Byla 2A-1547-619/2013
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo G. L

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Loretos Lipnickienės

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui UADB DK „Ergo Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo G. L.

3Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 870,81 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Nurodė, kad 2009-02-03 įvykusio eismo įvykio metu, G. L. vairuojamas automobilis Mazda 323, valstyb. Nr. ( - ) ( - ) esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąją N. B., kuri dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2009-02-04 iki 2009-02-27. Ieškovo 2009-03-16 sprendimu Nr. 6-12-63566 iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 870,81 Lt pašalpa. Eismo įvykio kaltininke pripažinta automobilio Mazda vairuotoja G. L., kurio civilinę atsakomybę įvykio metu buvo apdraudęs atsakovas. Atsakovas 2010-10-22 raštu atsisakė atlyginti žalą, motyvuodamas tuo, kad pagal Civilinės atsakomybės įstatymo 16 str. 4 d. atsakingas draudikas išmoka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pateikta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kai nukentėjęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio datos. Su šiuo ieškovas nesutinka, motyvuojamas tuo, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra taikomas CK 1.125 str. 8 d., numatanti trejų metų ieškinio senaties terminą.

5Atsakovas neginčijo eismo įvykio fakto bei nukentėjusiai išmokėtos netekto darbingumo žalos dydžio, taip pat civilinės atsakomybės sutarties su žalą padariusiu asmeniu sudarymo ir galiojimo eismo įvykio metu, tačiau prašė ieškinį atmesti dėl to, kad ieškovas praleido Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) nustatytus pretenzijos pareiškimo terminus bei ieškinio senaties terminą. Šiuo atveju žalos atsiradimo diena yra sprendimo Nr. 6-12-63566 priėmimo diena – 2009-03-16, tuo tarpu pretenzija buvo pateikta tik 2010-09-16. Tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

  1. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

6Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 870,81 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad ieškovas išmokėdamas N. B. dėl G. L. kaltės ligos pašalpą patyrė 870,81 Lt žalą, kurią LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. pagrindu privalo atlyginti atsakovas kaip atsakingas draudikas. Teismas konstatavo, kad ginčas kilęs dėl žalos padarymo fakto, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, todėl ieškovo reikalavimui taikytinas CK 1.125 str. 8 d., numatanti trejų metų ieškinio senaties terminą. Dėl to teismas laikė nustatytu, kad nėra praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimui pareikšti. Teismas ieškinį tenkino CK 6.290 str. 1 d., 3 d., pažymėdamas, kad LR CK 6.1015 str. 1 d. civilinės atsakomybės draudimo atveju subrogacija netaikoma. Teismas taip pat konstatavo, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ir TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. numatyto vienerių metų pretenzinio termino, nes valstybinio socialinio draudimo santykiai reglamentuojami socialinio aprūpinimo įstatymo normų (CK 6.988 str. 3 d.).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

7Apeliaciniu skundu atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismo sprendimas yra priimtas netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės teisės normas. Nurodo, jog ieškovas turtinius reikalavimus atsakovui grindžia tuo pagrindu, kad automobilio Mazda 323, v/n ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB „ERGO Lietuva“. TPVCAPDĮ įstatymo atžvilgiu LR CK ir LR draudimo įstatymas yra taikomi kaip lex generalis (LR CK 6.988 str. 3 d., 6.1018 str., TVVCAPDĮ 1 str. 6 d.). Pažymėjo, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Apeliantas tvirtina, kad ieškovo teisę į žalos atlyginimą, o jo pareigą atlyginti apdraustojo veiksmais padarytą žalą lėmė asmenų pasikeitimas prievolėje. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klysta nurodydamas, kad ieškovas, išmokėjęs išmoką savo apdraustam asmeniui, neįstoja į jo vietą, o tiesiogiai įgyja teisę išmokėtų sumų reikalauti iš draudiko, ir tai nėra subrogacija. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išmokėdama nukentėjusiam asmeniui socialinio draudimo išmokas „Sodra“ kompensuoja jo patirtus nuostolius ir subrogacijos pagrindu perima nukentėjusio asmens teisę į žalos atlyginimą. Sodra, išmokėjusi socialinio draudimo išmokas, tampa kreditorius deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo, ji neįgyja daugiau teisių nei turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.). TPVCAPD įstatymo 16 str. nėra numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai įgyvendinant dėl subrogacijos jai perėjusią reikalavimo teisę nėra taikomas įstatyme numatytas pretenzinis terminas, taip pat nėra įtvirtinta, kad jai taikomos kitokios, specialios šios teisės realizavimo ir išmokos mokėjimo sąlygos. Tuo atveju, jeigu teismas šį terminą taikytų ne visiems subjektams, būtų pažeistas LR Konstitucijos 29 str. įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Apeliantas taip pat pažymi apeliaciniame skunde, kad negali būti tapatinamas pretenzinis ir ieškinio senaties terminai, skiriasi jų pasibaigimo teisiniai padariniai, taikymo tvarka. TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. nustatytas terminas yra teisinio apibrėžtumo bei aiškumo tikslais ir yra reikšmingas nustatant, ar draudikas turi pareigą išmokėti draudimo išmoką. Apelianto tvirtinimu, ieškovas dėl savo kaltės praleido įstatyme įtvirtintą pretenzinį vienerių metų terminą ir dėl šios priežasties neteko teisės gauti draudimo išmoką bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008 pateiktu išaiškinimu dėl teisinių pasekmių, kurios kyla praleidus įstatyme numatytus terminus, yra pagrindai teismo sprendimo panaikinimui ir ieškinio atmetimui.

8Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismą apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai konstatavo, kad ieškovo ir atsakovo nesieja draudimo teisiniai santykiais, kad ieškovo reikalavimas yra kilęs ne CK 6.1015 str., o CK 6.290 str. pagrindu, t.y. nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl žalos padarymo fakto, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, dėl ko ieškovo reikalavimui yra taikytina CK 1.125 str. 8 d. norma, numatanti trejų metų ieškinio senaties terminą, kurio ieškovas nėra praleidęs. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo ginčui taikyti ir LR TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. numatyto vienerių metų pretenzinio termino. Ieškovas nesutinka su apelianto teisine argumentacija, nes apeliantas nepagrįstai remiasi TPVCAPDĮ, kuris nėra taikomas sutartiniams draudiminiams santykiams, šalių nesieja draudiminiai santykiai, nes ginčo esmė yra nukreipta į žalos atlyginimo teisinius santykius, t.y. iš delikto. Toks teisės normų aiškinimas atitinka ir kasacinio teismo praktiką. Taip pat nurodo, kad įstatyme numatytas pretenzinis terminas yra taikomas nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o ne valstybinio socialinio draudimo įstaigai, išmokėjusiai nukentėjusiam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju skiriamas valstybinio socialinio draudimo išmokas. Nagrinėjamu atveju nėra asmenų pasikeitimo prievolėje, ieškovas reikalavimo teisę įgyja CK 6.290 str. 3 d. pagrindu. Tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai. Ieškovo nuomone, apeliantas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008 bei 2010 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2010, nes nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

12Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).

13Byloje nustatyta, kad 2009-02-03 įvykusio eismo įvykio metu, G. L. vairuojamas automobilis Mazda 323, valstyb. Nr. ( - ) ( - ) esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąją N. B., kuri dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2009-02-04 iki 2009-02-27. Ieškovo 2009-03-16 sprendimu Nr. 6-12-63566 iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 870,81 Lt pašalpa. Eismo įvykio kaltininke pripažinta automobilio Mazda vairuotoja G. L., kurio civilinę atsakomybę įvykio metu buvo apdraudęs atsakovas. Atsakovas 2010-10-22 raštu atsisakė atlyginti žalą, motyvuodamas tuo, kad pagal Civilinės atsakomybės įstatymo 16 str. 4 d. atsakingas draudikas išmoka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pateikta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kai nukentėjęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio datos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą konstantavo, kad ginčo šalių nesieja draudimo teisiniai santykiais, ieškovo reikalavimas yra kilęs CK 6.290 str. pagrindu, todėl yra taikomas CK 1.125 str. 8 d. numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismas taip pat nurodė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti TVPCAPDĮ 16 str. 4 d. numatyto vienerių metų pretenzinio termino.

14Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl įvykusio eismo įvykio, dėl to, jog vairuotojos eismo įvykio metu vairuotas automobilis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas atsakovo, nėra ginčo dėl nukentėjusiai padarytų sužalojimų, ieškovo nukentėjusiajai išmokėtos išmokos dydžio, jos paskaičiavimo pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, ar nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė žalos atlyginimo (deliktiniai), ar draudimo teisiniai santykiai, ar ieškovui reikalavimo teisės į išmokėtą išmoką perėjo regreso, ar subrogacijos būdu, ar šioje byloje taikytini Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 str. 4 d. numatyti terminai, ar ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą.

15Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovo teisė įgyta ne subrogacijos pagrindu, o regreso pagrindu, kad ginčo šalių nesiejo draudimo teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovas nėra praleidęs. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali visiškai sutikti.

16Pažymėtina, kad CK 6.290 str. 3 d. nurodyta, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Ši nuostata tikslinama TPVCAPDĮ 19 str. 10 d., numatančioje, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę, CK 6.290 str. 3 d. norma aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose. Taigi kai socialinio draudimo įstaiga žalą patyrusiam asmeniui išmoka socialinio draudimo išmokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalą padariusio asmens draudiko prievolė išmokėti draudimo išmokas atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės šalis: socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje draudimo sutarties pagrindu kilusioje prievolėje. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi socialinio draudimo išmokas) ir pareikšdama žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

17Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas – VSDFV Vilniaus skyrius – nukentėjusiajai N. B. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-02-04 iki 2009-02-27 išmokėjo 870,81 Lt išmoką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajai socialinio draudimo išmokas, įgijo subrogacinį reikalavimą į žalą padariusio asmens draudiką (CK 6.290 str. 3 d., TPVCADĮ 19 str. 10 d.). Kadangi eismo įvykio metu vairuotas automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovas pagrįstai kreipėsi į atsakovą reikalaudamas sumokėti išmokėtos ligos pašalpos dydžio sumą ir tarp jo ir atsakovo (draudiko) susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikomi draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatė, jog šalių nesiejo draudimo teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimo teisė atsirado subrogacijos pagrindu. Tačiau, net ir konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nėra pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti, nes teismo sprendimas visiškai patenkinti ieškinį iš esmės yra teisingas (CPK 328 str.).

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo reikalavimą atlyginti žalą reiškia tiesiogiai draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (nagrinėjamu atveju – TPVCAPDĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių), kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2012). Socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę, kurią visų pirma turi įgyvendinti pateikdamas reikalavimą atsakingam draudikui, ir tik jeigu jo nėra, – žalą padariusiam asmeniui (TPVCAPDĮ 19 str. 10 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). TPVCAPDĮ 15 str. 1 d. nurodyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pats ar per savo atstovą privalo pateikti pretenziją dėl padarytos žalos. Minėto įstatymo 16 str. 4 d. nurodyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad būtina draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra pretenzijos pareiškimas draudikui per įstatyme nustatytą terminą (TPVCAPDĮ 19 str. 5 d.). Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausias Teismas, TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą. TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas nukentėjusiajam pagal deliktinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

19Nagrinėjamu atveju eismo (draudžiamasis) įvykis atsitiko 2009-02-03, o ieškovas į žalą padariusio asmens draudiką – atsakovą – su pretenzija kreipėsi 2010-09-15, ieškinį teisme ieškovas pareiškė 2012-02-03. Dėl to draudikas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti ieškovo reikalavimą. Remiantis tuo, kad aukščiau išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo ginčijamas prašomos priteisti žalos faktas, jos dydis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai patenkintas ieškinys, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 870,81 Lt.

20Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

22Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :
    4. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius... 5. Atsakovas neginčijo eismo įvykio fakto bei nukentėjusiai išmokėtos netekto... 6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovo... 7. Apeliaciniu skundu atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus... 8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismą... 9. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 12. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų... 13. Byloje nustatyta, kad 2009-02-03 įvykusio eismo įvykio metu, G. L.... 14. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl įvykusio eismo įvykio, dėl to, jog... 15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovo... 16. Pažymėtina, kad CK 6.290 str. 3 d. nurodyta, jog draudimo išmokas... 17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas – VSDFV Vilniaus skyrius –... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai... 19. Nagrinėjamu atveju eismo (draudžiamasis) įvykis atsitiko 2009-02-03, o... 20. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 22. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti...