Byla 2K-493/2011
Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutarties.

3Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal:

4Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš I. V. (I. V.) atėmimu teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams;

5BK 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš A. F. (A. F.) atėmimu teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams vienam mėnesiui;

6BK 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš V. D. (V. D.) atėmimu teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams dviem mėnesiams;

7BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš D. K. (D. K.) atėmimu teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams trims mėnesiams;

8BK 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš A. K. (A. K.) atėmimu teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams keturiems mėnesiams;

9BK 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš I. B. (I. B.) atėmimu teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams penkiems mėnesiams;

10BK 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš A. K. (A. K.) atėmimu teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

11BK 300 straipsnio 1 dalį dėl S. K. (S. K.) dokumentų klastojimo 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis paskirtos bausmės – atėmimas teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas – subendrintos dalinio sudėjimo būdu o su paskirta bauda – visiško sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta atėmimas teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas penkeriems metams ir 60 MGL (7800Lt) dydžio bauda.

13Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš A. S. konfiskuota 63,16 Lt kaip piniginės lėšos, gautos iš nusikalstamos veikos.

14Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestas.

15Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

16A. S. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (septynios nusikalstamos veikos) nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, siekdamas turtinės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi nesant kyšininkavimo požymių, būtent:

171) 2008 m. birželio 30 d., apie 2.25 val., iš personalinės įmonės ,,Vovnij Natalija Petrovna“ vairuotojo I. V. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublių (pagal Lietuvos banko 2008 m. birželio 30 d. valiutų kursą tai sudarė 4,67 Lt), įdėtus į Rusijos Federacijos asmens pasą (62 Nr. ( - )), pateiktą kartu su automobilio „Mercedes Benz 1834“ (valst. Nr. ( - )) ir puspriekabės „Ricoe“ (valst. Nr. ( - )) transporto priemonės registracijos dokumentais;

182) 2008 m. liepos 18 d., apie 9.58 val., iš AB ,,Diapazon Avto“ vairuotojo A. F. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių (tai sudarė – 9,37 Lt), įdėtus į Rusijos Federacijos asmens pasą (70 ( - )), pateiktą kartu su automobilio „Volvo FH12“ (valst. Nr. ( - )) ir puspriekabės (valst. Nr. ( - )) transporto priemonės registracijos dokumentais;

193) 2008 m. liepos 18 d, apie 17.59 val., iš personalinės įmonės ,,Gruzotranzit“ vairuotojo V. D. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių (tai sudarė 9,37 Lt), įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą (70 ( - )), pateiktą kartu su automobilio „Volvo FN 6x2“ (valst. Nr. ( - )) bei puspriekabės „Wielton RC16“ (valst. Nr. ( - )) transporto priemonės registracijos dokumentais;

204) 2008 m. rugpjūčio 3 d., apie 21.18 val., iš individualiosios įmonės ,,Pleiko“ vairuotojo D. K. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublių (tai sudarė 4,71,5 Lt), įdėtus į draudimo pažymėjimą, pateiktą kartu su automobilio „Iveco“ (valst. Nr. ( - )) bei puspriekabės (valst. Nr. ( - )) transporto priemonės registracijos dokumentais;

215) 2008 m. rugpjūčio 8 d., apie 20.08 val., iš individualios įmonės ,,L. Charitonova“ vairuotojo A. K. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių (tai sudarė 9,46 Lt), įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą (70 ( - )), pateiktą kartu su automobilio „Man 23 343“ (valst. Nr. ( - )) bei puspriekabės (valst. Nr. ( - )) transporto priemonės registracijos dokumentais;

226) 2008 m. rugpjūčio 8 d., apie 23.46 val., iš UAB ,,Čarter“ vairuotojo I. B. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublių (tai sudarė 4,73 Lt), įdėtus į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą (BM ( - )), pateiktą kartu su automobilio „Scania 420“ (valst. Nr. ( - )) bei puspriekabės (valst. Nr. ( - )) transporto priemonės registracijos dokumentais;

237) 2008 m. rugpjūčio 27 d., apie 18.28 val., iš individualios įmonės ,,S. K.“ vairuotojo A. K. neteisėtai priėmė 10 Lt, įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą (70 ( - )), pateiktą kartu su automobilio „DAF 95XF380“ (valst. Nr. ( - )) bei puspriekabės (valst. Nr. ( - )) transporto priemonės registracijos dokumentais.

24Tokiais veiksmais A. S. šiurkščiai pažeidė 2000 m. spalio 10 d. VSAT įstatymo Nr. VIII-1996 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, bei Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 ir 8 punktuose numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos (VSAT) funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

25A. S. taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, ( - ) pasieniečiu, 2008 m. liepos 5 d., apie 3.20 val., suklastojo tikrą dokumentą – Rusijos Federacijos piliečio S. K. pasą (70 ( - )), išduotą 2008 m. vasario 17 d. Rusijos Federacijoje Kaliningrado srityje, jame suklastodamas užsieniečio buvimo Šengeno erdvėje dienų skaičių, t. y. registruodamas minėto piliečio vykimą per valstybės sieną 2008 m. liepos 5 d., atsukęs datos spaudo „63 Lavoriškės Nr.A024“ realią 2008 m. liepos 5 d. datą viena diena atgal, t. y. 2008 m. liepos 4 d., uždėjo šį spaudą paso 10 puslapyje.

26Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo teismą panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartį ir bylą nutraukti.

27Dėl operatyvinio tyrimo neteisėtumo. Kasatorius teigia, kad teismai netikrino aplinkybių, ar teisėtai jo atžvilgiu buvo vykdomas operatyvinis tyrimas, ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-120/2008, Nr. 2K-7-141/2008). Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nors Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 16 d. nutartimis Nr. SD-1234, SD-1235, SD-1236 ir SD-1237 sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialiąja tvarka tik pareigūnų D. B., E. G., E. B. ir S. P. atžvilgiu, tačiau Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnai, prisidengdami šiomis sankcijomis, neteisėtai vykdė operatyvinį tyrimą ir kasatoriaus atžvilgiu, o vėliau neteisėtai gautus duomenis pareigūnas R. B. nutarė išslaptinti ir panaudoti ikiteisminiame tyrime. Kasatoriaus manymu, taip buvo šiurkščiai pažeista jo konstitucinė teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, taip pat Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) 3 straipsnio 9 punktas, 6 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnis bei BPK 166 straipsnis.

28Kasatoriaus teigimu, šioje baudžiamojoje byloje jo atžvilgiu nebuvo priimta nutarčių atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus, todėl nustačius, kad operatyvinis tyrimas pradėtas neteisėtai, visa surinkta informacija nelaikytina įrodymu. Kasatorius pažymi, kad, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jeigu duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertė (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-141/2008). Taip pat kasatorius nurodo, kad teismai netikrino, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ nustatytos tvarkos, ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Nors kasatoriaus gynėjas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu šį klausimą kėlė, tačiau teismas apie tai nutartyje nepasisakė.

29Dėl procesinių prievartos priemonių, numatytų BPK 158, 160 straipsniuose, taikymo. Kasatorius teigia, kad teismas pripažino, jog slaptas sekimas buvo atliekamas Lavoriškių užkardoje, bet klaidingai sutapatino objektą, kuriame, vadovaujantis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi, buvo leista kasatorių sekti (Lavoriškių užkardos tarnybinės patalpos) su objektu, kuriame buvo leista įrengti slaptą vaizdo kamerą ir kuriame neva kasatorius darė nusikalstamas veikas (Lavoriškių pasienio kontrolės punktas).

30Ši klaida buvo padaryta remiantis VSAT vado aiškinamuoju raštu, kad Lavoriškių sienos perėjimo punkte VSAT pareigūnų naudojamos patalpos, tarp jų ir darbo vietos Nr. 4 ir Nr. 5, priklauso būtent Lavoriškių užkardai. Kasatorius pažymi, kad teismai klaidingai sutapatino patalpų priklausymą kokiai nors institucijai su BPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu imperatyvu, kad slapto sekimo objektas turi būti apibrėžtas individualiais požymiais (taip, kaip tai buvo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartyse Nr. SD-1234, SD-1235, SD-1236 ir SD-1237, nurodant ne tik bendrą patalpų pavadinimą (Lavoriškių pasienio kontrolės punktas), bet ir konkrečius kabinetus – darbo vietos Nr. 4 ir Nr. 5).

31Kasatorius pažymi, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi Imuniteto poskyrio pareigūnams leido slaptą kamerą įrengti Lavoriškių užkardos tarnybinėse patalpose, t. y. Lavoriškių užkardoje, kuri yra maždaug 5 km atstumu nuo Lavoriškių pasienio kontrolės punkto (žr. Lietuvos elektroninį žemėlapį www. maps. lt). Tuo tarpu Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, darbo vietose Nr. 4 ir Nr. 5 „Krovininio transporto bei juo išvykstančių iš Lietuvos Respublikos asmenų patikrinimas ir registracija“, nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. liepos 17 d. slapta kamera buvo įrengta remiantis Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartimis Nr. SD-1234, SD-1235, SD-1236 ir SD-1237.

32Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad iš apibrėžimų, pateikiamų atitinkamuose teisės aktuose, taip pat matyti, jog Lavoriškių užkarda (kaip objektas) yra ne tas pats kas Lavoriškių pasienio kontrolės punktas. Antai pagal VSAT įstatymo 16 straipsnį užkarda yra rinktinės struktūrinis padalinys, įgyvendinantis nustatytas valstybės sienos apsaugos funkcijas priskirtoje pasienio ruožo, teritorinės jūros dalyje, jūrų ar oro uoste. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 13 punktą pasienio kontrolės punktas – tai tarptautiniame oro uoste (aerodrome), atvirame tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uoste, geležinkelio stotyje ar prie automobilių kelio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta vieta, kurioje patikrinimą atlieka VSAT, muitinė ir kitos tam įgaliotos valstybės institucijos.

33Esant šioms aplinkybėms, kasatorius mano, kad duomenys, gauti atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, yra gauti neteisėtais būdais ir neatitinka BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimų, nes, sankcionuojant objekto slaptą sekimą, privalu nutartyje apibrėžti jo individualius požymius, bet ne teisinį statusą, kaip padarė pirmosios instancijos teismas.

34Dėl liudytojų paieškos ir apklausų neteisėtumo. Taip pat kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai laikė, jog liudytojų I. V., S. K., A. F., V. D., E. L., A. K., I. B. ir A. K. parodymai yra tinkamas įrodymų šaltinis ir jais rėmėsi. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad minėti liudytojai davė parodymus apie tikėtiną jų dalyvavimą darant nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnyje, nes jie prisipažino davę kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (kad pareigūnas nestatytų jų vairuojamų automobilių į šoną ir nevilkintų patikrinimo), tačiau šiems liudytojams nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, jie nebuvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 227 straipsnio 4 dalimi. Kasatorius mano, kad šiems liudytojams buvo daromas spaudimas, nes iš karto po jų atvesdinimo pas tyrėjus buvo paimti laisvos formos pareiškimai apie kasatoriaus neva įvykdytas nusikalstamas veikas, kurie neatitinka BPK 166 straipsnio reikalavimų, nes pareiškimai buvo pateikti jau pradėjus ikiteisminį tyrimą. Be to, pareiškėjai, pažeidžiant BPK 83 straipsnio 4 dalį, nebuvo perspėti apie baudžiamąją atsakomybę už melagingą pranešimą apie nusikaltimą pagal BK 235 straipsnį. Kad liudytojams buvo daromas poveikis, patvirtina ir tai, jog jiems iš pradžių buvo parodyti vaizdo įrašai ir tik po to klausinėjama apie juose užfiksuotas aplinkybes. Kasatorius pabrėžia, kad liudytojų teisės yra apibrėžtos BPK 81 straipsnyje ir ten nėra numatyta jų teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ar jos dalimi. Be to, vadovaujantis BPK 177 straipsniu, ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Tuo tarpu, pasak kasatoriaus, šioje byloje prokuroro nutarties leisti liudytojams paviešinti slaptus vaizdo įrašus, byloje nėra. Kasatorius teigia, kad liudytojai I. V., S. K., A. F., V. D., E. L., A. K., I. B. ir A. K. buvo neteisėtai sulaikyti ir jiems buvo daromas psichologinis spaudimas siekiant gauti naudingus parodymus, o tokie parodymai neturi įrodomosios galios. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista BPK 83 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes.

35Kasatorius nurodo, kad nors apeliacinės instancijos teismas ir konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėjo padaryti apeliaciniame skunde nurodytus teisės aktų pažeidimus dėl liudytojų paieškos, bet nepagristai nurodė, kad šie pažeidimai neturėjo reikšmės baudžiamosios bylos visapusiškam ištyrimui, todėl šių argumentų nenagrinėjo. Be to, tyrėjams pažeidus teisės aktus dėl liudytojų paieškos, buvo pažeista kasatoriaus teisė į gynybą.

36Kasatorius pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – tarptautinės sutartys), susitariančios šalys tarpusavyje susižino per teisingumo ministerijas ir generalines prokuratūras. Jeigu, atliekant parengtinį tyrimą arba teisme nagrinėjant bylą, vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje atsiranda būtinybė iškviesti liudytoją arba ekspertą, esantį kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, reikia kreiptis į šios Šalies atitinkamą įstaigą, pavedant jai įteikti šaukimą.

37Pažymėtina, kad liudytojų, kurie yra užsienio piliečiai, paiešką ir iškvietimą reglamentuoja Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, sudaryto 1985 m. birželio 14 d. tarp Beneliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (toliau – Šengeno konvencija), 95 ir 98 straipsniai, kuriuose nustatyta, kad duomenys apie liudytojus, asmenis, teisminių institucijų šaukiamus dėl baudžiamųjų bylų atvykti, kad duotų paaiškinimus, įvedami kompetentingų teisminių institucijų prašymu, kad būtų pranešta apie jų nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą. Prašoma informacija prašymą pateikusiai Susitariančiajai Šaliai siunčiama pagal nacionalinius teisės aktus ir galiojančias konvencijas dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose. Šių straipsnių nuostatas įgyvendinantis nacionalinis teises aktas yra VSAT vado 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 4-744 patvirtinta instrukcija (toliau – Instrukcija). Vadovaujantis Instrukcija paskelbti liudytojo ar įtariamojo paiešką Lietuvos Respublikoje įgaliota atlikti tik viena kompetentinga institucija – Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinis skyrius – ir tik pagal Lietuvos teismų ar prokuratūros prašymus.

38Todėl, pasak kasatoriaus, vadovaujantis minėtais teisės aktais, pirmiau nurodyti liudytojai turėjo būti teismo ar prokuratūros prašymu paskelbti Šengeno informacinėje sistemoje kaip paieškomi asmenys, siekiant apklausti juos kaip liudytojus (Šengeno konvencijos 98 straipsnis), o kai jie atvažiuodavo į pasienio kontrolės punktus, turėdami tikslą įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, pareigūnas privalėjo išsiaiškinti jų gyvenamąją ar buvimo vietą bei, susisiekus su kompetentinga Lietuvos Respublikos institucija (SIRENE biuru), informuoti ją apie duomenų sutapimą bei tokio asmens gyvenamąją ar buvimo vietą; arba per Teisingumo ministeriją turėjo būti išsiųstas oficialus prašymas Rusijos Federacijai, kad jos piliečiams būtų įteikti šaukimai atvykti į teisminį nagrinėjimą. Tačiau iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nesikreipė į Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinį skyrių dėl oficialios šių liudytojų paieškos ir neteisėtai, t. y. be teismo ar prokuratūros prašymo įvedė jų duomenis į VSATIS duomenų bazę, po to juos sulaikė Lietuvos pasienio kontrolės punktuose, atvesdino į VSAT buveinę, kur jie buvo kaip liudytojai apklausti dėl kyšio davimo.

39Kasatorius teigia, kad jo veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, nes įtariamasis S. K. neparodė, kad prašė suklastoti datos spaudo žymą iš 2008 m. liepos 5 d. į 2008 m. liepos 4 d. Kasatorius pažymi, kad teismai nevertino jo parodymų, jog datos spaudas jį dedant į dėklą pats gali persukti skaičius, todėl juos reikėjo atsukti į teisingą padėtį. Taip pat kasatorius pažymi, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes teismai konstatavo, kad jis vykdydamas įgaliojimus gavo turtines vertybes – pinigus, pinigams prilygindami daiktus, panašius į pinigines kupiūras pagal neapibrėžtas formas ar pagal šlamėjimą. Tačiau vaizdo įrašuose jokių pinigų nesimato. Kasatorius pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu jis prašė iškviesti ir apklausti kaip liudytojus muitinės pareigūnus, kurie galėjo patvirtinti jo duotus parodymus, jog pagal nusistovėjusią tvarką jie įdeda į vykstančiųjų per valstybės sieną asmenų pasus lapelius, kad muitinės patikra atlikta. Tuo tarpu teismai rėmėsi tik suinteresuotų VSAT pareigūnų R. B. ir T. Š. parodymais, kad muitininkai tokių lapelių nededa.

40Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad VSAT Vilniaus rinktinėje buvo tiriama operatyvinio sekimo byla (toliau – OSB) apie galimas nusikalstamas veikas, susijusias su piktnaudžiavimu bei kyšininkavimu. Šio tyrimo objektai buvo Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos pareigūnai D. B., E. G., E. B. ir S. P. Atsiliepime nurodoma, kad nepagrįstas kasatoriaus skundo teiginys, jog ikiteisminis tyrimas dėl jo, tikėtina, nusikalstamų veiksmų pradėtas neteisėtai, nes OSB Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 16 d. nutartimis sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka tik pareigūnų D. B., E. G., E. B. ir S. P. atžvilgiu.

41Atsiliepime nurodoma, kad OVĮ reglamentuoja nusikalstamų veikų išaiškinimą, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymą (OVĮ 1 ir 5 straipsniai.). Tai reiškia, kad operatyvinės veiklos subjektai, teisėtai vykdydami operatyvinę veiklą, gavę informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, privalo imtis įstatymuose nustatytų priemonių tinkamai ir laiku atskleisti nusikalstamas veikas, išaiškinti tokias veikas padariusį asmenį. Tais atvejais, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK atskiruose straipsniuose, atliekamas operatyvinis tyrimas (OVĮ 9 straipsnis). Kai operatyvinės veiklos subjektai, veikdami pagal OVĮ, nustato pakankamai duomenų, išsamiai apibūdinančių nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, pradedamas ikiteisminis tyrimas.

42Baudžiamosios bylos medžiagoje yra VSAT pareigūno R. B. 2008 m. gegužės 20 d. tarnybinis pranešimas, kuriame konstatuojama, kad OSB, sąlyginiu pavadinimu „Magistralė“, atliekant sankcionuotus operatyvinius veiksmus, buvo gauta informacijos apie Lavoriškių užkardos pareigūnų, taip pat ir A. S., daromas nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas R. B. tarnybiniame pranešime nurodo, kad OSB surinktos informacijos pakanka dėl tolesnių veiksmų atlikimo pagal BPK nustatytą tvarką. Vadinasi, buvo konstatuota, kad A. S. veiksmų tyrimas bus vykdomas ne pagal OVĮ reglamentuotas procedūras, o pagal BPK. Todėl kasatoriaus teiginys, kad dėl jo buvo pradėtas neteisėtas operatyvinis tyrimas, yra nepagrįstas. 2008 m. gegužės 22 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniu pranešimu surašius BPK 166 straipsnio 3 dalyje nustatytą rezoliuciją buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 ir 228 straipsnius. Šiame tarnybiniame pranešime buvo apibrėžtas ne tik ikiteisminio tyrimo turinys, t. y. BK 225 ir 228 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų tyrimas, bet ir jo subjektai – be kitų pareigūnų, tikėtina, padarytų nusikalstamų veikų, buvo tiriama ir A. S. veika. Taigi, kaip pažymima atsiliepime, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai, kaip ir nustatyta BPK 166 straipsnyje.

43Atsiliepime pažymima, kad kasatorius teisingai nurodo, jog bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas operatyvinės veiklos metu surinktais duomenimis, teismas privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ nustatytos tvarkos, ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Tačiau kartu atsiliepime nurodoma, kad kaltinimas nuteistajam A. S. šioje byloje nebuvo grindžiamas duomenimis, kurie būtų gauti atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus. Visi kaltinimą pagrindžiantys ikiteisminio tyrimo duomenys buvo gauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos 2008 m. gegužės 30 d. nutartį. A. S. yra nuteistas dėl nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos jau po pradėto ikiteisminio tyrimo, todėl teismai pagrįstai netikrino ir nevertino operatyvinio tyrimo teisinių, faktinių pagrindų ir kitų jau minėtų teisinių aspektų.

44Taip pat atsiliepime atmetamas kasatoriaus teiginys neva teismai padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, nes netinkamai įvertino įrodymus, kurie buvo renkami atliekant slapto sekimo veiksmus. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi leido Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnams Lavoriškių užkardos tarnybinėse patalpose slapta kontroliuoti ir fiksuoti kasatoriaus pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, t. y. slaptą kamerą leido įrengti Lavoriškių užkardoje, kuri dislokuota maždaug 5 km atstumu nuo Lavoriškių pasienio kontrolės punkto. Kasatorius teigia, kad Lavoriškių užkarda (kaip objektas) yra ne tas pats kas Lavoriškių pasienio kontrolės punktas, todėl, anot kasatoriaus, visi duomenys, surinkti jo atžvilgiu Lavoriškių užkardoje pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, yra neteisėti ir neatitinka BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse keliamų reikalavimų.

45Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo leista ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos pasieniečių, tarp jų ir dėl A. S. BPK 158 ir 160 straipsniai aiškiai nurodo, kokie duomenys turi būti nurodyti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir slapto sekimo. Atsiliepime pažymima, kad šiuo požiūriu 2008 m. gegužės 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos nutartyje asmuo, prieš kurį veiksmas bus atliekamas, ar kuris bus sekamas, buvo apibūdintas tinkamai ir tiksliai: nurodytos A. S. pareigybės, vardas, pavardė ir asmens kodas. Nutartimi buvo leista ikiteisminio tyrimo pareigūnams slapta du kartus patekti į Lavoriškių užkardos tarnybines patalpas, jose įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones, atlikti šios technikos priežiūrą. Nutartimi taip pat buvo leista Lavoriškių užkardos tarnybinėse patalpose kontroliuoti ir fiksuoti nuteistojo A. S. pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus. Vadinasi, Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo leidžiama slapta sekti (BPK 160 straipsnio 1 ir 2 dalys) konkretų asmenį – A. S. jo darbo vietoje – Lavoriškių užkardoje. Kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnams sekamas asmuo buvo žinomas iš anksto, todėl nebuvo jokios procesinės būtinybės gauti teismo leidimą sekti konkretų objektą, pavyzdžiui Lavoriškių užkardos pastatą ar Lavoriškių pasienio kontrolės punkto statinius.

46VSAT įstatymo 11 straipsnyje yra nustatyta VSAT organizacinė struktūra. Viena iš šios tarnybos organizacinės struktūros dalių yra užkarda. VSAT įstatymo 16 straipsnis tarnybos užkardą apibrėžia kaip rinktinės struktūrinį padalinį, įgyvendinantį nustatytas valstybės sienos apsaugos funkcijas priskirtoje pasienio ruožo, teritorinės jūros dalyje, jūrų ar oro uoste. Taigi VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkarda, kaip VSAT organizacinės struktūros dalis, savo funkcijas bei uždavinius įgyvendina taip pat ir Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, šio punkto patalpos yra ir užkardos tarnybinės patalpos. Apibendrintai teigtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja 2008 m. gegužės 30 d. nutartyje minimas patalpas siejo su jų priklausomybe VSAT struktūriniam vienetui – užkardai. Taip pat atsiliepime atkreiptas dėmesys į tai, kad BPK 160 straipsnis neturi blanketinės teisės normos požymių, kurie reikalautų išsamiai apibūdinti sekimo objektus: asmenį ar transporto priemonę arba atskirą objektą. Tai reiškia, kad įstatymas nereikalauja sekamąjį objektą tiksliai apibrėžti dar ir kituose teisės aktuose. Esant šioms aplinkybėms, kasatoriaus teiginiai, jog Lavoriškių užkarda ir Lavoriškių pasienio kontrolės punktas yra skirtingi objektai, nes teisės aktai nevienodai apibrėžia jų požymius, atmestini.

47Atsiliepime atmetami kasatoriaus teiginiai, kad teismai vadovavosi liudytojų I. V., A. F., V. D., E. L., A. K., I. B., A. K. parodymais apie tikėtiną jų dalyvavimą darant BK 227 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Taip pat nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad šiems asmenims buvo daromas spaudimas, nes po atvesdinimo pas tyrėjus iš jų buvo paimami laisvos fonuos pareiškimai apie pareigūnų padarytas nusikalstamas veikas, kurie neatitinka BPK 166 straipsnio ir 83 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Atsiliepime nurodoma, kad pagal BPK 78 straipsnį (2002 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. IX-785 redakcija) kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Tuo tarpu pirmiau minėti asmenys žinojo reikšmingas šiai bylai aplinkybes, todėl pagrįstai buvo šaukiami kaip liudytojai. Minėti asmenys šioje byloje buvo apklausti laikantis visų BPK numatytų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptartų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas šiuo atveju nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas – jie buvo apklausti apie nuteistojo A. S. veiksmus (BPK 78, 83, 183, 184 straipsniai). Pažymėtina, kad iš 2008 m. gegužės 22 d. tarnybinio pranešimo, pagal kurį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, matyti, jog baudžiamasis procesas buvo pradėtas ne dėl minėtų vairuotojų, o dėl, tikėtina, nusikalstamas veikas padariusių pasieniečių. Tuo tarpu BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata taikoma tik asmenims, kurie duoda parodymus apie savo paties, tikėtina, padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios yra pradėtas tyrimas. Be to, atsiliepime pažymima ir tai, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes tam tikrą pinigų sumą Lavoriškių užkardos pareigūnams, tarp jų ir A. S., vairuotojai davė ne savo iniciatyva, o dėl jiems primestos pačių pareigūnų sukurtos tvarkos, t. y. siekiant išvengti dirbtinai užtęsto dokumentų bei automobilio patikrinimo. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir tai, kad iš viso baudžiamojon atsakomybėn dėl analogiškų nusikalstamų veikų buvo patraukti 22 Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos pasienio pareigūnai, dirbę Lavoriškių sienos perėjimo punkte.

48Kasatoriaus teiginius dėl liudytojams daryto spaudimo išsamiai išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 11 d. nutartyje, kurioje kasatoriaus argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

49Nors kasatorius kelia klausimą dėl liudytojų suradimo būdo teisėtumo, tačiau atsiliepime nurodoma, kad liudytojų suradimo ir jų iškvietimo į apklausą būdas niekaip nesietinas su jų parodymų turiniu. Kita vertus, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėti liudytojai būtų buvę kviečiami apklausoms pažeidžiant BPK nustatytą tvarką. Taip pat atsiliepime pastebėtina, kad galimi procedūriniai pažeidimai niekaip nesuvaržė paties nuteistojo A. S. teisių, todėl negali būti vertinama kaip esminis baudžiamojo proceso pažeidimas.

50Atsiliepime pažymima, kad apeliacinis skundas buvo išsamiai išnagrinėtas ir skundžiamoje teismo nutartyje pasisakyta dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų, išdėstyti aiškūs apelianto pateiktų argumentų atmetimo motyvai, nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą liudijančios aplinkybės. Be to, atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išnagrinėjęs iš esmės analogiškus kitų nuteistų VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos pasienio pareigūnų kasacinius skundus ir juos atmetė (kasacinės nutartys Nr. 2K-332/2011, 2K-430/2011).

51Kasacinis skundas netenkintinas.

52Dėl įrodymų leistinumo

53Kasatoriaus teiginiai, kad teismų sprendimai pagrįsti neteisėtai surinktais įrodymais, nepagrįsti.

54BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys jau negali būti įrodymais. Nustačius, kad, renkant duomenis, buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti: 1) ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir 2) ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Pagal tas pačias taisykles vertinami ir duomenys, gauti kitų įstatymų ar kitokių teisės aktų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-430/2011).

55Kasatorius teigimu, informacija apie jo daromas nusikalstamas veikas buvo gauta atliekant operatyvinį tyrimą ne dėl jo, o dėl kitų Lavoriškių užkardos pareigūnų, todėl ji baudžiamajame procese panaudota nepagrįstai. Šis kasacinio skundo argumentas atmestinas. Slapta vaizdo stebėjimo įranga Lavoriškių pasienio kontrolės punkte buvo sumontuota teisėtai – vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartimis. Operatyvinio tyrimo metu buvo gauta informacija apie Lavoriškių užkardos pareigūnų, tarp jų ir A. S., daromas nusikalstamas veikas, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnas R. B. 2008 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad operatyvinio tyrimo metu surinktos informacijos pakanka dėl tolesnių veiksmų atlikimo BPK nustatyta tvarka. Taigi, paaiškėjus apie A. S., tikėtina, daromas nusikalstamas veikas, vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu (kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas pats nustato nusikalstamos veikos požymius), dėl A. S. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinimas A. S. nebuvo grindžiamas duomenimis, gautais atliekant slaptą vaizdo stebėjimą OVĮ nustatyta tvarka. Priešingai, iš byloje esančios medžiagos ir teismų sprendimų turinio matyti, kad teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir dėl nuteistojo kaltės yra pagrįstos informacija, surinkta BPK numatytais būdais: taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones (BPK 158, 160 straipsniai), apklausiant liudytojus, išreikalaujant dokumentus bei daiktus ir kt.

56Kolegija laiko nepagrįstu ir kasatoriaus teiginį, kad Lavoriškių pasienio kontrolės punkte slapto sekimo kameros buvo įrengtos neteisėtai. Šis teiginys argumentuojamas tuo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi sumontuoti slapto sekimo įrangą buvo leista Lavoriškių užkardoje, bet ne pasienio kontrolės punkte. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo leista sekti konkrečius asmenis – VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos pasieniečius, taip pat ir A. S., gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose, kuriose jie lankosi, o ne konkrečius objektus. Be to, iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutarties turinio matyti, kad joje Lavoriškių užkarda yra nurodyta ne kaip konkreti vieta, o kaip VSAT Vilniaus rinktinės struktūrinis padalinys. Į užkardos struktūrą savo ruožtu patenka jos teritorijoje esantys pasienio kontrolės punktai. Todėl leidimas tam tikrus veiksmus atlikti užkardoje reiškia leidimą tuos veiksmus atlikti bet kuriame tos užkardos struktūriniame padalinyje (kasacinės nutartys Nr. 2K-332/2011, 2K-430/2011).

57Nepagrįsti ir kasatoriaus teiginiai dėl liudytojų parodymų gavimo neteisėtumo. Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias užsienio piliečių iškvietimo į apklausą procedūras. Kolegija pažymi, kad liudytojo suradimo ir jo iškvietimo į apklausą būdas niekaip nesietinas su jo parodymų turiniu, šie procedūriniai klausimai skundžiamų sprendimų teisėtumui neturi jokios įtakos. Kasatoriaus teiginys, kad šie liudytojai buvo apklausti apie savo pačių, tikėtina, padarytas nusikalstamas veikas ir todėl jiems turėjo būti taikomos specialios apklausos taisyklės, numatytos BPK 82 straipsnio 3 dalyje, taip pat atmestinas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. S. buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 2 dalies), o ne dėl kyšininkavimo. Tai rodo, kad liudytojai buvo apklausti konkrečiai dėl kasatoriaus padarytų nusikalstamų veikų. Todėl tai, kad dėl minėtų liudytojų byloje nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas (jie nebuvo nuteisti ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 227 straipsnyje numatytų veikų padarymą), kasatoriaus teisinės situacijos nekeičia. Nepagrįstas ir kitas teiginys: neva pateikdami rašytinius paaiškinimus, liudytojai turėjo būti įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingą pranešimą apie nusikaltimą. Jų paaiškinimai laikytini ne pareiškimu apie nusikaltimą, kaip pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnio 1 dalis), o rašytiniu įrodymu, ir byloje vertintini pagal šiai įrodymų kategorijai keliamus reikalavimus. Remdamasi bylos medžiaga kolegija daro išvadą, kad, apklausiant liudytojus, procesinių pažeidimų nebuvo padaryta.

58Taip pat atmestini kasatoriaus teiginiai, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Šio nusikaltimo sudėties buvimą kasatoriaus veiksmuose patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Kasatoriaus versija dėl atsitiktinio datos pakeitimo teismų motyvuotai atmesta kaip nepagrįsta ir kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.

59Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėdami bylą teismai nepadarė procesinių pažeidimų, visi įrodymai, kuriais pagrįstas nuosprendis ir nutartis, surinkti teisėtais būdais, nepažeidžiant BPK normose įtvirtintų reikalavimų, todėl keisti ar naikinti teismų sprendimus kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

61Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu A. S.... 4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2... 5. BK 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant... 6. BK 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant... 7. BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant... 8. BK 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant... 9. BK 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant... 10. BK 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant... 11. BK 300 straipsnio 1 dalį dėl S. K. (S. K.) dokumentų klastojimo 60 MGL (7800... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis paskirtos bausmės –... 13. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš A. S. konfiskuota 63,16 Lt kaip piniginės... 14. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 15. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 16. A. S. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (septynios nusikalstamos veikos)... 17. 1) 2008 m. birželio 30 d., apie 2.25 val., iš personalinės įmonės ,,Vovnij... 18. 2) 2008 m. liepos 18 d., apie 9.58 val., iš AB ,,Diapazon Avto“ vairuotojo... 19. 3) 2008 m. liepos 18 d, apie 17.59 val., iš personalinės įmonės... 20. 4) 2008 m. rugpjūčio 3 d., apie 21.18 val., iš individualiosios įmonės... 21. 5) 2008 m. rugpjūčio 8 d., apie 20.08 val., iš individualios įmonės ,,L.... 22. 6) 2008 m. rugpjūčio 8 d., apie 23.46 val., iš UAB ,,Čarter“ vairuotojo... 23. 7) 2008 m. rugpjūčio 27 d., apie 18.28 val., iš individualios įmonės ,,S.... 24. Tokiais veiksmais A. S. šiurkščiai pažeidė 2000 m. spalio 10 d. VSAT... 25. A. S. taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas... 26. Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo teismą panaikinti Vilniaus rajono... 27. Dėl operatyvinio tyrimo neteisėtumo. Kasatorius teigia, kad teismai netikrino... 28. Kasatoriaus teigimu, šioje baudžiamojoje byloje jo atžvilgiu nebuvo priimta... 29. Dėl procesinių prievartos priemonių, numatytų BPK 158, 160 straipsniuose,... 30. Ši klaida buvo padaryta remiantis VSAT vado aiškinamuoju raštu, kad... 31. Kasatorius pažymi, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 30... 32. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad iš apibrėžimų, pateikiamų... 33. Esant šioms aplinkybėms, kasatorius mano, kad duomenys, gauti atliekant... 34. Dėl liudytojų paieškos ir apklausų neteisėtumo. Taip pat kasatorius... 35. Kasatorius nurodo, kad nors apeliacinės instancijos teismas ir konstatavo, jog... 36. Kasatorius pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos... 37. Pažymėtina, kad liudytojų, kurie yra užsienio piliečiai, paiešką ir... 38. Todėl, pasak kasatoriaus, vadovaujantis minėtais teisės aktais, pirmiau... 39. Kasatorius teigia, kad jo veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos... 40. Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti.... 41. Atsiliepime nurodoma, kad OVĮ reglamentuoja nusikalstamų veikų... 42. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra VSAT pareigūno R. B. 2008 m. gegužės 20... 43. Atsiliepime pažymima, kad kasatorius teisingai nurodo, jog bylose, kuriose... 44. Taip pat atsiliepime atmetamas kasatoriaus teiginys neva teismai padarė... 45. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi... 46. VSAT įstatymo 11 straipsnyje yra nustatyta VSAT organizacinė struktūra.... 47. Atsiliepime atmetami kasatoriaus teiginiai, kad teismai vadovavosi liudytojų... 48. Kasatoriaus teiginius dėl liudytojams daryto spaudimo išsamiai išnagrinėjo... 49. Nors kasatorius kelia klausimą dėl liudytojų suradimo būdo teisėtumo,... 50. Atsiliepime pažymima, kad apeliacinis skundas buvo išsamiai išnagrinėtas ir... 51. Kasacinis skundas netenkintinas.... 52. Dėl įrodymų leistinumo... 53. Kasatoriaus teiginiai, kad teismų sprendimai pagrįsti neteisėtai surinktais... 54. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais... 55. Kasatorius teigimu, informacija apie jo daromas nusikalstamas veikas buvo gauta... 56. Kolegija laiko nepagrįstu ir kasatoriaus teiginį, kad Lavoriškių pasienio... 57. Nepagrįsti ir kasatoriaus teiginiai dėl liudytojų parodymų gavimo... 58. Taip pat atmestini kasatoriaus teiginiai, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal... 59. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėdami bylą teismai nepadarė... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 61. Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti....