Byla 2-172/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens bankrutavusios UAB „Vaiba“ kreditoriaus akcinės bendrovės DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas bankrutavusios UAB ,,Vaiba“ administratoriaus prašymas sumažinti AB DnB NORD banko kreditorinį reikalavimą, civilinėje byloje Nr. B2-66-227/2008 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vaiba” dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Panevėžio apygardos teismas 2007 m. balandžio 12 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Vaiba“ iškėlė bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotera“, 2007 m. liepos 2 d. nutartimi bankrutuojančią UAB „Vaiba“ pripažino bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, patvirtino BUAB „Vaiba“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, tame tarpe AB DnB NORD banko 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtintą 58 172,55 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą.

52008 m. rugsėjo 9 d. BUAB „Vaiba“ administratorius UAB ,,Bankrotera“ pateikė teismui prašymą patikslinti kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimą ir jį sumažinti nuo teismo patvirtinto 58 172,55 Lt iki 11 946,51 Lt. Prašyme nurodė, kad pagal Panevėžio apylinkės teismo hipotekos teisėjo 1999 m. spalio 5 d. nutartį UAB ,,Vaiba“ įsiskolinimas bankui sudarė 72 746,51 Lt, 2001-06-28, 2002-06-10 ir 2003-09-17 turto perdavimo aktais kreditoriui buvo perduota įmonės laiduotojų turto už 60 800 Lt, todėl banko kreditorinis reikalavimas yra 11 946,51 Lt (b.l. 5).

6Panevėžio apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administratoriaus prašymą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė administratoriaus prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administratoriaus prašymą patikslinti kreditorinį reikalavimą, nesiėmė aktyvių veiksmų, nenagrinėjo prašymo žodinio proceso tvarka, netyrė administratoriaus pateiktų bei kitų ginčijamo banko kreditorinio reikalavimo pagrįstumui nustatyti reikšmingų įrodymų, netinkamai aiškino ir taikė kreditorinių reikalavimų tikslinimą reglamentuojančias Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas.

7Administratoriaus prašymą išnagrinėjęs iš naujo, Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi jį patenkino iš dalies ir patvirtintą AB DnB NORD banko kreditorinio reikalavimo sumą sumažino iki 12 546,51 Lt. Teismas nurodė, kad skolininkui BUAB „Vaiba“ neatsiskaičius su banku, banko prašymu Panevėžio apylinkės teismo hipotekos teisėjo 1999-10-05 nutartimi 72 746,51 Lt skolos išieškojimas buvo nukreiptas į įkaito davėjų – trečiųjų asmenų turtą. Kreditoriui buvo perduota turto už 60 800 Lt sumą, todėl liko neišieškota 11 946,51 Lt suma. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bankas pagrįstai skaičiuoja palūkanas ir delspinigius, tačiau, įvertinęs 6 921,64 Lt negrąžintos paskolos sumą, paskaičiuotas palūkanas ir delspinigius laikė neprotingai dideliais, todėl juos mažino iki 600 Lt, o kreditorinio reikalavimo suma – iki 12 546,51 Lt.

8Atskiruoju skundu trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį pakeisti ir BUAB „Vaiba“ administratoriaus prašymą patikslinti AB DnB NORD banko kreditorinį reikalavimą atmesti. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai 37 753,96 Lt palūkanų bei 13 496,95 Lt delspinigių sumą sumažino iki bendros 600 Lt sumos. Teismas neatsižvelgė į BUAB „Vaiba“ pareigos mokėti delspinigius ir palūkanas atsiradimo terminą, kurio pradžia 1999 m. gegužės 4 d., neįvertino, kad palūkanos ir delspinigiai skaičiuojami nuo pagrindinės prievolės neįvykdytos dalies (palūkanos nuo negrąžintos paskolos sumos, o delspinigiai nuo nesumokėtų palūkanų sumos). Didžioji dalis palūkanų buvo paskaičiuotos, kai paskolos likutis buvo 67 721,64 Lt. Priverstinio skolos išieškojimo metu gautą turtą bankas panaudojo paskolai padengti. Kadangi skola bankui iki šiol negrąžinta, kreditorius turi teisę reikalauti visiško nuostolių atlyginimo.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Vaiba“ administratorius UAB ,,Bankrotera“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes. Kreditorius dešimt metų nesiėmė jokių aktyvių veiksmų palūkanoms ir delspinigiams išieškoti, ir tik iškėlus skolininkui bankroto bylą, pateikė reikalavimą, paremtą nepagrįstu palūkanų ir delspinigių skaičiavimu.

10Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

13Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančiai įmonei pareikštų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo.

14Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Pažymėtina, kad bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas Įmonių bankroto įstatyme (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 1 d.). Šiuo atveju kreditoriaus pareikštas prašymas dėl reikalavimo patvirtinimo yra tapatus ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui dėl pinigų sumos priteisimo. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, o gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus, arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadą dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Taigi, bankroto bylų nagrinėjimo specifika lemia tai, kad teismas neturi pareigos tvirtinti administratoriaus pateiktus kreditorių pareikštus reikalavimus remdamasis tik administratoriaus ir kreditorių pateiktais įrodymais, bet privalo būti aktyvus, savo iniciatyva rinkti teisingam bylos išsprendimui reikšmingus įrodymus.

15BUAB „Vaiba“ administratorius UAB ,,Bankrotera“ prašė teismo kreditoriaus AB DnB NORD banko 58 172,55 Lt reikalavimą, patvirtintą 2007 m. gegužės 31 d. ir 2007 m. liepos 2 d. nutartimis, patikslinti ir nustatyti 11 946,51 Lt reikalavimo sumą.

16Iš byloje esančių duomenų matyti, kad banko kreditorinis reikalavimas kildinamas iš 1998 m. gegužės 22 d. UAB „Vaiba“ ir AB Lietuvos žemės ūkio banko (teisių perėmėjas AB DnB NORD bankas) paskolos sutarties, pagal kurią bankas suteikė bendrovei 100 000 Lt dydžio paskolą, kurią įmonė įsipareigojo grąžinti iki 1999 m. gegužės 4 d. UAB ,,Vaiba“ sutartinių įsipareigojimų nustatytu terminu neįvykdė. Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjas 1999 m. spalio 5 d. nutartyje nurodė, kad UAB „Vaiba“ skola bankui sudarė 72 746,51 Lt. Byloje esanti kreditoriaus sudarytos palūkanų pagal minėtą paskolos sutartį skaičiavimo lentelė ir pažyma (b. l. 12-13) patvirtina, kad 1999 m. spalio 5 dienai įmonės įsiskolinimą bankui sudarė 67 721,64 Lt negrąžintos paskolos bankui, 4 402,89 Lt palūkanų bei iki 1999 m. rugpjūčio 31 d. skaičiuoti 621,98 Lt delspinigiai, iš viso 72 746,51 Lt. Už negrąžintą paskolą 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. birželio 10 d. ir 2003 m. rugsėjo 17 d. turto perdavimo aktais bankui buvo perduotas už atsakovą laidavusių trečiųjų asmenų turtas už 60 800 Lt sumą (b. l. 6-8). BUAB „Vaiba“ administratorius sutinka su 11 946,51 Lt, kuriuos sudaro 6 921,64 Lt (67 721,64 Lt – 60 800 Lt) negrąžinta paskola, 4 402,89 Lt palūkanos ir 621,98 Lt delspinigiai, banko kreditorinio reikalavimo suma. Ginčas yra kilęs dėl kompensacinio pobūdžio palūkanų ir delspinigių reikalavimo.

17Pagal CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jeigu skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, jis privalo atlyginti kreditoriui tuo padarytus nuostolius. CK 6.261 straipsnis nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, šalių prievoliniai santykiai nepasibaigė, kreditorius įgijo teisę reikalauti grąžinti skolą, o skolininkui kilo pareiga ją grąžinti. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia paskolos teisinių santykių tarp sutarties šalių atsirado nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai, kurie tęsiasi iki skolininkas įvykdo prievolę. Skolininkui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgijo naują teisę – teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o skolininkui kilo nauja pareiga – atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai, padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo ir kurių atsiradimą kreditoriui šalys preziumuoja. Taip dvejopa palūkanų paskirtis yra aiškinama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis byloje A. Š. v. AB bankas „NORD/LB Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. birželio 29 d. nutartis byloje K. L. K. V. L. T., bylos Nr. 3K-3-364/2005; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis byloje AB bankas „Hansabankas“ v. J. P., bylos Nr. 3K-3-572/2005 ir kt.). Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensacinę funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis, kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų, aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr.3K-7-378/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.).

18Nagrinėjamoje byloje šalių sudaryta 1998 m. gegužės 22 d. paskolos sutartimi buvo nustatytos dvejopos paskirties palūkanos. Sutarties 3.5 punkte numatytos 14 procentų metinių palūkanų mokestis, atlyginant bankui už naudojimąsi pinigais sutarties laikotarpiu nuo 1998 m. gegužės 22 d. iki 1998 m. birželio 22 d. Sutarties 3.7 punkte numatytos 18 procentų metinės palūkanos skirtos apsaugoti turtinius kreditoriaus interesus, skolininkui negrąžinant paskolos, t. y. nuostolius kompensuojančios palūkanos, o sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad už laiku nesumokėtas palūkanas, įskaitant ir palūkanas, kurios mokamos bankui vienašališkai nutraukus sutartį, paskolos gavėjas moka 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Įvertinusi šalių sudarytos paskolos sutarties nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuo 1999 m. spalio 5 d. iki 2007 m. balandžio 19 d. kreditorius pagrįstai skaičiavo įmonei 18 procentų palūkanas, kurios sudarė 33 351,05 Lt. Iš paskaičiavimo lentelės matyti, kad atitinkamu laikotarpiu bankui perdavus turtą, kreditorius sumažino paskolos likutį perduoto turto verte, todėl bendros įmonės nesumokėtų palūkanų sumos – 37 753,94 Lt (33 351,05 Lt + iki 1999 m. spalio 5 d. skaičiuotos 4 402,89 Lt palūkanos) paskaičiavimas yra pagrįstas. Bankas pateikė duomenis, kad už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 14 d. iki 2007 m. balandžio 19 d. paskaičiavo UAB ,,Vaiba“

1913 496,95 Lt delspinigių. Motyvuotų argumentų, paneigiančių palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo pagrįstumą, kurį pripažino ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, administratorius nenurodė, taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą neprašė. Aplinkybių, sudarančių pagrindą sumažinti paskolos sutartimi numatytų palūkanų ir delspinigių dydžius, bankrutavusios įmonės administratorius nenurodė ir jomis negrindė prašymo sumažinti banko kreditorinio reikalavimo sumą (CPK 178 str.). Aktyvus teismo vaidmuo bankroto bylose neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 str.).

20Minėta, kad CK 6.261 straipsnio nuostatos numato palūkanas, mokamas pažeidus prievolės įvykdymo terminą ir laikomas minimaliais kreditoriaus nuostoliais, o tai reiškia, kad skolininkui pažeidus sutartyje nustatytus terminus, preziumuojama, jog kreditoriui atsirado nustatytų palūkanų dydžio nuostoliai ir jam įrodinėti tokių nuostolių nereikia. Tokiu atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo), o nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. AB bankas „NORD/LB Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-830/2003). Nagrinėjamos bylos atveju nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, todėl pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, 6.258 straipsnio 2 dalį, prašomos priteisti netesybos yra įskaitytinos į nuostolius kompensuojančias palūkanas. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad banko kreditorinis reikalavimas ginčo delspinigių dalyje negali būti pripažintas pagrįstu.

21Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Vaiba“ administratorius nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartyje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. UAB „Dama“, R. D., bylos Nr. 3K-3-301/2006 yra konstatuotos aplinkybės, susijusios su AB Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimu, teikia pagrindo abejoti AB DnB NORD banko teise reikšti įmonei kreditorinį reikalavimą. Minėtoje kasacinio teismo nutaryje nurodyta, kad LR Vyriausybė, siekdama pelningiau parduoti AB Lietuvos žemės ūkio banko valstybei priklausiusias akcijas, privatizuojant valstybei priklausiusį AB Lietuvos žemės ūkio banką, nutarė sumažinti šio banko akcinį kapitalą, todėl skolininko UAB ,,Dama“ bankui negrąžintas paskolas padengė iš valstybės lėšų, nurašė į nebalansinę banko apskaitos dalį (nuostolius). Teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo abejoti banko kreditorinio reikalavimo pagrįstumu, nes įmonės administratorius nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių tai, kad AB Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo metu UAB ,,Vaiba“ bankui negrąžinta paskola buvo padengta iš valstybės lėšų (CPK 178 str.). Įkeisto turto perdavimo kreditoriui aktų skolininkas UAB „Vaiba“ neginčijo, todėl administratoriaus argumentas, kad bankas turėjo perimti trečiųjų asmenų įkeistą turtą už įkeitimo vertę, yra niekuo nepagrįstas.

22Kaip jau minėta, kreditorinio reikalavimo patvirtinimas priklauso teismo diskrecijai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimo BUAB ,,Vaiba“ pagrindą, netyrė ir neanalizavo banko kreditorinį reikalavimą patvirtinančių duomenų, netaikė sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl kreditorinio reikalavimo klausimą išsprendė neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

23Atsižvelgdama į byloje pateiktus duomenis ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad AB DnB NORD banko kreditorinis reikalavimas bankrutavusiai UAB ,,Vaiba“ mažintinas iki 44 675,58 Lt (6 921,64 Lt negrąžintos paskolos + 37 753,94 Lt palūkanų).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio ketvirtuoju punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

25Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį.

26Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 31 d. ir 2007 m. liepos 2 d. nutartimis patvirtintą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaiba“ kreditoriaus AB DnB NORD banko 58 172,55 Lt reikalavimą sumažinti iki 44 675,58 Lt.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija... 4. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. balandžio 12 d. nutartimi uždarajai... 5. 2008 m. rugsėjo 9 d. BUAB „Vaiba“ administratorius UAB ,,Bankrotera“... 6. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartimi... 7. Administratoriaus prašymą išnagrinėjęs iš naujo, Panevėžio apygardos... 8. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas prašo Panevėžio... 9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Vaiba“ administratorius UAB... 10. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 12. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės... 13. Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančiai įmonei pareikštų kreditorinių... 14. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto... 15. BUAB „Vaiba“ administratorius UAB ,,Bankrotera“ prašė teismo... 16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad banko kreditorinis reikalavimas... 17. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir... 18. Nagrinėjamoje byloje šalių sudaryta 1998 m. gegužės 22 d. paskolos... 19. 13 496,95 Lt delspinigių. Motyvuotų argumentų, paneigiančių palūkanų ir... 20. Minėta, kad CK 6.261 straipsnio nuostatos numato palūkanas, mokamas pažeidus... 21. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Vaiba“ administratorius nurodė,... 22. Kaip jau minėta, kreditorinio reikalavimo patvirtinimas priklauso teismo... 23. Atsižvelgdama į byloje pateiktus duomenis ir išdėstytą teisinį... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio... 25. Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį.... 26. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 31 d. ir 2007 m. liepos 2 d....