Byla e2A-1403-577/2016
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Anjola“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Anjola“ ieškinį atsakovui T. M. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Anjola“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo T. M. 17 991,57 EUR nuostolių atlyginimo ir 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-09-26 nutartimi UAB „Anjola“ iškelta bankroto byla, kuria teismas taip pat įpareigojo UAB „Anjola“ valdymo organus iki 2013-10-13 perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. Atsakovas, kuris nuo 2012-12-19 iki 2013-10-22 buvo paskirtas UAB „Anjola“ direktoriumi minėto įpareigojimo neįvykdė, t. y. neperdavė bankroto administratorei 14 511,92 Eur vertės įmonei priklausančio turto, kurį realizavus būtų galima tenkinti teismo patvirtintus BUAB „Anjola“ kreditorių finansinius reikalavimus. Taip pat ieškovo teigimu, atsakovas, žinodamas, jog UAB „Anjola“ yra nemoki, neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei veikdamas priešingai įmonės veiklos tikslams su 3 479,65 Eur nuostoliu pardavė įmonei priklausantį turtą, taip sumažindamas įmonės galimybes tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Pasak ieškovo, informacija apie UAB „Anjola“ sudarytas sutartis, ekspedijavimo sandorių šalis ir atstovus, paslaugų pobūdį, maršrutus, periodiškumą, kainas bei pelno maržas buvo susisteminta ir saugoma 2011 metais įdiegtoje logistikos valdymo sistemoje „Logistika“, kuri UAB „Anjola“ balanse, sudarytame bankroto bylos įsiteisėjimo dienai 2013-10-08 (imtinai), atskaičius amortizaciją, yra apskaitoma kaip ilgalaikis nematerialus 9878,00 Eur vertės turtas. 2013-01-01 su UAB „Masona“ buvo sudaryta programos „Logistika“ aptarnavimo administravimo sutartis. Ieškovas laiko, kad atsakovas, perėmęs UAB „Anjola“ priklausantį ilgalaikį nematerialų turtą, panaudojo įmonės lėšas jo atnaujinimui, tačiau veikdamas priešingai įmonės veiklos tikslams jo nenaudojo įmonės veiklai vystyti bei pardavė tretiesiems asmenims įmonei priklausančius kompiuterius, kuriuose buvo saugomas šis nematerialus turtas. Bankroto administratorei šis turtas neperduotas. Parduodamas du kompiuterius Acer Tablet PC už 1000,00 Lt/289,62 Eur sumą, nors įvertinus amortizaciją jie buvo apskaitomi kaip 1678,84 Lt vertės turtas, atsakovas padarė įmonei 196,61 Eur žalą. Be to, pagal 2013-01-09 tarp UAB „Partnerės“ ir UAB „Anjola“ sudarytą Paslaugų tiekimo sutartį Nr. 13/01/09/01, UAB „Partnerės“ atliko UAB „Anjola“ 2010 m., 2011 m. bei 2012 m. sudarytų sutarčių reviziją, už kurią atsakovas iš UAB „Anjola“ kasos sumokėjo 4633,92 Eur/ (16000,00 Lt) sumą, tačiau iki minėto turto, t. y. verslo dokumentų (sandorių analizės ir susistemintų verslo kontaktų sąrašų, kuriuos pardavus būtų galima tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus administratoriui) bankroto administratoriui neperdavė. Taip pat ieškovo manymu, atsakovas 2013-05-27 Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Lengvam verslui“ už 2316,96 Eur/(8000,00 Lt) perleidęs UAB „Anjola“ reikalavimo teisę į skolininko Graikijos įmonės „Eurostar“ 5 600,00 Eur skolą, padarė 3 283,04 Eur nuostolį. Atsakovas niekada nereikalavo skolininko atsiskaityti su UAB „Anjola“, viešai neskelbė apie ketinamą parduoti reikalavimo teisę ar kitokiu būdu nesistengė gauti galimai didžiausią kainą už parduodamą įmonės turtą.

5Atsakovas T. M. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Nurodė, kad logistikos valdymo programa „Logistika“ su visa informacija yra įrašyti į kompiuterinio disko laikmeną ir perduoti ieškovo atstovei su visais dokumentais 2013-12-05. Programą prižiūrėjusių specialistų raštas patvirtina, jog programa negali būti instaliuota plančetiniuose kompiuteriuose, todėl ieškovė nepagrįstai nurodė, kad neva ši programa buvo parduota kartu su plančetinio tipo kompiuteriais Acer Tablet. Pasak atsakovo, kompiuteriai buvo parduodami pagal realiai tuo metu vyraujančias rinkos kainas. Nesutiko su ieškovo argumentais, jog skolos perleidimas buvo nuostolingas. Teigė, kad įmonė neturėjo lėšų teisminiam ginčui su užsienio bendrove, skolų išieškotojų įmonės atsisakydavo pradėti išieškojimą, atsižvelgiant į ekonominės krizės padarinius, laikė skolą beviltiška. Buvę bendrovės akcininkai bandė išsiieškoti skolą, tačiau nesėkmingai, nuo skolos atsiradimo jau buvo praėję metai. Bendrovė pagal teisės aktus nėra įpareigota skelbti konkursus ketinamiems sudaryti sandoriams. Atsakovas nusprendė, kad skolą efektyviau parduoti UAB „Lengvam verslui“, pastarajam pasiūlius beveik pusės dydžio atlyginimą už UAB „Anjola“ turimą 5600,00 Eur reikalavimo teisę į „Eurostar“. Atsakovas taip pat nurodė, jog UAB „Partnerės“ patikrino visą įmonės buhalteriją ir visus sandorius už kelis paskutinius metus, darbus perdavė pagal priėmimo - perdavimo aktą. Darbai buvo reikalingi tik vidiniam bendrovės darbui, suteiktos paslaugos neturi jokios komercinės vertės, o iškėlus bankroto bylą šie duomenys tapo tik statistiniais įmonės veiklos duomenimis. Duomenys atitiko programos „Logistika“ duomenis, todėl darbui jie buvo naudojami iš programos „Logistika“. Atsakovas taip pat nurodė, jog įsigijęs UAB „Anjola“ akcijas ir tapęs direktoriumi, iki bankroto bylos iškėlimo siekė padaryti viską, kad bendrovė padengtų skolas ir toliau vykdytų veiklą, todėl atsakovas nesutiko su ta aplinkybe, jog atsakovo veiksmais buvo padaryta žala UAB „Anjola“. Sandorio su UAB „Partnerės“ ieškovo atstovė neginčijo, jis įmonei buvo reikalingas, įmonė rezultatą jau yra perėmusi, todėl reikalavimą dėl 4633,92 Eur sumos išieškojimo laiko nepagrįstu.

6II.

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 1000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

9Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių atstovų paaiškinimus teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas bei netenkintinas, kadangi ieškovas neįrodė visų sąlygų, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (LR CPK 176 str. - 179 str.). Sprendė, kad atsakovas tinkamai perdavė ieškovui visus turimus duomenis apie logistikos valdymo programą „Logistika“ su visa informacija. Tai, kad duomenys buvo įrašyti į kompiuterinio disko laikmeną bei perduoti ieškovo atstovei su visais dokumentais 2013-12-05, teismo nuomone, patvirtina šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais bei šalių atstovų paaiškinimai. Ieškovo argumentus, kad atsakovas, perduodamas turimą CD diską, neperdavė programos prisijungimo kodų bei licenzinės sutarties, kurių pagrindu šią programą galima naudotis, ir tai yra būtent tik atsakovo kaltė, laikė neįrodytais ir nepagrįstais, kadangi šioje civilinėje byloje duomenų apie tai, jog atsakovas, tapęs minėtos įmonės direktoriumi, tokius duomenis buvo gavęs iš ankstesnių įmonės valdymo organų (t. y. ankstesnio vadovo), nėra. Taip pat teismas padarė išvadą, kad atsakovas, parduodamas du kompiuterius, jokios žalos (nuostolių) įmonei nepadarė, kadangi įmonėje nesant kitų darbuotojų nebuvo, dviejų kompiuterių tolesnis laikymas bei eksploatavimas nebuvo tikslingas; ieškovas nepateikė įrodymų, jog šie kompiuteriai parduoti mažesnėmis nei rinkos kainomis. Teismas sprendė, kad skolos perleidimo sandoriu atsakovas taip pat jokių nuostolių įmonei nepadarė. Sutiko su atsakovo argumentais, jog realūs skolos prisiteisimo bei išieškojimo kaštai iš skolininko „Eurostar“, žinant bendrą Graikijos ekonominę krizinę situaciją bei Europos krizės padarinius visoje Europoje, buvo galimai didesni, nei pati skola. Teismo nuomone, ieškovas turėjo pateikti įrodymus, jog toks sandoris realiai neatitiko įprastinės verslo praktikos ir šiuo atveju buvo priešingas įmonės interesams. Iš civilinės bylos medžiagos teismas nustatė, kad UAB „Partnerės“ patikrino visą įmonės buhalteriją ir visus sandorius už kelis paskutinius metus; šie darbai buvo perduoti pagal priėmimo - perdavimo aktą. Gavus suteiktas paslaugas, rezultatai buvo sutikrinti su buhalterinės apskaitos duomenimis ir duomenimis programoje „Logistika“ ir kadangi šie duomenys atitiko, visi duomenys tolimesniam darbui buvo naudojami iš programos „Logistika“, o popieriniai dokumentai buvo susisteminti pagal sutartyje suformuotas užduotis. Teismas padarė išvadą, jog nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas, užsakydamas minėtus darbus, savo veiksmais padarė nuostolius (žalą) įmonei. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų; iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovui 2012-12-29 įsigijus UAB „Anjola“ akcijas bei tapus minėtos įmonės direktoriumi, jis per penkis savo veiklos mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo dienos siekė padaryti viską, jog bendrovė padengtų susidariusias skolas ir toliau sėkmingai vykdytų savo veiklą, todėl ieškinį atmetė, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

10III.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Ieškovas BUAB „Anjola“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-07 sprendimą.

13Dėl neperduotų verslo dokumentų, parengtų UAB „Partnerės“, nurodė, kad teismas neįvertino dublike nurodytų aplinkybių bei argumentų, kad administratorei perduoti tik pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, pirkimo bei pardavimo dokumentai, susegti segtuvuose pagal jų išrašymo datą bei sutartys, susegtos segtuvuose pagal sutarčių sudarymo numerius, o jokie išvestiniai dokumentai, kuriuos sudarė UAB „Partnerės“, nėra perduoti iki šiol. Pažymi, kad UAB „Partnerės“ sukūrė ne vidinius apskaitos dokumentus, o verslo dokumentus, kurie gali būti naudojami bet kurioje krovinių ekspedijavimo ir (arba) logistikos paslaugas teikiančioje įmonėje. Tokios verslo informacijos pirkimas yra įprastas sandoris. Administratorei perduoti dokumentai nėra kaip nors ypatingai sutvarkyti ar sugrupuoti, būtent taip susegtus dokumentus atsakovas ir turėjo perimti įsigydamas šią įmonę. Teigia, kad atsakovas iki šiol neperdavė jokių įmonės verslo dokumentų, parengtų UAB „Partnerės“, kurių sukūrimui panaudojo 4 633,92 Eur UAB „Anjola“ lėšų, ir kuriuos pardavus būtų galima tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, t.y. dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų (o ne dėl to, kad užsakė atlikti Paslaugų tiekimo sutartyje Nr. 13/01/09/01 numatytus darbus) UAB „Anjola“ ir jos kreditoriai patyrė 4 633,92 Eur nuostolių.

14Taip pat apeliantas teigia, kad administratorė negavo programos „Logistika“ kuri UAB „Anjola“ balanse, sudarytame bankroto bylos įsiteisėjimo dienai, yra apskaitoma kaip ilgalaikis nematerialus 9 878 Eur vertės turtas. Ieškovo atstovė neturėjo galimybės susipažinti su jai perduotame kompaktiniame diske esančia informacija dėl neperduotų programos aktyvacijos kodų ir 2015-09-22 Priėmimo-perdavimo aktu grąžino šį CD ieškovui. Ant administratorei perduotos CD laikmenos nebuvo jokių įrašų, patvirtinančių, kad tai yra programos „Logistika“ instaliacinis diskas, nenurodytas šios programos kūrėjas, platintojas, neperduoti ir jokie kiti dokumentai, susiję su programos „Logistika“ buvimu tame CD. Teismas neatsižvelgė į ieškovo dublike išdėstytas faktines aplinkybes, kad UAB „Anjola“ pagal 2011-11-02 sutartį sumokėjo už tinkamai įdiegtą (instaliuotą) logistikos valdymo sistemą, 2013-01-01 buvo sudaryta programos „Logistika“ aptarnavimo sutartis su UAB „Masona“, kurios patvirtina, kad atsakovas programą „Logistika“ yra perėmęs tinkamai įdiegtą (instaliuotą) ir, kad įmonė turėjo tam tinkamą kompiuterį. Dėl 2015-10-13 teismo posėdžio metu perduoto kompiuterio (sisteminio bloko bmsexpert X038) su instaliuota programa „Logistika“, apeliantas pažymėjo, kad atsakovas perdavė nelegalią 2015-09-26 įdiegtą programos „Logistika“ kopiją. Pasak apelianto, kompiuterių programa gali būti parduodama tik su licencine sutartimi; kiekvienas programinis produktas turi vartotojo naudojimosi instrukciją – programos dokumentaciją. Atsakovo perduotame kompiuteryje nebuvo rasta programos licencija ar registracijos numeris; tokių dokumentų spausdintinėje formoje atsakovas taip pat nepateikė. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas pripažino, jog jis niekada neprašė buvusio įmonės vadovo perduoti įmonės kompiuterį su jame instaliuota legaliai įsigyta programa „Logistika“, programą instaliavo į savo asmeninį kompiuterį. Teigia, kad teismas neįvertino, kad legali programa „Logistika“, esanti UAB „Anjola“ priklausančiam kompiuteryje yra likusi buvusio įmonės vadovo žinioje, o programos kopijos atsakovo asmeniniame kompiuteryje; šie asmenys turi galimybę neteisėtai naudotis tik BUAB „Anjola“ priklausančiu turtu bei sukaupta UAB „Anjola“ verslo informacija. Atsakovas nereikalavo iš buvusio įmonės vadovo tinkamai jam perduoti įmonės turtą bei pats šio turto neperdavė bankroto administratorei, ir dėl šio jo neveikimo įmonė ir jos kreditoriai patyrė 9 878 Eur nuostolį.

15Dėl nuostolingai parduoto įmonės turto, mano, jog teismas neatsižvelgė į dublike bei baigiamojoje kalboje išdėstytas faktines aplinkybes. Pažymėjo, kad nei T. M., nei prieš jį buvęs įmonės vadovas niekada nereikalavo skolininko „Eurostar“ atsiskaityti su UAB „Anjola“, neskelbė viešai apie ketinamą parduoti reikalavimo teisę ar kitokiu būdu nesistengė gauti galimai didžiausią kainą už parduodamą UAB „Anjola“ turtą. Be to pagal viešoje erdvėje esančius duomenis „Eurostar“ (VAT No. EL 095491851) ir šiuo metu vykdo veiklą, todėl 2013-05-27 nebuvo jokio pagrindo skubiai parduoti minėtos reikalavimo teisės su 3 283,04 Eur nuostoliu, neskaitant palūkanų ir netesybų. Apelianto nuomone, tai, kad skolą nupirko buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė, įrodo, jog skolos išieškojimas iš „Eurostar“ nekėlė jokių abejonių ir tam neprireikė teisininkų pagalbos.

16Atsakovas T. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; iš apelianto atsakovui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17Pažymėjo, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog logistikos valdymo programa „Logistika“ su visa informacija yra įrašyta į kompaktinio disko laikmeną ir perduota ieškovo atstovei 2013-12-05. Ieškovei 2015-09-22 grąžinus kompaktini diską atsakovui, jis savo lėšomis instaliavo programą bei užtikrino jos veikimą. Atsakovas savo lėšomis nupirko kompiuterį ir su instaliuota programa perdavė ieškovei 2015-10-13 teismo posėdžio metu. Atsakovo nuomone, teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas perdavė ieškovui būtent tai, ką jis pats realiai buvo gavęs iš ankstesnio vadovo. Atsakovas perėmė programą – kompaktinį diską, ir kad galėtų ja naudotis, instaliavo į savo asmeninį kompiuterį, nes įmonės balanse nebuvo kompiuterių, atitinkančių reikalavimus. Prasidėjus bankroto procedūrai, programa buvo išinstaliuota ir perduota ieškovei. Sutartyje nebuvo susitarta, jog programa turės savo identifikacinį numerį, programos aprašymą ir kitus ieškovės nurodomus duomenis. Jei tokie duomenys yra reikalingi pagal teisės aktus, atsakovas šioje byloje turėtų būti tokį sandorį sudaręs asmuo – tuometis bendrovės direktorius, o ne atsakovas.

18Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nenurodyti motyvai, kodėl ieškovas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl planšetinių kompiuterių Acer Tablet. Teigia, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepagrindė savo teiginių, jog kompiuteriai parduoti nuostolingai. Turto pardavimo kaina neprivalo būti tapati balansinei turto vertei. Pardavimo kaina buvo reali, atsakovas nepadarė jokios žalos bendrovei ir šioje dalyje teismo sprendimą laiko teisėtu ir pagrįstu.

19Dėl reikalavimo perleidimo sutarties, atsakovas nurodė, kad teisės aktai neriboja skolos perleidimo sandorių sudarymo ar jų procedūros. Bendrovė neturėjo lėšų teisminiam ginčui su užsienio bendrove, o pagal teisės aktus įmonė nėra įpareigota skelbti konkursus ketinamiems sudaryti sandoriams, todėl jokių teisės aktų ar procedūrų atsakovas nepažeidė. Teismas sprendime teisingai konstatavo, jog nesant atsakovo veikoje neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovui civilinė atsakomybė ir šioje dalyje negali būti taikoma.

20Dėl neperduotų dokumentų, parengtų UAB „Partnerės“, atsakovas teigia, kad ieškovas reikalauja perduoti dokumentus tokia forma, dėl kurios pagal šią sutartį nebuvo susitarta. Užsakyti darbai buvo reikalingi vidiniam bendrovės darbui, veiklos atnaujinimui. Pagal sutartį buvo surūšiuoti ir patikrinti buhalterinės apskaitos įrašai, sutikrintos sutartys, radus įforminimo klaidų, koreguotos ir patikrinimo rezultatas įformintas darbų atlikimo akte. Kadangi įmonių sąrašai atitiko programoje „Logistika“ esančius duomenis, visi duomenys tolimesniam darbui buvo naudojami iš programos „Logistika“. Darbai pagal Sutarties 1.1.4. punktą UAB „Anjola“ taip pat buvo atlikti, su rezultatais atsakovas buvo supažindintas, o analizės rezultatui nebuvo numatyta rašytinė forma. Apeliacinio skundo argumentus, jog turėjo būti lentelės ar sąrašai, laiko nepagrįstais. Atkreipia dėmesį, kad tvarkingi buhalterinės apskaitos dokumentai bei sutartys atskiruose segtuvuose perduoti bankroto administratorei. Apelianto prielaidas, kad programą, turtą ar dokumentų sąvadus būtų galima parduoti ir už gautus pinigus tenkinti kreditorių interesus, atsakovas laiko nepagrįstomis ir neįrodytomis. Nėra jokių įrodymų apie sudarytus tokio pobūdžio sandorius, jų pasiūlą rinkoje bei galimą kainą. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas siekė, kad bendrovė padengtų skolas ir toliau vykdytų veiklą, todėl užsakė dokumentų patikrą, tačiau tuo metu buvo iškelta bankroto byla ir buvo nespėta įgyvendinti planų. Nesutinka, jog jo veiksmais buvo padaryta žala bendrovei. Mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23Byloje nustatyta, kad UAB „Anjola“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2012-12-19 (registruota nuo 2012-12-27) buvo atsakovas T. M.. Nuo 2012-12-27 atsakovas registruotas ir vieninteliu įmonės akcininku. Vilniaus apygardos teismo 2013-09-26 nutartimi UAB „Anjola“ iškelta bankroto byla. Šia nutartimi UAB „Anjola“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus. BUAB „Anjola“ bankroto administratorė Ž. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 17 991,57 Eur žalos iš atsakovo T. M. priteisimo ir teigia, kad atsakovas perdavė ne visą įmonei priklausantį turtą bei verslo dokumentus, taip pat nevykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, veikdamas priešingai įmonės veiklos tikslams, nuostolingai pardavė įmonei priklausantį turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-07 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teigia, kad teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nevisapusiškai išnagrinėjo įrodymus bei padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

25Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų kreditoriams, išaiškinta, kad bendrovės vadovas privalo derinti visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus ir siekti jų pusiausvyros. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

26Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

27Kaip minėta, byloje ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas neperdavė bankroto administratorei 14 511,92 Eur vertės BUAB „Anjola“ priklausančio turto; be to, su 3 479,65 Eur nuostoliu pardavė įmonei priklausantį turtą.

28Dėl UAB „Partnerės“ parengtų dokumentų perdavimo

29Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013-01-09 UAB „Partnerės“ ir UAB „Anjola“ sudarė Paslaugų tiekimo sutartį Nr. 13/01/09/01, kuria UAB „Partnerės“ įsipareigojo: 1) atlikti UAB „Anjola“ buhalterinės apskaitos įrašų patikrinimą už 2010, 2011 ir 2012 metus; 2) atlikti UAB „Anjola“ 2010, 2011 ir 2012 metais sudarytų sutarčių reviziją; 3) atliekant sutarčių reviziją, sudaryti sąrašus įmonių, kurios buvo sudariusios sutartis su UAB „Anjola“ tiek kaip klientai, tiek kaip užsakovai. Sąrašuose turi būti išskirti vadybininkų, per kuriuos buvo sudarytos sutartys, kontaktai; 4) atlikti UAB „Anjola“ sudarytų sandorių analizę, t.y. nustatyti sandorių pelningumą, nustatyti darytų nuolaidų sistemą, nustatyti konkurencinius sandorių pranašumus. 2013-05-27 Darbų atlikimo aktu UAB „Partnerės“ perdavė minėtoje sutartyje numatytus darbus. Bylos duomenimis, UAB „Anjola“ už atliktus darbus sumokėjo UAB Partnerės“ 16 000 Lt (4 633,92 Eur).

30Ieškovas teigė, kad atsakovas šių verslo dokumentų, kurių sukūrimui panaudota 4 633,92 Eur UAB „Anjola“ lėšų, neperdavė bankroto administratoriui, todėl išmonei padaryta 4 633,92 Eur žala.

31Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Partnerės“ darbai buvo perduoti pagal priėmimo - perdavimo aktą, ir tokiu būdu ieškovas yra gavęs sutvarkytus, patikrintus bei sugrupuotus pagal sandorius dokumentus, į tai, kad šie duomenys atitiko programos „Logistika“ duomenis, ir visi duomenys tolimesniam darbui buvo naudojami iš programos „Logistika“, o popieriniai dokumentai buvo susisteminti pagal sutartyje suformuotas užduotis, padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas, užsakydamas minėtus darbus, padarė nuostolius (žalą) įmonei, todėl šioje dalyje ieškovo argumentus atmetė, kaip nepagrįstus bei neįrodytus.

32Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, teigia, kad ieškovas prašė priteisti žalą ne dėl to, kad atsakovas užsakė Paslaugų tiekimo sutartyje numatytus darbus, bet dėl to, kad atsakovas ieškovui šių verslo dokumentų, kurių sukūrimui buvo panaudota 4 633,92 Eur įmonės lėšų, neperdavė.

33CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Teismas privalo spręsti ginčą pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus kai kurias įstatyme nustatytas išimtis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011). Aplinkybė, jog ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovės vardu pareiškė bankroto administratorius, nesudaro pagrindo nesilaikyti minėtų nuostatų.

34Iš ieškinio bei kitų ieškovo procesinių dokumentų turinio matyti, kad reikalavimą priteisti 4 633,92 Eur žalą, ieškovas grindė tuo, kad atsakovas neperdavė Paslaugų tiekimo sutartimi atlikto rezultato. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo atsakovo veiksmų teisėtumą užsakant minėtus darbus, o aplinkybė, kad įmonė pagal priėmimo - perdavimo aktą yra perėmusi atliktą rezultatą, savaime nereiškia, kad šį rezultatą atsakovas perdavė bankroto administratoriui. Iš paminėto perdavimo akto turinio matyti, kad UAB „Anjola“ buvo perduoti darbai bei analizės ir patikrinimo rezultatų išklotinė. Byloje tokių dokumentų perdavimą bankroto administratorei patvirtinančių įrodymų nėra. Taigi, atsakovas pažeidė Vilniaus apygardos teismo 2013-09-26 nutartimi nustatytą įpareigojimą bei Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 d. 1 p. reikalavimą perduoti administratoriui turtą bei dokumentus, ir tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti. Tačiau vadovo atsakomybės taikymui būtina nustatyti ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas.

35Kaip minėta, bankroto administratorė žalos atsiradimo faktą sieja su UAB „Partnerė“ sukurto rezultato (ieškovo įvardinamo verslo dokumentais) neperdavimu, o žalos dydį – su įmonės patirtomis išlaidomis už šių dokumentų sukūrimą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su UAB „Partnerė“ kaina (už atliktą darbą bei sukurtą rezultatą) negali būti tapatinama su sukurto produkto, kaip turto, verte, ir tuo pačiu, atsakovui neperdavus šių dokumentų bankroto administratorei – atsakovo įmonei padaryta žala. Apeliantas nurodo, kad buvo sukurti verslo dokumentai su išsamia informacija apie sandorių pelningumą, nuolaidų sistemą bei konkurencinius sandorių pranašumus ir kt., ir kad šie dokumentai turi materialinę vertę, minėtos informacijos pirkimas yra įprastas sandoris. Pažymėtina, kad pati informacija yra pradiniuose įmonės dokumentuose (kurie bankroto administratorei yra perduoti), o kiek padidėtų informacijos vertė dėl jos susisteminimo, (apibendrinimo) bei analizės, ieškovas nenurodė. Išlaidų už tokių darbų atlikimą dydis, kaip žala, būtų reikšmingas sprendžiant klausimą dėl sutarties sudarymo pagrįstumo, tačiau ieškovas šiuo aspektu reikalavimo nereiškė. Taigi, neįrodžius žalos, kaip įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 4 633,92 Eur žalą už Paslaugų tiekimo sutartimi atlikto rezultato neperdavimą bankroto administratoriui, todėl ieškovo apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas.

36Dėl programos „Logistika“ perdavimo

37Bylos duomenimis, 2011-11-02 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PIP2011102VIS UAB „Baltprim“ pardavė UAB „Anjola“ logistikos valdymo sistemą „Logistika“ už 87 700 Lt (be PVM) kainą. Sutartyje nurodyta, kad šią sistemą sudaro keturi moduliai: pardavimų modulis, Transporto modulis, Kontrolės ir finansų modulis. Pardavėjas įsipareigojo įdiegti logistikos valdymo sistemą per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo (sutarties 3.1.3 p.). Šis turtas (logistikos valdymo sistema „Logistika“) apskaitytas 2013-10-08 UAB „Anjola“ balanse kaip ilgalaikis nematerialus 34 108 Lt (9 878,36 Eur) vertės turtas (pagal 2013-10-08 IT kortelę programos „Logistika“ modulių bendra likutinė vertė – 34 107,54 Lt).

38Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas bankroto administratorei neperdavė šio turto, todėl įmonei bei kreditoriams padarė 9 878 Eur žalą. Pirmosios instancijos teismas reikalavimo priteisti iš atsakovo šią žalą netenkino, sprendė, kad atsakovas tinkamai perdavė ieškovui visus turimus duomenis apie logistikos valdymo programą „Logistika“. Apeliantas su teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad ieškovo atstovė dėl neperduotų programos aktyvacijos kodų neturėjo galimybės susipažinti su informacija, esančia perduotame CD, todėl 2015-09-22 Priėmimo-perdavimo aktu grąžino šį CD atsakovui, o 2015-10-13 teismo posėdžio metu atsakovas perdavė nelegalią 2015-09-26 įdiegtą „Logistika“ kopiją, kuri neturi jokios vertės. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad legali programa yra likusi buvusio įmonės vadovo A. K. žinioje, o atsakovas neteisėtai nereikalavo iš buvusio vadovo tinkamai jam perduoti įmonės turtą, dėl ko įmonė bei jos kreditoriai patyrė 9 878 Eur nuostolį.

39Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, be neteisėtų veiksmų, atsakovo civilinės atsakomybės taikymui, būtina nustatyti visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. ne tik neteisėtus veiksmus, tačiau ir žalą, atsakovo kaltę, neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį.

40Ieškovas žalos atsiradimą sieja su galimybės realizuoti logistikos valdymo programą, atsakovui neperdavus šios programos su UAB „Ajola“ duomenimis, praradimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančios 2011-11-02 Pirkimo-pardavimo Nr. PIP2011102VIS sutarties nuostatas, daro išvadą, kad joje nenumatyta teisė perleisti sutarties objektą tretiesiems asmenims. Ši programa parduota UAB „Anjola“ naudojimui, ir nors įmonės balanse nurodyta šio turto likutinė vertė, nagrinėjamu atveju logistikos valdymo programa, kaip turtas, nėra likvidus. Dėl šios priežasties įmonės balanse nurodyta minėtos programos vertė, net ir neperdavus šio turto administratorei, negali būti laikoma bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių patirta žala. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo programos perdavimo, dėl to, kad atsakovas nereikalavo perduoti šio turto iš ankstesnio įmonės vadovo, šiuo atveju reikalavimo pagrįstumo nagrinėjimui neturi teisinės reikšmės. Taigi, nenustačius, kad ilgalaikis nematerialus turtas (logistikos valdymo programa), kuris įmonės balanse apskaitytas 9 878 Eur verte, gali būti realizuotas, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl tokio dydžio žalos iš atsakovo priteisimo. Nors pirmosios instancijos teismas neanalizavo turto perleidimo galimybės, atmesdamas šį reikalavimą, šioje dalyje iš esmės priėmė teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl 9 878 Eur žalos priteisimo iš atsakovo, paliktina nepakeista.

41Dėl įmonės turto perleidimo

42Bylos duomenimis, 2013-05-27 Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Anjola“ perleido UAB „Lengvam verslui“ skolininko „Eurostar“ 5 600 Eur skolą už 8 000 Lt (2 316,96 Eur) sumą.

43Ieškovas reikalavimą dėl 3 283,04 Eur nuostolio atlyginimo priteisimo iš atsakovo grindė tuo, kad atsakovas, žinodamas, jog UAB „Anjola“ yra nemoki, neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei veikdamas priešingai įmonės veiklos tikslams su 3 479,65 Eur nuostoliu pardavė įmonei priklausantį turtą.

44Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, skolos perleidimo sandoriu nuostolių įmonei nepadarė, sutiko su atsakovo argumentais, jog realūs skolos prisiteisimo bei išieškojimo kaštai iš skolininko „Eurostar“, žinant bendrą Graikijos ekonominę krizinę situaciją bei Europos krizės padarinius visoje Europoje, buvo galimai didesni, nei pati skola, be to, skolos pardavimas už pusę skolos kainos yra įprastinis sandoris. Nesant atsakovo veikoje neteisėtų veiksmų, teismo nuomone, atsakovui civilinė atsakomybė šioje dalyje negali būti taikoma.

45Apelianto manymu, sprendimo išvada, jog atsakovas skolos perleidimo sandoriu jokių nuostolių įmonei nepadarė, yra neteisinga. Teisėjų kolegija pritaria šiai apelianto pozicijai.

46Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.).

47Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovo argumentais, kad dėl ekonominės krizės realūs skolos priteisimo bei išieškojimo kaštai buvo galimai didesni, nei pati skola, be to, skolos pardavimas už pusę skolos kainos yra įprastinis sandoris, šių argumentų nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis, nenurodė jokių įrodymų, kuriais vadovavosi darydamas išvadą, kad atsakovas sudarydamas skolos perleidimo sandorį žalos nepadarė.

48Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie krizės įtaką UAB „Anjola“ skolininkės „Eurostar“ mokumui. Esant duomenims apie UAB „Anjola“ turėtą 5 600 Eur dydžio reikalavimo teisę, būtent atsakovas turėjo įrodyti, kad perleisdamas šią teisę už daugiau nei dvigubai mažesnę kainą, nepažeidė įmonės (kreditorių) interesų. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad būtent ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kad toks sandoris buvo priešingas įmonės interesams, pažeidė įrodinėjimo paskirstymo taisykles. Be to, teismas neatsižvelgė į ieškovo akcentuojamą aplinkybę, kad šio sandorio sudarymo metu UAB „Anjola“ buvo nemoki, neanalizavo žalos kilimo dėl atsakovo nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (nors žalos atsiradimas buvo siejamas ir su šia aplinkybe).

49Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, byloje nėra pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti 2013-05-27 Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu buvusių įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį, tačiau aplinkybė, kad UAB „Anjola“ 2013-09-26 iškelta bankroto byla, leidžia pagrįstai spręsti, jog sandorio sudarymo metu įmonė buvo nemoki. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ieškovo prašomų priteisti nuostolių atsiradimas negali būti siejamas su delsimu kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau dėl įmonės būklės atsakovas sandorius privalėjo sudaryti atsižvelgdamas ne tik į įmonės, bet ir į kreditorių interesus. Apeliacinės instancijos vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovo elgesys, sudarant reikalavimo perleidimo sandorį už daugiau nei dvigubai mažesnę kainą, atitinka protingo asmens, veikiančio savo kreditorių interesais, elgesio standarto bei gali būti vertinama kaip ekonomiškai naudingas UAB „Anjola“. Jokių duomenų, kad atsakovas privalėjo sudaryti 2013-05-27 reikalavimo perleidimo sutartį tokiomis sąlygomis, kad bandė išieškoti skolą ar dėjo pastangas gauti didžiausią kainą už perleidžiamą skolą, byloje nėra. Taigi, atsakovo veiksmai sudarant tokį sandorį pripažintini neteisėtais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t.y. neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), t.y. suma, kurią kreditoriai (įmonė) prarado dėl nuostolingo sandorio sudarymo, bei neteisėtų veiksmų ir šios žalos priežastinis ryšys. Taip pat atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos.

50Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė neteisingas išvadas, todėl apeliacinio skundo dalis, susijusi su reikalavimu priteisti 3 283,04 Eur nuostolius, tenkintina, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir iš atsakovo T. M. ieškovui UAB „Anjola“ priteistina 3 283,04 Eur nuostolių.

51Ieškovas ieškinyje taip pat prašė priteisti iš atsakovo 196,61 Eur žalą, nes jis du kompiuterius Acer Tablet PC pardavė už 1000,00 Lt/289,62 Eur sumą, nors pardavimo metu, įvertinus amortizaciją jie buvo apskaitomi kaip 1 678,84 Lt (486,23 Eur) vertės turtas.

52Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas savo veiksmais įmonei žalos nepadarė, nes įmonėje apart atsakovo kitų darbuotojų nebuvo, todėl minėtų dviejų kompiuterių tolesnis laikymas bei eksploatavimas nebuvo tikslingas, minėti kompiuteriai parduoti pagal realiai tuo metu vyraujančias rinkos kainas, be to, ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, jog šie kompiuteriai parduoti mažesnėmis nei rinkos kainomis.

53Ieškovas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenurodė argumentų dėl sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas dėl 196,61 Eur priteisimo nepagrįstumo. Kaip minėta, ieškovas įrodinėjo, kad įmonės apskaitoje buvusius kompiuterius atsakovas pardavė už mažesnę nei apskaitoje nurodyta jų likutinė vertė.

54Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t.y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės - tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

55Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, t.y. ilgalaikio turto kortelę, pagal kurią Acer Tablet PC kompiuterių likutinė vertė 2013-02-28 – 1678,84 Lt, taip pat įrodymus, kad šie kompiuteriai buvo parduoti iš viso už 1000 Lt (2013-02-28 PVM sąskaita-faktūra pirkėjui UAB „Masona“). Taigi, atsakovas teigdamas, kad ši vertė neatitiko tuo metu rinkoje buvusios tokių kompiuterių kainos (buvo mažesnė), turėjo šias aplinkybes įrodyti, tačiau tokių duomenų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad kompiuteriai parduoti mažesnėmis nei rinkos kainomis, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą.

56Pripažintina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė turto pardavimu mažesne, nei apskaitos dokumentuose užfiksuota jo kaina, įmonė patyrė 196,61 Eur nuostolį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo dalis, susijusi su reikalavimu priteisti žalą, atsiradusią dėl kompiuterių pardavimo, tenkintina, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl 196,61 Eur priteisimo naikintina, ir iš atsakovo ieškovui priteistina 196,61 Eur dydžio žala (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 str.).

57Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

58Dėl bylinėjimosi išlaidų

59CPK 93 str. 5 d. numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

60Atsižvelgiant į tai, kad iš dalies patenkintus ieškovo apeliacinį skundą, patenkinta dalis ieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai iki 806,60 Eur mažintina iš ieškovo atsakovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 str.).

61Atsakovas T. M. pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme už patyrė 400 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, iš ieškovo priteistina tik dalis, t.y. 322,64 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

62Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

63Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti.

64Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 3 479,65 Eur žalos atlyginimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo T. M. (a.k. ( - ) ieškovui bankrutavusiai UAB „Anjola“ (į.k. 301535795), atstovaujamai bankroto administratorės Ž. J., 3 479,65 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 65 ct) žalos atlyginimo.

65Sumažinti iš ieškovo bankrutavusios UAB „Anjola“ atsakovui T. M. priteistą 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 806,60 Eur (aštuonių šimtų šešių eurų 60 ct).

66Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

67Priteisti iš ieškovo bankrutavusios UAB „Anjola“ atsakovui T. M. 322,64 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas BUAB „Anjola“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė... 5. Atsakovas T. M. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį... 6. II.... 7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį... 9. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių atstovų... 10. III.... 11. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Ieškovas BUAB „Anjola“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 13. Dėl neperduotų verslo dokumentų, parengtų UAB „Partnerės“, nurodė,... 14. Taip pat apeliantas teigia, kad administratorė negavo programos... 15. Dėl nuostolingai parduoto įmonės turto, mano, jog teismas neatsižvelgė į... 16. Atsakovas T. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 17. Pažymėjo, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog logistikos valdymo programa... 18. Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nenurodyti motyvai, kodėl ieškovas... 19. Dėl reikalavimo perleidimo sutarties, atsakovas nurodė, kad teisės aktai... 20. Dėl neperduotų dokumentų, parengtų UAB „Partnerės“, atsakovas teigia,... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 23. Byloje nustatyta, kad UAB „Anjola“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2012-12-19... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl bendrovės administracijos... 25. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės... 26. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų... 27. Kaip minėta, byloje ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas neperdavė bankroto... 28. Dėl UAB „Partnerės“ parengtų dokumentų perdavimo... 29. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013-01-09 UAB „Partnerės“ ir... 30. Ieškovas teigė, kad atsakovas šių verslo dokumentų, kurių sukūrimui... 31. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Partnerės“... 32. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, teigia, kad ieškovas prašė... 33. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai... 34. Iš ieškinio bei kitų ieškovo procesinių dokumentų turinio matyti, kad... 35. Kaip minėta, bankroto administratorė žalos atsiradimo faktą sieja su UAB... 36. Dėl programos „Logistika“ perdavimo... 37. Bylos duomenimis, 2011-11-02 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PIP2011102VIS UAB... 38. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas bankroto administratorei neperdavė šio... 39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, be neteisėtų... 40. Ieškovas žalos atsiradimą sieja su galimybės realizuoti logistikos valdymo... 41. Dėl įmonės turto perleidimo ... 42. Bylos duomenimis, 2013-05-27 Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Anjola“... 43. Ieškovas reikalavimą dėl 3 283,04 Eur nuostolio atlyginimo priteisimo iš... 44. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, skolos perleidimo... 45. Apelianto manymu, sprendimo išvada, jog atsakovas skolos perleidimo sandoriu... 46. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena... 47. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovo... 48. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie krizės įtaką UAB... 49. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, byloje nėra pakankamai... 50. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 51. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė priteisti iš atsakovo 196,61 Eur žalą,... 52. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė. Teismas nurodė, kad... 53. Ieškovas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos... 54. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė... 55. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pateikė ieškinyje nurodytas... 56. Pripažintina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė turto... 57. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui,... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 59. CPK 93 str. 5 d. numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 60. Atsižvelgiant į tai, kad iš dalies patenkintus ieškovo apeliacinį skundą,... 61. Atsakovas T. M. pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme už... 62. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 63. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti.... 64. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 3... 65. Sumažinti iš ieškovo bankrutavusios UAB „Anjola“ atsakovui T. M.... 66. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 67. Priteisti iš ieškovo bankrutavusios UAB „Anjola“ atsakovui T. M. 322,64...