Byla 2-257-464/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1716-163/2017 (po civilinių bylų sujungimo Nr. A2-1227-163/2017) netenkinti pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, išnagrinėtoje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č., individualios įmonės „Taurų spalvos“ ieškinį atsakovams G. T., R. T., akcinei bendrovei bankui „Snoras“, R. Š., A. V., uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaras A. G. ir Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarė V. J.,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja UAB „Čelta“ kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 (atskirojo skundo medžiagos b. l. 17–24; CBP-825, reg. Nr. C-16868).
  2. Nurodė, jog prašo atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-29 sprendimu (įsiteisėjo 2012-11-27) išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, kurioje ieškovai prašė pripažinti negaliojančia UAB „Verslavita“ žemės sklypo vertinimo 2008-01-23 ataskaitą, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo 2008-03-21 sutartį, taip pat ieškovų ir AB banko „Snoras“ sudarytas kredito ir laidavimo sutartis ir kitus, su žemės sklypo įsigijimu susijusius sandorius.
  3. Procesą atnaujinti prašė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių. Naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės pareiškėjos siejamos su tuo, jog kredito lėšos pagal ginčijamą kredito sutartį galėjo būti išduotos tik jeigu įkeičiamo turto vertė būtų buvusi ne mažesnė nei nurodyta vertė preliminarioje šio turto vertinimo ataskaitoje ir dėl tokio vertinimo žinojimo turėjo būti susitarimas tik raštu. Kreditas išduotas remiantis 2008-01-31 vertinimu, kuris atliktas su pastaba, jog tokios vertės sklypas bus ateityje, kuomet jis bus pagerintas, apie tokį vertinimą pareiškėja nežinojo, todėl klaidingai manė, kad tokia yra turto vertė šiuo metu. Pareiškėja žinojo ir vadovavosi kita turto vertinimo ataskaita, sudaryta 2007-05-28, kurioje buvo nustatyta tokia pati rinkos vertė kaip ir 2008-01-31 vertinime, tačiau be minėtos pastabos. Žinodama tikrąją situaciją, pareiškėja kredito nebūtų ėmusi.
  4. Be to, tik 2017 m. rugsėjo mėnesio pradžioje sužinojusi kredito ekspertės, kuri ir ruošė kredito ir hipotekos sutartis, adresas. Pareiškėja nurodė, jog turi įtarimų dėl vieno esminio dokumento, susijusio su kreditu, kuris irgi gali būti suklastotas, tai gali atskleisti tik kredito ekspertė.
  5. Pareiškėja UAB „Čelta“ kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti banko vykdomą išieškojimą iš ieškovų įkeisto turto. Poreikį tokioms priemonėms taikyti motyvavo tuo, jog šioje byloje yra ginčijami sandoriai, sudaryti su banku, kurie iš esmės yra pagrindas priverstiniam skolos išieškojimui iš ieškovų. Pareiškėjos vertinimu, atnaujinus procesą, pripažinti kredito ir hipotekos sutartis galiojančiomis tikrai nebus jokio pagrindo.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017-10-19 nutartimi (atskirojo skundo medžiagos b. l. 25–26) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
  2. Teismas nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-29 sprendimu buvo atmestas ieškovų ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą nurodytoje byloje, iš esmės siekia priešingo bylos išnagrinėjimo rezultato, t. y. sandorių pripažinimo negaliojančiais, o prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiama sustabdyti vykdomą išieškojimą iš ieškovų nekilnojamojo turto BAB banko „Snoras“ naudai. Tokį prašymą teismas įvertino kaip tiesiogiai nesusijusį su reikalavimu dėl proceso atnaujinimo ir neatitinkančiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijų, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakė.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Pareiškėja UAB „Čelta“ atskirajame skunde (atskirojo skundo medžiagos b. l. 56–63) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, analogiškais pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą, t. y. nurodant, jog neatnaujinti proceso nėra jokios galimybės.
  2. Atsakovai G. T., R. T. ir A. V. atsiliepime į atskirąjį skundą (atskirojo skundo medžiagos b. l. 69–70) prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
    1. Pareiškėjos prašymą teismas pagrįstai įvertino kaip tiesiogiai nesusijusį su reikalavimu dėl proceso atnaujinimo ir kaip neatitinkantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijų, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra teisinio pagrindo.
    2. Pareiškėja nei prašyme dėl proceso atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių bei teisinių argumentų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atskirajame skunde iš esmės motyvuojama dėl būtinybės atnaujinti procesą civilinėje byloje, o dėl skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo yra visiškai nepasisakyta.

4Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, ir antra, turi būti nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
  2. Pažymėtina, kad prašymo atnaujinti procesą padavimas savaime nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo (CPK 372 str. 1 d.). Teismas suinteresuotų asmenų prašymu gali sustabdyti sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo tik nustatęs visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, be to, gali pareikalauti iš tokį prašymą pareiškusio asmens pateikti išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 372 str. 2 d.).
  3. Nagrinėjamu atveju apeliantė, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, taip pat prašė sustabdyti ir BAB bankas Snoras naudai vykdomą priverstinį išieškojimą iš visų ieškovų, kurių ieškinys prašomoje atnaujinti byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo atmestas. Apeliantės įsitikinimu, jos prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės ir argumentai pagrindžia aiškią būtinybę atnaujinti procesą, o atnaujinus procesą ginčijamos sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis. Todėl ir priverstinis išieškojimas nuginčytų sutarčių pagrindu taptų negalimas.
  4. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės prašymas stabdyti išieškojimą pagal kitose bylose priimtų teismo sprendimų pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamoje byloje keltais reikalavimais, taigi ir su reikalavimu dėl proceso atnaujinimo, todėl jo tenkinimas akivaizdžiai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygų bei jo paskirties. Tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurių imtis prašo pareiškėja, niekaip neįtakoja galimybės įvykdyti teismo sprendimą dėl nagrinėjamoje byloje keltų reikalavimų, net jeigu toks teismo sprendimas po proceso atnaujinimo ir bylos išnagrinėjimo iš naujo taptų palankus apeliantei. Apeliantė teismo nutarties išvadų dėl jos prašymo ir vykdymo kitose bylose sąsajų nebuvimo iš esmės ir nekritikuoja, vien siekdama kitokio rezultato dėl jos prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus.
  5. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas negali būti stabdomas nemotyvuotai ar vien juo įpareigotai šaliai to pagedaujant, nes sprendimo vykdymo sustabdymas yra išimtinė ir tik teise (įstatymais) grindžiama procesinė priemonė, antraip būtų paneigiami teismo sprendimo privalomumo visiems be išimties asmenims ir jo vykdytinumo principai (CPK 18 str.).
  6. Kita vertus, kaip buvo nurodyta pirmiau, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones visų pirma turi būti prima facie (preliminariai) įvertinti pareikšti reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1227-163/2017 apeliantės prašymai atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 palikti nenagrinėtais. Ir nors ši teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, o atskirais skundas dėl jos apeliacine tvarka dar neišnagrinėtas, tačiau paminėtini teismų praktikoje pateikiami išaiškinimai, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo procesinis sprendimas (pagal analogiją – jam nepalankus teisinis rezultatas, nepalanki bylos baigtis) nepriklausomai nuo to, kad toks sprendimas yra priimtas po teismo nutarties, kuria buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016).
  7. Tokiu atveju apeliantei nepalankaus procesinio sprendimo, kuriuo jos prašymai atnaujinti procesą (įskaitant ir nagrinėjamoje byloje pateiktą prašymą atnaujinti procesą) palikti nenagrinėtais, priėmimas aiškintinas taip, kad išvada apie vieną iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – prašymo prima facie pagrįstumą – negalima. Vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  8. Analogiškos aplinkybės visiškai tapačiai buvo įvertintos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-118-178/2018. Šia nutartimi palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. A2-1227-163/2017, kurioje dėl tų pačių priežasčių taip pat buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinus tai, jog prie nurodytos civilinės bylos Nr. A2-1227-163/2017 vėliau buvo prijungta civilinė byla Nr. A2-1716-163/2017, kurioje priimta nutartis ir sudaro šio apeliacinio nagrinėjimo objektą, nėra pagrindo, esant iš esmės analogiškoms aplinkybėms, tame pačiame procese laikinųjų apsaugos priemonių klausimą spręsti kitaip.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai