Byla 2-448/2012
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertų grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Vilsarma“ kreditorinis reikalavimas, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-3192-585/2011 (B2-2204-585/2012) pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Ainava“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Čili Holdings“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GCW“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi UAB „GCW“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. L. (toliau – administratorius).

52011 m. birželio 16 d. kreditorius UAB „Vilsarma“ pareiškė bankrutuojančiai UAB „GCW“ 1 016 776,41 Lt reikalavimą, grįsdamas jį 2010 m. gruodžio 1 d. prievolių įskaitymo sutartimi, su kuriuo administratorius nesutiko (64, 154-155 b. l.).

62011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, o administratoriaus ginčijamo UAB „Vilsarma“ reikalavimo tvirtinimo klausimą skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismui teiktuose paaiškinimuose raštu kreditorius nurodė, kad jo reikalavimą patvirtina 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolos su 2009 m. birželio 8 d. pakeitimais sutartis, pagal kurią UAB „Vilsarma“ įsipareigojo suteikti UAB „GCW“ iki 4 000 000 Lt paskolą (6-7 b. l.). 48 000 EUR paskolos suteikimą kreditorius įrodinėjo paskolos sutartimi, jos pakeitimu, mokėjimų pavedimų sąrašu, PVM sąskaitomis faktūromis dėl palūkanų mokėjimo, buhalterine pažyma (8-10, 160-161, 162-176, 177 b. l.). Kreditoriaus teigimu, atsakovas paskolą iš dalies padengė, todėl likusį įsiskolinimą sudaro 1 016 776,41 Lt.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi UAB „GCW” bankroto byloje patvirtino UAB „Vilsarma“ 1 016 776,41 Lt kreditorinį reikalavimą. Teismas, įvertinęs paskolos sutartį, pinigų pervedimą atsakovui pagrindžiančius įrodymus, nustatė, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai ir kad kreditorius įrodė 1 016 776,41 Lt paskolos suteikimą atsakovui. Teismas sprendė, kad paskolos sutarties sudarymo, paskolinių pinigų gavimo fakto atsakovo bankroto administratorius neneigia, paskolos sutarties neginčija, todėl kreditoriaus reikalavimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

9Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10BUAB „GCW“ kreditorius UAB „Ekspertų grupė“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netvirtinti UAB „Vilsarma“ kreditorinio reikalavimo, o netenkinus šio prašymo – perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. UAB „Ekspertų grupė“ buvo pateikusi teismui prašymą išreikalauti iš UAB „Vilsarma“ visus rašytinius įrodymus dėl paskolos sutarties vykdymo, palūkanų dydžio ir kt. Tačiau teismas šio prašymo nesprendė, apie jį bylos šalių neinformavo, o UAB „Ekspertų grupės“ atstovas nespėjo atvykti į teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas UAB „Vilsarma“ reikalavimas, dėl užsitęsusio kitos bylos nagrinėjimo. UAB „Ekspertų grupės“ atstovas informavo teismą apie vėlavimą į teismo posėdį, prašė bylą nagrinėti vėlesniu laiku, tačiau į šiuos atstovo prašymus teismas neatsižvelgė, taip apribodamas BUAB „GCW“ kreditoriaus teises, pažeisdamas CPK įtvirtintus lygiateisiškumo ir rungimosi principus, todėl skundžiama nutartis naikintina CPK 329 straipsnio pagrindu.

122. Bankroto administratorius nagrinėjamu atveju turi ribotas galimybes gintis, nes jam nebuvo perduoti visi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai. Teismas ex officio turėjo aiškintis UAB „Vilsarma“ kreditorinio reikalavimo prigimtį ir dydį.

133. Atsakovo bankroto administratoriui teiktoje pretenzijoje UAB „Vilsarma“ savo kreditorinį reikalavimą kildino iš jos su atsakovu 2010 m. gruodžio 1 d. sudarytos prievolių įskaitymo sutarties. UAB „Ekspertų grupės“ pareikalavus pateikti pirminius šio reikalavimo dokumentus, kreditorius kreipėsi į administratorių savo reikalavimą kildindamas jau iš paskolos sutarties. Apelianto teigimu, byloje nėra ginčo dėl paskolos suteikimo, ginčas kilęs dėl reikalavimo dydžio (palūkanų) ir pagal UAB „Ekspertų grupės“ prašymą neišreikalavus visų įrodymų ginčas negalėjo būti išspręstas. Apelianto nuomone, banko sąskaitų išrašai nėra pakankamas rašytinis įrodymas dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo. UAB „Vilsarma“ pateikta pažyma dėl skolos dydžio negali būti laikomas tinkamu reikalavimo dydžio įrodymu, nes ji yra išvestinio pobūdžio.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Vilsarma” prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

151. Administratoriui buvo perduoti visi įmonės dokumentai. Byloje nėra jokių duomenų, kad buvo prašoma teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, dalies dėl įpareigojimo atsakovo valdymo organams perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus priverstinio vykdymo. Tai paneigia apelianto argumentus apie administratoriaus ribotas galimybes teikti įrodymus.

162. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas įpareigoja įmonės bankroto administratorių kreditorių pareikštus reikalavimus patikrinti pagal įmonės apskaitos dokumentus. UAB „Vilsarma“ kreditorinio reikalavimo pagrindimui pakako 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutarties su pakeitimais ir išrašo iš sąskaitos, kurie patvirtina, kad UAB „Vilsarma“ pervedė atsakovui UAB „GCW“ 48 000 eurus ir 3 225 000 Lt.

173. Atskirojo skundo argumentai taip pat nepagrindžiami leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – atsakovo apskaitos dokumentais, todėl skundas laikytinas visiškai nepagrįstu.

184. Apelianto reikalavimas UAB „GCW” bankroto byloje kildinamas iš 2011 m. rugsėjo 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties. Apelianto direktorius V. K. ir jo atstovas advokatas M. K. yra susiję asmenys (www.akvp.lt). Apelianto kreditorinio reikalavimo patvirtinimui pakako reikalavimo teisių perleidimo sutarties, nepateikiant jos priedų. Tai rodo, kad dalyvavimas bankroto procedūrose kreditoriumi yra apelianto verslas, o atsakovo administratorius yra šališkas, nes reikalavimo teisių įgijimas nėra svetimas ir jo įsteigtai įmonei UAB „Avertis“ (žr. LITEKO).

19IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

20Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo procedūra reglamentuojama ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 26 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiajam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Autokausta“ v. AB „Norekso nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-188/2011).

21Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. UAB „Vaiba“, bylos Nr. 3K-3-369/2009; kt.). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Autokausta“ v. AB „Norekso nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-188/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nenustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. IĮ „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011).

22Kasacinis teismas formuoja teismų praktiką ta linkme, kad kai bankrutuojanti įmonė (skolininkas) ginčija sutartį, kurios pagrindu atsirado kreditoriaus reikalavimas jam, toks reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. IĮ „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Autokausta“ v AB ,,Norekso nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-188/2011; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. BUAB „Kavaska“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-312/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, ekonomines ir laiko sąnaudas, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Autokausta“ v. AB „Norekso nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-188/2011). Šalių atskirų reikalavimų, kurių vienas nulemia kitą, nagrinėjimas ne bankroto byloje, nors ir tame pačiame teisme, reikštų neracionalų procesą ir būtų nesuderinamas su bankroto proceso operatyvumu ir efektyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. IĮ „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Autokausta“ v AB ,,Norekso nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-188/2011; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. BUAB „Kavaska“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-312/2011).

23Iš apeliacinės instancijos teismui šalių pateiktų duomenų nustatyta, kad UAB “GCW” valdyba 2008 m. lapkričio 20 d. nusprendė sudaryti paskolos sutartį su UAB “Vilsarma”, iš kurios trejiems metams pasiskolinti 2 000 000 Lt su pusmečio LIBOR EUR ir papildomai trijų procentų metinėmis palūkanomis, 2009 m. birželio 5 d. – paskolos sumą padidino iki 4 000 000 Lt (252, 287 b. l.). 2008 m. lapkričio 20 d. tarp UAB “Vilsarma” ir UAB “GCW” buvo sudaryta paskolos sutartis valdybos sprendime numatytomis sąlygomis, 2009 m. birželio 8 d. pasirašytas sutarties pakeitimas, kuriuo paskolos suma padidinta iki 4 000 000 Lt (8-10, 253-254 b. l.). Nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki 2010 m. sausio 29 d. pagal paskolos sutartį UAB “Vilsarma” pervedė į atsakovo UAB “GCW” sąskaitą banke 3 223 000 Lt ir iki 2010 m. kovo 31 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras iš viso už 173 484,27 Lt palūkanoms sumokėti (162-176, 196-198, 199-221, 255-285 b. l.). Klientų apyvartos duomenimis ir paskolos grąžinimo suvestine kreditorius UAB “Vilsarma” nurodo, kad 2010 m. balandžio 6 d. prievolų įskaitymo sutartimi skolininkas UAB “GCW” atsiskaitė už pagal paskolos sutartį paskaičiuotas 173 484,27 Lt palūkanas bei grąžino dalį paskolos, negrąžintos paskolos likutis – 1 453 031,70 Lt; 2010 m. liepos 19 d., 2010 m. rugsėjo 16 d. ir 2010 m. gruodžio 1 d. prievolių įskaitymo sutartimis skolininkas grąžino likusios negrąžintos paskolos dalį, todėl negrąžintos paskolos likutis sudaro 1 016 776,41 Lt (194-198 b. l.). Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad skolininko prievolės grąžinti kreditoriui gautą paskolą bei mokėti palūkanas dalinį pasibaigimą ir negrąžintos paskolos dalies reikalavimo teisę kreditorius įrodinėja prievolių įskaitymo sutartimis.

241 016 776,41 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, teiktą bankrutuojančio skolininko administratoriui, kreditorius grindė 2010 m. gruodžio 1 d. prievolių įskaitymo sutartimi (64, 154-155 b. l.). Administratorius pareikalavo kreditoriaus pateikti pirminius dokumentus, patvirtinančius įmonės įsiskolinimo pagrįstumą (65 b. l.). Kreditoriui to nepadarius, administratorius ginčijo jo reikalavimą teisme. 2011 m. liepos 21 d. teisme gautame prašyme netvirtinti UAB “Vilsarma” reikalavimo skolininko bankroto administratorius nurodė, kad dėl prievolių įskaitymo sutarties, kuria kreditorius grindžia finansinį reikalavimą, bus inicijuojamas teisminis ginčas (152-153 b. l.). Administratoriaus ginčijamam UAB “Vilsarma” kreditoriniam reikalavimui patvirtinti 2011 m. rugsėjo 18 d. nutartimi teismas skyrė posėdį žodinio proceso tvarka 2011 m. spalio 21 d., kurį atidėjo 2011 m. lapkričio 15 d. (157-159 b. l.). Šio posėdžio metu bankroto administratorius pranešė teismui apie pateiktą ieškinį dėl prievolių įskaitymo sutarties nuginčijimo ir išreiškė nuomonę apie kreditorinio reikalavimo tvirtinimo tokiu atveju negalimumą, teismas netenkino prašymo sustabdyti bylą (178-181 b. l.). 2011 m. gruodžio 1 d. posėdyje teismas išnagrinėjo kreditoriaus reikalavimą ir 2011 m. gruodžio 6 d. paskelbė nutartį, kuria ginčo reikalavimą patvirtino (188-190 b. l.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iki kreditoriaus UAB “Vilsarma” reikalavimo nagrinėjimo pirmo teismo posėdžio, 2011 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apygardos teisme gautas BUAB “GCW” ieškinys dėl 2010 m. gruodžio 1 d. prievolių įskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu prieš UAB “Vilsarma”; ieškinys paskirtas teisėjai, kuri užvedė civilinę bylą Nr. 2-6907-431/2011, iki 2011 m. lapkričio 25 d. atliko pasirengimo bylai nagrinėti veiksmus, paskyrė bylos nagrinėjimo teismo posėdį 2012 m. kovo 20 d. ir nusišalino nuo jos nagrinėjimo; byla (naujas Nr. 2-268-781/2012) atiduota kitai teisėjai, kuri jos nagrinėjimą paskyrė 2012 m. gegužės 4 d. posėdyje. Taip pat 2011 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teisme gautas BUAB “GCW” kreditoriaus UAB “Ekspertų grupė” actio Pauliana ieškinys atsakovams BUAB “GCW” ir UAB “Vilsarma”, kuriuo ginčijama 2010 m. rugsėjo 16 d. prievolių įskaitymo sutartis; kitą dieną ieškinys atiduotas UAB “GCW” bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui; pagal nurodytą ieškinį užvesta civilinė byla Nr. 2-7229-585/2011; 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 2011 m. spalio 3 d. išsiuntė atsakovams ieškinio nuorašus, pareikalavo atsiliepimų; 2011 m. lapkričio 7 d. nustatė pasirengimą bylai paruošiamųjų dokumentų būdu, išsiuntė ieškovui atsakovų atsiliepimus dublikui pateikti, o bylą apeliacinės instancijos teismui su ieškovo atskiruoju skundu dėl 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarties; bylai grįžus iš apeliacinės instancijos teismo, 2011 m. gruodžio 29 d. atsakovams nustatytas terminas triplikams pateikti; 2012 m. vasario 10 d. paskirtas bylos (naujas Nr. 2-2065-585/2012) nagrinėjimo teismo posėdis 2012 m. gegužės 2 d. Taigi civilinėse bylose Nr. 2-268-781/2012 ir Nr. 2-2065-585/2012 pareikštais ieškiniais BUAB „GCW“ ir jos kreditorius UAB “Ekspertų grupė” siekia iš dalies paneigti UAB “GCW” bankroto byloje kreditoriaus UAB “Vilsarma” pareikšto reikalavimo dydžio pagrįstumą. Šios civilinės bylos pirmosios instancijos teisme dar neišnagrinėtos. Patenkinus nurodytus ieškinius, nebūtų galima tvirtinti UAB “Vilsarma” reikalavimo UAB “GCW” bankroto byloje tokia apimtimi, kokia jis yra pareikštas, todėl skolininko ir kito jo kreditoriaus reikalavimai pripažinti negaliojančiomis prievolių įskaitymo sutartis, kuriomis grindžiamas UAB “Vilsarma” kreditorinio reikalavimo dydis, nors ir pareikšti atskirose bylose, savo esme yra priešieškiniai UAB “Vilsarma” kreditoriniam reikalavimui (CPK 143 str. 2 d. 2 p.). Tokių bankrutuojančios įmonės ir jos kreditoriaus ieškinių nagrinėjimas ne jos bankroto byloje, nors ir tame pačiame teisme, reiškia neracionalų procesą ir yra nesuderinama su bankroto proceso operatyvumu ir efektyvumu.

25Nurodytos aplinkybės, bankroto proceso paskirtis ir tikslas, viešojo intereso egzistavimas bankroto byloje, aktyvus teismo vaidmuo, teisės aktuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo formuojama teismų praktika, nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad, esant tokioms, kaip nurodytos, aplinkybėms, kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje klausimą nagrinėjantis teismas, akivaizdžiai žinodamas apie bankrutuojančios įmonės ir jos kreditoriaus pareikštus ir teismo priimtus ieškinius, kuriais ginčijamas nagrinėjamo kreditoriaus reikalavimo dydžio pagrindimas, turėjo išspręsti dėl civilinių bylų, kuriose pareikštais ieškiniais bankrutuojanti įmonė ir jos kreditorius ginčija sandorius, esančius kreditoriaus reikalavimo dydžio pagrindu, sujungimo su bankroto byla tam, kad tokie bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių reikalavimai būtų nagrinėjami įmonės bankroto byloje (CPK 136 str. 4 d., 143 str.). Teismų praktiką tokia linkme formuoja kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011). Pirmosios instancijos teismui to nepadarius ir patvirtinus kreditoriaus prašomo dydžio reikalavimą, buvo netinkamai taikytos proceso bei materialiosios teisės normos ir tai galėjo turėti įtakos neteisingam ginčo išsprendimui (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Nurodyto netinkamo teisės taikymo pirmosios instancijos teisme konstatavimas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų ir klausimą išspręsti iš esmės, nes kol neišnagrinėti teisminiai ginčai dėl prievolių įskaitymo sutarčių, lemiančių ginčijamo kreditorinio reikalavimo apimtį, teisėtumo ir pagrįstumo, nėra galimybės nustatyti UAB “Vilsarma” reikalavimo dydžio. Išsprendus nurodytų civilinių bylų sujungimo su skolininko bankroto byla klausimą ir nagrinėjant jas kartu su UAB “Vilsarma” kreditoriniu reikalavimu, būtina įvertinti ir skolininko bankroto administratoriaus argumentus apie iki 2008 m. gruodžio 31 d. gautos paskolos grąžinimą (223 b. l.).

26Bylą grąžinant pirmosios insatncijos teismui nagrinėti iš naujo dėl netinkamo teisės taikymo, kiti atskirojo skundo argumentai tampa teisiškai nereikšmingais, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi UAB „GCW“... 5. 2011 m. birželio 16 d. kreditorius UAB „Vilsarma“ pareiškė... 6. 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančios... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi UAB „GCW”... 9. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. BUAB „GCW“ kreditorius UAB „Ekspertų grupė“ atskiruoju skundu prašo... 11. 1. UAB „Ekspertų grupė“ buvo pateikusi teismui prašymą išreikalauti... 12. 2. Bankroto administratorius nagrinėjamu atveju turi ribotas galimybes gintis,... 13. 3. Atsakovo bankroto administratoriui teiktoje pretenzijoje UAB „Vilsarma“... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Vilsarma” prašo... 15. 1. Administratoriui buvo perduoti visi įmonės dokumentai. Byloje nėra jokių... 16. 2. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas įpareigoja įmonės bankroto... 17. 3. Atskirojo skundo argumentai taip pat nepagrindžiami leistinomis... 18. 4. Apelianto reikalavimas UAB „GCW” bankroto byloje kildinamas iš 2011 m.... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 20. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto... 21. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje... 22. Kasacinis teismas formuoja teismų praktiką ta linkme, kad kai bankrutuojanti... 23. Iš apeliacinės instancijos teismui šalių pateiktų duomenų nustatyta, kad... 24. 1 016 776,41 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, teiktą bankrutuojančio... 25. Nurodytos aplinkybės, bankroto proceso paskirtis ir tikslas, viešojo intereso... 26. Bylą grąžinant pirmosios insatncijos teismui nagrinėti iš naujo dėl... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir...