimą.

100Nuteistojo R. T. gynėja apeliaciniame skunde teigė, kad teismas nuosprendyje skirtingai nurodė faktines aplinkybes, susijusias su pinigų perdavimu R. T.: vienoje nuosprendžio dalyje nurodyta, jog pinigus R. T. perdavė L. G., kitoje – G. F. paimtus iš V. S. ar kitų asmenų pinigus ir suklastotus dokumentus perduodavo L. G. ar R. T.. Byloje nėra nustatyta nė vieno fakto, kuris patvirtintų, kad pinigai apskritai buvo perduodami R. T.

101Teismas nepagrįstai nurodė, jog G. F. vaidmuo nustatytas pagal liudytojo G. S. parodymus, kuriuose jis atskleidė nusikalstamų veikų schemą ir įvardino G. F. kaip tarpininką tarp V. S., M. L., L. G. bei R. T.. Iš G. S. parodymų matyti, kad šis liudytojas nepažįsta R. T., jis nenurodė jokių sąsajų tarp R. T. ir G. F.

102Teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais L. G. parodymais dėl šių priežasčių: pirma, teisme L. G. jų nepatvirtino; antra, teismas motyvuotai nepasisakė, kodėl dalimi L. G. parodymų tiki ir jais remiasi, o kitus atmeta kaip nepatikimus; trečia, teismas rėmėsi parodymais, kurie nebuvo išnagrinėti teismo posėdyje, nes šie L. G. parodymai nebuvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, be to, L. G. parodymai, kuriais teismas rėmėsi nuosprendyje, duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

103Teismo išvados dėl ginamojo R. T. kaltės yra nepagrįstos, nes: pirma, liudytojas G. S. teisme parodė, kad iš matymo pažįsta kaltinamuosius, kurių vardai G. ir L., trečiojo kaltinamojo (R. T.) nėra matęs arba neatsimena; ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė R. T. nepažįstantis ir jokių reikalų su juo asmeniškai niekada nėra turėjęs, todėl nesuprantama, kuo rėmėsi teismas darydamas išvadą, jog R. T. buvo susitaręs su G. S. daryti nusikalstamas veikas; antra, teisme V. S. parodė, kad R. T. nepažįsta; trečia, liudytojai T. T., R. J. M., E. Ž., R. P., K. K., R. P., D. S. parodė R. T. nepažįstantys ir jokių reikalų su juo nėra turėję; ketvirta, R. T. viso proceso metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus: apie tai, jog UAB „xxx“ realiai jokios veiklos nevykdo, jam tapo žinoma iš L. G. tik 2005 m. rugsėjo mėn. pabaigoje; jis buvo prieš jo valią ir nieko jam nežinant įtrauktas į nusikalstamą veiką; dėl baimės bei pasimetimo nesugebėjo priimti tinkamo sprendimo ir pasipriešinti L. G. valiai; penkta, nuteistieji L. G. ir G. F. teisme nepaneigė R. T. parodymų, jog jis UAB „xxx“ piniginių lėšų nepasisavino ir dėl pasisavinimo nesitarė nei su G. S., nei su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, nei su nuteistaisiais L. G. bei G. F.; šešta, liudytojas R. P. parodė pas L. G. dirbęs apdailos darbus be darbo sutarties, buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais be jokių dokumentų; septinta, iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo analizės matyti, kad nebuvo užfiksuoti jokie R. T. asmeniniai ar telefoniniai kontaktai su G. S., G. F. arba kitais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą; neužfiksuoti jokie pinigų perdavimo R. T. atvejai nei iš L. G. ar G. F., nei iš asmenų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą; nebuvo nustatyta, kad R. T. konspiracijos tikslais būtų įsigijęs mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo būtų bendravęs su nuteistaisiais L. G. ir G. F. ar kitais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą; kita vertus, nustatyta, kad L. G., „realiai organizuodamas statybos ir remonto darbus ir UAB „xxx“ vardu“, organizavo UAB „xxx“ statybos ir remonto darbų priėmimo–perdavimo aktų išrašymą; L. G. nurodymu statybos ir remonto darbų priėmimo–perdavimo aktus tarp UAB „xxx“ ir UAB „xxx“ išrašinėjo R. T.; nustatyta ir tai, kad L. G. iš UAB „xxx“ bei kitų bendrovių gautomis lėšomis atsiskaitė su fiziniais asmenimis, kurie įvairiuose (iš jų ir UAB „xxx“) statybos objektuose nelegaliai atliko statybos ar remonto darbus.

104Visi šie įrodymai ir aplinkybės teismo nuosprendyje nebuvo vertinami, taip pat nenurodyta, kodėl jie buvo atmesti. Nuosprendyje apsiribota vien tik liudytojų, kaltinamųjų, specialistų parodymų perrašymu, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo citatomis bei specialistų išvadomis, visiškai neanalizuotas šių įrodymų patikimumas ir galimybė jais remtis arba atmesti juos kaip nepatikimus ar nepagrįstus. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė esminį BPK pažeidimą, o dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Visų byloje surinktų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, jog

105R. T. parodymai dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių nėra paneigti, jais netikėti teismas neturėjo teisinio pagrindo, todėl konstatuotina, kad netinkamai ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

106Teikiant PVM deklaraciją 2005 m. rugsėjo 26 d. R. T. nebuvo žinoma, kad pagal 2005 m. rugpjūčio mėn. pasirašytus dokumentus apie atliktus darbus, iš jų ir PVM sąskaitas faktūras, UAB „xxx“ jose nurodytų darbų neatliko. Pagal rugpjūčio mėnesio duomenis suformuotos, 2005 m. rugsėjo 26 d. pateiktos PVM deklaracijos duomenys, R. T. įsitikinimu, buvo teisingi, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis, pateikdamas šią PVM deklaraciją, siekė apgaule UAB „xxx“ naudai panaikinti turtinę prievolę – sumokėti 50 311,37 Lt pirkimo PVM į Lietuvos Respublikos biudžetą. Sukčiavimas gali būti padaromas tik esant tiesioginei tyčiai. Nagrinėjamu atveju R. T., pats būdamas apgautas ir suklaidintas, negalėjo suvokti, kad pateikia neteisingus duomenis, dėl ko buvo panaikinta turtinė prievolė, t. y. jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios.

107Antroji PVM deklaracija už 2005 m. rugsėjo mėn. pateikta 2005 m. spalio 26 d. ir tokiu būdu UAB „xxx“ naudai panaikinta turtinė prievolė sumokėti į biudžetą 13 076,21 Lt. R. T. neneigia, kad tuo laiku jam jau buvo žinoma, jog UAB „xxx“ jokių paslaugų UAB „xxx“ neatliko, todėl jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Tai nesunkus nusikaltimas, nuo jo padarymo praėjo daugiau nei penkeri metai, todėl konstatuotina, jog yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina.

108Dėl UAB „xxx“ turtinės prievolės išvengimo R. T. turėtų būti išteisintas. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2005 m., 2006 m. kovo 1 d. UAB „xxx“ patalpose atlikta krata, kurios metu paimti visi buhalteriniai dokumentai, susiję su UAB „xxx“, tą pačią dieną R. T. apklaustas kaip įtariamasis. Tai, kad į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą įtraukti suklastoti duomenys, jau žinojo ne tik R. T., bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, todėl R. T. negalėjo duoti ir nedavė nurodymo įmonės finansininkams pateikti valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingai užpildytą pelno mokesčio deklaraciją. Jeigu finansininkai būtų informavę R. T., jog pelno mokesčio deklaraciją teiks pagal 2005 m. pateiktus duomenis, jis būtų užkirtęs kelią tokiam veiksmui. Taigi R. T. veiksmuose nėra būtinojo BK 182 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymio – tyčios, todėl jis išteisintinas.

109Be to, teismas neteisingai sprendė turtinės žalos atlyginimo klausimus. Nustačius, kad nusikalstamas veikas (turto pasisavinimą, turtinės prievolės išvengimą ir turtinės prievolės panaikinimą) R. T. padarė padedant kitiems nuteistiesiems L. G. bei G. F., ir atitinkamai kvalifikavus jų veikas, teismas turėjo priteisti solidariai iš visų kaltų asmenų valstybės naudai turtinės žalos atlyginimą.

110Teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio turto konfiskavimą, taisykles. BK 72 straipsnyje numatyto turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės negalima tapatinti su civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo klausimo sprendimu. Nors teismas nustatė, kad žala padaryta bendrais nuteistųjų R. T., L. G. ir G. F. veiksmais, konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma iš jų solidariai negali būti išieškoma, nes tai neatitinka BK 72 straipsnio taikymo esmės ir pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, įtvirtintų BK 2 straipsnyje, kuriame pabrėžiamas individualus baudžiamosios atsakomybės pobūdis. Nustatant konfiskuotiną sumą atsižvelgtina į tai, kokią konkrečią naudą iš nusikalstamos veikos gavo kiekvienas asmuo, koks kiekvieno jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką ir į kitus duomenis, reikšmingus konkrečios naudos gavimui identifikuoti. Kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės.

111Nuteistojo R. T. gynėja apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl R. T. nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti.

112Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

113Nuteistųjų L. G. ir R. T. gynėjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

114Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų L. G. ir R. T. kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs

115BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl L. G. įgijimo 92 287,98 Lt PVM. Be to, teismas netiksliai išsprendė civilinio ieškinio dėl UAB ,,xxx“ padarytos žalos klausimą bei netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Dėl to nuosprendis keičiamas.

116Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, taikomais kitiems nuteistiesiems, nuosprendį keičia ir G. F. dėl padėjimo L. G. įgyti 92 287,98 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir konfiskuotinos sumos dydžio.

117Nagrinėjamoje byloje L. G. ir R. T. nuteisti jiems inkriminuotas veikas padarę su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą. Dėl šių asmenų priimtas ir jau įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendis, iš kurio matyti, kad

118L. G. ir R. T. jiems inkriminuotas veikas padarė, veikdami su V. S. ir M. L..

119Dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų

120Nuteistojo R. T. gynėja apeliaciniame skunde nurodė, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingą nuosprendį.

121Toks skundo motyvas atmetamas kaip nepagrįstas.

122Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus apeliantė pirmiausia sieja su įrodymų vertinimu, nes akcentuoja byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių R. T. kaltę.

123BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie pagal įstatymo prasmę įvertinami, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

124Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog vertinusio įrodymus pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

125Kita sąlyga įrodymų vertinimui – įrodymai turi būti vertinami, vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir

1264 dalyse.

127Apeliantė skunde teigė, kad teismas negalėjo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais

128L. G. parodymais ir juos laikyti įrodymu, nes jie teisme nebuvo ištirti, L. G. jų nepatvirtino, be to, parodymai duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui.

129Toks skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

130Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi, teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009 ir kt.). Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus bei teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje

131Nr. 2K-287/2013). Nagrinėjamoje byloje vertindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo L. G. parodymus, pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė.

132BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems parodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai.

133Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ne visi ikiteisminio tyrimo metu duoti L. G. parodymai, kuriais teismas rėmėsi, patikrindamas kitus byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo perskaityti, tačiau šią procesinę klaidą ištaisė apeliacinės instancijos teismas.

134Byloje nėra jokių duomenų, jog L. G. buvo kaip nors neteisėtai paveiktas duoti tokio turinio parodymus, kurie užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu.

135Šiame nuosprendyje jau minėta, kad pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, ir tai yra jo teisė bei pareiga. Jeigu apeliantai ir teismas skirtingai įvertino įrodymus, dėl to nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimo, jeigu teismas motyvavo, kodėl rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Tokie motyvai skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstyti.

136Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų visetu, patvirtinusiu L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir leidusiu padaryti išvadą, jog jie yra teisingi.

137Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, kurių turinys bus analizuojamas, aptariant nuteistųjų kaltę.

138Nuteistojo L. G. gynėjas apeliaciniame skunde teigė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi G. S., kaip bendradarbiaujančio su teisėsaugos institucijomis asmens, parodymais, nes jo parodymams darė įtaką tyrimą atlikę pareigūnai.

139Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

140Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės

141BK 391 straipsnyje numatytu pagrindu asmens parodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008, 2K-276-976/2015 ir kt.).

142Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo daromas išvadas dėl L. G. kaltės, vertino šio liudytojo parodymų patikimumą, t. y. G. S. parodymai palyginti su nuteistojo L. G., kitų liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga. Dėl to teismas pagrįstai pripažino G. S. parodymus įrodymu ir jais rėmėsi priimdamas nuosprendį.

143Aplinkybė, jog tyrėjas G. S. pasakė sąskaitų numerius, datas, kai kurių įmonių vadovus, nepaneigia jo parodymų patikimumo, nes jis teisme paaiškino, kad neturėjo jokių kontaktų tiesiogiai su įmonėmis, jo darbas buvo išrašyti sąskaitas faktūras pagal duomenis, kuriuos jam pateikdavo V. S. arba M. L.

144Nepagrįstas nuteistojo L. G. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad nuosprendis surašytas, pažeidus Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, reikalavimus; neaišku, kokiais konkrečiais įrodymais teismas rėmėsi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

145Nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai nurodyti BPK 305 straipsnyje. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės turi būti išdėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, jos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus tokiai veikai kvalifikuoti ir bausmei parinkti reikšmingus faktus bei aplinkybes.

146Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo teigti, jog apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas – nuosprendis surašytas, laikantis

147BPK 305 straipsnio nuostatų, jame išdėstytos: įrodytomis pripažintų apeliantų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai; nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai bei išvados; bausmių skyrimo motyvai ir kt.

148Teisėjų kolegija teigia, kad skundžiamas nuosprendis surašytas, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų.

149Nuteistojo L. G. gynėjas apeliaciniame skunde teigė, kad nagrinėjamos bylos atskyrimas iš ikiteisminio tyrimo dėl V. S. ir M. L. veikų nulėmė netinkamą bylos išnagrinėjimą ir neteisingo bei neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą.

150Su tokiu apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti.

151Iš Kauno apygardos prokuratūros 2010 m. balandžio 23 d. nutarimo dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo matyti, kad ikiteisminius tyrimus nutarta atskirti, nes ikiteisminis tyrimas dėl

152G. F., L. G. ir R. T. veikų buvo baigiamas, o kitų nusikalstamų veikų tyrimas dar tęsėsi ir galėjo užtrukti, t. y. atskiriant ikiteisminius tyrimus siekta vykdyti BPK 2 straipsnyje nurodytą prokuroro pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (1 t., 1–2 b. l.).

153Atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia prokurorui atskirti ikiteisminio tyrimo dėl konkrečių įtariamųjų padarytų veikų. Šis prokuroro sprendimas savaime neapriboja galimybės išsamiai ištirti bylos aplinkybes bei nesuvaržo įtariamojo, kaltinamojo teisės į gynybą. Tai, jog asmuo kitoje byloje neturi visų kaltinamojo teisių, nevaržo jo teisės į gynybą toje byloje, kurioje jis yra kaltinamasis. BPK 219 straipsnio 2 punkto nuostatos įtvirtina reikalavimą kaltinamajame akte nurodyti įtariamąjį ir nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymą. Akivaizdu, kad šiuos reikalavimus galima įgyvendinti ir, kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio šioje byloje, jie buvo įgyvendinti.

154Pažymėtina, kad L. G. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika savo faktinėmis aplinkybėmis yra iš esmės skirtinga nuo susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje, nes

155L. G., R. T. ir G. F. nėra kaltinami veikę organizuota grupe su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas.

156Taigi ikiteisminis tyrimas dėl L. G., R. T. ir G. F. veikų buvo atskirtas, siekiant baudžiamojo proceso tikslų ir nepažeidus baudžiamojo proceso įstatymo.

157Gynėjas neteisus apeliaciniame skunde nurodęs, jog teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi konstatavo, kad ikiteisminių tyrimų atskyrimas yra netinkamas. Priešingai, minėtoje nutartyje teismas pasisakė dėl kaltinamojo akto atitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams ir, nustatęs jo neatitikimą BPK 219 straipsnio 2 ir 3 punktų reikalavimams, baudžiamąją bylą perdavė prokurorui minėtiems trūkumams ištaisyti (13 t., 89–119 b. l.).

158Iš teisiamojo posėdžio protokolo (15 t., 49 b. l.) matyti, kad, pradėjus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir perskaičius kaltinamąjį aktą, abu kaltinamieji L. G. ir R. T. į teisėjos klausimą aiškiai atsakė suprantantys, kuo yra kaltinami. Taigi jų teisė žinoti, kuo yra kaltinami, taip pat teisė ir galimybė gintis nebuvo pažeistos.

159Gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigė, kad teismas išėjo iš kaltinamojo akto ribų, nes skundžiamu nuosprendžiu konstatavo nusikalstamoje veikoje dalyvavus M. L. ir V. S., kurie nebuvo kaltinamieji šioje byloje.

160Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apie M. L. ir V. S. pasisakoma tiek, kiek tai susiję su L. G. ir R. T. padarytomis veikomis, nesprendžiant jų kaltės klausimo. Nėra padaryta jokių išvadų dėl M. L. ir V. S. padarytų nusikalstamų veikų, jų kvalifikavimo, skirtinų bausmių ar kitokių poveikio priemonių.

161Apeliacinio skundo argumentas dėl M. L. ir V. S. teisės į gynybą pažeidimo nagrinėjamoje byloje atmetamas kaip deklaratyvus, nes jis nesusijęs su skundžiamo nuosprendžio teisėtumu.

162Taigi pirmosios instancijos teismas, nepažeidęs BPK 255 straipsnio reikalavimų, bylą išnagrinėjo ir atitinkamas išvadas darė tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

163Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, galėjusių turėti įtakos nuosprendžio teisėtumui.

164Dėl UAB ,,xxx“ turto pasisavinimo

165Byloje nustatyta, kad L. G., būdamas UAB „xxx“ direktorius ir pagal einamas pareigas savo žinioje turėdamas UAB „xxx“ turtą, laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio mėn. iki 2005 m. rugpjūčio mėn. per 34 nusikalstamos veikos epizodus pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „xxx“ priklausantį turtą – 1 928 175,91 Lt.

166Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo L. G., neteisėtai disponuodamas jo žinioje buvusiu bendrovės turtu: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesams.

167Apie tokio sumanymo buvimą kaltininko veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei padaryta žalos ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes.

168Nuteistasis L. G. neigė pasisavinęs jam inkriminuotą UAB ,,Linarsta“ priklausantį turtą ir teigė visas kaltinime nurodytas pinigines lėšas naudojęs išimtinai bendrovės interesams, t. y. atsiskaitymui su bendrovės darbuotojais.

169Nuteistojo gynėjas skunde nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina liudytojai A. V., D. S. ir R. P.

170Liudytojas D. S. teisme parodė, kad apie pusę metų dirbo statybos darbų vadovu. Atlyginimą UAB ,,xxx“ jam mokėjo į banko kortelę pavedimu. Iš nuogirdų žinojo, kad darbininkams buvo mokama grynais pinigais po 1 000 Lt vokeliuose.

171Liudytojas A. V. teisme teigė, jog gali būti, kad L. G. su darbuotojais atsiskaitydavo grynaisiais.

172Liudytojas R. P. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad dirbo dviejuose objektuose: 2 ar 3 dienas bute Juozapavičiaus g. glaistė sienas ir savaitę po keletą valandų BMW centre glaistė bei dažė sienas. Su juo dar dirbo du draugai, darbo sutartys nebuvo sudarytos. Jiems už darbus sumokėta grynais pinigais, tačiau tikslios sumos neprisiminė (5 t., 55– 57 b. l.).

173Tokie aptarti liudytojų parodymai, priešingai negu teigė gynėjas, nepatvirtina nuteistojo versijos. Liudytojai A. V. ir D. S. parodė tik girdėję kalbų apie atsiskaitymą su darbuotojais grynaisiais pinigais, tačiau nieko konkretaus negalėjo nurodyti. Liudytojas R. P. nors ir pripažino, kad jam bei jo draugams L. G. mokėjo grynaisiais pinigais, tačiau nenurodė, kokia konkreti pinigų suma jiems buvo išmokėta. Be to, R. P. dirbo labai trumpą laiką – vos daugiau nei savaitę, todėl būtų neteisinga remtis jo parodymais kaip pagrindiniu įrodymu, pagrindžiant bendrovei priklausančių lėšų panaudojimą per beveik vienerių metų inkriminuotą laikotarpį.

174Nuteistojo versijos dėl piniginių lėšų panaudojimo atsiskaitymui su bendrovės darbuotojais nepatvirtina ir gynėjo skunde nurodyti protokolo dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo duomenys bei liudytojo A. M. parodymai.

175Iš protokolo dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių atlikimo duomenų (1 t., 27–117 b. l.) matyti, kad atliekant L. G. ir kitų bendrininkų telefono abonentų kontrolę nustatyta, jog L. G. išgrynintomis piniginėmis lėšomis atsiskaito su fiziniais asmenimis, kurie statybos objektuose nelegaliai atlieka statybos ar remonto darbus. Liudytojas A. M. teisme parodė, kad dėl protokole padarytos šios išvados apie atsiskaitymą su darbuotojais nelegaliomis lėšomis, kiek pamena, buvo siunčiamos SMS žinutės. Nebuvo nustatyta, kad kas nors iš realiai veikiančių įmonių atstovų mokėtų grynais kažkam iš darbuotojų.

176Kita vertus, versiją, jog grynaisiais pinigais buvo mokami atlyginimai, L. G. iškėlė tik teisme. Dėl to atmetamas kaip nepagrįstas gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad ilgas ikiteisminis procesas suvaržė gynybos galimybes prašyti apklausti daugiau asmenų, kurie patvirtintų L. G. nurodytas aplinkybes, jog grynieji pinigai buvo mokami darbuotojams už atliktus darbus.

177Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl nuteistojo L. G. piniginių lėšų panaudojimo kaip atlyginimo nelegaliai dirbantiems darbuotojams yra deklaratyvaus pobūdžio ir nelaikytini pakankamu pagrindu paneigti tai, jog jis pasisavino jo žinioje buvusį bendrovės turtą.

178Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad vien kaltininko nurodymas, jog bendrovės pinigai ar turtas buvo naudojami ne asmeniniams tikslams, bet bendrovės reikmėms, nepateikiant konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme.

179Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimas dėl įmonės turto panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremtas konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012 ir kt.).

180Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigė, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog L. G. išgrynintas pinigines lėšas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

181Atkreipiamas dėmesys, kad pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

182Nagrinėjamoje byloje aptariamas nusikaltimas buvo baigtas, L. G. gavus išgrynintus pinigus, nes, gavęs grynuosius pinigus, jis įgijo realią galimybę jais naudotis ir disponuoti savo nuožiūra. Tai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad išgrynintus pinigus L. G. panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nepaneigia jo kaltės, nes, nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtu turtu jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą neturi reikšmės, kokiems kitiems tikslams toks turtas buvo naudojamas.

183Nepagrįstas jokiais įrodymais gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nenustatytas BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – UAB „xxx“ padaryta žala.

184Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų pagrindu nustatė teisingas faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo L. G. veiksmais UAB „xxx“ padaryta žala.

185Pažymėtina ir tai, jog BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviojo požymio – padarytos žalos nepaneigia ir tas faktas, kad bendrovė nuteistajam L. G. nereiškė jokių pretenzijų ar ieškinių dėl žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad UAB ,,xxx“ buvo parduota, todėl logiška, jog byloje civilinis ieškinys nepateiktas.

186Atmestinas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nenustatytas jo ginamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnyje, subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia pasisavinti UAB „xxx“ lėšas.

187Nagrinėjamoje byloje nustatytas UAB „xxx“ turto pasisavinimo mechanizmas: šios bendrovės pinigai buvo pervedami į kitų bendrovių sąskaitas pagal fiktyvius sandorius, vėliau juos paimant atgal grynaisiais pinigais. Pinigai buvo išgryninami, naudojant keleto bendrovių –

188UAB „xxx“, „xxx“, „xxx“ – banko sąskaitas, pasinaudojant bankomatais. Iš bankomatų paimtus pinigus kiti bendrininkai per G. F. arba tiesiogiai perduodavo L. G. Nuteistasis L. G. grynųjų pinigų gavimo fakto neneigia.

189Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visų išdėstytų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog

190L. G. tiesiogine tyčia, t. y. aiškiai suvokdamas, kad jo žinioje buvusį bendrovės turtą – pinigines lėšas (1 928 175,91 Lt) savinasi neteisėtai ir neatlygintinai, tuo ne tik pažeisdamas bendrovės interesus, bet ir darydamas bendrovei atitinkamo dydžio – 1 928 175,91 Lt – žalą, to ir norėjo. Pasisavinto turto vertė žymiai viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl L. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimas.

191Dėl UAB ,,xxx“ turto pasisavinimo

192Byloje nustatyta, kad R. T., būdamas UAB „xxx“ direktorius ir pagal einamas pareigas savo žinioje turėdamas UAB „xxx“ turtą, laikotarpiu nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2005 m. gruodžio mėn. per 13 nusikalstamos veikos epizodų pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „xxx“ priklausantį turtą – 415 540,79 Lt.

193Byloje nustatyta, kad UAB ,,xxx“ ir UAB „xxx“ turto pasisavinimo mechanizmas buvo analogiškas, t. y. L. G., gavęs iš V. S. fiktyvius dokumentus, juos perduodavo R. T. Išgrynintus pinigus V. S. per G. F. arba tiesiogiai perduodavo L. G., o šis juos perduodavo R. T.

194Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja ginamojo nekaltumą grindė tuo, jog R. T. nepažinojo nei G. S., kuris išrašydavo fiktyvias sąskaitas faktūras, nei V. S..

195Tačiau ši aplinkybė nepaneigia R. T. kaltės, nes pagal turto pasisavinimo schemą R. T. neprivalėjo jų pažinoti.

196Dėl tos pačios priežasties atmetamas nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo kitas argumentas, kad byloje neužfiksuota jokių R. T. telefoninių pokalbių su G. S. ir G. F.

197Apeliantė skunde teigė, kad R. T. nuosekliai tvirtino piniginių lėšų nepasisavinęs, o visas iš L. G. gautas pinigines lėšas panaudojęs bendrovės reikmėms.

198Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo iškeltą versiją patikrino Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir padarė išvadą, jog ši versija nepagrįsta, nes, be paties nuteistojo parodymų, jos nepatvirtina jokie kiti duomenys.

199Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši teismo išvada atitinka tiek bylos medžiagą, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje Nr. 2K-7-84/2012 išaiškinimą, kad „...kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui.“

200Dėl liudytojo R. P. parodymų kaip įrodymo, pagrindžiančio išgrynintų piniginių lėšų panaudojimą, apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė.

201Šiuo aspektu pažymėtina, jog, pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo veikos kvalifikavimui neturi reikšmės.

202Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. T., būdamas UAB ,,xxx“ vadovas ir savo žinioje turėdamas bendrovei priklausančius pinigus 415 540,79 Lt, šių piniginių lėšų į bendrovės sąskaitą negrąžino. Tai reiškia, kad tik nuteistasis R. T. valdė, disponavo ir naudojosi šiomis lėšomis savo nuožiūra.

203Taigi gynėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia teismo išvados, jog R. T. pasisavino išgrynintus pinigus.

204Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visų išdėstytų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog

205R. T. tiesiogine tyčia, t. y. aiškiai suvokdamas, kad jo žinioje buvusį bendrovės turtą – pinigines lėšas savinasi neteisėtai ir neatlygintinai, tuo ne tik pažeisdamas bendrovės interesus, bet ir darydamas bendrovei atitinkamo dydžio – 415 540,79 Lt – žalą, to ir norėjo. Nuteistojo pasisavinto turto vertė žymiai viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimas.

206Nors nuteistojo L. G. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad L. G. už padėjimą R. T. pasisavinti UAB ,,xxx“ pinigines lėšas nuteistas nepagrįstai, tačiau byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas pirmosios instancijos teismui leido padaryti priešingą išvadą.

207Nuteistojo L. G. gynėjas apeliaciniame skunde nedetalizavo, kokius konkrečius įrodymus ir nuosprendžio motyvus ginčija.

208Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl L. G. kaltės, nusikalstamos veikos įvertinimo bei jos kvalifikavimo.

209Byloje neginčijamai nustatyta, kad be L. G. pagalbos R. T. nebūtų galėjęs pasisavinti UAB ,,xxx“ turto, nes būtent L. G. R. T. surado ir pasiūlė fiktyvią bendrovę UAB ,,xxx, R. T. iš L. G. gaudavo fiktyvias sąskaitas faktūras, kurias šis įgydavo iš V. S..

210Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.

211Dėl UAB ,,xxx“ naudai turtinės prievolės panaikinimo ir išvengimo

212Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad, veikdamas su bendrininkais, L. G. apgaule UAB „xxx“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 296 141 Lt PVM bei apgaule UAB ,,xxx“ naudai išvengė turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 64 474 Lt pelno mokesčio.

213Nepagrįstas L. G. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas L. G. kaltę grindė vien tik byloje esančia specialisto išvada Nr. 5-1/119. Priešingai, dėl nuteistojo L. G. kaltės sukčiavus teismas savo išvadas pagrindė ne tik specialisto išvada, bet paties nuteistojo L. G. bei liudytojų parodymais, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose užfiksuotais duomenimis, telefoninių pokalbių suvestinėmis bei kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

214Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl L. G. nusikalstamų veikų įvertinimo bei jų kvalifikavimo.

215BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino.

216Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu, jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2013,

2172K-265-693/2015 ir kt.).

218Apgaulė PVM sukčiavimo bylose dažniausiai reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant jai suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus. Apgaulė neteisėtai pasisavinant PVM ar išvengiant pelno mokesčio reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšų ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010,

2192K-34/2011 ir kt.).

220Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė L. G. veiksmuose buvus apgaulę, kuri pasireiškė tuo, jog dėl nuteistojo veiksmų atsirado galimybė nemokėti į biudžetą PVM mokesčio dėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų. Objektyvi tiesa, siekiant suklaidinti nukentėjusį asmenį (šiuo atveju valstybinę mokesčių inspekciją), buvo iškreipta.

221Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB ,,xxx“ su ūkio subjektais UAB „xxx“, UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“ neatliko ūkinių operacijų dėl paslaugų įsigijimo, todėl, šių bendrovių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras įforminusi įmonės buhalterinėje apskaitoje, sudarė sąlygas nepagrįstai padidinti UAB ,,xxx“ sąnaudas bei siekti mokestinės naudos, sumažinant mokesčius biudžetui.

222Tai, jog sandoriai tarp UAB ,,xxx“ ir bendrovių UAB „xxx“, UAB ,,xxx“ bei UAB ,,xxx“ buvo fiktyvūs, patvirtina skundžiamame nuosprendyje detaliai išdėstyti paties nuteistojo L. G. bei liudytojo G. S. parodymai, taip pat atliekant operatyvinius veiksmus ir panaudojant technines priemones surinkti įrodymai.

223Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde ginčijo specialisto išvadą Nr. 5-1/119 motyvuodamas tuo, jog ji prieštarauja apelianto pateiktai E. J. konsultacinei išvadai.

224Pirmosios instancijos teismas atliko gana išsamią šių išvadų analizę: palygino jas tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais duomenimis, apklausė specialisto išvadą Nr. 5-1/119 surašiusią specialistę A. S..

225Išanalizavusi bylos medžiagą ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus teismo motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo, kodėl nesirėmė konsultacine išvada.

226Išvada Nr. 5-1/119 nėra prieštaringa, nes jos sąlyginumas rėmėsi specialistės nežinojimu, ar buvo fiktyvios sąskaitos faktūros, tačiau jų buvimą įrodo liudytojai; negalėjimą neįtraukti į ataskaitą PVM sumų teisme paaiškino specialistė A. S.

227Neįtikinamas nuteistojo L. G. aiškinimas, jog UAB „xxx“, UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“ sąskaitos neįtrauktos į buhalterinę apskaitą, nes jis jas laikė stalčiuje ir jų nepateikė buhalterei, o tuo pačiu jos nebuvo įtrauktos į PVM atskaitą.

228Liudytoja J. L. parodė, kad ji į buhalterinę apskaitą įtraukė visus jai pateiktus dokumentus, bendrovė buvo tikrinama VMI ir trūkumų jos darbe nebuvo nustatyta. Tai reiškia, jog buhalterei buvo pateikti visi dokumentai, iš jų ir fiktyvių įmonių PVM sąskaitos faktūros.

229Tai, kad liudytoja J. L. tiksliai neįvardijo, kokių konkrečiai įmonių sąskaitas faktūras L. G. jai davė įtraukti į buhalterinę apskaitą, nepaneigia fakto, kad fiktyvių bendrovių dokumentai buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą. Suprantama, jog neįmanoma detaliai prisiminti visų aplinkybių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. L. patvirtino, kad buvo įvykę sandoriai tarp UAB ,,xxx“ ir UAB „xxx“, UAB ,,xxx“ bei UAB ,,xxx“ (5 t., 58–59 b. l.).

230Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai reiškia, kad asmuo atsako pagal BK 182 straipsnį tik tada, jeigu jis suvokė pavojingą veiksmų pobūdį, numatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

231Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

232Vertinant nuteistojo L. G. veiksmų turinį darytina išvada, jog jis suvokė, kad sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (suklastotus dokumentus), numatė nusikalstamus to padarinius – galimybę UAB ,,xxx“ neteisėtai panaikinti bei išvengti turtinės prievolės ir to norėjo.

233Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. G. kaltė padarius jam inkriminuotas veikas įrodyta. Jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

234Dėl UAB ,,xxx“ naudai turtinės prievolės panaikinimo ir išvengimo

235Skundžiamu nuosprendžiu R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaule UAB „xxx“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 63 387,58 Lt PVM bei už tai, kad apgaule UAB ,,xxx“ naudai išvengė turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 52 823 Lt pelno mokesčio.

236Nuteistojo R. T. gynėja apeliaciniame skunde teigė, kad R. T. veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – tyčios.

237Toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

238Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. T., būdamas UAB „xxx“ direktorius ir turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, padedant L. G. bei G. F., sukčiavo PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, t. y. R. T. teikiant per L. G. melagingus duomenis, buvo pagaminti žinomai netikri dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, kuriose užfiksuota melaginga informacija dėl realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „xxx“ tariamai parduotų UAB „xxx“ paslaugų. R. T. nurodymu minėtos PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos. UAB ,,xxx“ pervedant pinigus už imituotas pirktas paslaugas bei už jas tariamai sumokėtą pirkimo PVM, VMI teikiamose PVM deklaracijose šia sumą neteisėtai buvo padidintas bendrovės pirkimo PVM, o tuo pačiu neteisėtai sumažintos į biudžetą UAB ,,xxx“ mokėtinos PVM sumos. Taigi pateikus mokesčių inspekcijai žinomai suklastotas PVM deklaracijas, minėta institucija buvo suklaidinta dėl mokestinės prievolės dydžio.

239Nustatytos aplinkybės objektyviai paneigia gynėjos apeliacinio skundo argumentą, jog

240R. T. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios sukčiauti. R. T., pateikdamas neteisingus duomenims apie tariamus UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“ sandorius bei žinodamas, kad šių neteisingų duomenų pagrindu bus sukurtos ir buvo sukurtos suklastotos PVM deklaracijos, suvokė, kad jos bus pateiktos VMI ir tokiu būdu bus apgauta valstybė.

241Nuteistojo R. T. aiškinimas nežinojus, jog UAB „xxx“ jokios veiklos nevykdo, atmetamas kaip deklaratyvus.

242Teismas pagrįstai pripažino R. T. žinojus, kad UAB „xxx“ realiai veiklos nevykdė ir neteikė jokių paslaugų, o tik išrašydavo fiktyvius dokumentus neįvykusioms operacijoms pagrįsti.

243Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. T., atlikdamas aptartus veiksmus, veikė sąmoningai, siekdamas nusikalstamos veikos padarinių. Nekyla abejonių jį supratus naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, numačius padarinius ir jų norėjus.

244Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. G. buvo pažįstamas su V. S., per kurį buvo gaunamos suklastotos sąskaitos faktūros, R. T. visus duomenis pateikdavo per L. G., iš jo jis gaudavo ir išgrynintus pinigus. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog R. T. be L. G. pagalbos nebūtų gavęs suklastotų PVM sąskaitų faktūrų ir nebūtų galėjęs pasinaudoti bendrininkų sukurta sukčiavimo schema.

245Šios byloje nustatytos aplinkybės paneigia nuteistojo L. G. parodymus, kad jis neturi nieko bendro su R. T. veikla dėl UAB ,,xxx“.

246Tai, kad apklaustas kaip liudytojas V. S. nepatvirtino L. G. jo prašius kokių nors fiktyvių UAB ,,xxx“ PVM sąskaitų faktūrų UAB ,,xxx“ naudai, nepaneigia jo dalyvavimo padarant šiuos nusikaltimus.

247Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas už padėjimą pasisavinti didelės vertės UAB ,,xxx“ priklausantį turtą.

248Kita vertus, G. S. teisme patvirtino, kad UAB ,,xxx“ buvo išrašyta PVM sąskaitų faktūrų UAB ,,xxx“ vardu maždaug už 400 000 Lt.

249Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad įrodyta L. G. kaltė, jog jis padėjo R. T. UAB ,,xxx naudai išvengti turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 52 823 Lt pelno mokesčio. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies akivaizdu, kad už šią veiką L. G. nepripažintas kaltu ir nenuteistas.

250Nesant byloje paduoto prokuroro apeliacinio skundo, teisėjų kolegija negali viršyti nuteistojo apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis), dėl to laikoma, kad L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas tik už padėjimą R. T. UAB ,,xxx“ naudai panaikinti turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 63 387,58 Lt PVM.

251Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad dvi R. T. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o L. G. viena veika pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

252Dėl pridėtinės vertės mokesčio lėšų įgijimo apgaule

253Skundžiamu nuosprendžiu L. G. nuteistas už tai, kad padedant G. F. apgaule įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 92 287,98 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų.

254Dėl nuteistojo L. G. kaltės sukčiavus teismas savo išvadas pagrindė specialisto išvada apie UAB ,,xxx“ ūkinę finansinę veiklą, paties nuteistojo, liudytojų A. V., J. L. parodymais, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose užfiksuotais duomenimis bei kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

255Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nedetalizavo, su kokiais konkrečiais įrodymais ir nuosprendžio motyvais nesutiko.

256Iš 2007 m. liepos 27 d. surašytos specialisto išvados Nr. 5-1/100 dėl UAB ,,xxx“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (9 t., 8–12 b. l.) turinio matyti, kad tyrimo metu nustatyta, jog į UAB ,,xxx“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos keturios UAB „xxx“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas statybos ir elektros montavimo darbų pardavimas už 512 711,02 Lt ir 92 287,98 Lt PVM. Specialisto išvadoje konstatuota, kad minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai UAB „xxx“ nebuvo atlikti, o PVM sąskaitose faktūrose įformintos neįvykusios ūkinės operacijos su UAB „xxx“, kuri statybos, remonto darbų nevykdė. UAB „xxx“ minėtų PVM sąskaitų faktūrų duomenis įrašė į apskaitos registrus, kurių pagrindu priskaičiavo ir valstybinei mokesčių inspekcijai 2005 m. deklaravo iš viso 92 287,98 Lt pirkimo PVM, tuo pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58 straipsnio 1 dalies nuostatas. UAB „xxx“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti visi būtini rekvizitai, bet jose įvardintų operacijų turinys neatitinka tikrovės, todėl pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio nuostatas minėtos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintos neįvykusios ūkinės operacijos, neturi juridinės galios. Specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB „xxx“ PVM deklaracijose už 2005 m. rugsėjo, spalio bei gruodžio mėn. 92 287,98 Lt nepagrįstai padidino pirkimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, dėl to padaryta 92 287,98 Lt žala valstybės biudžetui.

257Liudytojai A. V. ir J. L. patvirtino, kad UAB ,,xxx“ jokių darbų bendrovei UAB ,,xxx“ neatliko, tačiau jos dokumentai buvo pateikti buhalterijai, juos pateikė L. G.

258Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigė, kad byloje nebuvo tiriama, ar UAB „xxx“ arba kas nors kitas už šią įmonę nesumokėjo į biudžetą PVM nuo UAB „xxx“ pervestų sumų.

259Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, nes UAB ,,xxx“ negalėjo mokėti PVM į biudžetą, kadangi nevykdė jokios veiklos, tik išrašinėjo fiktyvias sąskaitas faktūras.

260Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje įrodyta nuteistojo L. G. kaltė sukčiavus, tačiau pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes jo padaryta veika negali būti traktuojama kaip svetimo, valstybės biudžetui priklausančio turto įgijimas apgaule.

261Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013 išaiškinta: esant valstybės teisei reikalauti, kad PVM būtų sumokėtas į valstybės biudžetą, mokėtina PVM suma paprastai tampa valstybės nuosavybe tik tada, kai toks reikalavimas įvykdomas, t. y. pinigai sumokami į valstybės biudžetą. Vien tai, kad PVM sumoka vartotojas ir šis mokestis skirtas valstybei, savaime nereiškia, jog pinigų suma, kuri kaip PVM turėjo būti asmens sumokėta į valstybės biudžetą, kol ji dar nėra sumokėta, jau laikytina tik tokio asmens valdomu valstybei priklausančiu turtu.

262Nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė tuo, kad L. G., padedant G. F., veikdamas tiesiogine tyčia, panaudodamas fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, legalizavo tariamai UAB ,,xxx“ parduotas paslaugas. Nurodęs jas įtraukti į UAB ,,xxx“ buhalterinę apskaitą, jis turėjo tikslą tokiu būdu apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 92 287,98 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

263Taigi apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad L. G., padedant G. F., ne įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 92 287,98 Lt PVM lėšų, bet išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 92 287,98 Lt pridėtinės vertės mokesčio, t. y.:

2642005 m. rugsėjo mėn.–2006 m. sausio mėn. laikotarpiu, teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus, Kauno miestuose, veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 straipsniu, V. S. ir M. L. (jie nuteisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu), padedant G. F., iš anksto susitarė apgaule sukčiauti PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, panaudojant suklastotus UAB „xxx“ dokumentus – PVM sąskaitas faktūras. L. G., iš anksto žinodamas, kad sandoriai tarp UAB „xxx“ ir UAB „xxx“ neįvyks, o UAB „xxx“ naudojama tam, kad šios bendrovės vardu išrašyti buhalterinės apskaitos ir mokesčių dokumentai būtų realizuoti tretiesiems asmenims, legalizuojant prekes bei paslaugas, žinodamas, kad UAB „xxx“ neatliko ir neatliks statybos bei remonto darbų, turėdamas tikslą apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, kaip fizinis asmuo, pasitelkęs teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytus fizinius asmenis, atliko statybos darbus. L. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, pateikė V. S. UAB „xxx“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „xxx“. V. S. iš jo gautus duomenis per M. L. perdavė G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsniu. G. S. L. G. pateiktus duomenis įrašė į realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras, sutartis, perdavimo–priėmimo aktus, pažymas: PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05044, prie jos pridėtą 2005 m. rugsėjo 5 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/09/05-01, kainų pasiūlymų lentelę, pažymą apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, vienetinių įkainių lentelę už rugsėjo mėn. Nr. 1; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05080, pažymą apie 2005 m. spalio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, vienetinių įkainių lentelę už spalio mėn. Nr. 2; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05115, prie jos pridėtą 2005 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. S2005/11/03-01, pažymą apie 2005 m. gruodžio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, 2005 m. gruodžio 2 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05118, pažymą apie 2005 m. gruodžio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, vienetinių įkainių lentelę už gruodžio mėn. Nr. 3. L. G., šiuos dokumentus per G. F. gavęs iš V. S., žinodamas, kad UAB „xxx“ realiai UAB „xxx“ jokių paslaugų nesuteikė, minėtus dokumentus pateikė pasirašyti UAB „xxx“ direktoriui A. V., nežinojusiam, jog UAB „xxx“ paslaugų UAB „xxx“ nesuteikė. A. V. pasirašytus dokumentus perdavė UAB „xxx“ finansininkams ir nurodė juos įtraukti į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą bei į juos atsižvelgti, rengiant 2005 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėn. PVM deklaracijas. UAB „xxx“ finansininkai nežinodami, kad A. V. pateiktose UAB „xxx“ PVM sąskaitose faktūrose bei kituose apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos realiai UAB „xxx“ nebuvo parduotos ir šios PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą bei UAB „xxx“ 2005 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėn. PVM deklaracijas, tokiu būdu sumažindami 92 287,98 Lt UAB „xxx“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM, ir šias deklaracijas 2005 m. spalio 27 d., 2005 m. lapkričio 28 d., 2006 m. sausio 24 d. elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams bei kaip atsiskaitymą už neva UAB „xxx“ atliktus darbus iš UAB „xxx“ banko sąskaitos

265Nr. 037290000004467595, esančios AB „Parex“ banke, mokėjimo pavedimais: 2005 m. spalio 28 d. 49 000 Lt, 2005 m. lapkričio 1 d. 34 000 Lt, 2005 m. lapkričio 2 d. 49 000 Lt, 2005 m. lapkričio 3 d. 33 500 Lt, 2005 m. lapkričio 4 d. 49 000 Lt, 2005 m. lapkričio 4 d. 75 000 Lt, 2005 m. gruodžio 19 d. 45 000 Lt, 2005 m. gruodžio 20 d. 49 000 Lt, 2005 m. gruodžio 21 d. 44 500 Lt, 2005 m. gruodžio 22 d. 48 000 Lt, 2005 m. gruodžio 23 d. 47 000 Lt, 2005 m. gruodžio 28 d.

26634 000 Lt, 2005 m. gruodžio 29 d. 48 000 Lt pervedė į UAB „xxx“ banko sąskaitą Nr. 500075800052467651, esančią AB banke „Snoras“, iš viso 605 000 Lt. M. L. šiuos pervestus pinigus, iš jų į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtiną PVM, bankomatuose nuėmė grynaisiais ir perdavė L. G.

267Tokiu būdu L. G., padedant G. F., tyčia per 13 nusikalstamos veikos epizodų apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 92 287,98 Lt (26 728,45 Eur) pridėtinės vertės mokesčio.

268Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija pabrėžė, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas turi įgaliojimus, esant pagrindui, savo iniciatyva nustatyti iš esmės skirtingas inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014).

269Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, proceso dalyviams buvo pranešta, kad teisėjų kolegija gali svarstyti dėl kitokio veikos kvalifikavimo arba kitokių aplinkybių, objektyviųjų požymių nustatymo, nei nurodyta nuosprendyje, todėl toks nusikalstamos veikos objektyviojo požymio pakeitimas teisme galimas. Tokia nusikalstamos veikos formuluotė tiksliausiai atitinka objektyviuosius sukčiavimo požymius pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.

270Apeliacinės instancijos teismui pakeitus nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, objektyvųjį požymį, nuteistųjų L. G. ir G. F. veikos kvalifikavimas nesikeičia.

271Dėl bausmių

272Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmių skyrimą abiem kaltininkams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais. Nuteistųjų gynėjai apeliaciniuose skunduose nenurodė jokių motyvų dėl paskirtų bausmių, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad paskirtos bausmės atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisingos.

273Dėl civilinių ieškinių

274BPK 109 straipsnis įtvirtina, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė reikalauti iš įtariamojo (kaltinamojo) ar už jo veikas materialiai atsakingų asmenų atlyginti padarytus nuostolius.

275Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

276Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo L. G. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, jog teismas suklydo, iš L. G. priteisdamas 163 201,96 Lt turtinę žalą (dėl UAB „xxx“ padarytos žalos).

277Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (15 t., 186 b. l.) civilinio ieškovo atstovė patikslino byloje pareikštus ieškinius ir prašė teismo priteisti: iš L. G. (dėl UAB ,,xxx“ žalos) 163 201,96 Lt (iš jų 86 294,96 Lt PVM ir 76 907 Lt pelno mokesčio), iš R. T. ir UAB ,,xxx“ 94 823 Lt ( iš jų 42 000 Lt PVM ir 52 823 Lt pelno mokesčio), iš L. G. ir UAB ,,xxx“ 320 615 Lt (iš jų 276 141 Lt PVM ir 44 474 Lt pelno mokesčio).

278Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo L. G. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamu nuosprendžiu L. G. nebuvo nuteistas už 76 907 Lt pelno mokesčio įgijimą ar turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pelno mokestį išvengimą apgaule. Dėl to skundžiamo nuosprendžio dalis dėl 163 201,96 Lt civilinio ieškinio priteisimo keičiama, priteista civilinio ieškinio suma mažinama iki 86 294,96 Lt (24 992,75 Eur).

279Nuteistojo R. T. gynėjos apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo priteisti valstybei turtinės žalos atlyginimą solidariai iš visų kaltų asmenų, atmetamas. Nesant prokuroro ar nukentėjusiojo (valstybės, kuriai atstovauja VMI) apeliacinių skundų, apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant pagal nuteistųjų gynėjų skundus, negalima pabloginti nuteistųjų padėties.

280Dėl BK 72 straipsnio taikymo

281Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantų skundų argumentais, kad teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio turto konfiskavimą, taisykles.

282Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna, padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos.

283BK 72 straipsnio 5 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natūra, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

284Pagal teismų praktiką pripažįstama, jog iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, kad neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose

285Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.).

286Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011).

287Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. G., veikdamas su G. S., V. S. ir M. L., padedant G. F., pasisavino didelės vertės UAB „xxx“ priklausantį turtą – 1 928 175,91 Lt, o R. T., veikdamas su G. S., V. S. ir M. L., padedant G. F. bei L. G., pasisavino didelės vertės UAB „xxx“ priklausantį turtą – 415 540,79 Lt.

288Taigi nusikalstamu būdu užvaldytos UAB „xxx“ ir UAB ,,xxx“ priklausančios lėšos buvo kaltininkų padarytų nusikaltimų rezultatas ir atitiko BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšį.

289Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs solidariai priteisti pinigines lėšas iš asmenų, nukrypo nuo teismų praktikos ir padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Be to, skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių motyvų dėl BK 72 straipsnio taikymo.

290Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2013 priimtoje nutartyje nurodė, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 5 dalį iš sukčiavimo bendrininkų konfiskuotini iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti materialią vertę turintys daiktai ar išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma nustatoma ne pagal nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo taisykles, bet pagal bylos duomenis dėl kiekvienam bendrininkui tekusios pinigų sumos ar turto. Tiems duomenims taikomos visos BPK 20 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo taisyklės.

291Nustatant konfiskuotiną sumą, būtina atsižvelgti, kokią konkrečią naudą iš nusikalstamos veikos asmuo gavo, koks jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką, ir į kitus duomenis, reikšmingus konkrečios naudos gavimui identifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2012).

292Nuteistasis L. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad už pinigų išgryninimą mokėjo 10 procentų nuo bendros sumos (5 t., 64–66 b. l.). Pirmosios instancijos teisme jis kategoriškai paneigė šią aplinkybę, tačiau apeliacinės instancijos teisme patvirtino tikrai mokėjęs 10 procentų tarpininkams už paslaugą.

293Taigi apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad už netikrų sąskaitų faktūrų išrašymą, pinigų išgryninimą kaip paslaugą buvo mokama 10 procentų nuo fiktyvių sandorių sumos. Byloje neginčijamai nustatyta, kad minėtas paslaugas L. G. ir R. T. teikė G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, V. S. ir M. L. (dėl jų priimtas jau įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis).

294Nagrinėjamu atveju 10 procentų nuo UAB ,,xxx“ 1 928 175,91 Lt išgrynintos sumos yra 192 817,59 Lt, o nuo UAB ,,xxx“ 415 540,79 Lt išgrynintos sumos – 41 554,08 Lt.

295Nuteistasis G. F. kategoriškai neigė dalyvavęs jam inkriminuotose veikose, tačiau G. S. teisme parodė V. S. jam sakius, kad jis dokumentus ir pinigus perduodavo G. F., o šis – L. G. ir R. T.. Teismas nustatė, kad G. F. vaidmuo padarant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, tačiau iš operatyvinio sekimo metu užfiksuotų duomenų matyti jį buvus pakankamai aktyvų: kontroliuojamais mobiliojo ryšio telefonais intensyviai kontaktavus tiek su L. G., tiek su V. S. Gavęs informaciją apie pervestas pinigines lėšas, jis informuodavo V. S. ir susitardavo, kada V. S., išgryninęs pervestas lėšas, perduos jam, o jis jas grąžindavo L. G. Byloje nėra jokių duomenų, kokią konkrečią naudą iš nusikalstamų veikų gavo G. F., tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad jam už tarpininkavimą nebuvo mokama.

296Nesant galimybės nustatyti, kokiomis dalimis bendrininkai tarpusavyje pasidalijo pasisavintą turtą, teismas tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2010, 2K-138/2014 ir kt.).

297Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad, vadovaujantis

298BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistųjų L. G. ir G. F. konfiskuotino turto vertę atitinkanti 1 735 358,32 Lt (502 594,51 Eur) pinigų suma (iš bendros konfiskuotinos sumos atėmus 10 procentų tarpininkams) turi būti išieškota lygiomis dalimis, t. y. po 867 679,16 Lt (251 297,25 Eur), o iš nuteistųjų L. G., R. T. ir G. F. konfiskuotino turto vertę atitinkanti 373 986,71 Lt (108 314,04 Eur) pinigų suma (iš bendros konfiskuotinos sumos atėmus 10 procentų tarpininkams) turi būti išieškota lygiomis dalimis, t. y. po 124 662,24 Lt (36 104,68 Eur).

299Nuteistojo L. G. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad bendrovės UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“ nereiškė L. G. jokių pretenzijų, neturi reikšmės, sprendžiant konfiskavimo taikymo klausimą.

300Šiame nuosprendyje jau minėta, kad BK 72 straipsnyje numatyto turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės negalima tapatinti su civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo klausimo sprendimu.

301Šiuo aspektu pažymėtina, jog, pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo veikos kvalifikavimui neturi reikšmės. Dėl to atmetamas apeliacinio skundo teiginys, kad byloje nenustatyta, jog L. G. būtų praturtėjęs.

302Dėl aritmetinės klaidos ištaisymo

303Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė aritmetinę klaidą.

304Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodęs, kad L. G. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, teismas jam paskyrė 200 MGL (26 000 Lt) dydžio baudą.

305Analogiška bausmė L. G. paskirta ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos).

306BK 47 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad skiriama bauda nustatoma MGL dydžiais.

307Veikų padarymo metu 1 MGL buvo 125 Lt.

308Atlikus aritmetinį veiksmą (125 x 200 = 25 000) akivaizdu, jog už aptariamus nusikaltimus nurodyta pinigine išraiška bauda yra teisėjos klaida dėl neatidumo, juo labiau kad nurodydama galutinės bausmės dydį (300 MGL), pinigine išraiška jį nurodė teisingai (125 x 300 = 37 500).

309Taip pat nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta analogiška aritmetinė klaida ir nurodant bausmes juridiniams asmenims UAB ,,xxx“ bei UAB ,,xxx“. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės išvengimo) teismas jiems paskyrė po 300 MGL (39 000 Lt) dydžio baudą, nors turėjo būti nurodyta 37 500 Lt (125 x 300 = 37 500). Galutinės bausmės dydis (500 MGL) nurodytas teisingai (125 x 500 = 62 500).

310Šios aritmetinės klaidos ištaisomos ir tai nelaikoma nuteistojo L. G. bei juridinių asmenų teisinės padėties pabloginimu.

311Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

312Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies

3133 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais,

Nutarė

314Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendį pakeisti:

315nustatyti, kad L. G. ir R. T. suklastotus dokumentus įgijo ne už tiksliai nenustatyto dydžio, bet už 10 procentų nuo išrašytų sąskaitų faktūrų sumos dydžio piniginį atlygį;

316nustatyti, kad L. G., padedant G. F., ne apgaule įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto

31792 287,98 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų, bet apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti 26 728,45 Eur (92 287,98 Lt) pridėtinės vertės mokesčio į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą;

318iš L. G. valstybei priteistą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (dėl UAB ,,xxx“ padarytos žalos) sumažinti nuo 163 201,96 Lt iki 24 992,75 Eur, arba 86 294,96 Lt;

319vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti:

320iš L. G. 251 297,25 Eur, arba 867 679,16 Lt (dėl UAB ,,xxx“ lėšų pasisavinimo) ir

32136 104,68 Eur, arba 124 662,24 Lt (dėl UAB ,,xxx“ lėšų pasisavinimo); iš R. T. 36 104,68 Eur, arba 124 662,24 Lt; iš G. F. 251 297,25 Eur, arba 867 679,16 Lt (dėl UAB ,,xxx“ lėšų pasisavinimo) ir 36 104,68 Eur, arba 124 662,24 Lt (dėl UAB ,,xxx“ lėšų pasisavinimo).

322Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. L. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 3. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 200... 4. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxx“ naudai turtinės prievolės... 5. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxx“ naudai turtinės prievolės... 6. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 92 287,98 Lt PVM lėšų įgijimo... 7. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo R. T.... 8. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo R. T.... 9. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 10. L. G. baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų: BK 300... 11. R. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2... 12. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxx“ turto pasisavinimo),... 13. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxx“ naudai turtinės prievolės... 14. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxx“ naudai turtinės prievolės... 15. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 16. R. T. baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų: BK 300... 17. Iš L. G. priteista valstybei 163 201,96 Lt turtinei žalai atlyginti.... 18. Iš R. T. ir juridinio asmens UAB „xxx“ solidariai priteista valstybei 94... 19. Iš L. G. ir juridinio asmens UAB „xxx“ solidariai priteista valstybei 320... 20. Iš L. G. ir G. F., vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, solidariai... 21. Iš L. G., G. F. ir R. T., vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, solidariai... 22. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti: G. F., juridinis asmuo UAB ,,xxx“ ir... 23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 24. L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant G. F. pasisavino L.... 25. 2004 m. spalio–2005 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu, tiksliai teisminio... 26. 1 928 175,91 Lt. Teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytam UAB „xxx“... 27. 494 004,91 Lt; į UAB „xxx“ banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke... 28. Tokiu būdu 2004 m. lapkričio mėn.–2005 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu L.... 29. Be to, L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant G. F.... 30. 2004 m. lapkričio mėn.–2005 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu, tiksliai... 31. Tokiu būdu L. G., veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios... 32. Be to, L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant G. F.... 33. 2004 m. spalio mėn.–2005 m. spalio mėn. laikotarpiu, tiksliai teisminio... 34. Tokiu būdu L. G., veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios... 35. Be to, L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant G. F.... 36. 2005 m. rugsėjo mėn.–2006 m. sausio mėn. laikotarpiu, teisminio įrodymų... 37. Nr. 037290000004467595, esančios AB „Parex“ banke, mokėjimo pavedimais:... 38. 34 000 Lt, 2005 m. gruodžio 29 d. 48 000 Lt pervedė į UAB „xxx“ banko... 39. Tokiu būdu L. G. apgaule, veikdamas vieninga tyčia, per 13 nusikalstamos... 40. R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant L. G. bei G. F.... 41. 2005 m. liepos mėn.–2005 m. gruodžio mėn. laikotarpiu, tiksliai teisminio... 42. Tokiu būdu 2005 m. liepos mėn.–2005 m. gruodžio mėn. laikotarpiu R. T.,... 43. Be to, R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant L. G. bei G.... 44. 2005 m. rugpjūčio mėn.–2005 m. spalio mėn. laikotarpiu Kauno, Vilniaus... 45. Tokiu būdu R. T., veikdamas su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas... 46. Be to, R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant L. G. bei G.... 47. 2005 m. liepos mėn.–2006 m. spalio mėn. laikotarpiu, tiksliai teisminio... 48. G. F., L. G. pateikė R. T. R. T. žinodamas, kad UAB „xxx“ realiai UAB... 49. Tokiu būdu R. T., veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios... 50. Nuteistojo L. G. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas išėjo iš... 51. Nagrinėjamoje byloje 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi teismas konstatavo,... 52. Teismas neteisingai aiškino bei taikė BK 183 straipsnio 2 dalies nuostatas,... 53. Teismas pripažino L. G. kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, iš esmės... 54. Be paties L. G. parodymų, aplinkybę, jog išgrynintos piniginės lėšos... 55. Jeigu nagrinėjant bylą nepaneigti kaltinamojo ir liudytojų parodymai, kad... 56. L. G. veiksmuose nėra ir būtinojo subjektyviosios pusės požymio –... 57. Nagrinėjamoje byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad L. G.... 58. Be to, UAB „xxx“ niekada nereiškė jokių pretenzijų ar ieškinių L. G.... 59. Baudžiamasis procesas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą... 60. Skundžiamu nuosprendžiu teismas apskritai netyrė byloje reikšmingos... 61. Neproporcingai užsitęsęs ikiteisminis tyrimas bei ikiteisminio tyrimo metu... 62. Teismas nepagrįstai nuteisė L. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl... 63. (296 141 Lt) turtinės prievolės sumokėti pridėtinės vertės mokestį... 64. Teismas L. G. kaltę iš esmės grindė vien tik byloje esančia specialisto... 65. Teisme L. G. parodė neperdavęs UAB „xxx“ bei UAB „xxx“ PVM sąskaitų... 66. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad... 67. Nagrinėjamoje byloje patikimais įrodymais nepaneigtas L. G. teiginys, jog UAB... 68. Iš specialisto išvados matyti, kad tyrimui pateikti tik 2004 m. UAB „xxx“... 69. Aplinkybę, kad iš šios specialisto išvados negalima patikimai spręsti, jog... 70. Tokius specialistės teiginius patvirtina byloje esančių UAB „xxx“ PVM... 71. Liudytoja J. L. taip pat parodė, kad iš UAB „xxx“ deklaracijos negalima... 72. Šioje byloje nebuvo atliktas išsamus visos UAB „xxx“ (UAB „xxx“)... 73. Teisme apklausta specialistė A. S. taip pat negalėjo patvirtinti, kad iš... 74. Neturėdama UAB „xxx“ PVM sąskaitų faktūrų, UAB „xxx“ apskritai... 75. Specialistės E. J. konsultacinėje išvadoje, parengtoje pagal analogiškus... 76. Prieštaravimų tarp dviejų specialisčių išvadų teismas nepašalino,... 77. Taigi byloje nesant UAB „xxx“ buhalterinių dokumentų ir registrų už... 78. L. G. kaltę dėl didelės vertės (64 474 Lt) turtinės prievolės sumokėti... 79. Iš UAB „xxx“ pervestų sumų suvestinės lentelės matyti, kad 2004 m. UAB... 80. 2013 m. rugpjūčio 12 d. E. J. konsultacinėje išvadoje, parengtoje pagal... 81. Taigi byloje vienos specialistės išvadą paneigia kita specialių žinių... 82. Teismas iš esmės nemotyvavo L. G. kaltės dėl didelės vertės (92 287,98... 83. Pirma, pirminiame 2011 m. liepos 19 d. kaltinamajame akte ši veika aprašyta... 84. Antra, UAB „xxx“ pinigines lėšas, įskaitant ir PVM sąskaitoje... 85. Trečia, kaltinamajame akte buvo teigiama, kad UAB „xxx“ melagingų PVM... 86. Ketvirta, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas pagal BK 182... 87. Teismas nepagrįstai nuteisė L. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183... 88. Pirma, 2013 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje L. G. nurodė, kad nėra... 89. Antra, byloje apklaustas kaip liudytojas V. S. nepatvirtino L. G. jo prašius... 90. Trečia, byloje nėra duomenų, jog L. G. bendravo su V. S. ar kitais... 91. Ketvirta, vertinant šias dvi veikas taikytini visi apeliacinio skundo... 92. Be to, teismas nepagrįstai priteisė iš L. G. civilinius ieškinius.... 93. Įvertinęs byloje esančius įrodymus apeliantas padarė išvadą, kad 163... 94. Teismas L. G. nepagrįstai taikė turto konfiskavimą ir visiškai nemotyvavo... 95. Pirma, teismo sprendimas priteisti pinigines lėšas iš asmenų solidariai yra... 96. Antra, BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika dėl UAB... 97. 1 928 175,91 Lt pasisavinimo L. G. inkriminuota kaip atlikta kartu su G. F., G.... 98. Trečia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog turto... 99. Nuteistojo L. G. gynėjas apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl... 100. Nuteistojo R. T. gynėja apeliaciniame skunde teigė, kad teismas nuosprendyje... 101. Teismas nepagrįstai nurodė, jog G. F. vaidmuo nustatytas pagal liudytojo G.... 102. Teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais L. G. parodymais... 103. Teismo išvados dėl ginamojo R. T. kaltės yra nepagrįstos, nes: pirma,... 104. Visi šie įrodymai ir aplinkybės teismo nuosprendyje nebuvo vertinami, taip... 105. R. T. parodymai dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo... 106. Teikiant PVM deklaraciją 2005 m. rugsėjo 26 d. R. T. nebuvo žinoma, kad... 107. Antroji PVM deklaracija už 2005 m. rugsėjo mėn. pateikta 2005 m. spalio 26... 108. Dėl UAB „xxx“ turtinės prievolės išvengimo R. T. turėtų būti... 109. Be to, teismas neteisingai sprendė turtinės žalos atlyginimo klausimus.... 110. Teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio turto... 111. Nuteistojo R. T. gynėja apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl... 112. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus... 113. Nuteistųjų L. G. ir R. T. gynėjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.... 114. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų L. G. ir R. T. kaltė padarius jiems... 115. BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303... 116. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei... 117. Nagrinėjamoje byloje L. G. ir R. T. nuteisti jiems inkriminuotas veikas... 118. L. G. ir R. T. jiems inkriminuotas veikas padarė, veikdami su V. S. ir M. L..... 119. Dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų... 120. Nuteistojo R. T. gynėja apeliaciniame skunde nurodė, kad nagrinėdamas bylą... 121. Toks skundo motyvas atmetamas kaip nepagrįstas.... 122. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus apeliantė pirmiausia sieja su... 123. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, kad teismas savo... 124. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog vertinusio įrodymus pirmosios... 125. Kita sąlyga įrodymų vertinimui – įrodymai turi būti vertinami,... 126. 4 dalyse.... 127. Apeliantė skunde teigė, kad teismas negalėjo remtis ikiteisminio tyrimo metu... 128. L. G. parodymais ir juos laikyti įrodymu, nes jie teisme nebuvo ištirti, L.... 129. Toks skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.... 130. Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti... 131. Nr. 2K-287/2013). Nagrinėjamoje byloje vertindamas ikiteisminio tyrimo metu... 132. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems parodymams... 133. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ne visi ikiteisminio tyrimo metu duoti L.... 134. Byloje nėra jokių duomenų, jog L. G. buvo kaip nors neteisėtai paveiktas... 135. Šiame nuosprendyje jau minėta, kad pagal BPK 20 straipsnio nuostatas... 136. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų visetu, patvirtinusiu L. G.... 137. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti L. G.... 138. Nuteistojo L. G. gynėjas apeliaciniame skunde teigė, kad teismas nepagrįstai... 139. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.... 140. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atleisto nuo baudžiamosios... 141. BK 391 straipsnyje numatytu pagrindu asmens parodymai vertinami pagal... 142. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos... 143. Aplinkybė, jog tyrėjas G. S. pasakė sąskaitų numerius, datas, kai kurių... 144. Nepagrįstas nuteistojo L. G. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad... 145. Nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai nurodyti BPK 305... 146. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo teigti,... 147. BPK 305 straipsnio nuostatų, jame išdėstytos: įrodytomis pripažintų... 148. Teisėjų kolegija teigia, kad skundžiamas nuosprendis surašytas,... 149. Nuteistojo L. G. gynėjas apeliaciniame skunde teigė, kad nagrinėjamos bylos... 150. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti.... 151. Iš Kauno apygardos prokuratūros 2010 m. balandžio 23 d. nutarimo dėl... 152. G. F., L. G. ir R. T. veikų buvo baigiamas, o kitų nusikalstamų veikų... 153. Atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia... 154. Pažymėtina, kad L. G. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika... 155. L. G., R. T. ir G. F. nėra kaltinami veikę organizuota grupe su asmenimis,... 156. Taigi ikiteisminis tyrimas dėl L. G., R. T. ir G. F. veikų buvo atskirtas,... 157. Gynėjas neteisus apeliaciniame skunde nurodęs, jog teismas 2012 m.... 158. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (15 t., 49 b. l.) matyti, kad, pradėjus... 159. Gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigė, kad teismas išėjo iš... 160. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apie M. L. ir V. S.... 161. Apeliacinio skundo argumentas dėl M. L. ir V. S. teisės į gynybą pažeidimo... 162. Taigi pirmosios instancijos teismas, nepažeidęs BPK 255 straipsnio... 163. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu... 164. Dėl UAB ,,xxx“ turto pasisavinimo... 165. Byloje nustatyta, kad L. G., būdamas UAB „xxx“ direktorius ir pagal... 166. Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės... 167. Apie tokio sumanymo buvimą kaltininko veikloje sprendžiama atsižvelgiant į... 168. Nuteistasis L. G. neigė pasisavinęs jam inkriminuotą UAB ,,Linarsta“... 169. Nuteistojo gynėjas skunde nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina liudytojai... 170. Liudytojas D. S. teisme parodė, kad apie pusę metų dirbo statybos darbų... 171. Liudytojas A. V. teisme teigė, jog gali būti, kad L. G. su darbuotojais... 172. Liudytojas R. P. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus,... 173. Tokie aptarti liudytojų parodymai, priešingai negu teigė gynėjas,... 174. Nuteistojo versijos dėl piniginių lėšų panaudojimo atsiskaitymui su... 175. Iš protokolo dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių atlikimo duomenų (1... 176. Kita vertus, versiją, jog grynaisiais pinigais buvo mokami atlyginimai, L. G.... 177. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl... 178. Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad vien kaltininko nurodymas, jog bendrovės... 179. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas įrodymais gali būti tik duomenys,... 180. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigė, kad byloje nėra nė vieno... 181. Atkreipiamas dėmesys, kad pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai... 182. Nagrinėjamoje byloje aptariamas nusikaltimas buvo baigtas, L. G. gavus... 183. Nepagrįstas jokiais įrodymais gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog... 184. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus... 185. Pažymėtina ir tai, jog BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos... 186. Atmestinas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad byloje... 187. Nagrinėjamoje byloje nustatytas UAB „xxx“ turto pasisavinimo mechanizmas:... 188. UAB „xxx“, „xxx“, „xxx“ – banko sąskaitas, pasinaudojant... 189. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visų išdėstytų aplinkybių kontekste... 190. L. G. tiesiogine tyčia, t. y. aiškiai suvokdamas, kad jo žinioje buvusį... 191. Dėl UAB ,,xxx“ turto pasisavinimo... 192. Byloje nustatyta, kad R. T., būdamas UAB „xxx“ direktorius ir pagal... 193. Byloje nustatyta, kad UAB ,,xxx“ ir UAB „xxx“ turto pasisavinimo... 194. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja ginamojo nekaltumą grindė tuo, jog R.... 195. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia R. T. kaltės, nes pagal turto pasisavinimo... 196. Dėl tos pačios priežasties atmetamas nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo... 197. Apeliantė skunde teigė, kad R. T. nuosekliai tvirtino piniginių lėšų... 198. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas... 199. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši teismo išvada atitinka tiek bylos... 200. Dėl liudytojo R. P. parodymų kaip įrodymo, pagrindžiančio išgrynintų... 201. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje... 202. Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. T., būdamas UAB ,,xxx“ vadovas ir savo... 203. Taigi gynėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia teismo... 204. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visų išdėstytų aplinkybių kontekste... 205. R. T. tiesiogine tyčia, t. y. aiškiai suvokdamas, kad jo žinioje buvusį... 206. Nors nuteistojo L. G. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad L. G. už... 207. Nuteistojo L. G. gynėjas apeliaciniame skunde nedetalizavo, kokius konkrečius... 208. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis... 209. Byloje neginčijamai nustatyta, kad be L. G. pagalbos R. T. nebūtų galėjęs... 210. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. G. veika... 211. Dėl UAB ,,xxx“ naudai turtinės prievolės panaikinimo ir išvengimo... 212. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė... 213. Nepagrįstas L. G. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas L. G.... 214. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis... 215. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis,... 216. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo... 217. 2K-265-693/2015 ir kt.).... 218. Apgaulė PVM sukčiavimo bylose dažniausiai reiškiasi per PVM mokėtojo... 219. 2K-34/2011 ir kt.).... 220. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė L. G. veiksmuose buvus... 221. Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB ,,xxx“ su ūkio subjektais UAB... 222. Tai, jog sandoriai tarp UAB ,,xxx“ ir bendrovių UAB „xxx“, UAB ,,xxx“... 223. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde ginčijo specialisto išvadą Nr.... 224. Pirmosios instancijos teismas atliko gana išsamią šių išvadų analizę:... 225. Išanalizavusi bylos medžiagą ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus... 226. Išvada Nr. 5-1/119 nėra prieštaringa, nes jos sąlyginumas rėmėsi... 227. Neįtikinamas nuteistojo L. G. aiškinimas, jog UAB „xxx“, UAB ,,xxx“ ir... 228. Liudytoja J. L. parodė, kad ji į buhalterinę apskaitą įtraukė visus jai... 229. Tai, kad liudytoja J. L. tiksliai neįvardijo, kokių konkrečiai įmonių... 230. Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla tik esant kaltininko tiesioginei... 231. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos subjektyvieji... 232. Vertinant nuteistojo L. G. veiksmų turinį darytina išvada, jog jis suvokė,... 233. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. G. kaltė... 234. Dėl UAB ,,xxx“ naudai turtinės prievolės panaikinimo ir išvengimo... 235. Skundžiamu nuosprendžiu R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad... 236. Nuteistojo R. T. gynėja apeliaciniame skunde teigė, kad R. T. veikoje nėra... 237. Toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.... 238. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. T., būdamas UAB „xxx“... 239. Nustatytos aplinkybės objektyviai paneigia gynėjos apeliacinio skundo... 240. R. T. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios sukčiauti. R. T., pateikdamas... 241. Nuteistojo R. T. aiškinimas nežinojus, jog UAB „xxx“ jokios veiklos... 242. Teismas pagrįstai pripažino R. T. žinojus, kad UAB „xxx“ realiai veiklos... 243. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. T., atlikdamas aptartus veiksmus, veikė... 244. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. G. buvo pažįstamas su V. S., per... 245. Šios byloje nustatytos aplinkybės paneigia nuteistojo L. G. parodymus, kad... 246. Tai, kad apklaustas kaip liudytojas V. S. nepatvirtino L. G. jo prašius kokių... 247. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas už... 248. Kita vertus, G. S. teisme patvirtino, kad UAB ,,xxx“ buvo išrašyta PVM... 249. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad įrodyta L. G.... 250. Nesant byloje paduoto prokuroro apeliacinio skundo, teisėjų kolegija negali... 251. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad dvi R. T. veikos... 252. Dėl pridėtinės vertės mokesčio lėšų įgijimo apgaule... 253. Skundžiamu nuosprendžiu L. G. nuteistas už tai, kad padedant G. F. apgaule... 254. Dėl nuteistojo L. G. kaltės sukčiavus teismas savo išvadas pagrindė... 255. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nedetalizavo, su kokiais konkrečiais... 256. Iš 2007 m. liepos 27 d. surašytos specialisto išvados Nr. 5-1/100 dėl UAB... 257. Liudytojai A. V. ir J. L. patvirtino, kad UAB ,,xxx“ jokių darbų bendrovei... 258. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigė, kad byloje nebuvo tiriama, ar... 259. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, nes UAB... 260. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje... 261. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos priimtoje... 262. Nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė tuo, kad L. G., padedant G. F.,... 263. Taigi apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad L. G., padedant G. F., ne... 264. 2005 m. rugsėjo mėn.–2006 m. sausio mėn. laikotarpiu, teisminio įrodymų... 265. Nr. 037290000004467595, esančios AB „Parex“ banke, mokėjimo pavedimais:... 266. 34 000 Lt, 2005 m. gruodžio 29 d. 48 000 Lt pervedė į UAB „xxx“ banko... 267. Tokiu būdu L. G., padedant G. F., tyčia per 13 nusikalstamos veikos epizodų... 268. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija... 269. Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, proceso dalyviams... 270. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus nusikalstamos veikos, numatytos BK... 271. Dėl bausmių... 272. Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmių skyrimą abiem kaltininkams.... 273. Dėl civilinių ieškinių... 274. BPK 109 straipsnis įtvirtina, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese... 275. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas,... 276. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo L. G. gynėjo apeliacinio skundo... 277. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (15 t., 186 b. l.)... 278. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo L. G. gynėjo apeliacinio skundo... 279. Nuteistojo R. T. gynėjos apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo... 280. Dėl BK 72 straipsnio taikymo... 281. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantų... 282. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas konfiskuotinas, t. y. priverstinai... 283. BK 72 straipsnio 5 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija,... 284. Pagal teismų praktiką pripažįstama, jog iš nusikalstamos veikos gautas... 285. Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.).... 286. Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas... 287. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. G., veikdamas su G. S., V. S. ir M. L.,... 288. Taigi nusikalstamu būdu užvaldytos UAB „xxx“ ir UAB ,,xxx“... 289. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs... 290. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2013... 291. Nustatant konfiskuotiną sumą, būtina atsižvelgti, kokią konkrečią naudą... 292. Nuteistasis L. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad už pinigų... 293. Taigi apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad už netikrų sąskaitų... 294. Nagrinėjamu atveju 10 procentų nuo UAB ,,xxx“ 1 928 175,91 Lt išgrynintos... 295. Nuteistasis G. F. kategoriškai neigė dalyvavęs jam inkriminuotose veikose,... 296. Nesant galimybės nustatyti, kokiomis dalimis bendrininkai tarpusavyje... 297. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad,... 298. BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistųjų L. G. ir G. F. konfiskuotino turto... 299. Nuteistojo L. G. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad... 300. Šiame nuosprendyje jau minėta, kad BK 72 straipsnyje numatyto turto... 301. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje... 302. Dėl aritmetinės klaidos ištaisymo... 303. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamo nuosprendžio... 304. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodęs, kad L. G. pripažintas kaltu... 305. Analogiška bausmė L. G. paskirta ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (trys... 306. BK 47 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad skiriama bauda nustatoma MGL... 307. Veikų padarymo metu 1 MGL buvo 125 Lt.... 308. Atlikus aritmetinį veiksmą (125 x 200 = 25 000) akivaizdu, jog už aptariamus... 309. Taip pat nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta analogiška aritmetinė... 310. Šios aritmetinės klaidos ištaisomos ir tai nelaikoma nuteistojo L. G. bei... 311. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.... 312. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 313. 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais,... 314. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendį pakeisti:... 315. nustatyti, kad L. G. ir R. T. suklastotus dokumentus įgijo ne už tiksliai... 316. nustatyti, kad L. G., padedant G. F., ne apgaule įgijo Lietuvos Respublikos... 317. 92 287,98 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų, bet apgaule išvengė... 318. iš L. G. valstybei priteistą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti... 319. vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti:... 320. iš L. G. 251 297,25 Eur, arba 867 679,16 Lt (dėl UAB ,,xxx“ lėšų... 321. 36 104,68 Eur, arba 124 662,24 Lt (dėl UAB ,,xxx“ lėšų pasisavinimo); iš... 322. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....