Byla 1A-218-398/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo), teisėjų Rūtos Mickevičienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui, nuteistajam R. B., gynėjui advokatui Drąsučiui Zagreckui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo

32014 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams dviems mėnesiams, per šį laikotarpį uždraudžiant lankytis restoranuose ir kavinėse, kur galima įsigyti alkoholinių gėrimų, bei turėti su savimi ginklus ir peilius, ir įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5R. B. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo du asmenis, t. y. 2011 m. gruodžio 24 d., apie 06 val. 15 min., Kęstučio aikštėje, ties Laisvės paminklu, Ukmergėje, asmeninio konflikto metu, turėdamas tikslą sužaloti du žmones, tyčia du kartus peiliu dūrė G. J. į dešinės pusės juosmens ir krūtinės sritį, padarydamas durtinę–pjautinę, nekiauryminę žaizdą juosmens dešinėje ir durtinę–pjautinę žaizdą dešinės pašonės srityje su pasieninės krūtinplėvės sužalojimu, kas komplikavosi kraujo susitelkimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir tuoj pat, toje pačioje vietoje, tyčia vieną kartą peiliu dūrė R. B. į pilvo sritį, padarydamas durtinę–pjautinę žaizdą pilve su kepenų ir didžiosios taukinės sužalojimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu R. B. tyčia sunkiai sutrikdė sveikatą dviems asmenims – G. J. ir R. B..

6Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiųjų veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas), taip pat panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą ir R. B. už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, paskirti trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją paskirti atlikti pataisos namuose.

7Prokuroras nurodo, kad apygardos teismas, pripažindamas nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiųjų veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nusikaltimo padarymas dėl labai didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto), kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu nustatoma, kad nusikaltimas padarytas tuoj po šių veiksmų atlikimo. Neteisėtais veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Priešingu įstatymams smurtu laikytini bet kokie tokio pobūdžio veiksmai, padaryti nesant būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo ar asmens, padariusio nusikaltimą, sulaikymo aplinkybių. Dideliu susijaudinimu dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų teismo pripažįstamas toks kaltininko emocinės būsenos pakitimas, kai dėl to pakinta intelektinė bei valinė kaltininko būsena ir dėl to susilpnėja jo veiksmų kontrolė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-510/2009). Apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog R. B. veikos padarymo metu buvo labai susijaudinęs, t.y. buvo fiziologinio afekto būsenos. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nuteistasis nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad buvo aptemusi jo sąmonė, susilpnėjusi savitvarda. R. B. teisme parodė, kad peilį panaudojo ne dėl to, kad labai susijaudino ir negalėjo kontroliuoti savo veiksmų, bet tai padarė spontaniškai, kaip ir gindamasis. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. ( - ) matyti, kad R. B. yra padidintas įžeidumas, jautrumas aplinkos poveikiams bei dirgikliams. Užgautos savigarbos ir savimeilės situacijoje galimas savikontrolės kritimas, emocijų protrūkiai, impulsyvumas, dirglus reagavimas, tačiau tai yra jo asmeninės savybės. Bylos duomenimis, R. B. buvo raginamas išlipti iš automobilio, tai vyko pakankamai ilgą laiko tarpą, automobiliai stovėjo, buvo jau atvykę keli taksistai, atidarytos automobilio durelės, keleivė J. B. pasišalino iš automobilio, taigi, nebuvo jokio R. B. veiksmų spontaniškumo. Pastarasis tikrai nebuvo labai susijaudinęs, kas galėjo turėti įtakos jo savikontrolei, teisminio proceso metu tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, iš paties nuteistojo parodymų matyti, kad jis peiliu sužalojo nukentėjusiuosius ne spontaniškai, ne dėl didelio susijaudinimo.

8Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad šiuo atveju nukentėjusiųjų veiksmai buvo neteisėti, nes jie nesilaikė UAB „( - )“ direktoriaus 2011-04-08 įsakymu Nr. 6-DS patvirtintų darbo tvarkos taisyklių 117 ir 135 punkto nuostatų. Pagal teismų praktiką neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2011). Taigi, vien ta aplinkybė, kad, teismo nuomone, nukentėjusysis G. J. nesilaikė UAB „( - )“ darbo tvarkos taisyklių dar neleidžia teigti, kad jo veiksmai buvo neteisėti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad R. B. taksi automobilyje elgėsi agresyviai, konfliktavo su J. B. , todėl nukentėjusysis G. J. paprašė keleivių išlipti, o jiems atsisakius pasikvietė į pagalbą kolegas. R. B. pats įvykio metu elgėsi provokuojančiai, nesutiko išlipti iš taksi automobilio, nukentėjusiajam G. J. prašant ir jiems pabandžius jį ištraukti iš automobilio, išsitraukė peilį ir dūrė juo dviem nukentėjusiesiems, kas leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiųjų veiksmai nebuvo neteisėti, o susidariusioje situacijoje buvo pagrįsti, nes R. B. elgėsi agresyviai, konfliktavo su taksi vairuotoju bei keleive, nesutiko išlipti iš taksi automobilio kai jo buvo paprašyta tai padaryti.

9Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai R. B. atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl to už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, padarymą paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Apeliantas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K- 105/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-532/2011, 2K-633/2011, 2K-173/2012). Šiuo konkrečiu atveju apygardos teismo nurodytos aplinkybės, kad R. B. pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalą, ligonių kasai nukentėjusiųjų gydymo išlaidas, dirba, neteistas, prižiūri sergančią seserį, išlaiko mažametį sūnų, tai, kad nukentėjusiesiems dėl sveikatos sutrikdymo neliko liekamųjų reiškinių, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, charakterizuojamas teigiamai, dalyvauja labdaringoje veikloje, nukentėjusieji prašo teismo neskirti R. B. realios laisvės atėmimo bausmės, pasak apelianto, nėra išimtinės. Šios aplinkybės tik rodo, kad R. B. asmenybė yra tipinė tokio pobūdžio nusikalstamai veikai, tipinio pavojingumo visuomenei laipsnio, todėl nėra pagrindo skirti jam netipinę bausmę už padarytą tyčinį baigtą labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatytas bausmės vidurkis yra laisvės atėmimas septyneriems metams. Įvykdyto nusikaltimo pobūdis bei byloje nustatytų aplinkybių visuma, apelianto nuomone, neleidžia daryti išvados, kad BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuteistasis R. B. tyčiniais smurtiniais veiksmais, panaudodamas peilį, sunkiai sužalojo du nukentėjusiuosius, dėl ko buvo padarytos durtinės žaizdos gyvybiškai svarbiose srityse (R. B. durtinė-pjautinė žaizda pilve (specialisto išvada Nr. ( - )), G. J. durtinė-pjautinė, kiauryminė žaizda dešinės pašonės srityje (specialisto išvada Nr. ( - )) ir tik atsitiktinumo dėka nekilo dar sunkesnių padarinių – jų mirties. Dėl šių aplinkybių prokuroras mano, kad straipsnio sankcijoje numatyta bausmė (laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų) suteikia teismui visas galimybes teisingai paskirti bausmę, kuri būtų proporcinga įvykdytam nusikaltimui bei būtų pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, padarytas labai sunkus nusikaltimas, R. B. anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, atlygino žalą, prisipažįsta, bausmės skyrimo tikslai ir teisingumas gali būti pasiekti tik paskyrus R. B. realią laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė būtų artima sankcijos minimumui.

10Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

11Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

12R. B. skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal

13BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Šio BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje įstatymų leidėjas nustatė tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų. Pirmosios instancijos, įvertinęs byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiųjų ir nuteistojo elgesiu nusikalstamos veikos padarymo metu, nuteistojo asmenybe, atsižvelgęs į nukentėjusiųjų prašymus neskirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. B. atžvilgiu pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą paskyrus jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį bausmės skyrimo dalyje ir R. B. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą paskirti šio BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir trims mėnesiams. Apelianto teigimu, byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad R. B. paskyrus BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, būtų pažeistas teisingumo principas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistojo atžvilgiu taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

14Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė esti teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

15Kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, R. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Jo įvykdyta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, R. B. visiškai pripažino savo kaltę dėl nukentėjusiųjų sužalojimo, atlygino turtinę ir neturinę žalą abiems nukentėjusiesiems, ligonių kasai už nukentėjusiųjų gydymą. Šios aplinkybės pagrįstai pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

16Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis prieš nukentėjusiuosius smurtavo dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusių asmenų veiksmai. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

17Pagal baudžiamojo proceso įstatymą aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytini taip pat tokie atvejai, kai veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pažymėtina, kad teismų praktikoje nusikaltimo padarymas dėl labai didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto), kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu nustatoma, kad nusikaltimas padarytas tuoj po šių veiksmų atlikimo. Neteisėtais veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Priešingu įstatymams smurtu laikytini bet kokie tokio pobūdžio veiksmai, padaryti nesant būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo ar asmens, padariusio nusikaltimą, sulaikymo aplinkybių. Dideliu susijaudinimu dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų teismo pripažįstamas toks kaltininko emocinės būsenos pakitimas, kai dėl to pakinta intelektinė bei valinė kaltininko būsena ir tada susilpnėja jo veiksmų kontrolė, tačiau neprarandamas gebėjimas juos suprasti ir valdyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2009, 2K-377/2011, 2K-394/2013). Nagrinėjamu atveju, teismas, pripažindamas aukščiau nurodytą lengvinančią aplinkybę, nuosprendyje aptarė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pateikė tiek nukentėjusiųjų, tiek nuteistojo veiksmų įvertinimą: R. B. nukentėjusiojo G. J. neįžeidinėjo, tik pasakė, kad veši, kur jis pasakys; žodinis ginčas, kur važiuoti, vyko tarp bendrakeleivių nuteistojo ir J. B.; nesant būtinumui nukentėjusysis G. J. pasikvietė kitus taksistus ir panaudodami prievarta tempė nuteistąjį iš automobilio, nors apie incidentą buvo visos galimybės pranešti policijai, o ne patiems imtis smurto veiksmų. Pažymėtina, kad viso proceso metu nei nukentėjusysis G. J., nei liudytoja J. B. nenurodė, jog tarp taksi vairuotojo ir keleivių buvo kilęs koks nors žodinis ginčas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad konfliktų sprendimas tarp keleivio ir taksi paslaugas teikiančio įmonės darbuotojo yra sureglamentuotas UAB „( - )“ darbo tvarkos taisyklėmis, kurių nukentėjusysis G. J. nesilaikė, nes vairuotojas apie įtarimą keliančius keleivius turėjo pranešti policijai arba vežėjui. Taigi, esant nurodytai įvykio situacijai nukentėjusieji, siekdami jėga nuteistąjį R. B. išsodinti iš automobilio, veikė neteisėtai. Apelianto teiginiai, jog R. B. elgėsi provokuojančiai, nesutiko išlipti iš taksi automobilio, šios teismo išvados nepaneigia. Kolegija taip pat pripažįsta, jog nuteistojo veiksmai prieš jį smurtaujančius asmenis nepateisina peilio panaudojimo, tačiau pastarojo reakcija, kai taksi vairuotojai prieš nuteistąjį merginos akivaizdoje panaudojo jėgą, įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. ( - ) išvadą, jog R. B. yra padidintas įžeidumas, jautrumas aplinkos poveikiams bei dirgikliams, užgautos savigarbos ir savimeilės situacijoje galimas savikontrolės kritimas, emocijų protrūkiai, impulsyvumas, dirglus reagavimas, buvo spontaniška ir sąlygota didelio susijaudinimo. Ši objektyviai byloje nustatyta aplinkybė suteikia galimybę nuteistajam R. B. taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas.

18Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimą, taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką būtų neteisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. Nors R. B. iki šios nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka, tačiau teistas nebuvo. Po nusikalstamų veikų padarymo iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo praėjo gana ilgas laiko tarpas – beveik treji metai, ir per šį laikotarpį R. B. jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, o ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas jau padarė jam teigiamą poveikį. Tai, kad nuteistasis R. B. visiškai atlygino abiems nukentėjusiesiems padarytą materialinę ir moralinę žalą, ligonių kasai už nukentėjusiųjų gydymą neabejotinai rodo kritišką savo veiksmų vertinimą bei norą kuo greičiau pašalinti sukeltas neigiamas pasekmes. Aptariamu atveju tai pat ypatingai svarbi ir nukentėjusiųjų pozicija dėl jų atžvilgiu padarytų nusikalstamų veiksmų. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji R. B. ir G. J. nuteistajam R. B. atleido, o nuteistojo nusikalstama veika nesukėlė nukentėjusiesiems kokių nors sunkių ilgalaikių pasekmių. Be to, kaip matyti bylos medžiagos, nukentėjusiesiems suteikus paskutinį žodį, pastarieji prašė teismo neskirti R. B. realios laisvės atėmimo bausmės, paaiškino, kad jam visiškai atleido. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad R. B. dirba, neteistas, prižiūri sergančią seserį, išlaiko mažametį sūnų. UAB „( - )“ 2014 m. balandžio 22 d. išduotoje R. B. charakteristikoje nurodoma, kad bendrovėje dirbantis vadybininku R. B. nuo įdarbinimo pradžios pasižymėjo kaip draugiškas, atsakingas, punktualus, savo darbą išmanantis kolektyvo narys; bendrovės kolektyvas laiduoja už R. B.. ( - ) parapijos kunigo 2014 m. balandžio 18 d. išduotoje R. B. charakteristikoje nurodoma, kad R. B. aktyviai jungiasi į parapijos ir bendruomenės gyvenimą, dalyvauja labdaringoje veikloje, apibūdinamas kaip aktyvus visuomenininkas. UAB „( - )“ sporto ir sveikatingumo klubo, kuriame nuteistasis sportuoja, 2014 m. gegužės 5 d. išduotoje charakteristikoje nurodoma, kad R. B. klube sportuoja apie tris metus, sportuoja kiekvieną dieną, kaip sportininkas yra tvarkingas, kultūringas ir pareigingas, su kolektyvu draugiškas ir maloniai bendraujantis, per visą šį laikotarpį charakterizuojamas tik iš teigiamos pusės. Suprantama, kad šios aplinkybės nepašalina R. B. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau, kolegijos nuomone, yra pagrindas švelninti jam bausmę ir kartu apsaugoti nuteistojo R. B. bei jo šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kita vertus, paskyrus R. B. laisvės atėmimo bausmę, jis prarastų darbą ir galimybę prižiūrėti bei materialiai aprūpinti nedirbančią kartu gyvenančią seserį (kuriai diagnozuota gimdos kaklelio piktybinis auglys) ir sūnų. Taigi šioje byloje kaltininkui paskirta bausmė, numatyta BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama jo padaryta veika, sankcijoje, neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą

19Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su nuteistojo R. B. asmenybe, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu bei kitas išsamiai nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuosprendį priėmusio teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. B. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, yra pagrįsta ir teisinga. Ši R. B. paskirtoji bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai bei, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenimis ir požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, nukentėjusiųjų poziciją, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, byloje nustatytas lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat faktines bylos aplinkybes, yra pakankama bausmės tikslams pasiekti bei įgyvendinti teisingumo principą. Todėl, kolegijos manymu, nuteistajam R. B. paskirtoji bausmė neprieštarauja BK 41, 54 straipsniuose įtvirtintoms bausmės skyrimo nuostatoms ir teisingumo principui.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies

211 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. 2014 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. R. B. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo du asmenis, t. y. 2011 m.... 6. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo pakeisti... 7. Prokuroras nurodo, kad apygardos teismas, pripažindamas nuteistojo R. B.... 8. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad šiuo atveju nukentėjusiųjų... 9. Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai R. B. atžvilgiu taikė BK 54... 10. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti,... 11. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.... 12. R. B. skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal... 13. BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Šio BK specialiosios dalies straipsnio... 14. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 15. Kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, R. B. padarė... 16. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 17. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą aplinkybe, lengvinančia kaltininko... 18. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimą, taip pat... 19. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su nuteistojo R. B.... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 21. 1 punktu,... 22. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti....