Byla 2A-1058-460/2012
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų priteisimo bei ieškovo (apelianto) A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų priteisimo bei ieškovo (apelianto) A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas prašė panaikinti atsakovės UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS" 2011-03-10 valdybos sprendimą (protokolas Nr. 27) dėl A. A. ER ir TA meistro pareigybės panaikinimo; panaikinti atsakovės UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ įsakymą dėl ieškovo A. A. atleidimo iš darbo pagal DK 129 str. 2 d. ir nustatyti, kad ieškovas atleistas iš UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ ER ir TA meistro pareigu neteisėtai; priteisti iš atsakovės „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ ieškovo naudai pilnai nesumokėtą vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką 5 201 Lt.; priteisti iš atsakovės „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovės „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. vasario 26 d. pagal darbo sutartį buvo priimtas į UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ ER ir TA meistro pareigoms. Pagal pareigybinius nuostatus buvo atsakingas už transporto priemonių techninio aptarnavimo užtikrinimą, einamojo ir kapitalinio remonto technologijų, technologinių procesų, sistemų bei metodų tinkamą taikymą ir vykdymą, transporto priemonių restauraciją, remontą bei plovimą, pavaldžių remonto dirbtuvių darbuotojų darbo organizavimą ir kontroliavimą. 2011 m. kovo 16 d. ieškovui buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą. Atsakovė pranešė, kad dėl bendrovės valdymo struktūros pertvarkymo numatoma nutraukti su ieškovu darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, nes pagal naują valdymo struktūrą, einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareigybės nelieka. Taip pat atsakovė informavo, kad šiuo metu kitą darbą pasiūlyti neturi galimybių ir todėl nuo 2011-03-16 pagal DK 195 str. 3 d., ieškovui bus mokama dvejų trečdalių vidutinio darbo užmokesčio didžio atlygis, o atsiradus galimybei per įspėjimo laikotarpį ieškovui bus pasiūlytas kitas darbas. 2011-03-22 ieškovas gavo iš atsakovo pranešimą Nr. 145 su pasiūlymu sutikti atlikti automobiliu kėbulų dažytojo – paruošėjo pareigas. Tačiau ieškovas turi aukštesnįjį techninį išsilavinimą, yra kvalifikuotas technikas-mechanikas ir dirbo šioje įmonėje 17 metu meistru bei buvo atsakingas už. visus remonto dirbtuvių darbuotojų darbo organizavimą, todėl dirbti pakeistomis darbo sąlygomis ieškovas nesutiko. 2011-04-29 gavo atsakovės papildomą pranešimą Nr. 38 dėl darbo prastovos metu, kuriame informavo, kad administracija neturi galimybių pasiūlyti ieškovui kito darbo ir bus atleistas iš darbo 2011 m. rugpjūčio 29 d. Kaip ieškovui žinoma, bendrovės valdymo struktūros pertvarkymas arba reorganizacija būna įmonėje pagal perspektyvinį numatytą bendrovės planą. Tačiau ieškovo atveju jokios įmonės valdymo struktūros pertvarkymas nebuvo numatytas, nes pagal 2011-03-10 valdybos sprendimą (protokolas Nr. 27) buvo panaikintas tik ieškovo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareigybės. Ieškinio padavimo metu įmonės darbo apimtis nepasikeitė ir jo einamos ER ir TA pareigybės būtinybė yra. Pagal DK 297 str. 3 d., jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas gražina jį į pirmesni darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pagal šio straipsnio 4 d., jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominiu, technologinių, organizacinių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio kodekso 140 str. l d. nustatyto dydžio išeitinė išmoką ir vidutinį darbo užmokesti už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovas per bendro darbo stažą UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS" turėjo gerą reputaciją ir charakteristiką, po 15 metų darbo bendrovėje dėl geriausių sąlygų išėjo savo noru dirbti į kitą įmone ir grįžo į bendrovę, neturėjo jokių disciplinarinių prasižengimų bei konfliktų su administracija. Ieškovui žinoma, kad po ieškovo atleidimo iš darbo šias pareigas atsakovė paskyrė vykdyti kitiems darbuotojams. Dėl šių priežasčių, padavė skundą Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų ir įvykusio incidento, kurį VDI šiuo metu nagrinėja. Todėl mano, kad po sugrįžimo į darbą gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti šioje įmonėje. Mano, kad buvo pervestas į prastovą ir atleistas iš darbo be pagrindo dėl administracijos ambicijų, o ne dėl kokių nors objektyviu priežasčių. Nuo 2011-03-11 iki ieškovo atleidimo iš darbo ieškovui buvo mokamas 2/3 vidutinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos (2 800 Lt) darbo užmokestis. Tokiu atveju atsakovė ieškovui už 5 prastovos mėnesius sumokėjo 8 799 Lt (2/3 vidutinio darbo užmokesčio), o privalėjo sumokėti 14 000 Lt, todėl atsakovės nesumokėta darbo užmokesčio sumą sudaro 5 201 Lt. Pagal DK 297 str. l d. darbuotojas, nesutikdamas su darbo sąlygų pakeitimu, nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimo iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos turi teisę kreiptis i teismą.

4Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka sekančiais motyvais. UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ optimizuojant bendrovės darbuotojų išteklius bei užtikrinant kokybišką bendrovės veiklos vykdymą, 2011 m. kovo 10 dienos pranešimu kreipėsi į bendrovės valdybą ir siūlė pakoreguoti techninės tarnybos valdymo struktūrą ir nustatyti reikalingą remonto dirbtuvių vadovų skaičių bei jų pavadinimus. Vienas iš pasiūlymų buvo panaikinti Remonto dirbtuvėse einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareigybę. Valdyba 2011 m. kovo 10 d. protokolu Nr. 27 priėmė sprendimą, dėl Bendrovės valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo koregavimo, taip panaikindama einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareigybę. Vykdant UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ valdybos sprendimą, bendrovės administracija išleido 2011 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 15 dėl valdymo struktūros, pareigybių sąrašo pakeitimo patvirtinimo, šiuo įsakymu bendrovės struktūroje panaikindama einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareigybę. Bendrovės administracija 2011 m. kovo 16 d. raštu Nr. 17 įspėjo pasirašytinai ieškovą, vadovaudamasi DK 130 straipsniu, kad numatoma nutraukti su ieškovu darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį dėl bendrovės valdymo struktūros pertvarkymo, nurodant ieškovo atleidimo iš darbo dieną 2011 m. liepos 18 d. ir tą dieną su ieškovu visiškai atsiskaitant. Atsakovė tame pačiame 2011 m. kovo 16 d. rašte Nr. 17 informavo ieškovą, kad nelikus minėtai pareigybei, šiuo metu pasiūlyti ieškovui kito darbo nėra galimybių, todėl nuo 2011 m. kovo 16 d. bus mokama kaip už prastovos laikotarpį ne dėl darbuotojo kaltės, pagal DK 195 str. 3 d. (mokant dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą), o atsiradus galimybei per įspėjimo laikotarpį, bus pasiūlytas kitas darbas. 2011 m. kovo 17 d. rašte Nr. 21 atsakovas ieškovą informavo, kad prastovos laikotarpiu, vadovaujantis DK 130 str. 3 dalimi bus suteiktas laisvo nuo darbo laikas naujo darbo paieškoms, kas sudarys dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą, taip pat aptarė laisvo nuo darbo laiko suteikiamo darbuotojui tvarką, bei nurodė, kad prastovos metu, ieškovas yra personalo inspektoriaus pavaldume ir privalo vykdyti darbdavio ar personalo inspektoriaus teisėtus nurodymus, taip pat privalo kasdieninėje savo veikloje laikytis darbo tvarkos taisyklių, bei kolektyvinėje sutartyje įtvirtintų nuostatų. Sekančiu 2011 m. kovo 22 d. registruotu (nes ieškovas nuo 2011-03-18 iki 2011-04-28 turėjo nedarbingumo pažymas) raštu Nr. 145 atsakovas ieškovą informavo, kad bendrovė ieško kėbulų dažytojo–paruošėjo, ir jei ieškovas turi kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir/ar atitinka nurodytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, prašė apie tai informuoti atsakovę ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus atsakovei iki 2011 m. kovo 31 d. Ieškovas į minėtą raštą neatsakė, ir su atsakove pratęsti darbo santykius neišreiškė valios, nors ieškovui dar dirbant einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro funkcijas, viena iš jo pagrindinių uždavinių, apibrėžtų einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareiginių nuostatų 6 punkte buvo užtikrinti kapitalinio remonto technologijų, technologinių procesų, sistemų bei metodų tinkamą taikymą ir vykdymą. O viena iš kapitalinio remonto sudedamųjų dalių yra išmanyti dažymo ir paruošimo tinkamam kokybiškam dažymui taikymo procesą. Atsakovė informavo ieškovą dėl bendrovėje atsiradusios galimos darbo vietos, šis faktas liudija, kad atsakovė nebuvo linkusi atleisti ieškovą iš bendrovės kaip asmenį, tačiau dėl bendrovės struktūros pertvarkymo privalėjo ieškovą iš užimamų pareigų atleisti. Ieškovui sugrįžus po nedarbingumo, atsakovė vadovaudamasi DK 130 str. 4 d. informavo ieškovą 2011 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 38, kad numatyta ieškovo atleidimo iš darbo diena buvusi 2011 m. liepos 18 d., tačiau dėl ieškovo nedarbingumo atleidimo iš darbo diena nusikėlė adekvačiai ieškovo nedarbingumo laikotarpiui, t. y. į 2011 m. rugpjūčio 29 d. ir tą dieną su ieškovų visiškai atsiskaitant. Ieškovas 2011 m gegužės 4 ir 5 dienomis kreipėsi į atsakovę su prašymu suteikti galimybę jam vykti į pirminės sveikatos priežiūros centrą, viso 5 kartus, kur bus atliekamos stuburo tempimo procedūros darbo laiku. Atsakovė įvertinusi susiklosčiusią situaciją, 2011m gegužės 4 d. prašymą bendrovės generalinė direktorė vizavo – leido darbo metu lankytis reabilitacinėse procedūrose, o 2011 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 51 geranoriškai sutiko išleisti darbo laike. Tad suėjus ieškovo dėl darbo sutarties nutraukimo, įspėjimo terminui, ieškovas 2011 m. rugpjūčio 29 d. Įsakymu Nr. l6-P buvo atleistas iš bendrovės pagal 129 str. (dėl bendrovės valdymo struktūros pertvarkymo), teisėtai ir nepažeidžiant DK normų, išmokant ieškovui atlygį susijusi su darbo santykiais, tame tarpe: priklausantis darbo užmokestis 1 705,03 Lt, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką 5 641,86 Lt ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas 4 970,21 Lt. Ieškovo reikalavimas priteisti 5021 Lt vertina kaip nepagrįstą, nes kaip DK 95 str. numato, kad darbo sutartyje šalys sulygsta, be visų kitų privalomų sąlygų, pareigybę ir darbo užmokestį. Darbo užmokestis tiesiogiai įtakojamas asmens užimamų pareigų ir mokama už tam tikras darbo funkcijas sulygtas darbo sutartyje. Susiklosčius aplinkybėms kuomet nebeliko darbo sutartyje sulygtoms pareigoms, dėl atsakovės vykdomų bendrovėje struktūrinių pertvarkymų, pasekmė tapo ieškovo faktinė prastova, pagal DK 122 str. Tai reiškia, kad atsakovė taikydama darbo užmokesčio apskaičiavimo sistemą, privalo vadovautis 195 str. 3 d. kuomet ieškovas yra prastovoje pagal DK 122 str. Dėl senaties terminų praleidimo. DK 297 str. l dalyje nustatyta, kad darbuotojas, nesutikdamas su darbo sąlygų pakeitimu, per mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos turi teise kreiptis į teismą. Sis vieno mėnesio terminas sietinas tik su teismine pažeistų teisiu gynyba, todėl pagrįstai teismų turi būti įvertintas, kaip ieškinio senaties terminas (DK 27 straipsnis), o ne procedūrinis terminas, nurodytas DK 29 straipsnyje. DK 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta apie sutrumpintus ieškinio senaties terminus, prie kurių priskirtinas ir vieno mėnesio terminas ieškovui teisme ginčyti darbo sąlygų pakeitimą, nušalinimą nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo. Pažymėjo, kad ieškovas nuo faktinės dokumento įteikimo-gavimo dienos t. y. 2011 m. kovo 16 d., nesikreipė į teismą nesutinkant su atsiliepime minimais faktais, taip ieškovas iki atleidimo momento nepasinaudojo DK 297 str. norma t. y. jam suteikta teise, pareikšti ieškinį nesutinkant su valdybos priimtu sprendimu dėl einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareigybės panaikinimo bei su pačiu prastovos faktu. Ieškovas savo turėtos teisės atsisakė ar nenorėjo įgyvendinti, dėl atsakovei nežinomų priežasčių. Ieškovui kreipiantis į teismą, dėl jo pažeistų teisių, jam tenkanti viena iš pareigų yra nurodyti teisinę normą, kurią atsakovas pažeidė, o nedaryti prielaidas ar manymus, teigiant, kad atleistas be pagrindo, dėl bendrovės administracijos ambicijų. Vertinti ieškovo šiuos nepagrįstus teiginius yra mažų mažiausiai nepagrįsta ir jie negali būti vertintini teismo. Prašo ieškinį atmesti DK 297 str. 1 d. (dėl senaties terminų); teismui pareikšto ieškinio neatmetus pagal dėl senaties termino praleidimo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-31 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog atsakovė pateikė įrodymus, kad įmonėje buvo vykdomi struktūriniai pertvarkymai ir UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ valdyba 2011 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą nuo 2011 m. kovo 15 d. panaikinti remonto dirbtuvėse ER ir TA meistro pareigybę. Posėdžio metu apklausti liudytojai paaiškino apie tokio įmonės struktūros pertvarkymo būtinumą. Ieškovas pagal Darbo kodekso 130 straipsnio 1 dalį buvo įspėtas prieš keturis mėnesius apie atleidimą. Įspėjimo laikotarpiu ieškovui buvo pasiūlytas kitas darbas, tačiau ieškovas nesutiko dirbti šio darbo. Padarė išvadą, kad atsakovė teisėtai, laikantis Darbo kodekso reikalavimų atleido ieškovą iš darbo, todėl ieškinio reikalavimus dėl atsakovo priimtų įsakymų, susijusių su ieškovo atleidimu iš darbo, panaikinimo ir iš to kylančius išvestinius reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

6Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog jokių įrodymų dėl 2011-03-10 direktoriaus prašymo bei 2011-03-10 protokolo Nr. 27 dėl priimto sprendimo, kurie teismui nebuvo pristatyta ir tokių Įrodymų byloje nėra. Struktūrinis pertvarkymas, dėl kurio su apeliantu buvo nutraukta darbo sutartis, buvo ne realus, o tik formalus. Mano, kad atsakovės struktūrinis pertvarkymas, dėl kurio panaikinta einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareigybė, neturėjo būti teismų pripažinta svarbia priežastimi atleisti apeliantą iš darbo.

7Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad UAB ..KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ pateikdama 2011-10-12 atsiliepimą į ieškinį pateikė apelianto minėtuosius įrodymus. Apeliantas kreipdamasis į teismą su apeliacinių skundu, taiko aiškina ir vadovaujasi teisės norma, kuri yra laikytina nebeaktuali ir nebeatitinkanti šių dienų teisinėms realijoms reglamentuojančioms darbo santykius. Apeliantui buvo pasiūlytas kitas darbas bendrovėje, tačiau ieškovas pats neišreiškė valios – nesutiko dirbti siūlomo kito darbo. Pastebi, kad apelianto teiginys, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad. panaikinus apelianto buvusią darbo vietą – pareigybę bendroves darbo apimtis nepasikeitė ir šias pareigas atsakovė paskyrė vykdyti kitiems darbuotojams, tačiau nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančiu būtent šį teiginį.

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

10Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. A. pagal 2009 m. vasario 26 d. darbo sutartį buvo priimtas į UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareigybės (toliau ER ir TA meistro pareigoms). Pagal pareigybinius nuostatus ieškovas buvo atsakingas už transporto priemonių techninio aptarnavimo užtikrinimą, einamojo ir kapitalinio remonto technologijų, technologinių procesų, sistemų bei metodų tinkamą taikymą ir vykdymą, transporto priemonių restauraciją, remontą bei plovimą, pavaldžių remonto dirbtuvių darbuotojų darbo organizavimą ir kontroliavimą. UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ optimizuojant bendrovės darbuotojų išteklius bei užtikrinant kokybišką bendrovės veiklos vykdymą, 2011 m. kovo 10 dienos pranešimu kreipėsi į bendrovės valdybą ir siūlė pakoreguoti techninės tarnybos valdymo struktūrą ir nustatyti reikalingą remonto dirbtuvių vadovų skaičių bei jų pavadinimus. Vienas iš pasiūlymų buvo panaikinti remonto dirbtuvėse einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareigybę. Valdyba 2011 m. kovo 10 d. protokolu Nr. 27 priėmė sprendimą, dėl bendrovės valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo koregavimo, taip panaikindama einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareigybę. Vykdant UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“ valdybos sprendimą, bendrovės administracija išleido 2011 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 15 dėl valdymo struktūros, pareigybių sąrašo pakeitimo patvirtinimo, šiuo įsakymu bendrovės struktūroje panaikindama einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareigybę. Bendrovės administracija 2011 m. kovo 16 d. raštu Nr. 17 įspėjo pasirašytinai ieškovą, vadovaudamasi DK 130 straipsniu, kad numatoma nutraukti su ieškovu darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį dėl bendrovės valdymo struktūros pertvarkymo, nurodant ieškovo atleidimo iš darbo dieną 2011 m. liepos 18 d. ir tą dieną su ieškovu visiškai atsiskaitant. Atsakovė tame pačiame 2011 m. kovo 16 d. rašte Nr. 17 informuoja ieškovą, kad nelikus minėtai pareigybei, šiuo metu pasiūlyti ieškovui kito darbo nėra galimybių, todėl nuo 2011 m. kovo 16 d. bus mokama kaip už prastovos laikotarpį ne dėl darbuotojo kaltės, pagal DK 195 str. 3 d. (mokant dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą), o atsiradus galimybei per įspėjimo laikotarpį, bus pasiūlytas kitas darbas. 2011 m. kovo 17 d. rašte Nr. 21 atsakovė ieškovą informavo, kad prastovos laikotarpiu, vadovaujantis DK 130 str. 3 dalimi bus suteiktas laisvo nuo darbo laikas naujo darbo paieškoms, kas sudarys dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą, taip pat aptarė laisvo nuo darbo laiko suteikiamo darbuotojui tvarką bei nurodė, kad prastovos metu ieškovas yra personalo inspektoriaus pavaldume ir privalo vykdyti darbdavio ar personalo inspektoriaus teisėtus nurodymus, taip pat privalo kasdieninėje savo veikloje laikytis darbo tvarkos taisyklių, bei kolektyvinėje sutartyje įtvirtintų nuostatų. Sekančiu 2011 m. kovo 22 d. registruotu (nes ieškovas nuo 2011-03-18 iki 2011-04-28 turėjo nedarbingumo pažymas) raštu Nr. 145 atsakovė ieškovą informavo, kad bendrovė ieško kėbulų dažytojo–paruošėjo, ir jei ieškovas turi kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir/ar atitinka nurodytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, prašė apie tai informuoti atsakovę ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus atsakovei iki 2011 m. kovo 31 d. Ieškovas į minėtą raštą neatsakė ir su atsakove pratęsti darbo santykius neišreiškė valios, nors ieškovui dar dirbant einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro funkcijas, viena iš jo pagrindinių uždavinių, apibrėžtų einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareiginių nuostatų 6 punkte buvo užtikrinti kapitalinio remonto technologijų, technologinių procesų, sistemų bei metodų tinkamą taikymą ir vykdymą. O viena iš kapitalinio remonto sudedamųjų dalių yra išmanyti dažymo ir paruošimo tinkamam kokybiškam dažymui taikymo procesą. Ieškovui sugrįžus po nedarbingumo, atsakovė vadovaudamasi DK 130 str. 4 d. informavo ieškovą 2011 m. balandžio 29d. raštu Nr. 38, kad numatyta ieškovo atleidimo iš darbo diena buvusi 2011 m. liepos 18 d., tačiau dėl ieškovo nedarbingumo, atleidimo iš darbo diena nusikėlė adekvačiai ieškovo nedarbingumo laikotarpiui, t. y. į 2011 m. rugpjūčio 29 d. ir tą dieną su ieškovų visiškai atsiskaitant. Suėjus ieškovo dėl darbo sutarties nutraukimo įspėjimo terminui, ieškovas 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. l6-P buvo atleistas iš bendrovės pagal 129 str.(dėl bendrovės valdymo struktūros pertvarkymo), išmokant ieškovui atlygį susijusi su darbo santykiais, tame tarpe: priklausantį darbo užmokestį 1 705,03 Lt, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką 5 641,86 Lt ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas 4 970,21 Lt.

11Neterminuota darbo sutartis gali būti nutraukiama tiek darbuotojo, tiek darbdavio iniciatyva DK nustatytais pagrindais. Vienas tokių pagrindų įtvirtintas DK 129 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbdavys neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju gali nutraukti dėl svarbių priežasčių. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog darbo sutartis, remiantis nurodytu pagrindu, buvo nutraukta teisėtai, būtina nustatyti reikšmingų faktų visumą: 1) darbo sutartis nutraukta dėl svarbios priežasties; 2) darbdavys tinkamai įspėjo darbuotoją apie būsimą sutarties nutraukimą; 3) darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. M. v. AB LESTO, bylos Nr. 3K-3-346/2011).

12Nagrinėjamu atveju keliamas darbuotojo atleidimo iš darbo, kai darbdavys vykdo struktūrinius pertvarkymus ir juos nurodo kaip svarbią priežastį atleisti darbuotoją pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, teisėtumo klausimas, kuriuo teisėjų kolegija pasisako.

13Dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų kaip svarbios priežasties nutraukti neterminuotą darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį

14Įstatyme nepateikta ,,svarbios priežasties“, sudarančios pagrindą nutraukti neterminuotą darbo sutartį darbdavio iniciatyva, apibrėžtis, tačiau nurodomos aplinkybės, kurios gali būti pripažįstamos svarbiomis (DK 129 straipsnio 2 dalis). Tokioms aplinkybėms, be kita ko, priskiriamos ekonominės, technologinės priežastys ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai. Dažniausiai nurodytos priežastys yra susijusios, pvz., ekonominės priežastys – įmonės veiklos pablogėjimas, išaugę veiklos kaštai, sumažėjusi gamybos apimtis ir pan., – lemia tai, kad įmonėje atliekami struktūriniai pertvarkymai.

15Ne bet koks įmonės struktūrinis pertvarkymas gali būti vertinamas kaip svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. P. v. UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“, bylos Nr. 3K-3-311/2004). Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus A. V. pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005); taip pat būtina nustatyti, ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007).

16Sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Taigi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį nurodytu pagrindu, turi nurodyti ir teisme įrodyti konkretų faktą (faktus), dėl kurio darbuotojas negali tęsti darbo, ir nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių būtina nutraukti su darbuotoju neterminuotą darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. K. v. UAB „Šilutės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006). Faktą (faktus), dėl kurio darbuotojas negali tęsti darbo, galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

17Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011-03-10 įvyko valdybos posėdis (b. l. 29–31) ir buvo priimtas atsakovės valdybos sprendimas dėl bendrovės valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo koregavimų (darbotvarkės klausimas Nr. 6; b. l. 31). Šio sprendimo padariniai: 1) nuo 2011-03-15 remonto dirbtuvėse panaikinti ER ir TA meistro pareigybę; 2) nuo 2011-03-15 remonto dirbtuvėse pervadinti Viršininko pavaduotojo pareigybę į Viršininko pavaduotojo tiekimui pareigybė. Taigi kaip matyti iš atsakovės struktūrinių pertvarkymų realių tikslų yra tik apelianto pareigybės panaikinimas. Iš teismui pateikto 2011-03-10 valdybos posėdžio protokolo Nr. 27 nėra aišku dėl ko yra naikinama apelianto pareigybė. pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „posėdžio metu apklausti liudytojai paaiškino apie tokio įmonės struktūros pertvarkymo būtinumą“, tačiau jokių motyvų dėl to nepateikė. Tik iš teismo sprendimo aprašomosios dalies matyti, kad „liudytojas A. Z. paaiškino, kad dirba atsakovo įmonėje dirbtuvių viršininku; 2010 tvirtinant parko planą, buvo kalbama apie finansavimo sumažinimą; liudytojas buvo ieškovo viršininkas; buvo priimtas valdybos sprendimas dėl įmonės pertvarkymo; ieškovo funkcijos dubliavosi su liudytojo darbo funkcijomis, todėl liudytojas pasiūlė vadovybei sumažinti ir peržiūrėti darbo funkcijas“. Taigi kokios priežastys lėmė, kad buvo panaikinta apelianto pareigybė, teismas byloje nenustatė ir motyvų nepateikė. Ieškovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad jo vykdytos funkcijos darbovietėje išliko, tik atsakovė šias pareigas paskyrė vykdyti kitiems darbuotojams. Tokią poziciją ieškovas grindė ir tuo, jog buvo padavęs skundą Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai (b. l. 16).

18Iš byloje pateiktų teismo procesinių sprendimų matyti, kad šios ieškovo nurodytos aplinkybės netirtos, o teismo išvados, jog struktūriniai pertvarkymai buvo svarbi priežastis nutraukti su ieškovu darbo sutartį, padarytos formaliai įvertinus byloje pateiktus atsakovės valdybos priimtus sprendimus apelianto pareigybės mažinimo klausimu neanalizuojant ir nenustatinėjant, kokias iki jo pareigybės panaikinimo ieškovas atliko funkcijas ir ar šios funkcijos – visos ar jų dalis – neišliko, ar paskirstytos kitiems darbuotojams, jų atsisakyta ir pan. Tik nustačius šias aplinkybes ir konstatavus, kad ieškovo atliktos darbo funkcijos (visos ar didžioji jų dalis) paskirstytos atlikti kitiems darbuotojams arba dėl tam tikrų priežasčių pasikeitusioje įmonės veikloje nėra reikalingos, galima būtų konstatuoti, jog struktūriniai pertvarkymai buvo svarbi priežastis nutraukti su ieškovu darbo sutartį. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta teismo pareiga darbo bylose veikti aktyviai ir rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 414 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl atsakovo struktūrinių pertvarkymų kaip svarbios priežasties nutraukti su apeliantu darbo sutartį, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, nebuvo aktyvus ir nevykdė jam tenkančios pareigos išreikalauti įrodymus savo iniciatyva dėl svarbių klausimų: ar į atleisto darbuotojo vietą nepriimtas kitas darbuotojas; ar etatas panaikintas realiai, t. y. ar vėliau jis nebuvo atkurtas, ar po apelianto atleidimo nepasikeitė kitų darbuotojų pareigybinės funkcijos, atitinkančios apelianto pareigybę, todėl išvada, kad atsakovės struktūriniai pertvarkymai buvo svarbi priežastis nutraukti su ieškovu darbo sutartį, nepripažintina kaip pakankamai motyvuota ir įrodyta.

19Apibendrindama anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės įmonės struktūrinis pertvarkymas dėl vieno asmens yra priežastis apelianto pareigybei panaikinti ir apeliantą dėl struktūrinių pertvarkymo iš darbo atleisti, padaryta pažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai), t. y. tinkamai neištyrus ir neįvertinus atsakovės pateiktų įrodymų, kuriais ji grindė struktūrinių pertvarkymų buvimą, jų svarbą, priimant sprendimą atsisakyti ginčo etato, taip pat netinkamai aiškinant ir taikant darbo teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą dėl svarbių (struktūrinių pertvarkymų) priežasčių darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis). Nurodyti teisės normų pažeidimai lėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimą (CPK 330 straipsnis).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aktualiomis byloje kilusiai teisinei situacijai spręsti teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismas netinkamai aiškino ir taikė neterminuotos darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva (DK 129 straipsnio 1 dalis), įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 178–185, 414 straipsniai, kt.) reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir perduotina byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

21Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas prašė panaikinti atsakovės UAB „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS"... 4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-31 sprendimu ieškinį atmetė.... 6. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 7. Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad UAB... 8. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. A. pagal 2009 m. vasario 26 d.... 11. Neterminuota darbo sutartis gali būti nutraukiama tiek darbuotojo, tiek... 12. Nagrinėjamu atveju keliamas darbuotojo atleidimo iš darbo, kai darbdavys... 13. Dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų kaip svarbios priežasties... 14. Įstatyme nepateikta ,,svarbios priežasties“, sudarančios pagrindą... 15. Ne bet koks įmonės struktūrinis pertvarkymas gali būti vertinamas kaip... 16. Sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo... 17. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011-03-10... 18. Iš byloje pateiktų teismo procesinių sprendimų matyti, kad šios ieškovo... 19. Apibendrindama anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aktualiomis byloje kilusiai teisinei... 21. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,... 22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti...