Byla 2-1101-385/2014
Dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Renatai Majauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Nordecum“ ieškinį atsakovui E. Z. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

2Ieškovės atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką informuotas, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Į posėdį neatvyko ir atsakovas E. Z., apie posėdį informuotas viešo paskelbimo būdu.

3Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 700,00 Lt negrąžinto kredito, 140,00 Lt nesumokėtų palūkanų, 393,40 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54,00 Lt žyminio mokesčio ir nurodo, kad 2011-02-08 ieškovė ir atsakovas nuotolinio ryšio priemonėmis sudarė Vartojimo kredito sutartį SP 4499, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 700,00 Lt kreditą 30 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo savalaikiai grąžinti kreditą bei sumokėti 240 procentų metines sutartines palūkanas. Atsakovas įsipareigojimų pagal Vartojimo kredito sutartį tinkamai nevykdė ir įsiskolino ieškovei.

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė UAB „Nordecum“ ir atsakovas E. Z. 2011-02-08 nuotolinio ryšio priemonėmis sudarė Vartojimo kredito sutartį SP 4499, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 700,00 Lt kreditą 30 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo savalaikiai grąžinti kreditą bei sumokėti 240 procentų metines sutartines palūkanas. Atsakovas įsipareigojimų pagal Vartojimo kredito sutartį tinkamai nevykdė ir nustatytu terminu skolos bei palūkanų nesumokėjo.

6Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str.). Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę ar pareiškęs ieškovei pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 700,00 Lt negrąžinto kredito bei 393,40 Lt delspinigių, tenkintinas.

7Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 140 Lt palūkanų, t.y. 240 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ir Europos Sąjungos, ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos A. T. nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos A. T. 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos A. T. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Ieškovės prašomos priteisti palūkanos laikytinos neprotingai didelėmis. Šiuo atveju palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant. Taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę mažinti sutartimi nustatytas palūkanas, todėl paskaičiuotos palūkanos mažintinos dviem trečdaliais - iki 47 Lt.

8Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Iš atsakovo ieškovei priteistinas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str.,

Nutarė

10Ieškinį patenkinti iš dalies.

11Priteisti iš E. Z., asmens kodas ( - ) UAB „Nordecum“, įmonės kodas 302535232, naudai 700 Lt skolos, 47 Lt palūkanų, 393,40 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 1140,40 Lt sumą nuo 2014-04-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54 Lt žyminio mokesčio.

12Kitą ieškinio dalį atmesti.

13Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai