Byla 2-118-178/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č., individualios įmonės „Taurų spalvos“ ieškinį atsakovams G. T., R. T., akcinei bendrovei bankui „Snoras“, R. Š., A. V., uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaras A. G. ir Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarė V. J..

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.
  2. Pareiškėja UAB „Čelta“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, kurioje 2010 m. birželio 29 d. priimtas sprendimas (įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 27 d.). Procesą atnaujinti prašoma CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
  3. Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą tol, kol bus priimtas sprendimas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje. Nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą yra pagrįstas esminiais ir nenuginčijamais faktais dėl per apgaulę sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pripažinus sandorį negaliojančiu dėl apgaulės nuo jo sudarymo momento, viena šalis privalo grąžinti kitai šaliai visą, ką pagal jį yra gavusi. Tai galioja ir vartojamosioms paskoloms, kurių užtikrinimui ir buvo įkeistas turtas, kuris jau yra pardavinėjamas. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones lemia tai, kad byloje yra ginčijami sandoriai, sudaryti su banku, kurie iš esmės yra pagrindas priverstinėms skolų išieškojimo procedūroms vykdyti. Banko vykdomas išieškojimas – iš ginčo sandorių kilusi pasekmė, kurios nebūtų, jei ieškinys būtų patenkintas ir kredito sutartis pripažinta negaliojanti. Tai, kad inicijuojamas ieškovams priklausančio turto, įkeisto pagal ginčo sandorius pardavimas, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo sustabdymą (CPK 145 str. 1 d. 6, 10 p.). Netaikus šios laikinosios apsaugos priemonės, ieškovų turtas liktų trečiųjų asmenų – sąžiningų įgijėjų – nuosavybėje. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones šalių interesų pusiausvyra bei proporcingumo principas nebus pažeisti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
  2. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimu išnagrinėtoje byloje Nr. 2-372-622/2010, kurioje ieškovai prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. sausio 23 d. UAB „Verslavita“ žemės sklypo vertinimo ataskaitą, pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat pripažinti negaliojančia ieškovų ir bankas Snoras sudarytas kredito ir laidavimo sutartis ir kitus su žemės sklypo įsigijimu susijusius sandorius. Prašydama atnaujinti procesą, pareiškėja iš esmės siekia priešingo bylos išnagrinėjimo rezultato, t. y. sandorių pripažinimo negaliojančiais. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimu buvo atmestas ieškovų ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir atsakovams iš jų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma sustabdyti vykdomą išieškojimą iš ieškovų nekilnojamojo turto BAB bankas „SNORAS“ naudai. Tokį prašymą teismas vertino kaip tiesiogiai nesusijusį su reikalavimu dėl proceso atnaujinimo ir neatitinkantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijų. Teismas sprendė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra teisinio pagrindo.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Pareiškėja (toliau ir – apeliantė) atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes nepateikti jokie motyvai, o nurodyti argumentai nesusieti su konkrečia byla, jos pagrindu bei su proceso atnaujinimo pagrindu.
    2. Ginčas yra dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties išsimokėtinai pripažinimo negaliojančia kaip sudaryta dėl apgaulės, t. y. kad sumokėta kaina neadekvati išsigyto turto rinkos vertei. Kreditu sumokėta kaip už įrengtą žemės sklypą, o pastarasis įsigytas neįrengtas. Atnaujinimo pagrindas yra dėl kredito ir hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kai kredito sutarties tikslas įvykdytas ne realia rinkos verte. Esminė kredito sutarties sąlyga – sutarties tikslas išduoti kredito lėšas, įkeitus žemės sklypą, kurio įkeitimo metu turėjo būti rinkos vertė ne mažesnė kaip 3 000 000 Lt, neįvykdyta.
    3. Atnaujinimas susietas tiesiogiai su banku per kredito sutartį, dėl ko ir prisiimti įsipareigojimai bei įkeistas turtas. Pripažinus negaliojančia kredito sutartį, negaliojanti tampa ir nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis išsimokėtinai, nes neišspręsta pagrindinė jos sąlyga – kaina.
    4. Nepagrįstas teismo argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tiesiogiai nesusijęs su proceso atnaujinimu, nes ginčijamų sandorių pasekmė – įsipareigojimai ir įkeistas turtas. Ginčijamų sandorių pagrindu ir yra atsiradusi prievolė bei vykdomas išieškojimas banko naudai. Todėl ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Atskirasis skundas netenkintinas.
  4. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantis jas taikyti asmuo, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  5. Nagrinėjamu atveju apeliantė, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iki tol, kol bus priimtas sprendimas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje. Iš apeliantės procesinių dokumentų spręstina, kad iš esmės pareikšto prašymo tikslas yra siekis sustabdyti vykdomą išieškojimą iš ieškovų, kurių ieškinys prašomoje atnaujinti byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo atmestas, nekilnojamojo turto BAB bankas Snoras naudai. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, konstatavęs, kad jis tiesiogiai nėra susijęs su reikalavimu dėl proceso atnaujinimo ir neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijų. Nors apeliantas ir kvestionuoja šiuos teismo argumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priešingai išvadai nei padarė pirmosios instancijos teismas.
  6. Kaip minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikšti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju apelianto prašymas atnaujinti procesą turi būti vertinamas tikėtinumo aspektu, t. y. ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas. Pagal teismų praktiką pagrįstos abejonės dėl šaliai palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas šaliai nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017).
  7. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi apeliantės prašymai atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 palikti nenagrinėtais. Nors ši nutartis yra neįsiteisėjusi, tačiau atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, laikytina, kad ši aplinkybė yra pakankama spręsti dėl preliminaraus apelianto pareikšto prašymo nepagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, esant nors ir neįsiteisėjusiam, bet nagrinėjamoje byloje priimtam teismo procesiniam sprendimui, kuris apeliantui yra nepalankus, t. y. prašymas paliktas nenagrinėtu, darytina išvada, kad nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – prašymo prima facie pagrįstumo. Todėl vien šiuo aspektu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje negalimas.
  8. Be to, prašomoje atnaujinti civilinėje byloje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu apeliantės reikalavimai pripažinti negaliojančia 2008 m. sausio 23 d. UAB „Verslavita“ žemės sklypo vertinimo ataskaitą, pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat pripažinti negaliojančia ieškovų ir bankas Snoras sudarytas kredito ir laidavimo sutartis ir kitus su žemės sklypo įsigijimu susijusius sandorius laikyti nepagrįstais ir ieškinys atmestas. Toje byloje laikinosios apsaugos priemonės nėra taikomos, priimtas sprendimas nereikalauja vykdymo, todėl nėra pagrindo taikymui ir apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – stabdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010,.
  9. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliktina nepakeista. (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

12Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai