Byla 2S-489-221/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių V. A., O. P. ir M. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2747-214/2015 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Vivatrans“ ir uždarosios akcinės bendrovės „AMP Tranzit“ ieškinius atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. A., O. P., M. G., Alytaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims notarėms R. S. ir B. Z., Centrinei hipotekos įstaigai, VĮ Registrų centrui, UAB „Sanitex“ dėl žemės nuomos, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovių UAB „Vivatrans“ ir UAB „AMP Tranzit“ ieškinius atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. A., O. P., M. G., Alytaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims notarėms R. S. ir B. Z., Centrinei hipotekos įstaigai, VĮ Registrų centrui, UAB „Sanitex“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įkeitimo išregistravimo pripažinimo neteisėtu, žemės sklypų teisinės registracijos panaikinimo, teisinės registracijos bei įrašų atkūrimo.

4Ieškovė UAB „Vivatrans“ pareikštam reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovės UAB „Vivatrans“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo V. A., O. P. ir M. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), uždraudžiant ruošti šio sklypo detalųjį planą, keisti jo ribas, tikslinę paskirtį, sudaryti naujas nuomos sutartis, įkeisti ar perleisti šio sklypo nuosavybės teises, pradėti, o jei pradėta, nutraukti statinių projektavimą, pradėti ir vykdyti naujų statinių statybos darbus ir atlikti kitus teisinius veiksmus, keičiančius šio sklypo faktinę ir teisinę padėtį.

6Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovių V. A., O. P. ir M. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties, 2014 m. liepos 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

7Atsakovių V. A., O. P. ir M. G. atstovas advokatas Juozas Čivilis 2014 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu pateikė teismui prašymą sumažinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir panaikinti draudimus ruošti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), detalųjį planą; pradėti statinių projektavimą arba panaikinti įpareigojimą nutraukti pradėtą statinių projektavimą. Jei teismo manymu būtų netikslinga sumažinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, prašo pakeisti draudimus ruošti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), detalųjį planą, pradėti statinių projektavimą arba įpareigojimą nutraukti pradėtą statinių projektavimą į draudimą įregistruoti parengtą detalųjį planą bei išimti statybos leidimą suprojektuotiems statiniams statyti.

8Prašyme nurodė, kad ieškovė UAB „Vivatrans“ neginčija atsakovių nuosavybės teisės, nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo, nėra ginčo dėl žemės sklypo detalaus planavimo, todėl ieškovės reikalavimas uždrausti ruošti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), detalųjį planą, nutraukti statinių projektavimą, neatitinka ieškovės pareikšto reikalavimo esmės ir yra nesusijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsauga. Draudimai atsakovėms savo sąskaita ruošti žemės sklypo detalųjį planą, pradėti statinio projektavimą bei reikalavimas nutraukti net pradėtą projektavimą yra per daug varžantys jų teises, kadangi kompetentingoje institucijoje nustatyta tvarka neįregistruotas parengtas projektas nesuteikia teisės pakeisti žemės sklypo ribų, paskirties, pradėti statybos darbus.

9Ieškovės UAB „Vivatrans“ atstovas atsiliepime prašė atsakovių prašymą atmesti. Nurodė, kad prašymu siekiama ne pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis, bet susiaurinti atsakovių atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Prašymas yra nepagrįstas, nes atsakovės nenurodo jokių naujai atsiradusių teismo nenagrinėtų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą esamoje situacijoje spręsti iš naujo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo bei ekonomiškumo. Prašyme iš esmės pakartotinai kvestionuojami įsiteisėjusia teismo nutartimi išspręsti klausimai. Atsakovės nepateikė jokių naujų argumentų, suteikiančių pagrindo iš naujo vertinti šioje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių adekvatumą.

10Trečiojo asmens UAB „Sanitex“ atstovas atsiliepime palaikė atsakovių prašymą sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, panaikinant draudimą ruošti žemės sklypo detalųjį planą ir draudimą pradėti, o jei pradėta, nutraukti statinių projektavimą. Nurodė, kad vien tik atsakovių lėšomis ruošiamas žemės sklypo detalusis planas ar statinio projektas tol, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nėra patvirtinti ir įregistruoti atitinkamose institucijose, nereiškia realių statybos darbų, nekeičia žemės sklypo ribų ir tikslinės paskirties bei niekaip kitaip nekeičia žemės sklypo faktinės ir teisinės padėties, taigi neapsunkina ir galimo ieškinio reikalavimų patenkinimo. Kadangi ieškovės reikalaujamos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio reikalavimais, jos pažeidžia proporcingumo principą ir nepagrįstai suvaržo atsakovių nuosavybės teises.

11Trečiojo asmens Centrinės hipotekos įstaigos atstovas atsiliepime į atsakovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašo minėtą prašymą spręsti teismo nuožiūra.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. nutartimi atsakovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sumažinimo atmetė.

14Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo nenurodė jokių naujai atsiradusių teismo nenagrinėtų aplinkybių, iš esmės nurodo tuos pačius motyvus, kaip ir savo 2014 m. kovo 24 d. atskirajame skunde dėl 2014 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 13 nutartimi išsprendė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, atmesdamas atsakovių skundą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi jau nustatyta, jog pritaikytos laikinosios priemonės (jų mastas) yra adekvačios, proporcingos, ekonomiškos, bei šalių interesų pusiausvyros ir procesinio lygiateisiškumo principais, atsakovių prašymo sumažinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, netenkintino.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

16Atsakovės atskirajame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – draudimus ruošti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), detalųjį planą, pradėti statinių projektavimą arba įpareigojimą nutraukti pradėtą statinių projektavimą pakeisti draudimu įregistruoti parengtą detalųjį planą bei išimti statybos leidimą suprojektuotiems statiniams statyti.

17Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis iš dalies yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas nepasisakė dėl atsakovių prašymo draudimus ruošti žemės sklypo detalųjį planą, pradėti statinių projektavimą arba įpareigojimą nutraukti pradėtą statinių projektavimą pakeisti draudimu įregistruoti parengtą detalųjį planą bei išimti statybos leidimą suprojektuotiems statiniams statyti. Draudimas ruošti sklypo detalųjį planą, projektuoti statinį, prieštarauja aukštesniųjų teismų suformuotai teisės taikymo praktikai. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti naudojamos kitos šalies verslo žlugdymui. Todėl teismas, turėdamas galimybę, turi parinkti laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios apsaugo kreditoriaus interesus, kartu kiek įmanoma mažiau turės neigiamos įtakos skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-211/2008).

19Ieškovės atstovas advokatas Ernestas Šapalas atsiliepime į atskirąjį skundą su atsakovių atskiruoju skundu nesutiko, prašė atskirąjį skundą atmesti.

20Atsiliepime nurodė, kad nors atsakovės 2014 m. spalio 8 d. prašyme formaliai reiškė du prašymus: sumažinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, o teismui nusprendus šio prašymo netenkinti – pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, tačiau, sprendžiant iš prašymų turinio, realiai abiejų prašymų esmė yra pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimas. Prašymas atsakovėms pritaikytą draudimą atlikti konkrečius veiksmus pakeisti leidimu juos atlikti iki paskutinio etapo reiškia ne draudimo atlikti veiksmus, kaip vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimą kita priemone (leidimu atlikti veiksmus), bet siekį susiaurinti pritaikyto draudimo mastą. Todėl darytina išvada, kad skundžiama nutartimi teismas išsprendė abu atsakovių prašyme nurodytus klausimus ir, atsižvelgdamas į jų esmę, pagrįstai juos vertino kaip atsakovių prašymą sumažinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą bei jį atmetė. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovės nenurodė jokių naujai atsiradusių, teismo nenagrinėtų aplinkybių, o iš esmės nurodo tuos pačius motyvus kaip ir atskirajame skunde dėl 2014 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi atsižvelgdamas į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei pagrįstumo esamomis bylos aplinkybėmis klausimas teismo jau yra išspręstas, teismas nutartimi pagrįstai atmetė atsakovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto sumažinimo. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad draudimas ruošti žemės sklypo detalųjį planą, projektuoti statinį prieštarauja teismų praktikai. Šioje civilinėje byloje ieškovė 2014 m. spalio 23 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame be kitų reikalavimų, pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl detaliojo plano, kuriuo buvo suformuotas atsakovėms priklausantis žemės sklypas, tvirtinimo. Kadangi atsakovėms priklausančio žemės sklypo suformavimo pagrindas yra ginčijamas, jokie nauji šio žemės sklypo detaliojo planavimo veiksmai negali būti atlikti, priešingu atveju, ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas šioje civilinėje byloje būtų itin apsunkintas. Atskirajame skunde taip pat cituojama teismų praktika, kurioje nurodyta, jog laikinosios apsaugos priemonės negali būti naudojamos kitos šalies verslo žlugdymui, tačiau atsakovės nepateikia jokių konkrečių argumentų bei įrodymų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltųjų nurodytas pasekmes jų atžvilgiu.

21Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad Kauno apylinkės teismas tik 2014 m. spalio 30 d. nutartimi priėmęs ieškovės UAB „Vivatrans“ patikslintą ieškinį, įtraukė byloje atsakove Alytaus miesto savivaldybės administraciją. Atsakovė skundžiamos 2014 m. spalio 22 d. nutarties nėra gavusi, kadangi tuo metu dar nebuvo bylos šalimi. Todėl neturi galimybės pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo, sutikti ar nesutikti su atsakovių atskiruoju skundu, kuriame prašoma sumažinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.

22Trečiasis asmuo Centrinė hipotekos įstaiga atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad Turto arešto aktų registre registruojamos laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto aktai, kuriais teismai, antstoliai, prokurorai, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybės institucijos ir pareigūnai įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apriboja teises į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant. Įregistruoto turto arešto akto duomenys Turto arešto aktų registre keičiami, kai Centrinei hipotekos įstaigai elektroniniu būdu pateikiamas dokumentas, kuriuo pakeistas ar papildytas įregistruotas turto arešto aktas ar panaikintas dalies areštuoto turto areštas arba kai yra gautas turto registro tvarkymo įstaigos pranešimas apie areštuoto turto duomenų pasikeitimą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir į tai, kad proceso šalys nepareiškė jokių reikalavimų ar prašymų trečiojo asmens Centrinės hipotekos įstaigos atžvilgiu, teismo prašo atsakovių prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.

23Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

26Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

27Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

28Civilinio proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato ir šių priemonių pakeitimo arba panaikinimo pagrindus bei tvarką. Teismo teisę pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ar sumažinti jų mastą pagal dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstą prašymą numato CPK 148 straipsnio 1 dalis. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas paprastai reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos taikymą. Tačiau gali būti prašoma ne tik pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, bet ir sumažinti arba padidinti taikomos tam tikros rūšies laikinosios apsaugos priemonės mastą. Tokiais būdais keičiant laikinąsias apsaugos priemones, taikomos tos pačios taisyklės kaip ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2701/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad gali būti taikomos tik su pareikštais ieškinio reikalavimais susijusios laikinosios apsaugos priemonės, tik esant grėsmei, kad jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti bei laikantis ekonomiškumo ir proporcingumo principų.

29Nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „Vivatrans“ ieškinio reikalavimams užtikrinti Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi areštavo atsakovėms V. A., O. P. ir M. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), uždraudžiant ruošti šio sklypo detalųjį planą, keisti jo ribas, tikslinę paskirtį, sudaryti naujas nuomos sutartis, įkeisti ar perleisti šio sklypo nuosavybės teises, pradėti, o jei pradėta, nutraukti statinių projektavimą, pradėti ir vykdyti naujų statinių statybos darbus ir atlikti kitus teisinius veiksmus, keičiančius šio sklypo faktinę ir teisinę padėtį, kas reiškia, kad teismas prima facie sprendė dėl ieškinio pagrįstumo ir nustatė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovių V. A., O. P. ir M. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2014 m. liepos 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsakovių atstovui pateikus prašymą sumažinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, pirmosios instancijos teismas 2014 m. spalio 22 d. šio prašymo netenkino, argumentuodamas tuo, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi jau nustatyta, jog pritaikytos laikinosios priemonės (jų mastas) yra adekvačios, nepažeidžiančios proporcingumo ir ekonomiškumo principų.

30Apeliančių atstovas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, iš esmės vadovaujasi aplinkybe, kad teismas, atmetęs atsakovių prašymą sumažinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, nepasisakė dėl prašymo pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Iš tokių atskirojo skundo argumentų matyti, kad atsakovės atstovas neginčija pirmosios instancijos teismo vertinimo, jog nėra pagrindo sumažinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Nors prašyme atsakovės formaliai reiškė du prašymus – sumažinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, o teismui nusprendus šio prašymo netenkinti – pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, tačiau, sprendžiant iš prašymų turinio, realiai abiejų prašymų esmė yra pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimas. Atsakovės prašė draudimus ruošti žemės sklypo detalųjį planą, pradėti statinių projektavimą arba įpareigojimą nutraukti pradėtą statinių projektavimą pakeisti draudimu įregistruoti parengtą detalųjį planą bei išimti statybos leidimą suprojektuotiems statiniams statyti. Sutiktina su ieškovės atstovu, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodžiusiu, kad prašymas atsakovėms pritaikytą draudimą atlikti konkrečius veiksmus pakeisti leidimu juos atlikti iki paskutinio etapo (prašoma leisti ruošti detalųjį planą, pradėti ir vykdyti statinių projektavimo darbus iki paskutinės šių darbų atlikimo stadijos – parengto detaliojo plano įregistravimo ir statybos leidimo ,,išėmimo“) reiškia ne draudimo atlikti veiksmus, kaip vienos laikinosios apsaugos priemonės, pakeitimą kita priemone (leidimu atlikti veiksmus), bet siekį susiaurinti pritaikyto draudimo mastą. Todėl darytina išvada, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išsprendė abu 2014 m. spalio 8 d. atsakovių prašyme nurodytus klausimus ir, atsižvelgdamas į jų esmę, pagrįstai juos vertino kaip atsakovių prašymą sumažinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą bei jį atmetė.

31Kaip jau minėta, kad tiek sprendžiant dėl prašymo pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, tiek dėl prašymo susiaurinti taikomos laikinosios apsaugos priemonės mastą, pagrįstumo yra taikomos tos pačios taisyklės kaip ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2171/2014). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad atsakovės nenurodė jokių naujai atsiradusių, teismo nenagrinėtų aplinkybių, iš esmės nurodo tuos pačius motyvus kaip ir savo 2014 m. kovo 24 d. atskirajame skunde dėl 2014 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 8 d. nutartimi išsprendė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, atmesdamas atsakovių skundą. Įsiteisėjusia nutartimi jau nustatyta, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (jų mastas) yra adekvačios, proporcingos, ekonomiškos bei atitinka šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą. Taigi atsižvelgdamas į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei pagrįstumo esamomis bylos aplinkybėmis klausimas teismo jau yra išspręstas, pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai atmetė atsakovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto sumažinimo.

32Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atstovu, kad atskirojo skundo argumentas, jog draudimas ruošti žemės sklypo detalųjį planą, projektuoti statinį prieštarauja teismų praktikai, kurioje teismas išaiškino, jog ieškovui nereiškiant reikalavimų, susijusių su rengiamu teritorijos detaliuoju planu, ieškinio reikalavimų užtikrinimui pakanka vienos laikinosios apsaugos priemonės – ginčo žemės sklypo arešto, yra nepagrįstas. Bylos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Vivatrans“ 2014 m. spalio 23 d. pareiškė patikslintą ieškinį, kuriame be kitų reikalavimų, prašo pripažinti negaliojančiu Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl detaliojo plano, kuriuo buvo suformuotas atsakovėms priklausantis žemės sklypas, tvirtinimo. Kadangi yra ginčijamas atsakovėms priklausančio žemės sklypo suformavimo pagrindas, jokie nauji šio žemės sklypo detaliojo planavimo veiksmai negali būti atliekami, priešingu atveju, ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas šioje civilinėje byloje būtų apsunkintas. Atskirajame skunde taip pat nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti naudojamos kitos šalies verslui žlugdyti, tačiau atsakovių atstovas nepateikė jokių konkrečių argumentų bei įrodymų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų atsakovių atžvilgiu nurodytas pasekmes.

33Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių mąsto sumažinimo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34Išaiškintina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio šalims bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo.

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas,

Nutarė

36Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovių UAB... 4. Ieškovė UAB „Vivatrans“ pareikštam reikalavimui užtikrinti prašė... 5. Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovės UAB... 6. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovių V. A., O. P. ir M. G.... 7. Atsakovių V. A., O. P. ir M. G. atstovas advokatas Juozas Čivilis 2014 m.... 8. Prašyme nurodė, kad ieškovė UAB „Vivatrans“ neginčija atsakovių... 9. Ieškovės UAB „Vivatrans“ atstovas atsiliepime prašė atsakovių... 10. Trečiojo asmens UAB „Sanitex“ atstovas atsiliepime palaikė atsakovių... 11. Trečiojo asmens Centrinės hipotekos įstaigos atstovas atsiliepime į... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. nutartimi atsakovių prašymą... 14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės savo prašyme dėl... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 16. Atsakovės atskirajame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m.... 17. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 18. Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis iš dalies yra neteisėta ir... 19. Ieškovės atstovas advokatas Ernestas Šapalas atsiliepime į atskirąjį... 20. Atsiliepime nurodė, kad nors atsakovės 2014 m. spalio 8 d. prašyme formaliai... 21. Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į... 22. Trečiasis asmuo Centrinė hipotekos įstaiga atsiliepime į atskirąjį... 23. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 26. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui... 27. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje... 28. Civilinio proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių... 29. Nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „Vivatrans“ ieškinio reikalavimams... 30. Apeliančių atstovas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį,... 31. Kaip jau minėta, kad tiek sprendžiant dėl prašymo pakeisti vieną... 32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atstovu, kad atskirojo... 33. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atskirojo skundo... 34. Išaiškintina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio šalims bet kuriuo... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies... 36. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą....