Byla 2-2-187/2017
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Stefanija Sakalauskienė, sekretoriaujant Liudmilai Baranauskienei, Inai Visockienei, Mortai Srėbaliūtei, dalyvaujant ieškovei R. N., jos atstovui advokatui Atui Moliui, atsakovui R. M., jo atstovams advokatams Irenai Sinkevičienei, Algirdui Juškai, trečiajam asmeniui notarei Loretai Beresnevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N., asmens kodas ( - ) ieškinį atsakovui R. M., asmens kodas ( - ) trečiajam asmeniui Telšių rajono 4-ojo notaro biuro notarei Loretai Beresnevičienei, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs pateiktus įrodymus,

Nustatė

3Ieškovė ieškiniu (1 t. 1-6 b. l.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 1.89 str. 1 d., 5.16 str. 2 d., prašo pripažinti negaliojančiu testatorės V. M. 2011 m. spalio 13 d. testamentą, notarinio reg. Nr. 5767, patvirtintą Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės Loretos Beresnevičienės, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas R. M. yra jos brolis. Jos ir atsakovo mama, V. M., mirė 2014 m. rugsėjo 21 d. 2014 m. rugsėjo 23 d. po gedulingų pietų grįžus į mirusios mamos namus, esančius Telšiuose, S. N. g. 19, konfliktuodama su išgėrusiu broliu R. M., rado 2011 m. spalio 13 d., 17.30 val. testamentą, patvirtintą Telšių r. 4-ojo notarų biuro notarės Loretos Beresnevičienės, notarinio registro Nr. 5767, kuriuo, jų mama, V. M. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jos mirties dieną, ji palieka sūnui R. M.. Ieškovė pažymėjo, kad 2011 metų laikotarpyje motina, V. M. savo valia negalėjo surašyti ar pasirašyti testamento, kadangi ji buvo 87 metų amžiaus ir dėl ligos – nepatikslintos demencijos, bei kitų persirgtų ligų, negalėjo suprasti savo veiksmų, jų valdyti ir suvokti jų pasekmes. Nuo 2010 metų, V. M. pradėjo vartoti gydytojų išrašytus vaistus, kas galėjo tik pabloginti jos pažintinę (protinę) veiklą ir veiksmų reikšmės suvokimą, nes būtent nuo 2010 metų motina sakydavo, kad ją lanko angelai, nes juos pasiuntė ją saugoti kunigėlis. Be to ji nepažino atvykusio aplankyti anūko A. N., o namuose dėl saugumo buvo nuimtos rankenėlės nuo dujinės viryklės, nes buvo atvejų, kad palikdavo atsuktas dujas. Tuo metu motina vartojo slopinančius, migdančius vaistus, kad naktimis nesidaužytų su metaliniais puodeliais, o prie jos lovos buvo tik metaliniai puodeliai, nes kitus iš karto sudaužydavo. Visi paminėti požymiai rodo, kad V. M. sveikata buvo labai pablogėjusi, kalba jos buvo nerišli, be turinio, neprisimindavo ką pasakydavo, visiškai nesuvokdavo savo veiksmų esmės ir jų nevaldydavo. Šiom aplinkybėm pagrįsti pateikė V. M. ligos istorijos dalies išrašą, iš kurio matyti, kad 2011 m. sausio 28 d. UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centre atlikto protinės būklės trumpo tyrimo rezultatai parodė, kad V. M. nustatytas sunkus kognityvinis sutrikimas, nepatikslinta demencija. Mano, kad esant nustatytom tokiom diagnozėm, V. M., testamento sudarymo dienai 2011 m. spalio 13 d., negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o tai lemia išvadą, kad sudarant testamentą nebuvo išreikšta tikroji testatorės valia, todėl 2011 m. spalio 13 d. testamentas, patvirtintas Telšių r. 4-ojo notarų biuro notarės Loretos Beresnevičienės, notarinio registro Nr. 5767, pripažintinas negaliojančiu.

4Atsakovas R. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad mama V. M. nuo 2007 m. sirgo 4 klasės širdies hipertenzija, inkstų nepakankamumu, vartojo vistus. Psichinėm ligom nesirgo. 2011 m. mamai reikėjo pratęsti neįgalumą, reikėjo lankytis ir pas psichiatrą. Sesuo, kuri studijavo mediciną, paruošė mamą kaip elgtis, liepė klaidingai atsakinėti, kad būtų pratęstas neįgalumas. Dėl to ir buvo nustatyta demencija. Ieškovė tėvus lankė retai, o po jos apsilankymų dingdavo vertingi daiktai. 1996 m. po tėvo laidotuvių, prie kurių ieškovė neprisidėjo, jai atidavė tėvo automobilį IŽ-Kombi, naujus variklį ir greičių dėžę, ieškovės sūnui Audriui atidavė savo automobilį O. A.. Po to A. N. močiutę aplankė tik 2013 m., todėl ji jo nepažino. Metalinis puodelis buvo padėtas prie mamos, kad ji galėtų prisišaukti jį, nes jis gyveno antrame aukšte. Tėvai ieškovei nieko nepaliko, nes būdami gyvi jai jos dalį atidavė, nuomojo butus kai mokėsi, davė pilną išlaikymą, be to per tėvo laidotuves iš mamos sugebėjo gauti 500 Lt, nors jos vyrui jau buvo davęs 1940 Lt. Po mamos laidotuvių dingo ne tik mamos auksiniai papuošalai, bet ir jo. Jis visą laiką rūpinosi tėvais, juos slaugė, nuo 2007 m. slaugė mamą dėl ko teko atsisakyti darbo, buvo paskirtas rūpintoju, samdė socialinę darbuotoją. Ginčo namas nebuvo ir nėra pilnai įrengtas, norėdamas palengvinti mamos gyvenimą, atliko namo remonto darbų už 40000 Lt.

5Trečiasis asmuo Telšių rajono 4-ojo notaro biuro notarė Loreta Beresnevičienė atsiliepime į ieškinį (1 t. 35-36 b. l.) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad V. M. 2011-10-13 kreipėsi į Telšių rajono 4-ąjį notarų biurą kartu su žodiniu prašymu, kad nori visą savo turtą po savo mirties palikti sūnui R. M.. Prieš tvirtindama testamentą ji bendravo su V. M., įsitikino, kad ji yra veiksni, suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Testamentą ji sudarė laisva valia, be prievartos ir be suklydimo. Testamento pasirašymo metu nepastebėjo jokių testatorės psichikos sutrikimų, nes ji kalbėjo rišliai, logiškai, suprato užduodamus klausimus, teisingai į juos atsakė, todėl nekilo jokių abejonių dėl testatorė veiksnumo. Taip pat prieš tvirtinant oficialųjį testamentą patikrino Lietuvos notarų rūmų neveiksnių asmenų registrą ir Centrinės hipotekos įstaigos neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, kuriuose V. M. nebuvo įrašyta. Be to iš jos parašo matyti, kad testatorė savo ranka įrašė vardą, pavardę ir parašą, kas patvirtina, kad ji buvo orientuota ir raštinga.

6Ieškovė R. N. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad bendravimas su broliu buvo visada normalus, o pasikeitė po tėvo mirties. Mirus tėvui, mamą lankydavo dažnai. Mama skųsdavosi, kad atsakovas geria, niekur nedirba, prašo iš jos pinigų, apleido namus, daržus. Mama gaudavo gerą pensiją, todėl jos pagalbos neprašė, tik prašydavo, kad jai numirus, nepalikti atsakovo vieno, paremti pinigais. 2010 m. nuvykus aplankyti mamos, ji pamatė pas R., kuris susiruošė į parduotuvę nupirkti butelį, mamos piniginę. Ji žinojo, kad pinigus valdo mama, ir duoda atsakovui, kai reikia ko nupirkti. Paklausus mamos kaip čia yra, mama jos klausimo nesuprato ir nieko neatsakė. Susėdus prie stalo, mama mažai valgė, nieko neklausinėjo, nebendravo, tik sėdėdama snūduriavo. Paguldžius ji numiega ir pabudusi klausia, ar jai duos kas valgyti, nes dar nieko nevalgė. Tada suprato, kad reikalai prasti. Brolis buvo įrengęs tualetą mamai, ir sakė, kad mama daro ne į tualetą, o šalia. Iš viso to matėsi, kad mama serga. Vaistų nuo tos ligos nėra, buvo tik nuo širdies, bronchito ir jau mama pati nepasiimdavo ir nežinojo kas jai darosi. Nesupranta liudytojų parodymų. Liudytojas D., kuris buvo tik atsakovo bonkos draugas ir neaišku, ką mama galėjusi kalbėtis su juo. Liudytoja gydytoja Š., paliudijo, kad bendraujant su mama nematė nieko keisto, mama buvo adekvati supančiai aplinkai ir ją gydė nuo širdies ligų, bronchito, nugaros skausmų ir kt. Tačiau ligos istorijoje parašyta, kad nuo 2009 m. mamai diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija, be to mamai atliktas psichiatrinis testas, žinojo jo išvadas, atlikta galvos smegenų tomografija, nuo 2010 m. išrašyti vaistai priklausantis antipsichozinei vaistų grupei, tačiau apie tai neužsiminė. Nesupranta, kaip notarė galėjo nepastebėti, kad mama serga demencija ir nesupranta testamento turinio. Ekspertizės aktas patvirtino, kad mamai nustatyti demenciją duomenų pakako ir nustatė, kad pasirašant testamentą mama negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Mama nuo pat tėčio mirties klausdavo kas bus su broliu po jos mirties, apie testamentą kalbos nebuvo. 2010-2011 m. atvažiuodavo aplankyti mamos važiuojant iš Palangos, sutvarkydavo tėvo kapą, bet mama anūkų neatpažindavo. Jau 2010 m. buvo metaliniai indai, nes ji trankydavo, buvo slepiami nuo jos degtukai. Mama sakydavo ją lanko angelas. Mama rūpinosi kiek galėjo, mamos sveikata domėjosi per R., kaip medikė žinojo, kad vaistų nėra. Pati rūpintis mama negalėjo, nes gyvena Kaune, mama nesutiko išsikelti iš Telšių. Žmogų prižiūrėti mamą nusamdė brolis. Parašas ant testamento yra toks, kokiu pasirašydavo labai senai, kai nesirgo, dabar parašas buvo kitoks.

7Atsakovas R. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir parodė, kad baigęs mokslus Kaune nusprendė grįžti į Telšius, kad galėtų rūpintis ir prižiūrėti tėvus. Jis iki 2005 m. turėjo įmonę ir jai vadovavo, pinigų turėjo. Ją uždarė 2005 m. ir dabar dar pragyvena iš turėtų lėšų. Tėvais rūpinosi, juos vežiojo pas gydytojus, abu palaidojo ir pastatė paminklą iš savo lėšų. Mamos pensija viena yra Swedbank banke nepaliesta. Mamai pensiją atnešdavo į namus ir net mirties mėnesį ji pati pasirašė. Jis yra bedarbis, pragyvena iš savo lėšų, ir jam mamos pinigų nereikėjo. Mamą slaugė 7 metus, nenorėjo išvežti į Varnius. Liudytojų galėjo atsivesti ir daugiau, bet manė, kad tegul paliudija profesionalai. Jis pats apdovanotas eile medalių, turi padėkos raštų. Buronilį mama vartojo, tik kai gulėjo ligoninėje, gydytoja Š. jo išrašyti neturėjo teisės. Dezepamą davė vieną kartą, nes mama nepernešė. Už visas pensijas mama pasirašydavo pati ir turėjo pas save piniginėje ir kai nuspręsdavo kartu ką pirkti duodavo pinigus. Ieškovė pas mamą atvažiuodavo vieną du kartus per metus. Ir skambučiai būdavo ne kas antrą dieną, o kas dvi savaites. Visas laidojimo išlaidas dengė jis iš savo lėšų, tik aptarė su ieškove ką pirks, kaip laidos. Tėvai palaidoti vienoje kapavietėje Telšių naujose kapinėse. Lanko kokius tris kartus per metus.

8Trečiasis asmuo Telšių rajono 4-ojo notaro biuro notarė Loreta Beresnevičienė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir parodė, kad jau praėjo šeši metai, todėl gali paaiškinti tik kaip sudaro testamentus. Tos taisyklės taikomos kiekvienam tvirtinamam testamentui, todėl išskirti konkrečiai vieno ar kito testamento negali. Be to testatorės ji nepažįstanti ir ją išskirti iš kitų testatorių jai sunku. Matomai dar prieš 2011-10-13 buvo pasikreipęs sūnus su prašymu, kad mama V. M. nori surašyti testamentą, todėl ji vyko pas testatorę į namus Telšiuose, S. N. g. 19. Tuo metu ją nuveždavo sutuoktinis savo transportu ir laukdavo jos automobilyje. Įėjusi į vidų apklausė Veroniką, sūnus buvo kitame kambaryje. Kadangi testamentas buvo patvirtintas, vadinasi ji atsakė į visus klausimus. Klausiama elementarių dalykų: vardo, pavardės, kada gimusi, kiek turi vaikų, vaikų vardų, pavardžių, kur gyvena. Aišku paties testamento nesurašo, bet pasako, kad nori turtą palikti sūnui. Patikrinamas veiksnumas registrų duomenų bazėse, įrašų kad neveiksni nebuvo, todėl testamentas buvo patvirtintas. Po Veronikos apklausimo, toliau kartu dalyvavo ir sūnus. Ir minčių, kad pasirašė ne ji negali būti. Ji pati gražiai pasirašė, ir pasirašė gan raštingai, aiškiai, ir nekilo klausimų, kad ji nesupranta ką daro. Su ekspertizės aktu susipažinusi, jo komentuoti negali. Ji buvo tą dieną pas tą moterį, įsitikino jos veiksnumu ir patvirtino testamentą. Tuo metu su testatore bendravo, tuo metu nei ekspertas, nei kitas žmogus nedalyvavo. Medicininio išsilavinimo neturi, bet bendraujant kaip teisininkei su žmogumi, jokių klausimų nekilo. Prieš vykstant pas ją buvo atvykęs sūnus ir pasako ko testatorė nori ir būna paruošta, ir jei nuvykus atsako į klausimus, viskas būna gerai, testamentas patvirtinamas. Visada užduodami klausimai testatorei ir jei kas pataisoma, tai ji patikslino, kas ne taip buvo. Testamentai tikrai pasirašė ji, jei ji nebūtų galėjusi pasirašyti, turėtų dalyvauti dar du liudytojai, kurie pasirašytų už ją.

9Liudytoja D. Š. 2015-02-20 parengiamajame teismo posėdyje paliudijo, kad ji yra šeimos gydytoją ir gydė V. M.. V. M. turėjo slaugą, todėl buvo kiekvieną mėnesį sekama, todėl gerai ją prisimena. V. M. buvo sunki ligonė, gulėdavo. Į psichiatrinę pusę ji nesikišo, nes tai žiūri psichiatras. V. M. buvo nustatyta koronarinė širdies liga, 3-4 klasės širdies nepakankamumas, hipertenzinė širdies liga, aukštas kraujospūdis, stuburo osteochondrozė ir kelių bei sąnarių artrozė. Skųsdavosi stuburo, sąnarių skausmais, galvos svaigimu, pragulų nebuvo. Nuvažiavus ją ligonė atpažindavo, susišnekėdavo, jokių nusišnekėjimų nebuvo. Mėgo pasišnekėti, sakydavo, kad ją Rimgaudėlis gerai prižiūri ir viską paliks jam, pykdavo ant dukters, kad neatvažiuoja. Ji buvo prižiūrėta, o vaistai pagrinde buvo nuo skausmo ir spaudimo. 2011-02-02 kortelėje įrašas dėl demencijos, gauna informaciją ir turi įtraukti, bet to jau reikia klausti psichiatrų. Senatvinė demencija – tai vystosi smegenų atrofija, ir tai gali būti kiekvienam senesniam žmogui. Pasireiškia tuo, kad kartais užmiršta ką nors. V. M. skundėsi galvos svaigimu, skausmais, miego sutrikimu, todėl ir pasiuntė pas psichiatrus, diagnozę nurodant su klaustuku. Jau vien dėl amžiaus reikia siųsti konsultacijai, be to slaugai nustatyti reikia diagnozės. Ji 2011 m. gulėjo skyriuje – išeminis insultas, smegenų atrofijos požymiai. Šios diagnozės galėjo įtakoti psichinę būklę. Ji pati galėjo pasakyti kuom skundžiasi ir visada pasakydavo ką skaudą. Buronilis skiriamas nuo senatvinės demencijos. Dėl miego skyrė tezopamą. Jokių nukrypimų nepastebėjo, pastebėjusi būtų siuntusi pas psichiatrus, o dabar siuntimus davė, nes reikėjo medicininei komisijai. Jei nebūtų reikėję komisijai, pas psichiatrus nebūtų siuntusi, nes pati jokių psichikos sutrikimų nepastebėjo. Buronilis padaro žmogų kaip šaltieną ir ji neskyrė. 2011 m. nepastebėjusi jokių ligonės nusišnekėjimų. 2011 m. spalio mėnesį ji suprato kur gyvena, su kuom, ir nebuvo tokio laikotarpio, kad ji to nesuvoktų. Dukros niekada nėra radusi pas ligonę. Ji pati visada pasakydavo ką skaudą, daugiau buvo fizinė negalia, o dėl kitko reikia klausti psichiatro. Ant dukros pykdavo, kad neatvažiuoja, sūnus vyras turi ją apiplauti. Buvo padėtas prie jos metalinis puodas tualetui, vėliau išrašė kėdę. Dukra buvo vieną kartą ir prašė siųsti patikrinti bendrą būklę.

10Liudytoja S. S., psichikos centro psichiatrė, 2015-02-20 parengiamajame teismo posėdyje paliudijo, kad pas ją V. M. buvo vieną kartą, buvo pasitikrinti atmintį. Buvo padarytas testas pas psichologę ir po to pas ją. Atnešė psichologinį ištyrimą, pagal ką nustato senatvinės demencijos lygį, nustatyti 9 balai, tai sunkus pažinimo sutrikimas. Pas psichologę ji buvo dezorentuota, galėjo pasakyti tik kad yra žiema, nežinojo, kokiam mieste, kokioje įstaigoje yra, tai suvokimas buvo sutrikęs, vertinant kognityvines funkcijas – orientaciją, dėmesį. Iš aprašo matyti, kad skundėsi jog 4 metus sutrikusi atmintis, sunkiai paeina, nurodė, kad gyvena su sūnumi, savimi sunkiai pasirūpina, išsakė santykių kliedesius, pasakojo, kad apvagiama, dingsta daiktai, bet tai pirminė apžiūra. Jei mato, kad reikalingas gydymas, sako artimiesiems, bet šiuo atveju, tai nepagydoma. Ji senas žmogus, senatviniai sutrikimai, tai dažniausiai būna dėl kraujotakos smegenų sutrikimų ir tai gydo šeimos gydytojas, skiria plečiančius vaistus. Jie gydo, kai žmogus pasidaro neramus, agresyvus, gydomi simptomai. Jai gydymo neskyrė, nes ji rami. Būna atvejų, kai žmogus norėdamas gauti invalidumą sumeluoja. Duomenų jai nustatyti demenciją užteko. Sergant demencija žmogus nėra šaltiena. Tai vienos dienos ištyrimas ir kiekvieną dieną būsena gali kisti. Ir negalima teigti, kad ji visiškai nesiorentavo ar nesuprato. Pavartojus vaistus būsena gali pagerėti. Būsenos gali keistis. Ji galėjo pažinti savo artimuosius, suvokti kas ja rūpinasi. Tokio amžiaus žmonėms daug kam galima nustatyti demenciją. Demencija vertinama pagal pateiktą testą, kuris atliekamas psichologo kabinete ir svetima aplinka gali turėti įtakos. Ar ji galėjo atsiminti kelių eilučių tekstą, negali pasakyti. Ligonė buvo su sūnumi, skundus dėl sveikatos išsakė ji pati.

11Liudytoja D. M., medicinos psichologė, 2015-02-20 parengiamajame teismo posėdyje paliudijo, kad V. M. buvo atsiųsta šeimos gydytojos pas psichiatrus, o psichiatrai pas juos, protinės būsenos įvertinimui, standartinis tyrimas atliekamas dėl tam tikrų ligų. Psichologas tik vertina, o psichiatras nustato diagnozę. Buvo atliktas standartinis tyrimas. Bendravo tik su ligone. Buvo adekvati, rami, darė kas prašoma, nes nėra jokių prierašų. Bet kokiu atveju ji buvo streso būsenoje, nes buvo pirmą kartą. Laiko orientacija yra teste spausdinimo klaida, nes yra 5 klausimai. Daugiau kartų atvyksta ligos atvejais, kai skiriamas gydymas. Šiuo atveju ji buvo atvykusi tik dėl slaugos. Daugiau nebuvo atvykusi, nes gydymo nereikėjo. Dėl kūniškų ligų gydė šeimos gydytoja.

12Liudytoja I. Ž. 2015-02-20 parengiamajame teismo posėdyje paliudijo, kad ji esanti slaugytoja. R. M. pažįsta, nes vykdavo pas V. M., slaugė ją daug metų, tiksliai nuo kada nepamena. Senutė buvo tvarkinga, sušukuota. Močiutė girdavo sūnų, nes ją prižiūri, nors sakydavo, kad jai nepatogu, kad vyriškis turi ją prausti. Nepastebėjo, kad ji kada nors nusikalbėtų, buvo labai geranoriška. Daugiausia kalbėjo apie sūnų, apie dukrą mažai, tik, kad neatvažiuoja. Bendravimas su ja vyko normaliai, pasikalbėdavo su ja, su sūnum maitinimo, priežiūros klausimais. Vieną kartą, datos neatsimena, bet senutė sakiusi, kad sūnus ją gerai prižiūri, todėl visą turtą paliks sūnui. Ji suprasdavo kas jai buvo sakoma dėl sveikatos ar higienos klausimų. Nei karto nepastebėjo, kad senutė nusišnekėtų ar nenorėtų bendrauti. Ji iki pat mirties buvo vienodai mąstanti, supratinga. Kurį laiką ją nuvesdavo sūnus į tualetą, paskutiniais metais jau gulėjo lovoje, tiksliai datos pasakyti negali. Jai išvykimas iš namų galėjo būti stresas, sukylantis spaudimas. Pas ją šeimos gydytoja atvykdavo į namus. Jei reikia psichiatrai atvyksta į namus. Kai ji būdavo, sūnus visada būdavo kitame kambaryje ir prašymų sūnui nėra girdėjusi. Indai būdavo normalūs, keramikiniai. Ne visada R. žinodavo kada atvyks, girto nėra tekę rasti.

13Liudytoja V. Š. 2015-02-20 parengiamajame teismo posėdyje paliudijo, kad ji esanti socialinė darbuotoja, buvo priskirta dienos slauga V. M., nuo 2013 m. gruodžio mėnesio, du kartus per savaitę. Priskirta asmens higiena, maudydavo kartu su sūnum. Padėdavo tvarkytis. Surado nagų specialistą. Senutė bendraudavo, sakydavo, kad labai laukia, ją atpažindavo, vadino sesute. Ant sūnaus sakydavo angelas, saulė, taip jį vadino dėl to, kad ja rūpinasi labai. Ant dukters sakė, kad norėjo atimti auksinius auskarus. Apie turtą kam paliks nekalbėjo. Visada ko paklausi atsakydavo, pažindavo. Sakė, kad dukra gyvena toli Kaune, neatvažiuoja. Paslaugas apmokėdavo sūnus, suprato, kad pas juos viskas bendrai. Būdavo ir kartu ir viena su ligone. Ji suprasdavo viską, pasakydavo ko reikia. Ji suprasdavo viską, susivokdavo kur yra, laukdavo pavasario.

14Liudytoja V. V. K. 2015-02-20 parengiamajame teismo posėdyje paliudijo, kad V. M. buvo jos brolienė. Pas ją dažnai nueidavo, pasikalbėdavusios apie viską, vaikus, ligas. Visą laiką ją prižiūrėjo sūnus, viską tvarkė, skalbė ir darė valgyti. V. M. sakydavo, kad ją sūnus gerai prižiūri, džiaugėsi juo. Per V. M. vyro laidotuves V. M. dukrai davė 500 Lt karstui, bet karstą nupirko sūnus, o pinigus pasiliko duktė. V. M. visada sakydavo, kad nori surašyti testamentą ir palikti viską sūnui, nes ja rūpinasi, bet M. sakydavo vėliau. Po kiek laiko ji vėl nuvykusi aplankyti V. M. ir ji pasakiusi, kad surašė testamentą ir viską paliko Rimgaudui. Klausė kodėl viską palieka sūnui, sakė, kad R. visą gyvenimą daug padėjo viskuo ir pinigais. V. M. buvo protinga, nenusikalbėdavo. Kartu gulėjo ligoninėje ir bendravo prieš mirtį ligoninėje ir kalbėjo protingai. Kai buvo nuvykusi aplankyti V., ji skuto bulves, o sūnus buvo išėjęs į pirtį, bet bekalbant sugrįžo. Ji tada jau su kojom buvo blogai, sunkiai eidavo, bet tada prie stalo pasakė, kad padarė testamentą. O ligoninėje ji iš pradžių kalbėjo, ją išvežė į kitą palatą, o po operacijos jau nebekalbėjo, kokia operacija, nežino. R. girto nėra radusi, alaus gal ir išgerdavo.

15Liudytojas R. D. 2015-02-20 parengiamajame teismo posėdyje paliudijo, kad yra pažįstamas su šalimis nuo vaikystės, nes gyvena priešais. V. M. labai mėgo bendrauti su kaimynais, kurie aplankydavo. Jis dažnai užeidavo pas R. Paskutinius 3-4 metus ji jau neišeidavo į gatvę pasivaikščioti, bet buvo visada labai protinga ir bendraujanti. R. eidavo į turgų maisto pirkti, pirko jai daug saldumynų, nes ji mėgo. Ji sakė, kad jaunystėje labai daug padėjo Ramutei, todėl turtą paliko sūnui. Kai tik kiaulę papjaudavo, R. visada atvykdavo, o taip aplankydavo du kartus į metus. V. M. sakė, kad niekur nevažiuos iš Telšių. Ji visada buvo protinga, nenusikalbėdavo. R. jai samdė globėją I., kuri ateidavo ją apiplauti, kitos globėjos nežino. R. jo tėvams buvo pasakęs, kad mama parašė testamentą, o jis sužinojo iš tėvų. Kai būdavo blogai, R. gulėdavo šalia mamos, o šiaip R. kambarys buvo antrame aukšte. Keista buvo, ypač po V. vyro mirties, kad duktė nebelanko. Mama valandų valandas praleisdavo pas V. M., kalbėdavosi ir nebuvo keista, kad viską paliko sūnui, dėl to nekilo jokių klausimų.

16Ieškinys atmestinas.

17Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės mama V. M. 2011-10-13 sudarė oficialųjį testamentą, notarinio registro Nr. 5767, kuris buvo patvirtintas Telšių rajono 4-jo notarų biuro notarės Loretos Beresnevičienės, kuriuo visą savo turtą paliko savo sūnui atsakovui R. M. (1 t. 7,8,10 b. l. ). V. M. mirė 2014-09- 21, mirties priežastis nurodyta I 25.1 (1 t. 9 b. l. ). Ieškovė R. N. į teismą ieškiniu kreipėsi 2014-11-12 (1 t. 1-6 b. l.), tai yra nepraleidusi 3 mėnesių įstatymo nustatyto termino (CK 5.50 str. 3 d.). Be to tuo atveju, kai įpėdinis pagal testamentą, būdamas galimas mirusiojo teisių perėmėjas, jų negali perimti tik dėl to, kad šios teisės ginčytinu sandoriu buvo perleistos, šis galimas neteisėtas sandoris tampa kliūtimi įpėdiniui pagal testamentą tapti teisių perėmėju. Tokiu atveju šiam asmeniui teisė paveldėti palikimą atsiranda ne nuo testatoriaus mirties momento, bet nuo juridiškai reikšmingo fakto – testamento pripažinimo negaliojančiu. Ir trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra skaičiuojamas būtent nuo pastarojo juridinio fakto. CK 5.17 straipsnio 1 dalyje išvardyti subjektai, turintys teisę ginčyti testamentą. Šioje normoje nurodyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu turi ir tie įpėdiniai, kurie paveldėtų, jeigu testamentas būtų pripažintas negaliojančiu. Ieškovė prašo pripažinti 2011-10-13 surašytą V. M. testamentą, kuriuo ji visą savo turtą užrašė atsakovui savo sūnui R. M. pripažinti negaliojančiu, nes jos teigimu testatorė testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Pagal CK 5.17 str. ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ir jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Ieškovė savo ieškinį grindžia CK 1.89 str., kai fizinis asmuo, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. 2015-02-20 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi paskyrus V. M. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurią atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatras ekspertas S. S., akto išvadose (1 t. 112-115 b. l.) buvo nurodyta, kad : 1. V. M. testamento sudarymo metu (2011-10-13) konstatuojamas psichikos sutrikimas – nepatikslinta demencija F03.; 2. Kategoriško atsakymo apie V. M. galėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmus teikti negalima, teikiama prielaida, kad V. M. 2011-10-13 negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; 3. Duomenų nepakanka, teikiama tik prielaidinė teismo psichiatrijos išvada.

18Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu testatorės V. M. 2011 m. spalio 13 d. testamentą, notarinio reg. Nr. 5767, patvirtintą Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės Loretos Beresnevičienės ir savo reikalavimą grindžia tuo, kad testatorė V. M. testamento surašymo metu sunkiai sirgo ir negalėjo suprasti savo veiksmų, remiasi byloje atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr.85TPK-2017/2016, kurio išvadoje, atsakant į teismo pateiktus klausimus apie V. M. psichinę būseną 2011-10-13 testamento sudarymo metu, nurodyta, jog V. M. sirgo psichikos sutrikimu - nepatikslinta demencija. Kategoriško atsakymo apie V. M. galėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmus teikti negalima, teikiama prielaida, kad V. M. 2011-10-13 negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taip pat apklaustos liudytojos S. S., psichikos centro psichiatrės parodymais.

19Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012). Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; kt.).

20Teismų praktikoje akcentuojama, kad testatoriaus valia, kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2007), o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010). Moralinė nuostata gerbti testatoriaus valią taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

21Taigi asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pažymėtina, kad kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti būtent teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009), kadangi CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Ekspertizės išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagristą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2, 3 dalys, Teismų įstatymo 3 straipsnis, CPK 21 straipsnis). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005, 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. ir kt. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-434/2012).

22Psichiatrijos ekspertizės akte bei medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad asmens sveikatos istorija pradėta 2008-01-30. V. M. daug metų sirgo koronarine širdies liga, širdies nepakankamumu, širdies ritmo surikimais, buvo konstatuojami kraujotakos sutrikimai galvos smegenyse. Konsultuota pulmonologo, traumatologo, sunkiai vaikščiojo, reikalingi ramentai, vėliau neįgaliojo vežimėlis. Nuo 2008 metų terminuotai nustatyta specialioji nuolatinė slauga dėl širdies nepakankamumo. 2011 metų pradžioje, baigiantis nustatytos slaugos terminui ir ruošiant ją siųsti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, buvo tiriama ir konsultuojama: kardiologo, pulmonolo, neurologo, traumatologo ir psichiatro. 2011-01-26 neurologo diagnozuotas lėtinis galvos smegenų nepakankamumas. 2011-001-28 psichiatras pažymėjo, kad atmintis ypač blogėja apie 4 metus, orientuojasi laike ir vietoje su paklaida, išsako nuostolio, santykio kliedesius, yra ryškūs kognityvinių funkcijų sutrikimo požymiai – atliktame psichologiniame tyrime – trumpame protinės būklės įvertinime – 9 balai (sunkus kognityvinis sutrikimas). Diagnozuota – nepatikslinta demencija. Daugiau psichikos sveikatos centre V. M. nesilankė, psichiatro daugiau konsultuota nebuvo. V. M. pastoviai buvo lankoma šeimos gydytojos, medikamentai jai išrašomi dėl somatinio pobūdžio ligų. 2011-10-26 šeimos gydytojos pažymėjo, kad savijauta ta pati, svaigsta galva, jaučia silpnumą, ligonė neorientuota.

23Suformuotoje teismų praktikoje tokios kategorijos bylose nustatyta, jog sprendžiant, ar asmuo iš tikrųjų buvo tokios būsenos sandorio sudarymo metu, turi būti nustatyta ne vien medicininiais duomenimis, bet atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą: iš asmens sveikatos, psichikos būklės, sudaromo sandorio pobūdžio ir reikšmės, asmens konkretaus elgesio, rodančio, jog atliekamų veiksmų jis nesupranta, atsižvelgiama, ar sudaromas sandoris atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Medicininiai duomenys ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvada nėra teismui privaloma, bet turi būti patikrinta ir įvertinta kartu su visais bylos duomenimis apie asmens sveikatos būklę ir jo atliekamus veiksmus. V. M. gydžiusi gydytoja D. Š. parodė, kad V. M. buvo gydoma nuo širdies nepakankamumo, hipertenzinės širdies ligos, aukšto kraujospūdžio, stuburo osteochondrozės ir kelių bei sąnarių artrozės. Nurodė, kad ligonė, ją visada atpažindavo, visada pasakydavo, ką jai skaudą, su ja susišnekėdavo. Jokių nukrypimų nepastebėjo, pastebėjusi būtų siuntusi pas psichiatrus, o dabar siuntimus davė, nes reikėjo medicininei komisijai. Senatvinė demencija gali pasireiškti kiekvienam senesniam žmogui, kuri vystosi lėtai, kuri gali pasireikšti atminties, mąstymo sutrikimais. Liudytoja D. M., medicinos psichologė, paliudijo, kad V. M. lankėsi tik vieną kartą, nes reikėjo dėl slaugos nustatymo. Buvo adekvati, rami, darė kas prašoma. Daugiau nebuvo atvykusi, nes gydymo nereikėjo. Patvirtino, kad V. M. buvo streso būsenoje, nes buvo pirmą kartą ir tai turėjo įtakos tyrimui. Liudytoja S. S., psichikos centro psichiatrė, paliudijo, kad V. M. suprato kas ją rūpinosi, nurodė su kuo gyvena ir nusiskundimus išsakė pati. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, jie savo sričių profesionalai, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, jie yra prisiekę sakyti tiesą.

24Teismo vertinimu, ekspertizės akte nėra konkrečių išvadų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp V. M. ligos – nepatikslintos demencijos ir jos galimo visiško neveiksnumo, dėl ko testatorė galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės sudarant ginčijamą testamentą, kadangi, neaišku ar liga buvo taip išsivysčiusi, kad testatorė prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, koks galėjo būti neveiksnumo laipsnis ir pan. Priešingai, testatorę gydžiusios gydytojos parodymai teisme leidžia manyti, kad testatorės psichiniai gebėjimai nebuvo sutrikę taip, kad ji negalėtų suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Be to pažymėtina, kad atsakovas R. M. teismo posėdžių metu paaiškino, jog kreipiantis pas gydytoją psichiatrą, kuri 2011-01-28 ir nustatė diagnozę – nepatikslinta demencija, buvo duodami neobjektyvūs paaiškinimai siekiant, kad būtų pratęsta specialioji nuolatinė slauga.

25Kad testatorės V. M. sveikatos būklė buvo patenkinama ir ji buvo tokios būsenos, kad galėjo testamento sudarymo metu išreikšti savo valią, valdyti savo veiksmus patvirtina ir kitų byloje apklaustų asmenų – trečiojo asmens, notarės L.Beresnevičienės paaiškinimai ir liudytojų parodymai. Notarė detaliai ir nuosekliai paaiškino, kad ji bendraujant su testatore V. M. nematė jokių valios sutrikimo ar ligos požymių, ji aiškiai formulavo savo mintis, sugebėjo atsakyti į notarės užduotus klausimus, gerai orientavosi aplinkoje, todėl nebuvo teisinio pagrindo jai atsisakyti atlikti notarinį veiksmą - patvirtinti testamentą. Notarė patvirtino jog, abejonių, kad V. M. nesiorientuoja aplinkoje, nekilo. Testamentą pasirašė pati. Liudytoja I. Ž., slaugytoja, paliudijo nei karto nepastebėjo, kad senutė nusišnekėtų ar nenorėtų bendrauti ir iki pat mirties buvo vienodai mąstanti, supratinga, suprasdavo kas jai buvo sakoma dėl sveikatos ar higienos klausimų. Kartą senutė užsiminusi, jog sūnus ją gerai prižiūri, todėl visą turtą paliks sūnui. Liudytoja Vincenta V. K. V. M. brolienė paliudijo, kad V. M. buvo protinga iki pat mirties, niekada nenusikalbėdavo. Ji džiaugėsi, kad R. ja rūpinasi. Pati jai pasakė, kad surašė testamentą ir visą turtą paliko R. Analogiškus parodymus davė ir kaimynas liudytojas R. D.. Nors šie asmenys nėra gydytojai, neturi kompetencijos vertinti asmens psichinės būsenos, tačiau yra atsakovo bei testatorės V. M. kaimynai, giminė, socialinė darbuotoja, su kuriais bendravo eilę metų, jų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, kitų liudytojų parodymams, šių asmenų suinteresuotumas byloje nenustatytas, parodymus jie davė prisiekę ir būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

26Ieškovės R. N. paaiškinimai apie prastą mamos būklę nuo 2010 metų nesudaro pagrindo spręsti ar testamento pasirašymo metu testatorė buvo tokios būsenos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų, nes ji atvykdavo labai retai. Ieškovė nepateikė teismui jokių leistinų objektyvių įrodymų, kad V. M. elgesyje buvo požymių, rodančių psichikos sutrikimą, dėl kurio ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

27Atkreiptinas dėmesys, kad nei gydytojui ir slaugytojai, nei notarei, nei byloje apklaustiems liudytojams V.V. K., R. D., kurie bendravo su V. M. prieš testamento sudarymą, jo sudarymo metu ir vėliau, nekilo abejonių dėl testatorės gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę: ji būdama savo namuose, įprastose gyvenimo sąlygose, elgėsi sąmoningai, suprasdama, kad susirgo, iš anksto išreiškė valią visą savo turtą palikti sūnui R. M., kuris rūpinosi tėvais ne vienus metus, juos slaugė ir palaidojo.

28Ieškinį atmetus, įsiteisėjus teismo sprendimui panaikintinos Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (1 t. 44-45 b. l.).

29Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1d., kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos išieškotinos iš pralaimėjusios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, laimėjusi šalis faktiškai atgauna visas turėtas išlaidas ar patirtus nuostolius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, išskyrus tam tikrus atvejus, kai išlaidos yra nebūtinos ir nepagrįstos. Sumokėtas valstybei žyminis mokestis, išlaidos pomirtinei psichiatrinei ekspertizei atlikti, advokato teisinei pagalbai apmokėti ir turėtos pašto išlaidos procesinių dokumentų įteikimui laikytinos būtinos ir pagrįstos.

30Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antros šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (LR CPK 98 str.).

31Pagal teismui pateiktus atsakovo rašytinius įrodymus, matyti kad atsakovas buvo atleistas 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (1 t. 125 b. l.), valstybė apmokėdama teisinės pagalbos išlaidas patyrė 138,96 Eur nuostolių (1 t. 130 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, valstybei iš ieškovės priteisia patirtas 138,96 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą (LR CPK 96 str. 2 d.).

32Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 18,71 Eur, todėl remiantis LR CPK 96 str. 2 d., nurodytos išlaidos iš ieškovės priteistinos valstybės naudai.

33Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153, 260 -270 - 329, 515-516 straipsniais,

Nutarė

34ieškinį atmesti.

35Priteisti valstybei iš ieškovės R. N., asmens kodas ( - ) 138,96 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 96 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. ( - ), Swedbank AB, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 18,71 Eur (aštuoniolika Eur 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. ( - ), įmokos kodas 5660).

36Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notarą G. P. sustabdyti testatorės V. M., asmens kodas ( - ) paveldėjimo bylą, neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo jokiems V. M. įpėdiniams, tame tarpe ir atsakovui R. M., asmens kodas ( - ) neperduoti paveldėjimo bylos jokiems kitiems notarų biurų notarams, uždrausti atlikti bet kokius kitus su tuo susijusius veiksmus, kol įsiteisės teismo sprendimas.

37Šis sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.

1. Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Stefanija... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs pateiktus įrodymus,... 3. Ieškovė ieškiniu (1 t. 1-6 b. l.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 4. Atsakovas R. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 5. Trečiasis asmuo Telšių rajono 4-ojo notaro biuro notarė Loreta... 6. Ieškovė R. N. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Papildomai... 7. Atsakovas R. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir parodė, kad... 8. Trečiasis asmuo Telšių rajono 4-ojo notaro biuro notarė Loreta... 9. Liudytoja D. Š. 2015-02-20 parengiamajame teismo posėdyje paliudijo, kad ji... 10. Liudytoja S. S., psichikos centro psichiatrė, 2015-02-20 parengiamajame teismo... 11. Liudytoja D. M., medicinos psichologė, 2015-02-20 parengiamajame teismo... 12. Liudytoja I. Ž. 2015-02-20 parengiamajame teismo posėdyje paliudijo, kad ji... 13. Liudytoja V. Š. 2015-02-20 parengiamajame teismo posėdyje paliudijo, kad ji... 14. Liudytoja V. V. K. 2015-02-20 parengiamajame teismo posėdyje paliudijo, kad V.... 15. Liudytojas R. D. 2015-02-20 parengiamajame teismo posėdyje paliudijo, kad yra... 16. Ieškinys atmestinas.... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės mama V. M. 2011-10-13 sudarė... 18. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu testatorės V. M. 2011 m. spalio 13... 19. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo... 20. Teismų praktikoje akcentuojama, kad testatoriaus valia, kad ir kokia ji būtų... 21. Taigi asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento... 22. Psichiatrijos ekspertizės akte bei medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad... 23. Suformuotoje teismų praktikoje tokios kategorijos bylose nustatyta, jog... 24. Teismo vertinimu, ekspertizės akte nėra konkrečių išvadų,... 25. Kad testatorės V. M. sveikatos būklė buvo patenkinama ir ji buvo tokios... 26. Ieškovės R. N. paaiškinimai apie prastą mamos būklę nuo 2010 metų... 27. Atkreiptinas dėmesys, kad nei gydytojui ir slaugytojai, nei notarei, nei... 28. Ieškinį atmetus, įsiteisėjus teismo sprendimui panaikintinos Telšių... 29. Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas... 30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antros... 31. Pagal teismui pateiktus atsakovo rašytinius įrodymus, matyti kad atsakovas... 32. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 18,71 Eur,... 33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153, 260... 34. ieškinį atmesti.... 35. Priteisti valstybei iš ieškovės R. N., asmens kodas ( - ) 138,96 Eur (vieną... 36. Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo... 37. Šis sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas...