Byla e2S-678-910/2020
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Kauno apygardos teismo teisėjai L. Ž

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Kauno apygardos teismo teisėjai L. Ž.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama teismo „apsaugoti ją nuo L. Ž. neapykantos, bei jos teisėms daromos žalos ir išduoti teismo įsakymą, jai raštu ieškovės atsiprašyti už nuolatinį jos teisių varžymą“ ir priteisti 5000 Eur sumą kaip žalos atlyginimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

62.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

83.

9Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas nurodė, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis) ar atsisakyti taikyti trūkumų šalinimo institutą

104.

11Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei Kauno apygardos teismo teisėjai L. Ž.. Teismo vertinimu, pareikštu ieškiniu keliami neaiškaus turinio, nekonkretūs reikalavimai, nesuformuluotas aiškus ir konkretus reikalavimas – ieškinio dalykas. Taip pat ieškovė ieškinyje nenurodė, kokios ir kaip jos teisės buvo pažeistos. Tokiu būdu ieškovė šiuo atveju netinkamai įgyvendina savo procesinę teisę kreiptis į teismą, pareikšdama ieškinį subjektui, kuris negali būti ginčo šalimi nagrinėjamu atveju, todėl yra pagrindas tokį pareikštą ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis Nr. 2S-938-619/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2517/2013).

125.

13Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2015 m. daugiau kaip 200 kartų kreipėsi į pirmosios instancijos teismus su ieškiniais. Teismai, spręsdami ieškovės pareikštų ieškinių priėmimo klausimus, ne kartą išsamiai išaiškino ieškinio turiniui keliamus reikalavimai, civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką. Ieškovė ankstesnėse bylose (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-34797-912/2016) yra nurodžiusi, kad yra įgijusi teisinį išsilavinimą Sheffieldo universitete. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ieškovė žino teisminės gynybos sąlygas, tvarką ir reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi dėl teisminės gynybos, tačiau jų nevykdo. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovė, teikdama tokio turinio ieškinį, piktnaudžiauja jai suteiktomis subjektinėmis teisėmis, todėl netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14III. Atskirojo skundo argumentai

156.

16Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį ir išnagrinėti ieškovės ieškinį iš esmės. Ieškovės nuomone, pareikšto ieškinio esmė yra aiški – pats teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš teismui pateikto dokumento turinio yra akivaizdu, jog ieškovė iš esmės nesutinka su Kauno apygardos teismo teisėjos L. Ž. procesiniais sprendimais kitose civilinėse bylose, todėl nagrinėjamu atveju teismas privalėjo priimti ir nagrinėti ieškovės ieškinį.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirasis skundas atmestinas

197.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

218.

22Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

239.

24Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

2510.

26Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama „apsaugoti ją nuo L. Ž. neapykantos, bei jos teisėms daromos žalos ir išduoti teismo įsakymą, jai raštu ieškovės atsiprašyti už nuolatinį jos teisių varžymą“ ir priteisti 5000 Eur sumą kaip žalos atlyginimą.

2711.

28Įvertinęs tai, kad pareikštu ieškiniu keliami neaiškaus turinio, nekonkretūs reikalavimai, nesuformuluotas aiškus ir konkretus ieškinio dalykas, nenurodyta, kokios ir kaip ieškovės teisės buvo pažeistos, taip pat tai, kad ieškinys pareikštas subjektui, kuris negali būti ginčo šalimi nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė netinkamai įgyvendina savo procesinę teisę kreiptis į teismą, todėl ieškinį atsisakė priimti.

2912.

30Ieškovė (apeliantė) nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pareikšto ieškinio esmė yra aiški. Anot ieškovės (apeliantė), pats pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad iš teismui pateikto dokumento turinio yra akivaizdu, jog ieškovė iš esmės nesutinka su Kauno apygardos teismo teisėjos L. Ž. procesiniais sprendimais kitose civilinėse bylose, todėl nagrinėjamu atveju teismas privalėjo priimti ir nagrinėti ieškovės ieškinį.

3113.

32Ieškovė (apeliantė) atsakove ieškinyje įvardytos Kauno apygardos teismo teisėjos L. Ž. veiksmų neteisėtumą sieja su tuo, kad ši teisėja, pasak ieškovės, jau penkis metus atmeta visus ieškovės ieškinius ir skundus ir tokiu būdu diskriminuoja ieškovę. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė iš esmės kvestionuoja Kauno apygardos teismo teisėjos L. Ž. kitose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų teisėtumą. Šią aplinkybę atskirajame skunde pripažįsta ir pati ieškovė (apeliantė).

3314.

34Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, jei byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, jo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismine instancine tvarka, t. y. skundžiant tam tikrą teismo procesinį sprendimą aukštesnės instancijos teismui ar kreipiantis dėl proceso atnaujinimo įstatymo nustatyta tvarka.

3515.

36Pažymėtina ir tai, kad teisingumo vykdymo procesinė veikla gali būti tinkamai įgyvendinta tik tuomet, jeigu ją įgyvendinantiems teisėjams bus sudarytos realios galimybės nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas. Teismui priskirti specialūs įgalinimai lemia ir poreikį įstatymuose įtvirtinti teisėjams ir teismams suteikiamas veiklos garantijas, kurios realiai užtikrintų jų nepriklausomumą, tame jų – ir imunitetus. Teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

3716.

38Aptartas teisinis reglamentavimas reiškia tai, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-60-117/2015; 2015 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-590-381/2015). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas subjektui, kuris negali būti ginčo šalimi.

3917.

40Nors apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, kad iš byloje pareikšto ieškinio galima nustatyti ieškovės kreipimosi į teismą tikslą – siekį apginti teises, kurias, ieškovės manymu, pažeidė civilines bylas nagrinėjusi teisėja, tačiau vien tik tai netaikia pagrindo ieškovės ieškinį vertinti kaip atitinkantį įstatymo nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Įvertinus pareikšto ieškinio turinį, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptariamu atveju tiek ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, tiek ieškinio dalykas (reikalavimai) suformuluoti itin neaiškiai ir yra nekonkretūs.

4118.

42Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

4319.

44Nagrinėjamu atveju, be reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, ieškovė taip pat prašo teismo „apsaugoti ją nuo L. Ž. neapykantos bei jos teisėms daromos žalos ir išduoti teismo įsakymą, jai raštu ieškovės atsiprašyti už nuolatinį jos teisių varžymą“. Tokio pobūdžio reikalavimai neatitinka nė vieno iš CK 1.138 straipsnyje nurodytų civilinių teisių gynimo būdų, be to, kaip minėta, tais atvejais, kai asmuo savo teisių pažeidimą sieja su teisėjo neteisėtais veiksmais, asmens pažeistos teisės gali būti ginamos pareiškiant ieškinį valstybei (o ne teisėjui) dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo.

4520.

46Ieškovė (apeliantė) atsakove įvardijamos teisėjos neteisėtais veiksmais nurodo tai, kad ji, anot ieškovės, jau penkis metus atmeta visus ieškovės ieškinius ir skundus, diskriminuoja ieškovę, rodo jai nepagarbą, apgaudinėja ir pan., tačiau ieškinyje nenurodoma, kada konkrečiai buvo atlikti ir kaip pasireiškė šie teisėjos veiksmai, kuriais buvo pažeistos ieškovės teisės, bei kaip pasireiškė ieškovės patirta žala. Be to, ieškovė, formuluodama ieškinio reikalavimus, nenurodo, kokios žalos – turtinės ar neturtinės (ar abiejų) – atlyginimą prašoma priteisti. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl turtinės ir dėl neturtinės žalos egzistavimo bei jos dydžio nustatinėjamos skirtingos faktinės aplinkybės.

4721.

48Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nuo 2015 metų jau daugiau kaip 200 kartų kreipėsi į pirmosios instancijos teismus su ieškiniais, įskaitant ir ieškinius dėl teisėjų bei kitų valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami ieškovės pareikštų ieškinių priėmimo klausimą, ne kartą išsamiai išaiškino ieškinio turiniui keliamus reikalavimai, civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, be kita ko, reiškiant ieškinius dėl teisėjų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė žino teisminės gynybos sąlygas, tvarką ir reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi dėl teisminės gynybos, tačiau, jų nesilaikydama, teikia ieškinius su tais pačiais trūkumais. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai nevertintini kaip ieškovės teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes ieškovė, nurodžiusi tinkamą atsakovą ir tinkamai suformulavusi ieškinio pagrindą bei dalyką, turi teisę kreiptis į teismą su nauju ieškiniu.

4922.

50Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Nutarė

52atmesti atskirąjį skundą.

53Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama teismo „apsaugoti ją nuo L. Ž.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. 2.... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė... 8. 3.... 9. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas nurodė, kad tais... 10. 4.... 11. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui... 12. 5.... 13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė,... 14. III. Atskirojo skundo argumentai... 15. 6.... 16. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 18. Atskirasis skundas atmestinas... 19. 7.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir... 21. 8.... 22. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK... 23. 9.... 24. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 25. 10.... 26. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama „apsaugoti ją... 27. 11.... 28. Įvertinęs tai, kad pareikštu ieškiniu keliami neaiškaus turinio,... 29. 12.... 30. Ieškovė (apeliantė) nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės... 31. 13.... 32. Ieškovė (apeliantė) atsakove ieškinyje įvardytos Kauno apygardos teismo... 33. 14.... 34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, jei byloje... 35. 15.... 36. Pažymėtina ir tai, kad teisingumo vykdymo procesinė veikla gali būti... 37. 16.... 38. Aptartas teisinis reglamentavimas reiškia tai, kad visais atvejais dėl... 39. 17.... 40. Nors apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, kad... 41. 18.... 42. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į... 43. 19.... 44. Nagrinėjamu atveju, be reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, ieškovė... 45. 20.... 46. Ieškovė (apeliantė) atsakove įvardijamos teisėjos neteisėtais veiksmais... 47. 21.... 48. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad... 49. 22.... 50. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus... 51. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,... 52. atmesti atskirąjį skundą.... 53. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24. nutartį palikti...