Byla 2-1333-370/2015
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu UAB „GK projektai“ bankroto byloje Nr. B2-1149-343/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto akcinės bendrovės (toliau – AB) DNB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu UAB „GK projektai“ bankroto byloje Nr. B2-1149-343/2015, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje nagrinėjamas ginčas dėl BUAB „GK projektai“ 2014 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo“ priimto nutarimo teisėtumo.

4Pareiškėjas AB DNB bankas skundu prašė panaikinti 2014 m. rugsėjo 24 d. vykusiame BUAB „GK projektai“ kreditorių susirinkime priimtus nutarimus 1-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos pakeitimas“ (toliau – nutarimas 1-uoju darbotvarkės klausimu) ir 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl varžytynėse neparduoto turto sumažintų pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“ (toliau – nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu). AB DNB bankas nurodė, kad minėti nutarimai yra nepagrįsti, neatitinka bendrųjų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo reikalavimų, pažeidžia tiek bankroto procedūroms taikomus ekonomiškumo ir operatyvumo principus, tiek BUAB „GK projektai“ kreditorių interesus.

5Taip pat nurodė, kad priimant nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu („Nustatyti administratoriui 3 500 Lt (1 013,67 Eur) be PVM atlyginimą mėnesiui už BUAB „GK projektai“ administravimą bankroto proceso metu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 24. Patvirtinti mėnesinę BUAB „GK projektai“ administravimo išlaidų sąmatą bendrai 4 500 Lt (1 303,29 Eur) be PVM sumai, kartu atlyginimas administratoriui, nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. Nustatyti administratoriui 30 000 Lt (8 688,6 Eur) be PVM atlyginimą už BUAB „GK projektai“ administravimą bankroto proceso metu nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. Patvirtinti iki 700 Lt (202,73 Eur) be PVM per mėnesį dydžio administravimo išlaidų pagal faktą sąmatą nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. Papildomai patvirtinti administravimo išlaidas teisinėms paslaugoms. BUAB „GK projektai“ už perkamas teisines paslaugas mokėti pagal faktinį paslaugų poreikį, bet ne daugiau kaip 350 Lt (101,37 Eur) be PVM už vieną darbo valandą“) nebuvo įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. likusių bankroto administravimo procedūrų apimtis ir realus administratoriui iki šiol priskaičiuoto atlyginimo už bankroto procedūrų vykdymą dydis ir jo atlikto darbo bei likusių darbų apimtys šioje bankroto byloje, neatsižvelgta į šioje bankroto byloje priimtas Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, civilinėse bylose Nr. 2-709/2014, Nr. 2-1780/2013, todėl skundžiamu nutarimu patvirtinta ekonomiškai nepagrįsta, akivaizdžiai per didelė mėnesinė bankroto išlaidų sąmata.

6Pareiškėjas nurodo, kad kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu („BUAB „GK projektai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytynių 2013 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 321 nustatyta tvarka. Nustatyti, kad nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sumažinta pardavimo kaina varžytynėse – 8 178 322,19 Lt plius PVM, jeigu PVM taikytinas. Nustatyti, kad nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), sumažinta pardavimo kaina varžytynėse – 9 929 011,71 Lt plius PVM, jei PVM taikytinas. Nustatyti varžytynėse 1 % turto kainos didinimo intervalą. Varžytynių žiūrovui nustatyti 100 Lt varžytynių žiūrovo mokestį. Turto nepardavus varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiama dėl tolesnio turto pardavimo“), pažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo protingumo principus, bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir turtinius interesus, kadangi sprendimas nustatyti 5 kartus didesnes pradines turto pardavimo iš varžytynių kainas nei nustatytos turto vertintojo UAB „Ober-Haus“, atitolina kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą, o dėl patiriamų administravimo išlaidų – mažėja galimybės didesne apimtimi patenkinti savo finansinius reikalavimus bankroto byloje.

7Atsakovė BUAB „GK projektai“ atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą dėl

82014 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo 1-uoju darbotvarkės klausimu atmesti, dėl nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu – spręsti teismo nuožiūra. Dėl nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu, nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog kreditorių susirinkimas ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus ir nutartis BUAB „GK projektai“ bankroto byloje. Iš 2013 m. sausio 18 d., 2013 m. spalio 10 d. priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų ir ginčijamo nutarimo matyti, kad kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į teismo išaiškinimus, mažino bankroto administratoriaus išlaidų sąmatą. Taip pat pažymėjo, kad pasikeitė aplinkybės nuo tų, kurios buvo Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. liepos 11 d. priimant nutartį c. b. Nr. 2-1780/2013: prasidėjo turto realizavimo procedūros - organizuotos dvejos atsakovo turto varžytynės, kreditoriai atsisakė atsakovui priklausančių žemės sklypų detaliųjų planų rengimo, teismuose vyksta nuolatiniai teisiniai ginčai – pareiškėjas ir AB SEB bankas ginčija kiekvieną kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Nurodė, kad pareiškėjas, teigdamas, kad bankroto administratoriaus atlyginimas yra ekonomiškai nepagrįstas, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėjo, kad atlyginimas bankroto administratoriui buvo sumažintas retrospektyviai, nors pagal formuojamą teismų praktiką galimas tik perspektyvus atlyginimo mažinimas. Atsižvelgiant į tai, administratoriaus atlyginimas bei administravimo išlaidų sąmata iki 2014 m. rugsėjo 24 d. dienos turėtų būti nustatoma pagal 2011 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta nustatyti administratoriui 4 500 Lt be PVM mėnesinį atlyginimą bei bendrą 6 300 Lt išlaidų sąmatą, iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo.

9Suinteresuoti asmenys RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ (toliau – suinteresuoti asmenys) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė AB DNB bankas skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pasisakydami dėl nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, nurodė, kad AB DNB bankas, teigdamas, kad bankroto administravimo išlaidų sąmata yra nepagrįsta, nepateikia jokių savo samprotavimus pagrindžiančių įrodymų (pvz., skaičiavimų ar palyginimų). Atsižvelgus į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą, administratoriaus atlyginimas buvo sumažintas daugiau nei 22 proc. (nuo 4 500 Lt per mėn., iki 3 500 Lt per mėn.). Taip pat sumažinta ir administravimo išlaidų sąmata nuo 5 500 Lt iki 4500 Lt. Skundžiamame nutarime nustatyta, kad nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. sumažinamas administratoriaus atlyginimas, t. y. nustatoma bendra 30 000 Lt suma už atsakovo administravimą bankroto proceso metu, t. y. nustatytas 2 500 Lt atlyginimas per mėnesį. Dar daugiau sumažintas atlyginimas neskatintų administratoriaus kokybiškai atlikti paslaugų. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas jau nebe pirmą kartą skundžia kreditorių susirinkimo nutarimus dėl administravimo išlaidų, nepaisant to, kad jos sumažintos.

10Suinteresuoti asmenys pasisakydami dėl nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu, nurodė, kad kompetencija spręsti dėl turto vertinimo tvarkos ir nustatyti konkrečią turto pradinę kainą išimtinai suteikta kreditorių susirinkimui, ir nepažeidė pareiškėjo, kaip pavienio kreditoriaus, interesų. Taip pat pabrėžė, kad vien dėl to, jog kreditorių susirinkimas nusprendė atsakovo turimą turtą pardavinėti didesne kaina, nei turtą įvertino turto vertintojai, nesudaro prielaidų operatyvumo principui pažeisti.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjo AB DNB banko skundą atmetė.

13Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, atmetė, nurodydamas, kad: 1) administratoriaus atlyginimas ir administravimo išlaidos buvo sumažinti retrospektyviai, nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atlyginimas administratoriui gali būti mažinamas perspektyviai, todėl toks nutarimas kreditorių teisių nepažeidžia; 2) administravimo išlaidos ir atlyginimas administratoriui lyginant su paskirtais

142011 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime ir galiojančiais iki bus nustatyti nauji, t. y. iki bus nustatytas naujas atlyginimas administratoriui ir administravimo išlaidos, yra sumažinti penktadaliu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d., o nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. – dar labiau; 3) bankas nepateikė jokių objektyvių argumentų dėl kitokio atlyginimo administratoriui ar administravimo išlaidų sąmatos nustatymo, nepagrindė argumento, kad nustatytas atlyginimas administratoriui ir administravimo išlaidų sąmata yra ekonomiškai nepagrįsti, kad jie yra per dideli ir t. t.

15Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu, atmetė, nurodydamas, kad: 1) teismai šioje bankroto byloje yra pasisakę, kad kreditoriai yra laisvi nustatyti parduodamo turto kainą; 2) Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje c. b. Nr. 2-709/2014 nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradinė turto pardavimo kaina, kuri yra žymiai didesnė nei nustatyta turto vertintojo, nėra pakankamas pagrindas pripažinti kreditorių susirinkimo nutarimą neteisėtu ir pažeidžiančiu kreditorių interesus.

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

17Atskirajame skunde pareiškėjas (apeliantas) AB DNB bankas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties dalį, kuria atmestas AB DNB banko skundo reikalavimas dėl BUAB „GK projektai“ 2014 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. panaikinti 2014 m. rugsėjo 24 d. vykusiame BUAB „GK projektai“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teisiškai reikšmingas šios bankroto bylos faktines aplinkybes. Poreikis keisti BUAB „GK projektai“ bankroto administravimo išlaidų sąmatą atsirado dėl bankroto procedūrų nepagrįsto vilkinimo, administratoriaus atliekamo darbo apimčių, aplinkybės, kad bankroto procedūros vyksta jau 4 metus. Lietuvos apeliacinis teismas dar

    182013 m. liepos 11 d. priimtoje nutartyje šioje bankroto byloje konstatavo, kad 4 500 Lt + PVM/mėn. atlyginimas administratoriui yra nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžiantis kreditorių interesus, todėl nuo 2013 m. sausio 18 d. tokį atlyginimą administratoriui mokėti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. 2013 m. spalio 10 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimtas nutarimas mokėti 4 500 Lt + PVM/mėn. atlyginimą bankroto administratoriui vėl pripažintas neteisėtu ir panaikintas Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartimi c. b. Nr. B2-1095-343/2014. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant ginčijamo 2014 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl naujos bankroto administravimo išlaidų sąmatos nustatymo teisėtumą, tačiau pirmosios instancijos teismas jų tinkamai neįvertino.

  2. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamu nutarimu administratoriaus atlyginimas ir administravimo išlaidos sumažinti retrospektyviai, todėl toks nutarimas kreditorių interesų nepažeidžia. Atsižvelgiant į prieš tai minėtas aplinkybes (kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie teismų buvo panaikinti), akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas naują bankroto administratoriaus atlyginimą bei naują bankroto administravimo išlaidų sąmatą nustatyti būtent nuo 2013 m. sausio 18 d., t. y. nuo tada, kada iškilo poreikis šias išlaidas ir atlyginimą sumažinti. Todėl negali būti laikoma, kad administravimo išlaidų sąmata ir atlyginimas administratoriui keičiami retrospektyviai. Apeliantas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų konstatuoti nei teisėtų pagrįstų lūkesčių, nei bankroto administratoriaus teisių ir interesų pažeidimo, nes jau nuo 2013 m. sausio 18 d. įvykusio kreditorių susirinkimo buvo žinoma, kad spręsis klausimas dėl sąmatos ir bankroto administratoriui skirtino atlyginimo, o 4 500 Lt/mėn. atlyginimas teismo pripažintas kaip neatitinkantis šioje bankroto byloje atliekamo darbo apimčių. Skundžiamu nutarimu nustatytas pakeistas bankroto administratoriaus atlyginimas bei bankroto administravimo išlaidų sąmata turi būti vertinama pagal ĮBĮ nustatytus kriterijus, bet ne pagal anksčiau galiojusį kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos bei atlyginimo administratoriui iki 2013 m. sausio 18 d.
  3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertindamas 2014 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą bankroto administratoriaus atlyginimo dydį neatsižvelgė į ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus bei šioje bankroto byloje aukštesnės instancijos teismo konstatuotas faktines aplinkybes bei pateiktus išaiškinimus. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartyje, priimtoje c. b. Nr. 2-1780/2013, nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad ginčijamu nutarimu nustatytas 3 500 Lt ( 1 013,67 Eur) + PVM/mėn. atlyginimas administratoriui nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. bei 30 000 Lt (8 688,60 Eur) + PVM atlyginimas už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. (o tai yra 2 500 Lt (724,05Eur) + PVM), neatitinka bankroto administratoriaus darbo apimčių šioje bankroto byloje ir yra akivaizdžiai per didelis, juolab įvertinus tai, kad nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2013 m. sausio 18 d. administratoriui buvo mokamas net 4 500 Lt + PVM/mėn. atlyginimas už realiai minimalius bankroto administravimo veiksmus. Nustatyti didesnį atlyginimą bankroto administratoriui nesudaro pagrindo ir administratoriaus nurodyta aplinkybė apie BUAB „GK projektai“ bankroto administravimo procedūrose dalyvaujančius darbuotojus.
  4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad bankas neįrodė savo skundo teiginių dėl skundžiamu nutarimu nustatyto nepagrįsto naujo administratoriaus atlyginimo bei kitų bankroto administravimo išlaidų dydžio. Banko poziciją dėl iš esmės minimalių bankroto administratoriaus darbo apimčių šioje bankroto byloje yra pripažinęs Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartyje, priimtoje c. b. Nr. 2-1780/2013. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka bankroto administratoriui. Bankroto administratorius neįvykdė pareigos pagrįsti tiek jau patirtas bankroto administravimo išlaidas, tiek pateikti duomenis apie būsimas administravimo išlaidas, taip pat atsisakė kreditorių susirinkimui pateikti informaciją apie atliktus darbus nuo 2014 m. kovo 4 d. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės įrodinėjimo naštos dėl būtinų bankroto administravimo išlaidų perkelti kreditoriams.

19Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą BUAB „GK projektai“ teismo prašo atmesti AB DNB banko pareikštą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties ir palikti šią nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundžiamo kreditorių susirinkime priimto nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu pagrįstumą, neatsižvelgė į teisiškai reikšmingą šios bankroto bylos faktinę aplinkybę, kad neva bankroto administratoriaus atliekamo darbo apimtys akivaizdžiai neatitinka jam 2011 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime nustatyto 4 500 Lt + PVM atlyginimo. Apeliantas privalėjo pagrįsti šią faktinę aplinkybę įrodymais, o ne perkelti šios įrodinėjimo pareigos vykdymą teismui. Lietuvos apeliacinio teismo

    202013 m. liepos 11 d. ir Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartimis buvo naikinti kitų – ankstesnių kreditorių susirinkimų nutarimai, kurie buvo priimti jų priėmimo metu buvusių faktinių aplinkybių pagrindu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas 1-uoju darbotvarkės klausimu, priimtas pagal jo priėmimo metu buvusią faktinę situaciją, t. y. pasikeitusias faktines aplinkybes, kurios nurodytos atsiliepime į skundą.

  2. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, pagrįstumą, neva turėjo įvertinti, kad nuo 2013 m. sausio 18 d. lemiamą balsų daugumą turintys kreditoriai (suinteresuoti asmenys) priiminėja nutarimus dėl nepagrįsto 4 500 Lt plius PVM dydžio atlyginimo administratoriui nustatymo. Priešingai – kaip matyti iš 2013 m. sausio 18 d., 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų ir 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo, kreditorių susirinkimas, įvertinęs teismo išaiškinimus, kiekvieną kartą mažino bankroto administratoriaus atlyginimą bei bankroto administravimo išlaidų sąmatą.
  3. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2014 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu bankroto administratoriaus atlyginimas ir administravimo išlaidos buvo sumažintos retrospektyviai, nors teismų praktikoje priimta, kad atlyginimas administratoriui gali būti mažinamas perspektyviai. Be to, panaikinus 2013 m. sausio 18 d. ir 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, teisiškai įpareigojantis tiek administratoriui, tiek kreditoriams liko 2011 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta nustatyti 4500 Lt atlyginimą bankroto administratoriui nuo 2011 m. liepos 29 d. iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administratoriaus atlyginimo pakeitimo priėmimo, nustatyti mėnesinę administravimo išlaidų sąmatą bendrai 6300 Lt be PVM sumai, įskaitant administratoriaus atlyginimą, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 29 d. iki kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administratoriaus atlyginimo pakeitimo priėmimo.

21Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo RUAB „Ranga IV investicijos“ teismo prašo AB DNB banko atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš AB DNB bankas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Kreditoriai tiek bankroto administratoriaus atlyginimą, tiek bendrą administravimo išlaidų sąmatą, laikotarpiu nuo

    222013 m. sausio 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. sumažino atsižvelgdami į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. ir Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartis. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties argumentai negali būti taikomi šioje civilinėje byloje, kadangi administratoriaus atlyginimas ir bendra administravimo išlaidų sąmata buvo sumažinti, t. y. pasikeitė bylos aplinkybės, todėl sumažintą administratoriaus atlyginimo dydį ir administravimo išlaidų sąmatą reikia vertinti iš naujo.

  2. Ginčijamu nutarimu nustatydamas naują, sumažintą administravimo išlaidų dydį nuo

    232013 m. sausio 18 d., kreditorių susirinkimas nepažeidė atskirų kreditorių interesų. Kreditorių susirinkimas, vykdydamas minėtas teismo nutartis, ginčijamu 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu sumažino administratoriaus atlyginimą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d., todėl negalima teigti, kad kreditorių susirinkimas veikė retrospektyviai.

  3. Kreditorių nustatyta sumažinta administravimo išlaidų sąmata ir administratoriaus atlyginimas yra pagrįsti, o apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kurie tai paneigtų. Apeliantas, skųsdamas 2014 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, reikalavo jį panaikinti, nes administravimo išlaidų sąmata ir administratoriaus atlyginimas yra nepagrįsti, todėl būtent apeliantas turėjo pareigą įrodymais pagrįsti savo prašymą ir teiginius, tačiau to nepadarė. Apeliantas neįrodė, kad ginčijamu nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra ekonomiškai nepagrįsta.
  4. Dar daugiau sumažintas bankroto administratoriaus atlyginimas neskatintų bankroto administratoriaus kokybiškai teikti paslaugas. Pažymėtina, kad apeliantas neteikė prieštaravimų ar pastabų dėl suinteresuotų asmenų pateikto nutarimo projekto 1-uoju darbotvarkės kausimu, tačiau vėliau jį apskundė teismui.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

26Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu

27Nors pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjo skundas netenkintas visa apimtimi, t. y., dėl nutarimo projekto, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu ir dėl nutarimo projekto, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu, tačiau apeliantas skundžia tik tą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas AB DNB banko skundo reikalavimas dėl BUAB „GK projektai“

282014 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo“ panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.

29Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „GK projektai“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą.

302013 m. sausio 18 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimtas nutarimas nustatyti bankroto administratoriui 4 500 Lt be PVM mėnesinį atlyginimą už atsakovo administravimo bankroto proceso metu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administratoriaus atlyginimo pakeitimo priėmimo dienos, taip pat patvirtinta 6 300 Lt be PVM suma (kartu atlyginimas administratoriui). Šis kreditorių susirinkimo nutarimas panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartimi c. b. Nr. 2-1780/2013 ir klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo perduotas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

312013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtintas tokio pat dydžio bankroto administratoriaus atlyginimas 4 500 Lt be PVM per mėn., tačiau iki 5 500 Lt sumažinta administravimo išlaidų suma. Minėtas nutarimas panaikintas Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi c. b. Nr. 2-709-2014, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeista, rezoliucinę dalį išdėstant taip: panaikinti BUAB „GK projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos pakeitimas“ ir šį klausimą perduoti iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį paliko nepakeistą.

322014 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkime priimtas ginčijamas nutarimas: „Nustatyti administratoriui 3 500 Lt (1 013,67 Eur) be PVM atlyginimą mėnesiui už BUAB „GK projektai“ administravimą bankroto proceso metu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. Patvirtinti mėnesinę BUAB „GK projektai“ administravimo išlaidų sąmatą bendrai 4 500 Lt (1 303,29 Eur) be PVM sumai, kartu atlyginimas administratoriui, nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. Nustatyti administratoriui 30 000 Lt (8 688,6 Eur) be PVM atlyginimą už BUAB „GK projektai“ administravimą bankroto proceso metu nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. Patvirtinti iki 700 Lt (202,73 Eur) be PVM per mėnesį dydžio administravimo išlaidų pagal faktą sąmatą nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. Papildomai patvirtinti administravimo išlaidas teisinėms paslaugoms. BUAB „GK projektai“ už perkamas teisines paslaugas mokėti pagal faktinį paslaugų poreikį, bet ne daugiau kaip 350 Lt (101,37 Eur) be PVM už vieną darbo valandą“.

33Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, atmetė, nurodydamas, kad: 1) administratoriaus atlyginimas ir administravimo išlaidos buvo sumažinti retrospektyviai, nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atlyginimas administratoriui gali būti mažinamas perspektyviai, todėl toks nutarimas kreditorių teisių nepažeidžia; 2) administravimo išlaidos ir atlyginimas administratoriui lyginant su paskirtais 2011 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime ir galiojančiais iki bus nustatyti nauji, t. y. iki bus nustatytas naujas atlyginimas administratoriui ir administravimo išlaidos, yra sumažinti penktadaliu laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d., o laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. – dar labiau; 3) bankas nepateikė jokių objektyvių argumentų dėl kitokio atlyginimo administratoriui ar administravimo išlaidų sąmatos nustatymo, nepagrindė argumento, kad nustatytas atlyginimas administratoriui ir administravimo išlaidų sąmata yra ekonomiškai nepagrįsti, kad jie yra per dideli ir t.t.

34Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

35Pagal formuojamą teismų praktiką kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5straipsnis) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012).

36Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantas nekelia klausimo dėl padarytų procedūrinių ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės pažeidimų. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu nutarimu patvirtinta ekonomiškai nepagrįsta, akivaizdžiai per didelė mėnesinė bankroto išlaidų sąmata, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Taigi, apeliantas ginčijamą nutarimą prašo panaikinti dėl jo ekonominio nepagrįstumo (nenaudingumo), pažeidžiančio kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus.

37ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktas nustato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti administratoriui atlyginimą. Administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis ).

38Kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis c. b. Nr.3K-3-486/2010).

39Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas per didelis atlyginimas bankroto administratoriui, taip pat neatsižvelgta į Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuriose konstatuota, kad 4 500 Lt/mėn. atlyginimas be PVM yra per didelis ir neatitinka bankroto administratoriaus atliktų darbų kiekio ir apimčių. Su šiuo atskirojo skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Iš ginčijamo nutarimo matyti, kad juo patvirtintas atlyginimas administratoriui sudaro 3 500 Lt be PVM/mėn. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. ir 4 500 Lt išlaidoms per mėnesį, įskaitant atlyginimą administratoriui. Laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. - 30 000 Lt be PVM atlyginimas, t. y. 2 500 Lt per mėn. Taigi, kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą, priimant ginčijamą nutarimą buvo atsižvelgta į Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, nes atlyginimas bankroto administratoriui buvo sumažintas. Minėtomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis konstatuotas tik faktas, kad 4 500 Lt/mėn. atlyginimas, pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, laikytinas per dideliu, tačiau teismas nenurodė konkretaus atlyginimo, kuris turėtų būti mokamas bankroto administratoriui, nes tai kreditorių kompetencijai priskirtinas klausimas. Ginčijamu nutarimu nustačius mažesnes bankroto administratoriui mokėtinas sumas, remtis minėtomis nutartimis, kurios priimtos esant kitokioms, nei nagrinėjamoje byloje, faktinėms aplinkybėms, siekiant nuginčyti nutarimą, nėra pagrindo.

40Be to, priešingai nei nurodo apeliantas atskirajame skunde, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu nutarimu, priimtu 2014 m. rugsėjo 24 d., sumažintas bankroto administratoriaus atlyginimas už praėjusį laikotarpį (retrospektyviai), t. y. nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d., sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks nutarimas kreditorių interesų nepažeidžia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatant mažesnį administratoriaus atlyginimą atgaline data, susidarytų teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situacija, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5. str.). Todėl konstatuotina, kad keičiant administratoriaus dydį, jį mažinti galima tik perspektyviai, t. y. į ateitį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis c. b. Nr. 2-618/2012). Kadangi bankroto administratoriaus išlaidų mažinimo retrospektyviai klausimas nėra šio ginčo dalykas, apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę vertina tik kaip faktą, paneigiantį atskirojo skundo argumentus. Nurodytų motyvų visumoje, apelianto pozicijos nepagrindžiančiu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad administravimo išlaidų sąmata turėjo būti keičiama nuo 2013 m. sausio 18 d., nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčijamu nutarimu būtent nuo šios datos ji ir buvo sumažinta iki 3 500 Lt/mėn., o nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. dar labiau – iki 2 500 Lt/mėn.

41Nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas, susijęs su įrodinėjimo pareigos paskirstymu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankas nepateikė jokių objektyvių argumentų dėl kitokio atlyginimo administratoriui ar administravimo išlaidų sąmatos, nepagrindė argumento, kad nustatytas atlyginimas administratoriui ir administravimo išlaidų sąmata yra ekonomiškai nepagrįsti, kad jie yra per dideli ir t. t. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, nurodė, kad pirma, banko poziciją dėl iš esmės minimalių bankroto administratoriaus darbo apimčių šioje bankroto byloje yra pripažinęs Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartyje c. b. Nr. 2-1780/2013; antra, įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka bankroto administratoriui. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl pirmojo apelianto argumento, nurodo, kad teismo nustatytos aplinkybės šioje bankroto byloje 2013 metais, nebūtinai turi sutapti su aplinkybėmis, esančiomis šiuo metu, todėl teigti, kad bankroto administratoriaus darbo apimtys yra nustatytos teismo nutartimi, priimta 2013 m. liepos 11 d., nepateikus papildomų įrodymų, pagrindžiančių faktinių aplinkybių tapatumą, nėra pagrindo. Be to, minėtų nutarčių priėmimo metu nustatyta, kad turto pardavimo ir perdavimo kreditoriaus procedūros dar nebuvo pradėtos. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius nurodo, kad šiuo metu jau yra prasidėjusios turto realizavimo procedūros – organizuotos dvejos atsakovo turto varžytynės. Šį faktą patvirtina ir viešai prieinama informacija, taip pat 2014 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu „Varžytynėse neparduoto turto sumažintų pardavimo kainų patvirtinimas ir pardavimo tvarkos nustatymas“. Jau vien ši aplinkybė paneigia faktinių situacijų tapatumą ir pagrindą besąlygiškai vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartimi.

42Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl antrojo apelianto argumento (įrodinėjimo naštos paskirstymo), pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, nurodydamas, kad ginčijamu nutarimu nustatytas nepagrįstai didelis atlyginimas bankroto administratoriui, atsižvelgiant į jo darbo apimtis, privalėjo šiuos teiginius pagrįsti įrodymais, t. y. procesinę pareigą paneigti kreditorių susirinkimo priimto nutarimo teisėtumą tenka skundą padavusiam asmeniui, šiuo atveju apeliantui. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įrodinėjimo pareigą nagrinėjamu atveju perkėlė pareiškėjui, o šiam nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl atlyginimo bankroto administratoriui dydžio nepagrįstumo – skundo reikalavimą atmetė.

43Remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo klausimą, tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ normas, pagrįstai nustatė, kad atsakovas neįrodė, jog ginčijamu nutarimu nustatytas per didelis atlyginimas bankroto administratoriui, pažeidžiantis kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus. Nenustačius kreditorių susirinkimo nutarimo negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo RUAB „Ranga IV investicijos“ prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui apeliacinėje instancijoje nepriteistinos.

46Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Nutarė

47Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl BUAB „GK projektai“ 2014 m. rugsėjo 24... 4. Pareiškėjas AB DNB bankas skundu prašė panaikinti 2014 m. rugsėjo 24 d.... 5. Taip pat nurodė, kad priimant nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu... 6. Pareiškėjas nurodo, kad kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas 2-uoju... 7. Atsakovė BUAB „GK projektai“ atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo... 8. 2014 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo 1-uoju... 9. Suinteresuoti asmenys RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos... 10. Suinteresuoti asmenys pasisakydami dėl nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjo AB DNB... 13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl nutarimo, priimto... 14. 2011 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime ir galiojančiais iki bus... 15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl nutarimo, priimto... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai... 17. Atskirajame skunde pareiškėjas (apeliantas) AB DNB bankas prašo panaikinti... 18. 2013 m. liepos 11 d. priimtoje nutartyje šioje bankroto byloje konstatavo, kad... 19. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą BUAB „GK projektai“ teismo... 20. 2013 m. liepos 11 d. ir Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartimis... 21. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo RUAB „Ranga IV... 22. 2013 m. sausio 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. sumažino atsižvelgdami į... 23. 2013 m. sausio 18 d., kreditorių susirinkimas nepažeidė atskirų kreditorių... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 26. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu... 27. Nors pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjo skundas netenkintas... 28. 2014 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės... 29. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad Kauno apygardos teismas 2010 m.... 30. 2013 m. sausio 18 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimtas nutarimas... 31. 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtintas tokio pat... 32. 2014 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkime priimtas ginčijamas nutarimas:... 33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl nutarimo, priimto... 34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su tokia... 35. Pagal formuojamą teismų praktiką kreditorių susirinkimo nutarimai gali... 36. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantas nekelia klausimo dėl... 37. ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktas nustato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę... 38. Kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso... 39. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo... 40. Be to, priešingai nei nurodo apeliantas atskirajame skunde, atsižvelgiant į... 41. Nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas, susijęs su... 42. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl antrojo apelianto... 43. Remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo RUAB „Ranga IV... 46. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339... 47. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą....