Byla 2-590-381/2015
Dėl ieškovo teisių pažeidimo atsakovams Lietuvos Respublikai ir kitiems šiame procesiniame dokumente nurodytiems asmenims, įvardytiems atsakovais, laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, civilinėje byloje Nr. 2-5127-640/2014, bei

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties, kuria ieškinys dėl ieškovo teisių pažeidimo atsakovams Lietuvos Respublikai ir kitiems šiame procesiniame dokumente nurodytiems asmenims, įvardytiems atsakovais, laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, civilinėje byloje Nr. 2-5127-640/2014, bei

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria teismas laikė nepaduotu ieškinį, nepašalinus ieškinio trūkumų, teisėtumo klausimas.

4Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai ir kitiems šiame procesiniame dokumente nurodytiems asmenims, įvardytiems atsakovais, dėl ieškovo teisių pažeidimo.

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2014 m. liepos 28 d. pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. pateikti teismui CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį su priedais, kadangi pateiktas ieškinys yra neįskaitomas, todėl negalima perskaityti ieškinyje dėstomų aplinkybių bei teisingai išnagrinėti bylą. Be to, procesinis dokumentas nėra pasirašytas jį teikiančio asmens, kaip to reikalauja CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas.

6Ieškovas 2014 m. liepos 16 d. teismo nutartyje nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui, kadangi ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų per teismo nustatytą terminą (CPK 115 straipsnis).

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį ir perduoti klausimą kitam apygardos teismui nagrinėti iš esmės.

11Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant ir netinkamai taikant proceso ir materialiosios teisės normas, todėl turi būti panaikinta. Teismas netinkamai taikė CPK 115, 290, 291 straipsnius, pažeidė CPK 42, 138 straipsnius, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau tekste – Konstitucijos) 30 straipsnį. Teismas tyčia šališkai vilkino ieškinio priėmimą ir iš esmės jo išnagrinėjimą, taip apsaugodamas nuo atsakomybės ieškovo nurodomus atsakovus. Teismui buvo išsiųsti visi Vilniaus apygardos teismui pateiktų ieškinių ir jų priedų originalai, todėl neaišku, apie kokį ieškinį teismas nurodo tiek 2014 m. liepos 16 d., tiek 2014 m. liepos 31 d. nutartyje. Teismas terminą ieškinio trūkumams pašalinti nustatė iki 2014 m. liepos 28 d., o jau 2014 m. liepos 31 d. priėmė skundžiamą nutartį, nors registruota korespondencija, išsiųsta iš Lietuvos paštų, pasiekia Vilniaus apygardos teismą per 4–5 dienas. Taigi teismas negali iš anksto žinoti, ar trūkumai bus pašalinti. Pasak apelianto, tokia nutartis gali būti priimta tik tyčia ir turint gautus ieškinio ir jo priedų originalus, tačiau juos „prarandant kitoje civilinėje byloje ar panašiai“. Dėl šios priežasties yra pagrindas taikyti CPK 299, 300 straipsnių nuostatas ir informuoti atitinkamas institucijas.

12Teismas pažeidė CPK 5, 6, 7, 17, 21 straipsnius, nes tyčia suvaržė ieškovo teises ir tai yra daroma sistemingai provokuojant konfliktinę situaciją. Apelianto teigimu, teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo tyčia nenurodė nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, nei šalių, nei atlygintinos žalos dydžio, todėl be šių duomenų negalima nei pašalinti teismo nustatytų trūkumų, nei pateikti tinkamo atskirojo skundo.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas netenkintinas.

15Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas nepašalino teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų ir laikė ieškinį nepaduotu bei grąžino jį ieškovui.

16Dėl atskirojo skundo paskyrimo nagrinėti teisėjui, nurodytam ieškinyje vienu iš atsakovų

17Teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teisingumo vykdymo procesinė veikla įgyvendinama laikantis konstitucinių principų, jog teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki (Konstitucijos 109 straipsnis). Teismai turi užtikrinti konstitucinio principo, kad įgyvendindami savo teises ir naudodamiesi savo laisvėmis, asmenys privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis), tinkamą taikymą procese. Nagrinėjant civilines bylas būtina laikytis ir kitų – ne konstitucinių – teisės principų apskritai ir civilinio proceso teisės principų – proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, draudimo piktnaudžiauti procesu ir kitų (CPK 7, 8, 12, 13, 95 straipsniai).

18Teisingumo vykdymo procesinė veikla gali būti tinkamai įgyvendinta tik tuomet, jeigu ją įgyvendinantiems teisėjams bus sudarytos realios galimybės nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas. Teismui priskirti specialūs įgalinimai lemia ir poreikį įstatymuose įtvirtinti teisėjams ir teismams suteikiamas veiklos garantijas, kurios realiai užtikrintų jų nepriklausomumą, tame tarpe ir imunitetus. Imunitetai (lot. k. „immunis“) teisėje paprastai suprantami kaip atsakomybės netaikymas. Imunitetai teisingumo vykdymo procesinę veiklą įgyvendinantiems teisėjams ir teismams turi būti taikomi tokia apimtimi, kad užtikrintų realų teismų bei teisėjų nepriklausomumą, sudarytą sąlygas teisėjams tinkamai atlikti pareigas, o teismams įgyvendinti jiems priskirtas funkcijas. Pagal Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalį teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo. Šių valdžios pareigūnų sutikimas reikalingas ir siekiant patraukti teisėją administracinėn atsakomybėm, jeigu už padarytą administracinės teisės pažeidimą gali būti skiriama teisėjo laisvę varžanti nuobauda (Teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Jeigu ieškovas ieškinyje dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė ne valstybę, bet teisėjus ar teismus, ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas civilinės bylos iškėlimo stadijoje, išsiaiškinęs ieškovo tikrąją valią ir nustatęs, kad ieškovas siekia žalos atlyginimo dėl teisėjų ar teismų priimtų procesinių sprendimų, turi išaiškinti ieškovui, kad teismai, teisėjai turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės pagal tokį ieškinį (taip pat kaip ir, pavyzdžiui, diplomatinį imunitetą turintys asmenys, kai jiems pagal CPK VII dalies penktojo skirsnio nuostatas reiškiami ieškiniai), t. y. kad jie negali būti traukiami atsakovais.

19Taigi pagal bendrą taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 straipsnis). Tačiau ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas vienu iš atsakovų yra nurodęs ne tik Lietuvos apeliacinį teismą, bet ir šio teismo teisėją Artūrą Driuką, sprendžia, kad šis teisėjas, turėdamas imunitetą nuo civilinės atsakomybės, nelaikytinas proceso šalimi, todėl tai netrukdo jam nagrinėti ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties (CPK 21 straipsnis, pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Šiuo konkrečiu atveju ypatingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad tarp ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, kiek yra įmanoma įskaityti iš pateikto ieškinio teksto, nėra nurodyta konkrečių teisėjo A. Driuko veiksmų ar neveikimo. Nusišalinimas tokioje situacijoje nuo bylos nagrinėjimo, kai ieškinyje yra nurodytas atsakovu ne tik teisėjas A. Driukas (kurio atžvilgiu reiškiamų reikalavimų pagrindas nesuformuluotas), bet ir Lietuvos apeliacinis teismas, privestų prie teisinės aklavietės, nes teisme, kuriam įstatymu suteikti atitinkami įgalinimai, neliktų teisėjų, kurie galėtų nagrinėti tam tikrų dalyvaujančių procese asmenų bylas, t. y. teismas negalėtų vykdyti jam priskirtų funkcijų. Ieškovo A. B. sistemingas toks procesinis elgesys šioje ir kitose bylose bei jo atviri pareiškimai patvirtina, jog A. B. tokiu būdu veikia vedinas tikslo paralyžiuoti teismų veiklą, taip siekdamas diskredituoti teisminę sistemą, nors jam ne kartą išaiškinta teisės į teisminę gynybą, kai neteisėtų veiksmų atlikimu ar neveikimu kaltinami teismai ir teisėjai, įgyvendinimo tvarka.

20Dėl atskirojo skundo argumentų

21Civilinis procesas vyksta pagal įstatymu nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau tekste – Konvencija), įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau tekste – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tinkamas teismo procesas grindžiamas lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitais visuotinai pripažintais demokratiniais principais (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Šalių procesinės teisės yra lygios. Vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises, pavyzdžiui, ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, atsakovas turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio pateikdamas atsikirtimus į ieškovo reikalavimą arba pareikšdamas priešieškinį ir t. t. <...> Svarbu, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo būtų laikomasi visose proceso stadijose, nes nuo jo įgyvendinimo priklauso ir kitų proceso principų įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šių principų yra nurodęs, kad, teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

22Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas (CPK 135 straipsnis). Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.

23Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (Civilinio proceso kodekso 111 straipsnis), be to, jis turi atitikti specialius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nurodytus to paties straipsnio 2 dalyje. Šių reikalavimų ieškovas privalo laikytis, kad teismas, priėmęs ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus atitinkantį ieškinį, galėtų įgyvendinti pagrindinius civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), nustatyti, ar ieškinys yra pagrįstas, bei išspręsti tarp šalių kilusį teisinį ginčą. Taigi kiekvienas teismui pateikiamas procesinis dokumentas (šiuo atveju – ieškinys) turi atitikti įstatymo nustatytus bendruosius reikalavimus: procesinis dokumentas teismui pateikiamas raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis) arba jis gali būti pateikiamas elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką ir formą (CPK 1751 straipsnio 2 dalis), procesiniame dokumente turi būti nurodyta teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas, dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, jų vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, procesinio dokumento pobūdis ir dalykas, aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, dokumento surašymo data, procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas, prie procesinio dokumento turi būti pridėti priedai, patvirtinantys dokumento turinį (CPK 111 straipsnio 2 dalis). CPK 1751 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Pagrindiniai ieškinio elementai, kurie turi būti tiksliai suformuluoti ieškovo, yra ieškinio dalykas (ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas), nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Ieškinyje turi būti nurodoma ieškinio kaina (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Prie ieškinio taip pat turi būti pridėti dokumentai bei kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Pateikdamas ieškinį, ieškovas, kaip civilinio proceso šalis, jam priklausančiomis proceso teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, tinkamai vykdyti ir kitas CPK ir kituose įstatymuose numatytas procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio reikalavimų, nustato terminą jiems pašalinti vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 115 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovui nepašalinus šių trūkumų, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

24Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti teismo nustatyti trūkumai, kurie iš esmės trukdė teismui iškelti civilinę bylą pagal pareikštą ieškinį ir taip užtikrinti teisės į tinkamą (sąžiningą, teisingą) procesą įgyvendinimą.

25Kaip matyti iš bylos, ieškovas A. B. faksu pateikė teismui tik iš dalies įskaitomas ieškinio teksto ištraukas, iš jų galima daryti tik prielaidą apie tai, kokio pobūdžio reikalavimus jis reiškia atsakovais nurodytiems asmenims ir kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis tokius reikalavimus grindžia. Šiame procesiniame dokumente nurodyta, kad ieškinio dėl žalos atlyginimo kaina yra 1 603 924,35 Lt, tačiau iš ieškinio teksto ištraukų matyti tik dalis ieškovo dėstomų aplinkybių apie 1 000 Lt ir 100 000 Lt žalos dydžius, tačiau neaišku, kokio dydžio žalos atlyginimo prašoma priteisti iš konkrečių ieškovo atsakovais nurodytų asmenų ir kokiais faktiniais pagrindais. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl tos priežasties, jog ieškinys yra neįskaitomas, neįmanoma perskaityti ieškinyje dėstomų aplinkybių ir teisingai išnagrinėti bylą. Teismas negali už ieškovą atlikti jam priklausančios procesinės pareigos pateikti aiškų ir suprantamą ieškinį, nes tai prieštarautų tiek teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo, tiek rungimosi, dispozityvumo, šalių lygiateisiškumo ir kitiems pagrindiniams civilinio proceso principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 6, 12, 13, 17, 21 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, nes jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

26Atmestinas, kaip nepagrįstas, apelianto argumentas, kad teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2014 m. liepos 28 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, o jau 2014 m. liepos 31 d. priėmė skundžiamą nutartį, kuria tyčia ieškinį laikė nepaduotu. CPK 138 straipsnyje numatyta, kad, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs procesinio dokumento neatitikimus jo formai ir turiniui, priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nusprendžia, koks terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pakankamas, todėl teisėjas, vadovaudamasis protingumo ir proceso koncentruotumo principais, įvertinęs trūkumų pobūdį ir tai, kiek laiko gali prireikti jiems pašalinti, nustato, jo nuomone, realų terminą konkretiems ieškinio trūkumams pašalinti ir užtikrina operatyvų nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo išsiuntimą procesinį dokumentą pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2, 5 dalys) (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1582/2013). Nagrinėjamu atveju iš bylos matyti, kad teismas nustatė 12 dienų procesinį terminą trūkumams pašalinti. Ieškovas teismo 2014 m. liepos 16 d. pažymoje apie 2014 m. liepos 16 d. nutarties įteikimą jam asmeniškai pasirašė 2014 m. liepos 24 d. (b. l. 9). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatytiems trūkumams pašalinti likęs 4 dienų procesinis terminas laikytinas pakankamu, kadangi ieškovas iš esmės buvo įpareigotas pateikti įskaitomą bei ieškovo pasirašytą ieškinį (CPK 111 straipsnis), t. y. procesinio dokumento, kurį ieškovas išsiuntė teismui faksu, kaip ieškinį, originalą bei ieškinio priedus (CPK 114 straipsnis). Į bylą nėra pateikta duomenų, kad iki teismo nustatytos 2014 m. liepos 28 d. ieškovas būtų pašalinęs teismo nustatytus trūkumus. Ieškovas, teigdamas, kad iš pašto siunčiama registruota korespondencija pasiekia teismą per 4–5 dienas, nepateikia prie atskirojo skundo įrodymų, kad jis būtų išsiuntęs teismui registruotą laišką iki nurodytos datos su ieškinio ir jo priedų originalais ir kad jis būtų pasiekęs teismą skundžiamos 2014 m. liepos 31 d. nutarties šioje byloje priėmimo dieną ar vėliau. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, 2014 m. liepos 31 d. priimdamas nutartį, netinkamai vykdė savo funkcijas, neatsižvelgė į tokią aplinkybę, kad pašto korespondencijos gavimas teisme gali užtrukti kelias dienas ilgiau, nei yra nustatyta procesinių veiksmų atlikimo termino pabaiga, ar kitaip pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo tvarką ir terminus. A. B. taip pat neprašė teismo procesinį terminą trūkumams pašalinti pratęsti, jeigu nustatytas terminas jam buvo per trumpas, ar atnaujinti, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 77 - 78 straipsniai). Apeliantas nesikreipė į teismą ir paaiškinimo, dėl kokio jo pareikšto ieškinio priimta teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartis pašalinti ieškinio trūkumus, jeigu dėl didelio kiekio reiškiamų ieškinių jam buvo sudėtinga tam tikras aplinkybes suprasti. Taigi A. B. pats nevykdė pareigos domėtis bylos eiga, rūpestingai ir laiku teismui pateikti įrodymus bei argumentus, bendradarbiauti su teismu (CPK 7 - 8 straipsniai, 42 straipsnio 5 dalis).

27Pažymėtina, kad, teismui laikius nepaduotu ieškovo ieškinį, tai netrukdo ieškovui, ištaisius ieškinio trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą.

28Apeliantas prašo CPK 299 straipsnio pagrindu priimti atskirąją nutartį dėl to, kad pirmosios instancijos teisme buvo prarasti ieškovo pateikti ieškinio ir jo priedų originalai. CPK 299 straipsnyje numatyta, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant skundžiamos teismo nutarties dėl ieškinio priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimai nenustatyti, nagrinėjamoje byloje priimti atskirąją nutartį nėra pagrindo. CPK 300 straipsnis, kuriuo taip pat vadovaujasi apeliantas, taikytinas tuo atveju, jeigu teismui paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, o šiuo atveju ieškovas tokių aplinkybių dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų nenurodo.

29Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

30Vadovaujantis išdėstytais argumentais, atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. I. Ginčo esmė... 3. Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria teismas laikė nepaduotu... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui... 5. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi nustatė ieškovui... 6. Ieškovas 2014 m. liepos 16 d. teismo nutartyje nustatytu terminu ieškinio... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi ieškinį laikė... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 11. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir... 12. Teismas pažeidė CPK 5, 6, 7, 17, 21 straipsnius, nes tyčia suvaržė... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Atskirasis skundas netenkintinas.... 15. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad... 16. Dėl atskirojo skundo paskyrimo nagrinėti teisėjui, nurodytam ieškinyje... 17. Teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Konstitucija, Lietuvos... 18. Teisingumo vykdymo procesinė veikla gali būti tinkamai įgyvendinta tik... 19. Taigi pagal bendrą taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu,... 20. Dėl atskirojo skundo argumentų... 21. Civilinis procesas vyksta pagal įstatymu nustatytą tvarką, kurios turi... 22. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į... 23. Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismui... 24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 25. Kaip matyti iš bylos, ieškovas A. B. faksu pateikė teismui tik iš dalies... 26. Atmestinas, kaip nepagrįstas, apelianto argumentas, kad teismas 2014 m. liepos... 27. Pažymėtina, kad, teismui laikius nepaduotu ieškovo ieškinį, tai netrukdo... 28. Apeliantas prašo CPK 299 straipsnio pagrindu priimti atskirąją nutartį dėl... 29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties... 30. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, atskirojo skundo argumentai nesuteikia... 31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 32. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą....