Byla 2A-879-730/2015
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. I. (I.) dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. I. 1513,85 Eur (5227,03 Lt) skolą, 909,30 Eur (3139,64 Lt) palūkanas, 408,07 Eur (1408,99 Lt) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,25 procento palūkanas nuo pagrindinės 1513,85 Eur (5227,03 Lt) skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog AB SEB bankas ir atsakovas 2006-02-23 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 0450618050630-47, pagal kurią atsakovui suteiktas kreditas, atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti, mokėti palūkanas, delspinigius. Atsakovui tinkamai nevykdant sutarties, AB SEB bankas sutartį nutraukė. Ieškovė ir AB SEB bankas 2009-11-06 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kurią AB SEB bankas perleido visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieškovei.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-04 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 1513,85 Eur (5227,03 Lt) skolos, 909,30 Eur (3139,64 Lt) palūkanų, 408,07 Eur (1408,99 Lt) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2831,22 Eur (9775,66 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-12-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 84,86 Eur (293,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Gelvora“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp šalių vartojimo kredito sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Ieškovė savo pareigą įvykdė tinkamai – suteikė atsakovui nuosavybėn pinigus, o atsakovas įsipareigojo grąžinti tokią pat pinigų sumą. Formaliai įvertinęs įrodymus padarė išvadą, kad atsakovas, negrąžindamas gauto kredito dalių sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, iš sutarties kylančių prievolių nevykdė. Konstatavo, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolių įvykdymo terminus (CK 6.63 straipsnio l dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis), ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Kadangi AB SEB bankas perleido savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei UAB „Gelvora“, atsakovas iki šiol neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymą, ieškovės UAB „Gelvora“ reikalavimas priteisti iš atsakovo 1513,85 Eur (5227,03 Lt) skolos, 909,30 Eur (3139,64 Lt) palūkanų, 408,07 Eur (1408,99 Lt) delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Tenkinus reikalavimą priteisti 9,25 procento dydžio palūkanas nuo pagrindinės 1513,85 Eur (5227,03 Lt) skolos pagal Vartojimo kredito sutartį nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, būtų nepagrįstai apsunkintas atsakovas ir jam du kartus būtų skaičiuojamos palūkanos: vienu atveju 5 procentų palūkanos nuo priteistos 2831,22 Eur (9775,66 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-12-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitu atveju 9,25 procento dydžio palūkanos nuo pagrindinės 1513,85 Eur (5227,03 Lt) skolos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kas neatitiktų Civilinio proceso kodekse įtvirtintų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų.

4Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-04 sprendimo už akių dalį, kurioje atmestas ieškovės prašymas dėl 9,25 procento dydžio sutartinių palūkanų priteisimo, panaikinti, priteisti iš atsakovo 9,25 procento dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-12-29 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiuo argumentu:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti sutartines palūkanas, kadangi šalys buvo susitarusios dėl tokių palūkanų dydžio ir mokėjimo, be to, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

5Apeliacinis skundas tenkintinas.

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

8Nustatyta, kad 2006-02-23 tarp pirminės kreditorės AB SEB banko ir atsakovo A. I. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 0450618050630-47 (toliau – Vartojimo kredito sutartis), pagal kurią AB SEB bankas atsakovui suteikė 2027,34 Eur (7000,00 Lt) dydžio kreditą, pagal Vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies 2.4 punktą, šalys susitarė dėl 9,25 procento palūkanų normos, o atsakovas įsipareigojo Vartojimo kredito sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas Vartojimo kredito sutartyje numatytas įmokas AB SEB banko naudai (b. l. 13–17). Kadangi atsakovas Vartojimo kredito sutartį vykdė netinkamai, AB SEB bankas Vartojimo kredito sutartį nutraukė (b. l. 24). 2009-11-09 AB SEB bankas ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kurią pirminė kreditorė AB SEB bankas perleido visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal minėtą Vartojimo kredito sutartį naujajam kreditoriui – ieškovei UAB „Gelvora“ (b. l. 6, 18–24, 25).

9Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl sutartinių palūkanų priteisimo nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos.

11Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452).

12Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų sumokėjimo kilo iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms. Remiantis CK 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatomis palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.

13Iš šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. 0450618050630-47 specialiosios dalies 2.4 punkto matyti, kad nustatyta 9,25 procento dydžio palūkanų norma, vadinasi, šalys dėl pelno palūkanų dydžio sprendė savo susitarimu.

14Kadangi mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos priteisiamos CK 1.138 straipsnio 1 dalies ketvirtojo punkto ir 6.213 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieškovė, prašydama priteisti palūkanas, reikalauja piniginę prievolę įvykdyti natūra, tai šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223, 6.228 straipsniai), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

15Vadovaujantis CK 6.228 straipsnio 1 dalimi, sutarties šalis gali atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Pripažįstama, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su kitos šalies prievole. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikros jos sąlygos, tokios sutarties ar jos sąlygos galima atsisakyti vienašališkai, nesikreipiant į teismą. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: pirma, ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Be to, CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014).

16Nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiama reikalavimų dėl šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties sąlygų modifikavimo. Pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas pelno (mokėjimo) palūkanų, netaikė sutarčių teisės normų, bet ginčą dėl šios dalies išsprendė vadovaudamasis kompensuojamųjų palūkanų mažinimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.37 straipsnis) bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Pažymėtina, kad pelno palūkanų dydis negali būti mažinamas remiantis CK 6.37 straipsnio trečiosios dalies, CK 1.5 straipsnio nuostatomis, nes šios normos taikytinos tik sprendžiant dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo.

17Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti ar iš viso nepriteisti sutartyje numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Atsižvelgiant į suteikto kredito dydį (2027,34 Eur), įvertinus tai, jog atsakovas prisiimtas prievoles netinkamai vykdo itin ilgą laikotarpį – 9 metai, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pagrindo nepriteisti sutartinių palūkanų, nėra.

18Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje Vartojimo kredito sutarties 9 punktu šalys susitarė, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja tol, kol Kredito gavėjas grąžins visą kreditą, sumokės palūkanas, banko nustatytus mokesčius ir netesybas. Ši sutartinė nuostata patvirtina, kad kredito gavėjo pareiga mokėti pelno palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo.

19Sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, šiame įstatyme nurodytais kredito kainą apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja. Tačiau šios nuostatos gali būti reikšmingos vertinant išreikštą įstatymo leidėjo poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Minėto įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 procentų. Iš šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 2.5 punkto matyti, kada bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 10,12. Nors Vartojimo kredito įstatymas įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d., o tarp šalių Vartojimo kredito sutartis sudaryta 2006 m. vasario 23 d. ir tiesiogiai remtis įstatymo nuostatomis negalima, tačiau atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teismų praktiką, įstatymo nuostatos yra reikšmingos. Taigi, nustatytas dydis yra daug mažesnis už šiuo metu nustatytąjį įstatyme, todėl, vadovaujantis formuojama teismų praktika, pagrindo jį mažinti, kartu mažinant šalių sutartyje nustatytą palūkanų normą, nėra, o nesant kitų įrodymų dėl palūkanų normos nepagrįstumo, yra pagrindas padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą.

20Pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu galiojusiais palūkanų normų dydžiais, nustatyta, jog palūkanų norma vartojimo paskoloms fiksuojant pradinę normą 2006 m. vasario mėnesį buvo 7,68 procento (b. l. 53), tai yra, ji nežymiai skiriasi nuo Vartojimo kredito sutartyje nurodytos.

21Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog atsakovas nagrinėjant bylą procese nedalyvavo, neteikė atsiliepimų ir neginčijo Vartojimo kredito sutarties sąlygų, byloje nėra jokių kitų įrodymų, leidžiančių palūkanų normos dydį pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, konstatuoja, jog 9,25 procento metinės palūkanos pripažintinos pagrįstomis ir protingomis.

22Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo teismo sprendimo už akių dalį dėl 9,25 procento palūkanų priteisimo pakeisti dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių pelno palūkanų priteisimą, taikymo – priteisti ieškovei 9,25 procento dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos 1513,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-12-29 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kita sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

25Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nors pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovės ieškinį, tačiau iš atsakovo priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 293,00 Lt žyminis mokestis, todėl pagrindo atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme nėra.

26Įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

28Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą už akių pakeisti.

29Priteisti iš atsakovo A. I. (I.) 9,25 procento dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos 1513,85 Eur (5227,03 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-12-29 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

30Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-04 sprendimu už akių ieškinį... 4. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 5. Apeliacinis skundas tenkintinas. ... 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 7. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau... 8. Nustatyta, kad 2006-02-23 tarp pirminės kreditorės AB SEB banko ir atsakovo... 9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo... 10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos:... 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, kurių... 12. Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų sumokėjimo kilo iš kreditavimo... 13. Iš šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. 0450618050630-47... 14. Kadangi mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos priteisiamos CK 1.138... 15. Vadovaujantis CK 6.228 straipsnio 1 dalimi, sutarties šalis gali atsisakyti... 16. Nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiama reikalavimų dėl šalių sudarytos... 17. Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip... 18. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo... 19. Sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas... 20. Pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis Vartojimo kredito sutarties sudarymo... 21. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog atsakovas nagrinėjant bylą procese... 22. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 24. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas... 25. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs... 26. Įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą apeliacinės... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 28. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą už akių... 29. Priteisti iš atsakovo A. I. (I.) 9,25 procento dydžio sutartines palūkanas... 30. Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą....