Byla 2A-24-264/2015
Dėl sutikimo atlikti statinio rekonstrukciją

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjos Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant V. G., dalyvaujant apeliantei (ieškovei) Marijonai D. S. ir jos atstovui advokatui G. B., atsakovei S. T. ir jos atstovui advokatui P. O.,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. D. S. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-384/2014 pagal M. D. S. ieškinį atsakovei S. T., tretiesiems asmenims Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sutikimo atlikti statinio rekonstrukciją.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė leisti jai pateikti prašymą Jurbarko rajono savivaldybės administracijos urbanistikos skyriui raštu pritarti jai priklausančio statinio ( ūkinio pastato (2I1p) su kiemo rūsiu (1i1b), unikalus nr. ( - ), ( - ), rekonstrukcijos projektui be atsakovės sutikimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šis ūkinis pastatas priklauso jai. Viešame registre ieškovė nurodyta pastato 40/100 dalių savininke, o atsakovė - 60/100 dalių, šalys savo dalimis naudojosi atskirai, atsakovė nusigriovė savo pastato dalį, šią aplinkybę patvirtina civilinėje byloje Nr.2-55-714/2013, kurioje atsakovė prašė atidalinti jos pastatų dalį, teismo sprendimas. Ieškovė nori atlikti jai priklausančio ūkinio pastato rekonstrukciją, be to Jurbarko rajono savivaldybės surašytame statinio techninės priežiūros akte nurodyta iki 2013-08-30 suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti pagalbinio ūkio paskirties pastatą (2013-01-14 Nr.R4-15-134). Tam reikalingas atsakovės sutikimas, tačiau atsakovė tokio sutikimo ieškovei neduoda be jokios objektyvios priežasties, vyksta ginčas dėl turto atidalijimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovės nuomone, atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją yra būtina, nes pastatas yra avarinės būklės ir kelia pavojų aplinkinių saugumui. Dėl atliktos ūkinio pastato rekonstrukcijos nebūtų pažeistos jokios atsakovės teisės bei ji dėl to nepatirtų jokių nepatogumų. Rekonstrukcijos metu rūsio plotas nepadidės, o sumažės nuo buvusio 43, 39 kv. m. iki 35, 85 kv. m. Pagal atliktą pagalbinio ūkio pastato ir lauko rūsio rekonstrukcijos projektą esamą statinį numatoma rekonstruoti nekeičiant pastatų užstatymo ploto, pagalbinio ūkinio pastato išorinės sienos bus sužemintos iki 250 cm, keičiant aukšto perdangas ir stogo konstrukcijas naujomis, numatytas mažesnis stogo nuolydžio kampas, numatyti sienų permūrijimai, pašalinant esamus sienų skilimus ir deformacijas.

6Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakove yra ginčo ūkinio pastato bendraturtės ir tik ieškovė pageidauja ūkinį pastatą rekonstruoti. Atsakovės teigimu, pastatas yra avarinės būklės, todėl jį tikslinga nugriauti. Atsakovės nuomone, tik nugriovus ginčo ūkinį pastatą, atsirastų šalims galimybė tinkamai atsidalinti žemės sklypą, esantį prie šalių gyvenamojo namo. Atsakovės nuomone, siekiami vykdyti statybos darbai pažeistų statybos ir higienos normas.

7Trečiojo asmens Jurbarko rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčą spręsti palieka teismo nuožiūra. Nurodė, kad administracija patikrinusi ūkinio pastato būklę surašė Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr.A20-9 bei 2013-01-14 raštu Nr.R4-15-134, jį papildė, akte konstatavo, kad ūkinis pastatas unikalus nr. ( - ) yra fiziškai susidėvėjęs, darko estetinį aplinkos vaizdą bei statinio pagrindinės konstrukcijos netenkina STR 1.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas esminių reikalavimų bei atsižvelgiant į 2011 06 06 Statinio techninės būklės įvertinimo akte Nr.11-06/01 pateiktas ekspertų išvadas ir rekomendacijas, Jurbarko rajono savivaldybė administracija pareikalavo iki 2013 08 30 suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti pagalbinio ūkio paskirties pastatą.

8Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Pažymėjo, kad ūkinio pastato 2I1p pagal nekilnojamojo turto registro duomenis užstatymo plotas yra 199, 30 kv. m. , 60/100 dalių priklauso S. T., o 40/100 dalių priklauso M.D. S. faktiškai yra sumažėjęs, kadangi Tauragės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos skyrius nagrinėdamas ieškovės skundą nustatė (2013 01 29 raštas Nr.2D1571), kad S. T. 2006 m. gegužės mėnesį nugriovė ūkinio pastato 2I1p priestatus: malkinę 2i1m , tvartą 3i1 m, malkines 4i1 m ir 5I 1ž , kitą ūkio pastatą, šiltnamį 5I 1ž . Liko tik 2I 1 p ir 1i 1b.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidoms padengti. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė teismui pateikė viso dabartiniu metu išlikusio ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą, tai yra tokiu būdu atlikus pastato rekonstrukciją, būtų rekonstruojama ne tik 40/100 ieškovei priklausančio pastato, bet ir atsakovei priklausančio 60/100 pastato. Teismo nuomone, atsakovės nesutikimas pagrįstas, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 str.1d. reikalavimus, kur numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ieškovė prieš kreipdamasi į teismą atlikti statinio rekonstrukciją pirmiausia turėjo išspręsti klausimą dėl jai priklausančios pastato dalies atidalijimo arba naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės nuosavybės teisė į ūkinio pastato dalį būtų apribota įstatymų ar teismo sprendimo, todėl ieškinį atmetė. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė, prašydama atmesti ieškinį, nurodė ir kitas aplinkybes, dėl kurių jos nuomone ieškinys nepagrįstas, tai yra numatyta atlikti ūkinio pastato rekonstrukcija pažeistų statybos ir higienos normas, be to pastato rekonstrukcijos projektas atliktas paviršutiniškai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad parengtasis ūkinio pastato rekonstrukcijos projektas, pažeidžia atsakovės, kaip pastato bendraturtės teises, sprendė, jog šias atsakovės nurodytas aplinkybes būtų tikslinga nagrinėti tik tuo atveju, jeigu ieškovė teismui būtų pateikusi tik jai priklausančios ūkinio pastato dalies rekonstrukcijos projektą.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

12Ieškovė apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 46 – 47) prašo 2014 m. balandžio 3 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Apeliantės vertinimu teismas atmesdamas ieškinį rėmėsi motyvais, kurie neatitinka faktinių aplinkybių, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, neteisingai išaiškino materialines teisės normas ir jas taikė. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

131 .teismo išvada, kad ūkinis pastatas yra abiejų bendraturčių, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tokią savo išvadą parėmė 2013-05-04 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriame nustatyta, kad atsakovei priklauso 60/100 minėto pastato. Apeliantė pažymi, kad tuo pačiu sprendimu teismas kaip tik atidalijo atsakovei 60/100 minimo ūkinio pastato, kuris yra nugriuvęs ar nugriautas ir jo nėra. Be to, tiek šioje byloje, tiek minimoje byloje atsakovė pripažino faktą, kad nugriuvo ir buvo nugriauta jos naudojama ūkinio pastato dalis. Ši dalis ūkinio pastato ir buvo atidalinta teismo sprendimu.

142. teismas padarė neteisingą išvadą, kad bus rekonstruojama ir atsakovės pastato dalis. Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad jos pastato dalis nugriuvusi. Taip pat pateikti teismui dokumentai akivaizdžiai įrodo, kad bus rekonstruojamas tik apeliantės turtas.

153. teismas neatkreipė dėmesio, kad atsakovė piktybiškai neišregistravo savo 60/100 dalies pastato, kuris yra nugriautas, taip stengdamasi apsunkinti ir supainioti procesą.

164. teismas neatsižvelgė į suinteresuotų institucijų išvadą, kad pastato rekonstrukcija niekaip nepažeis atsakovės teisių. Institucijoms buvo žinoma, kad ūkinis pastatas buvo nuo seno pasidalintas ir yra apeliantės nuosavybė.

175. teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė prieš kreipdamasi į teismą turėjo atsidalinti turtą ar nustatyti jo naudojimosi tvarką. Atsakovė pripažino, kad rekonstruojamas pastatas yra apeliantės nuosavybė, o ji jai priklausančią dalį nugriovė, o be to teismo sprendimu ir buvo atidalintas turtas. Be to, teismą klaidino tik tai, kad po teismo sprendimo nebuvo pakeisti įrašai VĮ Registrų centre, tačiau to padaryti apeliantė be atsakovės sutikimo negalėjo.

186. teismas sprendimą pagrindė nelogiškais, prieštaringais ir tikrovės neatitinkančiais įrodymais, netaikė teisingumo ir protingumo kriterijaus, netaikė tikimybių proporcijos principo (kas labiau tikėtina, jei trūko įrodymų), tai yra nekreipė dėmesio į visas faktines aplinkybes, kad rekonstruojamas pastatas yra apeliantės nuosavybė.

19Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą ( 2 t. b. l. 53 – 56) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

201. Dėl avarinės būklės ūkinio pastato dalies rekonstrukcijos negalimumo. Apeliantė nurodo, kad atsakovės pastato dalis yra nugriauta, todėl bus rekonstruojamas tik jai priklausantis turtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki šios dienos nėra nustatyta pastato, kurį ieškovė pageidauja rekonstruoti, naudojimosi tvarka. Iki šiol nėra nustatyta, kam priklauso avarinės būklės pastato dalis, kuriai ieškovė, kaip šio pastato dalies savininkė, pageidauja atlikti rekonstrukciją ir kam priklauso dalis avarinės būklės ūkinio pastato, kuri yra nugriuvusi. Taigi, iki šios dienos dar nėra nustatyta, kuri ūkinio pastato dalis kam priklauso, ir kuri iš šalių tokiomis dalimis naudojasi. Atsakovės vertinimu teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog Ieškovė prieš kreipdamasi į teismą atlikti statinio rekonstrukciją pirmiausia turėjo išspręsti klausimą dėl jai priklausančios pastato dalies atidalijimo arba naudojimosi tvarkos nustatymo. Apeliaciniu skundu apeliantė visiškai nepagrįstai siekia įrodyti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo tą faktą, kad prieš kreipdamasi į teismą ji turėjo atsidalinti turtą ar nustatyti jo naudojimosi tvarką

212. Dėl atsakovės, kaip statinio bendrasavininkės, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Į atsakovę, kaip bendrasavininkę, dėl sutikimo rekonstruoti pastatus nebuvo kreiptasi, todėl paruoštas lauko rūsio ir pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo projektas yra niekinis. Be to, pažymėtina ir tai, kad kaip užsakovai nurodomi S. S. ir M. D. S., nors S. S. nėra joks bendrasavininkis, jo vardu nekilnojamojo turto registruota nėra. Apeliantės pasirinktas jos tariamų teisių gynimo būdas neabejotinai pažeis atsakovės teises ir teisėtus interesus.

223. Dėl suinteresuotų institucijų išvadų. Apeliantė skundą motyvuoja tuo, kad teismas neatsižvelgė ir į suinteresuotų institucijų išvadą, kad pastato rekonstrukcija niekaip nepažeis atsakovės teisių. Institucijoms buvo žinoma, kad ūkinis pastatas buvo nuo seno pasidalintas ir likęs apeliantės nuosavybė. Apeliantė klaidina apeliacinės instancijos teismą, neteisingai interpretuodama suinteresuotų institucijų išvadas (byloje pateiktus atsiliepimus). Paminėtina yra tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, byloje pateiktu atsiliepimu, ieškovės ieškinyje pareikštus reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra. Ši institucija kartu pažymėjo, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, jeigu atsisakymas pagrįstas realia jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų, kaip tai ir yra nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimu. Minėta institucija yra pažymėjusi, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Jurbarko rajono savivaldybės administracija, teikdama atsiliepimą į ieškovės ieškinį taip pat nurodė, kad ieškovės prašymą palieka spręsti teismo nuožiūra. Minėta institucija taip pat pažymėjo, kad bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Esant Jurbarko rajono savivaldybės administracijos išvadai minėtų argumentų pagrindu, taip pat iš esmės adekvačiai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išvadai, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada dėl rekonstrukcijos darbų negalimumo, vadovaujantis minėtų institucijų išvada, yra visiškai motyvuota ir pagrįsta.

234. Apeliaciniu skundu nepagrįstai teigiama, kad atsakovė piktybiškai neišregistravo savo 60/100 dalies pastato, kuris yra nugriautas, taip stengdamasi apsunkinti ir supainioti procesą. Teisės aktai nenumato nugriuvusio pastato privalomumo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Akivaizdu, kad nesant nustatytam faktui, kuri dalis avarinės būklės ūkinio pastato priklauso ieškovei, o kuris dalis priklauso atsakovei, tokios daiktinės teisės atsakovė negalėtų išregistruoti.

245. Apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovė rūpinosi savo pastatu, nes tai įpareigojo savivaldybės sprendimai dėl avarinės būklės likvidavimo, nemotyvuoti ir niekuo nepagrįsti. Atsakovės įsitikinimu pastatai, kuriuos ieškovė pageidauja rekonstruoti, kelia pavojų ir turi būti nugriauti.

25Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateiktame atsiliepime ( 2 t. b. l. 50) nurodė, kad ieškovės apeliacinį skundą prašo spręsti teismo nuožiūra. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nuomonė dėl kilusio ginčo išsamiai išdėstyta 2013m. rugsėjo 25 d. atsiliepime Nr. (20.24)-2D-15323.

26Trečiasis asmuo Jurbarko rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime ( 2 t. b. l. 52) nurodė, kad administracija savo nuomonę šioje byloje išdėstė 2013 m. rugsėjo 25 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį „Dėl sutikimo atlikti statinio rekonstrukciją“. Dėl ieškovės skunde pateiktų aplinkybių pagrįstumo Jurbarko rajono savivaldybės administracija palieka spręsti teismo nuožiūrai.

27IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

29Apeliaciniame skunde akcentuojamas įrodinėjimo taisyklių pažeidimas ir dėl to nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė teisės be atsakovės (bendraturtės) sutikimo gauti leidimą išlikusio ūkio pastato 2I1p su kiemo rūsiu (1i1b), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalies rekonstrukcijai pagal byloje pateiktą A. Ž. individualios įmonės parengtą statinio rekonstrukcijos projektą.

30CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

31Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir jame esančių statinių atidalijimo bendraturtėms prejudicinį ryšį su nagrinėjama byla.

32Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią.

33Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, jog teismas neturi pagrindo nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai reikšti teisme tuo pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu ar kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą ar iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ir teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2014 ir kt.);

34Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio ir pripažino atsakovės S. T. atsisakymą duoti sutikimą ginčo pastato rekonstrukcijos darbams pagrįstu, padaręs išvadą, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą atlikti statinio rekonstrukciją, pirmiausia turėjo išspręsti klausimą dėl jai priklausančios pastato dalies atidalijimo arba naudojimosi tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka, nes pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo įsiteisėjęs 2013m. gegužės 4 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013, kuriuo tarp tų pačių bendraturčių išspręstas ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

35Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad šalys ir byloje nedalyvaujantis asmuo – Z. S. (su kuria ginčo nėra) yra žemės sklypo ir jame esančių gyvenamojo namo ir kitų statinių ( - ), bendraturtės. Nekilnojamojo turto registro 2013m. spalio 11d. išrašo duomenimis ginčo pastatas - ūkinis pastatas 2I1p, 1930 m. statybos, užstatymo plotas 199, 30 kv. m., unikalus Nr. ( - ), įregistruotas ieškovės vardu - 40/100 dalys, o atsakovės - 60/100 dalys. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą buvo išreikalauta civilinė byla Nr. 2-55-714/2013, kurioje nustatytomis aplinkybėmis bei įrodymais rėmėsi apeliantė (ieškovė) tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde.

36Nustatyta, kad 2013 m. gegužės 4 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu (įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartimi (civ. byla Nr.2A-1718-173/2013 m.) iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtėms buvo atidalintos joms priklausančios gyvenamojo namo dalys pagal pateiktus projektinius pasiūlymus, nustatyta 0, 23 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal kitos bendraturtės Z. S. projektinį pasiūlymą, taip pat atsakovei S. T. atidalinta 60/100 dalis ūkio pastato 2I1p unikalus Nr. ( - ), kurio užstatytas plotas 199, 30 kv. m. Iš civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013 šalių pateiktų duomenų: bendraturtės S. T. žemės sklypo atidalijimo projektinio pasiūlymo (1 t. b. l. 20), kitos bendraturtės Z. S. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektinio pasiūlymo ( 3 t. b. l. 89), fotonuotraukų matyti, kad ginčo pastatas (S. T. plane pažymėtas Nr. 4, o Z. S. plane pažymėtas Nr. 6 - tvartas ir Nr. 7 – rūsys) yra nurodytas kaip priklausantis S.. Pagal 2013m. gegužės 4 d. sprendimu nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką išlikusi ginčo pastato su rūsiu dalis yra M. D. S. priskirtoje žemės sklypo E (mėlyna spalva 94 kv. m. ploto) dalyje, kuriuos ir siekia rekonstruoti ieškovė. Civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013) bendraturtė S. T. savo ieškinyje, kurį tikslino 2 kartus (1 t. b. l. 4, 2 t. b. l. 11, 84-90) pripažino faktą, kad ji nugriovusi jai priklausantį ūkinį pastatą jos plane pažymėtą Nr. 2 (kaip buvęs ūkinis pastatas), kad išlikęs ūkinis pastatas ir rūsys, plane pažymėti Nr. 6 (tvartas) ir Nr. 7 (rūsys), priklauso ne jai, o S. (1 t. b. l. 20), nurodė, kad ginčo pastatas yra avarinės būklės, stovi 4 m. atstumu nuo gyvenamojo namo, pastatytas nesilaikant norminių aktų reikalavimų bei higienos normų, pareiškė reikalavimus – atidalinti 60/100 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), atidalijant jai plane pažymėtą indeksu Nr. 2, žemės sklypą atidalinti pagal jos siūlomą projektą, priteisti jai avarinės būklės ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu Nr. 4, kurį pageidauja nugriauti (2 t. b. l. 84-90, 96, 99), tačiau šie bendraturtės S. T. ieškinio reikalavimai 2013m.gegužės 4 d. sprendimu buvo atmesti, sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatuota, kad S. T. nuosavybės teise priklauso 60/100 dalis ūkio pastato 2I1p unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas 199, 30 kv. m., rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad jai atidalinta ginčo ūkinio pastato dalis plane pažymėta indeksu Nr. 2, o S. naudojamas ūkinis pastatas su rūsiu, projektiniame žemės sklypo atidalijimo plane pažymėtas Nr. 4 (su pirminiu ieškiniu pateikta fotolentelė Nr. 1, 2) paliktas M. D. S.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovei nereikėjo įrodinėti aplinkybių nustatytų 2013m. gegužės 4 d. teismo sprendimu, kuriuo tarp šalių išspręstas bendraturčių ginčas dėl atidalijimo (t.y. atsakovei S. T. atidalinta 60/100 dalis ginčo pastato yra nugriuvusi, o išlikusi 40/100 dalis – priklauso ieškovei) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

37Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė taip pat pripažino aplinkybę, kad ginčo pastatu, kurį siekia rekonstruoti ieškovė, ji faktiškai niekada nesinaudojo, neduoda sutikimo dėl to, kad ateityje tai trukdytų jos žemės sklypo dalies atidalijimui. Kolegijos nuomone, atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad iki šios dienos nėra nustatyta pastato, kurį ieškovė pageidauja rekonstruoti, naudojimosi tvarka atmestini, nes 2013m. gegužės 4 d. teismo sprendimu jai atidalinta 60/100 dalis ūkinio pastato plane pažymėta indeksu Nr. 2 yra nugriauta, šią aplinkybę atsakovė pati nurodė savo procesiniuose dokumentuose išnagrinėtoje civilinėje byloje, kuris įsiteisėjęs. Nagrinėjamoje byloje pateiktame 2013 01 29 Tauragės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos skyriaus rašte Nr. 2D-1571 nurodyta, kad S. T. 2006 m. gegužės mėnesį nugriovė ūkinio pastato 2I1p priestatus: malkinę 2i1m (užstatytas plotas 18, 78 kv. m.), tvartą 3i1 m (užstatytas plotas 74, 42 kv. m.), malkines 4i1 m (užstatytas plotas 7,7 kv. m.) ir 5i 1 m (užstatytas plotas 11, 06 kv. m.), kitą ūkinį pastatą 3I1p, šiltnamį 5I 1ž, likusi ūkinio pastato dalis (2I 1 p ir 1i 1b) yra fiziškai susidėvėjusi, statinio pagrindinės konstrukcijos netenkina STR 2.01.01 (1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas, Statybos įstatymo, kitų norminių aktų reikalavimų.

38Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad ieškovė neturi įrodinėti aplinkybių, nustatytų 2013 m. gegužės 4 d. teismo sprendimu, kuriuo avarinės būklės išlikusio ūkio pastato 2I1p su kiemo rūsiu (1i1b), unikalus Nr. ( - ) dalis – 40/100, kurią ji siekia rekonstruoti, atidalinta ir priklauso ieškovei (CPK 182 str. 2 d.).

39Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus.

40Byloje pateiktas A. Ž. individualios įmonės rekonstrukcijos projektinis pasiūlymas parengtas pagal statybą (rekonstrukciją) reglamentuojančius teisės aktus (1 t., b. l. 23-27), jį parengęs A. Ž. turintis atitinkamą atestatą (1 t.b.l. 28-29). Projektavimo užduotyje nurodyta, kad numatyta rekonstruoti esamą pagalbinio ūkio pastatą su priblokuotu lauko rūsiu nekeičiant pastatų užstatymo ploto, bus sužemintos pastato išorės sienos iki 2, 50 m., pastatas bus 1 aukšto, paskirtis – sandėliavimo, esami pamatai juostiniai. Rekonstruojamas pastatas priklauso II gr. Nesudėtingiems statiniams. Projekte nurodytas siekiamo rekonstruoti ginčo pastato užstatymo plotas - 75, 09 kv. m. (pagalbinio ūkio pastato -39, 24 kv. m., lauko rūsio - 35, 85 kv. m.) (1 t. b. l. 24), užstatymo plotas yra mažesnis nei 2013m. gegužės 4 d. teismo sprendimu atidalinta 40/100 dalis priklausanti ieškovei (79, 72 kv. m., apskaičiuota nuo 199, 30 kv. m., 1 t. b. l. 7, 89).

41Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5, 6 punktus bei LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintą Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai VIII skyriaus 33. 1 punktą norint statyti naują ar rekonstruoti nesudėtingą statinį pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus): statinio bei žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams.

42Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006).

43Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009 ir kt.).

44Atsakovės nesutikimas grindžiamas tuo, kad į ją nesikreipė ieškovė, todėl paruoštas lauko rūsio ir pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo projektas yra niekinis, ir kad avarinės būklės ginčo pastatas pastatytas 4 m. atstumu nuo gyvenamojo namo, tai neatitinka higienos normų.

45Kolegijos nuomone, šios priežastys neteikia pagrindo konstatuoti atsakovės kaip žemės sklypo bendraturtės teisių esminio pažeidimo.

46Teismui pateiktame projekte aprašyti rekonstrukcijos darbai, medžiagos. Su šiuo dokumentu atsakovė turėjo galimybę susipažinti teisminio nagrinėjimo metu. Pateiktas dokumentas informatyvus ir pakankamas, atsakovė jo neginčijo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų leidžiančių konstatuoti, kad atsižvelgiant į rekonstrukcijos darbų apimtį bei pobūdį, aplinkai bei visuomenės interesams galėtų kilti neigiamų pasekmių. Atsakovės argumentai, kad ginčo pastato atstumas iki gyvenamojo namo 4 m. neatitinka higienos normų nepakankami konstatuoti esminio jos teisių pažeidimo, kadangi pastatas statytas 1930 m., jo statyba įteisinta, įregistruotas nekilnojamojo turto registre, jis bus rekonstruojamas, o ne statomas naujas, jo užstatymo plotas ne padidės, o sumažės, pastato paskirtis – sandėliavimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad išlikusi pastato dalis yra avarinės būklės, susidėvėjusi ir kelia grėsmę, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys Statinio techninės priežiūros aktai, trečiųjų asmenų atsakymai į ieškovės bei atsakovės skundus atitinkamoms institucijoms. Nors atsakovės S. T. užsakymu UAB SKENA A. Z. 2011 06 06 atlikto Statinio techninės būklės įvertinimo akte Nr.11-06/01 rekomenduota pastatą nugriauti, o ne remontuoti ar rekonstruoti, o jeigu reikalinga-statyti naują, tačiau šis aktas nepaneigia ieškovės kaip savininkės teisių į pastato rekonstrukciją. Iš byloje esančių duomenų, trečiųjų asmenų Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, raštų matyti, kad ginčo pastato rekonstrukcija yra vienas iš rekomenduotų avarinės būklės pašalinimo variantų ir yra leistina.

47Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) , t.y. yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl ginčo pastato rekonstrukcijos darbų pablogės jos gyvenimo ir veiklos sąlygos, buvusios iki šių darbų atlikimo, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (CPK 178 str.).

48Iš bylos aplinkybių bei atsakovės paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad atsakovė nedavė sutikimo ieškovei ir dėl to, kad ji siekia ateityje atsidalinti žemės sklypo dalį, kurioje yra ginčo pastatas ir kuri 2013 m. gegužės 4 d. sprendimu priskirta ieškovei. Kolegijos vertinimu, šie argumentai nereikšmingi, nes žemės sklypo atidalijimo klausimas nėra šios bylos ginčo dalyku, o tarp bendraturčių 2013 m. gegužės 4 d. sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri galioja.

49Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovės (bendraturtės) atsisakymas duoti sutikimą yra nemotyvuotas ir nepagrįstas (CPK 178 str.).

50Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo, neatsižvelgė į kitame procese sprendimu nustatytas aplinkybes – žemės sklypo dalis, kurios paskirtos naudotis bendraturčiams ir ginčo pastato 60/100 dalies atidalijimą. Nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka bei atsakovei priklausančios ginčo pastato 60/100 dalių atidalijimas laikytina prejudiciniais faktais, kuriuos tiek proceso šalys, tiek teismas turėjo pripažinti įrodytomis, ir jas vertinti (vadovautis) sprendžiant dėl pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas turėjo remtis ir CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytu draudimu teismui pakartotinai nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotą teisinį santykį ir neturėjo teisinio pagrindo iš naujo vertinti, kokia ginčo pastato dalimi ieškovė turi teisę be sutikimo naudoti, rekonstruoti, nes tai prieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui.

51Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atitinkamai perskirstomos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str.) bei valstybei (CPK 96 str.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteisiamas 41, 70 Eur (144 Lt) ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį, 144,81 Eur (500 Lt) išlaidos už advokato pagalbą (už ieškinio parengimą bei atstovavimą) pirmosios instancijos teisme (1 t. b. l. 4, 2 t. b. l. 23-24) bei valstybei - 19, 45 Eur (67, 15 Lt) pirmos instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu.

52Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei (apeliantei) priteisiamas 41, 70 Eur (144 Lt) žyminis mokestis, kurį apeliantė sumokėjo paduodama apeliacinį skundą (2 t. b. l. 48), bei 5, 22 Eur (18, 02 Lt) apeliacinės instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei.

53Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

54apeliacinį skundą patenkinti.

55Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

56Pripažinti ieškovei M. D. S. (a.k. ( - ) teisę be atsakovės S. T. (a.k. ( - ) sutikimo, teisės norminių aktų nustatyta tvarka pateikti prašymą Jurbarko rajono savivaldybės administracijos urbanistikos skyriui rašytiniam pritarimui jai priklausančio statinio (ūkinio pastato (2I1p) su kiemo rūsiu (1i1b), unikalus Nr. ( - ), ( - )) rekonstrukcijai.

57Iš S. T. priteisti bylinėjimosi išlaidas - 186, 51 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus ir 51 centus) pirmosios instancijos ir 42, 70 Eur (keturiasdešimt du eurus ir 70 centų) apeliacinės instancijos teismuose M. D. S..

58Iš S. T. priteisti 24, 67 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 67 centus) pirmos ir apeliacinės instancijos teismų turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė leisti jai pateikti prašymą... 6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi... 7. Trečiojo asmens Jurbarko rajono savivaldybės administracija atsiliepime į... 8. Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai... 12. Ieškovė apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 46 – 47) prašo 2014 m. balandžio 3... 13. 1 .teismo išvada, kad ūkinis pastatas yra abiejų bendraturčių, neatitinka... 14. 2. teismas padarė neteisingą išvadą, kad bus rekonstruojama ir atsakovės... 15. 3. teismas neatkreipė dėmesio, kad atsakovė piktybiškai neišregistravo... 16. 4. teismas neatsižvelgė į suinteresuotų institucijų išvadą, kad pastato... 17. 5. teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė prieš kreipdamasi... 18. 6. teismas sprendimą pagrindė nelogiškais, prieštaringais ir tikrovės... 19. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą ( 2 t. b. l. 53 – 56) prašo... 20. 1. Dėl avarinės būklės ūkinio pastato dalies rekonstrukcijos negalimumo.... 21. 2. Dėl atsakovės, kaip statinio bendrasavininkės, teisių ir teisėtų... 22. 3. Dėl suinteresuotų institucijų išvadų. Apeliantė skundą motyvuoja tuo,... 23. 4. Apeliaciniu skundu nepagrįstai teigiama, kad atsakovė piktybiškai... 24. 5. Apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovė rūpinosi savo pastatu, nes tai... 25. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos... 26. Trečiasis asmuo Jurbarko rajono savivaldybės administracija pateiktame... 27. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 28. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 29. Apeliaciniame skunde akcentuojamas įrodinėjimo taisyklių pažeidimas ir dėl... 30. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas,... 31. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė... 32. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad... 33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimo prejudicinė... 34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės... 35. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad šalys ir byloje nedalyvaujantis... 36. Nustatyta, kad 2013 m. gegužės 4 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo... 37. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė taip... 38. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo... 39. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 40. Byloje pateiktas A. Ž. individualios įmonės rekonstrukcijos projektinis... 41. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5, 6 punktus bei LR aplinkos... 42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės... 43. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kitiems... 44. Atsakovės nesutikimas grindžiamas tuo, kad į ją nesikreipė ieškovė,... 45. Kolegijos nuomone, šios priežastys neteikia pagrindo konstatuoti atsakovės... 46. Teismui pateiktame projekte aprašyti rekonstrukcijos darbai, medžiagos. Su... 47. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį Statinio rekonstravimas –... 48. Iš bylos aplinkybių bei atsakovės paaiškinimų apeliacinės instancijos... 49. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovės (bendraturtės) atsisakymas... 50. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas... 51. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 52. Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei (apeliantei)... 53. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. apeliacinį skundą patenkinti.... 55. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą... 56. Pripažinti ieškovei M. D. S. (a.k. ( - ) teisę be atsakovės S. T. (a.k. ( -... 57. Iš S. T. priteisti bylinėjimosi išlaidas - 186, 51 Eur (vieną šimtą... 58. Iš S. T. priteisti 24, 67 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 67 centus) pirmos...