Byla 2K-442/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Gintaro Godos ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Č. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo, patenkinus prokuratūros apeliacinį skundą, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendis pakeistas: Ž. Č. paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (už ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 15 d. įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas turint tikslą jas platinti) – laisvės atėmimas dvejiems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 18 d. įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas turint tikslą jas platinti) – laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

2Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu Ž. Č. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas, išbūtas nuo 2010 m. kovo 18 d. iki balandžio 1 d. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, vieną arešto parą prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms, galutinė subendrinta bausmė Ž. Č. nustatyta laisvės apribojimas vieneriems metams septyniems mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. ir nebendrauti su V. V. ir B. V.

3Tuo pačiu apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas V. V. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės B. V., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų nepaduota.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą,

Nustatė

5Ž. Č. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2010 m. kovo 15 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 23 paketėlius su psichotropine medžiaga amfetaminu, kurios bendra masė 2,984 g, 28 paketėlius su narkotine medžiaga kanapėmis (ir jų dalimis), kurios bendra masė 19,261 g, ir paketėlį su dviem tabletėmis, kurių sudėtyje buvo 0,013 g psichotropinės medžiagos 2-CB-(4-bromo-2,5-dimetoxyphenylethylamine, MFT), ir šias narkotines bei psichotropines medžiagas nugabeno į B. V., gyvenančio ( - ), rūsį, kuriame jas laikė iki 2010 m. kovo 18 d., 17.20 val., kol šios buvo paimtos kratos metu.

6Taip pat Ž. Č. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2010 m. kovo l8 d., turėdamas tikslą platinti, už nenustatytą pinigų sumą įgijo 0,502 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 2,981 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), kurių dalį – vieną polietileninį paketėlį su narkotine medžiaga kanapėmis (ir jų dalimis), kurios masė 0,447 g, bei keturis polietileninius paketėlius su psichotropine medžiaga amfetaminu, kurios bendroji masė 0,502 g, nešiodamasis savo striukės kišenėje laikė ir gabeno po Šiaulių miestą iki 2010 m. kovo 18 d. 15.16 val., kol asmens kratos metu jas paėmė policijos pareigūnai, o dalį – 2,434 g – narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) iki tos pačios dienos 18.30 val. laikė savo namuose, esančiuose ( - ), kol šios buvo paimtos kratos metu.

7Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. Č. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

8Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo; teismo išvada, jog nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Kasatoriaus manymu, jam turi būti taikomas šis baudžiamasis įstatymas ir skiriama švelnesnė bausmė, nes yra išimtinė aplinkybė – jo jaunas amžius (nusikalstamas veikas padarė būdamas 18 metų ir 3 mėnesių, besimokydamas gimnazijos 11 klasėje). Kasatorius teigia dabar suprantantis, kad pasielgė labai blogai, tačiau tuo metu dėl lengvabūdiškumo, atsakomybės jausmo ir žinių stokos manė kitaip, negalvojo, kad tokie nusikaltimai yra taip griežtai baudžiami.

9Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų, dėl kurių disponavimo jis pripažintas kaltu, kiekiai buvo nedideli, savo kaltę pripažino pirmosios instancijos teisme, anksčiau neteistas, S. Daukanto gimnazijoje, Šiaulių profesinio rengimo centre, kuriame šiuo metu mokosi, ir darbovietėje apibūdinamas teigiamai, be to, kasatorius nuolat sportuoja, žaidžia krepšinio klube „Meba“, turi galimybę toliau gyventi su motina jai priklausančiame bute, yra atsiribojęs nuo netikrų draugų.

10Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

11Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio naikinti nėra pagrindo, nes Ž. Č. paskirta laisvės atėmimo bausmė artima minimaliai sankcijoje numatytai bausmei. Pasak prokuroro, skiriant bausmę buvo atsižvelgta į bausmės skyrimo pagrindus, įvertintos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, tarp jų ir nuteistojo kasaciniame skunde nurodytos. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo prisipažinimą galima laikyti tik sąlyginiu, jokių švelnesnės nei įstatymo numatytos bausmės skyrimo motyvų abiejų instancijų teismai nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytos ne viena, o dvi sunkios nusikalstamos veikos, teismo paskirta artima minimaliai bausmė negali būti laikoma per griežta.

12Nuteistojo Ž. Č. kasacinis skundas atmestinas.

13Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

14Kasatorius Ž. Č. mano, kad byloje yra išimtinė aplinkybė (jo jaunas amžius), dėl to yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, skirti švelnesnes bausmes. Šis kasatoriaus teiginys nepagrįstas.

15Vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-532/2011, 2K-633/2011, 2K-173/2012).

16Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas nepripažino nuteistojo Ž. Č. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas nenustatė BK 62 straipsnyje numatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo Ž. Č. sąlygų, o BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą motyvavo jaunu jo amžiumi, mokymusi 4 gimnazijos klasėje ir būsimais baigiamaisiais egzaminais. Nuosprendžio aprašomoji ir rezoliucinė dalys tarpusavyje nesuderintos, nes nuosprendžio rezoliucinėje dalyje straipsnio sankcijoje nenumatyta bausmė paskirta tiesiogiai, nesiremiant BK 54 straipsnio 3 dalimi.

17Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į jauną nuteistojo Ž. Č. amžių, aiškinosi galimybę taikyti jam nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, paskirdamas socialinės brandos ekspertizę. Psichologinio tyrimo metu nustatyta, kad pagal savo socialinę brandą jis negali būti prilyginamas nepilnamečiui.

18Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo išvardytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, galinčiomis nusverti Ž. Č. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir kitas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, nusprendė netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir už padarytus nusikaltimus Ž. Č. paskyrė BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatytas bausmes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks sprendimas ir jį pagrindžiantys motyvai yra teisingi, atitinkantys baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, įvertinus jas pagal kitų duomenų kontekstą, negali būti laikomos tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nes Ž. Č. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, kurie nebuvo atsitiktiniai, buvo parinkti asmenys nusikalstamai veikai palengvinti, be to, nenustatyta jokių Ž. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į kaltininko amžių, kitus asmenybę apibūdinančius duomenis (anksčiau neteistas, mokosi, apibūdinamas teigiamai, iki nusikalstamų veikų padarymo neturėjo galiojančių nuobaudų), paskyrė BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią (dvejų metų) ir artimą minimaliai (dvejų metų dviejų mėnesių) laisvės atėmimo bausmes, kurios yra adekvačios padarytiems nusikaltimams ir Ž. Č. asmenybei, todėl gali pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus.

19Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Nuteistojo Ž. Č. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu Ž.... 3. Tuo pačiu apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas V. V. ir atleistas nuo... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą,... 5. Ž. Č. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip... 6. Taip pat Ž. Č. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, ne... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. Č. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 8. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra... 9. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad narkotinių ir psichotropinių... 10. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų... 11. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio naikinti... 12. Nuteistojo Ž. Č. kasacinis skundas atmestinas.... 13. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 14. Kasatorius Ž. Č. mano, kad byloje yra išimtinė aplinkybė (jo jaunas... 15. Vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54... 16. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas... 17. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į jauną... 18. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos... 19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo naikinti... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 21. Nuteistojo Ž. Č. kasacinį skundą atmesti....