Byla 1A-37-396/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo), teisėjų: Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Martynai Paušaitei, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Vilmai Vidugirienei, gynėjams advokatams V. K., P. P., A. Š., nuteistiesiems T. T., V. P., teismo medicinos ekspertui V. K., vertėjoms Žanai Tadorovskajai, A. K.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Vilmos Vidugirienės ir nuteistosios T. T. gynėjo advokato V. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

3T. T. pripažinta kalta ir nuteista:

4- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų;

5- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. pardavimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

6- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. pardavimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

8T. T. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir 2013 m. liepos 13 d. pardavimo) ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir 2013 m. liepos 26 d. pardavimo) išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

9Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki 2014 m. liepos 13 d. Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. liepos 14 d.

10Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti 930 Lt, kurie buvo rasti ir paimti T. T. asmens kratos metu, o laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šį turtą panaikintas.

11V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – viešaisiais darbais trims mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti per mėnesį 20 valandų visuomenės labui.

12Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2014 m. liepos 27 d., ir nustatyta, kad V. P. paskirtas trijų mėnesių viešųjų darbų atlikimo laikas turi būti neatlygintinai išdirbtas per mėnesį 18 valandų visuomenės labui.

13Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti T. T. nuosavybės teisių apribojimą į jai nuosavybės teise priklausantį turtą: pinigines lėšas, esančias jos vardu registruotose AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. ( - ) ir AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. ( - ); nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. dalį žemės sklypo, esančio Laukelio kaime, Šalčininkų seniūnijoje, Šalčininkų rajone (unikalus Nr.: ( - )), dalį žemės sklypo, esančio Laukelio kaime, Šalčininkų seniūnijoje, Šalčininkų rajone (unikalus Nr.: ( - )), dalį žemės sklypo, esančio Laukelio kaime, Šalčininkų seniūnijoje, Šalčininkų rajone (unikalus Nr.: ( - )), dalį žemės sklypo, esančio Petroškų kaime 4A, Šalčininkų seniūnijoje, Šalčininkų rajone (unikalus Nr.: ( - )), dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr.: ( - )), dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr.: ( - )), dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr.: ( - )), dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr.: ( - )), dalį pastato – kiemo rūsio (unikalus Nr.: ( - )), dalį kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statinių (unikalus Nr.: ( - )), dalį buto/patalpos, esančios ( - ) (unikalus Nr.: ( - )).

14Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintos kaltomis ir nuteistos Z. T. bei N. K., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų negauti.

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

16T. T. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad nuo tiksliai tyrimo metu nenustatytos datos iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. laikė su savimi 1,1995 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kai tą pačią dieną 20 val. 53 min. name, esančiame ( - ), už 60 Lt pardavė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 7.

17Taip pat T. T. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad nuo tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. laikė su savimi 0,822 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kai tą pačią dieną 16 val. 56 min. pro namo, esančio ( - ), langą už 40 Lt pardavė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 7.

18Taip pat T. T. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad nuo tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. kartu su N. K. laikė ne mažiau kaip 1 371,46 g miltelių, kurių sudėtyje yra 387,251 g narkotinės medžiagos – heroino ir 295,862 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, N. K. name, esančiame ( - ), kai tą pačią dieną 20 val. 10 min. minėtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos kratos metu minėtame name.

19T. T. buvo kaltinama tuo, kad tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 16,968 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią laikė su savimi iki 2013 m. liepos 13 d. name, esančiame ( - ), kai tą pačią dieną apie 17 val. 00 min. minėtame name už 300 JAV dolerių pardavė A. A. minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

20Taip pat T. T. buvo kaltinama tuo, kad tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 3,4850 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 2013 m. liepos 26 d. 12 val. 27 min. ir 14 val. 09 min. telefoninių pokalbių su V. P. metu susitarė, jog parduos jam narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), ir tą pačią dieną apie 14 val. 45 min. pagalbinėse patalpose, esančiose už namo, esančio ( - ), per tyrimo metu tiksliai nenustatytą asmenį už 140 Lt pardavė V. P. minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

21V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 26 d. apie 14 val. 45 min. pagalbinėse patalpose, esančiose už namo, esančio ( - ), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, per tyrimo metu tiksliai nenustatytą asmenį nusipirko už 140 Lt, t. y. įgijo nedidelį kiekį – 3,4850 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią laikė su savimi ir gabeno Vilniaus mieste savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. ( - ), iki Dariaus ir Girėno g. 17, Vilniuje, kur netrukus po nusikaltimo padarymo buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

22Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Vilma Vidugirienė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalis dėl T. T. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. liepos 13 d. nusikalstamos veikos) ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. liepos 26 d. nusikalstamos veikos) panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

23T. T. pripažinti kalta:

24- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. liepos 13 d. nusikalstamos veikos) ir jai paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę;

25- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. liepos 26 d. nusikalstamos veikos) ir jai paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

26Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir T. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

27Taip pat pripažinti įrodytomis aplinkybes, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. parduotas narkotines medžiagas T. T. neteisėtai laikė, turėdama tikslą jas platinti (nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje).

28Pripažinti įrodyta aplinkybę, kad V. P. iš anksto susitarė su T. T. dėl narkotinių medžiagų įgijimo (nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje).

29Skundžiamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. nusikalstamų veikų patikslinti formuluotes ir vietoj „psichotropinių medžiagų“ pakeisti į „narkotinių medžiagų“.

30Prokurorė apeliaciniame skunde išsamiai išdėsto skundžiamojo nuosprendžio turinį ir nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamo įstatymo pritaikymo bei nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

31Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas T. T. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl 2013 m. liepos 13 d. nusikalstamos veikos), nepagrįstai nesivadovavo A. A. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pažymima, kad A. A. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, t. y. telefoninių pokalbių garso įrašai, mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolas.

32Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. A. atpažinimas pagal nuotraukas neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 192 straipsnio reikalavimų. Pasak apeliantės, atpažinimas gali būti daromas pagal asmens nuotrauką, jeigu parodyti asmens negalima, ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti (BPK 192 straipsnio 5 dalis). Priežastys, dėl kurių negalima asmens parodyti, įstatyme nėra nurodytos, todėl ši teisė palikta spręsti ikiteisminio tyrimo veiksmą atliekantiems asmenims. Prokurorė tvirtina, kad T. T. atpažinimas pagal nuotraukas buvo atliktas būtent pasirenkant tokią ikiteisminio tyrimo taktiką, nes kitu atveju būtų pakenkta ikiteisminiam tyrimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. T. buvo taikomas slaptas sekimas, todėl parodyti T. T. atpažinti pagal BK 192 straipsnio 1 dalies nuostatas nebuvo galima. Todėl, prokurorės nuomone, šis ikiteisminio tyrimo veiksmas, priešingai nei nurodoma skundžiamajame nuosprendyje, atitiko BK 192 straipsnio reikalavimus.

33Skunde taip pat nurodoma, kad kitų liudytojų neatvykimas į teisiamąjį posėdį ir parodymų nedavimas nuteistosios T. T. kaltės pagrindimui (2013 m. liepos 13 d. nusikalstamos veikos) jokios reikšmės neturėjo, nes apie narkotinių medžiagų pirkimo aplinkybes šie liudytojai nieko nežinojo.

34Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai T. T. išteisino dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl 2013 m. liepos 26 d. nusikalstamos veikos). Prokurorė pažymi, kad iš byloje esančių įrodymų, t. y. telefoninių pokalbių stenogramos, garso įrašų, akivaizdu, jog nuteistasis V. P. dėl narkotikų įsigijimo skambindavo T. T. ir tardavosi. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo V. P. parodymai, iš kurių matyti, kad jis jokių kitų reikalų, be narkotinių medžiagų įsigijimo, su čigonais neturėjo. Be to, kiekvieną kartą įsigyjant narkotines medžiagas T. T. pati šių medžiagų tiesiogiai neperduodavo, o tiesiog nurodydavo, kur jos yra padėtos, pvz. spintelėje prie durų. Tai, kad T. T. pati fiziškai neperduodavo V. P. narkotinių medžiagų, nesuteikia pagrindo T. T. išteisinti dėl narkotinių medžiagų pardavimo.

35Skunde nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi suformuota teismų praktika, pašalindamas iš kaltinimo narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybę, tačiau nepagrįstai pašalino aplinkybę, jog šias narkotines medžiagas T. T. neteisėtai laikė, turėdama tikslą jas parduoti. Pasak apeliantės, įvertinus nustatytą nevienkartinį narkotinių medžiagų pardavimą, V. P. ir A. A. parodymus apie tai, jog ne vieną kartą narkotines medžiagas jie įgijo iš to paties asmens, bei tai, kad nei pati T. T., nei kartu su nuteistąja gyvenę šeimos nariai patys narkotikų nevartoja, pagrįstai konstatuotina, jog šias narkotines medžiagas T. T. neteisėtai laikė, būtent turėdama tikslą jas platinti.

36Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai pašalino ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytą aplinkybę dėl V. P. susitarimo su T. T. pirkti narkotines medžiagas. Pasak apeliantės, šią aplinkybę patvirtina telefoniniai pokalbiai, užfiksuoti tarp T. T. ir V. P.. Be to, pats V. P. apklausų metu tvirtino, kad jokių kitų reikalų su T. T., be narkotinių medžiagų įgijimo, neturėjo.

37Nuteistosios T. T. gynėjas advokatas V. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalis, kuriomis T. T. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. rugpjūčio 16 d. nusikalstamos veikos), panaikinti, o skundžiamojo nuosprendžio dalį, kuria T. T. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. rugpjūčio 8 d. nusikalstamos veikos), panaikinti arba pakeisti, t. y. taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme.

38Skunde nurodoma, kad pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas T. T. pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2013 m. rugpjūčio 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. nusikalstamų veikų), remdamasis tik nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų metu gautais duomenimis, t. y. liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, ir tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio 2 dalies bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto nuostatas.

39Gynėjo nuomone, nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo atlikti pažeidžiant tiek procesinius, tiek materialinius baudžiamosios teisės reikalavimus, todėl šie duomenys negali būti pripažinti įrodymais. BPK 159 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas reikalavimas, kad nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus galima atlikti tik tais atvejais, kai asmeniui yra siūloma padaryti nusikalstamą veiką ar dalyvauti ją darant, t. y. ikiteisminio tyrimo teisėjas gali leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus tik tuo atveju, kai yra aiškių ir neginčijamų duomenų, kad asmuo, prieš kurį nukreiptas šis veiksmas, tikrai siūlo kitam asmeniui daryti nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad T. T. tikrai siūlė liudytojui Nr. 7 pirkti iš jos (nuteistosios) narkotines medžiagas. Pasak apelianto, ši išvada buvo grindžiama tik liudytojo Nr. 7 parodymais, kurie byloje nebuvo patikrinti. Be to, nebuvo apklaustas ir liudytojo Nr. 7 draugas, kuris buvo atvykęs kartu pirkti narkotinių medžiagų pas T. T.. Todėl negalima konstatuoti, kad toks pasiūlymas tikrai įvyko.

40Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, jog nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai gali būti atliekami tik asmenims, apie kurių galimą nusikalstamą veiką turima pakankamai konkrečių duomenų, o vien gandų ar kitos nepatikrintos informacijos nepakanka, t. y. duomenų, kurie atitinka įrodymams keliamus reikalavimus. Gynėjo nuomone, šiuo atveju prieš pradedant atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų apie tai, kad T. T. prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Todėl šiomis aplinkybėmis nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų taikymas laikytinas provokacija, kurios metu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais ar būti kitaip taikomi kaltei pagrįsti.

41Skunde remiamasi nacionaline teismų praktika ir nurodoma, kad provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti pasitelkiant teisėsaugos institucijas – patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta sukursčius (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-52/2001, Nr. 2K-262/2012).

42Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neatsižvelgė į tai, kad T. T. ir jos šeima buvo nuolat terorizuojama (gąsdinama, bauginama) reikalaujant nepažįstamiems asmenims parduoti narkotikų, t. y. daryti nusikalstamas veikas. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai J. T., L. T., Z. T., taip pat 2013 m. vasario 12 d. tarnybiniame pranešime ir 2013 m. vasario 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Gynėjo teigimu, būtent pareigūnų ir jų pasitelktų asmenų ilgai trunkantys veiksmai, kuriais buvo bauginama T. T. šeima, ilgainiui palaužė nuteistosios valią, ir tikėdamasi, kad gavę narkotinių medžiagų daugiau jų namuose nepažįstami asmenys nepasirodys, 2013 m. rugpjūčio 8 d. ji pardavė liudytojui Nr. 7 narkotinių medžiagų – kanapių. Būtina įvertinti ir tai, kad T. T. nusikalstamą veiką padarė ne siekdama pasipelnyti ar kitais nusikalstamais tikslais, o tik norėdama apsaugoti savo šeimą nuo agresyviai nusiteikusių asmenų, kurie nuolat reikalavo narkotikų iš jos šeimos.

43Siekiant nustatyti, ar atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, T. T. nebuvo išprovokuota padaryti nusikalstamą veiką, turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas faktinis pagrindas leisti įslaptintam liudytojui Nr. 7 atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš nuteistąją, ar buvo laikytasi procesinės tvarkos, suteikiant šį leidimą, ar atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus nebuvo daromas provokuojamas poveikis, kurio nesant nusikalstama veika nebūtų padaryta (Kasacinės nutartys Nr. 2A-P-6/2008, Nr. 2K-418/2010, Nr. 2K-192/2010 ir kt.).

44Gynėjas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad leidžiant atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo leista slapta fiksuoti pirkimo – pardavimo sandorius techninėmis priemonėmis darant garso ir vaizdo įrašus, tačiau duomenų apie garsų įrašų darymą byloje nėra. Apelianto nuomone, tikėtina, kad nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų metu liudytojas Nr. 7 aktyviai prašė ir įtikinėjo T. T. parduoti jam kanapių. Be to, nagrinėjamojoje byloje nėra pateikti telefoniniai pokalbiai, vykę tarp T. T. ir liudytojo Nr. 7, nors iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2013 m. kovo 1 d. nuteistosios telefoniniai pokalbiai buvo klausomi bei daromi jų įrašai.

45Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo nustatyta, ar T. T. buvo įsigijusi ir laikė narkotines medžiagas, turėdama tikslą jomis disponuoti iki 2013 m. rugpjūčio 8 d., t. y. iki nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo. Be to, būtina atsižvelgti ir į nuteistosios T. T. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kurių metu ji tvirtino, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu įslaptintas liudytojas, kurį pažinojo kaip sūnaus draugą, labai prašė parduoti kanapių, o ji, net nenorėdama imti pinigų, šį prašymą įvykdė. Pasak apelianto, remiantis EŽTT praktika, prašymas gauti narkotinių ar psichotropinių medžiagų apeliuojant į prašomo asmens gailestį ir skundžiantis bloga savijauta dėl atitinkamos medžiagos stokos, vertinamas kaip spaudimas daryti nusikalstamą veiką.

46Taip pat apeliantas skunde tvirtina, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai, atlikti 2013 m. rugpjūčio 16 d., yra pertekliniai, nes valstybės tikslas yra ginti žmogaus teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti.

47Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje pateikti procesiniai dokumentai, t. y. 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniai pranešimai, 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. apžiūros protokolai, 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. apžiūros protokolai, negali būti pripažinti įrodymais, kadangi jie surašyti pažeidžiant BPK 179 straipsnio reikalavimus.

48BPK 179 straipsnyje nurodoma, kad atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Taip pat protokole turi pasirašyti tyrimo veiksmus atlikę visi asmenys. Tačiau šiuo atveju, apelianto teigimu, pirmiau nurodyti procesiniai dokumentai buvo surašyti kompiuterinės technikos pagalba ir atspausdinti policijos įstaigos tarnybinėse patalpose, o ne iš karto po atliktų tyrimo veiksmų, kurie vyko automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Geologų g. 16, Vilniuje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklausti tyrėjai V. B. (V. B.), J. T. (J. T.) bei liudytojas Nr. 7 apie tyrimo veiksmų protokolų surašymo ir pasirašymo aplinkybes nieko nepaaiškino.

49Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad byloje, be tarnybinių pranešimų Nr. 10-5-PR5-1271 ir Nr. 10-5-PR5-1343, kuriuose užfiksuota, jog 2013 m. rugpjūčio 8 d. atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pareigūnas V. B. davė liudytojui Nr. 7 tris banknotus po 20 Lt, kurių Nr. AF 7734388, Nr. AE 9259237 ir Nr. AF 936306, o 2013 m. rugpjūčio 16 d. davė liudytojui Nr. 7 du banknotus po 20 Lt, kurių Nr. AB 0231227 ir Nr. AA 9993966, nėra duomenų, patvirtinančių, kad liudytojas Nr. 7 būtent šio nominalo banknotais atsiskaitė T. T. už nupirktas narkotines medžiagas – kanapes. Gynėjo teigimu, duomenys, užfiksuoti paminėtuose tarnybiniuose pranešimuose, negali būti vertinami kaip įrodymai pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį.

50Nuteistosios T. T. gynėjas skunde pažymi, kad liudytojais apklaustų tyrėjų V. B. ir J. T. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, prieštarauja duomenims, užfiksuotiems tyrimo veiksmų atlikimo 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. protokoluose. Pareigūnai tvirtino, kad liudytojas Nr. 7, atlikdamas nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, buvo nuolat stebimas, tačiau iš byloje pateiktų duomenų, t. y. 2013 m. rugpjūčio 9 d. ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. protokolų dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo, 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. apžiūros protokolų, 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolų, 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. vaizdo įrašų, konstatuotina, jog liudytojas Nr. 7 nebuvo nuolat stebimas bei kontroliuojamas, todėl narkotinių medžiagų – kanapių galėjo įsigyti ir iš tyrimo nenustatytų asmenų bei kitoje vietoje.

51Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino T. T. kalta ir nuteisė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, t. y. jog T. T., veikdama kartu su N. K., disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Pasak apelianto, tokiu būdu buvo pažeistos BPK 1 straipsnio 1 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies ir BPK 305 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos.

52Skunde remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad BK 260 straipsnyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, todėl kiekviena iš jų turi būti įrodytos, o ne preziumuojamos iš kitų BK 260 straipsnio atitinkamoje dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (Kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009). Apeliantas tvirtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje nebuvo nustatytas tikslas parduoti didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, todėl sprendžiant, ar kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, būtina atsižvelgti į šių medžiagų kiekį, jų įgijimo, laikymo, suradimo ir kitas aplinkybes (Kasacinės nutartys Nr. 2K-113/2011,

53Nr. 2K-119/2011).

54Skunde pažymima, kad nuteistosios T. T. name, atliekant kratą, nebuvo rasta maišelių su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, paruoštų pardavimui. Šios aplinkybės, gynėjo nuomone, paneigia skundžiamojo nuosprendžio argumentus, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė T. T. ir ji jas laikė, turėdama tikslą parduoti.

55Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai vadovavosi nenuosekliais ir prieštaringais N. K. parodymais. Gynėjo teigimu, N. K. parodymai apie krepšio atsiradimą jos namuose yra prieštaringi. Be to, apeliantas skunde neatmeta galimybės, kad N. K. galimai buvo sąmoningai įtikinėjama pakeisti pirminius savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Šioje byloje N. K. taip pat nuteista, todėl siekdama išvengti atsakomybės galėjo pateikti neteisingas ar išgalvotas aplinkybes.

56Gynėjas skunde tvirtina, kad T. T. negalėjo 2013 m. sausio mėn. ar vėliau atnešti krepšį į N. K. namus, nes nuteistoji sunkiai serga, o laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. sausio 31 d. ji buvo gydoma ligoninėje. Apeliantas nurodo, kad nuteistosios T. T. sunkią sveikatos būklę patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, t. y. epikrizės, ligos istorijų epikrizių nuorašai, įvairūs išrašai, taip pat liudytojų L. T. ir J. T. parodymai. Be to, nuo 2012 m. vasario 7 d. T. T. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ji yra nedarbinga.

57Apelianto tvirtinimu, nuteistosios T. T. kaltė negalėjo būti grindžiama 2013 m. gruodžio 11 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus protokoluose bei 2013 m. lapkričio 22 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokole užfiksuotais duomenimis, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pateikta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Viktoro Dovydaičio 2013 m. vasario 27 d. nutartis, patvirtinanti šių duomenų teisėtumą. Be to, užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys neatskleidžia jokios reikšmingos informacijos, kurios pagrindu būtų galima konstatuoti apie T. T. ir N. K. bendrininkavimą darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

58Skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad N. K., priešingai nei nurodoma skundžiamajame nuosprendyje, turėjo piniginių lėšų, nes vertėsi cigarečių kontrabanda, nuolat pirkdavo alkoholinius gėrimus, turėjo sugyventinį, kuris dažnai važinėjo į užsienį ir pan. Be to, specialistų išvadose konstatuota, kad rasti rankų pėdsakai yra palikti ne T. T. ir ne N. K..

59Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad nuteistoji T. T. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl 2013 m. rugpjūčio 8 d. nusikalstamos veikos), pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, todėl prašo šią aplinkybę nustatyti kaip atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, nuteistoji praeityje nėra teista, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, ji paskirta nepilnamečių vaikų globėja, turi rimtų sveikatos problemų, yra neįgali, nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, reikalingas intensyvus stacionarinis gydymas bei nuolatinė medicininė priežiūra. Nuteistoji T. T. įvertino savo neteisėtą veiką ir ateityje jos nekartos. Todėl gynėjas prašo nuteistajai T. T. taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apelianto nuomone, nėra pagrindo nuteistajai T. T. taikyti kardomąją priemonę – suėmimą.

60Prokurorė prašo Vilniaus apygardos prokuratūros skundą tenkinti, o nuteistosios T. T. gynėjo skundą – atmesti.

61Nuteistoji T. T. ir jos gynėjai prašo nuteistosios gynėjo skundą patenkinti, o prokurorės skundą – atmesti.

62Nuteistasis V. P. ir jo gynėjas advokatas P. P. prašo prokurorės skundą atmesti.

63Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir nuteistosios T. T. gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria T. T. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. liepos 13 d. nusikalstamos veikos) ir BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. liepos 26 d. nusikalstamos veikos) išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, naikinama ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

64Pažymėtina tai, kad prokurorės apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama V. P. kaltė dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (prašoma tik pripažinti įrodyta aplinkybę, kad jis iš anksto susitarė su T. T. dėl narkotinių medžiagų įgijimo), todėl ši skundžiamojo nuosprendžio dalis neperžiūrima. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį peržiūri tik atsižvelgdamas į paduotų apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

65Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas T. T. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. liepos 13 d. nusikalstamos veikos) ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. liepos 26 d. nusikalstamos veikos), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o skundžiamajame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Taip pat prokurorė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybes, jog 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. parduotas narkotines medžiagas T. T. neteisėtai laikė, turėdama tikslą platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis).

66Nuteistosios T. T. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo išvadomis dėl T. T. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. nusikalstamų veikų) ir BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Gynėjas prašo nuteistajai T. T. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. rugpjūčio 8 d. nusikalstamos veikos) paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę.

67Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl T. T. padarytų, BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl 2013 m. rugpjūčio 8 d. nusikalstamos veikos), BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl 2013 m. rugpjūčio 16 d. nusikalstamos veikos) numatytų nusikalstamų veikų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. T. išteisino pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. liepos 13 d. ir 2013 m. liepos 26 d. nusikalstamų veikų).

68Pažymėtina, kad BK 2 straipsnyje yra apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką reglamentuojami BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamojo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija. Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normomis. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014).

69Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, jog kaltininko kaltė Baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Kasacinė nutartis Nr. 2K-24/2014). EŽTT taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001).

70Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apelianto išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

71Dėl T. T. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. liepos 13 d. nusikalstamos veikos)

72Nuteistoji T. T. buvo kaltinama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 16,968 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią laikė su savimi iki 2013 m. liepos 13 d. name, esančiame ( - ), kai tą pačią dieną apie 17 val. 00 min. minėtame name už 300 JAV dolerių pardavė A. A. minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

73Vilniaus apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu T. T. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisino ir nustatė, kad neįrodyta, jog ji padarė šią nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas tokią savo išvadą grindė tuo, kad liudytojas A. A., kurio parodymais iš esmės buvo grindžiamas kaltinimas, ir kiti liudytojai nebuvo apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje, t. y. kaltinamoji T. T. neturėjo galimybės užduoti jiems klausimų, todėl jų parodymai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad asmens parodymas atpažinti pagal nuotraukas neatitinka BPK 192 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

74Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo A. A. parodymais bei asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu gautais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, netinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, netinkamai aiškino baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria T. T. išteisinta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. liepos 13 d. nusikalstamos veikos), yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikinama ir šioje dalyje priimamas nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

75Pažymėtina, kad prokurorės prašyme pakeisti kaltinimą baudžiamojoje byloje, pateiktame baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, buvo patikslintos kaltinamajame akte išdėstytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (8 t., 113-115 b. l.). Prokurorė prašo T. T. pripažinti kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji nuo tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 13 d. neteisėtai, turėdama tikslą platinti, name, esančiame ( - ), laikė 16,968 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,8 %, kai tą pačią dieną apie 17 val. 00 min. paminėtame name už 300 JAV dolerių pardavė minėtą kiekį narkotinės medžiagos A. A..

76Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, o joje nurodytos veikos (gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino) turi alternatyvią savarankiškų veikų teisinę reikšmę, todėl šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kurią iš minėtų alternatyvių veikų. Remiantis teismų praktika matyti, kad pardavimas yra apibrėžtas kaip vienas iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimo būdų, t. y. šių medžiagų perdavimas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą. (Kasacinės nutartys Nr. 2K-225/2008, Nr. 2K-294/2008 ir kt.). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai disponuoti tomis medžiagomis.

77Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas gavus informacijos, kad A. A. disponuoja narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis) (1 t., 7 b. l.). 2013 m. liepos 13 d. sustabdžius automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. ( - ), kuriuo, be kitų asmenų, važiavo A. A., ir atlikus šio automobilio apžiūrą, po variklio dangčiu oro filtre rastas polietileninis paketas, kuriame dviejuose polietileniniuose maišuose buvo trisdešimt devyni polietileniniai maišeliai su narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), kurios bendra masė – 16,968 g, o delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 19,8 % (1 t., 32-33, 48-50, 149-150 b. l.; 5 t., 196

78b. l.).

79Liudytojas A. A., apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, nuosekliai tvirtino, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. ( - ), oro filtre po variklio dangčiu paslėptas narkotines medžiagas jis tą pačią dieną įsigijo už 300 JAV dolerių iš romų tautybės moters, iš kurios anksčiau pirko narkotikus (3 t., 53-54, 61-62 b. l.). Be to, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu liudytojas A. A. atpažino aptariamas narkotines medžiagas jam pardavusią moterį ir nurodė, kad tai – T. T. (3 t., 55-57 b. l.). Liudytojo A. A. apklausų ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu gautus duomenis patvirtina ir tai, kad A. A. telefone buvo įvestas telefono numeris, kuriuo naudojosi nuteistoji T. T. (1 t., 67-68 b. l.).

80Nors liudytojas A. A. nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesuteikia pagrindo nesiremti ikiteisminio tyrimo metu duotais A. A. parodymais.

81Pagal vieną iš BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatų kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti. Ši teisė įpareigoja, kad kaltinamajam būtų suteikta tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti jam klausimų tuo metu, kai jis duoda parodymus, ar vėliau teismo procese. Laikoma, kad buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, jei apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vien tik ar didžiąja dalimi liudytojo, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo stadijoje arba nagrinėjant bylą teisme, parodymais (Kasacinės nutartys Nr. 2K-431/2006, Nr. 2K-499/2008).

82Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. A. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, buvo atskirtas į atskirą tyrimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už 2013 m. liepos 13 d. neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga be tikslo ją platinti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, ėmėsi priemonių iškviesti A. A. į teisiamąjį posėdį, tačiau jis gyvena užsienyje, todėl į teisiamąjį posėdį neatvyko (6 t., 19 b. l.). Pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės procesinėmis priemonėmis užtikrinti jo atvykimo į teismo posėdį, tačiau remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, A. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, perskaitė (6 t., 121 b. l.). Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje, A. A. duoti parodymai nėra vieninteliai, kuriais grindžiama nuteistosios kaltė dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teisiamajame posėdyje neapklausus A. A., buvo pažeista nuteistosios T. T. teisė į gynybą.

83Dėl liudytojų A. A., B. M., A. R. parodymų vertinimo pažymėtina, kad prokurorė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog šių liudytojų parodymai neturi reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), kadangi liudytojai apie narkotinės medžiagos pardavimo aplinkybes nieko nežinojo.

84Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu gautais duomenimis.

85Apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį patikrinti gali būti daromas to asmens parodymas atpažinti. BPK 191-192 straipsniuose numatytos tokio asmens parodymo atpažinti sąlygos. BPK 192 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Ši norma suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui teisę savo nuožiūra spręsti, kada tikslingiausia asmens atpažinimą atlikti pagal jo nuotrauką (Kasacinė nutartis Nr. 2K-446/2008).

86Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamojo nuosprendžio išvada, kad buvo pažeisti BPK 192 straipsnio reikalavimai, nes nuteistoji T. T. buvo atpažinta pagal nuotrauką, yra nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2013 m. liepos 17 d. buvo atliekamas slaptas T. T. sekimas, todėl, kaip teisingai akcentuojama prokurorės apeliaciniame skunde, parodyti T. T. atpažinti pagal BK 192 straipsnio 1 dalies nuostatas nebuvo galima (2 t., 134-135 b. l.). Ši aplinkybė vertinama kaip svari priežastis, dėl kurios asmens atpažinimas turėjo būti atliekamas pagal nuotraukas. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie buvo gauti BPK nustatyta tvarka, todėl laikytini gauti įstatymo nustatyta tvarka ir atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus.

87Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinktų ir aukščiau išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog T. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK BK 260 straipsnio 1 dalyje.

88Esant šioms aplinkybėms, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad T. T. nuo tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 13 d., name, esančiame ( - ), neteisėtai laikė 16,968 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,8 %, kai tą pačią dieną apie 17 val. 00 min. paminėtame name už 300 JAV dolerių pardavė minėtą kiekį narkotinės medžiagos A. A., kuris už šių narkotinių medžiagų įgijimą pripažintas kaltu ir nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžiu.

89Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašyme pakeisti kaltinimą baudžiamojoje byloje prokurorė prašė T. T. inkriminuoti neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą, turint tikslą platinti. Tačiau byloje nustatyta, kad T. T. pardavė narkotines medžiagas, kurias laikė, todėl nėra pagrindo inkriminuoti šią aplinkybę.

90Dėl T. T. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. liepos 26 d. nusikalstamos veikos)

91T. T. buvo kaltinama tuo, kad tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 3,4850 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 2013 m. liepos 26 d. 12 val. 27 min. ir 14 val. 09 min. telefoninių pokalbių su V. P. metu susitarė, jog parduos jam narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), ir tą pačią dieną apie 14 val. 45 min. pagalbinėse patalpose, esančiose už namo, esančio ( - ), per tyrimo metu tiksliai nenustatytą asmenį už 140 Lt pardavė V. P. minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

92Skundžiamuoju nuosprendžiu T. T. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo išteisinta. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad T. T. 2013 m. liepos 26 d. pardavė narkotines medžiagas V. P., t. y. nuteistojo V. P. parodymai ir slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys neįrodo, kad 2013 m. liepos 26 d. narkotines medžiagas jis pirko iš T. T..

93Iš prokurorės apeliacinio skundo matyti, kad prokurorė prašo T. T. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o prašyme pakeisti kaltinimą baudžiamojoje byloje nurodo šias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: T. T. nuo tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 26 d. neteisėtai, turėdama tikslą platinti, name, esančiame ( - ), laikė 3,4850 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurios 0,1929 g delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,1 %, 3,2921 g delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,6 %, kai tą pačią dieną 12 val. 27 min. ir 14 val. 09 min. telefoninių pokalbių su V. P. metu susitarė, kad parduos jam narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), ir apie 14 val. 45 min. pagalbinėse patalpose, esančiose už namo, esančio ( - ), per ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą asmenį už 140 Lt pardavė V. P. minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių). Taip pat prokurorė prašo pripažinti įrodyta aplinkybę, kad V. P. 2013 m. liepos 26 d. 12 val. 27 min. ir 14 val. 09 min. telefoninių pokalbių su T. T. metu susitarė, kad jis pirks iš jos narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis) (BK 259 straipsnio 2 dalis).

94Šie prokurorės prašymai tenkinami. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei prokurorės apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog T. T. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

95Byloje nustatyta, kad 2013 m. liepos 26 d. 12 val. 27 min. ir 14 val. 09 min. nuteistasis V. P. mobilaus ryšio telefonu paskambino nuteistajai T. T. ir klausė, kada ji bus namuose, nurodė, kad jis pas ją atvyks (2 t., 122, 123-126 b. l.). Iš 2013 m. liepos 26 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad 14 val. 35 min. V. P. atvažiavo prie namo, kuriame gyvena nuteistoji T. T.. V. P. išlipus iš automobilio, iš pagalbinio pastato išėjo T. T.. Ji kartu su V. P. užėjo į namo vidų. 14 val. 45 min. V. P. išėjo ir išvažiavo (2 t., 135, 136-137 b. l.). Iš karto po to, t. y. apie 14 val. 50 min., V. P. vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai (1 t., 70 b. l.). V. P. asmens kratos metu jo kelnių kišenėje rastas polietileninis maišelis su 3,4850 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurios 0,1929 g delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,1 %, 3,2921 g delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,6 % (1 t., 71, 76-77 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu V. P. patvirtino, kad jis, telefonu klausdamas T. T., ar bus namuose, norėjo sužinoti, ar gali atvykti pas ją ir nusipirkti narkotinės medžiagos. Nors nusikaltimo padarymo metu narkotines medžiagas jam perdavė ne T. T., tačiau, nuteistojo tvirtinimu, ji buvo patalpoje, kurioje V. P. įsigijo šias medžiagas. Be to, nuteistasis parodė, kad T. T. niekada neperduodavo jam narkotinių medžiagų tiesiogiai, o jis (V. P.) neturėjo su čigonais kitų reikalų nei narkotinių medžiagų įsigijimas (3 t., 95, 96 b. l.).

96Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nuteistasis V. P. iš dalies pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir tvirtino, jog T. T. nusikaltimo padarymo metu nebuvo prie namo, esančio ( - ), bei jam narkotinių medžiagų nepardavė. Tačiau šie nuteistojo parodymai neatitinka aukščiau paminėtų bylos duomenų, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepaisant parodymų pakeitimo pirmosios instancijos teisme, V. P. patvirtino kaip teisingus savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 195-196 b. l.).

97Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi, teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Kasacinės nutartys Nr. 2K-192/2008, Nr. 2K-206/2008, Nr. 2K-200/2009 ir kt.). Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus bei teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

98Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo V. P. parodymus, šias nuostatas pažeidė. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad neįrodyta, jog 2013 m. liepos 26 d. V. P. narkotines medžiagas pirko iš T. T.. Tai, kad ne pati nuteistoji perdavė narkotines medžiagas nuteistajam V. P., nepaneigia T. T. kaltės dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino T. T. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir iš V. P. kaltinimo pašalino išankstinio susitarimo su T. T. dėl narkotinių medžiagų pardavimo aplinkybę.

99Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nustatė, kad T. T. nuo tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 26 d., name, esančiame ( - ), neteisėtai laikė 3,4850 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurios 0,1929 g delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,1 %, 3,2921 g delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,6 %, kai tą pačią dieną 12 val. 27 min. ir 14 val. 09 min. telefoninių pokalbių su V. P. metu susitarė, kad parduos jam narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), ir apie 14 val. 45 min. pagalbinėse patalpose, esančiose už namo, esančio ( - ), per ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą asmenį už 140 Lt pardavė V. P. minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

100Aplinkybė, kad šias narkotines medžiagas T. T. laikė, turėdama tikslą platinti, neinkriminuojama, nes tai neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui ir įrodymų vertinimui.

101Dėl T. T. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. nusikalstamų veikų)

102Skundžiamuoju nuosprendžiu T. T. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad nuo tiksliai tyrimo metu nenustatytos datos iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. laikė su savimi 1,1995 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kai tą pačią dieną 20 val. 53 min. name, esančiame ( - ), už 60 Lt pardavė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 7.

103Taip pat T. T. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad nuo tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. laikė su savimi 0,822 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kai tą pačią dieną 16 val. 56 min. pro namo, esančio ( - ), langą už 40 Lt pardavė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 7.

104Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamojo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgdama į visą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistosios ir jos gynėjo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas pačios nuteistosios, liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus, specialisto išvadas, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu gautus duomenis, kratos protokoluose užfiksuotus duomenis vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Tuo tarpu apeliaciniame skunde vadovaujamasi tik nuteistajai palankiais įrodymais, juos vienpusiškai, atskirai ir selektyviai analizuojant, jų nesiejant tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis.

105Nuteistosios T. T. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų metu gautus duomenis ir nurodo, kad jie buvo gauti neteisėtu būdu.

106Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2013 m. liepos 13 d., gavus duomenų, kad A. A. neteisėtai disponuoja narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis). Sulaikius A. A. ir jį apklausus įtariamuoju, buvo gauta duomenų apie tai, kad narkotinę medžiagą A. A. pardavė T. T.. Prokurorė, vadovaudamasi BPK 159 straipsniu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (1 t., 89-90 b. l.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi buvo leista nuo 2013 m. rugpjūčio 7 d. iki 2013 m. spalio 7 d. liudytojui Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, atlikti T. T. nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, imituojančius veiksmus (1 t., 91-92 b. l.).

107Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad sankcionuojant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nenustatyta. Tačiau tam, kad teismas pripažintų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų metu surinktus duomenis įrodymu byloje, svarbu ne tik tai, kad nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai būtų sankcionuoti nepažeidžiant BPK nuostatų. Nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus teisėtais daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų teisėtumas, bet ir jų realizavimo teisėtumas. Net ir esant BPK 159 straipsnyje numatytiems pagrindams, taikant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, negalima asmens provokuoti padaryti nusikalstamą veiką (BPK 159 straipsnio 3 dalis).

108Provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokacija kaip veika gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį prašant, įtikinėjant, grasinant, šantažuojant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir įtakojančius jo apsisprendimą elgtis nusikalstamai (Kasacinės nutartys Nr. 2K-262/2012, Nr. 2K-530/2012, Nr. 2K-434/2013, Nr. 2K-238-139/2015).

109Gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad nuteistajai T. T. inkriminuoti nusikaltimai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo padaryti dėl liudytojo Nr. 7 provokacijos, atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje išsamiai išanalizavęs liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus ir kitus bylos duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojo Nr. 7 veiksmuose bendraujant su T. T. nebuvo provokacijos požymių. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, nurodė, kad jis anksčiau pirko narkotines medžiagas iš T. T., o 2013 m. liepos mėnesio pradžioje, t. y. prieš kelias savaites iki apklausos, nuteistoji pati pasiūlė liudytojui Nr. 7 vėl iš jos įsigyti narkotinių medžiagų (3 t., 1 b. l.). Šias aplinkybes liudytojas Nr. 7 patvirtino ir apklaustas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, todėl nėra pagrindo abejoti nuosekliais liudytojo Nr. 7 parodymais (6 t., 4-7 b. l.). Iš aptartų liudytojo Nr. 7 parodymų matyti, kad T. T. savarankiškai, o ne provokuojama, darė nusikalstamas veikas – platino narkotines medžiagas liudytojui Nr. 7.

110Šią teismo išvadą patvirtina ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų metu gauti duomenys – protokoluose ir vaizdo įrašuose užfiksuota informacija. 2013 m. rugpjūčio 8 d., prieš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimą, liudytojas Nr. 7 buvo apžiūrėtas, jo drabužiuose nebuvo rasta daiktų, išskyrus mobilaus ryšio telefoną (1 t., 93 b. l.). Taip pat liudytojui buvo duoti trys pažymėti dvidešimties litų banknotai (1 t., 94, 95 b. l.). Protokole dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo nustatyta, kad liudytojas Nr. 7 atvyko prie T. T. namų, pastaroji jį pasitiko ir jie kartu įėjo į namą. Liudytojas Nr. 7 davė nuteistajai pinigus – tris dvidešimties litų banknotus, o ji iš kito kambario atnešė smulkius daiktus ir perdavė juos liudytojui Nr. 7 (1 t., 98 b. l.). Po nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo liudytojas Nr. 7 pareigūnams pateikė iš T. T. nupirktas narkotines medžiagas, o atlikus asmens apžiūrą, pas jį kitų daiktų nerasta (1 t., 96, 97 b. l.). Tokia pačia tvarka buvo atlikti ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai (1 t., 107-111 b. l.). Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad priešingai nei mano nuteistosios gynėjas, aplinkybių, kurios leistų pripažinti liudytojo Nr. 7 veiksmus provokuojančiais T. T. daryti nusikaltimą, byloje nenustatyta.

111Tai, kad byloje nėra duomenų apie garso įrašų darymą atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nepatvirtina, jog nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu liudytojas Nr. 7 aktyviai prašė ir įtikinėjo T. T. parduoti jam narkotinę medžiagą. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų neteisėtumo nepatvirtina ir skundo argumentas, kad nagrinėjamojoje byloje nėra pateikti nuo 2013 m. kovo 1 d. telefoniniai pokalbiai, vykę tarp nuteistosios T. T. ir liudytojo Nr. 7.

112Pažymėtina, kad nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad liudytojas Nr. 7 už nupirktas narkotines medžiagas su T. T. atsiskaitė pareigūnų pateiktais banknotais. Priešingai, ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad po nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyvio – liudytojo Nr. 7 asmens ir kūno apžiūros jam buvo pateikti banknotai, t. y. 2013 m. rugpjūčio 8 d. – Nr. AF 7734388, Nr. AE 9259237, Nr. AF 9363061, 2013 m. rugpjūčio 16 d. – Nr. AB 0231272, Nr. AA 9993966, kuriuos liudytojas Nr. 7 naudojo atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Liudytojas V. B. šiuose tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teisme (6 t., 41-43 b. l.). Be to, apžiūros protokolu nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. kratos metu nuteistosios T. T. gyvenamojoje vietoje, t. y. name, esančiame ( - ), buvo rasti aukščiau paminėti banknotai (1 t., 94-95, 107-108, 183-185 b. l.).

113Apeliacinio skundo argumentas, kad byloje pateikti procesiniai dokumentai, t. y. 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniai pranešimai, apžiūrų, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, buvo surašyti kompiuterinės technikos pagalba ir atspausdinti policijos įstaigos tarnybinėse patalpose, nesuteikia pagrindo teigti, kad jie buvo surašyti pažeidžiant BPK 179 straipsnio reikalavimus (1 t., 93, 94, 96, 97, 106, 107, 109, 110 b. l.). Atkreiptinas gynėjo dėmesys į tai, kad BPK 179 straipsnyje nėra reglamentuotas protokolų pildymo būdas. Be to, pagal BK 179 straipsnio nuostatas nebūtina protokolą surašyti tyrimo veiksmo metu. Baudžiamasis įstatymas numato galimybę tai padaryti tuojau pat jį pabaigus. Aptariami procesiniai dokumentai buvo pasirašyti juos surašiusių bei tyrimo veiksme dalyvavusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, todėl abejoti šių dokumentų teisėtumu nėra jokio pagrindo. Nors apžiūrų ir daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose liudytojas Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, nepasirašė, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, neleidžiančiu remtis šiuose protokoluose užfiksuotais duomenimis, kuriuos patvirtina liudytojo Nr. 7 parodymai ir kita bylos medžiaga. Skunde pateikta versija, kad liudytojas Nr. 7 narkotinių medžiagų galėjo įsigyti iš tyrimo nenustatytų asmenų bei kitoje vietoje, yra neįtikinama, o byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų metu liudytojas Nr. 7 nebuvo nuolat stebimas bei kontroliuojamas.

114Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde pateikta išvada, kad T. T. nusikalstamą veiką padarė ne siekdama pasipelnyti ar kitais nusikalstamais tikslais, o tik norėdama apsaugoti savo šeimą nuo agresyviai nusiteikusių asmenų, kurie nuolat reikalavo narkotikų iš jos šeimos, taip pat laikytina nuteistosios gynybine versija. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. T. sistemingai užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu. Liudytojas Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, buvo tik vienas iš narkotinių medžiagų pirkėjų. Byloje nustatyta, kad narkotines medžiagas T. T. platino 2013 m. liepos 13 d. – A. A. ir 2013 m. liepos 26 d. – V. P.. Atsižvelgiant į tai, atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartį leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, objektyviai patvirtinančių, jog T. T. prekiauja narkotinėmis medžiagomis.

115Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai, atlikti 2013 m. rugpjūčio 16 d., yra pertekliniai.

116Pažymėtina, kad BPK nereglamentuoja, kiek laiko valstybė su nusikalsti linkusiu asmeniu gali imituoti nusikalstamus veiksmus. Pagal BPK 159 straipsnio nuostatas teismo nutartyje turi būti nurodyta nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų trukmė, tačiau nereglamentuota pati aptariamų veiksmų trukmė ir kiek kartų teismas gali nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pratęsinėti. Nepaisant to, nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai negali tęstis nepateisinamai ilgai. Įvertinus BPK 1 ir 2 straipsnių nuostatas, spręstina, kad nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia pilnai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankamai įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą galima būtų perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Pažymėtina ir tai, kad, nepaisant to, jog prokuroras ar teismas, sankcionuodami nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, privalomai nurodo jų vykdymo laiką, tai nereiškia, kad teisėsaugos institucijos būtinai turi imituoti nusikalstamus veiksmus iki paskutinės nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų galiojimo dienos. Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę (pvz., tęsti veiksmus iki tol, kol kaltininkas padarys daugiau nusikaltimų ar išplatins didelį ar labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų).

117Aptariamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi buvo leista liudytojui Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, atlikti nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 7 d. iki 2013 m. spalio 7 d. Nutartyje nurodoma, kad leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus duodamas, siekiant patikrinti turimus duomenis bei gauti naujų duomenų apie T. T. galimai daromas nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, užkirsti kelią naujoms rengiamoms nusikalstamoms veikoms, taip pat išsiaiškinti kitus galimus T. T. bendrininkus bei patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Nors leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo gautas dviem mėnesiams, tačiau, nustatant šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes, nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai T. T. buvo atlikti du kartus, kurių metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių nuteistąją patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia trukmė, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nelaikytina nepateisinamai ilga ar naudota siekiant pasunkinti nuteistosios teisinę padėtį.

118Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų metu gautus duomenis pripažino nuteistosios kaltės įrodymais ir juos įvertino laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų. Be šių įrodymų, T. T. kaltę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų (dėl 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. nusikalstamų veikų) patvirtina iš dalies pačios T. T. parodymai (pripažino, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. pardavė narkotines medžiagas), liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai (3 t., 1 b. l.; 6 t., 4-7, 28-30 b. l.) bei specialisto išvadose užfiksuoti duomenys (1 t., 105-103, 115-116, 149-150 b. l.).

119Atsižvelgiant į tai, kad T. T. ne tik neteisėtai laikė narkotines medžiagas, bet ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. jas pardavė liudytojui Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, inkriminuoti aplinkybę, jog nuteistoji narkotines medžiagas neteisėtai laikė, turėdama tikslą platinti, nėra jokio pagrindo.

120Dėl prokurorės apeliacinio skundo prašymo skundžiamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje patikslinti formuluotes dėl 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. nusikalstamų veikų (vietoj „psichotropinių medžiagų“ pakeisti į „narkotinių medžiagų“) pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartimi ši klaida buvo ištaisyta (7 t., 168-169 b. l.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo iš naujo nesvarsto.

121Dėl T. T. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 2013 m. rugpjūčio 28 d. nusikalstamos veikos)

122Skundžiamajame nuosprendyje nustatyta, kad T. T. nuo tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. kartu su N. K. laikė ne mažiau kaip 1 371,46 g miltelių, kurių sudėtyje yra 387,251 g narkotinės medžiagos – heroino ir 295,862 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, N. K. name, esančiame ( - ), kai tą pačią dieną 20 val. 10 min. minėtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos kratos metu minėtame name.

123Priešingai nei teigiama nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuteistosios N. K., liudytojų parodymus, specialisto išvadą, kratų, apžiūros, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolus, kitą bylos rašytinę medžiagą vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. T. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

124Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo, ir (ar) įgijo, ir (ar) laikė, ir (ar) siuntė, ir (ar) gabeno, ir (ar) pardavė, ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kiekviena iš alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikaltimų sudėčių visuma ir bet kurios iš nurodytų veikų padarymas gali būti (esant visiems konkrečios sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo objektyvusis požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Todėl spręsdami klausimą, ar kaltininko veikoje yra šis požymis, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais (BK 269 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kvalifikuojant veiką pagal šį požymį nėra būtina, jog asmuo žinotų tikslius šių medžiagų pavadinimus ir tikslų jų svorį. Šiuo atveju pakanka to, kad asmuo suvokė, jog neteisėtai disponuoja narkotine ir (ar) psichotropine medžiaga bei bendrais bruožais numanė šių medžiagų savybes ir kiekius, t. y. jog disponuoja būtent labai dideliu kiekiu tokios medžiagos (Kasacinės nutartys Nr.

1252K-72/2007, Nr. 2K-610/2012).

126Byloje nustatyta, kad atlikus kratą pas N. K. name, esančiame ( - ), buvo rasta 387,251 g narkotinės medžiagos – heroino ir 295,862 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio (2 t., 37-39, 48-49 b. l.). Iš kratos protokolo matyti, kad atliekant kratą N. K. nurodė, jog rastą krepšį, kuriame buvo narkotinės ir psichotropinės medžiagos, jai atnešė J. T. žmona „Tofa“. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojais apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, dalyvavę atliekant kratą, D. B., V. B., V. V. (6 t., 38-45, 140-141 b. l.).

127Nuteistosios gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nenuosekliais ir prieštaringais N. K. parodymais. Tačiau teisėjų kolegija su šiais gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka. Priešingai nei mano apeliantas, nuteistosios N. K. parodymai dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs viso proceso metu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistoji N. K. patvirtino, kad 2013 m. pradžioje T. T. pas ją (N. K.) į namus atnešė krepšį su narkotinėmis medžiagomis, kurios buvo rastos jos namuose kratos metu, ir paprašė pasaugoti (palaikyti) (3 t., 149, 151, 156-158, 162-163 b. l.; 5 t.,192-193 b. l.). Abejoti šiais parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi juos atitinka ir kita bylos medžiaga, t. y. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokole bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus protokoluose užfiksuoti duomenys (2 t., 123-126, 188-193, 194-195 b. l.). Iš šių duomenų matyti, kad laikotarpiais nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2013 m. kovo 4 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 3 d. iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. N. K. telefonu bendraudavo su T. T., užmaskuotai klausdavo apie minėtame krepšyje laikomas narkotines ir psichotropines medžiagas (2 t., 191 b. l.). Be to, nustatyta, kad T. T. ir jos dukra L. T. paminėtu laikotarpiu lankėsi pas N. K. namuose ir iš atnešto krepšio paėmė narkotines ar psichotropines medžiagas (5 t., 192 b. l.). Aplinkybę apie apsilankymą pas N. K. iš dalies patvirtina liudytojų L. T. (5 t., 198-199 b. l.) bei K. L. parodymai (6 t., 9-10 b. l.). Apeliacinio skundo argumentas, kad T. T. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. sausio 31 d. buvo gydoma ligoninėje, nepaneigia nuteistosios kaltės dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, kadangi byloje nenustatyta, kada tiksliai T. T. atnešė narkotines ir psichotropines medžiagas pas N. K. į namus.

128Tai, kad pas N. K. rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė T. T., patvirtina ir ta aplinkybė, kad T. T. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), buvo rastos elektroninės svarstyklės, o ant jų paviršiaus – heroino pėdsakai (1 t., 157-159, 180-181 b. l.). Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistoji N. K. dėl savo materialinės padėties negalėjo pati įsigyti kaltinime nurodytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Apeliaciniame skunde šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ginčijamos. Tačiau tai, kad N. K., pasak gynėjo, turėjo piniginių lėšų iš cigarečių kontrabandos, kad nebuvo rasti nuteistųjų rankų pėdsakai bei nustatytas tikslas parduoti didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nepaneigia nustatytų faktinių bylos aplinkybių dėl rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų priklausomybės T. T.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tikslas platinti narkotines ir psichotropines medžiagas T. T. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo inkriminuotas. Be to, BK 260 straipsnio 3 dalyje tikslas platinti nėra šio nusikaltimo sudėties būtinas įrodinėjimo požymis.

129Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde taip pat neteisingai nurodo, kad byloje nėra pateikta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis, patvirtinanti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus duomenų teisėtumą (5 t., 124 b. l.).

130Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

131Iš bylos duomenų matyti, kad T. T. nusikalstami veiksmai, t. y. neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (ir jų dalimis), jų platinimas bei neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, buvo kvalifikuoti kaip atskiri nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie nusikalstami veiksmai pasižymi tęstiniu pobūdžiu ir kvalifikuotini kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

132BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Kadangi BK tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo nėra, didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje.

133Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios); kad tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.

134Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, jog pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (Kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2007, Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, ir kt.). Todėl kaip matyti iš teismų praktikos, tais atvejais, kai asmuo įgyja ir kelis kartus parduoda psichotropines (ar narkotines) medžiagas tam pačiam asmeniui, padarytos veikos kvalifikuojamos kaip nusikaltimų daugetas pripažinus, jog kaltininkas veikė ne vieninga, o kiekvienu atveju iš naujo susiformavusia, savarankiška tyčia; jeigu nustatoma, kad kaltininkas veikė vieninga tyčia, pagal vieną sumanymą ir konkretų tikslą, padaryti veiksmai vertinami kaip tęstinis nusikaltimas ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį kaip pavienė nusikalstama veika (Kasacinės nutartys Nr. 2K-232/2010, 2K-P-412/2007, 2K-40/2010, Nr. 2K-7-109/2013).

135Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad T. T. narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, platino 2013 m. liepos 13 d. – A. A., 2013 m. liepos 26 d. – V. P., 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. – nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviui liudytojui Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas. Šie veiksmai laiko požiūriu nėra nutolę vienas nuo kito, be to, buvo padaryti analogiškomis aplinkybėmis (parduoti toje pačioje vietoje – name, esančiame ( - )). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. T. laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. laikė ir platino tas pačias narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, o 2013 m. rugpjūčio 28 d. kartu su N. K. laikė ne mažiau kaip 1 371,46 g miltelių, kurių sudėtyje yra 387,251 g narkotinės medžiagos – heroino ir 295,862 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio. Bylos aplinkybės įrodo, kad atskiri nusikalstami veiksmai buvo jungiami T. T. vieningos tyčios (vieningo sumanymo) disponuoti, t. y. laikyti ir platinti narkotines ar psichotropines medžiagas ir tai buvo nuteistosios pragyvenimo šaltinis (būdas). Teisėjų kolegijos nuomone, tokie T. T. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje. Byloje nustatyta, kad T. T. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. pas N. K. namuose neteisėtai laikė ne gryną narkotinę ar psichotropinę medžiagą, o miltelius, kurių sudėtyje buvo rastas heroinas ir fenobarbitalis. Ikiteisminio tyrimo metu T. T. nebuvo inkriminuotas ir ji nėra nuteista ne tik už miltelių, kurių sudėtyje buvo heroinas ir psichotropinė medžiaga, neteisėtą įgijimą ar gabenimą, bet ir laikymą, bendrininkaujant su N. K. (BK 24 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši aplinkybė (bendrininkavimas) nėra pripažinta T. T. atsakomybę sunkinančia. Nors šios medžiagos pagal savo poveikį laikytinos stipresnėmis, buvo neteisėtai laikomos kitoje vietoje, nei kanapės ar jų dalys, tačiau tai nėra kliūtis šią nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip tęstinę.

136Dėl bausmės paskyrimo

137Pažymėtina, kad T. T. nusikalstamą veiką kvalifikavus tik pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, jai skirtina nauja laisvės atėmimo bausmė. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 2 dalies bei BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją;

1385) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

139Atkreiptinas dėmesys į tai, kad švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Kasacinės nutartys Nr. 2K-740/2006,

140Nr. 2K-424/2007, Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7–287/2009, Nr. 2K-650/2012 ir kt.).

141Priešingai nei mano nuteistosios gynėjas, nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos nenustatytos. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. T. savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytas nusikalstamas veikas. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė T. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

142Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto prašymą pripažinti nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokia nuteistosios pozicija yra deklaratyvi ir prieštarauja jos pačios parodymams. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltės pripažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: kaltininko prisipažinimą, padarius nusikalstamą veiką, bei nuoširdų gailestį dėl to. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais, kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Kasacinės nutartys Nr. 2K-31/2006, Nr. 2K-300/2006, Nr. 2K-491/2007, Nr. 2K-43/2008, Nr. 2K-57/2008, Nr. 2K-301/2008, Nr. 2K-353/2008, Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010).

143Nagrinėjamoje byloje T. T. savo kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis bei jų pardavimo 2013 m. rugpjūčio 8 d. pripažino, tačiau stengėsi sušvelninti savo veiksmų pavojingumą, t. y. tikino, kad neva ji atsisakė imti pinigus už narkotinę medžiagą, o apeliaciniame skunde teigiama, kad ji buvo išprovokuota padaryti šią nusikalstamą veiką. Tokios aplinkybės rodo, kad nuteistoji nepripažįsta esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių, yra nenuoširdi, dėl to nėra pagrindo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

144Atsižvelgiant į tai, kad T. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuojamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, teisėjų kolegija nuteistajai skiria naują bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Byloje nustatyta, kad T. T. anksčiau neteista, padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Būtina pažymėti, kad disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei jų realizavimas kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei, taip padeda plisti narkomanijai. Teisėjų kolegija, skirdama T. T. bausmę, atsižvelgia į jos sveikatos būklę ir tai, kad jai nustatytas 85 procentų nedarbingumas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu nustatyta, kad T. T. dėl lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ir dėl lėtinių širdies – kraujagyslių ligų reikalingas pastovus medikamentinis gydymas, tačiau šiuo metu jos sveikatos būklė (ligos) neatitinka Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo pirmojo priedo „Sunkių ir nepagydomų lygų sąrašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 (8 t., 100-103 b. l.). Tai apeliacinio proceso metu patvirtino teismo medicinos ekspertas V. K.. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą bei atkreipdama ypatingą dėmesį į nuteistosios sveikatą, sprendžia, kad T. T. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina įstatymo sankcijoje numatyta minimali bausmė.

145Dėl gynėjo apeliacinio skundo argumento, kad T. T. nebuvo pagrindo taikyti kardomąją priemonę – suėmimą, pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartimi buvo išnagrinėtas nuteistosios T. T. ir jos gynėjo prašymas dėl kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimo (8 t., 59-63 b. l.). Todėl teisėjų kolegija pakartotinai šio klausimo nesvarsto.

146Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktais, BPK 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

147Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį dėl T. T. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. liepos 13 d. ir 2013 m. liepos 26 d. padarytų nusikalstamų veikų) panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

148T. T. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. liepos 13 d., 2013 m. liepos 26 d., 2013 m. rugpjūčio 8 d., 2013 m. rugpjūčio 16 d. padarytų nusikalstamų veikų) ir BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 2013 m. rugpjūčio 28 d. padarytos nusikalstamos veikos) kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir jai paskirti laisvės atėmimo bausmę – dešimčiai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

149Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. T. paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis.

150Pripažinti įrodyta aplinkybę, kad 2013 m. liepos 26 d. 12 val. 27 min. ir 14 val. 09 min. V. P. telefoninių pokalbių su T. T. metu susitarė, kad iš jos (T. T.) pirks narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis).

151Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. T. T. pripažinta kalta ir nuteista:... 4. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260... 5. - pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis... 6. - pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 8. T. T. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl disponavimo... 9. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino... 10. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti 930 Lt, kurie buvo rasti... 11. V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį –... 12. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino... 13. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti T. T. nuosavybės teisių apribojimą... 14. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintos kaltomis ir nuteistos Z. T. bei N. K.,... 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 16. T. T. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad nuo tiksliai tyrimo metu... 17. Taip pat T. T. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad nuo tyrimo metu... 18. Taip pat T. T. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad nuo tyrimo metu... 19. T. T. buvo kaltinama tuo, kad tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis,... 20. Taip pat T. T. buvo kaltinama tuo, kad tyrimo metu nenustatytomis... 21. V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 26 d. apie 14... 22. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo... 23. T. T. pripažinti kalta:... 24. - pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. liepos 13 d. nusikalstamos... 25. - pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. liepos 26 d. nusikalstamos... 26. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti... 27. Taip pat pripažinti įrodytomis aplinkybes, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir... 28. Pripažinti įrodyta aplinkybę, kad V. P. iš anksto susitarė su T. T. dėl... 29. Skundžiamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl 2013 m. rugpjūčio 8 d.... 30. Prokurorė apeliaciniame skunde išsamiai išdėsto skundžiamojo nuosprendžio... 31. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas T. T. dėl jai... 32. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. A.... 33. Skunde taip pat nurodoma, kad kitų liudytojų neatvykimas į teisiamąjį... 34. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas taip pat... 35. Skunde nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi... 36. Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai... 37. Nuteistosios T. T. gynėjas advokatas V. K. apeliaciniame skunde prašo... 38. Skunde nurodoma, kad pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik... 39. Gynėjo nuomone, nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo atlikti... 40. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo... 41. Skunde remiamasi nacionaline teismų praktika ir nurodoma, kad provokacija –... 42. Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą,... 43. Siekiant nustatyti, ar atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus,... 44. Gynėjas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad leidžiant atlikti nusikalstamą... 45. Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo nustatyta,... 46. Taip pat apeliantas skunde tvirtina, kad nusikalstamos veikos imitavimo... 47. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje pateikti procesiniai dokumentai, t.... 48. BPK 179 straipsnyje nurodoma, kad atliekant tyrimo veiksmus, rašomi... 49. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad byloje, be tarnybinių pranešimų Nr.... 50. Nuteistosios T. T. gynėjas skunde pažymi, kad liudytojais apklaustų tyrėjų... 51. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 52. Skunde remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad BK 260 straipsnyje nurodytos... 53. Nr. 2K-119/2011).... 54. Skunde pažymima, kad nuteistosios T. T. name, atliekant kratą, nebuvo rasta... 55. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas... 56. Gynėjas skunde tvirtina, kad T. T. negalėjo 2013 m. sausio mėn. ar vėliau... 57. Apelianto tvirtinimu, nuteistosios T. T. kaltė negalėjo būti grindžiama... 58. Skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad N. K., priešingai nei nurodoma... 59. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad nuteistoji T. T. kaltę dėl... 60. Prokurorė prašo Vilniaus apygardos prokuratūros skundą tenkinti, o... 61. Nuteistoji T. T. ir jos gynėjai prašo nuteistosios gynėjo skundą... 62. Nuteistasis V. P. ir jo gynėjas advokatas P. P. prašo prokurorės skundą... 63. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir nuteistosios T. T. gynėjo... 64. Pažymėtina tai, kad prokurorės apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama... 65. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 66. Nuteistosios T. T. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo... 67. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos... 68. Pažymėtina, kad BK 2 straipsnyje yra apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios... 69. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies... 70. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia... 71. Dėl T. T. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. liepos 13... 72. Nuteistoji T. T. buvo kaltinama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad tyrimo... 73. Vilniaus apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu T. T. pagal BK 260... 74. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 75. Pažymėtina, kad prokurorės prašyme pakeisti kaltinimą baudžiamojoje... 76. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo,... 77. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje... 78. b. l.).... 79. Liudytojas A. A., apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek... 80. Nors liudytojas A. A. nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje,... 81. Pagal vieną iš BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatų kiekvienas nusikalstamos... 82. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. A. padarytos... 83. Dėl liudytojų A. A., B. M., A. R. parodymų vertinimo pažymėtina, kad... 84. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 85. Apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį patikrinti gali būti... 86. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamojo nuosprendžio išvada, kad buvo... 87. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinktų ir aukščiau... 88. Esant šioms aplinkybėms, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad... 89. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašyme pakeisti kaltinimą baudžiamojoje... 90. Dėl T. T. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. liepos 26... 91. T. T. buvo kaltinama tuo, kad tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis,... 92. Skundžiamuoju nuosprendžiu T. T. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo... 93. Iš prokurorės apeliacinio skundo matyti, kad prokurorė prašo T. T.... 94. Šie prokurorės prašymai tenkinami. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir... 95. Byloje nustatyta, kad 2013 m. liepos 26 d. 12 val. 27 min. ir 14 val. 09 min.... 96. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu... 97. Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti... 98. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos... 99. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nustatė, kad T. T. nuo tiksliai... 100. Aplinkybė, kad šias narkotines medžiagas T. T. laikė, turėdama tikslą... 101. Dėl T. T. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. rugpjūčio... 102. Skundžiamuoju nuosprendžiu T. T. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad... 103. Taip pat T. T. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad nuo tyrimo metu... 104. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamojo nuosprendžio motyvus dėl... 105. Nuteistosios T. T. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija nusikalstamą veiką... 106. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje... 107. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 108. Provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint... 109. Gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad nuteistajai T. T.... 110. Šią teismo išvadą patvirtina ir nusikalstamą veiką imituojančių... 111. Tai, kad byloje nėra duomenų apie garso įrašų darymą atliekant... 112. Pažymėtina, kad nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai... 113. Apeliacinio skundo argumentas, kad byloje pateikti procesiniai dokumentai, t.... 114. Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde pateikta išvada, kad T. T.... 115. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad... 116. Pažymėtina, kad BPK nereglamentuoja, kiek laiko valstybė su nusikalsti... 117. Aptariamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti,... 118. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 119. Atsižvelgiant į tai, kad T. T. ne tik neteisėtai laikė narkotines... 120. Dėl prokurorės apeliacinio skundo prašymo skundžiamojo nuosprendžio... 121. Dėl T. T. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 2013 m. rugpjūčio... 122. Skundžiamajame nuosprendyje nustatyta, kad T. T. nuo tyrimo metu tiksliai... 123. Priešingai nei teigiama nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios... 124. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar)... 125. 2K-72/2007, Nr. 2K-610/2012).... 126. Byloje nustatyta, kad atlikus kratą pas N. K. name, esančiame ( - ), buvo... 127. Nuteistosios gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 128. Tai, kad pas N. K. rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė... 129. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde taip pat neteisingai nurodo, kad... 130. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo... 131. Iš bylos duomenų matyti, kad T. T. nusikalstami veiksmai, t. y. neteisėtas... 132. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias... 133. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, tęstine nusikalstama... 134. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus... 135. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad T. T. narkotines medžiagas... 136. Dėl bausmės paskyrimo... 137. Pažymėtina, kad T. T. nusikalstamą veiką kvalifikavus tik pagal BK 260... 138. 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant... 139. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad švelnesnės negu įstatymo numatytos... 140. Nr. 2K-424/2007, Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7–287/2009, Nr.... 141. Priešingai nei mano nuteistosios gynėjas, nagrinėjamu atveju BK 62... 142. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto prašymą pripažinti nuteistosios... 143. Nagrinėjamoje byloje T. T. savo kaltę dėl neteisėto disponavimo... 144. Atsižvelgiant į tai, kad T. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos... 145. Dėl gynėjo apeliacinio skundo argumento, kad T. T. nebuvo pagrindo taikyti... 146. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328... 147. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį dėl T. T.... 148. T. T. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl... 149. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. T. paskirtos bausmės buvo... 150. Pripažinti įrodyta aplinkybę, kad 2013 m. liepos 26 d. 12 val. 27 min. ir 14... 151. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....