Byla 2-310-613/2014
Dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta, sutarties atnaujinimo, sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, atsakovo AB SEB bankas atstovei advokato padėjėjai S. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų V. R. ir I. R. ieškinį atsakovui AB SEB bankui, išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas, išvadą teikianti institucija Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta, sutarties atnaujinimo, sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis,

Nustatė

2ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: pripažinti 2008-01-18 kredito sutarties Nr.0450818010167-57, 2008 m. balandžio 28 d. susitarimo pakeisti 2008-01-18 kredito sutarties Nr.0450818010167-57 sąlygas Nr.1, 2009-06-15 susitarimo pakeisti 2008-01-18 kredito sutarties Nr.0450818010167-57 sąlygas Nr.2, nutraukimą neteisėtu; atnaujinti 2008-01-18 kredito sutartį Nr.0450818010167-57, 2008-04-28 susitarimą pakeisti 2008-01-18 kredito sutarties Nr.0450818010167-57 sąlygas Nr.1, 2009-06-15 susitarimą pakeisti 2008-01-18 kredito sutarties Nr.0450818010167-57 sąlygas Nr.2; pripažinti 2008-01-18 kredito sutarties Nr.0450818010167-57 Bendrosios dalies 4.5. punkte numatytą sąlygą nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo; pripažinti 2008-01-18 kredito sutarties Nr.0450818010167-57 Bendrosios dalies 4.6. punkte numatytą sąlygą nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo; pripažinti 2008-01-18 kredito sutarties Nr.0450818010167-57 Specialiosios dalies 6.3. punkte (6.3.1. punkte) numatytą sąlygą nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo; pripažinti 2008 m. balandžio 28 d. susitarimo pakeisti 2008-01-18 kredito sutarties Nr.0450818010167-57 sąlygas Nr.1 6.3. punkte (6.3.1. punkte) numatytą sąlygą nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo; įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą išvadą teikinačią instituciją – Valtybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą; priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad tarp šalių 2008-01-18 sudaryta kredito sutartis, pagal kurią bankas suteikė kredito gavėjui 91574,24 EUR kreditą būsto pirkimui. Sutartyje numatytas kredito grąžinimo terminas – 2048-01-17 ir sutarties įvykdymo užtikrinimo būdai: bankui įkeistas nekilnojamasis turtas: butas, adresu ( - ), bei netesybos. 2008-04-28 sutarties šalys sudarė susitarimą pakeisti 2008-01-18 kredito sutarties sąlygas Nr.1, pagal kurią suteikta papildoma kredito dalis 14527,71 EUR baldų pirkimui. 2009-06-15 sutarties šalys sudarė susitarimą pakeisti 2008-01-18 kredito sutarties sąlygas Nr.2, pagal kurį kredito gavėja taip pat tapo I. R.; papildomai suteikta kredito suma 937,38 EUR įsiskolinimui dengti, vartojimo kredito refinansavimui ir MasterCard Standart/Laisvalaikio kortelės dengimui; papildomai suteikta kredito suma 11033,04 EUR įsiskolinimo dengimui, vartojimo kredito refinansavimui ir MasterCard Standart/Laisvalaikio kredito dengimui; pakeistos kredito grąžinimo sąlygos. Ieškovai iki 2011 m. savo kreditorinius įsipareigojimus bankui vykdė sąžiningai, visa apimtimi. Pasikeitus šalies ekonominei situacijai, žymiai pablogėjo ieškovų finansinė padėtis, strigo verslo projektai. Iki 2010 metų V. R. dirbo pagal individualios veiklos pažymą, tačiau pagrindiniam kontrahentui nutraukus su juo sutartį, ieškovas nebeteko pajamų, turėjo nutraukti individualią veiklą. Ieškovas negavo tų pajamų, kurias planavo gauti 2011-2012 metais. Nežiūrint visų finansinių sunkumų V. R. dar iki 2012 m. pavasario vykdė savo prievolę bankui. I. R. nuo 2008 metų suteiktos vaiko priežiūros atostogos, šeima augina 2 mažamečius vaikus (( - ) gimė K. R., ( - ) K. R.). Nuo 2011 metų pabaigos ieškovai susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais, todėl kelis mėnesius mokėjo kredito įmokas ir palūkanas pavėluotai bei mokėjo dalį šių įmokų. V. R. žodžiu informavo banką, kad turi laikinų finansinių sunkumų grąžinti vėluojamą kredito dalį, prašė atsakovo atidėti kredito grąžinimą arba pateikti kitų abipusiai priimtinų pasiūlymų. Tačiau AB SEB bankas nutraukė sutartį ir apie tai net neinformavo ieškovų. Sužinojęs apie sutarties nutraukimą, V. R. kreipėsi į banką, prašydamas atnaujinti sutarties vykdymą, tačiau atsakovas nebendravo su ieškovais, o kreipėsi į antstolę dėl priverstinio turto pardavimo.

4Dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Ieškovai pripažįsta, kad formaliai pažeidė 2008-01-18 kredito sutartį, tačiau šis pažeidimas nėra nei ieškovų tyčiniai veiksmai, nei didelis neatsargumas, o taip pat ieškovai yra pagrįstai įsitikinę, nes yra jauni asmenys, jų finansinė padėtis gerėja ir ateityje bus geresnė, kad iki sutartyje nurodyto termino, t.y. 2048-01-17 grąžins atsakovui kreditą ir sumokės palūkanas bei mėnesines (periodines) įmokas, nustatytas sutartyje. Uždelsę įmokų mokėjimą ieškovai sumoka bankui delspinigius, todėl bankas nepatiria jokių nuostolių. Pažeidimas ne esminis ir bakui sunkių padarinių nesukėlė, todėl nebuvo pagrindo vienašališkai nutraukti kredito sutartį. Griežtas sutarties laikymasis neturi esminės reikšmės, nes nesukelia atsakovui nuostolių, gal tik pelną gauna šiek tiek vėliau nei numatyta sutartyje.

5Dėl sutarties atnaujinimo, kaip vartotojo apsaugos gynimo būdo. 2008-01-18 kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, nes kredito gavėjo tikslas piniginių lėšų panaudojimas šeimos būstui įsigyti. Sutartį vienašališkai nutraukė verslininkas – stipresnė sutarties šalis, nesant esminiam sutarties pažeidimui, grubiai pažeidžia vartotojo teises. Sutarties nutraukimas sukėlė ypač neigiamas pasekmes ieškovams – vartotojams, kurios dar ilgus metus finansinių nuostolių pavidalu atsilieps ieškovų šeimai. Nurodė, kad ieškovai neturėjo galimybės įtakoti kredito sutarties sąlygų, ypač dėl prievolės užtikrinimo būdų, palūkanų normos dydžio, kredito atidėjimo. Tačiau atsakovas nepasiūlė kokiu nors būdu išspręsti susidariusią situaciją, bet pasirinko jam naudingesnį būdą – nutraukė kredito sutartį. Toks banko elgesys taip pat kvalifikuotinas kaip nesąžiningi veiksmai, pažeidžiantys ieškovų teises. Bankas pažeidė sąžiningumo, skaidrumo principus, todėl turi būti taikoma vartotojų teisių apsauga – parenkamas labiausiai vartotojų teises apsaugantis gynybos būdas, šiuo atveju –kredito sutarties atnaujinimas.

6Dėl bendradarbiavimo pareigos pažeidimo. Ieškovai maksimaliai stengėsi įvykdyti kredito sutartį ir ją vykdė pagal savo finansines galimybes, tačiau AB SEB bankas vienašališkai nutraukė sutartį, neinformavo apie jos nutraukimą, ignoravo bet kokius pasiūlymus pakeisti sutarties sąlygas. Atsakovas nebendradarbiavo su ieškovais, ieškovų pasiūlymus nepagrįstai netenkino, nors jie buvo naudingi abiem sutarties šalims. Tokiu būdu bankas pažeidė įstatymų normas, o būtent bendradarbiavimo, kooperavimosi principus, ekonomiško sutarties vykdymo kitai šaliai principą.

7Dėl kredito sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Mano, kad Kredito sutarties Bendrosios dalies 4.5., 4.6. punktuose numatytos sąlygos prieštarauja sąžiningumo kriterijams ir pagal CK 6.188 str. turi būti pripažintos negaliojančiomis nuo Kredito sutarties sudarymo momento. Kredito sutarties Bendrosios dalies 4.5. punkte numatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną mokėti bankui 0,1 (vieną dešimtąją) proc. laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius, jei negražina pagal grafiką nustatytos grąžinti kredito dalies. Kredito sutarties Bendrosios dalies 4.6. punkte numatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną mokėti bankui 0,1 (vieną dešimtąją) proc. laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius, jei nesumoka palūkanų pagal grafiką. Nors Kredito sutartyje yra įtvirtintos tiek vartotojo, tiek ir atitinkamos paskolos davėjo pareigos, tačiau atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą yra nustatyta tik vartotojui, o kredito davėjo atsakomybė sutartyje nėra įtvirtinta. Tuo yra iš esmės pažeidžiama sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai, Sutarties Bendrosios dalies 4.5. ir 4.6. punktų nuostatomis nustatant neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir nenumatant jokios kredito davėjo atsakomybės, kai šis nevykdo ar netinkamai vykdo sutartį. Kredito sutartį su banku vartotojai sudarė prisijungimo būdu, neturėdami galimybės derėtis dėl atitinkamų sutarties sąlygų, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia bankas nederindamas jų su vartotoju. Kredito sutartyje delspinigių dydis buvo nustatytas trafaretinėje, iš anksto parengtoje, standartinėje, taikomoje ir kitiems kredito gavėjams sutartyje. Šios Kredito sutarties sąlygos nebuvo su ieškovais individualiai aptartos, jie negalėjo įtakoti delspinigių dydžio, taip pat keisti ar atsisakyti dalies Kredito sutarties Bendrosios dalies nuostatų. Atsakovo Kredito sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra nesąžiningas, neteisingas, neprotingai didelis ir netgi lupikiškas, prieštaraujantis suformuotai teismų praktikai. Be to, kredito sutarties Bendrosios dalies l punkte numatyta, kad marža - Specialiosios dalies 6.2.1. punkte nurodyta visam kredito laikotarpiui Banko nustatyta marža, išreikšta procentais. Tačiau Specialiosios dalies 6.3 punkte nurodytos fiksuotos palūkanos, kuriuos kituose punktuose nėra išskaidytos į kintamą palūkanų dalį (LIBOR, VILIBOR ar EURIBOR) ir Banko maržą. Todėl ieškovai mano, kad ši Kredito sutarties Specialios dalies sąlyga, nurodant tik fiksuotą palūkanų normą, jos neišskaidant yra nesąžininga, prieštarauja Kredito sutarties Bendrosios dalies l punkto maržos apibrėžimui, prieštarauja LR Bankų įstatymo 56 straipsnio 2 daliai, kurioje imperatyviai nurodyta, kad bankas privalo klientui pateikti išsamią informaciją apie finansinių paslaugų kainą, prieštarauja vartotojų teisėms, pažeidžia sąžiningumo principą. (t. 1, b.l. 84-95).

8Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti.

9Dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Pažymi, kad Ieškovai netinkamai nurodo ieškinyje, kad prievoles Bankui vykdė iki 2012 m. pavasario, nes paskutinis mokėjimas yra atliktas 2010-12-01 ir jokių, net dalinių, mokėjimų daugiau neatliko, kas pagrindžiama pateiktais sąskaitų išrašais. Ieškovai Kredito sutartį pažeidė iš esmės, nes įmokų nemokėjo sistemingai ir ilgą laiką kas patvirtinama įspėjimuose fiksuojamu įsiskolinimo didėjimu ir pateikiamomis detalizacijomis. Bankas Kredito sutarties pakeitimu Nr. 2 atidėjo Ieškovams kredito dalių mokėjimus 12 ir 24 mėnesiams, paliekant mokėti tik palūkanas, tačiau Ieškovai nevykdė savo prievolių tinkamai net ir sumažinus įmokų dydį. Apie kredito sutarčių vienašalį nutraukimą Ieškovai buvo iš anksto įspėti ne kartą ir tinkamai. Prideda Banko siųstus automatinius pranešimus, iš kurių matyti, kad Bankas visomis įmanomomis priemonėmis ne kartą ragino Ieškovus vykdyti sutartinius įsipareigojimus. 2011-07-13 Nr. 01.10.03-1563 raštu Ieškovai buvo raginami padengti įsiskolinimą iki 2011-08-16, fiksuotas 12973,53 EUR kredito dalies įsiskolinimas ir 3434,60 EUR palūkanų įsiskolinimas. 2011-12-15 Nr. 01.10.03-1929 raštu Ieškovams suteiktas terminas iki 2012-01-06 pradelstiems mokėjimams atlikti, fiksuotas 14007,28 EUR kredito dalies įsiskolinimas ir 5927,01 EUR palūkanų įsiskolinimas bei Ieškovai informuoti, kad neįvykdžius reikalavimo Kredito sutartis bus nutraukta. Bankas 2012-01-25 informavo, kad vienašališkai nutraukta Kredito sutartis, nes Ieškovai iš esmės pažeidė šią sutartį ir per papildomai nustatytą terminą pažeidimams pašalinti jų nepašalino. Kredito sutarties nutraukimo momentu, Ieškovo vėlavimai pagal Kredito sutartį siekė daugiau nei 390 kalendorinių dienų (matyti iš delspinigių detalizacijos) ir sudarė: 14214,03 EUR negrąžinto kredito, 6904,23 EUR nesumokėtų palūkanų, 4368,23 EUR nesumokėtų delspinigių.

10Atsižvelgiant į tai, kad Bankas 2009 metais, bendradarbiaudamas su Ieškovais, Kredito sutarties pakeitimu Nr. 2 suteikė jiems atidėjimus 12 ir 24 mėnesiams (Kredito sutarties pakeitimo Nr. 2 1.3. punktas), ne kartą siūlė padengti susidariusį įsiskolinimą per protingą terminą, tai tik įrodo, kad Bankas kaip įmanoma siekė išsaugoti sutartinius santykius ir vienašalis sutarties nutraukimas buvo panaudotas kaip ultima ratio priemonė, kai objektyviai jau nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių santykių. Kredito sutarties pažeidimas nebuvo nežymus ar vienkartinis, o buvo tęstinis ir esminis - Bankas ilgą laiką iš esmės negavo (ir šiuo metu negauna) to, ko tikėjosi pagal Kredito sutartį, ir nebeturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad situacija pasikeis - kad Ieškovai pašalins Kredito sutarties pažeidimą ir pradės ją vykdyti tinkamai. Taigi tolimesnis sutarčių nevykdymo toleravimas būtų nepagrįstai didinęs tiek Banko, tiek Ieškovų nuostolius. Taip pat nurodo, kad Ieškovai nepateikė jokių įrodymu, kad būtų kreipęsi į Banką su prašymu restruktūrizuoti Kredito sutartį ar ėmęsi kokių nors priemonių, kad vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o tiesiog vienašališkai nusprendė vykdyti savo įsipareigojimus kaip jiems priimtina, paskui iš viso nevykdyti, o ne kaip yra įsipareigoję.

11Dėl sutarties atnaujinimo, kaip vartotojo apsaugos gynimo būdo. Bankas išdėstė nuomonę aptardamas sutarties nutraukimo faktą, tačiau nori atkreipti dėmesį į Kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad tai, jog sutarties šalis yra vartotojas, savaime dar nereiškia, jog jam gali negalioti sutarties nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m, vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2012). Kasacinis teismas pažymi, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų - pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2012). Atsakovas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą nuomonę, nemato galimybės atnaujinti kredito sutartį.

12Dėl bendradarbiavimo pareigos. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad Bankas pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Ieškovai ieškinyje nenurodė, kad būtent bendradarbiaudamas su jais, atsižvelgdamas į jų laikinus finansinius sunkumus, Bankas sutiko restruktūrizuoti įsiskolinimus pagal Kredito sutartį ir su Ieškovais pasirašė Kredito sutarties pakeitimą Nr. 2. Taigi po skolų restruktūrizavimo, Ieškovams finansinė našta palengvėjo - atidėtas didžiosios kredito dalies mokėjimas 12 mėnesių, o dalies- 24 mėnesiams, paliekant mokėti tik palūkanas. Suėjus atidėjimo terminui Ieškovai nesikreipė į Banką dėl sutarties pakartotinio restruktūrizavimo, nepateikė jokios informacijos apie savo finansine padėtį, tiesiog nusprendė nebevykdyti įsipareigojimų Bankui. Iš sąskaitos išrašų matyti, kad nuo 2010 m. gruodžio mėnesio nebuvo nei vieno mokėjimo.

13Ieškovai teigia, kad Bankas jų neinformavo apie sutarties nutraukimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovai ieškinyje nurodo korespondencijos adresą ( - ). Pranešimai ir buvo siunčiami Ieškovų nurodomu adresu. Įteikimo būtinumas nėra numatytas nei Kredito sutartyje, nei įstatyme, nei kasacinio tesimo praktikoje. Kredito sutarties 12 punkte nurodyta, kad „Laikoma, kad paskutiniu Bankui žinomu Kredito gavėjo adresu paštu išsiųstus dokumentus Kredito gavėjas gavo trečią darbo dieną, einančią po tos dienos, kai Bankas Kredito gavėjui siunčiamus dokumentus įteikė pašto paslaugas teikiančiai įmonei“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad reikalavimas apie sutarties nutraukimą pranešti iš anksto neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-241/2009). Civiliniame kodekse įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją vietą ar verslo vietą, išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (LR CK 6.166 str.). Ieškovai nepateikė jokių įrodymų galinčių pagrįsti, kad Banko pranešimų adresatai negavo ne dėl jų pačių kaltės, ignoruojant jiems siunčiamus laiškus.

14Dėl kredito sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Visos Kredito sutarties sąlygos su Ieškovais buvo aptartos individualiai ir jiems išsamiai išdėstytos iki Kredito sutarties pasirašymo. Apie tai Ieškovai patvirtino pasirašydami Kredito sutartį (Kredito sutarties Bendrosios dalies 19. punktas ir Specialiosios dalies 13. punktas). Tuo remiantis teigti, kad Ieškovai neturėjo galimybės susipažinti su Kredito sutarties sąlygomis ir jos jiems buvo nežinomos nėra jokio pagrindo. Taip pat Ieškovai teigia, kad neturėjo galimybės įtakoti delspinigių dydžio ar jų keisti, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad būtų siekę atlikti tai. Nei sudarydami Kredito sutartį, nei jos galiojimo laikotarpiu, Ieškovai nepateikė nei vieno prašymo Bankui pakeisti delspinigių dydį. Pažymėtina, kad ieškinyje dėstomos aplinkybės, kad „sąlygos nebuvo individualiai aptartos“ dėl to nežinomos ir čia pat sakoma, kad „mes negalėjome įtakoti delspinigių dydžio“, sukelia pagrįstų abejonių, tai ar Ieškovai nežinojo delspinigių dydžio, ar jie neturėjo galimybės jų pakeisti. Pagal Kredito sutarties, kurią sudarė Ieškovai pasirašytinai, nuostatas akivaizdu, kad visos Kredito sutarties sąlygos jiems buvo žinomos ir priimtinos, siekiant gauti kreditą, o realaus siekio pakeisti Kredito sutarties sąlygas jie neturėjo ir nesiekė, nes nėra jokių įrodymų, kad būtų priešingai. Visą Kredito sutarties vykdymo laikotarpį Ieškovams nekilo abejonių dėl per didelių netesybų, juo labiau, kad ieškinyje jie delspinigiais grindžia tai, kad Bankas gaudamas delspinigius nepatiria nuostolių ir neturi teisės nutraukti Kredito sutarties. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Ieškovai niekada nekėlė per didelių delspinigių klausimo ir tik jau esant sankcijų taikymui dėl sutarties pažeidimo pradėjo keti reikalavimą dėl netesybų.

15Dėl Kredito sutarties Specialios dalies 6.3. punkto panaikinimo. Ieškovai ieškiniu pateikė reikalavimą pripažinti Kredito sutarties ir jos pakeitimo Nr. l 6.3. (6.3.1.) punkte numatytas sąlygas dėl fiksuotų palūkanų nustatymo nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento. Visų pirma pažymėtina, kad reikalavimas yra pateiktas Kredito sutarties ir jos pakeitimo Nr. l sąlygos panaikinimo, kuri iš esmės yra pakeista Kredito sutarties pakeitimu Nr. 2 ir ginčo nagrinėjimo metu neturi jokios juridinės galios, nes yra pakeista ir nebegaliojanti nuo 2009-06-15.

16Marža nustatoma tik kintamų palūkanų rūšies atveju ir netaikytina fiksuotoms palūkanoms. Sudarant Kredito sutartį/jos pakeitimus, Ieškovai turėjo galimybę pasirinkti, kokios rūšies - kintamąsias ar fiksuotąsias - palūkanas mokės Bankui už naudojimąsi suteiktu kreditu. Kredito sutarties Bendrosios dalies l punkte fiksuotos palūkanos apibrėžiamos kaip „Specialiosios dalies 6.3 punkte nustatytos palūkanos, jei Specialiosios dalies 6.1 punkte nustatyta, kad palūkanos yra fiksuotos. Fiksuotos palūkanos pirmą kartą nustatomos Sutarties pasirašymo dieną ir iš naujo nustatomos Specialiosios dalies 6.3.3 punkte nurodytą (-omis) dieną (-omis). Fiksuotos palūkanos nekinta iki kitos fiksuotų palūkanų nustatymo dienos.“ Tuo tarpu tame pačiame punkte kintamos palūkanos apibrėžiamos kaip „Specialiosios dalies 6.2 punkte nustatytos palūkanos, jei Specialiosios dalies 6.1 punkte nustatyta, kad palūkanos yra kintamos. Kintamas palūkanas sudaro kintama palūkanų dalis ir marža <...>“. Marža apibrėžiama kaip „Specialiosios dalies 6.2.1 punkte nurodyta visam kredito laikotarpiui Banko nustatyta marža, išreikšta procentais“, o kintama palūkanų dalis apibrėžiama kaip „LIBOR arba VILIBOR, nurodyta Specialiosios dalies 6.2.2. punkte“.

17Atsakovas prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir iš Ieškovų solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas. (t. 1, b.l. 105-110).

18Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė atsiliepimą palaikė. Papildomai pateikė prašymą priteisti išlaidas už advokato pagalbą.

19Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba byloje pateikė 2014-07-21 nutarimą Nr.10-589 „Dėl išvados civilinėje byloje Nr. 2-310-613/2014 patvirtinimo ir teikimo“.

20Į teismo posėdį neatvyko ieškovai V. R. ir I. R., Lietuvos banko atstovas bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas. Apie posėdį šiems asmenims pranešta tinkamai, jų neatvykimo į posėdį priežastys nežinomos, atidėti posėdžio neprašė, todėl byla nagrinėtina minėtiems asmenims nedalyvaujant.

21Ieškinys atmestinas.

22Faktinės bylos aplinkybės.

23Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2008-01-18 tarp atsakovo AB SEB banko ir ieškovo V. R. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 0450818010167-57 (toliau - Sutartis), pagal kurią Atsakovas suteikė 91574,24 EUR kreditą būsto pirkimui. Sutartyje numatytas kredito grąžinimo terminas – 2048-01-17 ir sutarties įvykdymo užtikrinimo būdai: bankui įkeistas nekilnojamasis turtas: butas, adresu ( - ), bei netesybos. 2008-04-28 tarp Atsakovo ir ieškovo V. R. buvo sudarytas Susitarimas pakeisti Sutarties sąlygas Nr. l (toliau - Susitarimas Nr. 1), pagal kurį buvo suteikta papildoma kredito dalis 14527 EUR baldų pirkimui. 2009-06-15 buvo sudarytas dar vienas Susitarimas pakeisti Sutarties sąlygas Nr. 2 (toliau - Susitarimas Nr. 2), pagal kurį buvo pakeistos Sutarties sąlygos: 1) kredito gavėja taip pat tapo ieškovė I. R.; 2) papildomai suteikta kredito suma 973,38 EUR; 3) papildomai suteikta kredito suma 11033,04 EUR įsiskolinimo dengimui. Nuo 2011 m. pabaigos Ieškovai susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais, todėl kelis mėnesius mokėjo kredito įmokas ir palūkanas pavėluotai. Ieškovas V. R. žodžiu informavo banką, kad turi laikinų finansinių sunkumų grąžinti kredito dalį ir prašė Atsakovo atidėti kredito grąžinimą, tačiau Atsakovas nutraukė Sutartį. (t. 1, b.l. 9-11, 18-23).

24Dėl vienašališko sutarties nutraukimo

25Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Vienas iš kreditorių teisių gynimo būdų yra teisė reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas Civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Tačiau pažymėtina, jog pripažįstant favor contractus principo svarbumą sutartiniuose santykiuose, negalima šio principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo būdų egzistavimą ir panaudojimo galimybę. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, ieškovams netinkamai vykdant kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2012-01-17 nutraukė Sutartį (t. 1, b.l. 38, 106). Ieškovai teigia, kad atsakovas negalėjo vienašališkai nutraukdamas sutartį remtis sutarties pažeidimo faktu, kuris pasireiškė piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimu ir netinkamu prievolės įvykdymu (piniginė prievolė buvo vykdoma pavėluotai ir ne visa apimtimi), nes teise vienašališkai nutraukti Sutartį joje nurodytais pagrindais galima pasinaudoti esant normalioms, įprastinėms sutarčių įvykdymo sąlygoms. Pasikeitus sutarčių įvykdymo aplinkybėms, toks vienašališkas sutarties nutraukimas, ieškovų nuomone, pripažintinas neteisėtu, nes sutartis buvo nevykdoma ne dėl jų, kaip skolininkų, kaltės, o dėl iš esmės pasikeitusių sutartinių įsipareigojimų vykdymo aplinkybių. Kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas. Jeigu jis įsipareigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kreditorius turi teisę pagal sutarties, o kiek ja nereglamentuojama, – pagal įstatymo nuostatas įvertinti, ar šios faktinės aplinkybės yra pagrindas pagal sutartį, ar pagal įstatymą vienašališkai nutraukti sutartį. Ieškovai V. ir I. R. kredito sutarčių įsipareigojimus laiku mokėti kredito įmokas pradėjo netinkamai vykdyti jau nuo 2010 m. gruodžio mėnesio. Prieš tai 2009-06-15 susitarimu Nr. 2 dėl Sutarties pakeitimo AB SEB bankas ne tik papildomai suteikė ieškovui V. R. kreditą, - 937,38 EUR ir 11033,04 EUR, skirtą įsiskolinimo dengimui, vartojimo kredito refinansavimui ir MasterCard Standart/Laisvalaikio kredito dengimui, įtraukė kredito gavėja I. R., bet ir atidėjo kredito sumų grąžinimą 12 ir 24 mėnesiams (t. 1, b.l. 22).

26Bankas visomis įmanomomis priemonėmis ne kartą ragino Ieškovus vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Tiek raštuose, tiek įspėjimuose bankas informavo skolininkus, jog nepadengus įsiskolinimo, bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau ieškovai prievolių ir toliau nevykdė. 2011-07-13 Nr. 01.10.03-1563 raštu Ieškovai buvo raginami padengti įsiskolinimą iki 2011-08-16, fiksuotas 12973,53 EUR kredito dalies įsiskolinimas ir 3434,60 EUR palūkanų įsiskolinimas. 2011-12-15 Nr. 01.10.03-1929 raštu Ieškovams suteiktas terminas iki 2012-01-06 pradelstiems mokėjimams atlikti, fiksuotas 14007,28 EUR kredito dalies įsiskolinimas ir 5927,01 EUR palūkanų įsiskolinimas bei Ieškovai informuoti, kad neįvykdžius reikalavimo Kredito sutartis bus nutraukta. Bankas 2012-01-25 informavo, kad vienašališkai 2012-01-17 nutraukta Kredito sutartis, nes Ieškovai iš esmės pažeidė šią sutartį ir per papildomai nustatytą terminą pažeidimams pašalinti jų nepašalino. Kredito sutarties nutraukimo momentu, Ieškovo vėlavimai pagal Kredito sutartį siekė daugiau nei 390 kalendorinių dienų (matyti iš delspinigių detalizacijos) ir sudarė: 14214,03 EUR negrąžinto kredito, 6904,23 EUR nesumokėtų palūkanų, 4368,23 EUR nesumokėtų delspinigių. (t. 1, b.l. 36-38, 105-106).

27CK 6.217 str. 2 d. nustatyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis. Pažymėtina, jog bankui, kaip finansinei įstaigai kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas yra ypač svarbūs ir turinčios esminę reikšmę aplinkybės, tad ieškovams V. ir I. R. nesilaikant kredito sutarčių terminų, bankas iš esmės negavo to, ko pagal Sutartį galėjo tikėtis. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai kredito sutarčių įsipareigojimus laiku mokėti kredito įmokas pradėjo netinkamai vykdyti nuo 2010 m. gruodžio mėnesio mėnesio. Nors ieškovai teigia, jog kreipėsi į banką žodžiu dėl Sutarties pakeitimo ir sutartį vykdė iki 2012 metų pavasario, tačiau jokių duomenų, įrodančių minėtus teiginius, nepateikė. Ieškovai nepateikė duomenų apie jų šiandienines pajamas, nuo 2010 metų gruodžio nemokėjo jokių atsiskaitymų, net dalinių, nededa, teismo nuomone, pakankamai pastangų surasti pajamų šaltinį, kuris padėtų padengti įsiskolinimą, todėl darytina išvada, jog yra mažai vilčių, kad sutartis būtų įvykdyta ateityje, t.y. skolininkai realiai negali mokėti (grąžinti skolos) pagal grafiką. Taigi pažeidimas buvo tęstinis ir, kaip jau buvo minėta, esminis bankui kaip finansinėje sferoje veikiančiam asmeniui, nes finansų sektorius, kurio nemažą dalį sudaro bankų sektorius, priskirtinas prie vieno jautriausių sektorių, o situacija jame gali turėti didelę įtaką šalies ekonomikai, gyventojų ir ūkio subjektų pasitikėjimui šalies finansų sistema, jos tvarumui. Pažymėtina, jog bankas vienašališkai nutraukė sutartį 2012-01-17, prieš tai skolininkus 2011-07-13, 2011-12-15 įspėjęs išsiunčiant pranešimus apie netinkamą Sutarties vykdymą ir nurodęs galimas pasekmes. Tai rodo, kad bankas elgėsi geranoriškai skolininkų atžvilgiu, suteikė pakankamai laiko įvykdyti Sutarties sąlygas ar kreiptis dėl Sutarties pakeitimo. Be to, pažymėtina, jog ieškovai nei po paskutinio susitarimo dėl Sutarties pakeitimo (nuo 2009 m. birželio mėnesio), nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nė kiek nesumažino negrąžintos paskolos bankui dalies. Kartu pažymėtina, jog atsakovas Sutartį su ieškovais nutraukė esant sutarties nutraukimo pagrindams ir laikantis sutartyje nustatytos tvarkos. Byloje nustatyta, kad kredito Sutarties Bendrosios dalies 5.2 p. numatyta banko teisė nutraukti vienašališkai sutartį prieš 15 dienų įspėjus kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių Sutarties pažeidimų. Tokiais pažeidimais laikomi kredito Sutarties Bendrosios dalies 4.1–4.10 punktuose nustatytų kredito gavėjų įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, o būtent pagal 4.1 punktą ieškovas įsipareigojo vykdyti prievoles bankui pagal Sutartį ir grąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas pagal grafiką, tačiau ieškovai šią pareigą pažeidė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog kredito Sutarties pažeidimas pripažintinas esminiu, o Sutarties nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo – teisėtu (CK 6.217 str. 1 d.).

28Dėl 2008-01-18 kredito sutarties sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis.

29Ieškovas prašo pripažinti 2008-01-18 kredito sutarties Nr.0450818010167-57 Bendrosios dalies 4.5. punkte numatytą sąlygą nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo; pripažinti 2008-01-18 kredito sutarties Nr.0450818010167-57 Bendrosios dalies 4.6. punkte numatytą sąlygą nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo; pripažinti 2008-01-18 kredito sutarties Nr.0450818010167-57 Specialiosios dalies 6.3. punkte (6.3.1. punkte) numatytą sąlygą nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo; pripažinti 2008 m. balandžio 28 d. susitarimo pakeisti 2008-01-18 kredito sutarties Nr.0450818010167-57 sąlygas Nr.1 6.3. punkte (6.3.1. punkte) numatytą sąlygą nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo.

30Institucija teikianti išvadą byloje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija pateikė teismui išvadą, kurioje:

  1. Pripažino, kad Sutarties 4.5 ir 4.6 punktų nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą.
  2. Pripažino, kad Sutarties 5.2 punkto nuostata atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 6 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai nutraukti sutartį ar bet kada savo nuožiūra jos atsisakyti, o ši teisė vartotojui nesuteikiama.
  3. Pripažino, kad Sutarties specialiosios dalies 6.3.1. punkto ir Susitarimo Nr. l 6.3.1. punkto sąlygoms netaikytini nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijai įtvirtinti Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalyje.

31Pažymėtina, jog vartojimo sutarčių sąlygas nesąžiningomis gali pripažinti tik teismas (CK 6.188 str. 1 d.). Teismas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateiktas išvadas dėl tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų atitikimo sąžiningumo principui aiškina ir vertina atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį. Išanalizavus minėtos vartotojų teises ginančios tarnybos nutarimą, nustatyta, kad jos įvardinti su ieškinio dalyku susiję Kredito sutarties 4.5, 4.6, 5.2 punktai atitinka nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijams, nustatytiems CK 6.188 str. 2 dalies 5, 6 punktuose. Su šia išvada teismas iš esmės sutinka, tačiau, kaip jau minėta, vertina ją konkrečių nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog atsakovas sutartį su ieškovais vienašališkai nutraukė dėl to, kad ieškovai ilgą laiką visiškai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t.y. sutarties 4.1 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nenustatė, kad sutarties 4.1 punktas atitiktų 6.188 straipsnio 2 dalyje nurodytiems vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijams. Konstatuotina priešingai – šis sutarties punktas atitinka bendruosius ir specialiuosius kreditavimo sutarčių reikalavimus, numatytus CK 6.158 str. (kiekviena sutarties šalis privalo elgtis sąžiningai), 6.200 str. 1 d. (šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai) 6.877 str. (jeigu paskolos sutartis sudaryta nustatant joje sąlygą, kad paskolos gavėjas naudos paskolos sumą tam tikram tikslui (tikslinė paskola), tai paskolos gavėjas paskolą turi naudoti pagal jos paskirtį, priešingu atveju paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti paskolos sumą prieš terminą). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl sutarties 5.2 punkto sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nepagrįstas, todėl atmestinas.

32Atsižvelgiant į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos išvadą, kad Sutarties 4.5 ir 4.6 punktų nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą, tačiau įvertinant visas byloje nustatytas aplinkybes, t.y. kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų kad jie neturėjo galimybės įtakoti delspinigių dydžio ar jų keisti ir siekė tai padaryti. Nei sudarydami Kredito sutartį, nei jos galiojimo laikotarpiu, Ieškovai nepateikė nei vieno prašymo Bankui pakeisti delspinigių dydį. Pagal Kredito sutarties, kurią sudarė Ieškovai pasirašytinai, nuostatas akivaizdu, kad visos Kredito sutarties sąlygos Ieškovams buvo žinomos ir priimtinos, siekiant gauti kreditą, o realaus siekio pakeisti Kredito sutarties sąlygas jie neturėjo ir nesiekė, nes nėra jokių įrodymų, kad būtų priešingai. Visą Kredito sutarties vykdymo laikotarpį Ieškovams nekilo abejonių dėl per didelių netesybų, juo labiau, kad ieškinyje Ieškovai delspinigiais grindžia tai, kad Bankas gaudamas delspinigius nepatiria nuostolių ir neturi teisės nutraukti Kredito sutarties. Ieškovai neprašo mažinti netesybų dydį, nenurodo konkretaus netesybų dydžio, kuris jiems nebūtų „aiškiai per didelis“, prašo jas panaikinti nuo kredito sutarties sudarymo momento. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš įstatymo įtvirtintų sutarties keitimo atvejų, kuris taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir per teismą nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą, yra CK 6.228 str. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę. Normoje nurodoma, kad teismas gali remtis tuo, kad sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. CK 6.228 str. 1 d. išdėstyti pagrindai, kuriems esant svarstoma, ar reikia pakeisti sutartį, o 2 d. – reikalavimai, kuriuos turi atitikti pakeista sutartis, pašalinanti esminę šalių nelygybę. Šie pagrindai gali būti taikomi ir mažinant sutartines netesybas, jeigu jomis įtvirtinta esminė šalių nelygybė, o dėl to netesybos yra „aiškiai per didelės“ ar „neprotingai didelės“. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, Sutartyje nustatytos netesybos nėra „aiškiai per didelės“ ar „neprotingai didelės“. Tokia išvada darytina dėl tokių priežasčių. Nustatyta, jog Sutartis nutraukta 2012-01-17 ir tik pateikdami teismui patikslintą ieškinį, t.y. 2014-03-21, praėjus dvejiems metams po Sutarties nutraukimo ieškovai kreipėsi dėl Sutarties 4.5 ir 4.6 punktų nuostatų, kurios reguliuoja netesybas už sutarties nevykdymą, t.y. visą Sutarties vykdymo laiką ieškovams nekilo abejonių dėl per didelių netesybų. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai nuo 2010 m. gruodžio mėnesio nebendradarbiavo su atsakovu, neteikė jokių pasiūlymų dėl įsiskolinimo padengimo (nesiūlė įsiskolinimo padengimo grafiko, tvarkos ir pan.). Be to, svarbi ir ta aplinkybė, kad ieškovai Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (sumokėti paskolintą pinigų sumą) yra įvykdę tik labai maža apimtimi, apie keturis metus nemoka įmokų, t.y. visiškai nemažina įsiskolinimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai nedėjo maksimalių pastangų įvykdyti šalių pasirašyta Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, nepaisant Sutarties 4.5 ir 4.6 punktų nuostatų atitikimo Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų bei įvertinęs tai, jog nenustatyta jokių pagrindų, leidžiančių 4.5 ir 4.6 Sutarties sąlygas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis, daro išvadą, kad Sutartyje nustatytas netesybų dydis neprieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių principams, todėl reikalavimas dėl sutarties 4.5, 4.6 punktų sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nepagrįstas ir atmestinas.

33Pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos išvadą, Sutarties specialiosios dalies 6.3.1. punkto ir Susitarimo Nr. l 6.3.1. punkto sąlygoms netaikytini nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijai įtvirtinti Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalyje, nes fiksuotos palūkanos laikytinos suteikto kredito kainos dalimi. Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „<...> Sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos, taip pat su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sąlygos neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu (t. y. netaikomos šio straipsnio l ir 2 dalių normos), jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai“. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Ieškovų reikalavimas yra pateiktas Kredito sutarties ir jos pakeitimo Nr. l sąlygos panaikinimo, kuri iš esmės yra pakeista Kredito sutarties pakeitimu Nr. 2 ir ginčo nagrinėjimo metu neturi jokios juridinės galios, nes yra pakeista ir nebegaliojanti nuo 2009-06-15. Todėl, Teismas vertindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovų reikalavimą pripažinti 2008-01-18 kredito sutarties Nr.0450818010167-57 Specialiosios dalies 6.3. punkte (6.3.1. punkte) numatytą sąlygą nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo ir reikalavimą pripažinti 2008 m. balandžio 28 d. susitarimo pakeisti 2008-01-18 kredito sutarties Nr.0450818010167-57 sąlygas Nr.1 6.3. punkte (6.3.1. punkte) numatytą sąlygą nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo, daro išvadą, kad yra nepagrįsti ir atmestini.

34Dėl sutarties vykdymo pasikeitus aplinkybėms

35Pažymėtina, jog sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo. Šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. CK 6.204 str. 3 d. nustatyta, kad jei šalys per protingą terminą nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iš jų, t. y. ir ta šalis, kuri kreipėsi su prašymu, ir šalis, į kurią buvo kreiptasi, turi teisę prašyti teismo spręsti dėl sutarties tolimesnio likimo, t. y. ją pakeisti ar nutraukti nustatant sutarties nutraukimo sąlygas. Procesiniu požiūriu šioje teisės normoje nustatytas privalomas ikiteisminis šalių ginčo nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011). Ieškovai teigia, jog atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Minėtas ieškovų teiginys prieštarauja byloje esantiems duomenims. Nustatyta, jog bankas tenkino ieškovų prašymus dėl kredito restruktūrizavimo (Kredito Sutarties pakeitimai Nr. 2,), t.y. kooperavosi ir bendradarbiavo su ieškovais bei stengėsi sudaryti jiems kuo palankesnes sąlygas vykdyti prisiimtus įsipareigojimų, kurių jie tinkamai nevykdė jau nuo 2010 m. gruodžio. Pažymėtina, jog šalis, kuri remiasi sutarties vykdymo suvaržymu, turi būti aktyvi ir privalo teikti kitai šaliai prašymą keisti sutartį per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tuoj pat po to, kai šios aplinkybės atsirado. Tuo atveju, kai kita šalis nepareiškia noro derėtis, nukentėjusi sutarties šalis teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo turi naudotis operatyviai, priešingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika teks pačiai šaliai. Nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į atsakovą dėl Sutarties keitimo po 2009-06-15 tarp šalių sudaryto Susitarimo Nr. 2 dėl Sutarties pakeitimo, t.y. ieškovai net keletą metų (nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki ieškinio pateikimo teismui, t.y. 2013 m. liepos mėn.) nesirūpino Sutarties tolimesniu likimu. Kol sutartis nepakeista, ji turi būti vykdoma joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o jeigu nevykdoma ar netinkamai vykdoma, – kreditorius gali taikyti atitinkamus pažeistų teisių gynimo būdus, taip pat vienašalį sutarties nutraukimą, jeigu toks nutraukimas atitinka sutarties ir įstatymų sąlygas. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, kreditorius taikė Sutartyje numatytą teisių pažeidimo gynimo būdą – vienašališką sutarties nutraukimą sutartyje nurodytu pagrindu.

36Ieškovai nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad viena iš aplinkybių, lėmusių Sutarties vykdymo suvaržymą, buvo ekonominė krizė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutarties šalies finansinės būklės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 str. nuostatas; lygiai taip pat konstatavimas, jog ir kita sutarties šalis patyrė neigiamų ekonominės krizės padarinių, nėra pagrindas šio straipsnio netaikyti. Kiekvienu atveju būtina nagrinėti, ar dėl šios priežasties iš esmės pasikeitė konkrečių sutartinių prievolių pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012). Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimas identifikuojamas pagal iš esmės padidėjusią įvykdymo kainą arba iš esmės sumažėjusią įvykdymo vertę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko; šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Nagrinėjamoje byloje ieškovai nepateikė jokių duomenų, įrodančių kaip krizė iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Be to, pažymėtina, kad sutartis dėl pasikeitusių aplinkybių gali būti pakeičiama nustatant tokias sąlygas, kurios atkurtų pažeistą sutarties šalių prievolių pusiausvyrą. Pareiga įrodyti, kad sutartinių pareigų pusiausvyra gali būti atkurta ir kontrahentas bus pajėgus toliau vykdyti sutartį, kyla tai šaliai, kuri kreipiasi į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo CK 6.204 str. pagrindu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai prašo pripažinus Sutarties ir jos pakeitimus Nr.1 ir Nr. 2 nutraukimą neteisėtu, Sutartį atnaujinti. Tačiau V. ir I. R. finansinė būklė bei jų pradelstų skolų mastas neteikia pagrindo išvadai, jog, ieškovų prašomu būdu atnaujinus Sutartį ir pakeitus Sutarties sąlygas, būtų atkurta šalių prievolių pusiausvyra ir ieškovai savo prievolę pagal pakeistas Sutarties sąlygas įvykdytų tinkamai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovų prašomu būdu Sutarties atnaujinimas ir Sutarties sąlygų pakeitimas neatkurtų šalių sutartinių prievolių pusiausvyros, todėl atmestinas minėtas ieškinio reikalavimas.

37Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai neįrodyti, todėl atmestini. Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą - ieškinio patenkinimą - asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 str. 1 d.).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, kad atsakovė turėjo 800,00 Lt išlaidų, sumokėtų už advokato padėjėjo pagalbą (t. 2, b.l. 42-44), todėl minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos solidariai iš ieškovų.

40Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

41Ieškinį atmetus, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo iš įkeisto turto vykdymo sustabdymas (LR CPK 150 str. 2 d.).

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

Nutarė

43ieškinį atmesti.

44Priteisti solidariai iš ieškovų V. R. ir I. R. 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės AB SEB bankas naudai.

45Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo iš įkeisto turto vykdymo sustabdymą.

46Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė,... 2. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: pripažinti 2008-01-18... 3. Nurodė, kad tarp šalių 2008-01-18 sudaryta kredito sutartis, pagal kurią... 4. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Ieškovai pripažįsta, kad formaliai... 5. Dėl sutarties atnaujinimo, kaip vartotojo apsaugos gynimo būdo. 2008-01-18... 6. Dėl bendradarbiavimo pareigos pažeidimo. Ieškovai maksimaliai stengėsi... 7. Dėl kredito sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir... 8. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nesutinka su ieškiniu ir prašo jį... 9. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Pažymi, kad Ieškovai netinkamai... 10. Atsižvelgiant į tai, kad Bankas 2009 metais, bendradarbiaudamas su... 11. Dėl sutarties atnaujinimo, kaip vartotojo apsaugos gynimo būdo. Bankas... 12. Dėl bendradarbiavimo pareigos. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad Bankas... 13. Ieškovai teigia, kad Bankas jų neinformavo apie sutarties nutraukimą.... 14. Dėl kredito sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir... 15. Dėl Kredito sutarties Specialios dalies 6.3. punkto panaikinimo. Ieškovai... 16. Marža nustatoma tik kintamų palūkanų rūšies atveju ir netaikytina... 17. Atsakovas prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir iš Ieškovų... 18. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė atsiliepimą palaikė. Papildomai... 19. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba byloje pateikė 2014-07-21... 20. Į teismo posėdį neatvyko ieškovai V. R. ir I. R., Lietuvos banko atstovas... 21. Ieškinys atmestinas.... 22. Faktinės bylos aplinkybės.... 23. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2008-01-18 tarp atsakovo AB SEB... 24. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo... 25. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią;... 26. Bankas visomis įmanomomis priemonėmis ne kartą ragino Ieškovus vykdyti... 27. CK 6.217 str. 2 d. nustatyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar... 28. Dėl 2008-01-18 kredito sutarties sąlygų pripažinimo niekinėmis ir... 29. Ieškovas prašo pripažinti 2008-01-18 kredito sutarties Nr.0450818010167-57... 30. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos... 31. Pažymėtina, jog vartojimo sutarčių sąlygas nesąžiningomis gali... 32. Atsižvelgiant į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos... 33. Pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos išvadą,... 34. Dėl sutarties vykdymo pasikeitus aplinkybėms... 35. Pažymėtina, jog sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties... 36. Ieškovai nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad viena iš aplinkybių,... 37. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinio... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 39. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 40. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.... 41. Ieškinį atmetus, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Klaipėdos miesto... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268... 43. ieškinį atmesti.... 44. Priteisti solidariai iš ieškovų V. R. ir I. R. 800,00 Lt (aštuonis šimtus... 45. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 46. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...