Byla 2-1839-157/2016
Dėl apmokėjimo už atliktus darbus, netesybų ir palūkanų priteisimo iš atsakovės patenkintas iš dalies bei patikslintas ieškovės reikalavimas atsakovės restruktūrizavimo byloje Nr. B2-170-560/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kopranas“ ir atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų statyba“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys dėl apmokėjimo už atliktus darbus, netesybų ir palūkanų priteisimo iš atsakovės patenkintas iš dalies bei patikslintas ieškovės reikalavimas atsakovės restruktūrizavimo byloje Nr. B2-170-560/2016.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
    1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kopranas“ (toliau – UAB „Kopranas“, ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų statyba“ (toliau – RUAB „Pastatų statyba“, atsakovė) 57 234,49 Eur skolos, 13 481,04 Eur delspinigių, 22,30 Eur palūkanų bei 6 procentų metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos – nuo 70 737,82 Eur, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
    2. Nurodė, kad 2012-07-02 Statybos subrangos sutarties Nr. 2012/005 (toliau – Sutartis) pagrindu subrangovas (ieškovė) įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais parengti Sutarties priede Nr. 7 nurodytas darbo projekto dalis, pagal projektą žemės sklype pastatyti objektą su jo priklausiniais iki Sutarties priede Nr. 6 aptarto baigtumo lygio, perduoti jų rezultatą generaliniam rangovui ir užtikrinti, kad objektas Sutartyje nustatytais terminais teisės aktų nustatyta tvarka būtų užbaigtas, o generalinis rangovas (atsakovė) įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais parengti Sutarties priede Nr. 7 nurodytas darbo projekto dalis, teisės aktų nustatyta tvarka įforminti visą darbo projektą, sudaryti subrangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti Sutartyje numatyto dydžio kainą. 2012-10-10 bei 2013-10-07 ieškovė ir atsakovė sudarė papildomus susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2 dėl papildomų darbų bei dėl darbų, kurių šalys abipusiai nusprendė atsisakyti. Ieškovės teigimu, pagal PVM sąskaitas–faktūras KOP Nr. 2151, Nr. 2225, Nr. 2226, Nr. 2232 atsakovė liko skolinga 2 978,86 Eur, 963,06 Eur delspinigių, 22,30 Eur palūkanų. Taip pat nurodo, kad atsakovė nepagrįstai atsisako priimti atliktus darbus ir už juos apmokėti pagal šias sąskaitas–faktūras: 2013-10-31 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 2252 (atliktų darbų vertė su PVM 120 753,17 Lt); 2013-10-31 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 2253 (atliktų darbų vertė su PVM 9 017,50 Lt); 2014-02-03 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 2276 (atliktų darbų vertė su PVM 2 158,79 Lt); 2014-02-03 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 2277 (atliktų darbų vertė su PVM 24 819,37 Lt); 2014-02-03 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 2278 (atliktų darbų vertė su PVM 41 056,72 Lt); 2014-02-03 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 2279 (atliktų darbų vertė su PVM 3 296,78 Lt), iš viso 54 255,63 Eur ir 12 517,98 Eur delspinigių.
    3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ji pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas–faktūras Nr. 2151, 2225, 2226, 2232 yra visiškai atsiskaičiusi, ką patvirtina į bylą pateikti mokėjimo dokumentai. Skirtumas tarp ieškovės ir atsakovės skaičiavimų yra dėl to, jog ieškovė nepagrįstai į PVM sąskaitą–faktūrą neįtraukė 5 procentų dydžio subrangos mokesčio, tai yra 580,24 Lt, kuris turėjo būti išskaičiuotas pagal Sutarties 11.5, 4.1.18 punktus. Atsakovė turėjo teisę Sutarties 9.2, 9.3 punktų pagrindu sulaikyti viso 36 417,20 Lt, tačiau yra sulaikiusi tik 9 076,70 Lt. Be to, nesumokėjus 2014-01-16 pretenzijoje priskaičiuotas netesybas už rangos darbų atlikimo terminų pažeidimą iki 2014-02-05, atsakovė vienašališku pareiškimu išskaitė 58 547,03 Lt sumą iš ieškovei pagal sutartį už atliktus darbus mokėtinų sumų, todėl ieškovė 2014-02-05 dienai liko skolinga atsakovei 49 470,33 Lt sumą. Ieškovė reikalavimą dėl delspinigių reiškia praleidusi CK 1.125 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą bei neteisingai nurodo sąskaitų apmokėjimo terminus. Pagal Sutarties 1.4 punktą apmokėjimo terminas skaičiuotinas nuo sąskaitos ir atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pateikimo dienos, o ieškovė šį terminą nepagrįstai skaičiuoja nuo sąskaitų išrašymo dienos. Dėl likusių ieškovės paminėtų neapmokėtų šešių sąskaitų, atsakovė nurodė, kad pagrįstai nepriėmė atliktų darbų, nes negavo visos pagal Sutartį reikalingos darbų dokumentacijos, pateikti brėžiniai be įmonės antspaudų, atsakingų asmenų parašų, be datos, sertifikatai, dokumentai, atitikties deklaracijos nevizuoti, sistemos nefunkcionuoja, todėl pagal Sutarties 6.5 punktą atsakovė turi teisę atsisakyti pasirašyti faktiškai atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, taip pat baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą ir todėl neturi pagrindo jas apmokėti. Darbai atlikti su trūkumais, ką patvirtina 2014-08-13 Gamybinio pasitarimo protokolas (protokolo pozicijose Nr. 24, 26, 28-31, 36-37, 39 pažymėti neatlikti ieškovo darbai) bei kiti 2013-12-11, 2014-01-15, 2014-01-23, 2014-09-04 Gamybinio pasitarimo protokolai. Užsakovas UAB „Danės gildija“ ir atsakovė 2014-05-30 pasirašė Atliktų darbų aktą, kuriuo buvo perduoti ir ieškovės tariamai atlikti darbai. Minėti darbai buvo perduoti ir priimti su trūkumais, kurie išvardinti 2014-05-30 Defektiniame akte Nr. 1. Dėl nurodytų trūkumų užsakovas UAB „Danės gildija“ taip pat kreipėsi į atsakovę su 2015-02-13 pretenzija. Teigia, jog ieškovė netinkamai atliko darbus, todėl atsakovė už šiuos darbus neprivalo mokėti (CK 6.687 straipsnio 1 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalis).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi ieškinį patenkino iš dalies, patikslino ieškovės UAB „Kopranas“ reikalavimą atsakovės UAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo byloje ir nustatė, jog jos finansinis reikalavimas yra 40 511,54 Eur; kitoje dalyje ieškinio netenkino, grąžino ieškovei 1 881,95 Eur permokėtą žyminį mokestį, priteisė iš atsakovės jos naudai 530,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės atsakovės naudai – 572,62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  2. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4673-560/2014 UAB „Pastatų statyba“ iškelta restruktūrizavimo byla, administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto centras“ (toliau – UAB „Bankroto centras“, administratorė). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą, kuris vėliau buvo patikslintas, be kita ko, teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi į antros eilės kreditorių sąrašą buvo įtrauktas ir kreditorius UAB „Kopranas“ su 3 212,30 EUR dydžio finansiniu reikalavimu. Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo patvirtintas RUAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavo planas, pagal kurį šią bendrovę nutarta restruktūrizuoti per 4 metų laikotarpį. Nustatęs, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės kreditorinio reikalavimo tikslinimo RUAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo byloje, teismas šį ginčą išsprendė priimdamas nutartį.
  3. Teismas nustatė, jog ieškovė (subrangovo) ir atsakovė (generalinio rangovo) 2012-07-02 sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. 2012/005, pagal kurią subrangovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais parengti Sutarties priede Nr. 7 nurodytas darbo projekto dalis, pagal projektą žemės sklype, adresu ( - ), pastatyti objektą su jo priklausiniais iki Sutarties priede Nr. 6 aptarto baigtumo lygio, perduoti jų rezultatą generaliniam rangovui ir užtikrinti, kad objektas Sutartyje nustatytais terminais teisės aktų nustatyta tvarka būtų užbaigtas, o generalinis rangovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais parengti Sutarties priede Nr. 7 nurodytas darbo projekto dalis, teisės aktų nustatyta tvarka įforminti visą darbo projektą, sudaryti subrangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti subrangovui Sutartyje numatyto dydžio kainą (Sutarties 1.1, 2.1 punktai). Sutarties 10.1 punkte šalys susitarė dėl 387 200,00 Lt (suma su PVM) kainos, Sutarties 3.2 punkte – dėl visų darbų užbaigimo termino – per 11 kalendorinių mėnesių nuo statybvietės perdavimo subrangovui dienos, t. y. iki 2013-06-02. Dėl šioje Sutarties nuostatoje numatyto termino (statybvietės perdavimo datos) ginčo tarp šalių byloje nėra. Šalys 2012-10-10 sudarė Susitarimą Nr. 1 dėl papildomų darbų, kurio 1.1 punktu ieškovė įsipareigojo atlikti papildomus darbus už 32 125,00 Lt (suma su PVM), pagal Susitarimo Nr. 1 1.2 punktą – dėl papildomų darbų Sutarties 3.2 punkte numatytas darbų terminas nesikeitė. Šalys 2013-10-07 sudarė Susitarimą Nr. 2 dėl papildomų ir neatliekamų darbų, kurio 1.1 punktu susitarė, kad nebus atliekama darbų už 94 860,09 Lt (suma su PVM), bei, kad ieškovė įsipareigoja atlikti papildomus darbus už 162 874,95 Lt (suma su PVM). Pagal Susitarimo Nr. 2 2 punktą subrangovas pateikė generaliniam rangovui pasiūlymą, kuriame nurodė papildomų darbų kainą bei terminą, reikalingą papildomiems darbams atlikti, o pagal 1.2 punktą, kad papildomų darbų atlikimo terminas nesikeičia (iki 2013-11-22).
  4. Ieškovei neatlikus Sutartyje numatytų visų statybos darbų iki 2013-06-02, o Susitarime Nr. 2 numatytų papildomų darbų iki 2013-11-22, atsakovė pateikė 2014-01-16 pretenziją, kurioje apskaičiavo 58 547,03 Lt netesybų ir pareikalavo šią sumą sumokėti iki 2014-02-05. Ieškovei to nepadarius, ši vienašališku pareiškimu išskaitė šią sumą iš ieškovei pagal Sutartį už atliktus darbus mokėtinų lėšų. Atsakovė byloje neginčija ieškovės vienašališkai surašytų darbų atlikimo aktų už 2013 metų spalio-gruodžio mėnesius, bei jų pagrindu išrašytų sąskaitų Nr. 2252, 2253, 2276, 2277, 2278, 2279, o taip pat jų įteikimo fakto. Šią aplinkybę taip pat patvirtina šalių susirašinėjimas, antstolio dokumentų įteikimo pažymos, 2014-04-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 55/13/212, todėl šią aplinkybę teismas laikė nustatytą.
  5. Užsakovas UAB „Danės gildija“ ir generalinis rangovas (atsakovė) 2014-05-30 pasirašė atliktų darbų aktus, kuriais buvo perduoti vidaus elektros tinklų, įžeminimo kontūro – žaibosaugos, gaisrinės signalizacijos, apsauginės signalizacijos, vidaus telekomunikacijų tinklų, lauko telekomunikacijų tinklų, praėjimo kontrolės, video domofono sistemos darbai, t. y. darbai, kuriuos atliko ieškovė. Iš šių aktų duomenų teismas nustatė, jog darbai buvo perduoti su trūkumais, kurie buvo fiksuoti 2014-05-30 Defektiniame akte Nr. 1. Po darbų perdavimo užsakovui, atsakovė 2014-09-18 el. laišku pateikė ieškovei defektinį aktą, sudarytą, remiantis 2014-09-04 Gamybinio pasitarimo protokolu Nr. 83, prašydama pašalinti esamus trūkumus. Užsakovas UAB „Danės gildija“ ir generalinis rangovas 2014-11-10 pasirašė baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą. 2014-11-27 buvo sudarytas viešbučio paskirties statinio statybos, adresu ( - ), Statybos užbaigimo aktas, kuriame Statybos užbaigimo komisija nustatė (Statybos užbaigimo akto 7 punktas), kad statiniai atitinka statinio projekto sprendinius, komisijai pateikti visi privalomi dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus. Po Statybos užbaigimo akto pasirašymo ir jo pridavimo Statybos užbaigimo komisijai, užsakovas UAB „Danės gildija“ kreipėsi į generalinį rangovą, pateikdamas 2015-02-13 pretenziją, kuria prašė galutinai užbaigti statybos darbus.
  6. Dėl PVM sąskaitų–faktūrų Nr. 2151, Nr. 2225, Nr. 2226, Nr. 2232 (ne)apmokėjimo teismas nustatė, kad ginčo dėl statybos darbų, kurių pagrindu buvo išrašytos minėtos sąskaitos, atlikimo tarp šalių nekilo. Tačiau atsakovės teigimu, darbai buvo atlikti nesilaikant Sutartimi ir papildomais susitarimais nustatytų terminų, todėl 2014-01-16 pretenzijoje pateikė ieškovei reikalavimą iki 2014-02-05 sumokėti 58 547,03 Lt netesybų bei informavo, kad ieškovei nesumokėjus jų, ši suma bus įskaityta į ieškovei mokėtiną atlyginimą už atliktus darbus. Reikalavimo dėl atsakovės vienašališku sprendimu atlikto įskaitymo pripažinimo neteisėtu ieškovė byloje nepateikė, netesybų (įskaitomos sumos) paskaičiavimo neginčijo. Įskaitymas atliktas iki 2014-03-03, tai yra ieškinio dėl šios skolos priteisimo, pateikimo teismui dienos. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių pripažinti tokį įskaitymą neteisėtu, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
  7. Teismas atmetė ieškovės argumentus, susijusius su kitų subrangovų nesavalaikiu darbų atlikimu bei meteorologinėmis sąlygomis, nurodęs, kad jokiais įrodymais nepagrįsta tai, kokia apimtimi minėtos priežastys turėjo įtaką jos įsipareigojimų vykdymui, kokį laikotarpį šios priežastys egzistavo ir kad nurodytos priežastys turėjo esminę reikšmę statybos darbų terminų pažeidimui. Tuo tarpu iš atsakovės pateiktų įrodymų sprendė, kad darbai nebuvo vykdomi oro temperatūrai jau tapus teigiamai, dalis patalpų buvo tinkama darbams atlikti, tačiau darbai jose nebuvo atlikti. Šių aplinkybių ieškovė neginčijo, jas paneigiančių įrodymų nepateikė. Šalys Sutartyje sulygo dėl darbų atlikimo termino – iki 2013-06-02 (Sutarties 3.2 punktas), o Susitarimu Nr. 2 nustatė papildomų darbų atlikimo terminą – iki 2013-11-22. Teismas, įvertinęs atsakovės 2014-01-16 pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo konstatavo, kad atsakovė turėjo teisę skaičiuoti netesybas bei vienašališku pareiškimu atlikti priskaičiuotų 58 547,03 Lt netesybų bei mokėtinų ieškovui sumų įskaitymą (Sutarties 12.3, 12.9 punktai, CK 6.131 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  8. Atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius, paskaičiuotus už neapmokėtas sąskaitas Nr. 2151, Nr. 2225, Nr. 2226, Nr. 2232, teismas nurodė, kad ji praleido įstatyme nustatytą terminą, nes išskaitymo diena laikytina 2014-02-05 (terminas, nustatytas atsakovės 2014-01-16 pretenzijoje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, netesyboms sumokėti), o ieškinys dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo teisme gautas 2014-03-06, t. y. po išskaitymo. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nepagrįstai dalį delspinigių skaičiuoja nuo sąskaitų išrašymo dienos, kadangi remiantis Sutarties 11.4 punktu, tokios sąskaitos apmokėjimo terminas skaičiuojamas nuo jos gavimos datos, pasirašius faktiškai atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą.
  9. Teismas nustatė, kad remiantis ieškovės patikslintais skaičiavimais, 2012-12-14 PVM sąskaita–faktūra Nr. 2151, išrašyta 11 604,84 Lt sumai, apmokėta visiškai. Apmokėjimą pagrindžia: 1 160,48 Lt (10 procentų ieškovui sumokėto avanso išskaitymas), 580,24 Lt (5 procentų užlaikymas pagal Sutarties 11.5 punktą), 4 000 Lt (2013-02-06 kasos pajamų orderis Nr. 304), 5 073,38 Lt (2013-02-28 mokėjimo nurodymas), 988,24 Lt (permokos išskaitymas); viso – 11 802,34 Lt, permoka – 197,5 Eur. Teismas nustatė, kad pačios ieškovės pateikti duomenys, paneigia patikslintame ieškinyje nurodyto įsiskolinimo pagal sąskaitą Nr. 2151 790,38 Lt sumai faktą. 2013-07-23 PVM sąskaitos–faktūros Nr. 2225, išrašytos 39 809,35 Lt sumai, apmokėjimą atsakovė pagrindė mokėjimais, kuriais buvo bendrai dengiamos kelios sąskaitos. Teismas nustatė, kad šalys skirtingai vykdė atliekamų mokėjimų paskirstymą pagal sąskaitas, permokų įskaitymą sekantiems mokėjimams ir pažymėjo, jog į bylą pateikti iš esmės skirtingi ieškovės paskaičiavimai pagal atskiras sąskaitas, skirtingai skaičiuojant permokas ir mokėjimų paskirstymą, tačiau bendros visų mokėjimų paskirstymo (žiniaraščio, buhalterinės suvestinės ir pan.) ieškovė nepateikė. Teismas konstatavo, jog pagal patikslinto ieškinio teiginius dėl įsiskolinimo bei pagal pateikiamus nesusistemintus skaičiavimus, kuriais ieškovė grindžia įsiskolinimo pagal sąskaitas Nr. 2151, Nr. 2225, Nr. 2226, Nr. 2232 faktą, nėra galimybės pašalinti abejonių dėl įsiskolinimo fakto (ne)buvimo, juo labiau, nustatyti tikslų jo dydį. Teismas, pripažino nepagrįstu ir netenkinamu ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo pagal pirmiau paminėtas sąskaitas kaip neįrodžius įsiskolinimo fakto ir dydžio (CPK 178 straipsnis).
  10. Teismas konstatavo, kad aplinkybės, nurodytos CK 6.652, 6.662, 6.694 straipsniuose, nagrinėjamu atveju nėra nustatytos, ir padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai rodo buvus priešingai – atsakovė, 2014-05-30 pasirašydama su užsakovu UAB „Danės gildija“ atliktų darbų aktus, kuriais perdavė vidaus elektros tinklų, įžeminimo kontūro – žaibosaugos, gaisrinės signalizacijos, apsauginės signalizacijos, vidaus telekomunikacijų tinklų, lauko telekomunikacijų tinklų, praėjimo kontrolės, video domofono sistemos darbus, t. y. darbus, kuriuos atliko ieškovė, patvirtino, jog šiuos darbus buvo priėmusi, nes negalėtų perduoti tai, ko nepriėmė. Teismas iš šių aktų nustatė, jog darbai užsakovui buvo perduoti su trūkumais, kurie buvo fiksuoti 2014-05-30 Defektiniame akte Nr. 1. Po darbų perdavimo užsakovui, atsakovė 2014-09-18 el. laišku pateikė ieškovei defektinį aktą, sudarytą, remiantis 2014-09-04 Gamybinio pasitarimo protokolu Nr. 83, prašydama pašalinti esamus defektus (trūkumus).
  11. Teismas sprendė, kad ieškovės atliktų darbų perdavimo užsakovui UAB „Danės gildija“ faktas patvirtino, jog nesavalaikis darbų atlikimas užsakovui neprarado prasmės (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); 2014-11-27 sudarytas Statybos užbaigimo aktas, kuriame Statybos užbaigimo komisija nustatė (Statybos užbaigimo akto 7 punktas), kad statiniai atitinka statinio projekto sprendinius, komisijai pateikti visi privalomi pateikti dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus, taip pat nesuponavo išvados apie negalimumą statinį naudoti pagal paskirtį, ar, kad yra trūkumai, kurių negali pašalinti nei užsakovas (generalinis rangovas), nei rangovas (subrangovas) (CK 6.694 straipsnio 5 dalis, CK 6.694 straipsnio 6 dalis), juo labiau, kad ieškovės atstovas 2016-03-15 teismo posėdžio metu (garso įrašo 1 val. 27 min.) patvirtino, jog šiai dienai trūkumai yra pašalinti atsakovės iniciatyva ir lėšomis. Teismas nustatė, kad atsakovė jai pateiktų darbų atlikimo aktų neginčijo, atliktus darbus perdavė užsakovui, ir kadangi byloje nenustatyta įstatyme numatytų išimtinių atvejų, kuriais užsakovas (generalinis rangovas) turi teisę atsisakyti priimti darbus, sprendė, kad nėra kliūčių minimus vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus laikyti galiojančiais bei sukeliančiais teisinius padarinius ir jų pagrindu konstatuoti atsakovės pareigos įvykdyti piniginę prievolę egzistavimą.
  12. Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovės atliktų darbų trūkumų buvimo faktą grindė gamybinio pasitarimo protokolais, pretenzijomis, defektiniu aktu, kurių ieškovė neginčijo, atsakovės įrodymuose fiksuotų darbų trūkumus paneigiančių įrodymų nepateikė. Be to, 2015-07-21 teismo posėdžio metu (garso įrašo 36 min.) ieškovės atstovas patvirtino, jog Sutartimi numatyti sistemos paleidimo ir derinimo darbai nebuvo atlikti, šie darbai nebuvo aktuoti ir reikalavimai sumokėti už juos nepareikšti. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad jie patvirtina egzistavus darbų atlikimo trūkumus, susijusius su darbų dokumentacija, sistemų derinimu, ženklinimu ir kt.
  13. Teismas nustatė, kad pagal Sutarties 12.9 punktą atsakovė pagrįstai pripažino, jog pašalino atliktų darbų trūkumus savo iniciatyva ir sąskaita iki Statybos užbaigimo akto pasirašymo, t. y. iki 2014-11-27. Tačiau atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų dėl patirtų išlaidų šalinant darbų trūkumus. Be to, atsakovei savo iniciatyva ir sąskaita pašalinus darbų trūkumus, neteko prasmės reikalavimas, kad šiuos, jau pašalintus trūkumus, šalintų ieškovė, ir iki tokios ieškovės prievolės įvykdymo sulaikyti apmokėjimo prievolės (sutarties) vykdymą. Be to, remiantis skolos paskaičiavimu, ieškovė, skaičiuodama įsiskolinimą pagal sąskaitas Nr. 2252, 2253, 2276, 2277, 2278, 2279, išskaičiavo Sutarties 11.5 punkte nustatytą 5 procentų rezervo sumą ir nereikalavo šios sumos apmokėti. Remiantis Sutarties 9.1 punktu, ši suma skirta užtikrinti tinkamą subrangovo prievolių įvykdymą, įskaitant atliktų darbų trūkumų šalinimą. Atsižvelgdamas į nurodytą, bei atsakovei nepateikus įrodymų apie tai, jog trūkumų šalinimo išlaidos viršijo sulaikyto rezervo sumą, teismas sprendė, kad didesnės sumos sulaikymas ir Sutarties vykdymo sustabdymas būtų neproporcingas bei pažeidžiantis CK 6.207 straipsnio 3 dalies imperatyvą.
  14. Teismas sprendė, kad iš atsakovės priteisiamas įsiskolinimas pagal 2013-10-31 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 2252 (atliktų darbų vertė su PVM 120 753,17 Lt); 2013-10-31 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 2253 (atliktų darbų vertė su PVM 9 017,50 Lt); 2014-02-03 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 2276 (atliktų darbų vertė su PVM 2 158,79 Lt); 2014-02-03 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 2277 (atliktų darbų vertė su PVM 24 819,37 Lt); 2014-02-03 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 2278 (atliktų darbų vertė su PVM 41 056,72 Lt); 2014-02-03 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2279 (atliktų darbų vertė su PVM 3 296,78 Lt). Šių sąskaitų, kurių atsakovė iki šiol neapmokėjo, suma yra 187 333,84 Lt arba 54 255,63 Eur, kuri mažintina 58 547,03 Lt arba 16 956,39 Eur (atsakovo atlikto ir teismo pripažinto teisėtu įskaitymo suma). Teismas priteisė ieškovei 37 299,24 Eur skolos, t. y. ieškovės UAB „Kopranas“ RUAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo byloje 2015-07-30 nutartimi patvirtintą 3 212,30 Eur dydžio finansinį reikalavimą padidino 37 299,24 Eur suma, o prašymą priteisti iš atsakovės delspinigius ir procesines palūkanas nuo priteistos sumos atmetė (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 8 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis CPK 83, 87, 93 straipsnių nuostatomis, atitinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Kopranas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį ir priimti naują – ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovės RUAB „Pastatų statyba“ apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas neteisingai sprendė, kad atsakovė pagrįstai taikė netesybas už vėlavimą atlikti darbus ir vienašališkai jas išskaitė iš ieškovei mokėtinų sumų už atliktus darbus. Teismas netyrė išskaitymo pagrįstumo, taip pat nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė turėjo ginčyti šį išskaitymą atskiru reikalavimu, kadangi ji nesutiko su šiuo išskaitymu nuo pradžių – 2014-01-16, ir nurodė tai savo 2014-01-31 rašte atsakovei bei 2014-03-03 ieškinyje. Be to, ieškinyje taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės ir tą sumą (58 547,03 Lt), kurią atsakovė laikė kaip išskaitytą 2014-02-05 rašto pagrindu, todėl teismas neteisingai sprendė, kad ieškovė neginčijo minimo išskaitymo.
    2. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą: atsakovė turėjo įrodyti, kad nebuvo tokių meteorologinių sąlygų, prie kurių ieškovė negalėjo atlikti savo darbų, ar kad nebuvo aplinkybių, kaip kitų subrangovų neatlikti darbai; taip pat neįvertino aplinkybės, kad papildomais susitarimais dėl pagrindinės sutarties, šalys tam tikrus darbų vykdymo terminus perkėlė.
    3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo priteisti delspinigius, nurodydamas jog atsakovė 2014-02-05 atliko vienašalį išskaitymą, o ieškinys teisme gautas 2014-03-06, tai yra – po išskaitymo. Reikalavimas dėl delspinigių už laikotarpį, neviršijant 6 mėnesių ir ne vėliau kaip iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
    4. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tai yra, neįvertinęs atsakovės pateiktų susirašinėjimo ir defektinio akto, bei ieškovės paaiškinimo, kad ji informavo atsakovę, jog už defektiniame akte nurodytus trūkumus nėra atsakinga, nes jie nėra ieškovės palikti kokiais nors neatliktais ar netinkamai atliktais darbais, o atsiradę dėl galimai kitokių veiksnių jau po to, kai ieškovė atliko savo darbus, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais; teismas, spręsdamas dėl ieškovės atliktų ar netinkamai atliktų darbų, nepagrįstai rėmėsi atsakovės samdyto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris nėra patikimas, kadangi antstolis nėra nei statybos darbų specialistas, nei techninis nebaigtos statybos darbų ekspertas; teismas taip pat nevertino gamybinių pasitarimų protokolų, kuriuose užfiksuota darbų statybvietėje eiga visų subrangovų atliktų / neatliktų darbų klausimų aptarimas, kurie patvirtina ieškovės teiginius dėl jos reikalavimo pagrįstumo.
  1. Atsiliepime atsakovė UAB „Pastatų statyba“ prašo atmesti apeliantės UAB „Kopranas“ skundą kaip nepagrįstą bei priteisti iš jos atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Atsakovė teisėtai ir pagrįstai priskaitė 58 547,03 Lt netesybų ir pareikalavo šią sumą apmokėti, o šiai nesumokėjus, pagrįstai ir teisėtai netesybų sumą išskaitė iš apeliantei pagal Sutartį už atliktus darbus mokėtinų sumų. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ji su atsakovės atliktu išskaitymu ir apskaičiuotomis netesybomis nesutiko iš karto, kai tik buvo informuota apie tai, taip pat, kad atsakovė neįrodinėjo apeliantės sutarties pažeidimo fakto ir tai tariamai sąlygoja išskaitymo nepagrįstumą. Byloje teisingai nustatyta, kad apeliantė pažeidė savo prievolę pagal sutartį ir susitarimus darbus užbaigti per 11 kalendorinių mėnesių, ne vėliau kaip iki 2013-06-02, todėl ne atsakovė, bet apeliantė turėjo įrodyti tas aplinkybes, jog ji laiku ir tinkamai atliko rangos darbus, ar, kad terminų nusikėlimas buvo nulemtas jos pačios ar jos subrangovų. Apeliantė nei pirmos nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių jos nurodytų aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
    2. Apeliantė neteisingai aiškina išskaitymo ginčijimą, remiasi neaktualiu teismo precedentu, kadangi šalis, ginčijanti jo pagrįstumą teisme, privalo įrodyti, kad tam nebuvo pagrindo, pavyzdžiui, kad reikalavimai nebuvo vienarūšiai. Taigi, atsakovė nepažeidė CK 6.131 straipsnio, išskaitymą atliko teisėtai ir pagrįstai.
    3. Apeliantės reikalavimas priteisti jai delspinigius atmestinas, kadangi neturi savarankiško, nuo pagrindinio reikalavimo nepriklausančio pagrindo; teismas teisingai sprendė, kad atmetus pagrindinį reikalavimą – priteisti skolą pagal PVM sąskaitas–faktūras Nr. 2151, 2225, 2226, 2232, netenkintinas ir reikalavimas dėl delspinigių pagal šias sąskaitas priteisimo.
    4. Teismas įvertino apeliantės nurodytus įrodymus ir teisingai nustatė, kad ji darbus atliko su trūkumais. Nepagrįsti ir prieštaringi apeliantės argumentai, kad teismas nevertino atsakovės pateiktų susirašinėjimo ir defektinio akto, bei pačios paaiškinimo. Apeliantė neįvertino Sutartyje nustatyto susitarimo, kad bus taikomas 5 procentų subrangos mokestis už darbų vykdymo metu sunaudotus energetinius ir kitus išteklius, jį apskaičiuojant nuo atliktų darbų vertės, todėl reikalaudama priteisti skolą turi ją mažinti, taip pat ir nuo sumažintos pagrindinės prievolės sumos perskaičiuoti delspinigius. Priešingai, nei ji teigia – teismas įvertino įrodymų visumą, kurie paneigia apeliantės nurodytas aplinkybes, kad jos darbai buvo atlikti laiku, visa apimtimi ir be trūkumų, t.y. teisingai įvertinti tiek į bylą pateiktas 2013-12-03 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris patvirtina ne kokius trūkumus apeliantė paliko, bet tai, kad 2013-12-03 ji Sutartimi prisiimtų darbų nebuvo atlikusi, tiek gamybinių pasitarimų protokolų visuma.
  1. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Pastatų statyba“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys ir finansinis reikalavimas padidintas iki 40 511,54 Eur; išspręsti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti; nusprendus, kad nėra pagrindų atmesti ieškinį, papildomo reikalavimo sumą sumažinti iki 26 838,68 Eur; priėmus atitinkamą sprendimą – pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas nepagrįstai priėjo išvadų, kad pagal 2013-10-31 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 2252 (atliktų darbų vertė su PVM 120 753,17 Lt), 2013-10-31 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 2253 (atliktų darbų vertė su PVM 9 017,50 Lt), 2014-02-03 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 2276 (atliktų darbų vertė su PVM 2 158,79 Lt), 2014-02-03 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 2277 (atliktų darbų vertė su PVM 24 819,37 Lt), 2014-02-03 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 2278 (atliktų darbų vertė su PVM 41 056,72 Lt), 2014-02-03 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 2279 (atliktų darbų vertė su PVM 3 296,78 Lt) atsakovė 2014-05-30 pasirašydama su užsakovu UAB „Danės gildija“ atliktų darbų, kuriuos atliko ieškovė, aktus, patvirtino, kad šiuos darbus buvo priėmęs, nes negalėtų perduoti tai, ko nepriėmė; kad byloje nenustatyta įstatyme numatytų išimtinių atvejų, kuriais užsakovas (generalinis rangovas) turi teisę atsisakyti priimti darbus, todėl nėra kliūčių ieškovės aktus pripažinti galiojančiais bei sukeliančiais teisinius padarinius ir jų pagrindu konstatuoti atsakovės pareigos įvykdyti piniginę prievolę egzistavimą. Priešingai nei priėjo išvadų teismas, prievolė sumokėti už atliktus darbus atsiranda ne nuo atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo (ar vienašalio aktavimo) kaip tokio fakto, o su aplinkybėmis, kad darbai atlikti tinkamai, laikantis sutarties sąlygų, tai yra nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinama ar ieškovė 2013 m. lapkritį, kai bandė perduoti darbų rezultatą, atliko darbus iki tokio baigtumo lygio kaip buvo sutarta Sutartimi, ar ieškovės atliktų darbų perdavimo dieną (užsakovui perdavimo momentu) atliktų darbų rezultatas turėjo / atitiko Sutartyje reikalaujamas savybes, ir tik tai nustačius pripažinti atsakovės prievolę ieškovei.
    2. Teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus; neįvertino eilės atsakovės pateiktų įrodymų, todėl padarė nepagrįstas išvadas, spręsdamas dėl ieškovės atliktų darbų apimties. Taip pat nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, jog trūkumų šalinimo išlaidos viršijo sulaikyto rezervo sumą, didesnės sumos sulaikymas ir sutarties vykdymo sustabdymas būtų neproporcingas bei pažeidžiantis CK 6.207 straipsnio 3 dalies imperatyvą. Teismas neįsigilino į bylos esmę, dėl ko neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis sprendė klausimą ir dėl sulaikytos rezervo sumos ir jos tariamo panaudojimo ieškovės trūkumams pašalinti; teismas neįvertino ir to, kad ieškovė į bylą nepateikė nė vieno įrodymo apie tai, kad atlikusi ginčo darbus, perdavė Sutartimi būtiną dokumentaciją, nedalyvavo statinio pripažinimo tinkamu naudotis procedūrose.
    3. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 37 299,24 Eur, kadangi šalys sutartimi buvo sutarę galutinę kainą – 455 214,91 Lt, o įskaitant tai, kad atsakovė jau yra sumokėjusi ieškovei – 280 175,68 Lt, ir ši aplinkybė neginčijama, priteisus pagal ginčo PVM sąskaitas–faktūras 2252, 2253, 2276, 2277, 2278, 2279, kurių bendra suma yra 201 102,33 Lt, iš viso objekto darbų kaina gautųsi net 481 278,01 Lt. Sutarties pakeitimų dėl kainos padidinimo nebuvo, ieškovė nepateikė jokių tokius teiginius galinčių paneigti įrodymų, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovė turi mokėti nurodytą sumą. Reikalavimo suma turėjo būti mažinama 26 063,10 Lt arba 7 548,40 Eur (suma viršijančia šalių sutartą darbų kainą) iki 26 838,68 Eur sumos (atėmus ir subrangos mokestį).
  2. Ieškovė atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą nepateikė.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, patikrina jos teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskiruosiuose skunduose bei atsiliepime nurodytus argumentus (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieš pradedant nagrinėti apeliančių atskirųjų skundų bei atsakovės atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą argumentus, tikslinga nurodyti šioje byloje aktualias faktines aplinkybes bei pažymėti ginčui taikytinas teisės normas, teismų praktikos išaiškinimus, kuriais bus remiamasi sprendžiant dėl nagrinėjamų skundų bei atsiliepimo argumentų pagrįstumo.

6Faktinės bylos aplinkybės

7

  1. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4673-560/2014 atsakovei UAB „Pastatų statyba“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, administratore paskyrė UAB „Bankroto centras“. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą, kuris buvo tikslinamas vėlesnėmis nutartimis ir 2015 m. liepos 30 d. nutartimi į antros eilės kreditorių sąrašą buvo įtrauktas kreditorius UAB „Kopranas“ su 3 212,30 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo patvirtintas RUAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavo planas 4 metų laikotarpiui.
  2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė (subrangovas) ir atsakovė (generalinis rangovas) 2012-07-02 sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. 2012/005 (toliau – Sutartis), pagal kurią subrangovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (iki 2013-06-02) parengti darbo projekto dalis, pastatyti objektą su jo priklausiniais iki Sutarties priede Nr. 6 aptarto baigtumo lygio, perduoti jų rezultatą generaliniam rangovui ir užtikrinti, kad objektas Sutartyje nustatytais terminais teisės aktų nustatyta tvarka būtų užbaigtas, o generalinis rangovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais parengti darbo projekto dalis, įforminti darbo projektą, sudaryti subrangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti subrangovui Sutartyje numatyto dydžio kainą (387 200,00 Lt). Šalys 2012-10-10 sudarė Susitarimą Nr. 1 dėl papildomų darbų už 32 125,00 Lt, pagal kurį darbų terminas nesikeitė. Šalys 2013-10-07 sudarė Susitarimą Nr. 2 dėl papildomų ir neatliekamų darbų už 94 860,09 Lt bei ieškovė įsipareigojo atlikti papildomus darbus už 162 874,95 Lt iki 2013-11-22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė darbus atliko nesilaikydama numatytų terminų, todėl atsakovė pagal 2014-01-16 pretenziją vienašališku pareiškimu išskaitė 58 547,03 Lt netesybų iš pagal Sutartį ieškovei mokėtino atlyginimo.
  3. Užsakovas UAB „Danės gildija“ ir generalinis rangovas (atsakovė) 2014-05-30 pasirašė atliktų darbų aktus, kuriais buvo perduoti ieškovės atlikti darbai ir kuriais buvo nustatyti darbų trūkumai. Atsakovė 2014-09-18 el. laišku pateikė ieškovei defektinį aktą, kuriuo pareikalavo pašalinti nurodytus trūkumus. Užsakovas UAB „Danės gildija“ ir generalinis rangovas 2014-11-10 pasirašė baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą. Statybos užbaigimo komisija 2014-11-27 aktu nustatė, kad statiniai atitinka statinio projekto sprendinius. Užsakovas UAB „Danės gildija“ su 2015-02-13 pretenzija kreipėsi į generalinį rangovą ir pareikalavo galutinai užbaigti statybos darbus.
  4. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitas–faktūras serija KOP: 2012-12-14 Nr. 2151 – 11 604,84 Lt; 2013-07-23 Nr. 2225 – 39 809,35 Lt; 2013-07-23 Nr. 2226 – 6 212,89 Lt; 2013-08-23 Nr. 2232 – 6 095,35 Lt; 2013-10-31 Nr. 2252 – 120 753,17 Lt; 2013-10-31 Nr. 2253 – 9 017,50 Lt; 2014-02-03 Nr. 2276 – 2 158,79 Lt; 2014-02-03 Nr. 2277 – 24 819,37 Lt; 2014-02-03 Nr. 2278 – 41 056,72 Lt; 2014-02-03 Nr. 2279 – 3 296,78 Lt, kurios iki šiol nėra apmokėtos.

8Aktualios įstatymo normos, teismų praktikos išaiškinimai

9

  1. Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, jog, kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi atsakovei UAB „Pastatų statyba“ yra iškelta restruktūrizavimo byla. Kaip žinia, pagal ĮRĮ 8 straipsnį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos tokiai įmonei draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti šią bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, o taip pat yra sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti šią bylą priėmimo dienos, skaičiavimas (ĮRĮ 8 straipsnio 1, 2 punktai). Pagal ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalį – kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su restruktūrizavimu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams, negrąžinti šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyti kreditai ir kt.), tvirtinami teismo nutartimi, iki priimama nutartis nutraukti bylą ar sprendimas ją baigti. Taip pat minėta, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą, kuris buvo tikslintas vėlesnėmis nutartimis, o 2015 m. liepos 30 d. nutartimi į antros eilės kreditorių sąrašą buvo įtraukta ir ieškovė UAB „Kopranas“ su 3 212,30 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi patvirtinus RUAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavo planą, ieškovės šioje byloje reiškiamas reikalavimas priteisti jai skolą iš atsakovės nagrinėjamas kaip jos kreditorinio reikalavimo patikslinimas.
  2. Antra, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 etc.). Atmesdamas skundą, tuo atveju, kai yra tinkamai atskleista bylos esmė, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 etc.). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvuotame sprendime (nutartyje) tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (nutartį), todėl pirmosios instancijos teismo motyvai čia nekartojami, nurodant argumentus, kurių pagrindu atmetami šalių atskiruosiuose skunduose išdėstyti teiginiai.
  3. Šalių atskirieji skundai iš esmės grindžiami proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimu, sprendžiant dėl ieškovės UAB „Kopranas“ pagal statybos subrangos sutartį atliktų darbų kokybės bei terminų. Šiam ginčui – dėl sutarties prievolės įvykdymo ar neįvykdymo, taip pat svarbu pažymėti įstatymo nuostatas bei teismų praktikos išaiškinimus, aktualius nustatant šalių valią, išreikštą sudarant sutartį bei papildomus susitarimus, prisiimant iš jų kylančius įsipareigojimus.
  4. Taigi sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Statybos subrangos sutarčiai taikomos tos pačios kaip ir statybos rangos sutarčiai reglamentuoti skirtos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo ir trečiojo skirsnių normos. Šiuo atveju CK 6.681 straipsnio, kuriame pateikta statybos rangos sutarties samprata, požiūriu generalinis rangovas veikia kaip užsakovas, o subrangovas – kaip rangovas. Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis).
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011 etc.). Pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimas aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 etc.).
  6. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl yra išaiškinta, jog tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę tokio akto kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013 etc.).
  7. Nagrinėjamoje byloje aktualu pažymėti ir tai, kad įrodymų vertinimo klausimu kasacinio teismo praktika taip pat yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Taigi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Ne kartą pabrėžta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2016 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-378/2016 etc.).

10Dėl atskirųjų skundų argumentų

11

  1. Apeliantė – ieškovė, nesutikdama su teismo nustatyta aplinkybe, kad atsakovė pagrįstai taikė netesybas už vėlavimą atlikti darbus ir vienašališkai jas išskaitė iš šiai mokėtino atlyginimo už atliktus darbus, teigia, jog ji nesutiko su šiuo išskaitymu nuo pradžių – 2014-01-16, ir tai nurodė savo 2014-01-31 rašte atsakovei bei 2014-03-03 ieškinyje, todėl teismas be pagrindo sprendė, kad minimo išskaitymo neginčijo. Toks teigimas, atskirajame skunde nenurodant jokių motyvų, kodėl yra nepagrįstos pirmosios instancijos teismo padarytos aiškiai motyvuotos išvados šiuo klausimu, tai yra – išvada, jog ieškovės darbai buvo atlikti nesilaikant Sutartimi ir papildomais susitarimais nustatytų terminų, atsakovės 2014-01-16 pretenzijoje pateiktą reikalavimą iki 2014-02-05 sumokėti 58 547,03 Lt netesybų bei jų nesumokėjus, vienašališkas išskaitymas iš ieškovei mokėtino atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas (Sutarties 12.3, 12.9 punktai, CK 6.131 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nesuteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės RUAB „Pastatų statyba“ veiksmus atliekant minėtą išskaitymą, padarė netinkamas išvadas. Pagal bylos medžiagą – ginčo dėl statybos darbų atlikimo, kurių pagrindu buvo išrašytos sąskaitos, tarp šalių nėra; konstatuota, kad ieškovė atliko tarp užsakovo UAB „Danės gildija“ ir generalinio rangovo RUAB „Pastatų statyba“ (atsakovės) 2014-05-30 pasirašytuose atliktų darbų aktuose nurodytus ir šiais aktais perduotus vidaus elektros tinklų, įžeminimo kontūro – žaibosaugos, gaisrinės signalizacijos, apsauginės signalizacijos, vidaus telekomunikacijų tinklų, lauko telekomunikacijų tinklų, praėjimo kontrolės, video domofono sistemos darbus, tačiau juos atliko nesilaikydama Sutartimi ir papildomais susitarimais nustatytų terminų. Atsakovė netesybas išskaitė 2014-02-05, tai yra iki 2014-03-03 ieškinio dėl priteisimo skolos pagal sąskaitas pateikimo teismui dienos. Ieškovės teigimu, atsakovės skolą pagrindžia sąskaitos Nr. 2151, Nr. 2225, Nr. 2226, Nr. 2232. Tačiau byloje esanti medžiaga rodo, kad ieškovė nepateikė pirminių dokumentų (žiniaraščių, buhalterinės suvestinės ir pan.), kurių pagrindu sąskaitose suformuotas reikalavimas, tai yra – neįrodė tokios skolos fakto ir dydžio (CPK 177, 178 straipsniai). Byloje nustačius, kad šalys skirtingai vykdė atliekamų mokėjimų paskirstymą pagal sąskaitas, permokų įskaitymą sekantiems mokėjimams etc., o pačios ieškovės pateikti duomenys (patikslintas skolos paskaičiavimas (T. 2, b. l. 85-87)) apskritai paneigia skolos faktą, bei apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikus jokių paskaičiavimų, kuriuose esantys duomenys leistų vienareikšmiai spręsti apie tai, kokiu būdu būtent ieškovė skirstė mokėjimus pagal paminėtas sąskaitas (CPK 177, 314 straipsniai), tai yra iš esmės nepagrindus savo teiginių dėl šios teismo nutarties dalies neteisėtumo, – konstatuotina, jog teismo išvados pagrįstumas nėra nuginčytas ir nėra pagrindo tenkinti šį ieškovės reikalavimą pagal aukščiau šioje nutartyje paminėtas keturias sąskaitas–faktūras (CPK 178 straipsnis). Šioje vietoje sutiktina su atsakovės argumentu, jog ieškovės reikalavimas priteisti jai delspinigius, paskaičiuotus pagal šias sąskaitas, taip pat negali būti patenkintas, kadangi neturi savarankiško, nuo pradinio reikalavimo nepriklausančio pagrindo. Beje, pažymėtina ir tai, kad ieškovei, kuri pagal viešuosius duomenis buvo įsteigta dar 2005 m., ne vienerius metus specializuojasi elektros darbuose – apsaugos, vaizdo stebėjimo, priešgaisrinės signalizacijos etc. sistemų prekyba, montavimas, aptarnavimas, yra atstovaujama profesionalių teisininkų – yra / turi būti žinomi ne viename kasacinio teismo sprendime pateikti išaiškinimai, jog, kilus ginčui dėl juridinio asmens vienokių ar kitokių veiksmų fakto, jų pagrįstumo, įrodinėjama remiantis leistinais buhalterinės apskaitos ir kitų įstatymų reikalavimus atitinkančiais rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 3 dalis).
  2. Atmestini apeliantės – ieškovės argumentai, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kad ne ji, bet atsakovė turėjo įrodyti, jog nebuvo tokių meteorologinių sąlygų, prie kurių ji negalėjo atlikti savo darbų, ar kad nebuvo kitų aplinkybių – kitų subrangovų neatlikti darbai ir kt.
  3. Visų pirma pažymėtina tai, kad pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Taigi šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Gi nagrinėjamu atveju, tam, kad pagrįstų (pateisintų) savo vėlavimą, pati ieškovė nurodė kliūtis – metų laiką, neigiamą oro temperatūrą, kitų subrangovų neatliktus darbus ir kt., dėl kurių negalėjo darbų atlikti laiku, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų savo tokiems argumentams pagrįsti (CPK 177, 178, 185, 314 straipsniai).
  4. Antra, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatyme nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Kaip žinia, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktas pripažįstamas įrodytu, jeigu byloje esančių ir pagal įrodymų vertinimo taisykles visapusiškai įvertintų įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Įrodinėjimo proceso metu svarbus vaidmuo tenka bylos šalims, nes būtent jos turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 179, 182 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2009 etc.). Taigi byloje esantys atsakovės pateikti įrodymai paneigia ieškovės argumentus bei patvirtina teismo išvadas, jog darbai nevyko oro temperatūrai jau tapus teigiamai, dalis patalpų buvo tinkama darbams atlikti, tačiau darbai jose nebuvo atlikti (2013-12-02 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 106). Tuo labiau, kad šiuose įrodymuose užfiksuotų faktų ieškovė net neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai).
  5. Apeliantė – ieškovė, nesutikdama su teismo nustatyta aplinkybe, kad jos atlikti darbai buvo su trūkumais, kad spręsdamas dėl jų teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės samdyto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei neįvertino gamybinių pasitarimų protokolų, teigia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina jos teiginius dėl šio reikalavimo pagrįstumo. Pirmiau jau buvo minėta, kad ieškovė remiasi šalių susirašinėjimu, defektiniu aktu, o taip pat aiškina, jog ji buvo informavusi atsakovę, kad už defektiniame akte nurodytus trūkumus neatsako todėl, jog jie nėra susiję su būtent jos neatliktais ar netinkamai atliktais darbais; kad šie trūkumai atsirado dėl galimai kitokių veiksnių ir jau po to, kai ji atliko savo darbus. Ji tvirtina, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra patikimas, nes pastarasis nėra nei statybos darbų specialistas, nei techninis nebaigtos statybos darbų ekspertas, kad gamybinių pasitarimų protokoluose yra užfiksuota visų subrangovų atliktų / neatliktų darbų statybvietėje eiga. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog, priešingai nei teigia ši apeliantė, teismas nustatė, jog būtent jos atliktų darbų trūkumų buvimo faktą patvirtina jos pačios minimas gamybinio pasitarimo protokolas, pretenzijos, defektinis aktas, kurių bylos nagrinėjimo metu ji net neginčijo; atsakovės pateiktuose įrodymuose fiksuotų darbų trūkumus paneigiančių įrodymų taip pat nepateikė. Beje, minimame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis nustatė, kad „pastato trečiajame ir antrajame aukšte matome nelygiai sumontuotas lubų plokštes. Ties šviestuvais lubų plokštės įlinkusios, nėra priešgaisrinės saugos jungiklio. Pastato pirmajame aukšte matome, kad nėra sumontuotos elektros rozetės, elektros jungikliai, vietomis nėra sumontuotos lubų plokštės, gaisro davikliai. Pastato pirmajame aukšte matome vykdomus elektros skydinių montavimo darbus.“, tai yra konstatavo faktus ir, priešingai nei tvirtina ieškovė, jų nevertino teisiškai, nei kaip statybos priežiūros specialistas (T 3, b. l. 226-231). Be to, 2015-07-21 teismo posėdžio metu (garso įrašo 36 min.) pačios ieškovės atstovas patvirtino, jog Sutartimi numatyti sistemos paleidimo ir derinimo darbai nebuvo atlikti, šie darbai nebuvo aktuoti ir nepareikšti reikalavimai už juos apmokėti, o atsakovė pripažino, jog remiantis Sutarties 12.9 punktu, ji pašalino atliktų darbų trūkumus savo iniciatyva ir sąskaita iki Statybos užbaigimo akto pasirašymo, tai yra iki 2014-11-27. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, jog byloje surinktų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aktualių aplinkybių visetas patvirtina egzistavus ieškovės darbų atlikimo trūkumus (darbų dokumentacija, sistemų derinimas, ženklinimas ir kt.).
  6. Apeliantė – atsakovė, nesutikdama su teismo išvadomis, kad 2014-05-30 ji pasirašydama su užsakovu UAB „Danės gildija“ aktus atliktų darbų, kuriuos atliko ieškovė ir pateikė jai apmokėti PVM sąskaitas–faktūras Nr. 2252, 2253, 2276, 2277, 2278, 2279, pati patvirtino, kad šiuos darbus iš ieškovės priėmė; kad byloje nenustatyta įstatyme numatytų išimtinių atvejų, kuriais užsakovas (generalinis rangovas) turi teisę atsisakyti priimti darbus, todėl ši turi sumokėti ieškovei už pastarosios atliktus darbus, – teigia, kad yra priešingai. Ji tvirtina, kad prievolė sumokėti už atliktus darbus atsiranda ne nuo jų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo (ar vienašalio aktavimo), kaip tokio fakto, o turi būti susieta su aplinkybėmis, kad darbai atlikti tinkamai, laikantis sutarties sąlygų. Taigi teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinama ar ieškovė 2013 m. lapkritį, kai bandė perduoti darbų rezultatą, atliko darbus iki tokio baigtumo lygio kaip buvo sutarta Sutartimi, ar ieškovės atliktų darbų perdavimo dieną (užsakovui perdavimo momentu) atliktų darbų rezultatas turėjo atitikti / atitiko Sutartyje reikalaujamas savybes, ir tik tai nustačius pripažinti atsakovės prievolę ieškovei. Šiuo klausimu visų pirma pabrėžtina tai, kad apeliantė tokiems savo argumentams pagrįsti (išimtinų atvejų buvimas) nepateikė jokių papildomų įrodymų. Antra, pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, išsamiai išanalizavo įrodymus, taikytino įstatymo normas ir pateikė motyvus, pagrindžiančius išvadą, jog ieškovės vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktai yra galiojantys bei sukeliantys teisinius padarinius, tai yra konstatavo atsakovės pareigos įvykdyti šią piniginę prievolę egzistavimą pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas–faktūras (2013-10-31 Nr. 2252 (atliktų darbų vertė su PVM 120 753,17 Lt); 2013-10-31 Nr. 2253 (atliktų darbų vertė su PVM 9 017,50 Lt); 2014-02-03 Nr. 2276 (atliktų darbų vertė su PVM 2 158,79 Lt); 2014-02-03 Nr. 2277 (atliktų darbų vertė su PVM 24 819,37 Lt); 2014-02-03 Nr. 2278 (atliktų darbų vertė su PVM 41 056,72 Lt); 2014-02-03 Nr. 2279 (atliktų darbų vertė su PVM 3 296,78 Lt)).
  7. Kaip jau minėta, teismų praktikoje išaiškinta, kad rangos sutarties nuostatos negali prieštarauti įstatymo reikalavimams, kurie nustato, kad darbų rezultatas turi būti priimtas, nors šis ir turėtų trūkumų (CK 6.694 straipsnio 4, 6 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2010 etc.). Pagal aukščiau šioje nutartyje nurodytas materialiosios teisės normas bei kasacinio teismo išaiškinimus dėl statybos rangos (subrangos) sutarčių vykdymo, kuriuose aiškiai nurodyta, jog statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kuris sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas bei turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį – su darbų priėmimo faktu užsakovui kyla pareiga sumokėti rangovui už atliktus darbus. Kaip minėta, įstatyme nenustatyta speciali privaloma priėmimo–perdavimo akto forma, todėl tokiu laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Byloje gi nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek pati atsakovė pripažino ir patvirtino, kad ieškovės atliktus darbus priėmė, šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir jau minėti 2014-05-30 defektinis aktas Nr. 1, bylos šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, 2014-09-04 gamybinio pasitarimo protokolas Nr. 83, patikslintas skolos paskaičiavimas etc., dar daugiau – atsakovė pateiktų darbų atlikimo aktų neginčijo, nenurodė įstatyme numatytų išimtinių atvejų, kuriais užsakovas (generalinis rangovas) turi teisę atsisakyti priimti darbus. Be to, atsakovės prievolės ieškovei egzistavimą taip pat patvirtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu ji pati nurodė, jog pašalino ieškovės darbų trūkumus savo iniciatyva ir sąskaita iki Statybos užbaigimo akto pasirašymo (tokią teisę ji turėjo remiantis Sutarties 12.9 punktu). Tačiau apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių išlaidas, patirtas šalinant darbų trūkumus (CPK 177, 185, 314 straipsniai). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė atliko aktuose nurodytus darbus, atsakovė juos priėmė ir perdavė užsakovui, todėl ieškovės vienašališkai pasirašyti aktai yra teisėti, pagrįsti ir sukelia teisinius padarinius – atsakovės prievolę sumokėti ieškovei už realiai atliktus darbus (CPK 185 straipsnis).
  8. Apeliantė – atsakovė teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ji nepateikė įrodymų apie tai, jog trūkumų šalinimo išlaidos viršijo sulaikyto rezervo sumą, nurodo, kad teismas neįsigilino į bylos esmę ir remdamasis neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis sprendė tiek dėl sulaikytos rezervo sumos, tiek dėl šių lėšų tariamo panaudojimo ieškovės vykdytų darbų trūkumams pašalinti, neįvertino to, kad ši į bylą nepateikė nė vieno įrodymo apie tai, jog atlikusi ginčo darbus, perdavė Sutartyje nurodytą būtinus dokumentus, nedalyvavo statinio pripažinimo tinkamu naudotis procedūrose.
  9. Kaip jau yra paminėta šios nutarties 41 punkte, nagrinėjamoje byloje yra konstatuotas ieškovės atliktų darbų trūkumų faktas, taip pat konstatuota, kad atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių dėl šių trūkumų šalinimo patirtas išlaidas. Tuo tarpu apeliantės teiginiai, jog ieškovei nepateikus įrodymų, kad atlikus ginčo darbus būtų perdavusi Sutartyje nurodytus būtinus dokumentus ir, kad nedalyvavo statinio pripažinimo tinkamu naudotis procedūrose, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog teismas klaidingai sprendė, kad pati apeliantė neįrodė fakto dėl trūkumų šalinimo išlaidų dydžio (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje gi esantys ir jau išanalizuoti įrodymai – Sutartis bei skolos paskaičiavimas (T. 1, b. l. 13-60; T. 3, b. l. 52-58), rodo, kad iš atsakovės skolos pagal sąskaitas Nr. 2252, 2253, 2276, 2277, 2278, 2279 yra jau išskaičiuota Sutarties 11.5 punkte nustatyta 5 procentų rezervo suma, todėl darytina išvada, kad pastarajai nepateikus įrodymų dėl patirtų išlaidų dydžio šalinant trūkumus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog remiantis Sutarties 9.1 punktu, minėta išskaičiuota 5 procentų rezervo suma pagrįstai buvo traktuota kaip skirta užtikrinti tinkamą subrangovo prievolių įvykdymą, įskaitant ir atliktų darbų trūkumų šalinimą, o didesnės šių lėšų sumos sulaikymas ir sutarties vykdymo sustabdymas būtų neproporcingas bei pažeidžiantis CK 6.207 straipsnio 3 dalies imperatyvą. Taigi minėti apeliantės teiginiai pripažintini deklaratyviais, neturinčiais teisinės reikšmės teisingam šių klausimų išnagrinėjimui bei nepaneigiančiais pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
  10. Apeliantė – atsakovė, nesutikdama su ieškovei priteistu skolos dydžiu (37 299,24 Eur), teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad šalys sutartimi buvo susitarę dėl galutinės kainos – 455 214,91 Lt, o įskaitant tai, kad atsakovė jau yra sumokėjusi 280 175,68 Lt, ir ši aplinkybė neginčijama, priteisus pagal ginčo PVM sąskaitas–faktūras 2252, 2253, 2276, 2277, 2278, 2279, kurių bendra suma yra 201 102,33 Lt, – visa objekto darbų kaina padidėtų net iki 481 278,01 Lt. Tuo remdamasi ji teigia, kad reikalavimo suma turėjo būti mažinama bent jau 26 063,10 Lt arba 7 548,40 Eur suma, viršijančia šalių sutartą darbų kainą (atėmus ir subrangos mokestį).
  11. Šiame kontekste pirmiausiai pažymėtina tai, kad atsakovės atskirajame skunde pateikto minimos sumos paskaičiavimo nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, tai yra – PVM sąskaitos–faktūros: 2013-10-31 Nr. 2252 (atliktų darbų vertė su PVM 120 753,17 Lt); 2013-10-31 Nr. 2253 (atliktų darbų vertė su PVM 9 017,50 Lt); 2014-02-03 Nr. 2276 (atliktų darbų vertė su PVM 2 158,79 Lt); 2014-02-03 Nr. 2277 (atliktų darbų vertė su PVM 24 819,37 Lt); 2014-02-03 Nr. 2278 (atliktų darbų vertė su PVM 41 056,72 Lt); 2014-02-03 Nr. 2279 (atliktų darbų vertė su PVM 3 296,78 Lt), kurių atsakovė iki šiol neapmokėjo ir kurių suma su PVM yra 201 102,33 Lt (58 243,26 Eur); 2012-07-02 Statybos subrangos sutartis Nr. 2012/005, kurios 10.1 punktu šalys susitarė dėl 387 200,00 Lt (suma su PVM) kainos; 2012-10-10 Susitarimas Nr. 1 dėl papildomų darbų, kurio 1.1 punktu – susitarė dėl papildomų darbų už 32 125,00 Lt (suma su PVM); 2013-10-07 Susitarimas Nr. 2 dėl papildomų ir neatliekamų darbų, kurio 1.1 punktu – susitarė dėl papildomų darbų už 162 874,95 Lt (suma su PVM) ir kad nebus atliekama darbų už 94 860,09 Lt (suma su PVM). Taigi šalių sutarta galutinė kaina su PVM – 487 339,86 Lt (141 143,38 Eur). Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas pagal paminėtas sąskaitas pareikštas be PVM – 187 333,84 Lt (54 255,63 Eur). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, sprendė, jog ieškovės pagal paminėtas sąskaitas už atliktus darbus teisėtai reikalaujama suma ir yra 187 333,84 Lt (54 255,63 Eur), kurią sumažino 58 547,03 Lt (16 956,39 Eur) atsakovo atlikto ir teismo pripažinto teisėtu įskaitymo suma, ir priteisė 37 299,24 Eur (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
  12. Antra pažymėtina tai, kad aukščiau išvardinti bylos duomenys suteikia pagrindo išvadai, jog apeliantė, laikydamasi proceso ekonomiškumo ir koncentracijos bei sąžiningumo ir teisingumo principų, objektyviai turėjo visas procesines galimybes teikti savo paskaičiavimus, kitus įrodymus bei naudotis visomis kitomis procesinėmis teisėmis byloje (CPK 6 straipsnis, 199 straipsnis, 314 straipsnis). Tačiau, kvestionuodama teismo nutarties minimu klausimu pagrįstumą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad reikalavimo suma turėjo būti mažinama 26 063,10 Lt arba 7 548,40 Eur (suma viršijančia šalių sutartą darbų kainą) iki 26 838,68 Eur sumos (atėmus ir subrangos mokestį), nors apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tiek teisės, tiek ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kaip žinia, šalis, manydama, kad buvo pažeista jos teisė būti išklausytai, turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti atsikirtimus ir argumentus, kuriuos būtų išsakiusi pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikti įrodymus, kuriuos teismas atsisakė priimti (CPK 314 straipsnis.). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad esant paminėtiems nenuginčytiems įrodymams bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantės argumentu dėl priteisto skolos dydžio, ir priešingai, bylos medžiaga patvirtina teismo išvados šioje dalyje teisėtumą bei pagrįstumą (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
  13. Apibendrindama tai, kas nustatyta pirmiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismas tinkamai atskleidė bylos esmę – nustatė ir teisingai įvertino visas reikšmingas bylai išspręsti turinčias faktines aplinkybes, teisingai išaiškino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, taikytinos teismų praktikos nuostatas ir pagrįstai iš dalies patenkino ieškovės UAB „Kopranas“ ieškininį reikalavimą, patikslindamas atsakovės RUAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo byloje patvirtintą jos finansinį reikalavimą 40 511,54 Eur sumai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti šią teismo nutartį, remiantis apeliančių ieškovės UAB „Kopranas“ bei atsakovės RUAB „Pastatų statyba“ atskirųjų skundų argumentais, – nėra jokio teisinio pagrindo (ĮRĮ 23 straipsnis, 8 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kiti atskiruosiuose skunduose, o taip pat atsiliepime nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako (CPK 338 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).
  14. Netenkinus apeliančių atskirųjų skundų jų nurodytos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai