Byla 1A-14-165/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos), teisėjų Valdimaro Bavėjano, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Audronei Rasiulienei, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai, gynėjams advokatams Linui Belevičiui, Gediminui Bukauskui, nuteistiesiems G. Č., M. K., nukentėjusiajam V. L., specialistams Jonui Balsiui, Eduardui Jankauskui, ekspertui Eduardui Vaitkevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. ir nuteistojo G. Č. gynėjo advokato Gedimino Bukausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

2M. K. nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus laisvės atėmimu 3 metams;

4- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – areštu 35 paroms;

5- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl ginklo prie ežero) areštu 50 paroms,

6- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl ginklų namuose ir automobilyje) areštu 50 paroms.

7Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

8G. Č. nuteistas:

9- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;

10- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį areštu 35 paroms.

11Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

12Iš M. K. ir G. Č. solidariai priteista: 8 243,85 Lt Valstybinei ligonių kasai V. L. gydymo išlaidoms atlyginti;

13V. L. 1 891,62 Lt turtinei ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

14Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo M. K. bei nuteistojo G. Č. gynėjo apeliacinius skundus,

Nustatė

15M. K. ir G. Č. nuteisti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus ir BK 284 straipsnio 1 dalį, už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydami visuomenės rimtį bei pažeisdami viešąją tvarką, sunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

16M. K. ir G. Č. 2010 m. liepos 31 d. apie 2.30 val. viešoje vietoje, ( - ) kaime, prie B. L. ežero esančioje miško aikštelėje, apsvaigusių nuo alkoholio bendrininkų grupėje, M. K. kartu su G. Č. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydami visuomenės rimtį bei pažeisdami viešąją tvarką, kitų žmonių akivaizdoje, G. Č. medine lazda vieną kartą sudavus V. L. į dešinę blauzdą, M. K. sudavė kumščiu V. L. į lūpą ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu šaunamuoju ginklu iš chuliganiškų paskatų bei kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu šovė į nukentėjusiojo, buvusio šalia kitų asmenų, dešinę blauzdą, po ko, pastarajam nugriuvus, M. K. rankomis ir kojomis, o G. Č. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo golfo lazdomis, rankomis ir kojomis sudavė nemažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tuo sužalojant nukentėjusiojo dešinės kojos šlaunį ir pakinklio arteriją, kas komplikavosi dešinės pakinklio arterijos tromboze, dešinės blauzdos ir pėdos ūmia išemija, dešinės blauzdos raumenų nekroze, blauzdos žaizdų supūliavimu, ir 11 bei 22 danties vainikų dalinius nulaužimus ir 21 danties vainiko kampo nuskilimą, t. y. padarė V. L. sunkų sveikatos sutrikdymą.

17Be to, M. K. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, nešiojo šaunamąjį ginklą ir šaudmenį, o būtent:

18jis 2010 m. liepos 31 d. apie 2.30 val. ( - ), prie B. L. ežero esančioje miško aikštelėje, neteisėtai, neturėdamas leidimo, nešiojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos rūšies šaunamąjį ginklą - revolverį COLT, kuris šaudo .32 (8,0 mm) kalibro 32 S&W Long Wadcutter tipo šoviniais, ir šaudmenį 32 (8,0 mm) kalibro 32 S&W Long Wadcutter, kurį panaudojo V. L. sveikatos sutrikdymui.

19Be to, M. K. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dar ir už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaudmenis, o būtent:

20jis nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos iki paėmimo 2010 m. rugpjūčio 18 d. 8 val. vykusios kratos metu, savo namuose, esančiuose ( - ), laikė šaudmenis - šešis šratus ir šešis 9 mm kalibro garsinius šovinius, pagamintus pramoniniu būdu, kurie yra tinkami šaudyti revolveriu ME 38 Compact-G Nr. ( - ), ir kurie yra vertinami kaip savadarbiai šaudmenys, kuriuos iššovus sviedinių kinetinė energija ženkliai viršija D kategorijos šaunamųjų ginklų šaudmenims nustatytą 7,5 J ribą.

21Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2012-04-05 nuosprendžio dalį jo nuteisimo dalyje panaikinti ir jį pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, 284 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį („epizodas dėl ginklų prie ežero”) išteisinti neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį („epizodas dėl ginklų namuose ir automobilyje”) - išteisinti, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

22Apelianto manymu, skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, analizuodamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl teismo išvados neatitinka bylos aplinkybėms, be to, teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas bei padarė esminius BPK pažeidimus.

23Apelianto įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punkte, jis su G. Č. įvykdė bendrininkų grupe.

24Byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog G. Č. įvykio metu jokio šaunamojo ginklo neturėjo, į V. L. nešovė, tarp jo (apelianto) ir G. Č. nebuvo jokio susitarimo žaloti V. L. ar kitus asmenis, todėl nėra nei subjektyviųjų, nei objektyviųjų bendrininkavimo požymių. Todėl G. Č. negalėjo būti nuteistas už V. L. sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris buvo pabaigtas dar prieš jam įsijungiant į konfliktą (pagal teismo konstatuotas aplinkybes), o jis (apeliantas) negalėjo būti nuteistas už V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, kadangi dantų pažeidimai buvo padaryti suduodant vieną smūgį lazda, o jis šio smūgio nesudavė. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje pats teismas konstatavo, jog išankstinio susitarimo nusikalstamų tikslų įgyvendinimui nebuvo, t. y. nėra būtinojo subjektyviojo bendrininkavimo požymio. Teismas, konstatavęs, jog nebuvo jokio išankstinio susitarimo ar prisijungimo prie nusikaltimo darymo dar iki jam pasibaigiant, negalėjo nei jo (apelianto), nei G. Č. veikų kvalifikuoti kaip įvykdytų bendrininkų grupe. Teismas, konstatuodamas, jog sveikatos sutrikdymą V. L. jis (apeliantas) ir G. Č. padarė veikdami bendrininkų grupe, padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas.

25Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismo išvados, jog jis 2010-07-31 disponavo nenustatytu revolveriu „Colt“ ir iš jo šovė į nukentėjusįjį V. L., nepagrįstos byloje ištirtais įrodymais bei prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

26Teismo išvada, jog šūvius į V. L. paleido būtent jis (apeliantas), nepagrįsta patikimais įrodymais. Jo kaltė grindžiama nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiojo V. L., liudytojų V. L. ir M. R. parodymais bei pažeidžiant BPK normas atliktais parodymo atpažinti protokolais.

27Nukentėjusysis V. L. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog matė kaip M. K. išsitraukė ginklą, iššovė 1-2 šūvius į orą, vėliau kelis šūvius palei kojas, jie abu susikibo, pargriuvo, susimušė. M. K. į jį šaudė iš 2-3 m atstumo. Tačiau tokie nukentėjusiojo parodymai negali būti vertinami kaip nuoseklūs ir patikimi, nes jie iš esmės prieštarauja kitų įvykį stebėjusių asmenų parodymams ir kitoms objektyvioms aplinkybėms. Liudytojas V. L. (nukentėjusiojo brolis) teisminio nagrinėjimo parodė, jog konflikto metu M. K. rankose turėjo ginklą, iš jo šovė 1-2 šūvius į orą, ir po to, kai M. K. iššovė į orą, su juo susimušė V.. M. K. su V. mušėsi stovėdami rankomis, po to abu pargriuvo. Liudytojas nematė, kad M. K. būtų šovęs į nukentėjusiojo pusę, ar kad būtų paleidęs kokius nors šūvių be šūvių į orą. Apeliantas pažymi, kad liudytojas V. L. tiek prieš jam susikimbant su V. L., tiek jiems tarpusavyje mušantis, buvo visai šalia, todėl, jeigu jis būtų šaudęs į nukentėjusįjį, liudytojas būtų tai matęs ir būtų girdėjęs šūvius. Tačiau jis kategoriškai parodė, kad apeliantas iššovė tik 1-2 šūvius į orą ir jokių šūvių į kojas nebuvo, jis daugiau šūvių garsų tuo metu negirdėjo. Nukentėjusiojo parodymus paneigia ir liudytojo V. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino teisme, ir nurodė, jog į gulintį nukentėjusįjį šovė ketvirtasis nenustatytas asmuo. V. L. 2010-08-10 parodymo atpažinti protokole nurodė, jog jis atpažino M. K. kaip asmenį, kuris buvo su pistoletu, kol V. dar buvo neperšautas. 2010-08-26 parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad V. L. atpažino M. K. kaip asmenį, kuris mušė V., tačiau nėra nieko nurodyta apie ginklą. 2010-08-26 akistatos metu V. L. nurodė, kad jis negali pasakyti ar M. K. turėjo ginklą ar lazdą. Liudytoja M. R. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog ji nematė su kuo mušėsi V. ir kategoriškai nurodė, kad nematė ar M. K. peršovė V. koją. M. K. ji „gyvai“ neatpažino, nežino ar būtent jis šaudė į V.. Liudytoja kategoriškai parodė, jog neatpažintų asmens, kuris šaudė. Iš nuotraukų M. K. jai pasirodė kažkur matytas, bet gyvai jo neatpažino. Ikiteisminio tyrimo metu 2010-08-11 liudytoja paaiškino, jog nepažįstamas vaikinas į V. šovė jau po muštynių, kai visi išsibėgiojo, pataikė į dešinę koją, ir V. iš karto suklupo. Tačiau šie liudytojos parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, be to, pagarsinus minėtus liudytojos parodymus teisme, ji negalėjo jų patvirtinti. Todėl, apelianto manymu, liudytojos M. R. parodymai nepatvirtina jam pateikto kaltinimo. Nei vienas kitas byloje apklaustas liudytojas nenurodė matęs pas apeliantą kokį nors ginklą, ar jį šaudžius, ar besimušant su V. L.. Todėl be nukentėjusiojo V. L. ir liudytojo V. L. prieštaringų parodymų byloje jokių įrodymų, jog būtent jis šaudė į nukentėjusiojo pusę, nėra. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis ir jo brolis yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, be to, jų parodymai esmingai prieštarauja tiek tarpusavyje, tiek kitiems bylos duomenims. Todėl apeliantas mano, kad byloje nėra nei vieno nešališko ir objektyvaus įrodymų šaltinio, kuris pagristų, jog būtent jo paleistas šūvis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą V. L..

28Apeliantas nesutinka su teismo skundžiamame nuosprendyje nurodyta išvada, jog nėra esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir teigia, kad nukentėjusiojo V. L., liudytojų V. L. ir M. R. parodymų prieštaravimai yra esminiai, ir tokiais prieštaringais ir nenuosekliais įrodymais, nesant kitų neabejotinų kaltės įrodymų, apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima.

29Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu atpažinimai buvo atlikti iš esmės pažeidžiant BPK įtvirtintą parodymo atpažinti atlikimo tvarką, dėl ko parodymo atpažinti protokolai negali būti vertinami kaip leistini ir patikimi įrodymai. Atliekant atpažinimą nesilaikyta BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 195 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

302010-08-13 apklausos metu V. L. parodė, jog vaikinas, kuris į jį šaudė, buvo žemesnis nei jis (t.y. žemesnis nei 190 cm), ovalaus veido, daugiau jokių individualių požymių, pagal kuriuos galėtų atpažinti, jis apklausos metu nenurodė. Šie du požymiai - mažesnis nei 190 cm ūgis ir veido ovalumas - nėra individualūs požymiai, jie yra būdingi daugeliui asmenų. 2010-08-13 parodymo atpažinti metu V. L. nurodė, kad atpažįsta Nr. 4 pažymėtą nuotrauką, t. y. M. K., o 2010-11-23 nukentėjusysis „gyvai“ atpažino M. K., tačiau nei viename iš parodymų atpažinti protokolų nėra nurodyta nei vieno požymio, pagal kuriuos apeliantas buvo atpažintas. Teisme nukentėjusysis parodė, kad apelianto nuotraukos jam buvo parodytos kelis kartus: ligoninėje, darant parodymą atpažinti, ir policijos komisariate, prieš parodant asmenis atpažinti gyvai, tačiau tą kartą jam nedavė pasirašyti protokolo ir nefotografavo. Apelianto manymu, nuotraukų neoficialus parodymas prieš atliekant parodymą atpažinti, to nefiksuojant procesiniuose dokumentuose, taip pat turi būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, eliminuojantis galimybę remtis parodymo atpažinti rezultatais kaip patikimais įrodymais. Apeliantas pastebi, kad nukentėjusysis pirmą kartą buvo apklaustas jau praėjus 13 dienų po įvykio, todėl nebuvo jokių kliūčių išsamiai apklausti apie užpuolikų požymius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra akcentavęs, jog esminis parodymo atpažinti teisėtumo kriterijus yra ar atpažįstantysis prieš šį veiksmą buvo tinkamai apklaustas apie požymius, pagal kuriuos jis gali atpažinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-328/2008). Be to, V. L. ligoninėje buvo apklaustas ir parodymas atpažinti padarytas 2010-08-13, t.y. jau po to, kai 2010-08-10 visiems jo kompanijos asmenims nuotraukos buvo parodytos PK, nukentėjusiajam nuotraukos buvo pateiktos su ta pačia numeracija, todėl nukentėjusysis galėjo žinoti kuriais numeriais pažymėtus asmenis atpažino kiti jo kompanijos asmenys. Kadangi parodymo atpažinti protokolai yra esminiai bylos įrodymai, jais tiesiogiai grindžiamas kaltinimas, todėl pats atpažinimo faktas neturi kelti jokių abejonių dėl jo patikimumo, nes netinkamas šio veiksmo rezultatų leistinumo vertinimas iš esmės pažeistų kaltinamųjų teises bei sutrukdytų teismui priimti teisėta bei pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis apeliantą galėjo matyti tik tamsoje, trumpą laikotarpį, stresinėje situacijoje, taip pat į tai, jog jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, atpažinimo procedūrą ir jos užfiksuoti rezultatai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, ir šios abejonės nėra pašalintos. Todėl nukentėjusiojo V. L. parodymo atpažinti protokolai yra niekiniai įrodomąja prasme ir jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.

31Liudytojo V. L. apklausos protokoluose bei parodymo atpažinti protokoluose taip pat nėra nurodyta jokių individualių požymių, pagal kuriuos jis galėtų atpažinti ir atpažino apeliantą, todėl šie parodymo atpažinti protokolai taip pat neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo. Nors 2010-08-11 parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokole nurodyta, jog liudytoja M. R. atpažino M. K. kaip šovusį į V., tačiau 2010-08-26 parodymo atpažinti „gyvai“ metu M. R. apelianto neatpažino ir tai patvirtino apklausta teisiamajame posėdyje.

32Apelianto teigimu, esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai buvo padaryti parodant asmenis atpažinti ir kitiems liudytojams, dėl ko gauti duomenys negali būti vertinami kaip leistinas ir patikimas įrodymų šaltinis ir visi parodymo atpažinti protokolai yra niekiniai įrodomąja prasme. Įvykio naktį į policijos komisariatą buvo atgabenti asmenys, kurie prie ežero buvo bendroje kompanijoje su V. L. – G. S., P. L., L. G., E. S., D. P., V. J. bei tiktai du asmenys iš kitos kompanijos - G. Č. ir jis (apeliantas). Jie visi buvo bendroje patalpoje, vieni kitus matė, tarpusavyje bendravo, apsižodžiavo. Tai patvirtina visų aukščiau nurodytų asmenų parodymai. Jau vėliau G. S., P. L., E. S., V. J., A. J., L. G., D. P. buvo parodytos atpažinti jo (apelianto) ir G. Č. nuotraukos, tačiau visi šie atpažinimai procesine prasme yra niekiniai, nes visi anksčiau paminėti asmenys jį (apeliantą) ir G. Č. matė PK patalpose jau po įvykio ir dar prieš parodant atpažinti, todėl juos ir atpažino kaip matytus PK, bet ne kaip kokius nors veiksmus atlikusius įvykio metu. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad visi paminėti asmenys iš nukentėjusiojo kompanijos atpažinimui atlikti buvo sukviesti į ta pati PK, visi sėdėjo toje pačioje patalpoje ir išėję vieni kitiems pasakydavo kokias nuotraukas atpažino. Tarp atskirų parodymų atpažinti laiko tarpas buvo 5 min., visiems asmenims buvo parodytos ta pačia tvarka sunumeruotos nuotraukos, todėl visi ir atpažino tais pačiais numeriais pažymėtas nuotraukas. Be to, visi atpažįstantieji nebuvo apklausti apie požymius, pagal kuriuos galėtų atpažinti asmenis, tokių duomenų nėra nurodyta parodymo atpažinti protokoluose, o tai yra esminiai BPK pažeidimai. Be to, net nepaisant padarytų BPK pažeidimų, nei vienas asmuo nepatvirtino nukentėjusiojo parodymų, jog apeliantas šaudė, nors dalis šių asmenų buvo šalia nukentėjusiojo muštynių metu. Liudytojai D. P., P. L., E. S., V. J., G. S. atpažino apeliantą kaip PK patalpose matytą asmenį, liudytojas A. J. - kaip asmenį, kuris sudavė V. L. smūgį į veidą, o liudytojas L. G. - kaip asmenį, kuris siūlė konfliktą išspręsti taikiai. Liudytojas E. S. 2011-12-28 teismo posėdžio metu nurodė, jog 95 proc. tikimybe atpažino, kad šaudė G. Č..

33Apeliantas pažymi, kad visi nurodyti procesiniai pažeidimai buvo akcentuoti ir pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas nuosprendyje šiuos pažeidimus įvertino kaip gynybos poziciją, ir tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalyje įtvirtintas įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles. Tokie pažeidimai sukliudė teismui byloje priimti teisėtą ir pagrįstą spendimą.

34Apelianto manymu, teismo išvada, jog kiti asmenys ginklo neturėjo ir į V. L. šaudė vienintelis apeliantas, akivaizdžiai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisminio nagrinėjimo ištirtiems bylos įrodymams. Apelianto teigimu, ištirti bylos įrodymai leidžia kategoriškai teigti, jog muštynių metu šaunamuosius ar dujinius ginklus turėjo ne mažiau kaip trys asmenys. Šią aplinkybę tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisme patvirtino liudytojai G. S. ir L. G., E. S., D. P., V. J., A. J., kurie parodė, kad šaudė ne vienas asmuo, šaudė keliose skirtingose vietose, liudytojas V. L., kuris kategoriškai nurodė, jog šaudė tikrai ne vienas asmuo, jis tikrai matė du ginklus bei apibūdino jų išvaizdą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad visi liudytojai, kurie teigia buvus kelis šaunamuosius ginklus, buvo iš nukentėjusiojo kompanijos, todėl teismui nėra pagrindo abejoti, jog jie duoda neteisingus parodymus siekdami padėti nuteistiesiems. Be to, liudytojai V. J. ir A. J. nurodė, jog ginklus turėjo konkretūs konflikte dalyvavę asmenys - A. Ž. ar V. Ž.. Tačiau V. Ž. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme apklaustas nebuvo. A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, tačiau su juo nebuvo atliktos akistatos, jis nebuvo parodytas atpažinti „gyvai“. Proceso metu nebuvo nustatyta ar šie asmenys disponavo ginklais, šie asmenys nebuvo sulaikyti įvykio vietoje ir apieškoti, nebuvo apžiūrėti jų automobiliai. Apelianto manymu, teismas privalėjo nustatyti, kokie konkretūs asmenys kokius ginklus turėjo, kas turėjo revolverį „Colt“ ir kas paleido šūvius į V. L., nes tai yra byloje įrodinėtinos aplinkybės, sudarančios nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, tačiau teismas šių aplinkybių nenustatė, todėl byloje neįrodyta, kas paleido šūvį į nukentėjusįjį.

35Apeliantas teigia, jog teisminio nagrinėjimo metu jis logiškai ir nuosekliai paaiškino, jog įvykio metu turėjo revolverį, kuris buvo rastas jo namuose kratos metu, t. y. revolverį „ME 38 Compact-G“, tačiau šis revolveris pritaikytas šaudyti tik garsiniais ar guminiais šoviniais. Jis parodė, jog iššovė tik kelis šūvius į orą, ką patvirtina liudytojo V. L. parodymai, kuris yra nukentėjusiojo brolis ir nėra suinteresuotas duoti jam naudingus parodymus. Nukentėjusysis skausmą pajuto ne tuo metu, kai jis (apeliantas) šaudė, o vėliau, jam jau atsitraukęs nuo apelianto. Šie duomenys, apelianto manymu, rodo, jog nukentėjusiajam atsitraukus apie 15 metrų nuo vietos, kur jie susimušė, aplinkui toliau vykstant masinėms muštynėms ir nenustatytiems asmenims šaudant, jį galėjo užkliudyti kulka, paleista kito asmens. Teismas šiuos jo parodymus įvertino kritiškai kaip „gynybos poziciją“ vien dėl tos priežasties, jog ikiteisminio tyrimo metu jis neigė turėjęs ginklą, skirtą šaudyti dujiniais ir guminiais šoviniais. Jis teisme logiškai paaiškino, jog tyrimo metu parodymų apie ginklo turėjimą nedavė, nes jautė ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų šališkumą. Apeliantas mano, kad jo parodymai turi būti vertinami vadovaujantis tokiomis pat taisyklėmis kaip ir visi kiti įrodymai, nes kaltinamojo parodymai neturi nei pranašumo kitų įrodymų atžvilgiu, nei negali būti vertinami kaip turintys mažesnę įrodomąją galią. Jo parodymai apie tai, jog įvykio metu turėjo revolverį „ME 38 Compact-G“, kuris buvo rastas kratos metu, nėra paneigti, atvirkščiai, juos patvirtina objektyvūs bylos įrodymai. Priešingai, jokie bylos įrodymai neįrodo, kad jis yra turėjęs revolverį „Colt“, iš kurio paleista kulka pataikė nukentėjusiajam į koją. Kratos protokolas, specialistų išvados, liudytojo V. L. parodymai, kuriuose jis apibūdino apelianto turėtą revolverį, įrodo, jog jis disponavo revolveriu „ME 38 Compact-G“, tačiau V. L. buvo sužalotas ne iš šio ginklo. Jis iš karto po įvykio buvo pristatytas į PK, pas jį revolverio ,,Colt“ nebuvo, niekas iš asmenų nėra matęs pas jį tokio ginklo.

36Byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų turėjęs būtent revolverį „Colt“, todėl teismo išvada, kad jis įvykio metu disponavo revolveriu „Colt“ tik prielaida, o prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį negalima. Apelianto manymu, teismui nenustačius, jog jis disponavo tokiu šaunamuoju ginklu, iš kurio buvo paleisti šūviai į V. L., jam negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo bei dėl neteisėto disponavimo revolveriu „Colt“.

37Be to, apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo šališki. Nurodo, kad byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad jis 2010 m. liepos 31 d. naktį vykusio konflikto metu buvo sumuštas ir jam buvo padaryti sveikatos sutrikdymai. Tai patvirtino liudytojų M. K., A. J., L. S., E. M. parodymai. Sužalojimai paakyje akivaizdžiai matosi ir iš byloje esančios nuotraukos, darytos policijoje. Taip pat konflikto metu buvo apgadinti jų kompanijos automobiliai. Iš 2011-04-14 tyrėjo D. M. tarnybinio pranešimo matyti, jog įvykio naktį automobiliai buvo fotografuojami, tačiau dėl neva techninių kliūčių nuotraukų neišliko. G. Č. apklaustas kaip liudytojas 2010-08-04, nurodė, kad buvo sugadintas jo automobilis, kad jis gali atpažinti automobilį sugadinusi asmenį. Jis (apeliantas) apklaustas liudytoju 2010-08-04 taip pat nurodė, kad jam buvo suduoti smūgiai į veidą, kad buvo suspardytas. Tačiau į šiuos pranešimus apie kitų asmenų padarytas veikas policijos pareigūnai nereagavo ir nepriėmė jokių BPK 166-168 straipsniuose numatytų procesinių sprendimų. Viso ikiteisminio tyrimo metu buvo priimami tik V. L. palankūs procesiniai sprendimai. Akivaizdų pareigūnų šališkumą įrodo ir tai, kad nei jam (apeliantui), nei G. Č. nebuvo atlikti teismo medicinos tyrimai, nors jiems padaryti sužalojimai policijos pareigūnams buvo akivaizdūs. Teisminio nagrinėjimo metu išaiškėjo, jog V. L. prieš įvykį atliko praktiką ( - ) PK kaip būsimasis policijos pareigūnas. (Duomenys neskelbtini) PK dirba ribotas skaičius asmenų, ir visi jie yra tarpusavyje pažįstami bei pažįstami su praktikantais. Esant tokiai situacijai, ( - ) PK pareigūnai negalėjo atlikti ikiteisminio tyrimo byloje ir tyrimas turėjo būti perduotas kito rajono PK.

38Be to, apeliantas mano, kad buvo iš esmės pažeistos BPK nuostatos atliekant įrodymų tyrimą teisminio nagrinėjimo metu. BPK nuostatos ir teismų praktika įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų siekiant išsiaiškinti tikrąsias nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Esant prieštaravimams tarp atskirų įrodymų ir esant procesinei galimybei juos pašalinti ar patikrinti prieštaringų įrodymų patikimumą teismas ne tik gali, bet ir privalo savo iniciatyva atlikti papildomus įrodymų rinkimo veiksmus. Nukentėjusysis V. L. visą laiką kategoriškai teigė, jog į jo pusę buvo šauta iš 2-3 metrų atstumo. Specialisto išvadoje Nr. 140-(5923)-IS 1 -6010, nurodyta, kad ant V. L. kelnių rastos šūvio pėdsakų dalelės, t. y. artimo šūvio pėdsakai. Iš kriminalistinės literatūros žinoma, jog šaunant iš daugumos trumpavamzdžių šaunamųjų ginklų artimo šūvio pėdsakai pasireiškia tik tuomet, jei ginklo laibgalis nuo objekto, į kurį pataikė kulka, yra nutolęs ne daugiau kaip 0.7 m - 1 m atstumu. Apelianto manymu, esant tokioms prieštaringoms aplinkybėms, teismas privalėjo į teismo posėdį kvieti specialistą balistą arba pavesti atlikti objektų tyrimą ar paskirti teismo ekspertizę. Apelianto manymu, būtinų proceso veiksmų neatlikimas vertintinas kaip esminis BPK pažeidimas.

39Apelianto manymu, skundžiamas teismo nuosprendis neatitinka BPK 301-307 straipsniuose nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo imperatyvių reikalavimų. Skundžiamo nuosprendžio atskirose dalyse nurodytos teismo konstatuotos faktinės aplinkybės bei padarytos išvados iš esmės skiriasi, yra prieštaringos, nėra aišku už kokias konkrečias veikas jis buvo nuteistas.

40Skundžiamo nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog sunkų sveikatos sutrikdymą V. L. įvykdė M. K. ir G. Č. veikdami apsvaigusių nuo alkoholio bendrininkų grupe, tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodyta, jog byloje nustatyta, jog vyko masinės muštynės, išankstinio susitarimo nusikalstamų tikslų įgyvendinimui nebuvo, todėl, teismo nuomone, netikslinga atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupėje. Taigi teismas konstatavo, jog nebuvo išankstinio susitarimo, taigi negalėjo būti nustatyta ir jokia bendrininkavimo forma.

41Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje (16 lape) nurodyta, jog krata automobilyje „BMW 330”, v/n ( - ) kurios metu buvo rastas revolveris „Alfa model 640” su šaudmenimis, buvo neteisėta, todėl kratos rezultatai nelaikytini tinkamais įrodymais, ir kaltinimas šioje dalyje M. K. yra šalinamas, tačiau nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje nėra nurodyta, jog teismas būtų nustatęs, kad jis įvykdė šį nusikaltimą. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog apeliantas pripažįstamas kaltu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (epizode dėl ginklų namuose ir automobilyje) (apeliantas klaidingai apeliaciniame skunde nurodė BK straipsnį, turi būti BK 253 straipsnio 1 dalis), tačiau kratos metu jo gyvenamojoje vietoje buvo rasti savadarbiai šaudmenys, ginklo, kuris būtų pripažintas šaunamuoju, nebuvo rasta, tuo tarpu automobilio krata buvo atlikta neteisėtai, todėl jis nuosprendžio rezoliucine dalimi yra nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri nėra nurodyta nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje ir dėl kurios jis turėjo būti išteisintas.

42Apeliantas pažymi, jog 2010-08-18 kratos metu bute, esančiame ( - ), buvo rasti ir paimti šeši šratai ir šeši garsiniai šoviniai, kurie specialisto išvadoje buvo įvertinti kaip šaudmenys. Tai, jog jis padarė šią veiką, nurodyta ir skundžiamo nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje jis už šios nusikalstamos veikos padarymą nėra nuteistas, jis yra pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalyje epizode dėl ginklų namuose ir automobilyje. Šaudmenys ir šaunamieji ginklai yra alternatyvūs veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje (apeliantas klaidingai apeliaciniame skunde nurodė BK straipsnį, turi būti BK 253 straipsnio 1 dalis), objektyvieji požymiai, bet yra skirtingi nusikaltimo dalykai. Tačiau pagal rezoliucinės dalies formuluotę jis nėra nuteistas už neteisėtą disponavimą šaudmenimis, o yra nuteistas už disponavimą šaunamaisiais ginklais, t. y. už nusikaltimą, kurio jis neįvykdė. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje turi būti panaikintas.

43Teismas, aprašydamas nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje (1 lape) nurodė, jog jis šovė į nukentėjusiojo dešinę blauzdą, tačiau specialisto išvadoje Nr. G 321/10 (14) nurodyta, kad V. L. dešinėje blauzdoje jokių sužalojimų nebuvo padaryta. Todėl jis buvo nuteistas už veiką, kuri objektyviai nebuvo įvykdyta. Be to, aprašant teismo nustatytas faktines aplinkybes, sveikatos sutrikdymo epizode nurodyta, jog M. K. į V. L. šovė iš nenustatyto šaunamojo ginklo, tuo tarpu epizode dėl šaunamojo ginklo disponavimo nurodyta, jog jis disponavo revolveriu „Colt“, kurį panaudojo sužalodamas V. L.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad analogiškos klaidos aprašant nusikaltimo padarymo aplinkybes buvo padarytos ir kaltinamajame akte, taigi teismas nuosprendyje nurodė ne tas aplinkybes, kurias betarpiškai nustatė byloje ištirtais įrodymais, o nukopijavo jas iš kaltinamojo akto.

44Apelianto nuomone, toks teismo nuosprendis neatitinka įstatyme įtvirtintų teismo nuosprendžiui keliamų imperatyvių reikalavimų. Teismo padaryti BPK 302 - 307 straipsnių reikalavimų pažeidimai turi būti vertinami kaip esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, nes jie suvaržo įstatymais garantuotas kaltinamojo teises ir trukdo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (pvz. LAT 2009-06-16 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-228/2009), todėl skundžiamas teismo nuosprendis turi būti panaikintas.

45Nuteistojo G. Č. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria G. Č. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus, ir šioje dalyje G. Č. priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

46Apeliantas mano, kad skundžiamo teismo nuosprendžio dalis, kuria G. Č. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, yra neteisėta ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo G. Č. veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus ir tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

47Teismas įvykusį konfliktą tarp dviejų jaunuolių grupių nuosprendyje suskirstė į tris etapus, nurodydamas, kad antro etapo metu nukentėjusysis V. L. buvo peršautas, kažkas jį spardė. Šio etapo, kaip ir pirmo muštynių etapo metu, kai nukentėjusiajam buvo suduota į veidą, nuteistasis G. Č. nedalyvavo. G. Č. smūgį į veidą nukentėjusiajam sudavė trečio muštynių etapo metu, kai V. L. jau buvo peršautas, sėdėjo prie automobilio, ir jokios tiesioginės ar menamos grėsmės nuteistiesiems, tuo pačiu ir G. Č., nekėlė. Apelianto manymu, tokia teismo nustatytų aplinkybių seka rodo, jog jau antro etapo metu, kai V. L. buvo peršautas ir nuėjo atokiau prie automobilio, BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose numatyta nusikalstama veika buvo baigta, kadangi kilo šiai nusikaltimo sudėčiai konstatuoti reikalingos pasekmės. Visi veiksmai, kuriuos G. Č. tariamai padarė trečio etapo metu, galėjo būti kvalifikuojami tik kaip nauja savarankiška nusikalstama veika, nesusijusi su prieš tai nukentėjusiajam padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu.

48Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp G. Č. ir nukentėjusįjį V. L. peršovusio asmens (teismas padarė išvadą, kad šovė M. K.) išankstinio susitarimo dėl nusikalstamų tikslų įgyvendinimo nebuvo. Todėl teismas, nenustatęs tokio susitarimo, negalėjo už kito asmens nukentėjusiajam sukeltą sveikatos sutrikdymą pripažinti kaltu G. Č.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam sveikata sutrikdoma dėl padarytų kūno sužalojimų visumos, tai pagal atitinkamus straipsnius atsako visi smurtą panaudoję asmenys. Tačiau, jei sveikatos sutrikdymą sukėlė atskiri kūno sužalojimai, tai už jų padarymą atsako tie asmenys, kurių padaryti sužalojimai buvo asmens sveikatos sutrikdymo priežastis (2008-10-07 kasacinė nutartis Nr.2K-307/2008). Specialisto išvadoje Nr. G 321/10 (14) nukentėjusiajam konstatuotas vienintelis sužalojimas - šautinė žaizda dešinėje šlaunyje su dešinės pakinklio arterijos sužalojimu. Dėl šio sužalojimo V. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr.G 123/11 (14) V. L. papildomai nustatytas 11 ir 22 dantų vainikų dalinis nulaužimas bei 21 danties vainiko kampo nuskilimas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi V. L. sunkus sveikatos sutrikdymas konstatuotas dėl vieno sužalojimo - šautinės žaizdos. Nustatyta, kad šautinį sužalojimą nukentėjusiajam padarė ne G. Č., todėl G. Č. negalėjo būti pripažintas kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.

49Be to, apelianto manymu, skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK reikalavimų, keliamų nuosprendžio surašymui, kadangi nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos teismo nustatytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kitoje aprašomosios dalies vietoje teismo padarytų išvadų. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje, pasisakydamas dėl bausmės G. Č. skyrimo, pagrįstai konstatavo, kad dėl įvykusių masinių muštynių išankstinio susitarimo nusikalstamų tikslų įgyvendinimui nebuvo, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo kaltinamųjų atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jų nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupe. Teismas taip pat nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pagrįstai konstatavo, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių G. Č. girtumo laipsnį, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytina, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui. Tačiau nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas konstatavo, kad G. Č. ir M. K. nusikalstamas veikas padarė „apsvaigusių nuo alkoholio bendrininkų grupėje“. Taigi nuosprendžio nustatomojoje ir motyvuojamojoje dalyje teismas padarė visiškai priešingas išvadas. Atskirose nuosprendžio dalyse esantys esminiai prieštaravimai rodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis neatitinka įstatyme įtvirtintų nuosprendžiui keliamų imperatyvių reikalavimų. Šie pažeidimai vertintini kaip esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, varžantys įstatymais garantuotas kaltinamojo teises ir sutrukdę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, o tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo nuosprendį kaip neteisėtą (BPK 369 straipsnio 1 ir 3 dalys).

50Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis M. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo M. K. apeliacinį skundą.

51Nuteistasis G. Č. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo G. Č. gynėjo apeliacinį skundą.

52Prokuroras ir nukentėjusysis V. L. prašė nuteistojo M. K. ir nuteistojo G. Č. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

53Nuteistojo G. Č. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo M. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

54Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

55Apeliantas nuteistasis M. K. prašo jį pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, 284 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį („epizodas dėl ginklų prie ežero”) išteisinti neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį („epizodas dėl ginklų namuose ir automobilyje”) išteisinti, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

56Apelianto prašymai tenkintini iš dalies. Skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl M. K. nuteisimo keistina BPK 328 straipsnio 2, 3, 4 punktuose numatytais pagrindais.

57Apeliantas nuteistojo G. Č. gynėjas prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl G. Č. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus ir šioje dalyje G. Č. priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

58Toks apelianto prašymas tenkintinas. Skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl G. Č. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus naikintina BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalyje bei BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais.

59Dėl BPK pažeidimų surašant pirmosios instancijos teismo nuosprendį

60Abu apeliantai teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra iš esmės prieštaringas, surašytas pažeidžiant BPK 302 - 307 straipsniuose įtvirtintus apkaltinamajam nuosprendžiui keliamus imperatyvius reikalavimus. Apeliantai prašo tokius pažeidimus vertinti kaip esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie suvaržė įstatymais garantuotas kaltinamojo teises bei sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

61Su tokiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

62Nuosprendis savo forma ir turiniu turi atitikti BPK 302-307 straipsniuose išdėstytus reikalavimus. Nuosprendžiui keliami reikalavimai detalizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“. Jame nurodoma, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nuosprendis susideda iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių. Visos jo dalys turi būti suderintos. Nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstyti nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendžio įžanginė dalis turi atitikti BPK 304 straipsnyje išdėstytus reikalavimus. Aprašomoji nuosprendžio dalis susideda iš teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo (nustatomoji dalis) ir įrodymų išdėstymo bei analizės, teismo priimamų sprendimų motyvavimo (motyvuojamoji dalis). Apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas) turi būti nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, jeigu jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis. Tokios aplinkybės turi būti išdėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes. Kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas pirmiausia išdėsto įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Įrodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Teismas, aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai visada išdėstomi dėl BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ar punkto taikymo, dėl nusikalstamos veikos stadijos (BK 21, 22 straipsniai), bendrininkavimo formos (BK 25 straipsnis) ir bendrininkų rūšies (BK 24 straipsnis), o prireikus - ir dėl kitų bendrosios dalies straipsnių taikymo. Jeigu nusikaltimas turi kvalifikuojamuosius požymius nuosprendžio motyvuose būtina nurodyti, kuo remiantis pripažįstama, kad šie kvalifikuojamieji požymiai nustatyti, o nepagrįstai nurodyti tokie požymiai motyvuotai pašalinami. Teismas turi pagrįsti kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimą dėl kiekvieno kaltinamojo, surašydamas išsamius motyvus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodo bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai išdėstyti BPK 307 straipsnio 1-3, 6-7 dalyse.

63Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje priimtą Vilniaus apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinį BPK numatytų apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų kontekste, sutinka su apeliantų skundų argumentais, kad skundžiamo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis yra prieštaringa (teismo nuosprendžio nustatomoji dalis prieštarauja motyvuojamajai daliai), taip pat yra netikslumų ir skundžiamo teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje (nenurodyta nuosprendžio priėmimo vieta) bei rezoliucinėje dalyje (netikslios nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje, epizodų pavadinimų formuluotės). Dėl skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse esančių prieštaravimų ir netikslumų teisėjų kolegija detaliau pasisakys, vertindama konkrečių BK normų nuteistiesiems taikymą. Tačiau teisėjų kolegija skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio turinio neatitikimo BPK 304 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies, 307 straipsnio reikalavimams nepripažįsta esminiu BPK pažeidimu BPK 369 straipsnio 3 dalies prasme.

64Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

65Tokių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.

66Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad prokurorui paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamieji M. K. ir G. Č. suprato kuo yra kaltinami, kaltės nepripažino (3 t. 55 b.l.). Pirmosios instancijos teisme buvo tiesiogiai ir išsamiai apklausti kaltinamieji, nukentėjusysis, liudytojai, ištirti kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Skundžiamame nuosprendyje yra išdėstyti kaltinamųjų, nukentėjusiojo, kiekvieno liudytojo parodymai, taip pat kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta jų analizė ir vertinimas, išdėstytos teismo išvados dėl kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų pagrįstumo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvai, nurodyti sprendimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, daiktinių įrodymų likimo. Nuteistieji, nesutikdami su jiems priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, pasinaudojo teise jį apskųsti apeliacine tvarka, todėl skundžiamas apkaltinamasis teismo nuosprendis neįsiteisėjęs. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pagal kompetenciją turi teisę iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą. Todėl nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame teismo nuosprendyje esantys prieštaravimai ir neatitikimai nesietini su esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, numatytais BPK 369 straipsnio 3 dalyje.

67Dėl įrodymų vertinimo ir teismo išvadų pagrįstumo

68Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

69Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (LAT Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punktas, kasacinės bylos Nr. 2K- 402/2013, Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-269/2013, 2K- 232/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Europos žmogaus teisių teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija, ginama Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant jokių abejonių (Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spainjudgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

70M. K. ir G. Č. nuteisti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus ir 284 straipsnio 1 dalį. M. K. nuteistas dar ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dvi nuskalstamos veikos). Kadangi dėl kiekvienos nusikalstamos veikos kaltininko kaltė turi būti nustatoma atskirai ir bylos įrodymai turi būti įvertinti ne tik pareikšto kaltinimo, bet ir konkretaus BK straipsnio, pagal kurį kaltinamas/nuteistas asmuo, sudėties kontekste, todėl teisėjų kolegija dėl kiekvieno nuteistiesiems M. K. ir G. Č. pareikšto kaltinimo pagrįstumo pasisakys atskirai.

71Dėl kaltinimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus ir BK 284 straipsnio 1 dalį

72Nagrinėjamoje byloje M. K. ir G. Č. nuteisti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus ir 284 straipsnio 1 dalį. Šios dvi nusikalstamos veikos tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje aprašytos kartu kaip sudarančios idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Šiame kontekste pažymėtina, kad ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Pagal teismų praktiką idealia sutaptimi laikomi ir atvejai, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012; 2K-144-489/2015).

73Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė nustatęs tokias šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes:

742010 m. liepos 31 d. apie 2.30 val. viešoje vietoje, ( - ) kaime, prie B. L. ežero esančioje miško aikštelėje, apsvaigusių nuo alkoholio bendrininkų grupėje, M. K. kartu su G. Č. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydami visuomenės rimtį bei pažeisdami viešąją tvarką, kitų žmonių akivaizdoje, G. Č. medine lazda vieną kartą sudavus V. L. į dešinę blauzdą, M. K. sudavė kumščiu V. L. į lūpą ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu šaunamuoju ginklu iš chuliganiškų paskatų bei kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu šovė į nukentėjusiojo, buvusio šalia kitų asmenų, dešinę blauzdą, po ko, pastarajam nugriuvus, M. K. rankomis ir kojomis, o G. Č. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo golfo lazdomis, rankomis ir kojomis sudavė nemažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tuo sužalojant nukentėjusiojo dešinės kojos šlaunį ir pakinklio arteriją, kas komplikavosi dešinės pakinklio arterijos tromboze, dešinės blauzdos ir pėdos ūmia išemija, dešinės blauzdos raumenų nekroze, blauzdos žaizdų supūliavimu, ir 11 bei 22 danties vainikų dalinius nulaužimus ir 21 danties vainiko kampo nuskilimą, t. y. padarė V. L. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu M. K. ir G. Č. padarė BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

75Toks skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomosios dalies turinys visiškai atitinka kaltinamajame akte suformuluotą M. K. ir G. Č. kaltinimą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus ir BK 284 straipsnio 1 dalį (3 t. 1-10 b.l.), tačiau iš esmės prieštarauja teismo teisiamajame posėdyje nustatytoms faktinėms šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms.

76Minėta, kad apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje turi būti nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, jeigu jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis.

77Apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pirmosios instancijos teismas, išdėstęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, nurodė nustatęs, kad kaltinime nurodytoje įvykio vietoje muštynės vyko trimis etapais ir konflikto metu prieš nukentėjusįjį V. L. buvo atlikti šie veiksmai: I etape – pradedant aiškintis situaciją dėl muzikos prasidėjo susistumdymas, kurio metu kažkas trenkė V. L. į veidą; II etape – kiek vėliau į V. L. šovė M. K. ir jie susikibę grūmėsi, kažkas V. L. spardė. V. L. pavykus išsivaduoti, jis nuėjo atokiau prie automobilio; III etape – V. L. sėdint prie automobilio galo, priėjo M. K., G. Č. ir dar vienas asmuo, jie pradėjo nukentėjusįjį mušti, spardyti, G. Č. lazda trenkė nukentėjusiajam į veidą.

78Dėstydamas veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus ir 284 straipsnio 1 dalį motyvus ir išvadas, teismas nurodė teisminio nagrinėjimo metu nustatęs, kad M. K. turėjo ginklą ir šovė į nukentėjusįjį, o smūgį lazda nukentėjusiajam į veidą sudavė G. Č.. V. L. buvo padaryta šautinė žaizda dešinėje šlaunyje su dešinės pakinklio arterijos sužalojimu, kuris įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas bei nustatyti 11 ir 22 dantų vainikų daliniai nulaužimai ir 21 danties vainiko kampo nuskilimas, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai vienu trauminiu poveikiu, dėl dantų sužalojimo nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatęs tokius faktus, teismas konstatavo, kad ,,kaltinamasis M. K., sąmoningai šaudydamas palei nukentėjusiojo kojas, nors ir nedetalizuodamas, į kurią kūno vietą pataikys, savaime suvokia, kad tokiu būdu kelia grėsmę mažiausiai nukentėjusiojo sveikatai, o gal net ir gyvybei, kitaip tariant, jis veikia neapibrėžta tyčia, todėl veiksmai kvalifikuotini pagal atsiradusias pasekmes“, ,,<...suduodant smūgį lazda V. L. jau buvo peršautas, sėdėjo prie mašinos, jokios tiesioginės ar menamos grėsmės kaltinamiesiems ir tuo pačiu G. Č. nekėlė, todėl G. Č., suduodamas smūgį beisbolo lazda nukentėjusiajam, veikė tyčia“. Apibendrindamas kaltinamųjų atliktus veiksmus, teismas padarė išvadą, kad kaltinamųjų veiksmai, padarytų sužalojimų kvalifikavimas teisiniu požiūriu vertintinas pagal atsiradusias pasekmes, kaltinamųjų atsakomybė solidari. Kaltinamieji M. K., šaudydamas, ir G. Č., suduodamas smūgį lazda nukentėjusiajam į veidą, suvokė, kad tokiais veiksmais kelia grėsmę jo sveikatai, kad gali sunkiai sužaloti ir nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti, t. y. jie veikė tyčia. Teismas nustatęs, kad M. K. ir G. Č. sunkiai sužalojo nukentėjusįjį dėl chuliganiškų paskatų ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nusprendė, kad jų padarytos nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus.

79Kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagrįstumą teismas motyvavo tuo, kad kaltinamųjų veiksmai, įvykus masinėms muštynėms, buvo nukreipti ne tik prieš nukentėjusiojo asmenį. Kaltinamieji nakties viduryje, tamsoje, įvykio vietoje buvusių apie 20 asmenų akivaizdoje šaudydami ir mušdami nukentėjusįjį demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. Tokius kaltinamųjų veiksmus teismas kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

80Dėstydamas bausmės skyrimo nuteistiesiems motyvus pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl įvykusių masinių muštynių išankstinio susitarimo nusikalstamų tikslų įgyvendinimui nebuvo, todėl netikslinga atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupėje. Taip pat teismas sprendė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų patvirtinančių M. K. ir G. Č. girtumo laipsnį, todėl padarė išvadą, kad jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytina, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui.

81Išanalizavus pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turinį, akivaizdu, kad tarp nuosprendžio nustatomosios ir motyvuojamosios dalies yra esminių prieštaravimų:

82- prieštaringai nurodomos aplinkybės dėl kaltinamųjų bendrininkavimo ir nusikalstamų veikų padarymo apsvaigus nuo alkoholio: nustatomojoje dalyje nurodyta, kad kaltinamieji veikė apsvaigusių nuo alkoholio bendrininkų grupėje/motyvuojamoje dalyje teismas konstatuoja, kad išankstinio susitarimo nusikalstamų tikslų įgyvendinimui nebuvo ir byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių M. K. ir G. Č. girtumo laipsnį, todėl abi minėtos aplinkybės nepripažintos kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis;

83- skiriasi nukentėjusiajam V. L. padaryto šautinio sužalojimo vieta: nustatomojoje dalyje nurodyta, kad M. K. šovė į nukentėjusiojo dešinę blauzdą/ motyvuojamoje dalyje nustatyta, kad šautinis sužalojimas V. L. padarytas dešinėje šlaunyje;

84- skirtingai nurodyta nusikalstamų veiksmų eiga: nustatomojoje dalyje nurodyta, kad M. K. šovus į nukentėjusiojo dešinę blauzdą, nukentėjusysis nugriuvo ir M. K., G. Č. bei tyrimo metu nenustatytas asmuo golfo lazdomis, rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam smūgius į įvairias kūno vietas/motyvuojamoje dalyje teismas konstatuoja nustatęs, kad muštynės vyko trimis etapais ir G. Č. dalyvavo tik III etape, kai peršautas nukentėjusysis jau buvo išsivadavęs nuo M. K. ir nėjęs atokiau prie automobilio;

85- skirtingai apibūdinama ir G. Č. turėta lazda, kuria jis sudavė nukentėjusiajam V. L.: nustatomojoje dalyje nurodyta, kad G. Č. sudavė golfo lazda/motyvuojamoje dalyje teismas konstatuoja dvejopai: vienu atveju, kad G. Č. mušė lazda, kitu atveju - kad smūgį sudavė beisbolo lazda.

86Be to, skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje yra nurodytos aplinkybės, kurios teisminio nagrinėjimo metu neįrodytos ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nekonstatuotos. Tokios aplinkybės yra M. K. sudavimas kumščiu V. L. į lūpą ir G. Č. sudavimas medine lazda vieną kartą V. L., kuris šioje byloje yra liudytojas, į dešinę blauzdą. Todėl šios aplinkybės iš nuteistiesiems pareikšto kaltinimo šalintinos kaip neįrodytos.

87Taip pat pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje padarė prieštaringą išvadą dėl kaltinamųjų tyčios rūšies, vienu atveju teismas nurodo, kad M. K. veikė neapibrėžta tyčia. Šiame kontekste pažymėtina, kad neapibrėžta tyčia yra tiesioginės tyčios atmaina. Kitu atveju teismas konstatuoja, kad abu kaltinamieji suprato, kad savo veiksmais kelia grėsmę nukentėjusiojo sveikatai, kad gali sunkiai sužaloti ir nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Toks tyčios aprašymas atitinka netiesioginės tyčios turinį.

88Teisėjų kolegijos nuomone, toks Vilniaus apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turinys yra nenuoseklus ir prieštaringas, todėl neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir tai turėjo įtakos teismo išvadų vertinant kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus pagrįstumui ir skundžiamo teismo nuosprendžio teisėtumui.

89Nors nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose bei BK 284 straipsnio 1 dalyje, aprašytos kartu, kaip sudarančios nusikalstamų veikų sutaptį, asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti svarstomas dėl kiekvienos sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos, nes sutapties atveju kiekviena veika turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Toks nusikalstamų veikų aprašymas neįpareigoja teismą priimti apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį dėl visų sutaptį sudarančių nusikalstamų veikų. Todėl sprendžiant klausimą dėl nuteistųjų kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, turi būti įvertinta, ar jų veiksmai atitinka kiekvienos iš sutaptį sudarančios nusikatamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

90Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktų taikymo

91Nuteistieji G. Č. ir M. K. neigia veikę bendrininkų grupe ir padarę nukentėjusiajam V. L. sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl prašo juos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus išteisinti.

92Toks prašymas tenkintinas iš dalies. Skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl G. Č. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas nuosprendis BPK 326 straipsnio 3 dalies ir 329 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais. Nuteistojo M. K. prašymas atmestinas.

93Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 3 dalis), ir tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).

94Pagal BK 135 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, esant bent vienam iš trylikos požymių, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalyje. Šioje byloje nustatyti du sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantys požymiai: sunkus sveikatos sutrikdymas kitų žmonių pavojingu būdu (BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktas) ir dėl chuliganiškų paskatų (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis specialisto išvada. Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine tyčia ir netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 ir 3 dalis). Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

95Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis ir skundžiamo teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodytomis konflikto, įvykusio tarp dviejų tarpusavyje nepažįstamų jaunuolių grupių, vietos, laiko, priežasties (dėl nepatikusios muzikos) ir eigos (teismo nustatyti trys etapai), nes šios aplinkybės atitinka byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą. Šių teismo nustatytų aplinkybių neginčija ir nuteistieji, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nustatytoms konflikto pradžios ir eigos aplinkybėms, jų nekartoja ir nuteistųjų veiksmus vertina šių teismo nustatytų aplinkybių kontekste.

96Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, kad muštynių metu nukentėjusiajam V. L. buvo padarytas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. G 321/10 (14) nurodyta, kad V. L. buvo padaryta šautinė žaizda dešinėje šlaunyje su dešinės pakinklio arterijos sužalojimu, kas komplikavosi dešinės pakinklio arterijos tromboze, dešinės blauzdos ir pėdos ūmia išemija, dešinės blauzdos raumenų nekroze, blauzdos žaizdų supūliavimu. Sužalojimai padaryti šautinio ginklo poveikyje, galėjo būti padaryti 2010-07-31. V. L. dėl dešinės pakinklio arterijos sužalojimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 27-29 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas minėtą Specialisto išvadą davęs ekspertas Rimantas Laurinavičius paaiškino, kad remiantis medicininiais dokumentais V. L. buvo konstatuota vienintelė žaizda, kuri buvo įvardinta kaip šautinė. Visos išvadoje nurodytos komplikacijos yra šautinės žaizdos tiesioginės pasekmės (4 t. 83-84 b. l.)

97Specialistui nustačius, kad tyrimo nurodytu laiku – 2010 m. liepos 31 d. nukentėjusiajam V. L. buvo padaryta viena šautinė žaizda dešinės kojos šlaunyje su dešinės pakinklio arterijos sužalojimu, dėl kurio V. L. buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, darytina pagrįsta išvada, kad toks sužalojimas buvo padarytas vieno asmens neteisėta veika ir tokia veika yra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.

98Teismų praktikoje yra atvejai, kai už vieno sužalojimo padarymą atsako keli asmenys. Tačiau tokie atvejai galimi tik teismui nustačius kelių asmenų nusikalstamą bendrininkavimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, kuriai padaryti sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-114/2012, 2K-295/2012).

99Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie nuteistųjų M. K. ir G. Č. susitarimą veikti bendrai ir skundžiamo teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nuteistųjų nusikalstamas bendrininkavimas nekonstatuotas, t. y. nenustatyti bendrininkavimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji veikė netiesiogine tyčia, o motyvuodamas nuteistiesiems bausmių skyrimą, teismas konstatavo, jog dėl įvykusių masinių muštynių išankstinio susitarimo nusikalstamų tikslų įgyvendinimui nebuvo. Tokios teismo nustatytos ir konstatuotos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistieji atsako tik už tuos nusikalstamus veiksmus, kuriuos betarpiškai padarė ir dėl kurių atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai.

100Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio vietoje - prie B. L. ežero esančioje miško aikštelėje, konflikto, įvykusio tarp dviejų tarpusavyje nepažįstamų jaunuolių grupių, metu šaunamuoju ginklu būtų disponavęs nuteistasis G. Č.. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatytas nusikalstamas nuteistųjų bendrininkavimas, bei įvertinus byloje nustatytą nukentėjusiojo V. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo mechanizmą (sužalojimas padarytas šaunamuoju ginklu), darytina vienareikšmė ir kategoriška išvada, kad nukentėjusiajam V. L. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas ne nuteistojo G. Č. veiksmais. Tokiu būdu G. Č. veikoje nenustatytas būtinas objektyvusis BK 135 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymis - pavojinga veika (šiuo konkrečiu atveju – veikimas), dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. L. sveikata. Nenustačius bent vieno nusikaltimo sudėtį sudarančio būtino požymio, sutinkamai su BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis, negalima ir asmens baudžiamoji atsakomybė. Todėl nuteistasis G. Č. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 326 straipsnio 3 dalis ir 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

101Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje šaunamuoju ginklu, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis V. L., disponavo nuteistasis M. K. ir kad būtent šio nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas šautinis sužalojimas kojoje, dėl kurio nukentėjusiajam V. L. buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas.

102Apeliantas nuteistasis M. K. teigia, kad teismo išvada, jog šūvius į V. L. paleido būtent jis (apeliantas), nepagrįsta patikimais bylos įrodymais, jo kaltė grindžiama nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiojo V. L., liudytojų V. L. ir M. R. parodymais bei pažeidžiant BPK normas atliktais parodymo atpažinti protokolais. Apeliantas savo apeliaciniame skunde pateikia detalią nurodytų įrodymų analizę ir savitą jų vertinimą, remiantis kuria prašo jį pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus išteisinti.

103Toks apelianto prašymas atmestinas, nes apelianto teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai nepaneigia teismo išvadų dėl M. K. kaltumo padarius sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam V. L..

104Minėta, kad byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, jog duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal teismų praktiką asmenų – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo – parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Asmenų parodymai (nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų) patikimumas vertinamas atsižvelgiant į jų gavimo šaltinį (pirminiai ar išvestiniai), parodymų nuoseklumą, išsamumą, logiškumą, ryšį su kitais byloje surinktais duomenimis ir pan.

105Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teisme tiek nuteistieji, tiek nukentėjusysis ir įvykio vietoje buvę liudytojai buvo apklausti apie jiems žinomas šioje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, tarp jų ir apie šaudymą įvykio vietoje, ir visi jie davė išsamius parodymus apie jų betarpiškai matytas ar jiems žinomas aplinkybes.

106Nuteistasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu neigė įvykio vietoje disponavęs bet kokiu šaunamuoju ginklu.

107Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis iš dalies pakeitė savo parodymus ir prisipažino įvykio vietoje disponavęs revolveriu „ME 38 Compact-G“ ir juo šaudęs į orą, parodė, jog į iškylą ginklą pasiėmė savigynai ir jį laikė automobilyje. Įvykio vietoje jis šaudė iš guminių kulkų, iššovė 2-3 kartus į orą. V. L. galėjo matyti, kai jis šovė į orą, tačiau meluoja, sakydamas, kad jis šovė jam į kojas. Jis įvykio vietoje girdėjo keletą šūvių, bet kas dar be jo šaudė dėl blogo apšvietimo nematė. Analogiškas įvykio aplinkybes nuteistasis nurodo ir apeliaciniame skunde.

108Iš nuteistojo M. K. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų ir apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad nuteistasis M. K. iš esmės neigia vieną esminę teismo nustatytą faktinę aplinkybę – šautinio sužalojimo nukentėjusiajam V. L. padarymą. Nuteistasis M. K., neigdamas padaręs šautinį sužalojimą nukentėjusiajam, teigia, kad jis neturėjo tokio šaunamojo ginklo, iš kurio buvo padarytas šautinis sužalojimas nukentėjusiajam, ir nematęs kas tokį sužalojimą nukentėjusiajam padarė, o nukentėjusiojo tvirtinimą, kad tokį sužalojimą jam padarė būtent M. K. vertina kaip melagingą, argumentuodamas tuo, kad nukentėjusysis suinteresuotas bylos baigtimi.

109Tokie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos medžiagai.

110Nukentėjusysis V. L. viso proceso metu nuosekliai ir kategoriškai tvirtino aiškiai matęs į jį šovusį ir jam šautinį sužalojimą dešinėje kojoje padariusį asmenį. Tokį asmenį parodymo atpažinimo metu nukentėjusysis atpažino kaip M. K..

111Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. L. parodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatytoje įvykio vietoje kilus konfliktui, jis susistumdė su M. K., nes šis kabinėjosi prie jo brolio (liudytojo V. L.). Po to M. K. išsitraukė ginklą ir iššovė 1-2 šūvius į orą, paskui kelis šūvius palei jo kojas, viso buvo 4-5 šūviai. M. K. šaudė 2-3 metrai nuo jo atstumu, šūvių metu jis stovėjo veidu į M. K., kiti asmenys buvo už jų, todėl jis aiškiai matė, kas į jį šovė. Į jį pataikė vienas šūvis, šūvio žaizda yra priekinės šlaunies srityje. Po šūvių jis su M. K. susikibo, pargriuvo ir susimušė. Išsivadavęs iš M. K., jis pasišalino atokiau prie automobilio, tada prie jo priėjo M. K., G. Č. ir dar vienas asmuo ir pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis bei kietu buku daiktu, nuo smūgio į veido sritį tokiu daiktu, jis prarado sąmonę. Iš įvykio vietos jis buvo nuvežtas į ligoninę. Jis pirmą kartą buvo apklaustas ligoninėje, praėjus savaitei po įvykio. Po apklausos jam buvo parodyti atpažinimui asmenys iš nuotraukų, atpažinimas buvo fotografuojamas (3 t. 56-59 b. l.).

112Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusiajam V. L. buvo pateiktos 15 asmenų nuotraukos, iš jų nukentėjusysis atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 2, kaip įvykio vietoje sudavusį jam lazda į veido sritį, dėl ko jam buvo nuskelti priekiniai dantys, bei asmenį Nr. 4, kaip įvykio vietoje šaudžiusį į orą ir kojų sritį. Nukentėjusiojo atpažinti asmenys: G. Č. (Nr. 2) ir M. K. (Nr. 4) (1 t. 39-41; 42-52 b. l.).

113Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis atpažino M. K. kaip asmenį 2010-07-31 naktį prie ežero į jį šovusį ir po to mušusį jį rankomis į įvairias vietas (1 t. 53-55 b. l.).

114Apeliantas nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde teigia, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką bei asmens parodymo atpažinti protokolai negali būti vertinami kaip leistini ir patikimi įrodymai, nes atliekant atpažinimą nesilaikyta BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 195 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

115BPK 191 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. BPK 195 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu atpažįstantis asmuo nurodo vieną iš parodytų asmenų, daiktų ar kitų objektų, jam pasiūloma paaiškinti, pagal kokias žymes ar ypatybes jis tą asmenį, daiktą ar kitą objektą pažino.

116Apeliantas teisus teigdamas, kad asmens parodymo atpažinimo protokoluose nėra nurodyta pagal kokias žymes ar ypatybes nukentėjusysis atpažino M. K., tačiau nagrinėjamos bylos kontekste šis pažeidimas nevertintinas kaip grubus BPK pažeidimas.

117Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys negali būti įrodymais. Nustačius, kad, renkant duomenis, buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-328/2008, 2K-430/2011, 2K-493/2011, 2K–121/2014).

118Šioje byloje nukentėjusysis V. L. iki parodymo atpažinti buvo apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė atpažintinus asmenis, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali juos atpažinti. Šias aplinkybes patvirtina 2010-08-13 V. L. apklausos protokolo turinys (1 t. 15-17 b. l.). Iš asmens parodymo atpažinimo protokolo turinio matyti, kad atpažinimo metu nukentėjusysis atpažino asmenį, kuris pasivadino M. K.. Šio procesinio veiksmo metu dalyvavo ir gynėjas, kuris jokių pareiškimų nei dėl atpažinimo procedūros, nei dėl asmens parodymo atpažinti protokolo turinio nepareiškė (1 t. 53-55 b. l.). Be to, iš karto po asmens parodymo atpažinti buvo atlikta akistata tarp V. L. ir M. K.. Akistatos metu nukentėjusysis V. L. nurodė, jog M. K. 2010-07-31 apie 2.30 val. įvykusio konflikto metu šaudė iš revolverio ir pataikė jam į dešinę koją, o po to pribėgęs su dar dviem nepažįstamais jaunuoliais rankomis mušė į įvairias kūno vietas. M. K. akistatos metu nurodė, jog jis įvykio vietoje mušėsi su nepažįstamu, dabar prieš jį sėdinčiu jaunuoliu V. L., tačiau neigė įvykio naktį turėjęs kokį nors ginklą ir šovęs. Akistatos metu dalyvavo nuteistojo M. K. gynėjas. Jokių pareiškimų ar pastabų dėl akistatos procedūros ir akistatos protokolo turinio pareikštas nebuvo (1 t. 56-57 b. l.). Tokie bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad asmens parodymų atpažinimo protokolo turinio trūkumas dėl jame nenurodytų atpažintojo asmens žymių ar ypatybių, šios bylos kontekste neturėjo esminės įtakos šio procesinio veiksmo metu gautų duomenų patikimumui, nes jų patikimumas patvirtintas nukentėjusiojo išsamiais parodymais, akistatos protokole užfiksuotais duomenimis, ir dėl tokio pažeidimo nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.

119Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad V. L. ligoninėje buvo apklaustas 2010-08-13, jau po to, kai 2010-08-10 visiems jo kompanijos asmenims nuotraukos buvo parodytos policijos komisariate (toliau ir PK), ir nukentėjusiajam nuotraukos buvo pateiktos su ta pačia numeracija kaip ir liudytojams, todėl nukentėjusysis galėjo žinoti kuriais numeriais pažymėtus asmenis atpažino jo kompanijos asmenys, yra objektyviais bylos duomenimis nepagrįstos apelianto prielaidos. Iš bylos objektyvių duomenų matyti, kad apelianto nurodomi nukentėjusiojo kompanijos liudytojai buvo apklausti ( - ) PK patalpose, kai tuo metu nukentėjusysis V. L. nuo 2010-08-01 iki 2010-08-25 buvo gydomas Santariškių klinikose Vilniuje (1 t. 36 b. l.) ir asmens parodymo atpažinimas pagal nuotrauką su juo buvo atliktas šių klinikų patalpose (1 t. 39 – 52 b. l.). Todėl tikimybė, kad nukentėjusysis galėjo bendrauti su liudytojais nuo 2010-08-10 iki 2010-08-13 yra minimali, be to, nėra jokių duomenų, kad liudytojai žinojo kokia nuotraukų numeracija bus nukentėjusiajam pateiktos atpažinimui nuotraukos.

120Pagrindinis ir tiesioginis įrodymas, kuriuo grindžiamas kaltinimas nuteistajam M. K. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra nukentėjusiojo V. L. parodymai. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

121Minėta, kad nukentėjusiojo V. L. parodymai viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių buvo išsamūs, nuoseklūs, nekintantys ir logiški. Nukentėjusysis visą laiką kategoriškai tvirtino, kad į jį iš 2-3 metrų atstumo šovė ir vieną šautinį sužalojimą dešinės kojos šlaunyje jam padarė M. K.. Tiek nukentėjusysis V. L. , tiek nuteistasis M. K. neigia pažinoję vienas kitą iki šioje byloje nagrinėjamų įvykių, todėl darytina pagrįsta išvada, kad nukentėjusysis V. L. jokio tikslo ar motyvo apkalbėti nuteistąjį M. K. neturėjo ir neturi.

122Nukentėjusiojo V. L. parodymus apie jam padarytą šautinį sužalojimą kojoje, jo nurodytomis aplinkybėmis patvirtina objektyvūs bylos įrodymai.

123Specialisto išvada Nr. G 321/10 (14) nustatyta, kad V. L. buvo padaryta šautinė žaizda dešinėje šlaunyje su dešinės pakinklio arterijos sužalojimu, kas komplikavosi dešinės pakinklio arterijos tromboze, dešinės blauzdos ir pėdos ūmia išemija, dešinės blauzdos raumenų nekroze, blauzdos žaizdų supūliavimu. Sužalojimai padaryti šautinio ginklo poveikyje, galėjo būti padaryti 2010-07-31. V. L. dėl dešinės pakinklio arterijos sužalojimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 27-29 b. l.).

124Apeliacinės instancijos teisme apklaustas minėtą Specialisto išvadą davęs ekspertas Rimantas Laurinavičius paaiškino, kad remiantis medicininiais dokumentais V. L. buvo konstatuota šautinė žaizda dešinės šlaunies apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje. Tai vienintelė žaizda, kuri buvo įvardinta kaip šautinė. Chirurgai apžiūrėję šią žaizdą nurodė, kad kanalas leidžiasi žemyn ir tęsiasi į išorę, į dešinę pusę, kas reiškia, kad iš dešinės šlaunies srities, kurioje yra žaizda, šūvio kanalas nusileido žemyn ir perėjo į dešinio pakinklio sritį, kurio gilumoje yra pakinklio arterija, ir ją sužalojo. Dėl pakinklio arterijos sužalojimo blauzdos raumenys nebegavo kraujo. Dėl kraujotakos sutrikimo dešinėje blauzdoje vystėsi komplikacijos: pakinklio arterijos trombozė, dešinės blauzdos ir pėdos ūmi išemija (išemija - kraujotakos sutrikimas arba nebuvimas), dešinės blauzdos raumenų nekrozė. Todėl keletą kartų buvo atliekama nekrektomija, t.y. nekrozavusių raumenų šalinimo operacija. Visos išvadoje nurodytos komplikacijos yra šautinės žaizdos tiesioginės pasekmės. (4 t. 83-84 b. l.)

125Specialisto išvada Nr. 140-(5922)-IS1-6304, kurioje nurodyta, kad kulka, išimta iš V. L. kojos, galėjo būti iššauta iš šių .32 kalibro ginklų: revolverio COLT Police Positive, COLT Pocket Positive, COLT Cobra, COLT Army Special, COLT Detectve Special, COLT Single Action Army, COLT New Police (visi – JAV), ar kito graižtvinio ginklo, paliekančio analogiškus pėdsakus, apie kurį LP KTC duomenų nėra (1 t. 204-205 b. l.).

126Specialisto išvadoje Nr. 140-(5923)-IS1-6010 nurodyta, kad ant V. L. kelnių rastos šūvio pėdsakų dalelės (1 t., 207-208 b. l.).

127Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas E. J. patvirtino minėtą išvadą, kad ant tyrimui pateiktų kelnių buvo rastos šūvio pėdsakų detalės (4 t. 24-25 b. l.).

128Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas Edmundas Vaitkevičius parodė, kad šaudant iš 32 kalibro revolverio iš 2-3 metrų atstumo ant kelnių galėjo būti rasti šūvio pėdsakai. Ekspertas paaiškino, kad artimu šūviu laikomas šūvis padarytas iki metro atstumo. Nenustačius artimo šūvio pėdsakų, konstatuojama, kad šauta už artimo šūvio ribų, tai galėtų būti 2, 3 ar 10 metrų atstumas (4 t. 38-41 b. l.).

129Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsiaiškinti atstumą iš kurio buvo šauta į nukentėjusįjį, byloje, nuteistojo M. K. gynėjo prašymu, paskyrė balistikos ekspertizę. Teismui pateiktame Ekspertizės akte Nr. 11-916 (14) nurodytos išvados: kad nukentėjusiojo V. L. kelnių klešnėje yra du šautiniai pažeidimai, padaryti dviem šūviais. Šie šautiniai pažeisimai padaryti švininiais sviediniais (kulkomis) ir yra sviedininių įėjimo vietos. Šie šautiniai pažeidimai padaryti šaunant iš atstumo, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai. Nustatyti, iš kokio konkrečiai atstumo šaunant padaryti šautiniai pažeidimai, negalima dėl tiriamojo akto dalyje nurodytų priežasčių (nežinomas ginklas, iš kurio buvo šauta ir kieno gamybos šoviniais buvo šaudoma). Šūvių į V. L. kelnių dešinę klešnę kryptis buvo iš viršaus į apačią ir iš kairės į dešinę nukentėjusiojo kelnių dešinės klešnės atžvilgiu (4 t. 47-51 b. l.).

130Apeliacinės instancijos teisme medicinos ekspertui R. L. parodžius prie balistinės ekspertizės akto esančias fotonuotraukas (4 t., 50-51 b. l.), ekspertas paaiškino, kad vienu traumuojančiu poveikiu drabužiuose gali atsirasti keli pažeidimai, kai drabužis būna susiraukšlėjęs arba jame būna klostė, ir kai kulka kerta klostę. Pagal medicinos dokumentus buvo nustatyta viena šautinė žaizda apatiniame dešinės šlaunies trečdalyje, netoli pakinklio srities. Pagal nustatytą šautinio sužalojimo vietą tai atitinka kelnių sugadinimą pažymėtą Nr. 1, nes tikėtina, kad kulka kurį laiką galėjo slysti po kelnėmis, o tik paskui įsmigti į šlaunies raumenį. Numeriu 2 pažymėtas kelnių sugadinimas tikėtinas tik tuo atveju, jei drabužis konflikto metu buvo susisukęs. Ekspertas patvirtino, kad jam teikiant specialisto išvadą G 321/10 (14) kitų sužalojimų konstatuota nebuvo.

131Taigi nukentėjusiojo V. L. parodymai apie jo sužalojimo šaunamuoju ginklu aplinkybės ir jį sužalojusį asmenį, įvertinus juos aptartų bylos įrodymų kontekste (specialistų išvados, ekspertizės aktas, ekspertų paaiškinimai, asmens atpažinimo ir akistatos protokolai), leidžia konstatuoti nusikalstamo įvykio – tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo faktą ir identifikuoti šią nusikalstamą veiką padariusį asmenį – M. K., todėl jos pripažįstamos esminėmis.

132Teisėjų kolegija, išanalizavusi įvykio vietoje buvusių ir byloje apklaustų liudytojų V. L., M. R., P. L., A. J., D. P., E. S., V. J., V. K., L. G., G. S. parodymų turinį, konstatuoja, kad nei vienas iš paminėtų liudytojų betarpiškai nematė nukentėjusiojo V. L. sužalojimo šaunamuoju ginklu fakto, todėl šių liudytojų parodymai tiesiogiai nuteistojo M. K. kaltumo dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nei patvirtina, nei paneigia. Tačiau paminėtų liudytojų parodymai apie įvykio vietoje vykusio konflikto ir šaudymo aplinkybes, konflikte dalyvavusius asmenis iš esmės sutampa su nukentėjusiojo V. L. parodymais, o tai yra reikšminga aplinkybė vertinant nukentėjusiojo parodymą objektyvumą ir patikimumą.

133Apeliantas skunde kritikuoja liudytojų parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolų įrodomąją reikšmę, teigdamas, kad toks proceso veiksmas yra niekinis, nes liudytojai ir nuteistieji dar iki atpažinimo buvo kartu policijos komisariate ir vieni kitus matė, tarpusavyje bendravo.

134Toks apelianto teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. Ikiteisminio tyrimo subjektai sprendžia kokius BPK numatytus ikiteisminius veiksmus reikalinga atlikti konkrečioje byloje (BPK 164, 170, 172 straipsniai). Šioje byloje liudytojų duotiems parodymams patikrinti buvo pasirinktas ir atliktas asmens parodymo atpažinimas pagal nuotraukas ir šio procesinio veiksmo rezultatai užfiksuoti protokoluose. Teisėjų kolegija grubių BPK pažeidimų atliekant asmens parodymo atpažinimą pagal nuotrauką nenustatė. Šių procesinių veiksmų metu gauti duomenis buvo ištirti teisme ir įvertino kitų bylos įrodymų visete. Be to, pažymėtina, kad pats apeliantas, kritikuodamas tokių procesinių veiksmų įrodomąją reikšmę, remiasi liudytojų A. J. ir V. J. parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose užfiksuotais duomenimis, kad liudytojai matė ginklus ir pas kitus asmenis ir šias aplinkybes pateikia kaip jo nekaltumą patvirtinančius duomenis.

135Apeliantas teisus teigdamas, kad liudytojai V. L., A. J., D. P., E. S., V. J., L. G., G. S. parodė manantys, kad įvykio vietoje buvo šaudoma ne iš vieno ginklo, nes jie girdėjo ne vieną šūvį, tačiau kas konkrečiai šaudė dauguma liudytojų teigia nematę. Tai, kad parodymo atpažinimo pagal nuotrauką metu liudytojai A. J. ir V. J. nurodė konkrečius asmenis (A. Ž. ir V. Ž.), kurie neva įvykio vietoje taip pat turėjo ginklus, nepaneigia nukentėjusiojo V. L. parodymų, kad į jį šovė ir jam į koją pateikė būtent nuteistasis M. K., nes kaip jau buvo aptarta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų objektyvumu ir patikimumu.

136Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas privalėjo nustatyti, kokie konkretūs asmenys kokius ginklus turėjo. Nagrinėjimo teisme ribos numatytos BPK 225 straipsnio 1 dalyje. Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Aptariamu atveju byla nagrinėjama pagal M. K. ir G. Č. kaltinamajame akte apibrėžtus kaltinimus ir nusikalstamas veikas. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiuoju pripažintam V. L. kategoriškai tvirtinant, kad jį įvykio metu šaunamuoju ginklu sužalojo nuteistasis M. K., ir nesant šioje byloje kitų nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų, nėra jokio teisinio pagrindo nustatinėti asmenis, kurie galimai įvykio vietoje taip pat disponavo šaunamaisiais ginklais, nes ši aplinkybė nesusijusi su šioje byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis ir neturi įtakos sprendžiant M. K. kaltumo klausimą.

137Aplinkybė, kad nebuvo rastas ginklas, iš kurio buvo šauta į nukentėjusįjį V. L. , taip pat nesumenkina nukentėjusiojo parodymų įrodomosios reikšmės. Nusikalstamų veikų padarymo įrankio neradimas ir jo neištyrimas nereiškia, kad vertinant kitus ištirtus įrodymus negali būti nustatyta kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką panaudojant konkretų įrankį (kasacinė nutartis 2K-406/2012). Šioje byloje šaunamojo ginklo panaudojimas yra įrodytas kitais, šiame procesiniame sprendime jau aptartais, bylos įrodymais (nukentėjusiojo parodymais, specialistų, ekspertų išvadomis). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad iš karto po įvykio buvo apžiūrėta tik miško aikštelė (1 t. 8-11 b. l.). Byloje nustatyta, kad į įvykio vietą nuteistieji buvo atvykę keliais automobiliais (,,Ford Mondeo“, ,,BMW“, ,,Audi“ markės automobiliais), kurie po įvykio nei apžiūrėti, nei sulaikyti nebuvo. Nuteistieji į policijos komisariatą vyko policijos automobiliu. Po apklausos policijos komisariate nuteistieji sulaikyti nebuvo. M. K. namuose krata buvo atlikta - 2010-08-18 (2 t. 57-58 b. l.). Suėmimas įtariamajam M. K. paskirtas 2010-08-20 (2 t. 111-112 b. l.). Tokie bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteitasis M. K. turėjo pakankamai laiko ir galimybių paslėpti ar sunaikinti nusikaltimo įrankį.

138Atsižvelgiant į tai, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-530/2014, 2K-565/2014; 2K-210-942/2015), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai patikimų įrodymų iš skirtingų šaltinių leidžiančių daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad nuteistasis M. K. pavojingais veiksmais, šaudamas iš šaunamojo ginklo, sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam V. L. sveikatą, dėl to tarp nuteistojo M. K. pavojingos veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nuteistojo tyčios turinį atkleidžia jo įvykio metu prieš nukentėjusįjį panaudotas įrankis – šaunamasis ginklas, atstumas iš kurio jis šovė į kitą žmogų – 2-3 metrai. Nuteistasis M. K., įvykio metu būdamas 21 metų amžiaus, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad šaudamas į žmogų iš pakankamai artimo atstumo (2-3 metrų) gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą ir nors tokių padarinių nenorėjo ir nesiekė, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, t. y. jis veikė netiesiogine tyčia. Tokia nuteistojo M. K. nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

139Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. L. sunkiai sutrikdyta sveikata dėl chuliganiškų paskatų (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuomone tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės pagrįstos bylos įrodymų visuma ir neprieštaraujanti susiformavusiai teismų praktikai.

140Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013).

141Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje sunkus sveikatos sutrikdymo (taip pat kaip ir nužudymo) būdas „kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu“ (nagrinėjamu atveju BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktas), aiškinamas kaip toks, kurio panaudojimas yra pavojingas ne tik siekiamo sužaloti (nužudyti) žmogaus gyvybei, bet ir bent vieno kito ar kelių kitų žmonių gyvybei. Kilusi grėsmė kitų žmonių gyvybei dėl kaltininko veiksmų turi būti reali, o pats kaltininkas privalo visa tai suvokti. Šis būdas, esant kitoms aptartoms sąlygoms, gali apimti įvairiausius kaltininko veiksmus, tarp jų ir šaudymą. Šaudoma gali būti iš įvairiausių ginklų: kovinių, sportinių, medžioklinių, savadarbių ir kt. Svarbu, kad iš tokio ginklo paleistas šūvis būtų pavojingas žmonių gyvybei ir kad kaltininkas tą suvoktų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-530/2010).

142Nagrinėjamoje byloje chuliganiškomis paskatomis teismas pripažino tai, kad viešoje vietoje, prie ežero, M. K. šovė ir mušė nukentėjusįjį matant kitiems asmenims, taip įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o nukentėjusiojo sužalojimą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu motyvavo tuo, kad nakties metu, esant mažam apšvietimui bei matomumui, buvo šaudoma į nukentėjusiojo pusę, už jo esant kitiems žmonėms.

143Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems motyvams, konstatuoja, kad nuteistasis M. K., panaudodamas šaunamąjį ginklą prieš nukentėjusįjį dėl mažareikšmės dingsties, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, ir tokiu būdu demonstravo niekinamą požiūrį į juos, o šaudydamas iš ginklo tamsiu paros metu (naktį) miške, aplinkui esant apie 20 žmonių, suvokė, kad kelia realų pavojų kitų žmonių gyvybei, ir toks jo pasirinktas veikimo būdas buvo realiai pavojingas kitų įvykio vietoje buvusių žmonių gyvybei, todėl nuteistojo M. K. nusikalstama veika – sunkus sveikatos sutrikdymas teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus.

144Apelianto skunde nurodyti teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų šališkumo, kuriuos apeliantas argumentuoja tuo, kad dėl jam įvykio metu padarytų sužalojimų nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ikiteisminio tyrimo metu buvo priimami tik nukentėjusiajam V. L. palankūs procesiniai sprendimai, nes jis atliko praktiką ( - ) PK kaip būsimasis policijos pareigūnas, yra atmetami kaip deklaratyvūs.

145Pagal BPK 166 straipsnio 1 straipsnio 1 punktą ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis M. K. būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl 2010 m. liepos 31 d. patirtų sužalojimų. Pats nuteistasis M. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dėl įvykio metu patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė, policijai pareiškimo nepateikė (3 t. 132-140 b. l.).

146Apelianto argumentai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo palankūs nukentėjusiajam, nes šis prieš įvykį ( - ) PK atliko praktiką, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip kaltinamojo gynybos pozicija. Teisėjų kolegija, pritardama tokiam teismo vertinimui, pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam M. K. buvo išaiškintos BPK 21 straipsnyje numatytos įtariamojo teisės, jis turėjo gynėją, todėl įžvelgdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų šališkumą ar priimamų sprendimų neobjektyvumą, turėjo teisę juos skųsti, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

147Todėl apelianto nuteistojo M. K. skundo teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų šališkumo atmetami kaip nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis.

148Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo

149Nagrinėjamoje byloje M. K. ir G. Č. nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Apeliantas nuteistasis M. K. prašo jį dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką; nuteistojo G. Č. gynėjas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl šio G. Č. pareikšto kaltinimo neskundžia.

150Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

151BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai.

152Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus nuteistieji atliko prie B. L. ežero esančioje miško aikštelėje, kurios priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.

153Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą.

154Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji viešąją tvarką pažeidė įžūliais veiksmais. Šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamame teismo nuosprendyje, taip pat kaip ir kaltinamajame akte, netiksliai nurodytas BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas būdas (įžūlūs veiksmai), šį netikslumą teisėjų kolegija vertina kaip teismo apsirikimą dėl neatidumo, todėl jį ištaiso ir toliau šiame procesiniame sprendime nurodomas viešosios tvarkos pažeidimo būdas – įžūlus elgesys. Teismas, motyvuodamas įžūlų nuteistųjų elgesį, nurodė, kad įvykio vietoje - prie B. L. ežero esančioje miško aikštelėje buvo apie 20 asmenų, kurių dalis muštynėse nedalyvavo, abu nuteistieji viešoje vietoje naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį kitų asmenų akivaizdoje ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai.

155Nuteistasis M. K. viešosios tvarkos pažeidimo metu vartodamas fizinį smurtą, panaudojo ir šaunamąjį ginklą ir to pasėkoje nukentėjusiajam V. L. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

156Nors nuteistasis G. Č. neigia įvykio metu turėjęs lazdą ir ja sudavęs nukentėjusiajam V. L. į veido sritį, tačiau ši aplinkybė įrodyta nukentėjusiojo V. L., liudytojos M. R. parodymais, jų asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, asmens parodymo atpažinti ir akistatos protokolais. Specialisto išvada Nr. G 123/11 objektyviai nustatyta, kad V. L. nustatyti 11 ir 22 dantų vainikų daliniai nulaužimai ir 21 danties vainiko kampo nuskilimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Dantų sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. V. L. dėl dantų sužalojimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 31-32 b. l.).

157Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo paminėtų įrodymų vertinti nepatikimais, nes jie gauti teisėtais būdais, ištirti teisme ir sutampa tarpusavyje ir atitinka byloje nustatytas faktines įvykio aplinkybes. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis V. L. ar liudytoja M. R. galėtų apkalbėti nuteistąjį G. Č..

158Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai patikimų įrodymų patvirtinančių, kad nuteistasis G. Č. viešosios tvarkos pažeidimo metu prieš nukentėjusįjį V. L. panaudojo fizinį smurtą, kuris pasireiškė smūgio lazda sudavimu į veidą, ko pasėkoje V. L. buvo padaryti 11 ir 22 dantų vainikų daliniai nulaužimai ir 21 danties vainiko kampo nuskilimas. Tokio fizinio smurto padariniai teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 123/11 (14) įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 31-32 b. l.).

159Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011 ir kt.). Šioje byloje nustatyta, kad smurtas prieš nukentėjusįjį V. L. buvo panaudotas viešoje vietoje, kurioje įvykio metu buvo apie 20 asmenų, nakties metu. Nuteistasis M. K. prieš nukentėjusįjį panaudojo šaunamąjį ginklą, G. Č. sudavė lazda į veido sritį ir abu kartu su nenustatytu asmeniu sudavė nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tai matant kitiems įvykio vietoje buvusiems asmenis (liudytojai V. L., M. R.). Dėl tokių nuteistųjų veiksmų įvykio vietoje buvę asmenys sutriko, patyrė neigiamas emocijas. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl nuteistųjų įžūlaus elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka.

160Nuteistųjų tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką patvirtina nuteistųjų viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje atlikti smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį V. L., kurie patvirtina būtent tokią jų kaltės formą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti konkrečiai nenurodydamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009 ir kt.). Patys nuteistieji nenurodo ir byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų, kad nuteistieji, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje smurtaudami prieš nukentėjusįjį, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, bendrais bruožais numatė savo veiksmais sutrikdysiantys visuomenės rimtį ir to norėjo.

161Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad tiek nuteistojo M. K., tiek ir nuteistojo G. Č. veiksmuose nustatyti visi būtinieji viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai, todėl jų veiksmai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

162Viešosios tvarkos pažeidimo metu panaudoto fizinio smurto padariniai - fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas atskirai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojami, nes paminėti padariniai patenka į BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtį, o atvejai, kai viešoje vietoje be veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką, padaromas sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, teisiškai vertinami kaip sutaptis pagal BK 135, 138 straipsnius ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į šias nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisykles G. Č. nusikalstami veiksmai, kuriais jis nukentėjusiajam V. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, atskirai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nekvalifikuojamas ir teisėjų kolegija sprendžia, kad G. Č. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad M. K. viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiajam V. L. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, jo nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip sutaptis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus.

163Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad:

164M. K. 2010 m. liepos 31 d. apie 2.30 val. viešoje vietoje, ( - ) kaime, prie B. L. ežero esančioje miško aikštelėje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, kitų žmonių akivaizdoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu šaunamuoju ginklu iš chuliganiškų paskatų bei kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu šovė į nukentėjusiojo V. L., buvusio šalia kitų asmenų, dešinės kojos šlaunį, tuo sužalojant nukentėjusiojo dešinės kojos šlaunį ir pakinklio arteriją, kas komplikavosi dešinės pakinklio arterijos tromboze, dešinės blauzdos ir pėdos ūmia išemija, dešinės blauzdos raumenų nekroze, blauzdos žaizdų supūliavimu, taip padarydamas V. L. sunkų sveikatos sutrikdymą, po to, nukentėjusiajam V. L. nuėjus atokiau prie automobilio, M. K. kartu su G. Č. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu rankomis ir kojomis sudavė nemažiau kaip dešimt smūgių į įvairias nukentėjusiojo V. L. kūno vietas. Tokiu būdu M. K. pažeidė viešąją tvarką ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo V. L.. Tokios M. K. padarytos nusikalstamos veikos atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose numatytų nusikaltimų sudėtis.

165G. Č. 2010 m. liepos 31 d. apie 2.30 val. viešoje vietoje, ( - ) kaime, prie B. L. ežero esančioje miško aikštelėje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, kitų žmonių akivaizdoje, lazda sudavė nukentėjusiajam V. L. vieną smūgį į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. L. 11 bei 22 danties vainikų dalinius nulaužimus ir 21 danties vainiko kampo nuskilimą, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. L. sveikatą, bei kartu su M. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam V. L. nemažiau kaip dešimt smūgių į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas. Tokiu būdu G. Č. pažeidė viešąją tvarką. Tokia nusikalstama veika atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

166Dėl BK 234 straipsnio 1 dalies taikymo (dvi nusikalstamos veikos)

167Nagrinėjamoje byloje M. K. nuteistas dar ir už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje: 1) už neteisėtą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos rūšies šaunamojo ginklo - revolverio COLT ir šaudmens 32 (8,0 mm) kalibro 32 S&W Long Wadcutter nešiojimą; 2) už neteisėtą šaudmenų - šešių šratų ir šešių 9 mm kalibro garsinių šovinių - laikymą.

168Nuteistasis M. K., nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, prašo: pagal BK 253 straipsnio 1 dalį („epizodas dėl ginklų prie ežero”) išteisinti neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį („epizodas dėl ginklų namuose ir automobilyje”) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

169Apelianto prašymai tenkintini iš dalies.

170BK 253 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Inkriminuojant BK 253 straipsnio 1 dalį turi būti nustatytas šio nusikaltimo dalykas, kuriuo gali būti: tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos. Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veika laikoma baigta atlikus bent vieną iš straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veikų. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti.

171Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo (,,Epizodas dėl ginklų prie ežero“)

172M. K. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. liepos 31 d. apie 2.30 val. ( - ), prie B. L. ežero esančioje miško aikštelėje, neteisėtai, neturėdamas leidimo, nešiojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos rūšies šaunamąjį ginklą - revolverį COLT, kuris šaudo .32 (8,0 mm) kalibro 32 S&W Long Wadcutter tipo šoviniais, ir šaudmenį 32 (8,0 mm) kalibro 32 S&W Long Wadcutter, kurį panaudojo V. L. sveikatos sutrikdymui.

173Iš kaltinimo turinio matyti, kad šiame epizode M. K. inkriminuotos dvi savarankiškos veikos: neteisėtas šaunamojo ginklo - revolverio COLT ir neteisėtas šaudmens 32 (8,0 mm) kalibro 32 S&W Long Wadcutter nešiojimas.

174Apeliantas nuteistasis M. K. teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų turėjęs jam inkriminuotą revolverį „Colt“, todėl teismo išvada, kad jis įvykio metu disponavo tokiu revolveriu yra tik prielaida, o prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį negalima.

175Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais sutinka.

176Minėta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės bylos Nr. 2K- 402/2013, 2K-269/2013, 2K- 232/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.).

177Nagrinėjamoje byloje V. L. sveikatos sutrikdymui panaudotas šaunamasis ginklas nerastas. Pirmosios instancijos teismo nurodytas - revolveris COLT nustatytas remiantis Specialisto išvada Nr. 140-(5922)-IS1-6304, kurioje nurodyta, kad kulka, išimta iš V. L. kojos, galėjo būti iššauta iš šių .32 kalibro ginklų: revolverio COLT Police Positive, COLT Pocket Positive, COLT Cobra, COLT Army Special, COLT Detectve Special, COLT Single Action Army, COLT New Police (visi – JAV), ar kito graižtvinio ginklo, paliekančio analogiškus pėdsakus, apie kurį LP KTC duomenų nėra (1 t. 204-205 b. l.). Kaip matyti iš paminėtos Specialisto išvados kulka, išimta iš V. L. kojos, galėjo būti iššauta ne tik iš įvairių rūšių revolverio COLT, bet ir ,,kito graižtvinio ginklo, paliekančio analogiškus pėdsakus, apie kurį LP KTC duomenų nėra“. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas J. Balsys paaiškino, kad minėtoje specialisto išvadoje nurodytas ginklų, iš kurių buvo iššauta kulka, sąrašas nėra baigtinis. Ginklo, iš kurio buvo iššauta tyrimui pateikta, iš V. L. kojos išimta kulka, modelis nenustatytas. Šiuo atveju ginklas nežinomas, tačiau tikėtina, kad šovinys skirtas revolveriui (4 t. 24-25 b. l.). Šiame kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo faktines aplinkybes, konstatavo, kad M. K. į nukentėjusįjį šovė iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaunamojo ginklo.

178Esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. K. neteisėtai nešiojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos rūšies šaunamąjį ginklą - revolverį COLT, kuris šaudo .32 (8,0 mm) kalibro 32 S&W Long Wadcutter tipo šoviniais, neatitinka bylos aplinkybių, nes tokia aplinkybė nepagrįsta neginčijamais bylos įrodymais. Todėl skundžiamo teismo nuosprendžio dalis keistina BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, iš aptariamo kaltinimo pašalinat aplinkybę, kad M. K. neteisėtai nešiojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos rūšies šaunamąjį ginklą - revolverį COLT, kuris šaudo .32 (8,0 mm) kalibro 32 S&W Long Wadcutter tipo šoviniais.

179Tačiau šiame epizode M. K. nuteistas ne tik už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos rūšies šaunamojo ginklo COLT nešiojimą, bet ir už neteisėtą šaudmens 32 (8,0 mm) kalibro 32 S&W Long Wadcutter, kuris buvo panaudotas V. L. sveikatos sutrikdymui, nešiojimą. Teisėjų kolegijos nuomone, ši kaltinimo dalis yra pagrįsta byloje surinktais ir teisme ištirtais bei patikrintais įrodymais.

180Teisėjų kolegija, šiame procesiniame sprendime, aptardama BK 135 straipsnio 2 dalies taikymą, nurodė bylos įrodymus, kuriais neginčijamai nustatyta, kad būtent M. K. nukentėjusiajam padarė šautinį sužalojimą. Iš nukentėjusiojo kojos buvo išimta kulka 32 (8,0 mm) kalibro 32 S&W Long Wadcutter. Specialisto išvada Nr. 140-(5922)-IS1-6304 nustatyta, kad ši kulka yra pramoninės gamybos .32 (8,0 mm) kalibro .32 S&W Long Wadcutter tipo šovinio (skirto tik sportiniam šaudymui iš nurodyto kalibro revolverių) dalis (1 t. 204-205 b. l.). Tinkamas naudoti šaudmuo yra nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, dalykas. Nuteistasis M. K. leidimo disponuoti tokiais šaudmenis neturėjo, todėl tokio šaudmens turėjimas su savimi be leidimo pagrįstai pripažintas tyčiniu neteisėtu šaudmens nešiojimu. Nuteistasis M. K. neneigia, kad jis domėjosi ginklais, disponavo revolveriu „ME 38 Compact-G“, tokie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis žinojo ir ginklų bei šaudmenų naudojimo tvarką. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkdamas ginklą ar šaudmenis asmuo privalo žinoti, kad turi laikytis įstatymų nustatytos naudojimosi ginklu tvarkos, o nesuprantant jos, ar nesant tikram dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su ginklo ir šaudmenų naudojimu, privalo papildomai pasidomėti pats (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-625/2013). Todėl pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje surinktų ir teisme iširtų, patikrintų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. K. neteisėtai disponavo 32 (8,0 mm) kalibro 32 S&W Long Wadcutter šaudmeniu, kuris buvo panaudotas V. L. sveikatos sutrikdymui ir tokia M. K. nusikalstama veika atitinka BK 253 straipsnio 1 dalies sudėtį.

181Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinimo dalis pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo įvardinta epizodu ,,Dėl ginklo prie ežero“, pagrįsta iš dalies. Apeliacinės instancijos teismui iš kaltinimo pašalinus aplinkybę, kad M. K. neteisėtai nešiojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos rūšies šaunamąjį ginklą - revolverį COLT, bei pripažinus, kad M. K. pagrįstai nuteistas už neteisėtą 32 (8,0 mm) kalibro 32 S&W Long Wadcutter šaudmens nešiojimą, aptariamos nusikalstamos veikos kvalifikacija nesikeičia, t. y. teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo M. K. nusikalstama veika dėl neteisėto šaudmens prie ežero nešiojimo tinkamai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Pašalinus kaltinimo dalį dėl neteisėto šaunamojo ginklo nešiojimo, aptariamas epizodas toliau įvardijamas ,,Dėl neteisėto šaudmens nešiojimo prie ežero“.

182Dėl BK 234 straipsnio 1 dalies taikymo (,,Epizodas dėl ginklų namuose ir automobilyje“)

183M. K. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dar ir už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaudmenis, o būtent: jis nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos iki paėmimo 2010 m. rugpjūčio 18 d. 8 val. vykusios kratos metu, savo namuose, esančiuose ( - ), laikė šaudmenis - šešis šratus ir šešis 9 mm kalibro garsinius šovinius, pagamintus pramoniniu būdu, kurie yra tinkami šaudyti revolveriu ME 38 Compact-G Nr. (duomenys neskelbtini, ir kurie yra vertinami kaip savadarbiai šaudmenys, kuriuos iššovus sviedinių kinetinė energija ženkliai viršija D kategorijos šaunamųjų ginklų šaudmenims nustatytą 7,5 J ribą.

184Apeliantas nuteistasis M. K. neneigia neteisėtai namuose laikęs šaudmenis - šešis šratus ir šešis 9 mm kalibro garsinius šovinius, pagamintus pramoniniu būdu, kurie yra tinkami šaudyti revolveriu ME 38 Compact-G. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2010-08-18 kratos metu bute, esančiame ( - ), buvo rasti ir paimti šeši šratai ir šeši garsiniai šoviniai, kurie specialisto išvadoje buvo įvertinti kaip šaudmenys. Tai, jog jis padarė šią veiką, nurodyta ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje jis už šios nusikalstamos veikos padarymą nenuteistas, joje nurodyta, kad jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ,,Dėl ginklų namuose ir automobilyje“, nors tokį kaltinimą teismas iš nuosprendžio pašalino. Apeliantas nurodo, kad šaudmenys ir šaunamieji ginklai yra skirtingi nusikaltimo dalykai, numatyti BK 253 straipsnio 1 dalyje (apeliantas klaidingai apeliaciniame skunde nurodo BK 153 straipsnio 1 dalį), todėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodžius, kad jis nėra nuteistas už neteisėtą disponavimą šaudmenimis, skundžiamo teismo nuosprendžio dalis ,,Dėl ginklų namuose ir automobilyje“ turi būti panaikinta ir jis turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

185Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomoji dalis, kurioje aprašytas kaltinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis namuose, ir šio epizodo įvardijimas ,,Dėl ginklų namuose ir automobilyje“ skundžiamo teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra netikslus. Tačiau vien netikslus epizodo įvardindamas teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra pagrindas nuteistajam M. K. priimti išteisinamąjį nuosprendį.

186Iš pakeisto M. K. kaltinamo (3 t. 43-44 b. l.) matyti, kad pagal BK 253 straipsnio 1 dalį M. K. buvo kaltinamas ne tik dėl to, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaudmenis, t. y. kad jis nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos iki paėmimo 2010 m. rugpjūčio 18 d. 8 val. vykusios kratos metu, savo namuose, esančiuose ( - ), laikė šaudmenis - šešis šratus ir šešis 9 mm kalibro garsinius šovinius, pagamintus pramoniniu būdu, kurie yra tinkami šaudyti revolveriu ME 38 Compact-G, ir kurie yra vertinami kaip savadarbiai šaudmenys, kuriuos iššovus sviedinių kinetinė energija ženkliai viršija D kategorijos šaunamųjų ginklų šaudmenims nustatytą 7,5 J ribą, bet ir tuo, kad jis nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. 8 val. vykusios kratos metu, automobilyje BMW 330, valst. Nr. ( - ) kuriuo naudojosi, automobilio priekinių keleivių durelių talpykloje laikė, o, naudojantis minėtu automobiliu, nešiojo šaunamąjį ginklą – revolverį ALFA model 640 Nr. ( - ) ir 13 šaudmenų, iš kurių 3 šoviniai su kūginėmis kulkomis – 6 mm kalibro Flobert tipo žiedinio įskėlimo, pagaminti pramoniniu būdu, tačiau savadarbiu būdu papildyti parako užtaisais ir kurių iššautų sviedinių kinetinė energija viršija D kategorijos šaunamųjų ginklų nustatytą 7,5 J ribą.

187Pirmosios instancijos teismas visą šį kaltinimo epizodą įvardijo bendru pavadinimu ,,Dėl ginklų namuose ir automobilyje“. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad dalis šio kaltinimo yra nepagrįsta.

188Teismas nustatė, kad 2010-08-09 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo leista padaryti kratą tik M. K. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose ( - ) (2 t. 56 b. l.). Tokia krata buvo atlikta 2010-08-18 ir jos metu namuose buvo rasta: revolveris ME 38 Compact-G Nr. ( - ) ir šaudmenys - šeši šratai bei šeši 9 mm kalibro garsiniai šoviniai. Atlikęs balistinį objektų tyrimą specialistas nustatė, kad tyrimui pateikti šeši šratai bei šeši 9 mm kalibro garsiniai šoviniai, pagaminti pramoniniu būdu, yra tinkami šaudyti, ir yra vertinami kaip savadarbiai šaudmenys, kurių išautų sviedinių kinetinė energija ženkliai viršija D kategorijos šaunamųjų ginklų šaudmenims nustatytą 7,5 J ribą (2 t. 73-79 b. l.). Šių šovinių, tinkamų šaudyti revolveriu ME 38 Compact-G, priklausomybė nuteistajam M. K. byloje įrodyta paties nuteistojo M. K. parodymais, kartos protokolo duomenis, specialisto išvada. Šio kaltinimo dalies apeliantas neginčija.

189Minėtos M. K. gyvenamosios vietos kartos metu, be revolverio ME 38 Compact-G Nr. ( - ) ir minėtų šovinių, buvo rasti ir automobilio BMW 330, valst. Nr. ( - ) registracijos dokumentai ir rakteliai (2 t. 57-58 b. l.) ir atlikta krata daugiabučio namo kieme stovinčiame automobilyje BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kratos automobilyje metu buvo rastas revolveris ALFA model 640 ir jame įdėti 7 šoviniai, daiktų dėtuvėje rasti dar 6 šoviniai, įdėti į plastikinį maišelį. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos duomenis, konstatavo, kad krata automobilyje atlikta be teisinio pagrindo, todėl teismas kratą automobilyje ir jos rezultatus nepripažino tinkamais įrodymais byloje ir šioje dalyje M. K. pareikštą kaltinimą kaip nepagrįstą pašalino.

190Pirmosios instancijos teismas, pašalinęs minėtą kaltinimo dalį, nepatikslino šiam epizodui suteikto pavadinimo ir skundžiamo teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad M. K. pripažįstamas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (epizode dėl ginklų namuose ir automobilyje). Teisėjų kolegija tokį netikslumą skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje vertina kaip techninę klaidą padarytą dėl teismo neatidumo, kuri nekeičia nuosprendžio esmės.

191Atsižvelgiant į tai, kad M. K. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto šaudmenų laikymo namuose, atmetamas apelianto prašymas jį dėl šio kaltinimo išteisinti, o šis kaltinimo epizodas toliau įvardijamas kaip epizodas ,,Dėl neteisėto šaudmenų laikymo namuose“.

192Dėl bausmių rūšių ir dydžių

193Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

194Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atkreipiamas dėmesys, jog skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus šiuos reikalavimus, nė vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų neturi būti suteikiama išskirtinė prioritetinė reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2007, 2K-748/2007, 2K-547/2010 ir kt.).

195Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o būtent atsižvelgti į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

196Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų; už viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnio 1 dalis) – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą arba areštą arba laisvė atėmimą iki 2 metų; už neteisėtą disponavimą šaudmenimis (BK 253 straipsnio 1 dalis) – arešto arba laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų.

197BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto, taigi šios bausmės vidurkis yra 52 paros.

198Nagrinėjamoje byloje nuteistajam G. Č. už viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnio 1 dalis) parinkta arešto bausmė ir nustatytas jos terminas - 35 paros.

199BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šis nuteistojo padarytas nusikaltimas baigtas. Byloje nustatyta, kad G. Č., pažeisdamas viešąja tvarką, nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą (V. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. Č. anksčiau neteistas. Atsižvelgiant į išvardintas ir skundžiamame teismo nuosprendyje nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. Č. parinkta bausmės rūšis – areštas ir nustatyta jo trukmė - mažesnė nei šios bausmės vidurkis, yra teisinga, todėl švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

200Nuteistasis M. K. padarė tris nusikalstamas veikas iš sutapties: pažeidė viešąją tvarką (BK 284 straipsnio 1 dalis), neteisėtai nešiojo šaudmenį (BK 253 straipsnio 1 dalis), kuriuo dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu padarė sunkų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui (BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktai).

201Nuteistajam M. K. už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 2 dalis) paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri tik nežymiai viršija minimalią BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Už viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnio 1 dalis) parinkta bausmės rūšis – areštas ir nustatytas jos terminas 35 paros; už neteisėtą šaudmens nešiojimą (BK 253 straipsnio 1 dalis) taip pat parinkta arešto bausmė ir nustatytas šios bausmės terminas 50 parų, taigi tiek už BK 284 straipsnio 1 dalyje, tiek už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus nuteistajam M. K. parinktos bausmės rūšies – arešto terminas yra mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį.

202M. K. įvykdytas BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, šio nusikaltimo pasekmės – sunkiai sutrikdyta žmogui sveikata. Nustatyti du sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantys požymiai: kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (7 punktas) ir chuliganiškos paskatos (8 punktas). Nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis nusikaltimas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Visos paminėtos nuteistojo M. K. padarytos nusikalstamos veikos baigtos. Darant šias nusikalstamas veikas nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. K. anksčiau neteistas.

203Atsižvelgiant į išvardintas ir skundžiamame teismo nuosprendyje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. K. už jo įvykdytus nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose ir 284 straipsnio 1 dalyje paskirtos bausmės yra teisingos ir nėra aiškiai per griežtos, todėl jų švelninti nėra pagrindo.

204Teisėjų kolegija, nuteistajam M. K. pašalindama iš kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (epizode ,,Dėl neteisėto disponavimo šaudmeniu prie ežero“) dalį dėl neteisėto ginklo COLT nešiojimo, ir tokiu būdu susiaurindama nuteistojo M. K. nusikalstamų veiksmų apimtį, sprendžia, kad už šio nusikaltimo padarymą nuteistajam mažintinas paskirtos bausmės – arešto dydis. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas ir BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu.

205Nuteistajam M. K. už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (epizodas ,,Dėl šaudmenų namuose“), parinkta bausmės rūšis – areštas ir nustatytas jos dydis – 50 parų yra teisingi. Šis nuteistojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, baigtas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartas aplinkybes ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytus M. K. charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad M. K. už šio nusikaltimo padarymą paskirta teisinga bausmė, švelninti ją nėra pagrindo.

206Nuteistajam M. K. paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas bausmių bendrinimo taisykles, nes trys nusikaltimai, numatyti BK 284 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje (epizodas ,,Dėl neteisėto disponavimo šaudmeniu prie ežero“), 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose, yra padaryti idealia sutaptimi (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o vienas nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje (epizodas ,,Dėl neteisėto šaudmenų laikymo namuose“), labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

207Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, sakydamas baigiamąją kalbą nuteistojo M. K. gynėjas pareiškė prašymą, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų visiškai netenkinti nuteistojo M. K. apeliacinio skundo, atsižvelgiant į ilgą bylos apeliacinį procesą nuteistajam M. K. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę kita bausmės rūšimi.

208Toks nuteistojo M. K. gynėjo prašymas netenkintinas.

209Baudžiamojo proceso trukmės atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui vertinama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, valstybės institucijų elgesį organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui (taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo trukmę) (pavyzdžiui, Kravtas prieš Lietuvą (Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011; kasacinės nutartys Nr. 2K-503/2010, 2K-358/2011).

210Šioje baudžiamojoje byloje proceso eigos analizė rodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, pradėtas 2010 m. liepos 31 d. Kaltinamasis aktas byloje surašytas 2011 m. spalio 26 d. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2011 m. lapkričio 4 d. (3 t., 13-14 b. l.). Byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta 2012 m. balandžio 5 d., priimant apkaltinamąjį nuosprendį (3 t., 165 -183 b. l.).

211Apeliacinės instancijos teisme baudžiamoji byla pagal nuteistojo M. K. ir nuteistojo G. Č. gynėjo apeliacinius skundus paskirta nagrinėti 2012 m. birželio 14 d.

212Į pirmą teismo posėdį – 2012 m. birželio 14 d. neatvyko apeliantas nuteistasis M. K. ir jo gynėjas advokatas L. Belevičius, kuris teismui pateikė prašymą atidėti teismo posėdį (3 t. 208 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo M. K. interesus, tenkino jo gynėjo prašymą bei įvertinusi advokato L. Belevičiaus, kitų proceso dalyvių bei teisėjų kolegijos užimtumą kitose bylose, teismo posėdį atidėjo 2012 m. lapkričio 8 d. (3 t. 211 b. l.). 2012 m. lapkričio 8 d. apeliacinės instancijos teisme pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Bylos nagrinėjime buvo paskelbta pertrauka iki 2013 m. sausio 3 d., nes buvo patenkintas nuteistojo M. K. gynėjo advokato L. Belevičiaus prašymas atlikti byloje įrodymų tyrimą ir nutarta į teismo posėdį kvieti specialistus ir nuteistąjį M. K. (3 t. 214-216 b. l.). 2013 m. sausio 3 d. į paskirtą apeliacinės instancijos teismo posėdį atvyko visi kviesti proceso dalyviai, išskyrus nuteistąjį M. K.. Nuteistojo gynėjas advokatas L. Belevičius teismui pateikė oficialiais duomenimis nepatvirtintą žodinę informaciją, kad M. K. sulaikytas ir yra laikomas suimtas Vokietijoje. Gynėjo prašymu bylos nagrinėjime buvo paskelbta pertrauka iki 2013 m. balandžio 19 d. ir nutarta imtis priemonių išsiaiškinti nuteistojo M. K. buvimo vietą ir galimybes iškvieti jį į teismo posėdį (3 t. 227-228 b. l.). Teismo iniciatyva buvo gauti oficialūs duomenys apie nuteistojo M. K. sulaikymą Vokietijoje ir jo buvimo vietą. Teismas kreipėsi į Vokietijos Darmštato prokuratūrą su teisinės pagalbos prašymu įteikti nuteistajam M. K. teismo šaukimą ir pranešimą apie apeliacinės instancijos teisme paskirtą teismo posėdžio vietą ir laiką (4 t. 6,7 b. l.). Iš Vokietijos Darmštato prokuratūros buvo gautas patvirtinimas apie Lietuvos apeliacinio teismo pateiktų dokumentų įteikimą nuteistajam M. K. (4 t. 8A-13 b. l.). 2013 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje nuteistojo M. K. gynėjas advokatas L.Belevičius nesutiko tęsti bylos nagrinėjimą nedalyvaujant nuteistajam M. K. arba be jo rašytinio atsisakymo nuo dalyvavimo teismo posėdyje. Todėl bylos nagrinėjime buvo pratęsta pertrauką iki 2013 m. lapkričio 21 d. (4 t. 14 b.l.). 2013 m. liepos 29 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas nuteistojo M. K. rašytinis prašymas jo apeliacinį skundą nagrinėti jam nedalyvaujant (4 t. 19 b. l.). 2013 m. lapkričio 21 d. teismo posėdis po pertraukos buvo tęsiamas, pradėtas įrodymų tyrimas, apklausti specialistai (4 t. 24-25 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo M. K. gynėjo prašymą skirti byloje balistikos ekspertizę, nutarė į teismo posėdį iškvieti specialistą, tikslu išsiaiškinti ar yra galimybė atsakyti į gynėjo prašomus specialistui pateikti klausimus. Bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka iki 2014 m. kovo 20 d. (4 t. 24-25 b. l.). 2014 m. kovo 20 d. buvo tęsiamas bylos nagrinėjimas. Teisme apklaustas ekspertas ir nutarta skirti gynėjo advokato L. Belevičiaus prašomą balistikos ekspertizę, bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka iki bus gautas ekspertizės aktas (4 t. 38-41; 42-44 b.l.). Ekspertizės aktas teisme gautas 2014 m. balandžio 17 d. (4 t. 46 b. l.). Teismo posėdis po pertraukos buvo tęsiamas 2014 m. lapkričio 14 d., šio teismo posėdžio metu buvo baigtas įrodymų tyrimas ir pradėtos bei baigtos sakyti baigiamosios kalbos. Nuteistasis M. K. pasakė paskutinį žodį (4 t. 55-63 b. l.). Bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka iki 2015 m. sausio 8 d. ir jame buvo išklausytas paskutinis nuteitojo G. Č. žodis (4 t. 64 b. l.), po ko teisėjų kolegija, pranešusi, kad sprendimas bus skelbiamas 2015 m. vasario 20 d., išėjo priimti sprendimo.

213Nuteistojo M. K. gynėjas teisus, teigdamas, kad 2015 m. vasario 20 d. teismo iniciatyva buvo nuspręsta atnaujinti bylos nagrinėjimą ir apklausti teismo medicinos ekspertą dėl nukentėjusiajam V. L. nustatytų sužalojimų kiekio, lokalizacijos ir mechanizmo, tačiau šis teismo sprendimas, priešingai nei teigia gynėjas, esminės įtakos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme trukmei neturėjo, nes dėl tokio teismo sprendimo bylos išnagrinėjimas prasitęsė tik dviem mėnesiais.

214Remiantis išdėstyta bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme eiga, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimas beveik tris metus užtruko dėl apelianto nuteistojo M. K. neatvykimo į teismo posėdžius (jo sulaikymo Vokietijoje), apeliacinės instancijos teisme dalyvavusių proceso dalyvių prašymų tenkinimo ir atliktų proceso veiksmų laiko, byloje dalyvaujančių advokatų ir teisėjų kolegijos užimtumo kitose bylose. Šios priežastys teisėjų kolegijos vertinimu yra objektyvios, todėl jos nevertintinos kaip nuteistojo M. K. teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas. Todėl teisėjų kolegija atmeta nuteistojo M. K. gynėjo prašymą dėl ilgo apeliacinio proceso taikyti nuteistajam M. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pakeisti paskirtos bausmės rūšį.

215Dėl civilinių ieškinių

216BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

217Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Teismui nustačius, kad asmeniui žala padaryta bendrais kelių kaltininkų veiksmais, taikoma solidariosios atsakomybės taisyklė, pagal kurią žalą privalo atlyginti visi ją padarę asmenys kartu (solidariai).

218Nagrinėjamoje byloje civilinius ieškinius pareiškė: Molėtų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras dėl 8 243,85 litų sumos turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginimo (1 t., 37-38 b.l.) ir nukentėjusysis V. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, jog jam buvo peršauta koja, dėl to padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl jis yra neįgalus – ( - ) darbingumo, visiškai pasveikti niekada negalės, todėl prašė priteisti jam 10 000 Lt turtinei žalai ir 40 000 Lt moralinei (neturtinei) žalai atlyginti (1 t., 24 b. l.). Pirmosios instancijos teismui nukentėjusysis pateikė kvitus 1 891,62 Lt sumai, pagrindžiančius jam padarytos turtinės žalos dydį (išlaidoms vaistams, kelionės bilietams, med. paslaugoms ir kt.).

219Pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad nukentėjusysis V. L. buvo sužalotas bendrais nuteistųjų M. K. ir G. Č. nusikalstamais veiksmais, iš nuteistųjų solidariai priteisė 8 243,85 Lt Valstybinei ligonių kasai V. L. gydymo išlaidoms atlyginti bei V. L. 1 891,62 Lt turtinei ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

220Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad dėl nukentėjusiajam V. L. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltas tik nuteistasis M. K., o nuteistasis G. Č. yra kaltas tik dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, naikintinas solidariosios atsakomybės taikymas ir iš naujo spręstinas byloje pareikštų civilinių ieškinių patenkinimo klausimas. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas ir BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

221Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad tyčinius nusikalstamus veiksmus, kuriais buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. L. sveikata, padarė nuteistasis M. K., jis turėtų visiškai atlyginti padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai dėl V. L. gydymo, taip pat nukentėjusiojo V. L. patirtą turtinę ir neturtinę žalą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą, negali pabloginti jo teisinės padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamu teismo nuosprendžiu iš nuteistojo M. K. priteistų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir nukentėjusiajam V. L. civilinių ieškinių dydžių nekeičia, tik nustato jų tikslius dydžius, kuriuos privalo atlyginti nuteistasis.

222Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis G. Č. viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiajam V. L. padarė dantų sužalojimus. Iš nukentėjusiojo teismui pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis pateikė ir kvitus, patvirtinančius jo turėtas išlaidas odontologijos paslaugoms, kurios sudaro bendrą 690 Lt sumą (3 t. 96 b. l.). Teisėjų kolegijai konstatavus, kad dantų sužalojimus nukentėjusiajam V. L. padarė nuteistasis G. Č. nusikalstamais veiksmais, nukentėjusiojo patirtos išlaidos odontologijos paslaugoms priteistinos iš nuteistojo G. Č. kaip nukentėjusiajam padaryta turtinė žala.

223Iš nuteistojo G. Č. nukentėjusiajam V. L. nepriteistina neturtinė žala, nes nukentėjusiojo prašyme dėl civilinio ieškinio tokia žala siejama tik su jam padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t. 24 b. l.), kurį nukentėjusiajam padarė M. K..

224Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 2, 3, 4 punktais,

Nutarė

225Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalį dėl G. Č. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

226G. Č. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

227G. Č. panaikinti BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 ir 2 punktų taikymą ir bausmių subendrinimą bei nustatyti galutinę bausmę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę - areštą 35 paroms.

228Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto ,,a“ papunkčiu, G. Č. laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. (16 dienų) prilyginti vienai arešto parai (1:1) ir nustatyti G. Č. galutinę bausmę – areštą 19 dienų, ją paskiriant atlikti areštinėje.

229Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, arešto bausmės atlikimą nustatyti poilsio dienomis.

230Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalį dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspęstų civilinių ieškinių pakeisti:

231M. K. iš kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl ginklo prie ežero) pašalinti dalį, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, nešiojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos rūšies šaunamąjį ginklą - revolverį COLT, ir likusią šio kaltinimo dalį įvardinti epizodu ,,Dėl neteisėto šaudmens nešiojimo prie ežero“.

232M. K. paskirtą bausmę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (epizode ,,Dėl neteisėto šaudmens nešiojimo prie ežero“) sumažinti iki 40 parų arešto.

233M. K. pareikštą kaltinimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendyje įvardintą epizodu ,,Dėl ginklų namuose ir automobilyje“ pervadinti epizodu ,,Dėl neteisėto šaudmenų laikymo namuose“.

234Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo teismo nuosprendžiu nustatytą bausmę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (epizode ,,Dėl neteisėto šaudmens nešiojimo prie ežero“) subendrinti bausmių apėmimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, 284 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (epizode ,,Dėl neteisėto šaudmenų laikymo namuose“) ir nustatyti M. K. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams.

235Panaikinti solidarų civilinių ieškinių atlyginimą iš M. K. ir G. Č..

236Iš G. Č. priteisti nukentėjusiajam V. L.: 199,84 € (atitinkamai 690 Lt) turtinei žalai atlyginti.

237Nustatyti, kad iš M. K. priteista: 1 194,07 € (atitinkamai 4 121,93 Lt) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos V. L. gydymo išlaidoms atlyginti ir nukentėjusiajam V. L. 273,93€ (atitinkamai – 945,81 Lt) turtinei žalai bei 5 792,40 € (atitinkamai 20 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

238Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. M. K. nuteistas:... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio... 4. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – areštu 35 paroms;... 5. - pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl ginklo prie ežero) areštu 50... 6. - pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl ginklų namuose ir... 7. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2... 8. G. Č. nuteistas:... 9. - pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus laisvės atėmimu 2 metams ir... 10. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį areštu 35 paroms.... 11. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2... 12. Iš M. K. ir G. Č. solidariai priteista: 8 243,85 Lt Valstybinei ligonių... 13. V. L. 1 891,62 Lt turtinei ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.... 14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo M. K. bei nuteistojo G.... 15. M. K. ir G. Č. nuteisti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus ir BK... 16. M. K. ir G. Č. 2010 m. liepos 31 d. apie 2.30 val. viešoje vietoje, ( - )... 17. Be to, M. K. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad... 18. jis 2010 m. liepos 31 d. apie 2.30 val. ( - ), prie B. L. ežero esančioje... 19. Be to, M. K. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dar ir už tai, kad... 20. jis nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos iki paėmimo 2010 m. rugpjūčio... 21. Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 22. Apelianto manymu, skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir... 23. Apelianto įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota,... 24. Byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog G. Č. įvykio metu... 25. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismo išvados, jog jis 2010-07-31... 26. Teismo išvada, jog šūvius į V. L. paleido būtent jis (apeliantas),... 27. Nukentėjusysis V. L. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog matė kaip M. K.... 28. Apeliantas nesutinka su teismo skundžiamame nuosprendyje nurodyta išvada, jog... 29. Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu atpažinimai buvo atlikti iš... 30. 2010-08-13 apklausos metu V. L. parodė, jog vaikinas, kuris į jį šaudė,... 31. Liudytojo V. L. apklausos protokoluose bei parodymo atpažinti protokoluose... 32. Apelianto teigimu, esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai buvo... 33. Apeliantas pažymi, kad visi nurodyti procesiniai pažeidimai buvo akcentuoti... 34. Apelianto manymu, teismo išvada, jog kiti asmenys ginklo neturėjo ir į V. L.... 35. Apeliantas teigia, jog teisminio nagrinėjimo metu jis logiškai ir nuosekliai... 36. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų turėjęs būtent revolverį... 37. Be to, apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo šališki.... 38. Be to, apeliantas mano, kad buvo iš esmės pažeistos BPK nuostatos atliekant... 39. Apelianto manymu, skundžiamas teismo nuosprendis neatitinka BPK 301-307... 40. Skundžiamo nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog sunkų... 41. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje (16 lape) nurodyta, jog krata automobilyje... 42. Apeliantas pažymi, jog 2010-08-18 kratos metu bute, esančiame ( - ), buvo... 43. Teismas, aprašydamas nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamame... 44. Apelianto nuomone, toks teismo nuosprendis neatitinka įstatyme įtvirtintų... 45. Nuteistojo G. Č. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 46. Apeliantas mano, kad skundžiamo teismo nuosprendžio dalis, kuria G. Č.... 47. Teismas įvykusį konfliktą tarp dviejų jaunuolių grupių nuosprendyje... 48. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 49. Be to, apelianto manymu, skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK reikalavimų,... 50. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis M. K. ir jo... 51. Nuteistasis G. Č. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo G. Č. gynėjo... 52. Prokuroras ir nukentėjusysis V. L. prašė nuteistojo M. K. ir nuteistojo G.... 53. Nuteistojo G. Č. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo M. K.... 54. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 55. Apeliantas nuteistasis M. K. prašo jį pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8... 56. Apelianto prašymai tenkintini iš dalies. Skundžiamo teismo nuosprendžio... 57. Apeliantas nuteistojo G. Č. gynėjas prašo panaikinti nuosprendžio dalį... 58. Toks apelianto prašymas tenkintinas. Skundžiamo teismo nuosprendžio dalis... 59. Dėl BPK pažeidimų surašant pirmosios instancijos teismo nuosprendį... 60. Abu apeliantai teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo... 61. Su tokiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.... 62. Nuosprendis savo forma ir turiniu turi atitikti BPK 302-307 straipsniuose... 63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi... 64. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi... 65. Tokių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.... 66. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad prokurorui paskelbus... 67. Dėl įrodymų vertinimo ir teismo išvadų pagrįstumo ... 68. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra... 69. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti... 70. M. K. ir G. Č. nuteisti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus ir 284... 71. Dėl kaltinimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus ir BK 284... 72. Nagrinėjamoje byloje M. K. ir G. Č. nuteisti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies... 73. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė... 74. 2010 m. liepos 31 d. apie 2.30 val. viešoje vietoje, ( - ) kaime, prie B. L.... 75. Toks skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomosios dalies turinys visiškai... 76. Minėta, kad apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje turi būti... 77. Apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pirmosios instancijos teismas,... 78. Dėstydamas veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8... 79. Kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagrįstumą teismas motyvavo tuo,... 80. Dėstydamas bausmės skyrimo nuteistiesiems motyvus pirmosios instancijos... 81. Išanalizavus pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio... 82. - prieštaringai nurodomos aplinkybės dėl kaltinamųjų bendrininkavimo ir... 83. - skiriasi nukentėjusiajam V. L. padaryto šautinio sužalojimo vieta:... 84. - skirtingai nurodyta nusikalstamų veiksmų eiga: nustatomojoje dalyje... 85. - skirtingai apibūdinama ir G. Č. turėta lazda, kuria jis sudavė... 86. Be to, skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje yra nurodytos... 87. Taip pat pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje... 88. Teisėjų kolegijos nuomone, toks Vilniaus apygardos teismo apkaltinamojo... 89. Nors nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2... 90. Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktų taikymo... 91. Nuteistieji G. Č. ir M. K. neigia veikę bendrininkų grupe ir padarę... 92. Toks prašymas tenkintinas iš dalies. Skundžiamo teismo nuosprendžio dalis... 93. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra... 94. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino... 95. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 96. Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, kad muštynių metu... 97. Specialistui nustačius, kad tyrimo nurodytu laiku – 2010 m. liepos 31 d.... 98. Teismų praktikoje yra atvejai, kai už vieno sužalojimo padarymą atsako keli... 99. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie nuteistųjų M. K. ir G. Č.... 100. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio vietoje - prie B. L.... 101. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje... 102. Apeliantas nuteistasis M. K. teigia, kad teismo išvada, jog šūvius į V. L.... 103. Toks apelianto prašymas atmestinas, nes apelianto teiginiai ir juos... 104. Minėta, kad byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas... 105. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad pirmosios instancijos... 106. Nuteistasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu neigė įvykio vietoje disponavęs... 107. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis iš dalies pakeitė savo parodymus ir... 108. Iš nuteistojo M. K. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų ir... 109. Tokie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos... 110. Nukentėjusysis V. L. viso proceso metu nuosekliai ir kategoriškai tvirtino... 111. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. L. parodė, kad nagrinėjamoje... 112. Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad... 113. Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis atpažino M. K. kaip asmenį... 114. Apeliantas nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde teigia, kad asmens parodymo... 115. BPK 191 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi... 116. Apeliantas teisus teigdamas, kad asmens parodymo atpažinimo protokoluose nėra... 117. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nustatytos duomenų gavimo... 118. Šioje byloje nukentėjusysis V. L. iki parodymo atpažinti buvo apklaustas... 119. Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad V. L. ligoninėje buvo apklaustas... 120. Pagrindinis ir tiesioginis įrodymas, kuriuo grindžiamas kaltinimas... 121. Minėta, kad nukentėjusiojo V. L. parodymai viso proceso metu dėl esminių... 122. Nukentėjusiojo V. L. parodymus apie jam padarytą šautinį sužalojimą... 123. Specialisto išvada Nr. G 321/10 (14) nustatyta, kad V. L. buvo padaryta... 124. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas minėtą Specialisto išvadą davęs... 125. Specialisto išvada Nr. 140-(5922)-IS1-6304, kurioje nurodyta, kad kulka,... 126. Specialisto išvadoje Nr. 140-(5923)-IS1-6010 nurodyta, kad ant V. L. kelnių... 127. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas E. J. patvirtino... 128. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas Edmundas Vaitkevičius... 129. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsiaiškinti... 130. Apeliacinės instancijos teisme medicinos ekspertui R. L. parodžius prie... 131. Taigi nukentėjusiojo V. L. parodymai apie jo sužalojimo šaunamuoju ginklu... 132. Teisėjų kolegija, išanalizavusi įvykio vietoje buvusių ir byloje... 133. Apeliantas skunde kritikuoja liudytojų parodymo atpažinti pagal nuotraukas... 134. Toks apelianto teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. Ikiteisminio tyrimo... 135. Apeliantas teisus teigdamas, kad liudytojai V. L., A. J., D. P., E. S., V. J.,... 136. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas privalėjo... 137. Aplinkybė, kad nebuvo rastas ginklas, iš kurio buvo šauta į... 138. Atsižvelgiant į tai, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas –... 139. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. L. sunkiai sutrikdyta sveikata... 140. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama... 141. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje sunkus sveikatos... 142. Nagrinėjamoje byloje chuliganiškomis paskatomis teismas pripažino tai, kad... 143. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios... 144. Apelianto skunde nurodyti teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų... 145. Pagal BPK 166 straipsnio 1 straipsnio 1 punktą ikiteisminis tyrimas pradedamas... 146. Apelianto argumentai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo palankūs... 147. Todėl apelianto nuteistojo M. K. skundo teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo... 148. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo... 149. Nagrinėjamoje byloje M. K. ir G. Č. nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.... 150. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284... 151. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios... 152. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti, kad... 153. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies... 154. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji viešąją tvarką... 155. Nuteistasis M. K. viešosios tvarkos pažeidimo metu vartodamas fizinį... 156. Nors nuteistasis G. Č. neigia įvykio metu turėjęs lazdą ir ja sudavęs... 157. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo paminėtų... 158. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra... 159. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t.... 160. Nuteistųjų tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką patvirtina... 161. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas byloje nustatytas... 162. Viešosios tvarkos pažeidimo metu panaudoto fizinio smurto padariniai -... 163. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios... 164. M. K. 2010 m. liepos 31 d. apie 2.30 val. viešoje vietoje, ( - ) kaime, prie... 165. G. Č. 2010 m. liepos 31 d. apie 2.30 val. viešoje vietoje, ( - ) kaime, prie... 166. Dėl BK 234 straipsnio 1 dalies taikymo (dvi nusikalstamos veikos)... 167. Nagrinėjamoje byloje M. K. nuteistas dar ir už dvi nusikalstamas veikas,... 168. Nuteistasis M. K., nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 253 straipsnio 1... 169. Apelianto prašymai tenkintini iš dalies.... 170. BK 253 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas... 171. Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo (,,Epizodas dėl ginklų prie... 172. M. K. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. liepos 31... 173. Iš kaltinimo turinio matyti, kad šiame epizode M. K. inkriminuotos dvi... 174. Apeliantas nuteistasis M. K. teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis... 175. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais sutinka.... 176. Minėta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis,... 177. Nagrinėjamoje byloje V. L. sveikatos sutrikdymui panaudotas šaunamasis... 178. Esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 179. Tačiau šiame epizode M. K. nuteistas ne tik už ikiteisminio tyrimo metu... 180. Teisėjų kolegija, šiame procesiniame sprendime, aptardama BK 135 straipsnio... 181. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinimo dalis... 182. Dėl BK 234 straipsnio 1 dalies taikymo (,,Epizodas dėl ginklų namuose ir... 183. M. K. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dar ir už tai, kad... 184. Apeliantas nuteistasis M. K. neneigia neteisėtai namuose laikęs šaudmenis -... 185. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad skundžiamo teismo... 186. Iš pakeisto M. K. kaltinamo (3 t. 43-44 b. l.) matyti, kad pagal BK 253... 187. Pirmosios instancijos teismas visą šį kaltinimo epizodą įvardijo bendru... 188. Teismas nustatė, kad 2010-08-09 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi... 189. Minėtos M. K. gyvenamosios vietos kartos metu, be revolverio ME 38 Compact-G... 190. Pirmosios instancijos teismas, pašalinęs minėtą kaltinimo dalį,... 191. Atsižvelgiant į tai, kad M. K. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas... 192. Dėl bausmių rūšių ir dydžių... 193. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies... 194. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo... 195. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už... 196. Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135... 197. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki... 198. Nagrinėjamoje byloje nuteistajam G. Č. už viešosios tvarkos pažeidimą (BK... 199. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas,... 200. Nuteistasis M. K. padarė tris nusikalstamas veikas iš sutapties: pažeidė... 201. Nuteistajam M. K. už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135... 202. M. K. įvykdytas BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas... 203. Atsižvelgiant į išvardintas ir skundžiamame teismo nuosprendyje nustatytas... 204. Teisėjų kolegija, nuteistajam M. K. pašalindama iš kaltinimo pagal BK 253... 205. Nuteistajam M. K. už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje... 206. Nuteistajam M. K. paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos pagal BK 63... 207. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, sakydamas baigiamąją kalbą... 208. Toks nuteistojo M. K. gynėjo prašymas netenkintinas.... 209. Baudžiamojo proceso trukmės atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių... 210. Šioje baudžiamojoje byloje proceso eigos analizė rodo, kad ikiteisminis... 211. Apeliacinės instancijos teisme baudžiamoji byla pagal nuteistojo M. K. ir... 212. Į pirmą teismo posėdį – 2012 m. birželio 14 d. neatvyko apeliantas... 213. Nuteistojo M. K. gynėjas teisus, teigdamas, kad 2015 m. vasario 20 d. teismo... 214. Remiantis išdėstyta bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme eiga,... 215. Dėl civilinių ieškinių... 216. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 217. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl... 218. Nagrinėjamoje byloje civilinius ieškinius pareiškė: Molėtų rajono... 219. Pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad nukentėjusysis V. L. buvo... 220. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad dėl nukentėjusiajam V. L.... 221. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad tyčinius nusikalstamus... 222. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis G. Č. viešosios tvarkos... 223. Iš nuteistojo G. Č. nukentėjusiajam V. L. nepriteistina neturtinė žala,... 224. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 225. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalį dėl G.... 226. G. Č. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus išteisinti, nepadarius... 227. G. Č. panaikinti BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 ir 2 punktų taikymą... 228. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto ,,a“ papunkčiu, G. Č.... 229. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, arešto bausmės atlikimą nustatyti... 230. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalį dėl... 231. M. K. iš kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl ginklo prie... 232. M. K. paskirtą bausmę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (epizode ,,Dėl... 233. M. K. pareikštą kaltinimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir Vilniaus... 234. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo teismo... 235. Panaikinti solidarų civilinių ieškinių atlyginimą iš M. K. ir G. Č..... 236. Iš G. Č. priteisti nukentėjusiajam V. L.: 199,84 € (atitinkamai 690 Lt)... 237. Nustatyti, kad iš M. K. priteista: 1 194,07 € (atitinkamai 4 121,93 Lt)... 238. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....