Byla 1A-247-648-2013
Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Puškoriui, nuteistajam J. P., jo gynėjui advokatui Valerij Kuvšinčikov, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2Į J. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. balandžio 19 d.

3Šiuo nuosprendžiu nuteista taip pat A. V., o A. S. išteisintas, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai negauti.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5J. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-04-18, apie 10 val., Vilniuje, prie ( - ) pastato, neteisėtai, nusipirkdamas už 180 Lt, įgijo 4,75 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurią laikė su savimi iki tos pačios dienos, kai apie 13.35 val. išplatino dalį - 2,797 g minėtos narkotinės medžiagos Vilniuje, prie ( - ) namo, už 100 Lt parduodamas A.V., po ko netrukus po nusikaltimo padarymo Vilniuje, prie ( - ) namo, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie 14 val. atliktos automobilio „Opel Astra“, v/n ( - ), apžiūros metu jo striukės kišenėje rado ir paėmė kitą dalį - 0,811 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, o tą pačią dieną, apie 18.40 val., atliktos kratos metu jo bute, esančiame Vilniuje, ( - ), policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį – 1,142 g minėtos narkotinės medžiagos.

6Nuteistasis J. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-31 nuosprendį paskiriant jam mažesnę bausmę nei Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta minimali bausmė arba paskiriant švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą.

7Mano, kad yra teisinis pagrindas taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pripažinta, jog narkotinė medžiaga buvo įgyta be tikslo ją platinti. Kanapių ir jų dalių kiekis, kuris buvo parduotas A. V. jos prašymu, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas priskirtinas prie nedidelių kiekių. A. V. nuteista 3 MGL dydžio bauda už narkotinės medžiagos įgijimą. Pažymi, kad teismas nenustatė jo veiksmuose jokių padarinių. Po kanapių ir jų dalių pardavimo A. V. jie buvo sulaikyti. Be to, jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi.

8Pasak nuteistojo, teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, susijusias su jo asmens savybėmis ir gyvenimo sąlygomis. Jis gyvena bute kartu su seneliais, t. y. jo mirusios motinos tėvais. Jie yra pagyvenę, pensinio amžiaus žmonės, kuriuos J. P. prižiūri pagal savo galimybes, padeda gyvenime ir buityje, taip pat išlaiko. Tai rodo, kad jo socialiniai ryšiai yra stiprūs ir nuolatiniai. Rūpinimasis šeimos nariais sudaro pagrindą svarstyti švelnesnės bausmės skyrimo klausimą remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. Be to, jis mokosi ir dirba. Teismas tinkamai neįvertino minėtų aplinkybių spręsdamas klausimą dėl galimybės skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

9Nuosprendyje nurodyta, kad jis nesumokėjo baudos, paskirtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-26 baudžiamuoju įsakymu, kita vertus, jis įsidarbino tik 2012 m. rugsėjo mėn., be to, J. P. šiuo metu yra sumokėjęs paskirtą baudą.

10Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, parinkdamas jam bausmės rūšį už padarytą nusikaltimą, atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas. Kita vertus, įstatymų leidėjas įtvirtino Lietuvos Respublikos BK 62 str., kuris leidžia teismui parinkti bausmę atsižvelgiant į aplinkybių visumą. Įstatymas nedetalizuoja, kokia švelnesnė bausmė gali būti taikoma nagrinėjamu atveju, tačiau teismas privalėjo apsvarstyti šią galimybę nuosprendyje.

11Nuteistojo teigimu, griežtos bausmės paskyrimas jo atžvilgiu pažeidžia proporcingumo principą, nes A. V. buvo parduotas nedidelis kiekis narkotinės medžiagos ir nenustatyta kitų aplinkybių, kurios leistų vertinti jo padarytą nusikalstamą veiką kaip ypatingai pavojingą.

12Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - apeliacinį skundą atmesti.

13Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas atmetamas.

14Nuteistasis J. P. apeliaciniame skunde prašo taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas paskiriant jam mažesnę bausmę nei Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta minimali bausmė arba paskiriant švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą.

15Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistuoju J. P., kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

16Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

17Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje įtvirtinta tik vienos rūšies bausmė - laisvės atėmimas. Taigi, įstatymų leidėjas, įvertinęs nusikaltimo pavojingumą, nustatė, kad paprastai tik minėtos rūšies bausmės paskyrimu gali būti pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai.

18J. P. padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotine medžiaga veikdamas tiesiogine tyčia. Apeliantas padarė nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų. Pasak J. P., jis pardavė A. V. nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, kita vertus, ši aplinkybė nemažina padaryto nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina, kad nuteistasis savo veiksmais, t. y. parduodamas kanapes ir jų dalis A. V., skatino pastarąją įsitraukti į narkotinės medžiagos vartojimą, dėl ko kilo grėsmė dėl jos priklausomybės išsivystymo nuo kanapių ir jų dalių. Šiuo atveju svarstant dėl J. P. bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo neturi jokios reikšmės tai, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog jis įgijo narkotinę medžiagą be tikslo ją platinti, nes apelianto nusikalstamų veiksmų pavojingumas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. pasireiškė būtent tuo, kad jis pardavė A. V. narkotinę medžiagą. Be to, net ir įsigydamas kanapes bei jų dalis neturint tikslo jas platinti, apeliantas vis tiek nusprendė dalį jų išplatinti A. V. už atlygį. Šiuo atveju J. P. nusikaltimas yra baigtas nuo veiksmų atlikimo momento, t. y. narkotinės medžiagos pardavimo, ir jo veiksmų pavojingumo nepaneigia tai, kad neatsirado jokių padarinių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad po kanapių ir jų dalių pardavimo A. V. jie buvo sulaikyti, tačiau ši aplinkybė tik patvirtina, kad nusikaltimas buvo nustatytas policijos pareigūnams pastebėjus patį narkotinės medžiagos pardavimo faktą, dėl ko J. P. ir A. V. vėliau buvo sulaikyti. Taigi, nepritartina J. P., kad jo padaryto nusikaltimo aplinkybės rodo, jog jam paskirta bausmė yra neproporcinga ir neadekvati.

19Apelianto atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. J. P. praeityje trauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga - kanapėmis ir jų dalimis - neturint tikslo ją platinti (t. 1, b.l. 164). Tai patvirtina, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., nebuvo atsitiktinis, nes jis yra linkęs neteisėtai disponuoti minėta narkotine medžiaga. Apeliantas praeityje taip pat trauktas administracine tvarka 6 kartus (t. 1, b.l. 160-162), iki nusikaltimo padarymo nedirbo (t. 1, b.l. 173), negydytas psichiatrinėje ligoninėje (t. 1, b.l. 175), neįrašytas į priklausomybės įskaitą, 2010-10-24 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo medicininės apžiūros kabinetą, išvada - vartojęs kanabinoidus (t. 1, b.l. 176). Pasak apelianto, jis gyvena bute kartu su seneliais, kurie yra pensinio amžiaus, prižiūri juos pagal savo galimybes, padeda gyvenime ir buityje, taip pat išlaiko juos. Baudžiamojoje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad J. P. mokosi ir dirba (t. 2, b.l. 45, 47-48). Kita vertus, pastarosios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad apeliantui už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad pasak J. P., jis sumokėjo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-26 baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą.

20Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, pagal šio straipsnio pirmą dalį, bausmė gali būti švelninama, jeigu yra visos sąlygos, apibūdinančios kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad J. P. ne pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką, o jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Vien dėl šios aplinkybės nėra pagrindo taikyti J. P. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nuostatų.

21Pagal Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p., teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Pagal teismų praktiką, sprendžiant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. taikymo klausimą, turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-287/2009, 2K-92/2010, 2K-306-2011, 2K-279/2011, 2K-186/2011, 2K-415/2012). Šiuo atveju nustatyta tik viena nuteistojo J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. Be to, Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p. numatyta aplinkybė reikalauja nustatyti tris momentus: 1) kaltininkui artimi asmenys serga sunkia liga ir yra neįgalūs; 2) kaltininkas išlaiko šiuos asmenis; 3) be kaltininko daugiau nebus kam šių asmenų prižiūrėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K–565/2011). Kaip minėta, J. P. nurodo, kad jis gyvena bute kartu su seneliais, kurie yra pensinio amžiaus, prižiūri juos pagal savo galimybes, padeda gyvenime ir buityje, taip pat išlaiko juos, tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apelianto artimi asmenys serga sunkia liga ir yra neįgalūs, o be jo daugiau nebus kam šių asmenų prižiūrėti. Nenustačius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p. visų privalomų sąlygų, ši baudžiamojo įstatymo nuostata netaikytina J. P. atžvilgiu. Vien tai, kad tarp apelianto ir jo senelių ryšiai yra stiprūs ir nuolatiniai, nesuteikia pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p. Baudžiamojoje byloje taip pat nenustatyta ir kitų Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2-6 p. įtvirtintų alternatyvių sąlygų, kurioms esant galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, dėl ko darytina išvada, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos BK 62 str. taikymas nėra galimas.

22Nors apeliaciniame skunde ir nebuvo prašoma, tačiau J. P. gynėjas teismo posėdyje nurodė, kad nuteistojo atžvilgiu yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas, nes šiuo atveju Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas J. P. prieštarauja teisingumo principui, kas leidžia nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia J. P. gynėjo pozicija. Teismų praktikoje yra aiškinama, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-532/2011, 2K-633/2011, 2K-173/2012. 2K-442/2012, 2K–486/2012). Anksčiau aptartos nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad už sunkaus nusikaltimo padarymą J. P. paskirtas minimalus laisvės atėmimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo tinkamai individualizuota. Pabrėžtina, kad vien J. P. ir jo gynėjo nesutikimas su nuteistajam paskirta bausme nereiškia, jog šiuo atveju buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

23Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o nuteistajam paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-31 nuosprendis paliekamas nepakeistu.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

25atmesti nuteistojo J. P. apeliacinį skundą.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Į J. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas... 3. Šiuo nuosprendžiu nuteista taip pat A. V., o A. S. išteisintas, jam... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 5. J. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis... 6. Nuteistasis J. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 1... 7. Mano, kad yra teisinis pagrindas taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK... 8. Pasak nuteistojo, teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, susijusias su jo... 9. Nuosprendyje nurodyta, kad jis nesumokėjo baudos, paskirtos Vilniaus miesto 1... 10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, parinkdamas jam bausmės rūšį... 11. Nuteistojo teigimu, griežtos bausmės paskyrimas jo atžvilgiu pažeidžia... 12. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 13. Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas atmetamas.... 14. Nuteistasis J. P. apeliaciniame skunde prašo taikyti Lietuvos Respublikos BK... 15. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistuoju J. P., kad jam paskirta bausmė yra... 16. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs... 17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos BK... 18. J. P. padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu... 19. Apelianto atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs... 20. Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgęs į... 21. Pagal Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p., teismas, atsižvelgęs į... 22. Nors apeliaciniame skunde ir nebuvo prašoma, tačiau J. P. gynėjas teismo... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 25. atmesti nuteistojo J. P. apeliacinį skundą....