Byla 2K-532/2011
Dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. M. ir jos gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutarties.

2Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu R. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams.

3Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi nuteistosios R. M. ir jos gynėjo advokato D. Svirinavičiaus apeliaciniai skundai atmesti.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,

Nustatė

5R. M. nuteista už tai, kad 2009 m. spalio mėn. 19 d., apie 15.00 val., Kauno autobusų stoties siuntų skyriuje iš nenustatyto asmens siųsto ir gauto siuntinio, turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 0,3 g klonazepamo, 2,205 g heroino ir 0,387 g kokaino, kurias iki 2009 m. spalio 24 d. laikė bute, esančiame ,,duomenys neskelbtini“; po to, paslėpusi savo kūne, gabeno iš Garliavos į Kybartų pataisos namuose, esančiuose Vilkaviškio r. sav., Kybartuose, J. Biliūno g. 14, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam sutuoktiniui V. M., kai 2009 m. spalio 24 d., apie 10.35 val., buvo sulaikyta Kybartų pataisos namų pareigūnų, kurie surado ir paėmė šias narkotines ir psichotropines medžiagas.

6Kasaciniais skundais nuteistoji ir jos gynėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti. Be to, nuteistosios gynėjas kasaciniame skunde pateikė prašymą teismų sprendimus pakeisti: pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti nuteistajai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

7Abiejų kasatorių skunduose nurodyti tie patys argumentai, todėl jų turinys išdėstomas bendrai.

8Kasatoriai nurodo, kad teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos R. M. teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

9Kasatoriai teigia, kad R. M. nepadarė nusikalstamos veikos, už kurią nuteista. Teisme ji nurodė, kad nežinojo, jog gabena narkotines medžiagas, ir buvo įsitikinusi, kad tai raminamieji vaistai, nes taip jai sakė V. M. (buvęs sutuoktinis, su kuriuo nutraukė ryšius ir santuoką, kai buvo pradėtas šios bylos tyrimas). R. M., žinodama, kad perduoti nuteistiesiems raminamuosius vaistus draudžiama, paketą su jais paslėpė, tačiau, pareigūnams paklausus, ar ji neturi draudžiamų daiktų, pati išsiėmė paketą ir šiems jį atidavė. Be to, nuteistoji teismui paaiškino, kad V. M. jai sakęs, jog raminamieji jam reikalingi, nes serga depresija, o pataisos namuose duodami vaistai nepadeda; paketą su šiais vaistais atsiėmusi kaip siuntinį, apie kurį jai pranešusi telefonu paskambinusi moteris. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas rėmėsi R. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tuomet ji buvo išsigandusi, apimta šoko. Be to, dalį jos parodymų tyrėjas užrašė neteisingai, netiksliai. Ji pareigūnams sakė, kad tai yra raminamosios tabletės ir kad jų įnešti prašė sutuoktinis; tai, jog gabeno narkotines medžiagas, suprato tik iš pareigūnų pokalbio. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizės aktu Nr. 75U-II-63 nustatyta, jog R. M. nuo 2008 metų diagnozuotas adaptacijos sutrikimas (panikos sutrikimas). Dėl to jos parodymai, duoti nedalyvaujant gynėjui, kelia abejonių savo tikslumu, taip pat ir jų užrašymo protokole turinio tikslumu.

10Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi liudytojų (pareigūnių) E. Z. ir Ž. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir taip pažeidė baudžiamojo proceso įstatymus. Tuomet šios liudytojos tvirtino, kad R. M. sukėlė įtarimų ir, pakartotinai pareikalavus atiduoti draudžiamus daiktus, išėmusi iš kūno ertmės paketą, pareigūnėms pasakė, jog jame yra narkotikai. Tačiau teisme minėtos liudytojos parodė, kad R. M. pati išsitraukė ir atidavė paketą, o ką kalbėjo įvykio metu, jos neprisimenančios. Kasatorių manymu, perskaityti teisme E. Z. ir Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir jais remtis priimant nuosprendį nebuvo pagrindo (BPK 276 straipsnio 4 dalis), juolab kad šios liudytojos nebuvo apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jų apklausoje, atliktoje ikiteisminio tyrimo metu, R. M. ir jos gynėjas nedalyvavo. Tokie įrodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, taip pat BPK 242 straipsnyje įtvirtinto tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principo ir BPK 301 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, reglamentuojančių nuosprendžio pagrindimą. Teismas nepaisė ir teismų praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-206/2008, 2K-63/2008, 2K-15/2009). Taip buvo pažeistos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto nuostatos, kad kiekvienas kaltinamas asmuo turi teisę (galimybę) apklausti kaltinimo liudytojus. Nesilaikyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies nuostatų, pagal kurias nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą viešai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Be to, kasatorių manymu, negalima pasitikėti išimtinai pataisos namų darbuotojų parodymais, kurie prieš asmenis, bandančius įnešti nuteistiesiems draudžiamus daiktus, yra neigiamai nusistatę. Pagrįstų abejonių dėl šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumo kyla ir dėl to, kad jų turinys apklausų protokoluose gana vienodas, kai kur pažodinis, jos apklaustos pas tą pačią tyrėją beveik tuo pačiu metu (Ž. G. – 2009 m. spalio 24 d., 11.25–11.45 val., E. Z. – 2008 m. spalio 24 d., 11.48–12.15 val.).

11Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas ir sprendžiamas klausimas dėl R. M. atsakomybės pagal ATPK 191 straipsnio 1 dalį, nes byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, nepaneigti nuteistosios parodymai, duoti teisme, o liudytojų Ž. G. ir E. Z. parodymai ikiteisminio tyrimo metu galėtų būti tik pagrindas įtarimams pareikšti. Be to, kasatoriai pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog nuteistoji anksčiau kaip nors būtų susijusi su narkotinėmis medžiagomis ar turinti apie jas supratimą, todėl jos paaiškinimai, kad ji nesuprato, jog pakete buvo narkotikai, yra logiški ir įtikinami, o tai reiškia, kad R. M. veikoje nėra nusikaltimo sudėties (tiesioginės tyčios). Kasatoriai nurodo, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai taikė BK 2 straipsnio nuostatas.

12Kasaciniuose skunduose pažymima, kad visi išvardyti pažeidimai buvo nurodyti ir apeliaciniuose skunduose, tačiau apeliacinės instancijos teismas minėtų argumentų neišnagrinėjo, dėl jų pasisakė paviršutiniškai, todėl padarė esminius BPK 320, 332 straipsnių pažeidimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistosios gynėjo prašymą atlikti įrodymų tyrimą, t. y. apklausti ekspertą psichiatrą, liudytojus V. M., E. Z. ir Z. G. tam, kad būtų išsiaiškintos svarbios aplinkybės: kas ir kokiam tikslui perdavė narkotines medžiagas, ką apie tai paaiškino nuteistajai, ir pan. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar R. M. dėl savo psichikos būklės kritiniu momentu (iškart po sulaikymo) galėjo adekvačiai elgtis aiškindama įvykio aplinkybes, ar esant tokiai sveikatos būklei (nuo 2008 m. diagnozuotas adaptacijos – panikos – sutrikimas) negalėjo pasiduoti kitų asmenų (pvz., pareigūnų) įtaigai ir pan.

13Be to, nuteistosios gynėjas dėl prašymo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajai R. M. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę kasaciniame skunde nurodo, kad paskirta bausmė neteisinga, aiškiai per griežta. Tokią išvadą, kasatoriaus manymu, leidžia daryti bylos duomenys apie R. M. bei jos padarytą nusikalstamą veiką. Anksčiau R. M. nebuvo teista, nėra jokių kitų ją kompromituojančių duomenų, ji gyveno su motina, dirbo, apibūdinama tik teigiamai, yra silpnos sveikatos, dažnai gydosi. Atsižvelgtina ir į tai, kad į nusikalstamą veiką R. M. buvo įtraukta kito asmens – sutuoktinio, pasinaudojusio jos sveikatos būkle. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad nuteistoji iki jai inkriminuoto įvykio būtų kaip nors susijusi su narkotinių priemonių ir medžiagų disponavimu. Be to, šių medžiagų kiekis nagrinėjamu atveju yra didelis tik vertinant jį teisiškai, bet ne fiziškai (svorio prasme). Įvertinus visas šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo principu, yra pagrindas skirti R. M. švelnesnę bausmę.

14Atsiliepimu į kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė siūlo skundus atmesti.

15Atsiliepime nurodoma, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Ši veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina, ar turi tikslą platinti didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori tai daryti. Byloje nustatyta, kad R. M. neteisėtai disponavo (įgijo, laikė ir gabeno), turėdama tikslą perduoti (taip realizuojant), dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Nuteistoji pripažino, kad paketą su narkotinėmis medžiagomis gavo iš jai nepažįstamo asmens per siuntų tarnybą ir Kybartų pataisos namuose atliekančio bausmę sutuoktinio nurodymu turėjo nugabenti bei perduoti jam šias medžiagas. Teismas, remdamasis nuteistosios parodymais, pagrįstai nustatė, kad ji suvokė, jog pakete yra draudžiami daiktai, tikėtina, narkotinės medžiagos, nes paketą ji apžiūrėjo, perpakavo, todėl turėjo matyti, kad jame buvo ne tik raminamosios tabletės, bet ir milteliai, t. y. R. M. bendrais bruožais neabejotinai suvokė, kad pakete yra narkotinės medžiagos, matė jų kiekį. Tai netiesiogiai patvirtina ir jos pačios veiksmai (paketas buvo gabenamas paslėptas kūne), jos elgesys atliekant asmens apžiūrą (tai parodė liudytojos). Teismai nustatė, kad nuteistoji paketą su narkotinėmis medžiagomis atidavė pareigūnei pareikalavus, savo kaltės tuoj po to neneigė, tik vėliau parodymus pakeitė. R. M. parodymai, kuriais ji neigė kaltę, pagrįstai vertinti kritiškai, kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kasacinių skundų argumentai, kad R. M. pirminiais parodymais teismai negalėjo remtis – nepagrįsti, skunduose nurodomos aplinkybės tėra samprotavimai, bylos duomenų interpretavimas. Teismų išvados, vertinant R. M. parodymus, grindžiamos ir kitais bylos duomenimis, nesutikti su jomis nėra pagrindo. Teismai nepažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių.

16Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą tiek R. M. kaltės įrodytumo aspektu, tiek dėl jos veikos kvalifikavimo teisingumo, ir pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinių skundų esmės. Tai, kad kasatoriai nesutinka su šio teismo sprendimu, nėra pagrindas teigti, kad esminiai apeliacinių skundų argumentai neišnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė.

17Prokurorė nurodo, kad nuteistosios gynėjo prašymą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį pagrindžiančios aplinkybės nėra išimtinės, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymas. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes (kurios nurodytos ir kasaciniame skunde) ir savo sprendimą išsamiai motyvavo. Kasacinės instancijos teismas švelninti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu ši yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, visumą, nėra pagrindo daryti išvados, kad už padarytą veiką nuteistajai paskirta bausmė yra per griežta ir aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos skiriant bausmę nepadaryta.

18Kasaciniai skundai atmestini.

19Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepagrįsti.

20Dėl Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų ir R. M. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

21Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad R. M. nuteisimas ginčijamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir R. M. bei jos gynėjo apeliaciniuose skunduose. Kasatoriai teigia, kad teismai nepagrįstai nepatikėjo nuteistosios versija ir rėmėsi liudytojų E. Z. bei Ž. G. parodymais, kad įrodymų vertinimas ir teismų sprendimų pagrindimas neatitinka BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 242 straipsnio, 276 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų. Be to, pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas paviršutiniškai išnagrinėjo apeliacinius skundus ir pažeidė BPK 320, 332 straipsnių reikalavimus.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, vertino bylos įrodymus, kurie buvo tiesiogiai ištirti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme (BPK 242 straipsnis). Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Ši nuostata reiškia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka įrodymų tyrimas nėra privalomas, jei pagal bylos medžiagą visos turinčios reikšmę teisingam sprendimui priimti aplinkybės buvo išsamiai ištirtos, o tai, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, ir buvo padaryta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas aiškinosi visas įrodinėtinas aplinkybes dėl R. M. kaltės disponuojant dideliu kiekiu narkotinių medžiagų siekiant jas perduoti kitam asmeniui, tyrė įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų paneigti ar patvirtinti. Tikrinant pačios R. M. bei liudytojų E. Z. ir Ž. G. parodymų patikimumą, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat apklausta ikiteisminį tyrimą atlikusi pareigūnė (tyrėja) S. J.. Toks įrodymų tyrimo būdas yra numatytas BPK 276 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad įtariamo asmens dalyvavimas apklausiant liudytoją ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 183 straipsnis) baudžiamajame procese nėra numatytas, todėl šiuo aspektu kasatorės teisės (dalyvauti tokiame ikiteisminio tyrimo veiksme) taip pat nebuvo pažeistos (BPK 21, 22 straipsniai). Be to, pirmosios instancijos teismo nutartimi (tenkinant R. M. gynėjos prašymą) buvo paskirta teismo psichiatrinė psichologinė ekspertizė, kurią atlikus gauto ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo ir pirmosios apklausos metu R. M. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jos psichinės sveikatos būsena netrukdo dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar teismo procese, taip pat nenustatyta tokių būsenos sutrikimų, kurie galėtų turėti esminę įtaką jos sąmonei ir veiklai. Remiantis teisėtais būdais gautais ir teismo patikrintais bylos duomenimis (BPK 20 straipsnio 4 dalis), R. M. versija, esą ji nežinojusi, kad gabena narkotines medžiagas, didelį jų kiekį, buvo paneigta. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. M. bei ją apžiūrėjusių pataisos namų darbuotojų liudytojų E. Z., Ž. G. parodymai buvo ne tik patikrinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu būdu, bet ir palyginti tarpusavyje, sugretinti su kitais bylos įrodymais (įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, atvykusių asmenų drabužių apžiūros ir daiktų patikrinimo protokolu). Taip nustatytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, kurios atitinka ir teisiamajame posėdyje perskaitytus pirminius R. M. parodymus, bet tai nereiškia, kad šie jos parodymai lėmė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Abiejų instancijų teismų sprendimuose konstatuotos aplinkybės dėl nuteistosios kaltės atitinka įrodymų turinį, teismų išvados dėl R. M. kaltę patvirtinančių faktų tikrumo yra grindžiamos įrodymų visumos vertinimu, kuris atliktas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytų taisyklių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos duomenų gavimo teisėtumą bei pakankamumą, iš naujo juos įvertinęs ir padaręs išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį (BPK 301 straipsnis), nepažeidė įrodinėjimą baudžiamajame procese reglamentuojančių BPK normų. Šis teismas taip pat nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose. Tai, kad skundų argumentai buvo atmesti, dar nereiškia, kad jie neišnagrinėti arba kad teismas buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai ir motyvuotai paneigtos apeliantų ginčijamos aplinkybės, padarytos išvados, kodėl ir kokie įrodymai patikimai patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. tai, kad R. M. suprato įgijusi, laikiusi savo bute ir po to gabenusi didelį kiekį narkotinių medžiagų, paslėpusi savo kūne, ketindama šias narkotines medžiagas perduoti pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam V. M.. Taigi apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatas.

23Byloje nustatytos ir teismų sprendimuose atskleistos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius sudarančios aplinkybės atitinka baudžiamajame įstatyme, t. y. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį (BK 2 straipsnis), todėl kasatorių argumentai dėl galimybės nutraukti R. M. baudžiamąją bylą ir spręsti klausimą dėl jos atsakomybės pagal ATPK 191 straipsnio 1 dalį (numatančio administracinę atsakomybę už neteisėtą medžiagų, dirbinių ir daiktų perdavimą asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, tardymo izoliatoriuose, sulaikytųjų sulaikymo vietose, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose) neturi jokio pagrindo.

24Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

25Nuteistosios R. M. gynėjo prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajai švelnesnę, negu įstatymo – BK 260 straipsnio 2 dalies – sankcijoje numatyta bausmę, nepagrįstas. Pabrėžtina, kad BPK 376 straipsnio, kuris nustato teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas, 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu, o 3 dalyje – kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Tai reiškia, kad teisėjų kolegija kasacinį skundą dėl bausmės paskyrimo tikrina tik teisės taikymo aspektu.

26Vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos iš esmės yra BK bendrosios dalies nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, išimtis ir yra neatsiejamos nuo BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslų įgyvendinimo; vienas iš jų – teisingumo principo įgyvendinimas.

27Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. paskirtą bausmę (laisvės atėmimą aštuoneriems metams šešiems mėnesiams), kuri yra artima įstatymo už nuteistosios padarytą nusikaltimą numatytai minimaliai bausmei, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nepažeidė BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės paskyrimą, tarp jų – ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teismo išvados motyvuotos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių vertinti kitaip kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

28Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasaciniai skundai atmestini, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinių skundų ribų, pripažintini teisėtais.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

30Atmesti nuteistosios R. M. ir jos gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinius skundus.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu R.... 3. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,... 5. R. M. nuteista už tai, kad 2009 m. spalio mėn. 19 d., apie 15.00 val., Kauno... 6. Kasaciniais skundais nuteistoji ir jos gynėjas prašo panaikinti apeliacinės... 7. Abiejų kasatorių skunduose nurodyti tie patys argumentai, todėl jų turinys... 8. Kasatoriai nurodo, kad teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos... 9. Kasatoriai teigia, kad R. M. nepadarė nusikalstamos veikos, už kurią... 10. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi liudytojų (pareigūnių) E. Z.... 11. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad baudžiamasis procesas turėjo būti... 12. Kasaciniuose skunduose pažymima, kad visi išvardyti pažeidimai buvo nurodyti... 13. Be to, nuteistosios gynėjas dėl prašymo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies... 14. Atsiliepimu į kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės... 15. Atsiliepime nurodoma, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo... 16. Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios... 17. Prokurorė nurodo, kad nuteistosios gynėjo prašymą taikyti BK 54 straipsnio... 18. Kasaciniai skundai atmestini.... 19. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo... 20. Dėl Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų ir R. M. nuteisimo... 21. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad R. M. nuteisimas ginčijamas iš... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas... 23. Byloje nustatytos ir teismų sprendimuose atskleistos nusikalstamos veikos... 24. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 25. Nuteistosios R. M. gynėjo prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies... 26. Vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54... 27. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo... 28. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 30. Atmesti nuteistosios R. M. ir jos gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus...