Byla 2-729-548/2011
Dėl kelio servituto nustatymo ir atsakovo V. P. priešieškinį ieškovui V. P., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriui, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl įvažiavimo transporto priemonėmis tvarkos nustatymo

1Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis, sekretoriaujant Dalei Juškevičienei, dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovei adv. Jurgitai Lučinskaitei, atsakovui V. P., jo atstovei adv. Laimutei Leonavičienei, tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus atstovei Ernestai Mockutei, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovėms Sonatai Jonikavičienei ir Aldonai Paplauskienei

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. patikslintą ieškinį atsakovui V. P., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriui, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl kelio servituto nustatymo ir atsakovo V. P. priešieškinį ieškovui V. P., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriui, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl įvažiavimo transporto priemonėmis tvarkos nustatymo

Nustatė

3ieškovas V. P. patikslintu ieškiniu prašo nustatyti pagal pridedamą UAB „Geosoma“ (licenzijos Nr.G-644-(310), išduota 2008-07-30), žemės sklypo, kadastro Nr.497200080016, esančio ( - ), priklausančio V. P. schemą, parengta ir patvirtinta 2011-11-24, su numatomu kelio servitutu, 4 m pločio, bendro 256 m² ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikant, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku į V. P. priklausantį žemės sklypą ( - ); nustatyti, kad ieškovas V. P. moka atsakovui V. P. 1050 Lt vienkartinę išmoką, kaip dėl servituto nustatymo galimai patiriamų nuostolių (nepatogumų) atlyginimą; įpareigoti V. P. atstatyti buvusį kelią savo lėšomis bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog jam 1980 m. rugpjūčio 25d., 1980 m. liepos 14d. LDT vykdomojo komiteto įsakymo Nr. 34 pagrindu buvo suteiktas 600 kv.m. žemės sklypas. Sklypui buvo suteiktas adresas –( - ). ( - ) gatvė baigiasi akligatviu ties šiuo metu atsakovui priklausančiu sklypu, adresu ( - ) Jis (ieškovas) į savo sklypą galėjo ir gali patekti įvažiavimu per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurį jis suformavo 1980 metais valdybinėje žemėje, šalia B. P. sodybos tvoros. 1993 m. B. P. įsigyjant 12,65 kv.m. žemės sklypą, kuris ribojosi su jo jau turimu žemės sklypu, buvo padaryta klaida – nebuvo nustatytas kelio servitutas Jis iki 2009 m. vasario 10d. faktiškai netrukdomai naudojosi 1980 metais padarytu įvažiavimo keliu į savo sodybą per atsakovo žemės sklypą. 2009 m. vasario 10d., atsakovas, siekdamas suvaržyti jam teisę patekti į savo sklypą, įrengė metalinę tvorą ir užtvėrė vienintelį kelią. Dėl to šiuo metu jis į savo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį ( - ), važiuoja iš Jubiliejinės g. pusės, tačiau šis kelias nėra saugus, taip pat šioje vietoje nėra galimybės įrengti kelią dėl šioje gatvėje esančio vandens telkinio apsaugos juostos. Prašė nustatyti kelio servitutą V. P. priklausančiame žemės sklype ( - ), kadangi nesant servituto, jis neturi galimybės naudotis savo žemės sklypu, yra absoliučiai suvaržyta jo teisė patekti į savo būstą, nelaimės ar kitų ekstremalių situacijų atveju, prie jo namo negali privažiuoti joks transportas. Kadangi parengtoje žemės sklypo schemoje numatomas kelio servitutas yra senojo įvažiavimo vietoje, ½ dalimi įvažiavimo atsakovas naudojasi iki šiol, todėl atsižvelgiant į protingumo, ekonomiškumo, teisingumo principus, papročius, mano, kad yra tikslinga nustatyti kelio servitutą pagal siūlomą schemą. Dėl servituto nustatymo patiriamų nuostolių (nepatogumų) kaina sudaro 1050 Lt, kurią sutinka mokėti vienkartine išmoka.

4Atsakovas V. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog nesutinka su patikslintu ieškiniu ir ieškovo pateikta žemės sklypo schema, kadangi tokiu variantu yra pažeidžiama jo privatumo ir nuosavybės teisės, be to, V. P. patenka į savo namus nuo Jubiliejinės gatvės pusės, vadinasi yra galimybių patekti ir ne per jo žemę. Su vienkartine išmoka už patiriamus nepatogumus – 1050 Lt nesutinka, kadangi tai žeminančiai maža suma, palyginti su jo žemės sklypo sumenkinimu.

5Atsakovas V. P. priešieškiniu prašo teismo nustatyti ieškovui patekimą į savo sklypą nuo Jubiliejinės gatvės pusės.

6Ieškovas su priešieškiniu nesutinka, atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog 1993 m. B. P. papildomai buvo parduotas 12,65 arų valstybinės žemės sklypas ir prijungtas kartu su ( - ) gatvės dalimi, einančia iki jo žemės sklypo. Parduodant minėtą žemės sklypą, dėl žemėtvarkos specialistų kaltės nebuvo nustatytas kelio servitutas, kad jis turėtų galimybę naudotis vieninteliu privažiavimu iki savo namų. Tai vienintelis privažiavimas prie gyvenamojo namo, kito privažiavimo nėra. Šiuo metu iš Jubiliejinės gatvės nesaugiai, tvenkinio šlaitu ir tik sausu oru, pasidėjus lentas gali patekti į savo namus lengvuoju transportu. Prašė priešieškinį atmesti.

7Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyrius atsiliepimuose į patikslintą ieškinį bei priešieškinį nurodė, jog parduodant B. P. žemės sklypą, esantį ( - )., buvo padaryta klaida ir nenustatytas kelio servitutas, suteikiantis galimybę patekti V. P. į savo žemės sklypą, esantį ( - ). Įrengti įvažiavimą nuo Jubiliejinės gatvės iki ieškovo žemės sklypo per valstybinę žemę negalima, kadangi būtų pažeista vandens telkinio apsaugos juosta, o ( - ) gatvė nėra pratęsta ir ji baigiasi ties atsakovo V. P. sklypu, todėl ieškovas į savo žemės sklypą gali patekti tik per atsakovo žemės sklypą, todėl siūlo patikslintą ieškinį patenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti.

8Tretysis asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose į patikslintą ieškinį bei priešieškinį nurodė, jog privatizuojant V. P. priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), buvo padaryta klaida ir nebuvo nustatytas kelio servitutas. Įrengti įvažiavimą į V. P. žemės sklypą nuo Jubiliejinės gatvės nėra saugių techninių galimybių, todėl siūlo patikslintą ieškinį patenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti.

9Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovė palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti, nustatant servitutą per atsakovo sklypą pagal pateiktą schemą, sumokant 1050 Lt dydžio vienkartinę išmoką atsakovui dėl servituto nustatymo galimai patiriamų išlaidų atlyginimui.

10Atsakovas bei jo atstovė prašė patikslinto ieškinio netenkinti, tenkinti priešieškinį, nustatant servitutą už pastato garažo pagal atsakovo pateiktą schemą.

11Trečiųjų asmenų atstovai palaikė atsiliepimuose į patikslintą ieškinį bei atsiliepimuose į priešieškinį išdėstytus argumentus.

12Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

13Išnagrinėjus civilinę bylą nustatyta, kad ieškovui V. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ), su specialiomis naudojimo sąlygomis (vandens telkinių, vandentiekio, lietaus ir kanalizacijos tinklų ir įrenginių, dujotiekių, elektros linijų apsaugos juostos ir zonos), kurį ieškovas V. P. įsigijo 1996-09-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (c.b. Nr.2-16-787/2010, t. 1, b.l. 4-5). Atsakovui V. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ) su specialiomis naudojimo sąlygomis (vandentiekio, lietaus ir kanalizacijos tinklų ir įrenginių, dujotiekių, elektros linijų apsaugos juostos ir zonos), kurį atsakovas V. P. įsigijo 1997-09-08 dovanojimo sutarties pagrindu iš B. P. (c.b. Nr.2-16-787/2010, t.1, b.l. 7-8, 12). B. P. žemės sklypą, esantį ( - )., įsigijo pagal 1993-05-19 Kaišiadorių rajono valdybos potvarkį Nr. 142-V (c.b. Nr.2-16-787/2010, t. 1, b.l. 11). Šiuose sklypuose servitutai nėra nustatyti.

14Ieškovas V. P. prašo nustatyti pagal pridedamą schemą 4 m pločio, bendro 256 m² ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikant, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku į V. P. priklausantį žemės sklypą ( - ) kadangi jis neturi galimybės patekti į savo žemės sklypą jokiu kitu keliu, išskyrus einančiu per atsakovo sklypą.

15Pagal CK 4.111 str. 1 d. servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų. Pagal CK 4.124 str. 1 d., servitutas gali būti nustatomas įstatymo, sandoriais ir teismo sprendimu, o įstatymo numatytais atvejais – taip pat administraciniu aktu. Pagal CK 4.126 str. 1 d. teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kaip matyti iš bylos duomenų bei eigos, ieškovas ir atsakovas nesusitarė dėl kelio servituto nustatymo atsakovo sklype.

16Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Tokiu atveju teismas, nustatydamas servitutą, turi įvertinti ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005, 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007, 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-283/2010 ir kt.). Teismas, spręsdamas servituto nustatymo tikslingumo klausimą, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, taip pat ar nėra kitų būdų servitutą nustatyti prašančio asmens teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, be to, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo. Taip pat turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros, taip pat proporcingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008, 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009, kt.). Ieškovas įrodinėja, kad jis į savo žemės sklypą, esantį ( - ) iki 2009 metų patekdavo per žemės sklype ( - ), nuosavybės teise priklausantį V. P. esantį įvažiavimą, kurį ieškovas suformavo 1980 metais, valstybinėje žemėje. 1993 m. B. P. parduodant 12,65 kv.m. žemės sklypą, kuris ribojosi su jo jau turimu žemės sklypu, buvo padaryta klaida ir nebuvo nustatytas kelio servitutas. Atsakovas ginčija, kad toks pravažiavimas apskritai buvo, be to, įrodinėja, kad jeigu ir reikia ieškovui kelio servituto, tai jis turėtų būti nustatytas nuo Jubiliejinės g., Žiežmarių mstl., Kaišiadorių raj., kuriuo ieškovas nuo 2009 m. naudojasi. Nors atsakovas teigia, jog toje vietoje, kurioje ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą, kelio niekada nebuvo, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai B. P. ir S. T. patvirtino, jog ginčo kelias, kuriuo prašoma nustatyti servitutą, buvo naudojamas seniai, nes tai buvo vienintelis kelias iki V. P. sodybos. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantys Žiežmarių mstl. gyventojų R. K., V. L., B. P., S. T., A. V. paaiškinimai, kuriuose jie taip pat nurodė, jog V. P. nuo 1980 metų į savo sodybą ( - ), važinėdavo ( - ) gatve, per V. P. sklypą, kito pravažiavimo nėra (t.1, b.l.80,81,82,83,84). Šių aplinkybių nepaneigia teismo posėdžio metu apklausto liudytojo J. M. parodymai, kadangi jis nurodė, jog koks privažiavimas anksčiau buvo iki ieškovo, jis nežino. Iš 2009-05-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolis Darius Jonaitis konstatavo, kad ties vieninteliu privažiavimu prie namo, ( - ), matosi kelias, kuriame matosi kelio atkarpa, kuri yra iškasta, perkasta, suvagotas dirvožemis, link tvenkinio pusės matosi, kad yra kelio paviršiaus sluoksnis (t.1, b.l.85-86). Kaišiadorių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba 2010 m. balandžio 26d. Akte dėl kelio sankasos ardymo nurodė, jog nustatė, kad V. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, per kurį yra pravažiavimas į V. P. sklypą, yra atvežtos žemės, vykdyti stumdymo ir žemės lyginimo šlaito link darbai. Taip pat pakeistas reljefas ir šlaitas pakeltas apie 2 metrus. Pakeitimai atlikti nepažeidžiant privačios žemės sklypo ribų. Vienintelis pravažiavimas, kuriuo per V. P. sklypą galima patekti į V. P. sodybą, yra sugadintas, matyti tik buvusio kelio žymės (t.1,b.l.87). Kad įvažiavimo kelias į ieškovo žemės sklypą buvo per atsakovo žemės sklypą, taip pat patvirtina fragmentas iš ortografinio žemėlapio su duomenų baze (t.1, b.l.108). Nurodytų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog privatizuojant V. P. priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ) buvo padaryta klaida ir nenustatytas kelio servitutas atsakovui priklausančiame žemės sklype, nors jokio kito privažiavimo prie ieškovui privačios nuosavybės teise ( - ) valdomo namų valdos žemės sklypo nėra. Tuo tarpu atsakovo žemės sklype buvo kelias, šiame sklype esantis nuo seno, dar prieš jį parduodant B. P. ir jį įgyjant atsakovui, einantis iki ieškovo sklypo. Todėl, nenustačius ieškovui kelio servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis ieškovo žemės sklypo naudoti pagal paskirtį. Priešieškinyje atsakovas nurodė, jog galima įrengti ieškovui įvažiavimą į sklypą, esantį ( - ) nuo Jubiliejinės gatvės pusės, taip pat teismo posėdžio metu atsakovas bei jo atstovė nurodė, jog sutiktų leisti ieškovui naudotis servitutu už garažo pastato pagal atsakovo pateiktą schemą. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų - 2008 m. spalio 7d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros rašto Dėl įvažiavimo įrengimo (b.l.8), kuriame nurodyta, jog įrengiant įvažiavimą nuo Jubiliejinės gatvės pabaigos iki ( - ) gatvės gyventojo V. P., reikėtų kelią tiesti šalia tvenkinio, rengiant kelią, reikėtų užpilti dalį tvenkinio, kad būtų suformuotas reikiamo pločio įvažiavimo kelias, kelio šioje vietoje įrengti negalima, kadangi bus pažeista vandens telkinio apsaugos juosta. Šias aplinkybes teismo posėdyje taip pat patvirtino ir trečiųjų asmenų atstovės, apžiūrėjusios situaciją vietoje. Taip pat atsakovas bei jo atstovė, teismo posėdžio metu nurodę, jog servitutą galima būtų nustatyti jo žemės sklypo pakraštyje, važiuojant už garažo pastato, pateikė alternatyvų žemės sklypo planą. Tačiau kaip matyti iš 2011 m. gruodžio 8d. rašto Dėl privažiavimo kelio įrengimo (t.2,b.l.28), atsakydami į prašymą įvertinti galimybę įrengti privažiavimo kelią Žiežmariuose nuo Sodininkų gatvės ( - ) iki namo ( - ) pagal atsakovo žemės sklypo schemą, VĮ „Kauno regiono keliai“ Kaišiadorių kelių tarnybos specialistai, apžiūrėję situaciją vietoje, pranešė, jog, jų nuomone, privažiavimo įrengimas yra problematiškas, bet įmanomas, privažiavimo posūkiai turėtų būti užapvalinti iki ne mažesnio kaip 6 m spindulių, tiksliai įvertinti privažiavimo įrengimo galimybę galima būtų tik atlikus detalius projektinius tyrinėjimus. Tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyrius, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija nurodė, jog tikslingiausia ir optimaliausia nustatyti kelio servitutą pagal ieškovo pateiktą schemą, anksčiau buvusioje kelio vietoje, kadangi jau pusė kelio yra įrengta, atsakovas ta kelio dalimi naudojasi pats, be to, pagal atsakovo pateiktą planą, ieškovui įrengti kitą įvažiavimą techniškai yra labai sudėtinga dėl per didelio šlaito nuolydžio, be to, reikėtų pakankamai daug investicijų, kadangi reikėtų tvirtinti šlaitus, kurie yra statūs bei aukšti, todėl ir saugumo sumetimais atsakovo pateiktas servituto nustatymo variantas nėra tinkamas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu. Todėl teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje pateiktus įrodymus sprendžia, jog teoriškai ieškovas galėtų įsirengti kelią į savo sklypą pagal atsakovo pasiūlytą schemą, tačiau tokio kelio įrengimas būtų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sąnaudų. Atsakovo pateiktas alternatyvus kelio servituto variantas prieštarauja ekonomiškumo kriterijams, nes naujo kelio įrengimas reikalauja papildomų išlaidų, yra problematiškas, prieštarauja ir saugumo reikalavimams. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiųjų asmenų atstovės. Pažymėtina ir tai, jog pagal bylos duomenis, ieškovas į jam priklausantį sklypą objektyviai negali patekti dėl atsakovo veiksmų, nes atsakovas užtvėrė vienintelį saugų į šį sklypą vedantį kelią ir neleidžia ieškovui juo naudotis, o ieškovui galimybė patekti į savo žemės sklypą prieš daugelį metų susiformavusiu keliu, esančiu atsakovo sklype, yra reikšminga tinkamo naudojimosi turima nuosavybe sąlyga, nenustačius servituto, normaliomis sąnaudomis ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nebūtų įmanoma naudoti pagal paskirtį. Taigi, ieškovui servituto nustatymas yra objektyviai būtinas. Kaip jau minėta, kelias per atsakovo sklypą eina nuo seno, naujai viso kelio įrenginėti nereikės (tik dalį), šia kelio dalimi naudojasi ir pats atsakovas, todėl ieškovo pasiūlytas servituto nustatymo variantas labiausiai atitinka ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus. Ieškovui būtina turėti privažiavimą prie savo valdos, nes tai yra gyvenimiška būtinybė ne tik transportui, reikalingam ieškovo būtinų poreikių tenkinimui, privažiuoti, bet ir specialiųjų tarnybų iškvietimui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad servituto nustatymas nepažeis atsakovo teisių daugiau, nei buvo pažeista ieškovo, nesudarant jam galimybės turėti privažiavimą prie savo sodybos bei galimybės naudotis savo žemės sklypu, todėl atsižvelgiant į poreikio naudotis daiktais pobūdį bei objektyvų būtinumą, kelio servituto nustatymu šiuo atveju veiksmingai pašalinamos kliūtys naudotis ieškovui priklausančiais daiktais, todėl ieškovo reikalavimas dėl kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis ar naudotis kaip pėsčiųjų taku, nustatymo, tenkintinas, nustatytinas pagal ieškovo pateiktą schemą 4 m pločio, bendro 256 m² ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikant, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku į V. P. priklausantį žemės sklypą ( - ), t. y. nustatomas kelio servitutas pagal ieškovės pateiktą servituto planą (CK 4.111 str., 4.119 str., 4.124 str., 4.126 str.).

17CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Šios normos prasme servituto atlygintinumas reiškia tiek nuostolių atlyginimą, tiek kompensaciją, kaip atlyginimą, už savininko teisių suvaržymą. Pagal teismų formuojamą praktiką servitutas yra atlygintinas, išskyrus atvejus, kai kitaip susitaria šalys. Toks įstatymo normos turinio aiškinimas pateikiamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys priimtos civilinėse bylose: 2007-07-13, bylos Nr. 3K-3-315/2007; 2008-10-06, bylos Nr. 3K-3-468/2008; 2009-02-17, bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2009-04-03, bylos Nr.3K-3-157/2009; 2009-12-23, bylos Nr. 3K-3-581/2009 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje šalys nėra susitarusios dėl neatlygintino kelio servituto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Ieškovas, prašydamas nustatyti servitutą pagal jo pateiktą planą, nurodė, jog sutinka mokėti atsakovui 1050 Lt vienkartinę kompensaciją, kaip dėl servituto nustatymo galimai patiriamų nuostolių (nepatogumų) atlyginimą bei išmokos dydį apskaičiavo pagal LR Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr.1541 patvirtintą vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos 9.2 p. Atsakovas nurodė, jo nesutinka su ieškovo siūlomu už servituto nustatymą kompensacijos dydžiu, nurodydamas, kad tai žeminančiai maža suma. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamas ginčas tarp šalių yra privataus pobūdžio, t. y. kiekviena iš šalių privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, teismas negali imtis įrodinėjimo veiksmų savarankiškai (CPK 178 str.). Atsakovas nei atsiliepime į patikslintą ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu, ne tik nepateikė įrodymų apie galimus nuostolius, nustačius kelio servitutą, nei pasiūlė, jo manymu, teisingos ir protingos kompensacijos sumos. Todėl teismas, nesant atsakovo pasiūlymo dėl kompensacijos dydžio nustačius servitutą bei atsižvelgdamas į tai, jog kelio servitutas yra nustatytas per atsakovo sklypo vidurį, kelio servitutas nustatytas tam, kad būtų tenkinami ieškovo poreikiai, kelio servitutas nustatytas nuolatiniam naudojimui bei į tai, kad kelio servituto apimtis yra 256 m², taip pat į tai, kad šioje sklypo dalyje visada buvo pravažiavimo kelias, todėl nepakito pagrindinė tikslinė jo naudojimo paskirtis, kad ginčo kelio dalimi naudojasi ir pats atsakovas, atsakovui įgyjant žemės sklypą ginčo keliu jau buvo naudojamasi, laiko teisingu ir sąžiningu atsakovo naudai priteisti ieškovo siūlomo dydžio 1050 Lt vienkartinę kompensaciją už kelio servitutą, kuri užtikrins abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą (CK 1.5 str., 4.129 str.).

18Atsižvelgiant į tai, jog įstatymas nenumato, kad tarnaujančio daikto savininkas turi kompensuoti viešpataujančio daikto savininkui nustatyto servituto tinkamą įrengimą, todėl ieškovo prašymas įpareigoti atsakovą V. P. atstatyti buvusį kelią savo lėšomis, netenkintinas.

19Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis apie 66 proc.), priešieškinį atmetus, iš atsakovo V. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovo V. P. naudai, t.y. 90 Lt žyminio mokesčio, ieškovo sumokėto paduodant ieškinį, 330 Lt, sumokėtų už servitutinio kelio projekto paruošimą bei 57,25 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 88 str.1d. 3,9 p., 93 str. 2d.).

20Vadovaudamasis CPK 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

21V. P. patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

22Nustatyti pagal UAB „Geosoma“ (licenzijos Nr.G-644-(310), išduota 2008-07-30) schemą (parengta ir patvirtinta 2011-11-24) žemės sklype, esančiame ( - ), kadastro Nr.497200080016, priklausančiame V. P., 4 m pločio, bendro 256 m² ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikant, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku į V. P. priklausantį žemės sklypą ( - )

23Priteisti iš ieškovo V. P. (a.k( - ) atsakovui V. P. (a.k( - ) 1050 Lt (vieno tūkstančio penkiasdešimties litų) vienkartinę kompensaciją dėl servituto nustatymo.

24Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

25Atsakovo V. P. priešieškinį atmesti.

26Priteisti iš atsakovo V. P. (a.k( - ) 420 Lt (keturis šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. P. (a.k( - ) naudai.

27Priteisti iš V. P. (a.k( - ) 57,25 Lt (penkiasdešimt septynis litus 25 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (įm. kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

28Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P.... 3. ieškovas V. P. patikslintu ieškiniu prašo nustatyti pagal pridedamą UAB... 4. Atsakovas V. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog nesutinka su... 5. Atsakovas V. P. priešieškiniu prašo teismo nustatyti ieškovui patekimą į... 6. Ieškovas su priešieškiniu nesutinka, atsiliepime į priešieškinį nurodė,... 7. Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 8. Tretysis asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose... 9. Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovė palaikė patikslintą... 10. Atsakovas bei jo atstovė prašė patikslinto ieškinio netenkinti, tenkinti... 11. Trečiųjų asmenų atstovai palaikė atsiliepimuose į patikslintą ieškinį... 12. Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.... 13. Išnagrinėjus civilinę bylą nustatyta, kad ieškovui V. P. nuosavybės teise... 14. Ieškovas V. P. prašo nustatyti pagal pridedamą schemą 4 m pločio, bendro... 15. Pagal CK 4.111 str. 1 d. servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį... 16. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas teismo sprendimu gali... 17. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę... 18. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymas nenumato, kad tarnaujančio daikto... 19. Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis apie 66 proc.),... 20. Vadovaudamasis CPK 259-260, 263-270 straipsniais, teismas... 21. V. P. patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.... 22. Nustatyti pagal UAB „Geosoma“ (licenzijos Nr.G-644-(310), išduota... 23. Priteisti iš ieškovo V. P. (a.k( - ) atsakovui V. P. (a.k( - ) 1050 Lt (vieno... 24. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.... 25. Atsakovo V. P. priešieškinį atmesti.... 26. Priteisti iš atsakovo V. P. (a.k( - ) 420 Lt (keturis šimtus dvidešimt... 27. Priteisti iš V. P. (a.k( - ) 57,25 Lt (penkiasdešimt septynis litus 25 ct)... 28. Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...