Byla 2-1358/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux Lietuva“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-2055-657/2014 pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl jo vykdyto konkurso „Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos suteikimo“, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Reklamos arka“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teisme priimtas ieškovo UAB „JCDecaux Lietuva“ ieškinys, kuriuo prašoma:

51) panaikinti Kauno miesto savivaldybės sprendimus, priimtus vykdant Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos suteikimo konkurso (toliau tekste ir Konkursas) procedūras po galutinio įpareigojančių pasiūlymų pateikimo dienos, t. y. 2014 m. sausio 30 d.;

62) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. T-248 „Dėl pritarimo Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties projektui“;

73) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. T-249 „Dėl UAB „Reklamos arka“ atleidimo nuo vietinės rinkliavos už leidimų įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą“;

84) priteisti ieškovės naudai iš Kauno miesto savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Ieškovas nurodė, kad jis buvo suinteresuotas dalyvauti Kauno miesto savivaldybės administracijos organizuojamame Konkurse, tačiau šio ketinimo buvo priverstas atsisakyti dėl projekto ekonominio gyvybingumo neužtikrinančių koncesijos suteikimo sąlygų, kuriomis turėjo būti vadovaujamasi teikiant įpareigojantį pasiūlymą Konkursui. Įpareigojantį pasiūlymą pateikė tik vienas konkurso dalyvis – UAB „Reklamos arka“, jis vienintelis ir dalyvavo tolesnėse Konkurso procedūrose ir su juo savivaldybė vykdė derybas, tame tarpe ir dėl koncesijos sutarties. Savivaldybei paskelbus koncesijos sutarties projektą Kauno miesto savivaldybės tarybos tvirtinimui ir siūlymą atleisti UAB „Reklamos arka“ nuo vietinės rinkliavos, ieškovė pastebėjo, kad derybų su UAB „Reklamos arka“ metu savivaldybė pirmines koncesijos sutarties sąlygas iš esmės pakeitė, tuo iš esmės pagerindama ekonominę pusiausvyrą koncesininko naudai. Ieškovo nuomone, tokių esminių koncesijos sutarties sąlygų pakeitimų savivaldybė negalėjo padaryti, nepakeisdama koncesijos sąlygų ir apie pakeitimus neinformuodama kitų potencialių Konkursu suinteresuotų ūkio subjektų, t. y. nesuteikdama jiems galimybės dalyvauti Konkurse pagal iš esmės pakeistas koncesijos sutarties sąlygas. Ieškovo nuomone, tokiu būdu savivaldybė pažeidė Koncesijų įstatyme įtvirtintą draudimą derybų metu keisti konkurso sąlygose išdėstytas technines, finansines ir komercines sąlygas, koncesijos Konkurso vykdymo procedūras bei skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

10Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai toliau vykdyti Konkurso procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti koncesijos sutarties su UAB „Reklamos arka“, o jeigu tokia sutartis sudaryta – sustabdyti koncesijos sutarties tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Reklamos arka“ vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

11Nurodė, kad vykdydama Konkursą savivaldybė pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Derybų metu neteisėtai iš esmės pakeitus koncesijos sutarties sąlygas, savivaldybė ir UAB „Reklamos arka“ iš esmės ne konkurso tvarka susitarė dėl visiškai naujos ir ženkliai koncesininkui palankesnės koncesijos sutarties, dėl kurios negalėjo varžytis kitos įmonės, sudarymo. Pakeistos sutarties pagrindu UAB „Reklamos arka“ iš esmės yra sudaromos monopolinės sąlygos veikti Kauno rinkoje. Nesustabdžius Konkurso procedūrų UAB „Reklamos arka“ pradės vykdyti koncesijos sutartį ir atlikti joje numatytas investicijas į viešojo transporto stogines bei lauko reklamos infrastruktūrą. Ieškinį pripažinus pagrįstu ir jį patenkinus, tokio teismo sprendimo iš esmės būtų neįmanoma įgyvendinti.

12II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, uždraudė Kauno miesto savivaldybės administracijai toliau vykdyti Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos suteikimo konkurso procedūras ir įpareigojo atsakovę nesudaryti koncesijos sutarties su UAB „Reklamos arka“, o jeigu tokia sutartis sudaryta – sustabdyti koncesijos sutarties tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Reklamos arka“ vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

14Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog įsigaliojus koncesijos sutarčiai ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių koncesininkas imtųsi tolimesnių koncesijos projektui įgyvendinti reikalingų veiksmų (sutarčių sudarymo, projektavimo, statybos ir pan.), dėl ko teismo sprendimo vykdymas galimai pasunkėtų, sprendė, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Atskiruoju skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Pirmosios instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeistas viešasis interesas, savivaldybė neturi galimybių užtikrinti tinkamo viešo transporto organizavimo.

182. Ieškovas nėra atsakovo vykdyto konkurso dalyvis, todėl jis neturi reikalavimo teisės ir teisinio suinteresuotumo konkurso rezultatu, todėl neturi teisės ginčyti jo rezultatų, o tuo labiau negali reikalauti taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

193. Taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis suvaržytos ne tik atsakovo, bet ir trečiojo asmens, t. y. ne atsakovo, teisės ir teisėti interesai.

204. Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota.

21Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „JCDecaux Lietuva“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą.

22Ieškovo teigimu, panaikinus byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones, pagal atsakovo ir trečiojo asmens pasirašytą koncesijos sutartį bus atlikti stoginių įrengimo darbai, todėl patenkinus ieškinį, atsakovas negalės siūlyti ieškovui ir kitiems potencialiems klientams analogiškų nustatytoms koncesijos sutarties sąlygų, koncesijos sutarties dalyko apimtis ženkliai pasikeis. Atsakovas, ieškovo teigimu, turi galimybę bylos nagrinėjimo metu naudoti jau esamas stogines, kas užtikrins viešo intereso apsaugą.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas ir sustabdytas koncesijos sutarties tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Reklamos arka“ vykdymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos ne tik CPK 145 straipsnio 1 dalyje, bet ir kituose įstatymuose, kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. CPK 4237 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones. Viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 4237 str. 1 d.).

26Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ieškinio tikėtiną pagrįstumą bei tai, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus nebūtų galimybės juos įgyvendinti, taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones, laikydamas, jog taip bus užtikrintas byloje vyraujantis viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, mano, jog šiuo atveju teismo pasirinktas viešo intereso užtikrinimo būdas yra racionalus ir proporcingas atsakovo bei trečiojo asmens atžvilgiu taikomiems suvaržymams, tačiau atsakovui nesutinkant su tuo, teismas atskirai pasisako dėl kiekvieno iš atsakovo skundo argumentų.

27Dėl ieškovo teisės reikšti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones

28Vienu iš atskirojo skundo argumentų atsakovas kelia klausimą dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį, kuriuo ginčijami konkurso rezultatai, bei jo galimybės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

29Sprendžiant dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį nagrinėjamu atveju, t. y. ieškovui nedalyvavus atsakovo organizuotame konkurse, atsižvelgtina į kasacinio teismo praktikoje suformuotą poziciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, jog viena svarbiausių teisės į teisminę gynybą naudojimosi prielaidų – asmens teisinis suinteresuotumas apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Taigi, teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami. Tačiau, jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, jog pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

30Viešųjų pirkimų teisinių santykių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus jiems kasacinio teismo, inter alia remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika, pripažinta plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškintinas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Pagal kasacinio teismo praktiką teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu reiškia tiekėjo suinteresuotumą gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus, tačiau nereiškia [tik jo ar kito subjekto] naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu, kaip tokiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

31Šiuo atveju ieškovą ir atsakovą siejo 2001 m. gruodžio 5 d. sutartis, pagal kurią ieškovas įrengė stogines ir jose, šalių suderinta tvarka, teikė reklamos paslaugas. 2013 m. rugsėjo 29 d. pasibaigus minėtos sutarties galiojimui, atsakovas organizavo koncesijos suteikimo konkursą dėl panašaus pobūdžio tarpusavio paslaugų teikimo. Bylos duomenimis ieškovas aktyviai domėjosi galimybe tęsti šalis siejusius santykius, ieškovo įrengtos stoginės Kauno miesto viešojo transporto stotelėse buvo naudojamos iki atsakovo reikalavimo jas nukelti jau nagrinėjant teisme bylą, todėl teismo vertinimu, ieškovo suinteresuotumas sudaryti ginčijamą koncesijos sutartį neabejotinai įrodytas, kas įrodo ir jo teisinį suinteresuotumą apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę pareiškiant ieškinį teisme.

32Teisingumo Teismo pažymėta, kad tam, kad būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebūtina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (žr. Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. Sprendimą Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, Rink. 2005, p. I-1). Aptarto teisinio suinteresuotumo pripažinimo išimtimi laikytinos tiekėją diskriminuojančių pirkimo sąlygų pavėluoto ginčijimo situacijos, kai šis savo galbūt pažeistus interesus gina ne iš karto išviešinus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje pirkimo stadijoje, pavyzdžiui, kai priimamas sprendimas su konkurso laimėtoju sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. Sprendimas Grossmann Air Service, C-230/02, Rink. 2004, p. I-1829).

33Be to, nors perkančiosios organizacijos veiksmų ginčijimas, kai tiekėjas galutinai praranda galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį (pirkimas nutrauktas, o jo atnaujinimo galimybių nėra, arba sutartis jau įvykdyta), galbūt ir nebūtų racionaliausias teisių gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013), tačiau ir šiuo atveju tiekėjo teisinis suinteresuotumas negali būti paneigtas, nes pagal galiojantį peržiūros procedūrų reguliavimą tiekėjai gali rinktis, kokiame procese (ar dėl sprendimų panaikinimo ar žalos atlyginimo) įrodinėti neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013), juolab, kad galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį praradimas ne visada akivaizdus arba gali įvykti teisminio proceso dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo metu.

34Aptarta teismų praktika atsakovo keliamu klausimu patvirtina, jog ieškovas įrodė savo teisinį suinteresuotumą vykdytu konkursu ir jo rezultatu, kas jam suteikia teisę reikšti ieškinį bei prašyti taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).

35Dėl subjektų, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės

36Atsakovas ginčija skundžiamą nutartį ir tuo pagrindu, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės įtakoja ne tik atsakovo, bet trečiojo asmens, su kuriuo atsakovas yra sudaręs koncesijos sutartį, teises. Apeliacinis teismas sutinka, jog paprastai laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovui, kadangi jam byloje yra reiškiami materialiniai teisiniai reikalavimai, atsakovui tenka pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 str.), taigi nėra ir pagrindo teigti, kad dėl tų asmenų gali būti priimtas teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Tačiau kai kuriais atvejais asmenų, nesančių atsakovais byloje, teisės laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti suvaržytos netiesiogiai, pritaikius atitinkamas priemones atsakovui. Tokia situacija galima viešųjų pirkimų byloje, ginčijant konkurso rezultatus ir kaip laikinąją apsaugos priemonę prašant sustabdyti konkurso procedūras ar konkurso pagrindu sudarytos sutarties su laimėtoju vykdymą. Tokiais atvejais neigiamų padarinių dėl tokios priemonės taikymo patiria ne tik perkančioji organizacija, bet ir konkurso laimėtojas. Be to, nors šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonėmis nustatyti draudimai ar įpareigojimai adresuoti atsakovui ir trečiajam asmeniui, tačiau dėl tokių suvaržymų neigiamų padarinių patiria atsakovas, kadangi jo, ar jo užtikrinamų, viešųjų interesų ir tikslų užtikrinimui buvo organizuotas ir vykdytas konkursas. Šių argumentų pagrindu atmestinas ir atsakovo argumentas dėl netinkamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo subjektų.

37Dėl viešojo intereso apsaugos

38Apelianto manymu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pažeistas viešasis interesas ir apribota atsakovo pareiga užtikrinti viešojo transporto paslaugų teikimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog galiojantys įstatymai nepateikia viešojo intereso sampratos. Tai vertinamojo pobūdžio sąvoka, kurios turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokia viešojo intereso samprata kyla iš turiningųjų Viešųjų Pirkimų įstatymo (toliau tekste - VPĮ) tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Taigi viešojo intereso apsauga, sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje, turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 str. 2 d., 95 str. 5 d.) ir užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010). Tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas. Kita vertus, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali ženkliai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai itin reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.).

39Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Šiuo atveju atsakovo organizuoto konkurso esmė atsispindi koncesijos sutartyje, pagal kurią konkursą laimėjęs dalyvis neatlygintinai įrengs stogines viešojo transporto stotelėse ir už tai turės teisę konsecijos sutarties nustatyta tvarka teikti reklamos paslaugas. Iš esmės viešasis interesas šioje byloje susijęs su siekiu nenaudojant savivaldybės biudžeto lėšų įrengti vieną iš viešojo transporto infrastruktūros dalių – stogines viešojo transporto laukimo stotelėse. Teismo vertinimu, stoginių įrengimas, nedaro esminės įtakos viešojo transporto organizavimui ir tuo labiau jo netrikdo, todėl atsakovo akcentuojamas siekis apsaugoti viešąjį interesą, kuriuo užtikrinamas viešojo transporto paslaugų teikimas, byloje taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis neįtakojamas. Teismas sutinka, jog stoginės, kaip viešojo transporto infrastruktūros dalis, yra būtinos siekiant tinkamai teikti viešojo transporto paslaugas, jų nebuvimas sukelia nepatogumus, tačiau taikomos laikinosios apsaugos priemonės nelemia atsakovo nurodomų nepatogumų. Atsakovo teigimu, senosios, ieškovo įrengtos stoginės, pasibaigus bendradarbiavimo su UAB JCDecaux Lietuva“ sutarčiai turi būti pašalintos, sudarant galimybes konkursą laimėjusiam trečiajam asmeniui įrengti naujas stogines. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas, siekdamas užtikrinti tinkamą viešojo transporto paslaugų teikimą ir žinodamas apie teisme vykstantį ginčą dėl vykdyto pirkimo, pats neužtikrino stoginių egzistavimo. Bylos duomenimis, senosios stoginės egzistavo net ir pradėjus bylą nagrinėti teisme, tačiau tik po skundžiamos nutarties, kuria buvo sustabdytas koncesijos sutarties su trečiuoju asmeniu vykdymas, priėmimo (2014 m. gegužės 22 d.) atsakovas 2014 m. birželio 3 d. raštu pareikalavo ieškovą pašalinti esamas stogines, užuot sudaręs su ieškovu susitarimą dėl tolesnės jų eksploatacijos bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu. Atsakovas turėjo suprasti, jog užtrukus bylos nagrinėjimui ir nevykdant koncesijos sutarties, naujos stoginės nebus įrengtos, todėl, nesant duomenų ir įrodymų, jog senosios stoginės negalėjo būti naudojamos – reikalavimas jas pašalinti, laikytinas neracionaliu, o sukelti nepatogumai jas pašalinus, nulemti ne taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, bet atsakovo veiksmų. Be to, nesustabdžius koncesijos sutarties vykdymo, trečiasis asmuo imtųsi įrenginėti naujas stogines ir ieškinį tenkinus, jo patirtos išlaidos jų įrengimui turėtų būti atlyginamos iš atsakovo biudžeto lėšų. Koncesijos sutarties 61 punktu išskirti atvejai, kuomet savivaldybė neprivalo atlyginti stoginių įrengimo išlaidų ir situacija kuomet sutartis nebūtų vykdoma dėl atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, netinkamai vykdytų viešųjų pirkimų, nepatenka į nurodyto koncesijos sutarties taikymo sritį. Teismo vertinimu, taikomos laikinosios apsaugos priemonės ne tik apsaugo viešąjį interesą (siekis užtikrinti tinkamą viešojo transporto paslaugų teikimą), bet ir skaidrų bei racionalų savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimą.

40Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nesustabdžius Koncesijos sutarties vykdymo ir tenkinus ieškinį, tuo atveju, jei trečiasis asmuo būtų įrengęs stogines, naujai organizuojamo atsakovo konkurso apimtis pasikeistų, nes esant įrengtoms stoginėms, atsakovas būtų suinteresuotas tik reklamos paslaugų jose teikimo galimybės suteikimu konkurso dalyviams, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas ir siekiant užtikrinti būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano, jog šiuo atveju viešojo intereso apsaugai pirmosios instancijos teismas pasirinko tinkamą būdą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik jį apsaugo, bet ir sudaro galimybes įgyvendinti ieškovo reikalavimus, saugo atsakovo turtinius interesus, todėl naikinti ar keisti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo.

41Dėl skundžiamos nutarties motyvacijos

42Atskirasis skundas grindžiamas ir nepakankamu nutarties motyvavimu, kas atsakovo vertinimu sudaro savarankišką pagrindą panaikinti nutartį.

43Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir jos motyvus, konstatuoja, kad nutartis atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus, todėl atsakovo teiginiai dėl skundžiamos nutarties nemotyvavimo yra nepagrįsti. Skundžiamos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje aptarti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, įvertintas ieškinio reikalavimų pagrįstumas bei jų įgyvendinimo galimybė netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kas ir lėmė teismo apsisprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Negausūs skundžiamos nutarties motyvai, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą ar aptarti kiekvieną byloje esantį įrodymą. Pirmosios instancijos teismo išvados skundžiamoje nutartyje priimtos įvertinus byloje esančius įrodymus ir faktinę bylos situaciją.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Atsakovas apeliacinės instancijos teismo taip pat prašė priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 374,84 Lt suma už suteiktas atstovavimo paslaugas. Bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas. Šiuo atveju atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl atmetamas ir jo prašymas priteisti iš ieškovo jo patirtas atstovavimo teisme išlaidas.

46Teismas mano, kad

47Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apygardos teisme priimtas ieškovo UAB „JCDecaux Lietuva“ ieškinys,... 5. 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės sprendimus, priimtus vykdant Kauno... 6. 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 8 d.... 7. 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 8 d.... 8. 4) priteisti ieškovės naudai iš Kauno miesto savivaldybės administracijos... 9. Ieškovas nurodė, kad jis buvo suinteresuotas dalyvauti Kauno miesto... 10. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias... 11. Nurodė, kad vykdydama Konkursą savivaldybė pažeidė imperatyvius teisės... 12. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 13. Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi prašymą dėl... 14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog įsigaliojus koncesijos... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Atskiruoju skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo... 17. 1. Pirmosios instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones... 18. 2. Ieškovas nėra atsakovo vykdyto konkurso dalyvis, todėl jis neturi... 19. 3. Taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis suvaržytos ne tik atsakovo,... 20. 4. Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota.... 21. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „JCDecaux Lietuva“ prašo... 22. Ieškovo teigimu, panaikinus byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones,... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 25. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis... 26. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ieškinio tikėtiną pagrįstumą bei... 27. Dėl ieškovo teisės reikšti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos... 28. Vienu iš atskirojo skundo argumentų atsakovas kelia klausimą dėl ieškovo... 29. Sprendžiant dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį nagrinėjamu atveju, t.... 30. Viešųjų pirkimų teisinių santykių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai,... 31. Šiuo atveju ieškovą ir atsakovą siejo 2001 m. gruodžio 5 d. sutartis,... 32. Teisingumo Teismo pažymėta, kad tam, kad būtų galima pasinaudoti... 33. Be to, nors perkančiosios organizacijos veiksmų ginčijimas, kai tiekėjas... 34. Aptarta teismų praktika atsakovo keliamu klausimu patvirtina, jog ieškovas... 35. Dėl subjektų, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės... 36. Atsakovas ginčija skundžiamą nutartį ir tuo pagrindu, jog taikomos... 37. Dėl viešojo intereso apsaugos... 38. Apelianto manymu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo... 39. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo... 40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog... 41. Dėl skundžiamos nutarties motyvacijos... 42. Atskirasis skundas grindžiamas ir nepakankamu nutarties motyvavimu, kas... 43. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Atsakovas apeliacinės instancijos teismo taip pat prašė priteisti iš... 46. Teismas mano, kad... 47. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1... 48. Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą....