Byla e2A-894-619/2016
Dėl laidojimo, gydymo, turto išlaikymo išlaidų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui D. Ž. dėl laidojimo, gydymo, turto išlaikymo išlaidų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. Ž. 2235,66 EUR skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Nurodė, kad 2013 m. sausio 1 d. po sunkios ligos mirė ieškovės dukra V. Ž.. Prie jos laidojimo išlaidų atsakovas, dukros sutuoktinis visiškai neprisidėjo. Ieškovė savo išlaidomis apmokėjo dukros laidotuvių išlaidas (4 578 Lt), dukros gydymo išlaidas (8 017,87 Lt) ir palikėjos buto, esančio ( - ) išlaikymo skolą (2 794,71 Lt). Ieškovei 2013 m. gruodžio 19 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į ½ dukros palikto turto dalį, į kitą ½ dalį - atsakovui. Ieškovės nuomone, atsakovas remiantis CK 5.59 str., 5.60 str. turi prievolę atlyginti ½ dalį laidojimo gydymo, turto išlaikymo išlaidų, kurių bendra suma priteistina iš atsakovo sudaro 2 235,66 EUR.
  3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad mirus sutuoktinei, prie šarvojimo salės perdavė velionės žmonos broliui R. V. 955,75 EUR laidotuvių išlaidoms padengti. Taip pat prie laidotuvių išlaidų prisidėjo suteikdamas žmonos broliui neatlygintinai naudotis paveldėtu automobiliu Rover 416, valst. Nr. ( - ) kuris iki šiol atsakovui nėra grąžintas, nors ¾ minėtos transporto priemonės priklauso atsakovui pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovas savo lėšomis pastatė velionei žmonai kapo kryžių, kurio vertė 57,92 EUR. Taigi, atsakovas prie laidojimo išlaidų yra prisidėjęs didesne suma nei ieškovė. Atsakovo nuomone, ieškovės pateikti įrodymai susiję su gydymo išlaidomis kelia abejonių. Pažymėjo, kad velionės gydymas buvo apmokamas iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos, o papildomai už jos gydymą buvo mokama iš bendra jungtine nuosavybe atsakovui su žmona priklausiusių lėšų. Pažymėjo, kad skolos dalį UAB „Vilniaus energija“, kuri buvo priteista teismo sprendimu moka, nurodė, kad ieškovė paveldėto turto išlaikymo išlaidas apmokėjo savo iniciatyva, nepasitarus su atsakovu.

4II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 13 d. sprendimu ieškovės G. V. ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo D. Ž. 82,34 EUR gydymo išlaidų, 404,70 EUR turto išlaikymo išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 487,04 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. sausio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39,29 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. V. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog patyrė 1325,88 EUR dukros laidojimo išlaidų, kad šios išlaidos, išskyrus išlaidas už 4 vainikus, atitinka teismų praktikoje pateikiamą laidojimo išlaidų sampratą. Tačiau įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus – atsakovo paaiškinimus, liudytojų V. Ž., R. R., I. K. parodymus, kurie tarpusavyje neprieštarauja, vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovas prisidėjo prie mirusiosios laidojimo išlaidų, perduodamas žmonos broliui R. V. 3 300 Lt (955,75 EUR). Tai sudarė pagrindą atmesti reikalavimą dėl laidojimo išlaidų priteisimo.
  3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus bei pateiktus įrodymus dėl gydymo išlaidų, konstatavo, kad ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 568,57 Lt (164,67 EUR) sumą vaistams, kurios ½ dalis, t.y. 82,34 EUR priteistina iš atsakovo. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti receptai nėra pagrįsti vaistų įsigijimo čekiais, nėra įrodytas kitų vaistų būtinumas, jų kaina.
  4. Teismas laikė pagrįstomis ir įrodytomis paveldėto turto išlaikymo išlaidas.
  5. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo 54,54 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė G. V. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti laidojimo išlaidas ir patenkinti šį reikalavimą visa apimtimi, taip pat pakeisti sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl gydymo išlaidų priteisimo, priteisiant ieškovei 654,23 EUR gydymo išlaidų, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliantė taip pat prašo prijungti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tai yra atsakovo išduoto R. R. įgaliojimo kopiją bei vaisto Tevagrastim išrašą bei aprašymą.
  3. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriskyrė 4 vainikų prie laidojimo išlaidų ir išskaitė 400 Lt sumą. Pažymėjo, kad minėti vainikai buvo nupirkti šarvojimo salės papuošimui, o ne kaip asmeniniai atsisveikinimui ir mirusiosios pagerbimui skirti reliktai. Apeliantė viena neturėjo jokio tikslo pirkti keturis vainikus mirusiosios pagerbimui.
  4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti laidojimo išlaidas. Prievolinis santykis šioje byloje yra susiklostęs tarp mirusiosios įpėdinių, t.y. ieškovės ir atsakovo. Tuo tarpu R. V. nėra šio teisinio santykio dalyvis. Ieškovė įrodė, kad patyrė laidojimo išlaidas, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų patyręs laidojimo išlaidas. Atsakovas neturėjo jokios pareigos perduoti R. V. kokias nors sumas pinigų, skirtų mirusiosios laidojimui, ir jeigu atsakovas jam perdavė kokias nors sumas, turi teisę susigrąžinti jas kaip perduotas be teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad atsakovo ir R. V. santykiai nėra šios bylos dalykas.
  5. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įrodinėjimo dalyko ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas būtų perdavęs pinigus R. V., kadangi nėra jokių įrodymų patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, kita vertus, atsakovas neturėjo pinigų, kuriais būtų galėjęs prisidėti prie laidojimo išlaidų. Vien žodinis liudytojų R. R. ir V. Ž. liudijimas teismo posėdyje nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas pasiskolino pinigų. Liudytojas V. Ž. skirtingai nei atsakovas, nurodė kokiomis kupiūromis skolinti pinigai, be to, iš atsakovo banko išrašo matyti, kad atsakovui buvo skolingas V. Ž.. Liudytojas R. R. negalėjo būti kviečiamas liudytoju, kadangi buvo atsakovo įgaliotas atstovas sprendžiant visus klausimus susijusius su palikimo, atsiradusio po sutuoktinės mirties nustatymu, priėmimu ir realizavimu. Apeliantės įsitikinimu, šis liudytojas suinteresuotas bylos baigtimi, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi jo parodymais.
  6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinas gydymo išlaidas iki 82,34 EUR. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad K. V., kuri prižiūrėjo seserį, ji perdavė grynais pinigais 8100 Lt. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino vaistų, pažymėtų „s“ raide įsigijimo būtinumą. Vien dėl to, kad šie vaistai buvo įsigyti pacientės giminaičių nereiškia, kad jų buvo galima nepirkti, vaistų pirkimas buvo būtinas siekiant užtikrinti savalaikį ir kokybišką gydymą. K. V. ištisas paras budėjo prie sergančios sesers, todėl abejoti, kad iš jos kortelės vaistinėse daryti atsiskaitymai nėra skirti V. Ž. gydymui nėra pagrindo. Bendra mokėjimų suma vaistinėse yra 4517,87 Lt, jokio poreikio pirkti medikamentus kitais tikslais nebuvo. Tai, kad vaistams nėra išrašomas receptas, nesudaro pagrindo išvadai, kad toks vaistas nebuvo reikalingas gydymui. Apklausta liudytoja K. V. ir medikė paliudijo, kad dažnai apie reikalingus vaistus būdavo pasakoma tiesiog žodžiu. Slaugė taip pat paliudijo, kad slaugai reikalingas priemonės, taip pat rekomenduotus vitaminus atnešdavo K. V..
  7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad gydymui buvo nupirkta tik viena ampulė TevaGrastim. Teismas konstatavo, kad šis vaistas buvo būtinas. Apklausta gydytoja taip pat nurodė, kad ligonei buvo reikalingi labai brangūs vaistai TevaGrastim. 2015 m. birželio 4 d. Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės rašte Nr. S-80-(5.13) nurodyta, kad tarp V. Ž. paskirtų vaistų yra ir vaistas TevaGrastim 30MVT/0,5 1 ampulė po oda, 1 kartą dienoje – gydymo kursas 19 dienų. Pusę šių vaistų skyrė ligoninė, o kitą pusę pirko giminaičiai, tai reiškia, kad giminaičiai nupirko mažiausiai 9 ampules, kurioms išleista 4300,74 Lt. Apeliantės įsitikinimu, šie įrodymai sudaro pagrindą spręsti, jog labiau tikėtina, kad bent jau lėšos (654,23 EUR), kurių sumokėjimą atsiskaitant įvairiose vaistinėse patvirtina K. V. sąskaitų išrašai, buvo panaudotos medikamentams reikalingiems gydymui. Ieškovei tuo metu nekilo mintis surinkti medikamentų pirkimo kvitus, tačiau tai nereiškia, kad vadovaujantis pateiktais įrodymais nėra įmanoma priteisti bent protingų išlaidų.
  8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. Ž. prašė jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą.
  9. Nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad palikimą tiek ieškovė, tiek atsakovas priėmė vėliau, po laidotuvių, laidotuvių metu šalys nebuvo susiję jokiais teisiniais santykiais, todėl remtis prievoles reglamentuojančiomis teisės normomis nėra teisinio pagrindo. Žinodamas, kad laidotuvėmis rūpinasi R. V., atsakovas pastarajam prašant perdavė žmonos vardu registruotą lengvąjį automobilį, atvykęs į šarvojimo ir laidojimo ceremonijas, perdavė jam 3300 Lt (955,75 EUR). Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad būtent ji rūpinosi laidotuvėmis bei apmokėjo visas būtinas išlaidas, kadangi tiek R. V., tiek K. V. patvirtino, kad abu jie rūpinosi laidotuvėmis, o ne ieškovė.
  10. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad liudytojas V. Ž. yra skolingas atsakovui, tai nėra susiję su šia byla ir atsakovui paskolintų pinigų faktu. Liudytojas R. R. pinigus atsakovui davė iš žmogiškumo ir draugiškumo, o atsakovo įgaliotu asmeniu jis tapo žymiai vėliau nuo pinigų perdavimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad suinteresuotas bylos baigtimi. Kaip nustatyta iš liudytojų parodymų, laidojimo išlaidas patyrė ne tik ieškovė, bet ir kiti šeimos nariai. Liudytoja K. V. patvirtino, kad ji paėmė valstybės skiriamą laidojimo pašalpą 289,62 EUR sumoje, kuri išminusuotina iš prašomos priteisti sumos.
  11. Ieškovės pateiktas teisinės galios neturintis raštelis dėl pinigų mokėjimo dukrai K. V., kuriame skirtingais raštais įrašyti įvairūs skaičiai, bei kuriuos sudėjus su K. V. vaistinėse išleistomis lėšomis, gaunama suma niekaip neatitinka tikrovės, todėl neturi įrodomosios galios. K. V. nėra ieškovė ir ji mokėdama savo pinigais galimai už sesers gydymą, tai darė laisva valia. Iš pateiktų AB SEB banko išrašų galima nustatyti, kad daug kartų buvo apsipirkinėjama vaistinėse, tačiau tai neįrodo, kad minėtos pinigų sumos mokėtos už vaistus jo žmonai. Liudytojos D. R. parodymai patvirtina, kad būtinas gydymas V. Ž. buvo užtikrintas, o papildomi vaistai buvo perkami laisva valia. Be to, atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad už vaistus buvo mokama iš jos pačios lėšų.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
  2. Dėl apeliantės prašymo prijungti naujus įrodymus. Apeliantė prašo prijungti šiuos naujus įrodymus - atsakovo išduoto R. R. įgaliojimo kopiją bei vaisto Tevagrastim išrašą bei aprašymą.
  3. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Civilinio proceso kodekso 180 str. numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sąlygų naujų įrodymų prijungimui pagal CPK 314 str. nėra nustatyta, todėl kolegija atsisako juos priimti.
  4. Byloje sprendžiamas ginčas dėl laidojimo ir gydymo išlaidų priteisimo iš paveldėtojo, palikėją palaidojusiam vienam iš paveldėtojų - motinai. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 669,94 EUR dukros laidojimo išlaidų, 1 161,02 EUR dukros gydymo išlaidų bei 404,70 EUR už paveldėto buto išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus, pripažino pagrįstomis ir būtinomis ieškovės nurodytas laidojimo išlaidas, išskyrus išlaidas už 4 vainikus, tačiau atmetė reikalavimą priteisti šias išlaidas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas įrodė, jog prisidėjo prie žmonos laidojimo išlaidų, žmonos broliui, besirūpinusiam laidotuvių organizavimų, perduodamas 955,75 EUR. Taip pat sprendė, kad ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė tik dalį gydymo išlaidų, t.y. 164,67 EUR, kurių ½ dalį priteisė iš atsakovo bei pilna apimtimi tenkino ieškovės reikalavimą dėl dalies paveldėto buto išlaikymo išlaidų.
  5. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl laidojimo išlaidų priteisimo bei reikalavimas dėl dalies gydymo išlaidų priteisimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia tik dėl šios teismo sprendimo dalies pagrįstumo bei teisėtumo, vertindama ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei atsakovo atsikirtimus.
Dėl laidojimo išlaidų priteisimo
  1. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėja, kad jam nekyla pareiga atlyginti ieškovės patirtų laidojimo išlaidų motyvuodamas tuo, kad jis taip pat prisidėjo prie laidojimo išlaidų - 955,75 EUR perduodamas velionės broliui. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti laidojimo išlaidas, konstatuodamas, jog atsakovas prisidėjo prie laidojimo išlaidų perduodamas 955,75 EUR velionės žmonos broliui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais argumentais.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuomet, kai vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas ir tokiais atvejais tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai vertintini kaip prievoliniai kur skolininkas (šiuo atveju atsakovas D. Ž.) prievoliniame teisiniame santykyje turi prievolę atlyginti kreditoriui (ieškovei G. V.) jos reikalaujamą palikėjo laidojimo išlaidų dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).
  3. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas paveldėjo po ½ velionės V. Ž. turto. Ieškovė nurodė, jog ji dėl dukters mirties patyrė 1325,88 EUR laidojimo išlaidų, kurias sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Tuo tarpu atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio įrodinėjo, kad taip pat patyrė laidojimo išlaidų perduodamas grynais 955,75 EUR žmonos broliui.
  4. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bei bylos faktines aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai yra išimtinai susiklostę tarp ieškovės ir atsakovo kaip mirusiosios turto paveldėtojų. Tai reiškia, kad atsakovas, paveldėjęs mirusios žmonos turto dalį, turi pareigą atlyginti laidojimo išlaidas kitai turto paveldėtojai. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas laidojimo išlaidas – šios aplinkybės šalys neginčija, t.y. už gedulingus pietus, už karstą, šarvojimo salės papuošimas ir kt., tuo tarpu atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio taip pat teko pareiga pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima spręsti apie konkrečias atsakovo išlaidas skirtas žmonos laidotuvėms bei apie jų panaudojimo faktą. Pagrindinis argumentas, kuriuo atsakovas grindžia savo išlaidas laidotuvėms yra 955,75 EUR sumos perdavimas žmonos broliui. Kolegijos vertinimu, šie atsakovo argumentai nėra aplinkybė, paneigianti jo kaip mirusiosios paveldėtojo pareigą atlyginti ieškovės patirtų palikėjo laidojimo išlaidų dalį, nes šiuo atveju teisiniai santykiai yra susiklostę ne tarp ieškovės ir atsakovo kaip mirusiosios turto paveldėtojų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad netgi atsakovui įrodžius, kad pinigai buvo perduoti R. V., tai niekaip neleidžia identifikuoti kam konkrečiai R. V. panaudojo minėtas lėšas ir ar jas galima laikyti būtinomis, o tai reiškia, kad atsakovas nepateikė jokių tiesioginių įrodymų pagrindžiančių realiai turėtas išlaidas velionės žmonos laidotuvėms.
  5. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovei pateikus įrodymus apie konkrečias patirtas išlaidas V. Ž. laidotuvėms, o atsakovui neįrodžius, jog jis taip pat patyrė laidojimo išlaidų, nebuvo teisinio pagrindo atmesti ieškinio reikalavimą priteisti laidojimo išlaidas iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti ir priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas laidojimo išlaidas – ½ dalį.
  6. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, prie būtinųjų laidojimo išlaidų nepriskyręs 4 vainikų. Apeliantė įrodinėja, jog minėti vainikai buvo skirti salės papuošimams.
  7. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos argumentus, nes ieškovės pateikti įrodymai – čekiai patvirtina, kad šarvojimo salei puošti buvo skirta atskira suma, t.y. 200 Lt puokštėms aplink karstą ir gėlėms salės papuošimui. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija, jog pagal visuomenėje pripažintus papročius vainikas yra perkamas asmeniškai nuo kiekvieno šeimos nario ar bendrai nuo šeimos, todėl ieškovės reikalaujama priteisti suma už 4 vainikus negali būti priskiriama būtinosioms laidojimo išlaidoms CK 5.59 str. 2 str. 1 d. prasme.
  8. Atsakovo nuomone, laidojimo išlaidų suma nagrinėjamu atveju mažintina dėl gautos laidojimo pašalpos. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad šią laidojimo išlaidą gavo ieškovė. Atsižvelgiant į tai, kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus kaip neįrodytus.
  9. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovo 605,02 EUR laidojimo išlaidų (1325,88 EUR (bendra išlaidų suma) -115,85 EUR (už 4 vainikus) / 2= 605,02 EUR).
Dėl gydymo išlaidų.
  1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu toje dalyje, kurioje atmestas jos reikalavimas dėl gydymo išlaidų priteisimo ir prašo priteisti iš atsakovo 654,23 EUR gydymo išlaidų, kurias patvirtina K. V. banko sąskaitų išrašai atsiskaitant įvairiose vaistinėse bei grynųjų pinigų perdavimo faktas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
  2. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
  3. Šiuo atveju ieškovei pareiga įrodyti patirtų gydymo išlaidų faktą ir dydį. Ieškovė, prašydama priteisti 654,23 EUR sumą gydymo išlaidoms, įrodinėja mirusiosios sesers banko sąskaitų išrašais. Tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog iš pateiktų K. V. SEB banko sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 rugpjūčio 5 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. K. V. atsiskaitinėjo įvairiose vaistinėse. Tačiau toks lėšų panaudojimo faktas nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad minėtos K. V. patirtos išlaidos buvo skirtos būtent V. Ž. gydymui. Iš nurodytų banko kortelės išrašų nėra galimybės identifikuoti, kokios prekės vaistinėse buvo pirktos, kam jos panaudotos, taip pat negalima nustatyti ar pirktos priemonės gali būti pripažintos būtinosiomis gydymo išlaidomis, kurias turėtų atlyginti atsakovas. Įrodymų apie tai, kad ieškovės perduotos grynais piniginės lėšos buvo panaudotos būtinų gydymo išlaidų įsigijimui taip pat nėra pateikta, o vaistų receptai nepatvirtina pačių vaistų įsigijimo fakto (CPK 178 str.).
  4. Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl ieškovės reikalaujamų gydymo išlaidų priteisimo tinkamai taikė proceso normas reglamentuojančias įrodinėjimą ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė nepagrindė reikalaujamos sumos už gydymo išlaidas.
  5. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).
  2. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 380,30 EUR išlaidų advokato pagalbai bei sumokėjo 50,30 EUR žyminio mokesčio už ieškinį. Proporcingai patenkintų (48,84%) ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 210.31 EUR išlaidų pirmosios instancijos teisme.
  3. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 29,63 EUR žyminio mokesčio bei 329,63 EUR advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Proporcingai patekintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (45,93%), ieškovei iš atsakovo priteistina 164.90 EUR išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas,

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl laidojimo išlaidų priteisimo, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

12„Priteisti iš atsakovo D. Ž. 605,02 EUR laidojimo išlaidų, 82,34 EUR gydymo išlaidų, 404,70 EUR turto išlaikymo išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 1092,04 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-01-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 210,31 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. V. naudai.

13Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.

14Priteisti iš atsakovo D. Ž. ieškovei G. V. 164,90 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai