Byla B2-2872-340/2017
Dėl įmonės pabaigos

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios UAB „Anjola“ administratorės Ž. J. prašymą dėl įmonės pabaigos,

Nustatė

2

  1. Vilniaus apygardos teismo 2013-09-26 nutartimi UAB „Anjola“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta Ž. J. (b.l. 119-121); Vilniaus apygardos teismo 2014-01-07 nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (b.l. 168); Vilniaus apygardos teismo 2014-03-26 nutartimi patikslintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas (b.l. 228). Vilniaus apygardos teismo 2014-04-03 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b.l. 233-234); Vilniaus apygardos teismo 2014-05-15 nutartimi patikslintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas (b.l. 255).
  2. Bankrutavusios UAB „Anjola“ administratorė pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl bankrutavusios UAB „Anjola“ pabaigos. Nurodė, kad visos įmonės likvidavimo procedūros yra baigtos.
  3. 2017 m. gegužės 17 d. teisme gautas kreditoriaus T. M. skundas dėl 2017-04-25 UAB „Anjola“ kreditorių susirinkimo nutarimo 2 p. sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sutartį bei 2017-04-25 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017/04/25-01 sudarymo. Kreditorius taip pat prašo nepriimti sprendimo dėl įmonės pabaigos iki bus išnagrinėtas pateiktas ieškinys. Skunde nurodoma, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1403-577/2016, iš kreditoriaus T. M. atsakovo BUAB „Anjola“ naudai priteisė 3479,65 Eur žalos atlyginimo. Kadangi iš kreditoriui priklausančio turto išieškoti priteistos sumos nebuvo jokios galimybės, dėl to 2016 m. gruodžio 6 d. vykusio pakartotinio atsakovo kreditorių susirinkimo metu buvo nuspręsta įpareigoti administratorę kreditoriaus debitorinį reikalavimą 30 dienų pardavinėti laisvu pardavimu už ne mažesnę kaip 2 500 Eur sumą. Per minėtą laikotarpį, kaip nurodė administratorė, neatsirado nei vieno pirkėjo, todėl 2017 m. balandžio 25 d. kreditorių susirinkimo metu 2 darbotvarkės punktu buvo nuspręsta atsakovo turimą kreditoriaus debitorinį reikalavimą perleisti administratorei, dėl ko buvo sudaryta 2017 m. balandžio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 2017/04/25-01, pagal kurią atsakovas administratorei perleido jam priklausančią teisę į kreditoriaus debitorinį reikalavimą. T. M. teigimu, jis nėra gavęs nei 2017-04-24, nei 2017-04-25 kreditorių susirinkimo protokolų. Kreditorius nesutinka su kreditorių susirinkimo 2017 m. balandžio 25 d. nutarimo 2 darbotvarkės punktu, kuriuo buvo nuspręsta atsakovo turimą kreditoriaus debitorinį reikalavimą perleisti administratorei užuot įstatymo nustatyta tvarka šį įsiskolinimą išieškoti atsakovo kreditorių naudai. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo nutarimo 2 punktas yra neteisėtas dėl to kad prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. LR ĮBĮ 11 str. 6 d. numato, kad administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, pirkti įmonės turtą, atstovauti pirkėjui jį perkant. Be to, priimtas nutarimas dėl reikalavimo teisės perleidimo iš esmės prieštarauja atsakovo kreditorių interesams, kadangi šiuo atveju užuot bandant išieškoti iš kreditoriaus priteistą sumą atsakovo kreditorių naudai, turtinio reikalavimo teisė neatlygintinai buvo perleista bankroto administratorei, kas, kreditoriaus vertinimu, pažeidžia visų atsakovo kreditorių teisę atgauti jiems priklausančią skolą iš atsakovo.

3Prašymas tenkinamas.

  1. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 32 str. 4 d. po to, kai administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.
  2. Kaip matyti iš administratoriaus pateiktos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2016-09-13 pažymos Nr. (38-14)-VR-1.7-2462, agentūra neturi duomenų, kad bankrutavusioje UAB „Anjola“ sukauptos atliekos, užterštas dirvožemis ar gruntas. Jokio neparduoto ar nenurašyto turto įmonė nebeturi. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad visos įmonės likvidavimo procedūros UAB „Anjola“ bankroto byloje yra pabaigtos.
  3. Pažymėtina, jog vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kuo operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš Juridinių asmenų registro ĮBĮ 32 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).
  4. Vertindamas kreditoriaus T. M. 2017 m. gegužės 17 d. pateiktą skundą dėl 2017-04-25 UAB „Anjola“ kreditorių susirinkimo nutarimo 2 p. sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sutartį bei 2017-04-25 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017/04/25-01 sudarymo, teismas pažymi, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą, nes bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-380-196/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015). Dėl išdėstyto, teismas nesutinka su kreditoriumi, kad priimtas nutarimas dėl reikalavimo teisės perleidimo iš esmės prieštarauja atsakovo kreditorių interesams ir pažeidžia visų atsakovo kreditorių teisę atgauti jiems priklausančią skolą.
  5. Teismo nuomone, T. M. skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad bankroto procedūros būtų atliktos netinkamai, kad administratorė neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus ir kad teismas neturi pakankamo pagrindo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kaip jau buvo nurodyta paties kreditoriaus, neatsirado nei vieno pirkėjo, todėl bankroto administratorė neturėjo galimybės perleisti atsakovo turimo kreditoriaus debitorinio reikalavimo. Tolesnis BUAB „Anjola“ bankroto procedūrų tęsimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bankroto proceso tikslams ir viešajam interesui. Teismo vertinimu, vien tik ta aplinkybė, kad vienas įmonės kreditorius T. M. nesutinka su sprendimu atsakovo turimą kreditoriaus debitorinį reikalavimą perleisti administratorei, kuriam pritarė kiti BUAB „Anjola“ kreditoriai, negali būti laikoma objektyvia materialaus pobūdžio kliūtimi pripažinti BUAB „Anjola“ pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto.
  6. Bylos medžiaga patvirtina, kad įmonė veiklos nebevykdo, jos mokumas neatstatytas, nerealizuoto turto ar nepanaudotų lėšų neturi. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2016-09-13 pažymoje Nr. (38-14)-VR-1.7-2462 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra neturi duomenų, kad BUAB „Anjola“ sukauptos atliekos, užterštas dirvožemis ar gruntas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad įmonės kreditoriai įgaliojo administratorių, atlikus visus likvidavimo veiksmus, kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad įmonės kreditoriai apie klausimo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimą buvo informuoti.
  7. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikti dokumentai, kurie pagrindžia aplinkybes, jog bankroto administratorius atliko visus įstatyme numatytus būtinuosius bankroto proceso darbus, tinkamai pabaigė bankroto procedūrą ir išnaudotojo visas galimybes, kad būtų patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, vadovaujantis ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalimi, priimtinas sprendimas dėl BUAB „Anjola“ pabaigos.
  8. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad bankrutavusi UAB „Anjola“ savo veiklą baigė, todėl yra pagrindas pripažinti jos pabaigą (Įmonių bankroto įstatymo 32 str. 4 d.).

4Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 26 str., CPK 259 str., 263-270 str.,

Nutarė

5kreditoriaus T. M. prašymą nepriimti sprendimo dėl įmonės pabaigos iki bus išnagrinėtas jo pareikštas ieškinys, atmesti;

6bankrutavusios UAB „Anjola“ administratorės Ž. J. prašymą dėl bankrutavusios UAB „Anjola“ pabaigos tenkinti.

7Bankrutavusią UAB „Anjola“ (į.k. 301535795, registracijos adresas: Ukmergės g. 315B, Vilnius) pripažinti pasibaigusia ir išregistruoti likviduotą dėl bankroto UAB „Anjola“ iš juridinių asmenų registro.

8Pavesti UAB „Anjola“ administratorei Ž. J. atlikti veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatymo 32 str. 5 d.

9Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai