Byla 2-1812-577/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei, dalyvaujant ieškovams D. N., A. N., jų atstovei adv. Eglei Neverbickienei, atsakovo BAB banko SNORAS atstovui adv. Daliui Baranauskiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų D. N. ir A. N. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

3ieškovė D. N. kreipėsi į teismą, prašydama CK 1.90 str. 1 d. pagrindu pripažinti negaliojančia 2011-09-19 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110919L990015, taikyti restituciją – ieškovės už obligacijas sumokėtas lėšas 12 655,68 Eur (43 697,55 Lt) grąžinti į ieškovės, kaip indėlininkės, atidarytą sąskaitą, esančią BAB banke SNORAS, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog 2003-03-03 sudarė su atsakovu terminuotojo indėlio sutartį, kuri, atliekant atitinkamus pakeitimus, galiojo iki 2011-09-19. 2011-09-19 atvykus pas atsakovą pratęsti terminuotojo indėlio sutarties termino, atsakovo darbuotoja pranešė, jog už terminuotuosius indėlius mokamų palūkanų dydis ženkliai sumažėjo, nuo 4,7 % iki 1,5 %, paaiškino, kad atsakovas siūlo geresnį produktą nei terminuotas indėlis, t.y. obligacijas, kurias įsigijus, ieškovei būtų mokamos 3 kartus didesnės palūkanos nei pagal terminuotojo indėlio sutartį. Ieškovė buvo patikinta, kad obligacijos tai toks pat patikimas ir saugus produktas, kaip ir terminuotas indėlis, tik užtikrinantis didesnių palūkanų gavimą. Prašo sandorį pripažinti negaliojančiu, nes sudarė jį suklydimo įtakoje.

4Ieškovas A. N. kreipėsi į teismą prašydamas CK 1.90 str. 1d. pagrindu pripažinti negaliojančia 2011-09-13 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110913L990006, taikyti restituciją – ieškovo už obligacijas sumokėtas lėšas 29 306,50 Eur (101 189,48 Lt) grąžinti į ieškovo, kaip indėlininko, atidarytą sąskaitą, esančią BAB banke SNORAS, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, jog 2011-08-24 atvykus pas atsakovą pratęsti terminuotojo indėlio sutarties termino, atsakovo darbuotoja pranešė, jog už terminuotuosius indėlius mokamų palūkanų dydis ženkliai sumažėjo, nuo 4,7 % iki 1,5 %, paaiškino apie atsakovo taikomą taupymo programą „Laiptai“, vadovaujantis kuria, pinigai yra laikomi asmens banko sąskaitoje ir, priklausomai nuo sumos, atsakovas moka atitinkamo dydžio palūkanas. Lankstinuke buvo nurodyta, kad bankas išrinktas geriausiu banku Lietuvoje 2010 metais, kad ši programa saugi, nurodant, kad lėšos apdraustos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Taip pat ieškovui buvo paaiškinta, kad jeigu jo sąskaitoje esančių pinigų suma būtų didesnė ne 100 000 Lt, atsakovas mokėtų ieškovui 2,5 % metines palūkanas. 2011-09-13 ieškovui atvykus pas atsakovą pateikti prašymą dėl programos „Laiptai“, ieškovui buvo pasiūlytas naujas produktas – obligacijos ir paaiškinta, kad palūkanų dydis būtų 4,5 %, o tai 3 kartus daugiau negu mokama už terminuotąjį indėlį ir beveik du kartus daugiau nei dalyvaujant programoje „Laiptai“. Ieškovas buvo patikintas, kad obligacijos tai toks pat patikimas ir saugus produktas kaip ir terminuotas indėlis, tik užtikrinantis didesnių palūkanų gavimą. Prašo sandorį pripažinti negaliojančiu, nes sudarė jį suklydimo įtakoje.

5Ieškovai akcentavo, jog obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymo su abiem ieškovais metu pateiktame „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 dalies 6 pastraipoje nurodoma, kad siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, todėl ieškovai turėjo pagrindą tikėti atsakovo darbuotojos teiginiais apie pasirenkamo produkto saugumą ir rinktis, kaip buvo ieškovams paaiškinta, savo esme panašų į kitus banko produktus, tačiau didesnę finansinę grąžą duodantį produktą – obligacijas. Ieškovai buvo ilgamečiai atsakovo klientai, įsivaizdavo atsakovą kaip patikimą bendrovę, juolab, sudarant ginčijamas sutartis, pateiktoje informacijoje atsakovas buvo įvardijamas kaip geriausias 2010 metų bankas Lietuvoje, todėl ieškovai neturėjo pagrindo netikėti pasirenkamo produkto saugumu. Pažymėjo, jog ginčo sutarčių sudarymo metu atsakovo darbuotojos pilnos informacijos apie obligacijas ieškovams nesuteikė, nesiteiravo dėl investavimo patirties, nesupažindino su jokiomis investavimo rizikomis bei galimybe netekti investuojamų pinigų. Ieškovams nebuvo paaiškintos galimos neigiamos pasekmės, todėl tvirtina, kad obligacijų pasirašymo sutartis su atsakovu sudarė esminio suklydimo įtakoje, nes žinodami apie galimas neigiamas obligacijų pasirašymo sutarčių pasekmes tokių sutarčių nebūtų sudarę. Pažymėjo, jog atsakovas neįvykdė FPRĮ 22 str. numatytos pareigos dėl tinkamo kliento informavimo apie siūlomai finansinei priemonei (obligacijoms) būdingą riziką ir tai lėmė ieškovų apsisprendimą sudarant ginčijamus sandorius. Nors obligacijų pasirašymo sutartyse, sudarytose tarp ieškovų ir atsakovo, 1.22 p. nurodyta, kad investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, tačiau nei prospektas, nei galutinės sąlygos ieškovams įteiktos nebuvo. Ieškovams, kaip silpnesnei sandorio šaliai, susidarė klaidingas įspūdis, jog įsigyjamos obligacijos yra apdraustos, t.y. joms galioja tokia pati draudimo apsauga pagal IĮIDĮ, kaip terminuotam indėliui. Pažymėjo, jog neturi investavimo patirties ar specialių žinių, kurios leistų ieškovams taikyti didesnius atidumo ir rūpestingumo standartus, ieškovai negali būti laikomi profesionaliais investuotojais.

6Atsakovas BAB bankas SNORAS procesiniuose dokumentuose bei atstovas bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad byloje esantys dokumentai akivaizdžiai liudija, jog ieškovai siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėjosi gauti ženkliai didesnę piniginę grąžą, ir tai jiems buvo neabejotinai suprantama. Ieškovai, sudarydami ginčijamus sandorius, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šių sandorių esmę bei jų sukeliamas pasekmes. Iš esmės ieškovai grindžia reikalavimus deklaratyviais teiginiais, neva atsakovas jiems pateikė neteisingą informaciją apie obligacijas, įskaitant ir indėlių draudimo apsaugos joms taikymą, nepateikė ginčijamus sandorius lydinčių dokumentų, nesupažindino ieškovus su ginčijamų sandorių sudarymo rizikomis ir pan. Tokie ieškovų teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams; ginčijamų sandorių 1.22 punkte, prieš pat šalies parašą, aiškiai matomoje vietoje yra nurodyta, kad pasirašydamas šią sutartį investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia investuotojo valią; prieš pasirašydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka; investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų pasekmes. Apie rizikos veiksnius, susijusius su investavimu į obligacijas, išsamiai buvo informuojama obligacijų bazinio prospekto 1.3.1. punkte. Prospektas buvo viešai paskelbtas banko interneto puslapyje. Pagal Vertybinių popierių įstatymo 9 straipsnio 3 punktą, elektronine forma paskelbto prospekto popieriuje išspausdinta kopija įteikiama klientui, jeigu jis to prašo. Būtent dėl to ginčijamoje sutartyje pateiktas investuotojo patvirtinimas, kad jis susipažino su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, o ne juos gavo. Nors ieškovai neigia, kad atsakovas tinkamai atliko kliento informavimo pareigą, nustatytą Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, tačiau ieškovų pasirašytų ginčijamų sandorių ir Aptarnavimo sutarties nuostatos nurodo prezumpcijas, kurias turi paneigti ne atsakovas, bet ieškovai, t. y. būtent ieškovai privalo įrodyti, kad jie nesusipažino su šiose sutartyse minimais dokumentais, o jų patvirtinimai neatitinka tikrovės. Ieškovai šių prezumpcijų nepaneigė. Aptarnavimo sutarties 3 punkto nuostata, numatanti, kad siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, laikytina blanketine sąlyga, konkrečiai neapibrėžiančia nei draudimo apimties, nei pobūdžio, o tik nukreipiančia į Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, t. y. negali būti vertinama kaip teiginys, jog absoliučiai visi atsakovo įsipareigojimai neprofesionaliam investuotojui (nepriklausomai nuo jų dydžio bei pobūdžio) yra apdrausti valstybės. Nei Aptarnavimo sutartyje, nei ginčijamoje obligacijų pasirašymo sutartyje nėra teigiama, kad atsakovo vertybiniai popieriai yra draudžiami indėlių draudimu, todėl konstatuotina, kad atsakovas nepateikė ieškovui klaidinančios informacijos, ir ieškovai nesuklydo. Akcentavo, jog pagal Taisyklių 58 punktą, obligacija laikoma nesudėtinga finansine priemone, dėl kurios FPRĮ 22 straipsnio 10 dalyje nurodytos investicinės paslaugos gali būti teikiamos net nesurinkus informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje bei nevertinant, ar ši finansinė priemonė yra tinkama klientui. Tai reiškia, kad fiksuotų palūkanų obligacijų įsigijimo sąlygos yra suprantamos kiekvienam vidutinių sugebėjimų neprofesionaliam investuotojui. Ieškovų klaidingas įsivaizdavimas dėl jų įsigytų banko obligacijų draudimo indėlių draudimu yra išimtinai ieškovų neatsargaus, neapdairaus ir nerūpestingo elgesio pasekmė. Be to, ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovai neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad atsakovas bus pajėgus atsiskaityti pagal ginčijamus sandorius, todėl indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms banko obligacijoms taikymas arba netaikymas negali būti pripažintas esminiu šios sutarties elementu. Ginčijamos sutarties teisėtumą ieškovai pradėjo ginčyti po to, kai bankas buvo pripažintas nemokiu. Todėl ieškovai turi pareigą įrodyti, kad aplinkybė dėl investuotų lėšų draudžiamumo jiems buvo esminė ginčijamo sandorio sudarymo metu, o ne iškilo vėliau, pripažinus atsakovą nemokiu. Ieškovų aiškinimai, kad jeigu būtų žinoję, jog obligacijos nėra apdraustos įstatymų nustatyta tvarka, šio sandorio nebūtų sudarę, yra nesąžiningas, nes ieškovai vertina sutartį iš įvykusio po jos sudarymo banko bankroto situacijos, o ne jos sudarymo dienos. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovą vykdžius agresyvią rinkodarą, taip pat įrodymų, kad atsakovo darbuotojai primygtinai siūlė ieškovams sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį, aiškino, kad obligacijos yra draustos indėlių draudimu, neinformavo apie obligacijų investavimo riziką ir pan. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad aplinkybė, jog ginčo sutartimi įsigyjama atsakovo finansinė priemonė nėra draudžiama indėlių draudimu, numatyta įstatyme, todėl ieškovai negali teigti, jog suklydo. Ieškovai sutartyje pasirašytinai patvirtino, kad sutinka su sutarties sąlygomis, kad jie buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų pasekmes. Ieškovai nepaneigė prezumpcijos, kad jie nebuvo informuoti apie rizikas. Tvirtina, jog remiantis kasacinio teismo praktika, ieškovams turėjo būti aišku, kad obligacija nėra tapati indėliui ir pasižymi didesniu rizikos laipsniu.

8Vilniaus apygardos teismo 2014-01-15 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013.

9Vilniaus apygardos teismo 2016-02-18 nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas.

10Ieškinys atmestinas.

11Byloje nustatyta, kad ieškovė D. N. ir atsakovas AB bankas SNORAS 2011-09-19 pasirašė Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110919L990015, pagal kurią ieškovė už 43 697,55 Lt įsigijo 437 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų, kurių metinė palūkanų norma 4,5 proc. Obligacijų išpirkimo data – 2012-10-04. Ieškovas A. N. ir atsakovas AB bankas SNORAS 2011-09-13 pasirašė Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110913L990006, pagal kurią ieškovas už 101 189,48 Lt įsigijo 1012 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų, kurių metinė palūkanų norma 4,5 proc. Obligacijų išpirkimo data – 2012-10-04. Ieškovė 2011-09-19 sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. L9952733, o atsakovas 2011-09-13 sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. L9952498. Šių sutarčių 3 punkte yra nurodyta, kad atsakovas informavo klientą (ieškovus), jog atsakovo įsipareigojimai klientams yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, o sutarties 2 punkte įvirtinta, jog sutarties šalis (ieškovai), pasirašydama sutartį patvirtina, kad gavo šiame punkte nurodytus dokumentus, tame tarpe Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą (toliau – Aprašymas) bei Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką (toliau – Santrauka). Aprašymo 8 p. nurodyta, kad, investuojant į obligacijas, galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto arba nemokumo rizika). Obligacijų pasirašymo sutartyse ieškovai patvirtino, kad jie susipažino su Emisijos programos prospektu (toliau – Prospektas) ir Emisijos galutinėmis sąlygomis (toliau – Galutinės sąlygos).

12Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovui AB bankui Snoras iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d.

13Pareikštu ieškiniu ieškovai siekia nuginčyti Obligacijų pasirašymo sutartį CK 1.90 straipsnio pagrindu – kaip sudarytą dėl esminio suklydimo. Ieškovai įrodinėja, jog, pasirašydami ginčijamas sutartis, jie suprato ir pagrįstai tikėjosi, kad obligacijoms taikomas toks pat draudimas, kaip indėliams. Ieškovai tikėjosi, jog pinigai bus tinkamai tvarkomi, investuojami, o pareikalavus bus grąžinti, už naudojimąsi pinigais gaunant iš atsakovo papildomą naudą. Tačiau atsakovo darbuotojai, reklamuodami savo produktą ir konsultuodami, neatskleidė ieškovams esminių sutarties sąlygų, priešingai, pateikė aiškiai tikrovės neatitinkančią informaciją, patikino, jog sudaromi sandoriai yra analogiški terminuoto indėlio sandoriui.

14Atsakovas BAB bankas SNORAS ir trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su ieškiniu nesutinka.

15CK 1.103 straipsnyje nustatyta, kad obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises. 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – Indėlių direktyva) 1 str. 1 d. nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 str. 4 d. sąlygas. Taigi nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad atsakovo išleistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina. Be to nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas negalėtų grąžinti ieškovams vertybinių popierių – jie tebėra ieškovų sąskaitoje ir atsakovo bankroto byloje yra patvirtintas finansinis ieškovo reikalavimas (ieškovai šių aplinkybių nepaneigė).

16Ieškovų teigimu, atsakovas juos esminiai suklaidino aktyviais veiksmais, teikdamas klaidingą informaciją, kad obligacijos yra draudimo objektas; jei atsakovas nebūtų garantavęs ir ieškovai nebūtų įsitikinę, jog investuotos lėšos bus saugios, jie niekada nebūtų sudarę ginčijamo sandorio. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkto nuostatos, kuriose nurodyta, kad, siekiant užtikrinti kliento lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, yra klaidinančios ir dviprasmiškos, nes sukuria įspūdį, jog įsigyjamas banko produktas yra saugus ir apdraustas nustatyta tvarka. Taigi, ieškovai prašo pripažinti jų sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu – sudarytas dėl esminio suklydimo.

17Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1.90 str. 1 d.). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.).

18Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t.y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2014-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; kt.).

19Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t.y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 ir kt.).

20Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti, o 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams bei potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovui turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

21Nors abu ieškovai procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nurodė, kad jie neturėjo finansinės patirties, tačiau vertintina tai, kad ieškovės išsilavinimas aukštasis, ji baigusi prekybos ekonomiką, ieškovo išsilavinimas irgi aukštasis, jis medikas, dirbo Viešosios įstaigos Klaipėdos psichiatrijos ligoninės vadovu. Ieškovė buvo įregistravusi individualią įmonę, dirbo UAB „Pamario vyturys“ vadove; duomenyse apie klientą (fizinį asmenį) ieškovai nurodė, kad atsisako pateikti informaciją, kuri leistų bankui, vadovaujantis FPRĮ 22 straipsnio 7 ir 8 dalimis, įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumą ieškovams. Šios aplinkybės leidžia ieškovus vertinti kaip vidutinius vartotojus, suvokiančius terminuotojo indėlio ir obligacijų skirtumus. Iš ieškovų paaiškinimų matyti, kad ieškovai obligacijų pasirašymo sutartis sudarė nuėję į atsakovo skyrius pratęsti terminuotųjų indėlių sutarčių. Nors ieškovai teigė, kad neturėjo jokios investavimo patirties ir nesuvokė terminuotojo indėlio ir obligacijų skirtumo, tačiau, kaip jau nurodyta, ieškovai laikytini vidutiniais vartotojais, kuriems turėjo būti suprantama, kad obligacijos nėra tapačios indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu. Taip pat pažymėtina, kad jei ieškovai nebuvo tikri dėl siūlomų įsigyti obligacijų esmės ir jų rizikos, jie turėjo atidėti obligacijų įsigijimo sutarčių sudarymą ir pasikonsultuoti dėl šių sutarčių sudarymo su kompetentingais asmenimis. Ieškovai nenurodė, kad buvo verčiami sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis būtent jų kreipimosi dėl terminuotųjų indėlių sutarčių pratęsimo metu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl įsigytų obligacijų esmės ir jų rizikos ieškovai nesiaiškino ir po obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymo, nesiekė visapusiškai įvertinti sudarytų sutarčių sąlygų, obligacijoms taikomos draudiminės apsaugos lygio pakankamumo, nors nuo sutarčių sudarymo iki atsakovo veiklos apribojimo ir nemokumo konstatavimo praėjo pakankamas laiko tarpas, o reikalavimus dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ieškovai pareiškė ne neuždelsiant (per protingą terminą), o tik atsakovo bankroto proceso metu, praėjus maždaug dvejiems metams po sutarčių sudarymo.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nėra nustatytos jos taikymo sąlygos, t.y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad ieškovo nurodytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime nėra neteisingos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Aprašymo 8 punkte yra nurodoma, kad investuojant į obligacijas riziką lemia obligacijų kainos kritimas, taip pat galima grėsmė, jog obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Šios aplinkybės sudaro prielaidas manyti, kad esminė informacija dėl ieškovo įsigyjamos finansinės priemonės buvo pateikta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Prospektas ir Galutinės sąlygos yra nemažos apimties dokumentai, surašyti naudojant specifinius terminus, o Aprašas skirtas ne konkrečiai obligacijoms, bet pateikia abstraktų įvairių finansinių priemonių apibūdinimą, konstatuotina, jog atsakovas pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko. Nepaisant to, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys, netinkamai informuojant investuotoją, yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas.

23Nagrinėjamu atveju procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieškovai nurodė, kad obligacijų pasirašymo sutartis jie sudarė pasiūlius atsakovo darbuotojui, nes už obligacijas buvo mokamos didesnės palūkanos, nei už terminuotą indėlį, patikinus, kad tai saugus taupymo būdas. Ieškovams buvo paaiškinta, jog jie niekuo nerizikuoja, obligacijų pasirašymo sutartis yra tokia pat saugi ir apdrausta įstatymų nustatyta tvarka kaip indėlio sutartis. Tačiau teismas neturi pakankamo pagrindo tokius ieškovų argumentus pripažinti pagrįstais, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės ieškovų pozicijos nepatvirtina. Priešingai, kaip matyti iš ieškovų paaiškinimų, faktiškai obligacijų pasirašymo sutarties sudarymą lėmė tai, kad buvo pasiūlytos žymiai didesnės palūkanos nei pagal indėlio sutartį. Nors ieškovai teigia, kad atsakovo darbuotojai jiems nepaaiškino siūlomų finansinių priemonių rizikos, nekonsultavo ir neįspėjo dėl rizikos, būdingos investuojant į obligacijas, tačiau šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikia jokių įrodymų (CPK 178 str.). Kaip jau minėta, reikšminga ir ta aplinkybė, kad laiko tarpas, praėjęs nuo ginčo sutarčių sudarymo iki atsakovo veiklos apribojimo ir jo nemokumo konstatavimo buvo pakankamas, kad ieškovai visapusiškai įvertintų sudarytos sutarties sąlygas, obligacijoms taikomos draudiminės apsaugos lygio pakankamumą, tačiau reikalavimai dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis buvo pareikšti ne neuždelsiant (per protingą terminą), o tik atsakovo bankroto proceso metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieškovams nebuvo pakankamai atskleistas, tačiau ieškovų apsisprendimą sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį lėmė ne obligacijų draudžiamumas, o už obligacijas mokamos didesnės palūkanos.

24Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą (CPK 185 str., CK 1.5 str.), kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai nesudaro pagrindo ginčijamus obligacijų įsigijimo sandorius pripažinti negaliojančiais dėl suklydimo, todėl ieškinys atmestinas.

25Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 2 d., 98 str.).

26Teismas šioje byloje turėjo 7,80 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą sumokėjo 784,99 Eur, kuriuos lygiomis dalimis prašo priteisti iš ieškovų. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.). Lietuvos teismuose yra nagrinėjama daug bylų dėl atsakovo išleistų obligacijų pasirašymo sutarčių, kurių ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės sutampa su nagrinėjama byla, šiose bylose atsakovui atstovauja ta pati advokatų kontora. Atsižvelgiant į byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičių, į tai, kad atsakovo kiekvieno vėlesnio šiose bylose pateikto procesinio dokumento parengimas reikalauja mažiau darbo ir laiko sąnaudų, atsakovo naudai priteistinos išlaidos už advokato pagalbą mažintinos iki 300 Eur. Esant nurodytam, iš ieškovų atsakovui priteistina po 150 Eur iš kiekvieno atsakovo advokato pagalbai apmokėti bei po 3,90 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

28ieškinį atmesti.

29Priteisti iš ieškovės D. N. (a.k. ( - ) ir ieškovo A. N. (a.k. ( - ) atsakovo BAB bankas Snoras naudai po 150 Eur , o valstybės naudai – po 3,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. ieškovė D. N. kreipėsi į teismą, prašydama CK 1.90 str. 1 d. pagrindu... 4. Ieškovas A. N. kreipėsi į teismą prašydamas CK 1.90 str. 1d. pagrindu... 5. Ieškovai akcentavo, jog obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymo su abiem... 6. Atsakovas BAB bankas SNORAS procesiniuose dokumentuose bei atstovas bylos... 7. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ procesiniuose... 8. Vilniaus apygardos teismo 2014-01-15 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo... 9. Vilniaus apygardos teismo 2016-02-18 nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas.... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Byloje nustatyta, kad ieškovė D. N. ir atsakovas AB bankas SNORAS 2011-09-19... 12. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovui AB bankui... 13. Pareikštu ieškiniu ieškovai siekia nuginčyti Obligacijų pasirašymo... 14. Atsakovas BAB bankas SNORAS ir trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir... 15. CK 1.103 straipsnyje nustatyta, kad obligacija – tai vertybinis popierius,... 16. Ieškovų teigimu, atsakovas juos esminiai suklaidino aktyviais veiksmais,... 17. Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas... 18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas... 19. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar... 20. Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ)... 21. Nors abu ieškovai procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nurodė, kad... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 23. Nagrinėjamu atveju procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieškovai... 24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą (CPK 185 str., CK 1.5... 25. Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos... 26. Teismas šioje byloje turėjo 7,80 Eur išlaidų už procesinių dokumentų... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 28. ieškinį atmesti.... 29. Priteisti iš ieškovės D. N. (a.k. ( - ) ir ieškovo A. N. (a.k. ( - )... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos...