Byla 2A-159/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovams S. K. , A. S. , atsakovo atstovui V. K. , vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) Vokietijos įmonės K.D.O. GmbH skundą dėl Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimo panaikinimo arbitražo byloje Nr. 07-TKA/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mechel Nemunas“ ieškinį atsakovui Vokietijos įmonei K.D.O. GmbH dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas UAB „Mechel Nemunas“ 2005 m. sausio 1 d. Sutarties Nr. 51-2005/N, sudarytos tarp UAB ,,Mechel Nemunas“ ir Vokietijos įmonės K.D.O. GmbH, pagrindu kreipėsi į Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismą su prašymu priteisti iš atsakovo Vokietijos įmonės K.D.O. GmbH 64 000 EUR skolą, 8 378,55 EUR palūkanas ir 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2005 m. sausio 1 d. Sutartimi Nr. 51-2005/N ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovas pirkti metalo produkciją iš ieškovo pagal atskirai prie sutarties pridedamas specifikacijas, kuriose nurodomi kiekvienos konkrečios metalo produkcijos partijos asortimentas, kiekis, kokybė, kaina, pristatymo pagrindai ir sąlygos. Laiku neapmokėjus, atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo reikalavimą sumokėti po 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo visos patiektos partijos vertės sumos (Sutarties 5 p.). Vykdant šią sutartį 2005 m. atsakovas laiku neapmokėjo metalo produkcijos už 64 000 EUR.

5Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismas 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu patenkino ieškovo UAB „Mechel Nemunas“ ieškinį ir, vadovaudamasis 2005 m. sausio 1 d. Sutartimi Nr. 51-2005/N, priteisė iš atsakovo kompanijos K.D.O. GmbH ieškovui UAB „Mechel Nemunas“ 64 000 EUR skolos ir 8 378,55 EUR palūkanų (iš viso 72 378,55 EUR). Taip pat priteisė iš atsakovo ieškovui procesines 6 proc. metines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 320,23 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškinio registravimo ir arbitravimo - administravimo mokesčiai.

6Pareiškėjas (atsakovas) Vokietijos įmonė K.D.O. GmbH 2008 m. liepos 4 d. skundu prašo iš naujo išnagrinėti šią bylą ir priimti teisingą sprendimą. Nurodo, kad ieškovo liudytojo A. V. parodymuose yra daug netikslumų. Ieškovo atstovas A. V. teisme patvirtino, kad jis asmeniškai derėjosi dėl metalo produkcijos tiekimo su Š. ir A. Tačiau bendrovėje atlikus vidinį tyrimą, buvo nustatyta, jog veikdamas apgaulės tikslais S. A. A. korespondencijoje ir komercinių susitikimų metu prisistatinėjo kaip p. Š., p. S., p. K. bei kt. Akivaizdu, kad A. V. negalėjo tuo pačiu laiku susitikinėti su p. Š. ir su p. A. Abejonių kelia ir A. V. tvirtinimas, kad jis, būdamas įmonės generalinio direktoriaus pavaduotoju, nežinojo, kas 2004 m. pasirašė pirminę sutartį bendrovės K.D.O. GmbH vardu.

7Ieškovas UAB „Mechel Nemunas“ atsiliepime į skundą nurodė, kad su atsakovo skundu nesutinka. Arbitražinio teismo sprendimas gali būti apskųstas tik pagrindais, kurių baigtinis sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 37 straipsnyje. Vokietijos įmonė K.D.O. GmbH nenurodė nei vieno iš šio straipsnio pagrindų, dėl kurių Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo sprendimą, todėl skundas turi būti atmestas. Taip pat nurodo, kad nesutinka su skundo argumentais. Apeliantas, kaltindamas p. S. A. A. sukčiavimu, prisiima ikiteisminių institucijų ir teismo funkcijas. Arbitražinio proceso metu jis nė karto nepaminėjo šių aplinkybių, nors turėjo visas galimybes pateikti savo nuomonę ir visą turimą informaciją. Pažymi, kad per 2004-2005 m. vykdomi daugkartiniai metalo produkcijos tiekimai buvo tvarkingai apmokami iki 2005 m. spalio mėn. Todėl ieškovas sąžiningai laikė S. A. A. teisėtu atsakovo atstovu. O atsakovas V. K. , būdamas bendrovės direktorius, negalėjo nežinoti, kad jo vadovaujama bendrovė vykdo mokėjimus už prekes, kurių jis neva neužsakinėjo.

8Pareiškėjo (atsakovo) skundas netenkintinas.

9CK 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Pažeistas subjektines teises ir įstatymų saugomus interesus gina ne tik teismas; ginčai gali būti sprendžiami valstybiniu ir nevalstybiniu būdais. Arbitražinis ginčo sprendimas yra nevalstybinis teisių gynimo būdas. Spręsti ginčą arbitražu galima tik esant šalių arbitražiniam susitarimui. Arbitražinis susitarimas – tai šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražiniam teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas. Arbitražinis susitarimas gali būti įformintas kaip arbitražinė išlyga, įrašyta sutartyje, arba kaip šalių sudaryta atskira sutartis (KAĮ 9 str. 1 d.). Arbitražinio susitarimo sudarymas reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (CK 6.189 str. 1 d.) ir jo būtina laikytis (pacta sunt servanda) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2002).

10KAĮ 11 straipsnyje nustatyta, kokie ginčai negali būti perduoti arbitražui. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš konstitucinių, darbo, šeimos, administracinių teisinių santykių, taip pat ginčai, susiję su konkurencija, patentais, prekių ir paslaugų ženklais, bankrotu bei ginčai, kylantys iš vartojimo sutarčių; jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu tokiam susitarimui nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš komercinių santykių, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šis ginčas negalėjo būti perduotas arbitražui.

11KAĮ nėra numatytos apeliacijos – teisinio proceso, kai teismo prašoma priimtą sprendimą pakeisti tuo pagrindu, kad arbitražo sprendimas yra pagrįstas teisės ar fakto klaida. Tai reiškia, kad teismas negali panaikinti arbitražo sprendimo, jeigu arbitražas ne visiškai teisingai suprato teisės normą ar ją ne visai tinkamai pritaikė arba apskritai jos netaikė. Taigi arbitražo teismo sprendimų apeliacija, t. y. jų tikrinimas fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu, Lietuvoje neleidžiama. Arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 37 straipsnyje numatytų proceso normų – procesinės viešosios tvarkos ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004 Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. 2A-245/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis byloje Nr. 2A-436/2006). Todėl teismas neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan.

12KAĮ 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad arbitražinio teismo sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui ir prašoma sprendimą panaikinti 37 straipsnio 3 ir 5 dalyse išvardytais pagrindais. KAĮ 37 straipsnio 3 dalis numato, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražinį sprendimą, kai padavusi prašymą šalis pateikia įrodymus, kad viena iš arbitražinio susitarimo šalių, sudarant arbitražinį susitarimą, buvo tam tikru mastu neveiksni arba susitarimas negalioja pagal įstatymus, kuriuos šalys susitarė taikyti, o jei tokios nuorodos nėra, - pagal tos šalies, kur buvo priimtas arbitražinio teismo sprendimas, įstatymus; arba šalis nebuvo tinkamai informuota apie arbitro paskyrimą ar arbitražinį nagrinėjimą arba dėl kitų svarbių priežasčių ji negalėjo pateikti arbitražiniam teismui savo paaiškinimų; arba sprendimas priimtas dėl ginčo, nenumatyto arbitražiniame susitarime ar neatitinkančio jo sąlygų, arba tame sprendime yra nuostatų klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas; arba arbitražinio teismo sudėtis arba arbitražinio nagrinėjimo procedūra neatitiko šalių susitarimo, jei susitarimas neprieštaravo šio įstatymo nuostatoms, nuo kurių šalys negalėjo nukrypti, arba jei tokio susitarimo nėra, arbitražinio teismo sudėtis ar arbitražinio nagrinėjimo procedūra neatitiko šio įstatymo reikalavimų.

13Tačiau tokių įrodymų atsakovas Vokietijos įmonė K.D.O. GmbH pareiškime nepateikė ir paminėtos aplinkybės byloje nenustatytos.

14KAĮ 37 straipsnio 5 dalis nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas naikina arbitražinio teismo sprendimą, jei nustato, kad ginčo objektas negalėjo būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (1 p.); arba arbitražinio teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai (2 p.).

15Nei viena iš šalių neteigia, kad tarp jų kilęs komercinio pobūdžio ginčas negalėjo būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas, o ginčo pobūdis neleidžia priskirti jo prie ginčų, kurie negali būti perduoti arbitražui (KAĮ 11 str.), todėl nėra pagrindo naikinti arbitražinio teismo sprendimą KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

16Sąvoka ,,viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyvias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004 Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. 2A-245/2007). Bylos aplinkybės neleidžia teigti, kad arbitražinio teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai. Darant tokią išvadą, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas savo nesutikimą su skundžiamu sprendimu grindžia tarp šalių 2004 m. sudarytos sutarties pasirašymo aplinkybėmis. Tuo tarpu ieškovas ieškinio reikalavimą grindė tarp šalių 2005 m. sausio 1 d. sudaryta sutartimi Nr. 51-2005/N, kurios pagrindu ir buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Todėl nėra pagrindo naikinti arbitražinio teismo sprendimą KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

17Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo Vokietijos įmonės K.D.O. GmbH prašymas panaikinti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimą netenkintinas.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsniu, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai