Byla 1A-119-165/2017
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Bieliauskienės, Aloyzo Kruopio ir Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Agatai Minkel, Daliai Lukoševičienei, prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistajam R. L. ir jo gynėjai advokatei Erikai Jasiūtei, nuteistajam D. V. ir jo gynėjai advokatei Daivai Balčiūnienei, nuteistajam D. V. ir jo gynėjui advokatui Valdui Kairiui, nuteistajam K. J. ir jo gynėjui advokatui Vidmantui Skaburskui, nuteistajam D. G. ir jo gynėjai advokatei Emai Domajevai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. L., D. G., D. V., K. J., D. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

2D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

4- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 4 metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir D. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

6D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

7- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

8- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 4 metams.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir D. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

10R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

11- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

12- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams.

13Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams.

14Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2010-10-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 8 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

15D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

  • pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

16Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant D. G. 1 metų laikotarpyje be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau kaip 7 paroms.

17K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

  • pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

18Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant K. J. 1 metų laikotarpyje be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau kaip 7 paroms.

19Iš D. V., D. V., R. L., D. G., K. J. solidariai priteista: nukentėjusiesiems: A. B. - 16,33 €, G. D. - 78,20 €, M. Č. - 86,89 €, A. K. - 66,61 €;Šiaulių teritorinei ligonių kasai - 456,80 €turtinei žalai atlyginti bei nukentėjusiesiems: M. K. - 700 €, A. B. – 1300 €, A. K. 28,96 € neturtinei žalai atlyginti.

20Iš D. V., D. V. ir R. L. solidariai priteista: Šiaulių teritorinei ligonių kasai – 1633,51 € turtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiajam L. A.: 15 000 € bei 144,81 € advokato išlaidoms atlyginti.

21Nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys dėl 700 litų turinei ir neturtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtu, paliekant teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.

22Teisėjų kolegija,

Nustatė

231. R. L., D. V., D. V., D. G. ir K. J. nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011-08-30 laikotarpyje nuo 2.00 val. iki 3.20 val., D. ir D. V., K. J., D. G., R. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, ( - ) kaime, stovyklavietėje ( - ), viešoje vietoje, tyčia įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent:

242011-08-30 apie 2.00 val. be kvietimo atvykę į stovyklavietę ( - ), kur tuo metu vyko ( - ) pirmakursių studentų krikštynos, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, elgėsi iššaukiančiai, sukėlė konfliktą, todėl stovyklavietės šeimininko A. S. buvo paprašyti pasišalinti iš stovyklavietės. D. ir D. V., K. J., D. G. ir R. L. pasišalinus iš teritorijos, o A. S. kartu su G. K., K. J. ir A. A. nuėjus uždaryti teritorijos vartus, D. V. koja spyrė į stovyklavietės ( - ) vartus, ko pasėkoje šalia vartų stovėjusiam G. K. vartai pataikė į nosį, t.y. tokiais savo veiksmais D. V. padarė G. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, po ko D. ir D. V., K. J., D. G. ir R. L. sėdę į automobilį išvyko;

25tęsdami nusikalstamą veiką, 2011-08-30 laikotarpyje nuo 2.20 val. iki 3.20 val. D. V., D. V., K. J., D. G. ir R. L., sugrįžę į stovyklavietę ( - ), viešoje vietoje, bendrais veiksmais, tyčia, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. D. ir D. V., R. L. bendrais tyčiniais veiksmais, stovyklavietės ( - ) lauko tualete, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, t.y. bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam M. J. kumščiu du smūgius į galvos sritį, o pastarajam nuo smūgių nukritus ant grindų, lazda sudavė du smūgius per rankas ir vieną smūgį su koja į smakrą, sukėlė nukentėjusiajam M. J. fizinį skausmą. Tuo pačiu metu, stovyklavietės ( - ) teritorijoje, R. L., D. G., D. V., K. J., D. V., tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupe, t.y. nakties metu, viešoje vietoje, bendrais tyčiniais veiksmais, su lazdomis rankose, elgėsi iššaukiančiai, agresyviai ir moralės požiūriu nepriimtinai, įsibrovė į teritorijoje esantį Centro namelį ir metė į vidų stiklinius butelius, ko pasėkoje pataikė nukentėjusiajam R. R. į dešinės rankos plaštaką ir sukėlė jam fizinį skausmą, namelio lauko verandoje nukentėjusiajam M. K. mesdami butelius padarė nubrozdinimus pakaušio dešinėje, kraujosruvas viršugalvio dešinėje, dešiniame žaste, nugaros dešinėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą; nukentėjusiajam G. K. bendrais veiksmais sudavė vieną smūgį su lazda „balkiu“ į galvos sritį ir ne mažiau nei keturis smūgius su medine šaka ir mediniu pagaliu į įvairias kūno vietas, tokiu būdu G. K. padarė kraujosruvą su nubrozdinimu kaktos kairėje, kraujosruvas lūpose, nubrozdinimus abiejų smilkinių srityse, dešinės ausies kaušelyje, nosies pamato srityje, dešiniame žande- kaklo dešinėje pusėje, kairėje blauzdoje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir po suduotu smūgių G. K. nugriuvus ant žemės, pasišalino iš namelio, pasakydami jam „geriau nesikelk“ ir toliau tęsdami nusikalstamą veiką stovyklavietės teritorijoje, bendrais veiksmai sužalojo nukentėjusįjį A. B., suduodami jam ne mažiau 3 smūgių iš nugaros pusės į galvą ir padarydami jam dvi muštines žaizdas galvoje, nubrozdinimus kaktoje, dešinėje blauzdoje, kraujosruvas nugaroje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą; po ko, tęsdami nusikalstamą veiką toje pačioje vietoje, šalia Centro namelio, nukentėjusiajam D. K. iš nugaros pusės sudavė vieną smūgį lazda į dešinį petį, po ko jam nugriuvus, gulinčiam sudavė apie 6 smūgius lazda į rankas, 2 smūgius lazda į į kairią koją ir ne mažiau 3 smūgius lazda į nugarą, tokiu būdu D. K. sukėlė fizinį skausmą, po ko, tęsdami nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, nukentėjusiajam S. I. sudavė 1 smūgį į nosį, ko pasėkoje jis nukrito ant žemės ir gulinčiam jam koja sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, taip nukentėjusiajam S. I. sukėlė fizinį skausmą, po ko, tęsdami nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, vydamiesi nukentėjusįjį V. J. ir pastarajam nugriuvus ant žemės prie tvoros, gulinčiam lazda sudavė 1 smūgį į galvą ir nemažiau 5 smūgius į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam V. J. sukėlė fizinį skausmą;

26tęsdami nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tyčia, bendrai veiksmais dėl chuliganiškų paskatų, ikiteisminio tyrimo metu tikslai nenustatytu būdu, sugadino nukentėjusiems G. D., A. K. ir M. Č. priklausantį turtą t.y. sudaužė automobilio AUDI A3, valst. Nr. ( - ) registruoto L. Č. vardu, bet priklausančio M. Č. prekinį stiklą, padarydami nukentėjusiajam M. Č. 500 Lt turtinę žalą, sudaužė automobilio VW GOLF valst. Nr. ( - ) priklausančio A. K., kairės pusės šoninį veidrodėlį, subraižė durelės, įlenkė kairės pusės durelių dalį, padarydami nukentėjusiajam A. K. 230 Lt turtinę ir 100 Lt neturtinę žalą, sudaužė automobilio „Ford Mondeo“ valst. Nr. ( - ) registruoto P. D. vardu, bet faktiškai naudojamo G. D., prekinį stiklą, taip padarydami nukentėjusiajam G. D. 270 Lt turtinę žalą.

272. R. L., D. V. ir D. V. nuteisti dar ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė sveiktą ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t.y. 2011-08-30 laikotarpyje nuo 2.20 val. iki 3.20 val., bendrais tyčiniais veiksmais, ( - ) kaime, stovyklavietės ( - ) lauko tualete, be jokios priežasties, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo L. A. atžvilgiu: D. V. pirmam sudavus ne mažiau du smūgius kumščiu nukentėjusiajam L. A. į galvos sritį, D. V. sudavus ne mažiau du smūgius nukentėjusiajam L. A. į įvairias kūno vietas ir R. L. sudavus vieną smūgį metaline lazda nukentėjusiajam L. A. į kairiąją galvos pusę, ko pasėkoje nuo suduoto smūgio metaline lazda nukentėjusysis L. A. nukrito ant grindų, po ko D. ir D. V. su R. L. kojomis spardė gulintį nukentėjusįjį L. A. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais padarė L. A., nubrozdinimą nugaros dešinėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, kairiojo smilkinkaulio lūžį, pereinantį į vidurinės daubos kairę pusę su kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje, taip bendrais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

283. Nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016-05-27 nuosprendžio dalį jo nuteisimo dalyje ir jį išteisinti, iš jo priteistus civilinius ieškinius atmesti.

293.1. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo nuosprendžiu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, todėl teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte išdėstytų reikalavimų, nes jame nėra įrodymų analizės, todėl teismo išvados nepagrįstos įrodymų visuma.

303.2. Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotas, BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas ir teigia, kad bylos įrodymais nenustatyta nei objektyvioji, nei subjektyvioji jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pusė, jo kaltumas grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis.

313.3. Apeliantas tvirtina, kad jis su L. A., M. J., R. R., M. K., A. B., G. K., D. K., V. J. jokių kontaktų neturėjo, šiems asmenims jokių smūgių nesudavė ir sužalojimų nepadarė, taip pat neapgadino jokių automobilių. Jis įvykio vietoje buvo blaivus, todėl elgėsi ramiai, su niekuo nekonfliktavo, tai patvirtino ir nuteistieji D. ir D. V., K. J., D. G.. Jo veiksmai skundžiamame teismo nuosprendyje nekonkretizuoti, todėl neaišku, kokius jo veiksmus teismas vertino kaip nusikalstamus, tyčinius ir bendrus su kitais nuteistaisiais, tuo buvo pažeistos jo teisės, numatytos BK 21 straipsnyje. Taip pat byloje neįrodyta jo tyčia veikti chuliganiškai ir bendrai su kitais asmenimis sužaloti nukentėjusiuosius. Byloje apklausti nukentėjusieji ir liudytojai nenurodė, kad jis (apeliantas) būtų smurtavęs prieš nukentėjusiuosius ar sugadinęs jų automobilius. Be to, nukentėjusiųjų parodymai apie įvykio aplinkybes yra neišsamūs, nenuoseklūs ir prieštaringi. Nukentėjusieji negalėjo tiksliai identifikuoti juos užpuolusių asmenų ir sukonkretinti jų atliktų veiksmų. Byloje apkaustų liudytojų parodymai taip pat neinformatyvūs, nes liudytojai, kaip ir nukentėjusieji, neįsidėmėjo konflikte dalyvavusių asmenų, todėl negalėjo nurodyti jų atliktų veiksmų įvykio metu. Apeliantas tvirtina, kad jis, priešingai nei dauguma nukentėjusiųjų ir liudytojų, įvykio metu buvo blaivus, todėl gerai atsimena įvykio aplinkybes. Aplinkybę, kad daugelis įvykio vietoje buvusių šventės dalyvių buvo labai girti, patvirtino į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai P. ir A. V., tokį faktą nurodydami tarnybiniuose pranešimuose ir jį patvirtindami teisme, tačiau teismas šių liudytojų parodymų neaptarė ir nevertino.

323.4. Apeliantas neigia sužalojęs nukentėjusįjį L. A. ir mano, kad šioje byloje asmuo, padaręs nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, nenustatytas. Apelianto teigimu, jo kaltumas dėl šios nusikalstamos veikos grindžiamas išimtinai nukentėjusiojo L. A. parodymais, kurie yra prieštaringi ir nepatvirtinti kitais bylos įrodymais. Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo parodymai nebuvo patikrinti atliekant akistatą arba parodymą atpažinti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas parodymas atpažinti iš nuotraukų, nors atlikti tokį veiksmą nebuvo būtinybės, nes buvo visos sąlygos parodyti atpažinti asmenis gyvai. Be to, nukentėjusiajam atpažinimui buvo pateikta prieš 5 metus daryta jo dar paauglio nuotrauka, o parodymo atpažinti protokole nėra nurodyta pagal kokius bruožus nukentėjusysis atpažįsta apeliantą. Apelianto nuomone, tokiu būdu gautas įrodymas negali būti laikomas patikimu. Jis įvykio vietoje sulaikytas nebuvo, pas jį jokia lazda nerasta, taip pat nerasti jokie jo pėdsakai, todėl nenustatytas joks ryšys tarp galimai jo padarytų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto sunkaus sužalojimo. Nukentėjusiojo parodymai apie jo sužalojimo mechanizmą prieštarauja specialisto išvadai. Pagal nukentėjusiojo parodymus jam buvo suduota labai daug smūgių, o pagal Specialisto išvadą, nukentėjusiajam sužalojimai padaryti 2 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, o galvos sužalojimas galėjo būti padarytas vienu smūgiu.

333.5. Apeliantas teigia, kad civiliniai ieškiniai iš jo priteisti nepagrįstai, nes jo kaltumas byloje neįrodytas. Nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis aiškiai per didelis ir prieštarauja teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose.

343.6. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę pažeidė BK 54 ir 55 straipsnių nuostatas ir paskyrė neteisingą bausmę. Teismo išvados dėl jo apsvaigimo nuo alkoholio yra prieštaringos: nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodoma, kad jis nusikalstamas veikas padarė, būdamas neblaivus, tačiau motyvuojamoje dalyje teismas jam girtumo kaip jo atsakomybės sunkinančios aplinkybės nenustatė. Nuteistasis teigia, kad jis įvykio vietoje buvo visiškai blaivus ir tokie jo parodymai byloje nepaneigti. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad byloje nagrinėjami įvykiai vyko prieš 5 metus (2011 m.), per šį laikotarpį jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė, baigė mokslus, įgijo profesiją, visą laiką dirbo, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi pajamų ir pragyvenimo šaltinį. Tokios aplinkybės, apelianto manymu, leidžia jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

354. Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016-05-27 nuosprendį jo nuteisimo dalyje ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti. Taip pat apeliantas prašo jam ir nukentėjusiajam L. A. paskirti tyrimą poligrafu.

364.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, savo išvadas nepagrindė išsamiu ir visapusišku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl netinkami taikė baudžiamąjį įstatymą.

374.2. Skundžiamas teismo nuosprendis neatitinka nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nes jame nuosekliai neišdėstyti įrodymai, nepateiktas išsamaus įrodymų vertinimas, neaptarti prieštaravimai, t.y. nuosprendis iš esmės nemotyvuotas. Skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje yra nurodytos ne teismo nustatytos faktinės aplinkybės, o perrašytas kaltinamas iš kaltinamojo akto. Nuosprendyje taip pat nenurodyti teismo motyvai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

384.3. Apeliantas teigia, kad byloje nėra įrodymų, kad jis buvo L. A. sužalojimo vietoje ir prieš jį naudojo fizinį smurtą, todėl tarp jo veiksmų ir L. A. nustatyto sveikatos sutrikdymo nėra priežastinio ryšio. Nukentėjusiojo L. A. pirminiai parodymai neinformatyvūs, o vėlesni jo parodymai nenuoseklūs, atpažinimas pagal nuotrauką atliktas nesilaikant BPK 191 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų. Nukentėjusiojo parodymai apie jam suduotus daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas prieštarauja Specialisto išvadai ir specialisto teisme duotiems paaiškinimams, pagal kuriuos L. A. sužalojimas galvoje buvo padarytas vieno smūgio pasėkoje, o jokie kiti sužalojimai jam padaryti nebuvo.

394.4. Apeliantas nurodo, kad, išskyrus nukentėjusįjį L. A., kiti teisme apklausti nukentėjusieji ir liudytojai nenurodė, kad jis (apeliantas) būtų atlikęs kokius nors veiksmus, sukėlusius jiems žalą ar kitokias pasekmes. Byloje apklausti asmenys davė parodymus apie juos užpuolusius 6-8 asmenis, tačiau byloje yra įvardinti tik 5 kaltinamieji, todėl, apelianto nuomone, yra pagrindas teigti, kad įvykio vietoje buvo ir kitų asmenų, kurie ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal nukentėjusiųjų parodymus įvykis truko kelias minutes, o kaltinime nurodytas daug ilgesnis – valandos laikotarpis. Nuteistasis pažymi, kad įvykio aplinkybių nustatymą apsunkino tai, kad jis vyko tamsiu paros metu, jame dalyvavo daug asmenų, nukentėjusieji ir liudytojai buvo neblaivūs, tai patvirtino į įvykio vietą atvykę pareigūnai K. P. ir A. V.. Apeliantas teigia, kad įvykio vietoje susistumdymą su D. V. išprovokavo neblaivus A. S., po ko visi nuteistieji, vengdami konflikto, išvyko iš poilsiavietės.

404.5. Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausme, teigia, kad ji prieštarauja teisingumo principui. Teismas, skirdamas bausmę, nevertino jo asmenybės, t.y., kad jis anksčiau neteistas, baigė aukštąją mokyklą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ir neatsižvelgė į pakankamai ilgą proceso trukmę. Apelianto nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam švelnesnę bausmės rūšį.

415. Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016-05-27 nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

425.1. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo nuosprendžiu, teigia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, todėl teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytos BK normos bei padaryti esminiai BPK pažeidimai.

435.2. Apeliantas teigia, kad buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktas, kadangi jam pareikštas kaltinimas nėra aiškus ir pakankamai suprantamas, nes jame nėra detalizuoti jam inkriminuoti veiksmai, todėl jis neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti ir ginti nuo jam pareikšto kaltinimo. Skundžiamas teismo nuosprendis neatitinka BPK 302-307 straipsniuos išdėstytų reikalavimų, nes nuosprendžio aprašomosios dalies turinys yra nenuoseklus ir prieštaringas, nuosprendyje nėra nurodyti įrodymai, kuriais remiantis teismas padarė savo išvadas, ir motyvai, kuriais remiantis atmetė kaltinamųjų parodymus ir kitus bylos įrodymus. Tokie pažeidimai, apelianto teigimu, yra esminiai ir jie sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

445.3. Apelianto teigimu, byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai negali būti laikomi patikimais įrodymais, nes visi jie įvykio metu buvo neblaivūs ir tai turėjo įtakos jų parodymų išsamumui, nuoseklumui ir objektyvumui.

455.4. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad sunkus sveikatos sutrikdymas L. A. buvo padarytas jo veiksmais. Taip pat byloje nėra duomenų apie jo ir kitų nuteistųjų susitarimą veikti bendrai, t.y. nenustatyti objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai. Su L. A. atlikti atpažinimai buvo padaryti pažeidžiant BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 195 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus reikalavimus, todėl tokiu būdu gauti duomenys yra neleistini ir nepatikimi.

465.5. Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai ir nemotyvuotai išsprendė civilinių ieškinių klausimus, todėl nepagrįstai iš jo priteisė civilinius ieškinius. Teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad dėl jo kaltės A. B., L. A., G. K., G. K., R. R. buvo padaryta žala, todėl iš jo nepagrįstai priteisti ir civiliniai ieškiniai.

475.6. Apeliantas nurodo, jog teismas nepakankamai motyvavo ir bausmės skyrimo klausimus. Teismas nepagrįstai sunkinančiomis atsakomybę aplinkybėmis pripažino girtumą ir nusikaltimų padarymą bendrininkų grupėje, nes šios aplinkybės nėra įrodytos.

486. Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-27 nuosprendį jo nuteisimo dalyje ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį, taip pat nepriteisti iš jo civilinių ieškinių, arba sušvelninti paskirtą bausmę ir sumažinti iš jo priteistus civilinius ieškinius.

496.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas, nes jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Skundžiamame teismo nuosprendyje jo neva nusikalstami veiksmai nekonkretizuoti.

506.2. Apeliantas teigia, kad jis, būdamas stovyklavietės ( - ) teritorijoje nieko nemušė ir jokių muštynių nematė, automobilių neapgadino ir nematė, kas tai padarė. Byloje nėra jokių jo kaltės įrodymų, nei vienas iš nuteistųjų, ar nukentėjusiųjų neparodė, kad jis būtų atlikęs nusikalstamus veiksmus. Liudytojas G. S. parodė pažįstantis jį (apeliantą) iš matymo, tačiau nežinantis, ar jis buvo stovyklavietėje. Liudytojas A. S. parodė įsidėmėjęs apeliantą, tačiau konkrečių jo atliktų veiksmų įvykio vietoje nurodyti negalėjo, šio liudytojo pirminiai parodymai, kad apeliantas įmetė talpą su benzinu, yra nepatikimi, nes liudytojas painioja jį (apeliantą) su D. V., todėl duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo galėjo klysti. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmo atvykimo į stovyklavietę metu jis pats nukentėjo, buvo sumuštas.

516.3. Apeliantas nurodo, jog jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Po įvykių vykusių stovyklavietės ( - ) teritorijoje praėjo daug laiko, nuo 2011-08-03 iki šiol jis jokių nusikaltimų nepadarė. Todėl prašo švelninti jam paskirtą bausmę.

527. Nuteistasis K. J. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2016-05-27 nuosprendį jo nuteisimo dalyje panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

537.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priėmė nuosprendį, pažeisdamas BPK 241 straipsnio 2 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies nuostatas, išsamiai ir objektyviai neištyręs bylos aplinkybių, todėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismo išvados pagrįstos prielaidomis, abejonėmis ir spėjimais, netinkamai pritaikytas baudžiamas įstatymas.

547.2. Apeliantas teigia, kad teismas tinkamai neįvertino nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų ir tai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Apelianto teigimu, jis į stovyklavietę buvo atvykęs tik pirmą kartą, tačiau jokių nusikalstamų veikų įvykio vietoje neatliko, antrą kartą – jis nevažiavo, pasiliko Šiauliuose. Tai patvirtino kiti nuteistieji, šios aplinkybės paneigė ir nukentėjusieji bei liudytojai. Nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad liudytojas S. teisme parodė, kad antrame epizode buvo apeliantas ir D. V.. Toks teismo teiginys prieštarauja bylos medžiagai, nes tokių parodymų liudytojas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nedavė ir tai patvirtina 2014-02-18 teismo posėdžio metu darytas garso įrašas. Priešingai, liudytojas S., duodamas parodymus teisme, negalėjo nurodyti nei vieno apelianto atlikto veiksmo ir apibūdinti jo elgesio stovyklavietėje.

557.3. Apeliantas tvirtina, kad jis jokios turtinės ar neturtinės žalos niekam nepadarė, todėl iš jo nepagrįstai priteisti civiliniai ieškiniai.

568. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. A. pateikė atsikirtimus į nuteistųjų R. L. D.V. ir D. V. apeliacinius skundus.

578.1. Atsikirtimuose nukentėjusysis nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį, todėl prašo nuteistųjų R. L. D. V. ir D. V. apeliacinius skundus, kaip nepagrįstus, atmesti.

588.2. Nukentėjusiojo nuomone, nuteistiesiems R. L., D. V. ir D. V. pateiktas kaltinimas atitinka BPK reikalavimus, yra konkretus ir aiškus, todėl nesuvaržė jų teisės į gynybą.

598.3. Skundžiamas teismo nuosprendis atitinka BPK reikalavimus, teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų R. L., D. V. ir D. V. kaltumo įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šių nuteistųjų apeliaciniuose skunduose dėstomi nesutikimo su skundžiamu teismo nuosprendžiu motyvai yra jų gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Nukentėjusysis teigia, kad jis gerai įsidėmėjo asmenį, kuris jam trenkė geležine lazda į galvą ir tai buvo nuteistasis R. L., kiti nuteistieji veikė kartu su R. L., jie visi tyčia iš chuliganiškų paskatų smurtavo jo atžvilgiu ir bendrais veiksmais padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl visi jie privalo atsakyti už atsiradusius padarinius.

608.3. Nukentėjusysis mano, kad teismas nuteistiesiems R. L., D. V. ir D. V. skyrė teisingas bausmes ir jas švelninti nėra pagrindo.

618.4. Nukentėjusysis nurodo, kad jis dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, didelį išgąstį, emocinį šoką, stresą, dėl to gydėsi, prarado sportininko karjerą, todėl pagrįstai patenkintas jo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jis nėra aiškiai per didelis.

629. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę: nuteistasis R. L. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo R. L. apeliacinį skundą; nuteistasis D. V. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo D. V. apeliacinį skundą; nuteistasis D. V. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo D. V. apeliacinį skundą; nuteistasis K. J. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo K. J. apeliacinį skundą; nuteistasis D. G. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo D. G. apeliacinį skundą. Prokuroras prašė visų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

6310. Nuteistojo K. J. apeliacinis skundas tenkintinas. Nuteistųjų D. V., D. V. ir R. L. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl K. J. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei D. V. ir D. V. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą naikintina ir šiose dalyse priimtinas naujas, išteisinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu. Teismo nuosprendžio dalis dėl D. V. ir D. V. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį keistina BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (BK 75 straipsnio nuostatų taikymas), o teismo nuosprendžio dalis dėl R. L. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą keistina BPK 328 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais (dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai išspęstų civilinių ieškinių). Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmestinas.

64Dėl kaltinamojo akto turinio (nuteistojo D. V. apeliacinio skundo argumentai)

6511. Apeliantas nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde teigia, kad jam pareikštas kaltinimas nėra aiškus ir pakankamai suprantamas, nes jame nėra detalizuoti jam inkriminuoti veiksmai, todėl jis neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tuo buvo pažeistas Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktas. Tokie apelianto skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir prieštarauja bylos medžiagai, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

6612. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas. Surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos požymius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183-693/2016, 2K-297-222/2016, 2K-93-139/2016). Apelianto skunde nurodomame Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkte numatyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę, kad jam būtų skubiai ir nuodugniai pranešta tokia kalba, kurią jis supranta, apie pareiškiamo jam kaltinimo pagrindą ir motyvus.

6713. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos matyti, kad joje esantis kaltinamasis aktas yra surašytas lietuvių kalba, jame nurodyti kaltinamiesiems, tarp jų ir apeliantui nuteistajam D. V., inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės (vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos aplinkybės), tokios, kokias nustatyti leido byloje esančių duomenų visuma. Vien tai, kad nebuvo nustatyti detalūs D. V. įvykio vietoje atlikti veiksmai, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad taip buvo pažeistos BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatos, ar kad tai sutrukdė teismui išnagrinėti bylą ar suvaržė nuteistojo D. V. teisę į gynybą. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad visiems kaltinamiesiems kaltinamojo akto nuorašai buvo įteikti ir visi teisme nurodė jį supratę (5 t. b. l. 12-13). Teisiamajame posėdyje prokurorei perkaičius balsu kaltinamąjį aktą, visi kaltinamieji nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinami, kaltais neprisipažįsta (5 t. 14 b. l.). Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamoje byloje esantis kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte išdėstytų reikalavimų, kad buvo pažeistos Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatos, ar varžoma kaltinamojo teisė į gynybą.

68Dėl teismo nuosprendžio turinio (nuteistųjų R. L., D. V. ir D. V. apeliacinių skundų argumentai)

6914. Apeliantai nuteistieji R. L., D. V. ir D. V. savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis neatitinka nuosprendžio surašymui keliamų, BPK 302-307 straipsniuose išdėstytų reikalavimų, t.y. teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje yra nurodytos ne teismo nustatytos faktinės aplinkybės, o perrašytas kaltinamas iš kaltinamojo akto, nuosprendyje nuosekliai neišdėstyti įrodymai, jame nėra įrodymų analizės, todėl teismo išvados nepagrįstos įrodymų visuma ir nuosprendis iš esmės nemotyvuotas. Tokie pažeidimai, apeliantų teigimu, yra esminiai ir jie sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Tokie apeliantų teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai neatitinka tikrovės.

7015. Nuosprendis savo forma ir turiniu turi atitikti BPK 302-307 straipsniuose išdėstytus reikalavimus. Nuosprendis susideda iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių. Nuosprendžio įžanginė dalis turi atitikti BPK 304 straipsnyje išdėstytus reikalavimus. Aprašomoji nuosprendžio dalis susideda iš teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo (nustatomoji dalis) ir įrodymų išdėstymo bei analizės, teismo priimamų sprendimų motyvavimo (motyvuojamoji dalis). Apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas) turi būti nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, jeigu jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis. Tokios aplinkybės turi būti išdėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes. Kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas pirmiausia išdėsto įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Įrodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai visada išdėstomi dėl BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ar punkto taikymo, dėl nusikalstamos veikos stadijos (BK 21, 22 straipsniai), bendrininkavimo formos (BK 25 straipsnis) ir bendrininkų rūšies (BK 24 straipsnis), o prireikus - ir dėl kitų bendrosios dalies straipsnių taikymo. Jeigu nusikaltimas turi kvalifikuojamuosius požymius nuosprendžio motyvuose būtina nurodyti, kuo remiantis pripažįstama, kad šie kvalifikuojamieji požymiai nustatyti, o nepagrįstai nurodyti tokie požymiai motyvuotai pašalinami. Teismas turi pagrįsti kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimą dėl kiekvieno kaltinamojo, surašydamas išsamius motyvus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodo bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvus (BPK305 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai išdėstyti BPK 307 straipsnio 1-3, 6-7 dalyse.

7116. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje priimtą Šiaulių apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinį BPK numatytų apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų kontekste, esminių nuosprendžio turinio neatitikimo BPK 302-307 straipsniuose išdėstytiems reikalavimams nenustatė. Skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nurodytos teismo nustatytos nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės, aplinkybės, apibūdinančios nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymius, kiti nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingi faktai bei aplinkybės. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje yra išdėstyti byloje surinkti, teisme ištirti ir patikrinti įrodymai: kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, taip pat kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta jų analizė ir vertinimas, išdėstytos teismo išvados dėl kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų pagrįstumo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvai, nurodyti sprendimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinė dalis atitinka BPK 307 straipsnio 1-3, 6-7 dalyse išdėstytus reikalavimus. Tai, kad apeliantai nuteistieji R. L., D. V. ir D. V. nesutinka su teismo nuosprendyje pateiktu jiems nepalankiu įrodymų vertinimu ir remiantis juo padarytomis teismo išvadomis dėl jų kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nėra pagrindas pripažinti, kad skundžiamas teismo nuosprendis surašytas, nesilaikant nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų.

72Dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo

7317. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu teismo nuosprendžiu R. L., D. G., K. J., D. V. ir D. V. nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už bendrininkų grupe įvykdytą viešosios tvarkos pažeidimą; be to, R. L., D. V. ir D. V. nuteisti dar ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą už sunkų L. A. sveiktos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Visi nuteistieji neigia padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir teigia, kad jie nuteisti nepagrįstai ir prašo juos išteisinti. Esminis visų nuteistųjų tokio prašymo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

7418. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 3 dalis), ir tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t.y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės bylos Nr. 2K- 232/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.).

7519. Apeliacinės instancijos teismas pagal kompetenciją turi teisę iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą. Teisėjų kolegija, byloje atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus ir jų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, susijusių su nuteistojo K. J. veiksmų teisiniu vertinimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir D. V. bei D. V. veiksmų teisiniu vertinimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalį, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

76Dėl D. V., D. V., R. L., D. G. ir K. J. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

7720. Nagrinėjamoje byloje R. L., D. V., D. V., D. G., K. J. nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2011-08-30 nakties metu, nuo 2.00 val. iki 3.20 val., viešoje vietoje – stovyklavietėje ( - ), kur tuo metu vyko ( - ) pirmakursių studentų krikštynos, padarė tęstinę nusikalstamą veiką – viešosios tvarkos pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji viešąją tvarką 2011-08-30 naktį toje pačioje vietoje – stovyklavietėje ( - ) pažeidė du kartus: pirmą kartą – apie 2.00 val., kai be kvietimo atvykę į stovyklavietę ( - ), kur bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, elgdamiesi iššaukiančiai, sukėlė konfliktą, kurio metu D. V., koja spirdamas į stovyklavietės ( - ) vartus, šalia vartų stovėjusiam G. K., vartams pataikius pastarajam į nosį, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir antrą kartą –laikotarpyje nuo 2.20 val. iki 3.20 val., kai visi nuteistieji sugrįžę į stovyklavietę ( - ), tyčia, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir bendrais tyčiniais veiksmais nežymiai sutrikdė sveikatą M. K., G. K., A. B. ir sukėlė fizinį skausmą R. R., D. K., M. J., S. I. ir V. J., bei tyčia, bendrai veiksmais dėl chuliganiškų paskatų, sugadino nukentėjusiems G. D., A. K. ir M. Č. priklausantį turtą – automobilius, padarydami šiems nukentėjusiesiems turtinę žalą.

7821. Visi nuteistieji pripažįsta, kad 2011-08-30 nakties metu buvo atvykę į stovyklavietę ( - ). Nuteistieji R. L., D. V., D. V. ir D. G. neneigia, kad tą naktį stovyklavietėje lankėsi du kartus. Tačiau visi nuteistieji neigia stovyklavietėje ( - ) sukėlę konfliktą, sužaloję kaltinime nurodytus asmenis ir sugadinę svetimą turtą, ir prašo juos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinti. Nuteistojo K. J. toks prašymas tenkintinas, kitų nuteistųjų prašymai – atmestini kaip nepagrįsti.

7922. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, yra padaroma tyčia. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t.t. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-404/2014).

8023. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-P-9/2009, 2K-400/2011). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014).

8124. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2011-08-30 stovyklavietėje ( - ) vyko ( - ) pirmo kurso studentų krikštynų šventė. Visi nuteistieji teisme parodė, kad jie žinojo šią aplinkybę, ir nekviesti atvyko į šventę, norėdami pasilinksminti kartu su pirmakursiais. Nuteistieji D. V., D. G., D. V. ir K. J. pripažino, kad jie į stovyklavietę atvyko būdami neblaivūs, blaivus buvo tik automobilį vairavęs R. L. (apie pastarojo apsvaigimą nuo alkoholio byloje objektyvių duomenų nėra), ir stovyklavietėje vykusios šventės organizatoriai jiems neleido dalyvauti pirmakursių studentų šventėje bei pareikalavo, kad jie pasišalintų iš stovyklavietės teritorijos, dėl to tarp šventės dalyvių ir jų (nuteistųjų) įvyko konfliktas, kurio iniciatorius, nuteistųjų D. V., D. G., D. V. ir R. L. teigimu, buvo A. S.. Nuteistasis D. V. teisme parodė, kad atvykus į stovyklavietę, prie jų priėjo keli studentų atstovai ir prašė jų išvykti, po to atėjo dar keli studentai ir įvyko apsižodžiavimas ir apsistumdymas. Jis pastūmė A. S., o šis jam trenkė. Kažkas trenkė D. G., matė jo sumuštą akį. Jiems einant iš stovyklavietės teritorijos link vartų įvyko dar vienas konfliktas, kurio metu D. V. trenkė kažkas iš studentų ir prakirto antakį. Jis spyrė vieną kartą į vartus po to, kai D. V. kažkas sudavė, jis, spirdamas į vartus, nematė, kad būtų ką nors sužalojęs, bet tokios galimybės neatmetė, nes dėl tamsos galėjo tokios aplinkybės ir nepastebėti. Jis stovyklavietėje K. J., R. L. ir D. G. veiksmų nematė (6 t. b. l. 2-4). Nuteistasis D. V. apie konflikto pradžią parodė, kad atvažiavus pirmą kartą į stovyklavietę jis bendravo su merginomis ir vaikinais, gėrė degtinę, su niekuo nekonfliktavo, konfliktas įvyko atėjus stovyklavietės prižiūrėtojui. Jis matė konfliktą su A. S.. Konflikto metu jis nukentėjo, nes kažkuris iš studentų jam trenkė ir prakirto antakį. K. J. tuo metu buvo atokiau nuo kompanijos, nes jam buvo bloga (6 t. b. l. 4-5). Nuteistasis R. L. parodė, kad jis pirmo atvažiavimo į stovyklavietę metu su niekuo nesistumdė, D. V. su kažkuo apsistumdė, matė sumuštą D. G. akį, bet sumušimo aplinkybių nežino (6 t. b. l. 5-6). Nuteistasis D. G. parodė, kad jis su D. V. dalyvavo pirmame konflikte, kuris įvyko dėl A. S. agresyvaus elgesio jų atžvilgiu. A. S. iš pradžių apsistumdė su D. V. ir šiam smogė. Jis, gindamas draugą, susistumdė su A. S. draugais, nugriuvo, o po to nubėgo prie automobilio, iš automobilio buvo paėmęs plastikinį vamzdį, norėdamas atbaidyti užpuolikus. Jis nematė, kad R. L. ir D. V. būtų su kuo nors konfliktavę. Mano, kad D. V. galėjo būti sužalotas prie vartų (6 t. b. l. 6-7). Nuteistasis K. J. parodė, kad jis buvo atvykęs kartu su draugais į stovyklavietę, tačiau visą laiką sėdėjo ant suoliuko, nes blogai jautėsi. Girdėjo teritorijoje triukšmą, matė bėgančius asmenis, bet konflikto aplinkybių nematė, nes dėl girtumo prastai orientavosi aplinkoje (6 t. b. l. 7). Visi nuteistieji teisme parodė, kad jie, išvaryti iš stovyklavietės teritorijos, vyko į Šiaulius, važiuodami aptarinėjo įvykusio konflikto priežastis ir nusprendė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad jie stovyklavietėje buvo nepageidaujami, todėl nutarė toliau linksmintis namuose pas D. V.. J. J. vykti pas D. V. atsisakė, nes blogai jautėsi, todėl išėjo namo. Pas D. V. į namus vyko keturiese: D. V., D. V., D. G. ir R. L., tačiau privažiavę prie pastarojo namų D. V. pastebėjo, kad neturi namų raktų. Apieškoję automobilį ir jame neradę raktų, nusprendė, kad raktai buvo pamesti stovyklavietėje, todėl visi keturi grįžo į stovyklavietę ieškoti D. V. pamestų raktų. Nuteistieji D. V., D. V., D. G. ir R. L. parodė, kad stovyklavietėje ieškoti raktų ėjo visi keturi ir raktai buvo surasti. Suradus raktus visi ketino važiuoti namo, tačiau D. V. užsinorėjo parūkyti, tačiau niekas iš nuteistųjų neturėjo žiebtuvėlio, todėl D. V., lydimas R. L., ėjo prie stovyklavietėje esančio Centro namelio, prie kurio matė stovinčius jaunuolius, paprašyti žiebtuvėlio, o nuteistieji D. V. ir D. G. tuo metu ėjo link automobilio. Pagal nuteistojo D. V. parodymus jam priėjus prie Centro namelio ir prisidegus cigaretę, einant jau link savo draugų, kažkas sudavė smūgį ir jis atsisukęs pamatė stambų vaikiną, kuris jį paėmė už rankos, dėl ko jis išsigando, manydamas, kad jam norima trenkti, ir sudavė vaikinui vieną smūgį į veidą bei pastūmęs jį nubėgo link automobilio. Jam iš paskos atbėgo R. L.. Jie, bėgdami link automobilio, sutiko D. V. ir D. G. ir visi kartu nubėgę į automobilį ir išvažiavo į Šiaulius. Nuteistasis R. L. parodė, kad jis matė, kaip D. V. nuėjus prie stovyklavietėje buvusių asmenų prisidegti cigaretės, tarp pastarųjų ir D. V. įvyko susistumdymas, tada jis pradėjo šaukti, kad paleistų jo draugą, pribėgęs nustūmė vieną asmenį, kad nelįstų prie D. V., ir kartu su D. V. nubėgo link automobilio. Nuteistasis D. G. parodė, kad tuo metu, kai D. V. buvo nuėjęs prie stovyklavietėje buvusių asmenų paprašyti prisidegti cigaretę, jis su D. V. ėjo link automobilio, o R. L. pasiliko palaukti D. V.. Eidamas link automobilio išgirdo dūžtančius butelius, kažkokį triukšmą, todėl suprato, kad vyksta konfliktas, po to atbėgo D. V. ir R. L., jie visi susėdo į automobilį ir išvažiavo į Šiaulius pas D. V.. Nuteistasis D. V. iš esmės parodė analogiškas aplinkybes kaip ir D. G., t.y., kad D. V. nuėjus prisidegti cigaretę prie stovyklavietės teritorijoje prie namelio stovinčios kompanijos, jis su D. G. ėjo link automobilio, o R. L. pasiliko laukti D. V., po minutės išgirdo sujudimą, šūksnius, butelių dūžius, atsisukęs pamatė, kad parbėga D. V. su R. L., tada visi kartu nubėgo į automobilį ir išvažiavo.

8225. Taigi iš aptartų nuteistųjų parodymų seka, kad nuteistieji iš anksto žinodami, kad stovyklavietėje ( - ) vyksta pirmakursių studentų šventė, tačiau nebūdami šios šventės dalyviais ir į ją kviestais asmenimis, savavališkai atvyko į stovyklavietės teritoriją. Pirmą kartą į stovyklavietę atvyko penkiese: D. V., D. V., R. L., D. G. ir K. J.. Keturi iš penkių atvykusių nuteistųjų: D. V., D. V., R. L., D. G. stovyklavietės teritorijoje bendravo su joje buvusiais šventės dalyviais ir betarpiškai girdėjo šventės dalyvių jiems adresuotą reikalavimą pasišalinti iš stovyklavietės teritorijos, todėl suprato, kad jie stovyklavietėje vykstančioje šventėje yra nepageidaujami. Tačiau nei vienas iš jų geranoriškai iš stovyklavietės teritorijos nepasišalino. Priešingai, nuteistasis D. V., reikšdamas nepasitenkinimą tokiu reikalavimu, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje pradėjo stumdytis su vienu iš šventės organizatorių – A. S. ir dėl to kilo konfliktas. Nuteistieji D. V. ir R. L. matė D. V. smurtinius veiksmus A. S. atžvilgiu, o D. G. tiesiogiai sudalyvavo muštynėse, kaip nurodė pats, gindamas D. V.. Nuteistųjų teigimu, pirmo konflikto metu fiziškai nukentėjo D. V., D. G. ir D. V.. Nuteistasis J. J. teigia, kad jis dėl blogos savijautos konflikto aplinkybių nematė ir jų nesuvokė, konflikto metu nenukentėjo. Pagal nuteistųjų parodymus jie, išprašyti iš stovyklavietės teritorijos, susėdo į automobilį ir išvyko į Šiaulius. Nuteistieji D. V., D. V., R. L. ir D. G. teisme pripažino, kad jie keturiese naktį buvo antrą kartą atvažiavę į stovyklavietę. K. J. antrą kartą nevyko, nes blogau jautėsi, todėl liko namuose. Nuteistieji D. V., D. V., R. L., D. G. parodė, jog jie antrą kartą į stovyklavietę grįžo tikslu – ieškoti pamestų D. V. namų raktų. Šiame kontekste pažymėtina, kad nei vienas iš nuteistųjų, duodami pirminius parodymus, neminėjo, kad stovyklavietėje buvo pamesti D. V. namų raktai ir kad naktį buvo vykta jų ieškoti. Nuteistieji D. V., D. V., D. G. ir R. L. teisme nurodė, kad tokia aplinkybė jiems nepasirodė svarbi, todėl jie apie ją anksčiau neminėjo. Pagal nuteistųjų parodymus jie surado stovyklavietėje pamestus D. V. raktus, tačiau iš stovyklavietės teritorijos iš karto nepasišalino, nes D. V. norėjo dar parūkyti, ir kadangi nei vienas iš nuteistųjų neturėjo žiebtuvėlio, D. V. nusprendė eiti paprašyti žiebtuvėlio pas stovyklavietės teritorijoje buvusius šventės dalyvius, o kiti įvykio vietoje buvę nuteistieji tokiam D. V. sprendimui neprieštaravo, nors visi antrą kartą į stovyklavietės teritoriją atvykę nuteistieji žinojo ir suvokė, kad jie stovyklavietėje yra nepageidaujami ir jau buvo tą pačią naktį iš jos išvaryti bei trys iš jų, kaip teigė patys nuteistieji, ir fiziškai sužaloti pirmo stovyklavietėje įvykusio konflikto metu. Tokie nuteistųjų veiksmai akivaizdžiai rodo, kad visi jie veikė bendrai, vieni kitų veiksmams pritarė ir turėjo bendrą tyčią tęsti ankščiau pradėtus neteisėtus smurtinius veiksmus prieš viešoje vietoje laisvalaikį leidusius asmenis. Nuteistųjų teiginiai, kad jie prieš kaltinime nurodytus asmenis nesmurtavo ir stovyklavietės teritorijoje jokio turto neniokojo, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

8326. Nagrinėjamoje byloje surinktų, teisme ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma, kurią sudaro nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje ir atpažinimų pagal nuotraukas protokolai, specialistų ir ekspertų išvados, įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokolai bei techninių apžiūrų aktai bei kiti rašytiniai bylos duomenys, leidžia daryti kategorišką ir vienareikšmę išvadą, kad be nuteistųjų jokie kiti pašaliniai asmenys 2011-08-30 nakties metu, nuo 2.00 val. iki 3.20 val., stovyklavietėje ( - ), kur tuo metu vyko ( - ) pirmakursių studentų krikštynos, nesilankė.

8427. Pagrindinis šios bylos liudytojas A. S. (pastarojo tėvui priklausė stovyklavietė ( - ) ir jis joje įvykio metu buvo atsakingas už tvarką) kategoriškai viso proceso metu teigė, kad stovyklavietėje ( - ) nakties metu du kartus buvo atvykę tie patys asmenys. Šis liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu vienodai ir nuosekliai parodė, kad 2011-08-30 apie 2 val. nakties į stovyklavietę ( - ) atvyko nepažįstami ir į šventę nekvieti 4-6 jaunuoliai, kurie pradėjo konfliktuoti su šventės dalyviais. Apie į stovyklavietę atvykusius nekviestus ir agresyviai nusiteikusius asmenis jam pranešė studentų atstovybės prezidentas (liudytojas D. K. (studentų atstovybės prezidentas) šią aplinkybę patvirtino). Jis nuėjo pasiaiškinti su atvykusiais asmenimis, bet pastarieji iš karto pradėjo keiktis, grasinti smurtu, vienas iš jų bandė suduoti jam smūgį, tačiau jis smūgio išvengė ir pastarajam trenkė atgal. Jis į pagalbą pasikvietė stovyklavietėje buvusius savo draugus G. K., A. S., K. J., G. S., A. A., kurie jam padėjo prižiūrėti stovyklavietėje tvarką, ir jiems pavyko nepažįstamus jaunuolius išvaryti iš stovyklavietės teritorijos už vartų (šią aplinkybę paliudijo G. K., A. S., K. J., G. S., A. A.). Uždarinėjant vartus, vienas iš nepažįstamųjų išsibėgėjęs spyrė į vartus ir vartai pataikė nukentėjusiajam G. K. į nosį (šia aplinkybę patvirtino nukentėjusysis G. K., tačiau jis nematė, kuris iš nepažįstamų atvykusių vaikinų spyrė į vartus). Liudytojas A. S. nurodė matęs, kad vienas iš nepažįstamųjų mosikavo peiliu, kiti turėjo rankose pagalius (pagalius (balkius) nepažįstamųjų vaikinų rankose paliudijo matę ir nukentėjusysis G. K., liudytojai K. J., G. S., A. A.). Po pirmo konflikto nepažįstamieji išvažiavo, o stovyklavietėje buvę asmenys nuėjo toliau švęsti. Praėjus 1-2 val. po pirmo konflikto stovyklavietėje prasidėjo triukšmas, į Centro namelį, kuriame buvo apsigyvenęs jis su draugais, įbėgo sužeistas asmuo ir pradėjo šaukti, kad lauke vyksta muštynės. Jiems bandant išeiti į lauką, į juos pradėjo skrieti plytgaliai, buteliai, pagaliai, jis matė kaip keli asmenys nubėgo į kambarį, kuriame miegojo G. K.. Antrojo konflikto metu buvo sužalota daug asmenų, apgadinti trys automobiliai. Liudytojas nurodė, kad tiek pirmame, tiek antrame konflikte dalyvavo tie patys 4-5 asmenys, antro konflikto metu galimai buvo ir daugiau asmenų. Liudytojui A. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikus atpažinti pagal nuotraukas asmenis, galimai dalyvavusius stovyklavietėje vykusiuose konfliktuose, liudytojas atpažino D. V., D. V., D. G. ir R. L. kaip asmenis dalyvavusius tiek pirmo, tiek antro konflikto įvykusio stovyklavietėje metu ir nurodė, kad pirmą konfliktą pradėjo D. V. ir jis kartu su D. G. buvo patys agresyviausi pirmo konflikto metu. D. V. liudytojas atpažino kaip asmenį stovyklavietėje sukėlusį muštynes, o R. L. įvardino ,,plikiu“, nes jis buvo nuskustais plaukais, ir nurodė, kad ,,plikis“ pirmo konflikto metu pabėgo, o antro konflikto metu jis buvo įbėgęs į kambarį, kuriame buvo G. K.. Taip pat liudytojas nurodė antro konflikto metu matęs, kaip D. G. metė stiklainį su skysčiu. Liudytojas asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu K. J. kaip asmens dalyvavusio stovyklavietėje vykusiuose konfliktuose neatpažino. Liudytojas A. S. papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme parodė, kad praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui nuo įvykių jis tiksliai nebeatsimena įvykių aplinkybių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis davė išsamius ir teisingus parodymus apie įvykio aplinkybes ir prašė jais vadovautis. Perkaičius liudytojo A. S. byloje duotus parodymus, jis patvirtino, kad pirmo konflikto metu dalyvavo visi nuteistieji, du iš jų buvo aktyvesni ir agresyvesni, kiti pasyvesni. Liudytojas pripažino, kad dėl tamsos ir sąmyšio stovyklavietėje tiksliai matyti konkrečius kiekvieno nuteistojo atliekamus veiksmus nebuvo įmanoma, tačiau kategoriškai tvirtino, kad R. L., D. G., D. ir D. V. dalyvavo antro konflikto metu ir veikė bendrai prieš stovyklavietėje buvusius asmenis, smurtaudami prieš juos ir žalodami jų turtą. Liudytojas negalėjo tik kategoriškai patvirtinti, kad antro konflikto metu tarp nuteistųjų buvo K. J. (7 t. b. l. 153-156).

8528. Byloje nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys paliudijo sekančias aplinkybes. Nukentėjusysis D. K. teisme parodė, kad jis įvykio metu buvo studentų prezidentas, jis pats bendravo su į stovyklavietę atvykusiais nepažįstamais asmenimis ir matė konfliktą su A. S.. Nukentėjusysis parodė, kad naktį jam buvo pranešta, kad stovyklavietėje yra nepažįstamų asmenų ir jis stovyklavietės centre pamatė 5 neblaivius asmenis, kurie keikėsi ir nesutiko išeiti. Tada jis apie tai pranešė stovyklavietės savininkui A. S., kuris kalbėjo su nepažįstamaisiais, bet pastarieji nenorėjo išeiti. A. S. pasikvietus į pagalbą dar kelis vaikinus, tarp pastarųjų ir nepažįstamų asmenų prasidėjo konfliktas, vienas iš nepažįstamų vaikinų, galimai R. L., trenkė A. S., prasidėjo susistumdymas. Po to pašaliniai asmenys išėjo. Apie 4 val. nakties į stovyklavietę atbėgo pašaliniai asmenys, jam buvo suduoti smūgiai, nuo smūgių jis nukrito. Nukentėjusiojo teigimu, antrą kartą į stovyklavietę buvo sugrįžę tiek patys vaikinai, kurie buvo atvykę ir pirmą kartą. Jis girdėjo, kad kažkuris iš antro konflikto metu smurtavusių asmenų, pasakė „ar negalvojote, kad mes grįšime“. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nurodė, kad abiejų konfliktų metu jis matė D. V., R. L., D. V. ir D. G., galimai nebuvo tik K. J. (5 t. b. l. 146-148). Nukentėjusysis A. K. parodė, kad apie vidurnaktį jis su D. K. (studentų prezidentu) pamatė stovyklavietės teritorijoje pašalinius asmenis, kurie nesutiko pasišalinti iš stovyklavietės, dėl to jie apie tai pranešė stovyklavietės savininkui A. S., kuris atėjo pasiaiškinti ir susistumdė su vienu iš nepažįstamu atvykusiu asmeniu. Po to pašaliniai asmenys buvo palydėti už teritorijos vartų. Paryčiui vėl kilo triukšmas stovyklavietės teritorijoje, jis pro langą matė mušamą D. K., prie pastarojo buvo du nepažįstami asmenys, buvo mėtomi į namelį daiktai. Matė sužalotą V. J., apgadintus tris automobilius, tarp jų buvo ir jo automobilis. Liudytojas tvirtina, kad abiejų konfliktų metu dalyvavo D. V., kurį jis atpažino iš nuotraukos (5 t. b. l. 109-110). Nukentėjusysis M. K. parodė, kad stovyklavietėje vėlai vakare įvyko konfliktas, kurio metu jis, būdamas verandoje, buvo užpultas trijų asmenų ir jam buvo padaryti įvairūs kūno sužalojimai. Jis matė tris asmenis mėtančius butelius, tačiau dėl tamsos neįsižiūrėjo smurtaujančių vaikinų veidų. Nuteistųjų asmeniškai nepažįsta (5 t. b. l. 14-15). Nukentėjusysis A. B. parodė, kad buvo užpultas daugiau nei vieno asmens, nes jam buvo suduota daug smūgių, asmenų nematė, pašaliniai asmenys buvo keli. Kaltinamųjų nepažįsta (5 t. b. l. 15-16). Nukentėjusysis R. R. parodė, kad į stovyklavietę buvo atvažiavę neprašyti svečiai, kurie buvo vyresnio amžiaus. Jis stovyklavietė buvo užpulta nepažįstamų asmenų, girdėjo riksmus, kad vyksta muštynės. Į jų namelį buvo mėtomi buteliai, jam butelis pataikė ir ranką, kas jį metė nematė. Jis girdėjo stiklo dužius, šauksmus, suprato, kad daužomi automobiliai (5 t. b. l. 16-17). Nukentėjusysis M. J. parodė, kad jis buvo užpultas ir sužalotas tualeto kabinoje, matė du asmenis ir girdėjo trečio asmens balsą. Pirmus smūgius jam sudavė stambaus sudėjimo asmuo, plikai nuskustais plaukais, gali būti, kad tai buvo R. L.. Jam buvo suduoti smūgiai kumščiais, pagaliu, jis buvo spardomas kojomis. Tualete buvo sužalotas ir L. A. (5 t. b. l. 17-18). Nukentėjusysis L. A. parodė, kad jis buvo užpultas tualeto prieangyje. Jį užpuolė trys asmenys, trys asmenys jį spardė, vienas sudavė metaliniu strypu per galvą. Matė, kaip atsidarė tualeto kabinos durys ir girdėjo, kaip užpuolikai trankė M. J.. Nukentėjusysis L. A. atpažino visus tris jį užpuolusius asmenis: R. L., D. V. ir D. V., pastarąjį jis pažinojo iš anksčiau. Nukentėjusysis S. I. parodė, kad jis kaltinamųjų nepažįsta. 2011-08-30 poilsiavietėje kalbėjo su studentų prezidentu, išgirdo, kad kažkas ateina, atsisuko ir jam buvo trenkta. Jam nukritus ant žemės, buvo spardomas, jį galėjo spardyti 3-5 asmenys, nes smūgių buvo daug ir jie buvo dažni, spardomas buvo iš visų pusių, tačiau, kas sumušė nematė, nematė nei užpuolikų veidų, nei jų siluetų. Tarp pirmakursių konfliktų nebuvo, mano, kad konfliktas įvyko dėl pašalinių asmenų kaltės (5 t. b. l. 108-109). Nukentėjusieji M. Č., G. D. parodė, kad jie nuteistųjų nepažįsta, stovyklavietėje buvo apgadinti jiems priklausantys automobiliai (5 t. b. l.164, 171-172).

8629. Apie stovyklavietėje įvykio naktį vykusius konfliktus parodymus davė įvykio vietoje buvę asmenys. Liudytojas K. J. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, tačiau naktį matė atvykusius nepažįstamus 3-4 jaunuolius, kurie atvykę pirmą kartą norėjo pasilikti, tačiau A. S. nesutiko, dėl to įvyko sustumdymas tarp A. S. ir vieno iš atvažiavusių asmenų. Vienas iš nepažįstamų spyrė į vartus, vartai pataikė draugui į nosį. Po to atvažiavusieji pasišalino, tačiau po poros valandų sugrįžo. Kiek tiksliai asmenų antro konflikto metu buvo atvažiavę nematė, prasidėjus konfliktui buvo namelyje su A. A., A. S., konflikto metu buvo mėtomi buteliai, antras konfliktas vyko 5-10 minučių ir nepažįstamieji pasišalino, nepažįstamųjų negali atpažinti, nes jų neįsidėmėjo. Liudytojas A. A. parodė, kad stovyklavietės teritorijoje įvyko konfliktas, matė mažiausiai 4 nepažįstamus asmenis, kurie konfliktavo su stovyklavietės dalyviais, A. S.. Po kelių valandų įvyko antras konfliktas, kiek asmenų buvo atvažiavę antrą kartą nematė, nepažįstamųjų veidų neįsidėmėjo, į jų išvaizdą nekreipė dėmesio. Tačiau liudytojas teigia, kad pirmame ir antrame konflikte dalyvavo tie patys nepažįstami asmenys (5 t. b. l. 87-88). Liudytoja Š. Ž. teisme parodė, kad ji matė kaip poilsiavietėje buvo atvykę nepažįstami asmenys du kartus, matė kaip buvo sužalotas D. K., S. I., prieš juos smurtavo 2-3 asmenys nepažįstami asmenys, kurių neįsidėmėjo. Liudytojas J. M. parodė, kad jis pažįsta visus kaltinamuosius. Nukentėjusiajam D. K. pasakius, kad jo ieško draugai, jis stovyklavietėje pamatė nuteistuosius, tačiau jis jų į šventę nekvietė, jis prašė nuteistųjų, kad šie išeitų iš stovyklavietės, nes kiti šventės dalyviai reiškė nepasitenkinimą. Jis stovyklavietėje buvo sužalotas, tačiau kokiomis aplinkybėmis nepamena. Po pirmo nuteistųjų apsilankymo išvažiavo namo, nes buvo labai girtas (5 t. b. l. 148-149). Liudytoja I. K. parodė mačiusi stovyklavietėje sužalotą M. K. ir R. R., matė mėtomus butelius į namelį, tačiau įvykio vietoje smurtavusių asmenų neįsidėmėjo. Liudytojas G. S. parodė, kad stovyklavietės teritorijoje buvo 5 nepažįstami asmenys, kurie norėjo pasilikti šventėje, dėl to įvyko konfliktas, grumtynės, nes atvykę nepažįstami asmenys buvo agresyviai nusiteikę, keikėsi, tačiau po to nepažįstami asmenys išvažiavo. Po poros valandų stovyklavietės teritorijoje vėl pasirodė nepažįstami asmenys, jų galimai buvo 6-7, rankose jie turėjo lazdas, pribėgę pradėjo jomis mušti. Jis pabėgo, kvietė policiją, girdėjo dūžtančius automobilio stiklus. Jis pats buvo sužalotas, gavo lazda per ranką, koją, bet jį sužalojusio asmens neatpažino (5 t. 164-165 b .l.).

8730. Sugretinus aptartus nuteistųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus ir įvertinus juos kitų byloje surinktų įrodymų kontekste (Specialistų ir ekspertų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, liudytojo K. P. parodymai, kiti rašytiniai bylos įrodymai) darytina vienareikšmė ir kategoriška išvada, kad konfliktą viešoje vietoje – stovyklavietėje ( - ) pradėjo D. V., kuris demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, pradėjo keiktis, stumdyti pasišalinti iš stovyklavietės pareikalavusį A. S. ir toks jo elgesys išprovokavo muštynes, į kurias įsitraukė ir nuteistasis D. G.. Nuteistieji D. V. ir D. G. pripažino viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, sudavę smūgius stovyklavietėje tvarką prižiūrėjusiam ir pasišalinti iš stovyklavietės reikalavusiam A. S.. Nuteistasis D. V. neneigė, kad jis spyrė į vartus. Taigi tokie nuteistųjų D. V. ir D. G. agresyvūs veiksmai viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje teisingai teismo įvertinti kaip įžūlus elgesys. Byloje nėra duomenų, kad pirmo konflikto metu nuteistieji D. V. ir R. L. būtų atlikę smurtinius veiksmus prieš stovyklavietėje buvusius asmenis. Tačiau byloje nustatyta, kad tiek D.V., tiek R. L. girdėjo A. S. reikalavimą pasišalinti iš stovyklavietės teritorijos, tačiau tokiam reikalavimui nepakluso, jie matė D. V. agresyvius ir smurtinius veiksmus prieš A.S., tačiau nesistengė pastarojo sustabdyti ir nutraukti jo akivaizdžiai neteisėtus veiksmus. Toks nuteistųjų D.V. ir R. L. elgesys leidžia daryti išvadą, kad jie pritarė D. V. veiksmams, ir savo buvimu kartu su smurtaujančiu asmeniu, trikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. Tiek nuteistieji, tiek ir stovyklavietėje buvę asmenys, kurie bylos proceso metu buvo apklausti kaip nukentėjusieji arba liudytojai, iš esmės negalėjo nurodyti nieko konkretaus apie nuteistojo K. J. elgesį įvykio vietoje pirmo konflikto metu. Pats nuteistasis K. J. parodė, kad jis atvykęs į stovyklavietę dėl apsvaigimo nuo alkoholio jautėsi blogai, todėl tik įėjęs į stovyklavietės teritoriją atsisėdo ant suoliuko ir ten visą laiką buvo iki išvykimo, jis jokiame konflikte nedalyvavo ir konflikto aplinkybių nematė. Tokie nuteistojo K. J. parodymai byloje nepaneigti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių nuteistojo K. J. įžūlų elgesį viešoje vietoje pirmo nuteistųjų atvykimo į įvykio vietą metu. Byloje nustatyta, kad nuteistieji išvaryti iš stovyklavietės teritorijos, išvyko, tačiau netrukus (po 1-2 val.) grįžo į stovyklavietės teritoriją. Nuteistasis K. J. teigia, kad antrą kartą jis į stovyklavietę nevyko, dėl blogos savijautos liko namuose. Šią aplinkybę nurodė ir kiti nuteistieji, teigdami, kad į stovyklavietę naktį jie grįžo keturiese, K. J. nevyko. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad K. J. grįžo į stovyklavietę, nei vienas įvykio vietoje buvęs nukentėjusysis ar liudytojas neparodė, kad antrą kartą įvykio vietoje būtų matęs K. J.. Liudytojas A. S., parodžius jam atpažinti įvykio metu galimai buvusius asmenis pagal nuotraukas, K. J. neatpažino. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kad K. J. antrą kartą buvo sugrįžęs į stovyklavietę, kur kiti nuteistieji tęsė nusikalstamą veiką, kurios metu įžūliu elgesiu buvo sužaloti 7 nukentėjusieji, bei vandališkais veiksmais sugadintas 3 nukentėjusiųjų turtas - automobiliai. Tačiau kitų nuteistųjų dalyvavimas antro konflikto metu stovyklavietėje, jų įžūlus elgesys, žalojant stovyklavietėje buvusius asmenis, bei vandališki veiksmai, gadinant stovyklavietės teritorijoje buvusius automobilius, yra įrodytas aukščiau aptartų įrodymų visuma. Viešoje vietoje atliktais bendrais nuteistųjų smurto veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas 5 asmenims (M. J., R. R., D. K., S. I., V. J.) ir 3 asmenims padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai (G. K., M. K., A. B.), šias aplinkybes patvirtina objektyvūs įrodymai – Specialistų išvados. Taip pat buvo vandališkais veiksmais sugadintas G. D., A. K. ir M. Č. priklausantis turtas. Tokie veiksmai nakties metu neabejotinai šokiravo ir sujaudino stovyklavietėje buvusius asmenis, sutrikdė jų laisvalaikį, todėl tokie padariniai pripažintini realiai sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistieji R. L., D. V., D. V. ir D. G. veikė sutartinai, savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams ir nepaisant to, kokius konkrečius veiksmus pasirinko atlikti kiekvienas iš bendrininkų, jie kartu siekė bendro rezultato – sutrikdyti stovyklavietėje buvusių asmenų rimtį ir tvarką, žinojo bei suprato savo vaidmenį. Įvertinus nuteistųjų pritarimą vienas kito neteisėtiems veiksmams, darytina išvada, kad nuteistieji R. L., D. V., D. V. ir D. G. veikė bendrininkų grupe. Šiuo atveju nuteistųjų bendrininkavimą parodo kiekvieno iš jų konkliudentiniai veiksmai, kuriais jie išreiškė pritarimą vienas kito veiksmams ir patys, kaip vykdytojai, dalyvavo realizuojant tą patį nusikalstamą ketinimą (viešosios tvarkos pažeidimą).

8831. Nagrinėjamoje byloje pačių nuteistųjų parodymais, taip pat nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais nustatyta, kad nuteistieji D. V., D. V. ir D. G. įvykio vietoje buvo neblaivūs, tačiau minėta, byloje nėra objektyvių duomenų apie nuteistojo R. L. apsvaigimą nuo alkoholio. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta aplinkybė, kad R. L. viešosios tvarkos pažeidimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neatitinka bylos aplinkybių, todėl ši aplinkybė iš nuosprendžio nustatomosios dalies šalintina ir skundžiamas teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl teismo išvadų neatitiko faktinėms bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu).

8932. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistųjų R. L., D. V., D. V. ir D. G. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl jie pagrįstai nuteisti už šios nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupe ir jiems teisingai taikytas baudžiamasis įstatymas.

90Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kad K. J. padarė veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, todėl nuteistojo K. J. apeliacinis skundas tenkintinas ir jam priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

91Dėl R. L., D. V. ir D. V. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą

9233. Nagrinėjamoje byloje R. L., D. V. ir D. V. nuteisti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė sveiktą ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t.y. 2011-08-30 laikotarpyje nuo 2.20 val. iki 3.20 val., bendrais tyčiniais veiksmais, stovyklavietės ( - ) lauko tualete, be jokios priežasties, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo L. A. atžvilgiu: D. V. pirmam sudavus ne mažiau du smūgius kumščiu nukentėjusiajam L. A. į galvos sritį, D. V. sudavus ne mažiau du smūgius nukentėjusiajam L. A. į įvairias kūno vietas ir R. L. sudavus vieną smūgį metaline lazda nukentėjusiajam L. A. į kairiąją galvos pusę, ko pasėkoje nuo suduoto smūgio metaline lazda nukentėjusysis L. A. nukrito ant grindų, po ko D. ir D. V. su R. L. kojomis spardė gulintį nukentėjusįjį L. A. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais padarė L. A., nubrozdinimą nugaros dešinėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, kairiojo smilkinkaulio lūžį, pereinantį į vidurinės daubos kairę pusę su kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje, taip bendrais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

9334. Nuteistieji R. L., D. V. ir D. V. neigia naudoję fizinį smurtą prieš L. A. ir jam padarę sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl prašo juos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti. Toks nuteistųjų D. V. ir D. V. prašymas tenkintinas, o nuteistojo R. L. prašymas atmestinas.

9435. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis specialisto išvada. Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine tyčia ir netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 ir 3 dalis). Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-62/2014).

9536. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424/2012). Teismų praktikoje yra ir tokie atvejai, kai už vieno sužalojimo padarymą atsako keli asmenys. Tačiau tokie atvejai galimi tik teismui nustačius kelių asmenų nusikalstamą bendrininkavimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, kuriai padaryti sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-114/2012, 2K-295/2012).

9637. Nagrinėjamoje byloje objektyviai, remiantis specialisto išvada, nustatyta, kad viešoje vietoje vykusių muštynių metu nukentėjusiajam L. A. buvo padarytas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš specialisto išvados Nr. G 1478/11(04) matyti, kad L. A. buvo nustatytas nubrozdinimas nugaros dešinėje pusėje, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir kairio smilkinkaulio lūžis, pereinantis į vidurinės daubos kairę pusę su kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje pusėje, kuris vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminiu poveikiu pasėkoje į galvos sritį. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais) (1 t. b. l. 212). Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas Gregoire A. C. apie L. A. padaryto galvos sužalojimo mechanizmą paaiškino, kad kairiojo smilkinkaulio lūžis atsirado dėl smūgio į kairę galvos pusę. Tokį sužalojimą galima buvo padaryti vienu smūgiu, bet galėjo būti padaryta ir daugiau smūgių į tą vietą. Toks sužalojimas galėjo būti padarytas buku daiktu, tai galėjo būti lazda, kumštis, koja, strypas ir pan. Galvos kairėje pusėje yra du sužalojimai: lūžis ir kraujosruva, kurie vienas su kitu susiję (6 t. b. l. 67-68 b. l.). Ekspertui teisme nurodžius, kad iš kompiuterinės tomografijos duomenų galima pasakyti, kiek smūgių buvo padaryta į galvos sritį, pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti galimą smūgių skaičių galvos srityje, paskyrė papildomą teismo medicinos ekspertizę. Atlikus papildomą teismo medicinos ekspertizę, remiantis gydytojo radiologo konsultacine išvada, buvo konstatuota, kad pakitimai – kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kairio smilkinio srityje, kairio smilkinkaulio žvyno linijinis lūžis, nusileidžiantis į vidurinės daubos (kaukolės pamato) kairę pusę; kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje – galėjo būti padaryti vieno (ar daugiau) trauminio (-ių) poveikio (-ių) į kairio smilkinio sitį (6 t. b.l. 77-79). Taigi pirminė eksperto išvada dėl nukentėjusiajam L. A. padaryto sužalojimo mechanizmo iš esmės liko nepakitusi. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant išsamiai ištirti nukentėjusiajam L. A. padaryto galvos sužalojimo mechanizmą, nes ši aplinkybė yra esminė sprendžiant nuteistųjų kaltumo klausimą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, apklausė teismo medicinos ekspertą J. R.. Apeliacinės instancijos teisme teismo medicinos ekspertas J. R., susipažinęs su byloje esančiomis ekspertų išvadomis, paaiškino, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes L. A. sužalojimas kairiojo smilkinio srityje, t.y. kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, kairiojo smilkinkaulio lūžis ir kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu – kietu buku daiktu. Ekspertas, paaiškino, kad pirmosios instancijos teisme eksperto duotas atsakymas, kad L. A. sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas daugiau nei vieno smūgio į galvą pasėkoje, yra tik teorinė prielaida ir tokį eksperto atsakymą lėmė jam užduoto klausimo kontekstas. Eksperto J. R. teigimu, pagal L. A. nustatytą galvos sužalojimo pobūdį ir kitus duomenis, L. A. galvos sužalojimas buvo padarytas vienu smūgiu.

9738. Nukentėjusysis L. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis buvo sumuštas stovyklavietės ( - ) teritorijoje esančiame lauko tualete, jį mušė trys asmenys: D. V., kurį jis pažinojo iš matymo ir atpažino pagal jo nuotrauką (1 t. b. l. 184-186) – sudavė jam smūgius rankomis ir spardė kojomis, R. L. – metaline lazda trenkė į kairę galvos pusę ir D. V. – sudavė smūgius rankomis bei spardė kojomis, pastaruosius du asmenis nukentėjusysis atpažino pagal nuotraukas. Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusiajam L. A. buvo pateiktos 4 asmenų nuotraukos, iš jų nukentėjusysis atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 2, kurioje yra R. L. nuotrauka, nurodydamas, kad šis vaikinas tualeto patalpose, smogė jam 1 kartą metaline lazda į kairiąją galvos pusę ir po šio smūgio jis nugriuvo ant grindų (1 t. b. l. 187-189). Taip pat nukentėjusysis iš jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų atpažino D. V., kaip asmenį, kartu su kitais dviem vaikinais įbėgusį į tualeto patalpas ir jį mušusį kumščiais ir spardžiusį kojomis (1 t. b. l. 190-192). Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantai yra teisūs, apeliaciniuose skunduose teigdami, kad asmens parodymo atpažinimo protokoluose nėra nurodyta pagal kokias žymes ar ypatybes nukentėjusysis juos atpažino, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste šis pažeidimas nevertintinas kaip grubus BPK pažeidimas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys negali būti įrodymais. Nustačius, kad, renkant duomenis, buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-328/2008, 2K-430/2011, 2K-493/2011, 2K–121/2014). Nagrinėjamoje byloje pagrindinis įrodymas, kuriuo grindžiamas kaltinimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra nukentėjusiojo L. A. parodymai. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nukentėjusysis viso proceso metu vienodai ir nuosekliai teigė, kad metaline lazda į galvą jam sudavė R. L., o D. V. ir D. V. sudavė smūgius rankomis bei spardė kojomis. Nukentėjusysis L. A. tokius savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas vietą lauko tualete, kur jis buvo mušamas D. ir D. V. bei R. L. (t. 1 b. l. 203-208). Tiek nukentėjusysis L. A., tiek nuteistasis R. L. neigia pažinoję vienas kitą iki šioje byloje nagrinėjamų įvykių, todėl darytina pagrįsta išvada, kad nukentėjusysis jokio tikslo ar motyvo apkalbėti nuteistąjį neturėjo ir neturi. Nukentėjusiojo parodymus apie jam padarytą sužalojimą jo nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir kitų nukentėjusiųjų ir byloje apkaustų liudytojų parodymai. Nukentėjusysis M. J. parodė, kad jis taip pat buvo sumuštas stovyklavietės ( - ) lauko tualete, į kurį buvo atėjęs kartu su L. A.. Šio nukentėjusiojo teigimu, jį mušė du asmenys ir jis girdėjo trečio asmens balsą, jam buvo suduoti smūgiai į galvą kumščiais, pagaliu per rankas ir spirta koja į pasmakrį, smūgius į galvą jam galimai sudavė R. L.. Jį mušusiems asmenims pasišalinus iš tualeto, jis pamatė lauko tualete gulintį sumuštą L. A.. Šias aplinkybes nukentėjusysis M. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusieji A. K., liudytojai A. S., G. S., R. P., A. D. parodė matę įvykio vietoje sužalotą nukentėjusįjį L. A., kuris jiems aiškino, kad buvo sužalotas tualete.

9839. Taigi nukentėjusiojo L. A. parodymai apie jo sužalojimo aplinkybes ir jį sužalojusį asmenį, įvertinus juos aptartų bylos įrodymų kontekste (specialistų išvados, ekspertų paaiškinimai, asmens atpažinimo ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kitų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai), leidžia konstatuoti nusikalstamo įvykio – tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo faktą ir identifikuoti šią nusikalstamą veiką padariusį asmenį – R. L..

9940. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. L., be jokios priežasties, sąmoningai suduodamas nepažįstamam asmeniui lazda į galvos sritį, suvokė, kad kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad jį gali sužaloti, ir vienodai norėjo bet kurio iš padarinių atsiradimo, t.y. jis padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

10041. Byloje nustatyta, kad D. V. ir D. V. kartu su R. L. naudojo fizinį smurtą prieš L. A., tačiau D. V. ir D. V. veikoje nėra būtino objektyvaus BK 135 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymio – pavojingo veikimo, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad D. V., D. V. ir R. L. susitarimą ir bendrą tyčią sunkiai sutrikdyti sveikatą L. A.. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis L. A. buvo sunkiai sužalotas nuteistiesiems tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje bendrai vykdant kitą nusikalstamą veiką – viešosios tvarkos pažeidimą, už kurį visi nuteistieji yra nuteisti skundžiamu teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Todėl byloje nustačius, kad viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiajam L. A. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas nuo vieno konkretaus smūgio, kurį L. A. lazda sudavė R. L., teisėjų kolegija tokius R. L. veiksmus vertina kaip vykdytojo ekscesą ir sprendžia, kad už atsiradusius padarinius – L. A. padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą turi atsakyti tik R. L..

10142. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. A. sunkiai sutrikdyta sveikata dėl chuliganiškų paskatų (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė pagrįsta bylos įrodymų visuma ir neprieštarauja teismų praktikai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylos Nr. 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013). Pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdžiai matyti, kad L.A. sužalojimo motyvas buvo chuliganiškos paskatos (prieš L. A. akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu buvo panaudotas fizinis smurtas be jokios priežasties).

10243. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl L. A. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų yra kaltas R. L. ir tokia jo nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl jam baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

10344. Nuteistųjų D. V. ir D. V. veikoje nėra būtino objektyvaus BK 135 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymio – pavojingo veikimo, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, todėl jie pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintini, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 326 straipsnio 3 dalies ir 329 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais).

104Dėl bausmių rūšių ir dydžių

10545. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

10646. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK41 straipsnio 2 dalis). pagal teismų praktiką skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus šiuos reikalavimus, nė vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų neturi būti suteikiama išskirtinė prioritetinė reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-748/2007, 2K-547/2010 ir kt.).

10747. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o būtent atsižvelgti į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

10848. Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų; už viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnio 1 dalis) – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą arba areštą arba laisvė atėmimą iki 2 metų.

10949. Nagrinėjamoje byloje nuteistiesiems R. L., D. G., D. V. ir D. V. už viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnio 1 dalis) parinkta laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, atsižvelgė į tai, kad šis nusikaltimas yra tyčinis, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nustatyta dvi nuteitųjų D. G., D. V. ir D. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe ir nusikalstamą veiką šie nuteistieji padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui), nuteistojo R. L. atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji D. G., D. V. ir D. V. ankščiau neteisti, o R. L. – teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (pagal BK 284 straipsnio 1 dalį). Nuteistieji D. V. ir D. V. ir R. L. bausti administracine tvarka, o D. G. administracine tvarka nebaustas. Visi nuteistieji dirba, darbdavių charakterizuojami teigiamai.

11050. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistiesiems parinktos bausmės ryšys ir nustatyti bausmių dydžiai yra teisingi ir jų parinkimas pakankamai motyvuotas. Nors nuteistieji D. G., D. V. ir D. V. ankščiau neteisti, todėl pagal BK 55 straipsnio nuostatas tokiems asmenims už nesunkų tyčinį nusikaltimą paprastai skiria su laisvės atėmimo nesusijusias bausmes, tačiau šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytus nuteistųjų veiksmus, jų pobūdį, bendrais tyčiniais veiksmais padarytą žalą kitų žmonių sveikatai (nežymiai sutrikdė sveikatą M. K., G. K., A. B., L. A., sukėlė fizinį skausmą R. R., D. K., S. I. ir V. J., M. J.) ir turtui (apgadino nukentėjusiesiems G. D., A. K. ir M. Č. priklausančius automobilius), pripažįsta, kad nuteistiesiems D. G., D. V. ir D. V. pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

11151. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bei atsižvelgdama į tai, kad D. V. ir D. V. išteisintini dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo L. A., taip pat, kad byloje nėra duomenų, kad D. V. ir D. V. po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo būtų pažeidęs įstatymus, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog D. V. ir D. V. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl yra pagrindas jiems taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, bei tai, kad D. V. ir D. V. yra jauno, darbingo amžiaus, jiems skirtini įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose, – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą bei BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos pareigos ir baudžiamojo poveikio priemonė ribos D. V. ir D. V. elgesį, sudarys prielaidas siekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

11252. Nuteistajam R. L. už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 2 dalis) paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri mažesnė už BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kuris yra 7 metai. R. L. įvykdytas BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia, šio nusikaltimo pasekmės – sunkiai sutrikdyta žmogui sveikata. Nustatytas vienas sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantys požymis: chuliganiškos paskatos. Darant šią nusikalstamą veiką nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. L. anksčiau teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į išvardintas ir skundžiamame teismo nuosprendyje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. L. už jo įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte paskirta bausmė yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

11353. Nuteistajam R. L. paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktuose numatytas bausmių bendrinimo taisykles, nes nusikalstamai, labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

11454. Nuteistojo R. L. prašymas jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nesvarstomas, nes asmeniui, nuteistam už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidėtas.

115Dėl civilinių ieškinių

11655. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

11756. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t.y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Teismui nustačius, kad asmeniui žala padaryta bendrais kelių kaltininkų veiksmais, taikoma solidariosios atsakomybės taisyklė, pagal kurią žalą privalo atlyginti visi ją padarę asmenys kartu (solidariai).

11857. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą; b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos; c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-489/2016).

11958. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti įCK6.250 straipsnio 2dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

12059. Nagrinėjamoje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo civilinius ieškinius pareiškė: nukentėjusieji A. B. dėl 16,33 € turėtų išlaidų vaistams (t. 1, b.l. 130-131), G. D. dėl 78,20 € turėtų išlaidų, susijusių su automobilio ,,Ford Mondeo“ remontu (priekinio stiklo keitimas) (t. 1, b.l. 237, 238), M. Č. dėl 86,89 € turėtų išlaidų, susijusių su automobilio ,,Audi A-3“ remontu (stiklo keitimas) (t. 2, b.l. 52-54) ir A. K. dėl 66,61 €turėtų išlaidų, susijusių su automobilio ,,VW Golf“ remontu (šoninio vaizdo veidrodėlio, durelių remontas) (t. 2,b.l. 37). Taip pat byloje civilinį ieškinį dėl nukentėjusiųjų A. B. gydymo 382,41 € sumai, M. K. gydymo 37,20 € sumai, G. K. gydymo 11,22 € sumai bei R. R. gydymo 25,98 € sumai pareiškė Šiaulių teritorinė ligonių kasa. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad visų civilinių ieškovų ieškiniai yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais, juos patenkino.

12160. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad minėti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos dydžio yra pagrįsti, tačiau nustačiusi, kad K. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir pripažinusi, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bendrais veiksmais įvykdė D. V., D. V., R. L. ir D. G., sprendžia, kad nukentėjusiųjų A. B., G. D. M. Č., A. K. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dalis dėl nukentėjusiųjų A. B., M. K., G. K., R. R. gydymo bendrai 456,80 € sumai priteistini solidariai iš nuteistųjų D. V., D. V., R. L. ir D. G..

12261. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas Šiaulių teritorinių ligonių kasų rašytinis dokumentas, įrodantis, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa suteikė L. A. sveikatos priežiūros paslaugas už 1633,51 € (5 640,18 litų) (3 t. b.l. 43). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad L. A. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas bendrais D. V., D. V. ir R. L. nusikalstamais veiksmais, iš visų kaltininkų solidariai Šiaulių teritorinei ligonių kasai priteisė 1633,51 €. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažindama, kad byloje įrodyta, kad Šiaulių teritorinės ligonių kasos dėl L. A. gydymo patyrė 1 633,51 € turtinę žalą, tačiau nustačiusi, kad sunkų sveikatos sutrikdymą L. A. padarė vienas R. L., sprendžia, kad 1 633,51 € suma už L. A. gydymą priteistina iš kaltininko R. L..

12362. Nagrinėjamoje byloje civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusieji: M. K. 724,05 € sumai, A. B. 1448,10 €, A. K. 28,96 € ir L. A. 43 443 € sumai. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį patenkino visiškai, o nukentėjusiųjų M. K., A. B. ir L. A. – iš dalies ir priteisė: M. K. - 700 €, A. B. – 1300 € ir L. A. – 15 000 € neturtinei žalai atlyginti. Teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį L. A. atsižvelgia į tai, jog byloje nėra duomenų dėl liekamųjų reiškinių nukentėjusiajam L. A. po padaryto jam sunkaus sveikatos sutrikdymo, o sumažindamas neturtinės žalos dydžius M. K. ir A. B. – į teismų praktiką bylose, kai padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai.

12463. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nukentėjusiesiems M. K. ir A. B. priteistos neturtinės žalos dydžiai atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei neprieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose. Tačiau nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatavus, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų dėl K. J. kaltumo padarius viešosios tvarkos pažeidimą, todėl nukentėjusiesiems M. K. ir A. B. neturtinės žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš D. V., D. V., R. L. ir D. G..

12564. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam L. A. 15 000 € neturtinei žalai atlyginti priteista solidariai iš nuteistųjų D. V., D. V. ir R. L.. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nusprendus, kad dėl nukentėjusiajam L. A. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltas tik nuteistasis R. L., naikintinas solidariosios atsakomybės taikymas ir iš naujo spręstinas byloje L. A. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimo klausimas.

12665. Priteisiamas neturtinės žalos dydis tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus, jis kiekvienu atveju nustatomas individualiai (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-101-677/2015). Iš nukentėjusiojo L. A. civilinio ieškinio turinio (5 t. b. l. 1-3) matyti, kad nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą motyvavo tuo, kad jis dėl patirtų sužalojimų gulėjo ligoninėje, po to sekė reabilitacinis laikotarpis, teko gerti įvairius vaistus, organizmą stiprinančius vitaminus, jis nustojo sportuoti. Byloje yra Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokyklos ( - ) charakteristika apie L. A., kurioje, be kita ko, nurodoma, kad 2011 m. L. A. baigė sporto mokyklą ( - ) ir tais pačiais metais buvo pakviestas atstovauti Šiaulių miesto reprezentacinę vyrų rankinio komandą, tačiau dėl 2011 m. rugpjūtį patirtos galvos traumos nebegalėjo tęsti savo sportinės karjeros (5 t. b. l. 6). Apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis L. A. parodė, kad jis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos buvo pažemintas, dėl patirtos galvos traumos nebegali tęsti sportininko karjeros, negali dirbti sunkaus darbo, nukentėjo jo mokslai, dažnai skauda galvą, turi miego sutrikimų, kartais geria raminamuosius vaistus, lankosi pas gydytojus (5 t. b. l. 18-19). Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo L. A. nurodytos aplinkybės, taip pat byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nusikalstamos veikos pasekmės (nukentėjusiajam padarytas sunkus sveiktos sutrikdymas) be abejonės nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą ir tokia žala privalo būti atlyginta. Tačiau teisėjų kolegija, nustatydama atlygintinos neturtinės žalos konkretų dydį, atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiojo L. A. nurodytos dėl galvos sužalojimo patirtos pasekmės (nuolatiniai galvos skausmai ir gydymasis, vaistų vartojimas, negalėjimas sunkiai dirbti ir sportuoti) grindžiamos tik nukentėjusiojo parodymais. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajam L. A. dėl 2011 m. patirtos galvos traumos būtų nustatytas sumažinto darbingumo ar nustatytas neįgalumo lygis. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje surinktus duomenis, ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiojo L.A. prašomą priteisti neturtinės žalos dydį mažina iki 7 000 €. Tokiu būdu iš dalies tenkinamas nuteistojo R. L. apeliacinis skundas.

12766. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

12867. Apibendrinant, tai kas išdėstyta, nuteistojo K. J. apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistųjų D. V., D. V. ir R. L. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmetamas.

129Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

130Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalis dėl K. J. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir D. V. bei D. V. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

131K. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

132D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

133D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

134Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai išspęstų civilinių ieškinių pakeisti:

135Pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies nuorodą, kad R. L. viešosios tvarkos pažeidimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

136D. V. ir D. V. panaikinti Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 ir 2 punktų taikymą ir bausmių subendrinimą.

137D. V. taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8 punktus, BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir bausmės paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant D. V. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ir atlyginti padarytą turtinę žalą.

138D. V. taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8 punktus, BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir bausmės paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant D. V. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ir atlyginti padarytą turtinę žalą.

139Bausmės vykdymo atidėjimo terminą D. V. ir D. V. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo.

140Iš D. V., D. V., R. L., D. G. solidariai priteisti nukentėjusiesiems: A. B. - 16,33 €, G. D. - 78,20 €, M. Č. - 86,89 €, A. K. - 66,61 €; Šiaulių teritorinei ligonių kasai – 456,80 € turtinei žalai atlyginti bei nukentėjusiesiems: M. K. - 700 €, A. B. – 1 300 €, A. K. 28,96 € neturtinei žalai atlyginti.

141Panaikinti solidarų turtinės žalos atlyginimą iš nuteistųjų R. L., D. V. ir D. V. Šiaulių teritorinei ligonių kasai dėl L. A. gydymo ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam L. A..

142Iš R. L. priteisti: Šiaulių teritorinei ligonių kasai 1 633,51 € turtinei žalai atlyginti už L. A. gydymą ir nukentėjusiajam L. A. 7 000 € neturtinei žalai atlyginti.

143Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

144Nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284... 4. - pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 4 metams.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos... 6. D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 7. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;... 8. - pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 4 metams.... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos... 10. R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 11. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;... 12. - pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 4 metams ir 6... 13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos... 14. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su... 15. D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: