Byla e2A-489-236/2017
Dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso nutraukimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Delta“ turizmo centras

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ZIP travel“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso nutraukimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Delta“ turizmo centras,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „ZIP travel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio prašė pripažinti neteisėtu atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ supaprastinto atviro konkurso dėl tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų pirkimo sąlygų 2 priedą – pasiūlymo formą; nutraukti atsakovės supaprastinto atviro konkurso dėl tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų pirkimo procedūras; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų pirkimas“. Remiantis šio konkurso sąlygų 2 priedu (Pasiūlymo forma) tiekėjai šiame pirkime turi varžytis tik nedidele siūlomų paslaugų kainos dalimi – aptarnavimo mokesčiu. Pirkimo sąlygų 6.10 punkte papildomai nustatyta, kad teikėjo taikomi siūlomų paslaugų aptarnavimo mokesčiai negali būti išreikšti neigiamu skaičiumi (su „minuso“ ženklu), kas reiškia, jog mažiausias aptarnavimo mokestis, kurį tiekėjas gali nurodyti pasiūlyme, yra 0,00 Eur. Remiantis pirkimo sąlygų 11.1, 11.3 punktais, neatmestus pasiūlymus numatyta vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų. Laimėjusiu pripažįstamas pirmasis pasiūlymų eilėje esantis pasiūlymas. Jeigu keli pasiūlymai yra pateikti vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į ją įrašomas teikėjas, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiausiai. Ieškovės įsitikinimu, toks pirkimo organizavimo būdas nedera su sąžiningos konkurencijos užtikrinimu viešuosiuose pirkimuose. Pasiūlyme net ir nurodžius siūlomus 0,00 Eur aptarnavimo mokesčius kelionių organizavimo paslaugoms, tai savaime negarantuoja tiekėjo galimybės lygiomis teisėmis su kitais tiekėjais efektyviai varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, kadangi neabejotinai atsiras kitų tiekėjų, sužinojusių apie pirkimą ir analogiškos vertės pasiūlymus pateikusių anksčiau.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino neteisėta atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ supaprastinto atviro konkurso „Tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų pirkimas“ sąlygų 2 priedą – pasiūlymo formą ir nutraukė atsakovo AB „Klaipėdos nafta“ supaprastinto atviro konkurso „Tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų pirkimas“ procedūras; priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nustatė, jog remiantis konkurso sąlygų 11.1, 11.3 punktais, atsakovo neatmestus pasiūlymus numatyta vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų. Laimėjusiu pripažįstamas pirmasis pasiūlymų eilėje esantis pasiūlymas. Jeigu keli pasiūlymai yra pateikti vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į ją įrašomas teikėjas, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiausiai. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendė, jog atsakovės konkurso sąlygos akivaizdžiai sudaro prielaidas tiekėjams nurodyti vienodas savo pasiūlymų (ne siūlomų paslaugų, o būtent pasiūlymų) kainas, t. y. pasiūlymuose nurodant mažiausią galimą taikyti aptarnavimo mokestį pasiūlyme nurodytoms paslaugoms, todėl padarė išvadą, kad atsakovės konkurso sąlygos neatitinka lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kasacinio teismo formuojamos praktikos. Teismas pažymėjo, jog būtent tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl viešųjų pirkimų sąlygų, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento.
  3. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė neįrodė, jog pirkimo sąlygos, nustatančios paslaugų tiekėjų varžymąsi tik aptarnavimo mokesčio dydžiu, yra naudingos konkrečiam vieninteliam tiekėjui. Teismas nurodė, kad ieškovė kartu su dubliku pateikė duomenis, jog 0,00 Eur kelionių organizavimo viešieji pirkimai iš esmės naudingi tik vienam tiekėjui – UAB „Delta“, kuri siūlo 0,00 Eur aptarnavimo mokesčius, daugelio atvejų pasiūlo pirmesnė nei kiti tiekėjai, taigi ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą abejoti 0,00 Eur konkurso sąlygų skaidrumu.
  4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsisakydamas priimti kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 3P-2012/2016, konstatavo, jog kasacinio teismo praktika, kuri buvo suformuota iki naujo teisinio kelionių organizavimo paslaugų reglamentavimo patvirtinimo ir įsigaliojimo, jam pasikeitus, netapo nebeaktuali. Remiantis tuo, teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo formuojama praktika, pagal kurią tokios pirkimo sąlygos, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento pripažįstamos neteisėtomis.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus:
    1. Atsakovė parengė pirkimo sąlygas vadovaudamasi Viešųjų pirkimų tarnybos Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodika, Kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijomis ir pirkimo sąlygose numatė, kad tiekėjui nurodžius 0,00 Eur aptarnavimo mokestį bent už vieną teikiamą paslaugą, jis privalo tokį įkainį pagrįsti pateikdamas konkrečius dokumentus. Teismo argumentas, kad dėl vienodų kainų pirkimą laimės tas teikėjas, kuris pirmesnis pateiks pasiūlymą yra nepagrįstas, nes nesuponuoja išvados, kad perkančioji organizacija priims bet kokį, objektyvių duomenų stokojantį pasiūlymo pagrindimą.
    2. Teismas sprendime nevertino kainos pagrindimą įrodančių dokumentų turinio, iš teismo sprendimo akivaizdu, kad buvo apsiribota tik dalies įrodymų ištyrimu ir dėl to priimtas nepagrįstas sprendimas. Tuo tarpu aplinkybė, jog perkančioji organizacija iš esmės negali nustatyti tokių sąlygų, kuriose iš karto atsispindėtų visos kelionių išlaidos, liko neįvertinta.
    3. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pirkimo sąlygos, nustatančios paslaugų tiekėjų varžymąsi tik aptarnavimo mokesčio dydžiu, yra naudingos konkrečiam tiekėjui – UAB „Delta“. Ieškovės dublike pateikti duomenys, jog kai kuriuos viešuosius pirkimus laimi UAB „Delta“ dėl to, kad pateikė pasiūlymą anksčiausiai, neįrodo pirkimo sąlygų šališkumo, o aplinkybė, kad UAB „Delta“ apie pirkimo paskelbimo laiką sužinojo anksčiau negu kiti tiekėjai ir dėl to sugebėjo pateikti pasiūlymą pirmesnė negu konkurentai, nebuvo įrodyta.
    4. Teismo sprendime pateikti argumentai bei teisinis vertinimas grindžiamas iki 2016 m. balandžio 19 d. buvusiu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, kuri šiuo metu yra nebeaktuali.
  2. Ieškovė UAB „ZIP travel“ atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Pirkimo sąlygų nuostatos dėl nulinio pasiūlymo pagrindimo nepanaikina prielaidų tiekėjams varžytis iš esmės tik pasiūlymų pateikimo laiku, kadangi perkančioji organizacija, net ir neįtvirtinusi tokios sąlygos, gali prašyti pasiūlymo pagrindimo. Byloje nėra įrodymų, kad galimybė pagrįsti nulinius pasiūlymus objektyviai neegzistuoja.
    2. Bylos duomenys patvirtina, jog absoliučia turizmo paslaugų pirkimų laimėtoja yra UAB „Delta“ turizmo centras. Nagrinėjamoje byloje ginčo pirkime pateikti pasiūlymai taip pat yra nulinės kainos, o pirmasis pateikęs pasiūlymą pirkimo dalyvis – UAB „Delta“.
    3. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pagrįstai rėmėsi jau išsamiai išplėtota ir suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Ta aplinkybė, jog ankstesnėje praktikoje nefigūravo naujose Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijose įtvirtintas reikalavimas pagrįsti nulinį pasiūlymą ir jis nebuvo įtvirtintas pirkimo sąlygose, galimybės remtis šia praktika nepaneigia, kadangi nepagrįstai mažą kainą perkančioji organizacija turi tikrinti bet kokiu atveju.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
  2. Byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos nustatytų viešojo tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų pirkimo sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ paskelbė viešąjį pirkimą „Tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų pirkimas“. Pagal pirkimo sąlygų 6.9 punktą pasiūlymo kaina yra pirkimo sąlygų 2 priede nurodyta palyginamoji pasiūlymo kaina. Ji turi būti nurodyta eurais (suapvalinant iki dviejų skaičių po kablelio), turi būti išreikšta ir apskaičiuota taip, kaip nurodyta pirkimo sąlygų 2 priede. Apskaičiuojant kainą turi būti atsižvelgta į visą šių pirkimo sąlygų 1 priede nurodytą techninę specifikaciją, paslaugų apimtį, kainos sudėtines dalis ir pan. Pirkimo sąlygų 6.10 punkte nustatyta, kad teikėjo taikomi siūlomų paslaugų aptarnavimo mokesčiai negali būti išreikšti neigiamu skaičiumi (su „minuso“ ženklu). Sąlygų 6.15.5 punkte įtvirtinta, jog kartu su pasiūlymu tiekėjas, bent už vieną siūlomą teikti paslaugą nurodęs 0,00 Eur aptarnavimo mokestį, turi pateikti šios kainos pagrindimą įrodančius skaičiavimus ir šiuos dokumentus: susitarimų kopijas ar pažymas išduotas aviakompanijų, viešbučių, draudimo kompanijų, rezervacijų sistemų, tiesioginių paslaugų gavėjų, kitų veiklos partnerių, kurie įrodytų kokio dydžio komisinius mokesčius ar premijas už pasiektas pardavimų apimtis teikėjas gauna (susitarimuose ar pažymose turi būti aiškiai nurodytas gaunamų komisinių ar premijų dydis, visos jų gavimo sąlygos); įrodymus, jog teikėjas yra sudaręs sutartis su užsakovais dėl kelionių organizavimo pirkimo. Pateikiamos susitarimų kopijos arba užsakovų pažymos, nurodant vykdomos sutarties vertę, planuojamų užsakyti kelionių apimtis ir kitą informaciją, iš kurios galima įsitikinti apie gaunamas teikėjo pajamas, taip pat informaciją, ar sutartyse taikomas aptarnavimo mokestis (nurodant jo dydį); detalizuotas paslaugų teikimo sąnaudas, kurias patirs teikėjas, teikdamas kelionės organizavimo paslaugas, kad perkančioji organizacija galėtų įsitikinti, jog gaunamos teikėjo pajamos padengs patiriamas išlaidas vykdant sutartį (pavyzdžiui darbuotojų skaičius, mokami atlyginimai, patalpų nuoma ir kitos). 2016 m. rugsėjo 30 d. raštu atsakovė papildomai patvirtino, jog šiame pirkime tiekėjai varžosi tik pagal siūlomus aptarnavimo mokesčius, nepaisant to, kad už siūlomų paslaugų pardavimą iš aviakompanijų, viešbučių, draudimo bendrovių ir kitų asmenų gali gauti komisinius mokesčius. Remiantis konkurso sąlygų 11.1, 11.3 punktais, atsakovės neatmestus pasiūlymus numatyta vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų. Laimėjusiu pripažįstamas pirmasis pasiūlymų eilėje esantis pasiūlymas. Jeigu keli pasiūlymai yra pateikti vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į ją įrašomas teikėjas, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiausiai.
  3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog aukščiau aptartos pirkimo sąlygos, sudarančios sąlygas tiekėjams pateikti perkančiajai organizacijai vienodas pasiūlymų kainas, ir iš esmės varžytis tik dėl pasiūlymų pateikimo laiko (kadangi realybėje susiklosčiusi situacija, jog didžioji dalis tokiuose pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų pateikia pasiūlymą su 0,00 Eur kaina) laikytinos neteisėtomis bei pažeidžiančiomis konkurenciją.
  4. Apeliaciniame skunde atsakovė su minėta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Nurodo, jog pirkimo sąlygose įtvirtintas pirkimo kainos apskaičiavimo būdas buvo pasirinktas vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos parengta Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodika (toliau – Metodika) ir naujai patvirtintomis Kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos). Viešųjų pirkimų tarnyba byloje pateiktoje išvadoje pripažino, jog aptariamos pirkimo sąlygos Metodikos bei Rekomendacijų nepažeidė. Įvertinęs bylos medžiagą bei šiuo klausimu išsamiai suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėtu atsakovės argumentu.
  5. Viena iš Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų yra teikti metodinę pagalbą, rengti VPĮ įgyvendinti reikalingas rekomendacijas, nustatyti VPĮ taikymo gaires (VPĮ 82 straipsnis). Atitinkamai perkančiosios organizacijos, taikydamos ir įgyvendindamos VPĮ nuostatas, turėtų vadovautis tokiomis rekomendacijomis ir metodikomis, tik jeigu tai nesukelia pagrįstų abejonių dėl jų priimamų sprendimų teisėtumo. VPT rekomendacijos – ne norminio pobūdžio teisės aktas, nepatenkantis į pozityviosios teisės reglamentavimo sritį. Tuo tarpu atsakovė, pateisindama savo sprendimus viešajame pirkime, suteikia joms labai didelę reikšmę, nenurodydama jokių imperatyviųjų teisės aktų, įpareigojusių ją parengti pirkimo sąlygas pagal minėtas Rekomendacijas. Tokių teisės aktų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog kai perkančioji organizacija priima sprendimą, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos ar kitos viešojo administravimo institucijos poziciją (nurodymą, raštą ir pan.), laikytina, jog de jure (teisiškai) ji su tokia institucijos pozicija sutiko ir atitinkami iš perkančiosios organizacijos sprendimų kylantys santykiai sieja tik ją ir tiekėjus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012). Tai reiškia, jog perkančioji organizacija, nors ir pasirinkusi, sudarydama pirkimo sąlygas, vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos parengtomis metodikomis bei rekomendacijomis, pati turi prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes, o rėmimasis jomis, atsakovės atsakomybės nepanaikina.
  6. Aptariant pačias ginčijamas pirkimo sąlygas pažymėtina, jog racionalus lėšų panaudojimas nesuvaržytos konkurencijos sąlygomis – atskiras perkančiosios organizacijos veiksmų nustatymo ir vertinimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje neteisėtomis pripažįstamos tokios pirkimo sąlygos, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento; tokios pirkimo sąlygos pažeidžia nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją, racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimą, tiekėjų pasiūlymų lygiateisį vertinimą; pirmiau nurodyta išvada dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo daroma ne tik tuomet, kai jose aiškiai nustatomas pilnas ar dalinis pasiūlymų kainų fiksavimas, bet ir tada, kai pirkimo sąlygomis konkrečių atitinkamų kainų nustatymas atliktas netiesiogiai, t. y. sudaromos sąlygos pateikti vienodas kainas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  7. Apeliantė nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentuodama, jog jį priimdamas teismas neįvertino ir nepasisakė dėl pirkimo sąlygose numatyto reikalavimo tiekėjams, nurodžiusiems nulinę kainą pirkime, pagrįsti ją pateikiant tokios kainos skaičiavimus bei visą eilę kitų svarbių dokumentų. Nurodo, jog priimdamas skundžiamą sprendimą teismas vadovavosi neaktualia teismų praktika, kurioje spręstuose ginčuose nebuvo nustatytas įpareigojimas tiekėjui pagrįsti nulinę kainą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir su šiais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti.
  8. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje buvo nagrinėti ginčai, kylantys būtent iš viešųjų kelionių organizavimo paslaugų pirkimų ir būtent dėl tokio pirkimų sąlygose įtvirtintos kainos paskaičiavimo, pagal kurį tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta tik dėl pasiūlymo pateikimo momento, kadangi didžioji dalis tiekėjų pirkime pateikia nulinę kainą. Apeliacinio teismo nuomone, nėra pagrįsta teigti, jog Viešųjų pirkimų tarnybai išleidus naują Rekomendacijų redakciją, pagal kurią buvo suformuluotos ginčo pirkimo sąlygos, šioje byloje susiklostė iš esmės skirtinga faktinė situacija. Aplinkybė, jog ankstesnėse Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtose bylose nebuvo taikomas reikalavimas pagrįsti nulinę kainą, šios bylos nagrinėjimo atveju esminės reikšmės neturi, nes VPĮ bet kokiu atveju nustato perkančiajai organizacijai pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti nurodytą neįprastai mažą kainą (VPĮ 40 str.).
  9. Nepaisant to, atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog šios nutarties priėmimo metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pasisakęs ir dėl viešųjų pirkimų sąlygų teisėtumo, kuriose numatyta minėta tiekėjo pareiga pagrįsti nurodytą nulinę kainą. Lietuvos aukščiausiasis teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartyse civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017 ir civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017 pasisakė, jog toks instrumentas (privalomas nulinių kainų pagrindimas) nėra pakankamas, siekiant išvengti tiekėjų varžymosi tik dėl vienodų pasiūlymų pateikimo momento; perkančioji organizacija turėtų prižiūrėti, ar kelionių organizatorius jai konkrečiu atveju siūlo rinkos kainą atitinkančias paslaugas, ar nėra permokama, ar pritaikomos viešai siūlomos vežėjų nuolaidos ir pan. Ši priežiūra neturi būti atsitiktinė, taikoma pasirinktinai, o viešojo pirkimo sąlygomis turėtų būti sukurtas veiksmingas laimėtojo ir pirkėjo bendradarbiavimo mechanizmas, užtikrinantis paprastą ir operatyvią pasiūlytų kelionių kainos patikrą.
  10. Šios nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pirkimo sąlygose įtvirtintas reikalavimas pateikti viešojo pirkimo komisijai tokio aptarnavimo mokesčio, kurio šaltinis yra pats tiekėjas, pagrindimą (net ir nustačius konkrečius reikalingus pateikti dokumentus) nepanaikina galimybės pirkimo dalyviams ir toliau teikti vienodus (nulinius) aptarnavimo mokesčius bei varžytis tik dėl pasiūlymų pateikimo laiko. Tiekėjas yra laisvas spręsti, kokio dydžio aptarnavimo mokestį siūlyti, kaip ir laisvas susiderėti su galutinių kelionių organizavimo produktų tiekėjais ar rezervacinių sistemų administratoriais dėl komisinių mokesčių už jo produktų platinimą dydžio, kuris kompensuotų nulinį aptarnavimo mokestį. Be to, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik tiesioginės piniginės naudos, bet gali iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginės naudos, pavyzdžiui, didinti konkurencingumą ir savo žinomumą rinkoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, paruošti nulinių pasiūlymų pagrindimą pagal pirkimo sąlygų 6.15.5 punkte numatytus reikalavimus nėra sudėtinga, kadangi jie nėra kažkuo išskirtiniai ir vertintini iš esmės kaip formalūs.
  11. Aukščiau aptartų argumentų pagrindu, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai konstatavo, jog ginčijamos pirkimo sąlygos, nepriklausomai nuo to, kad atsakovė iš tiekėjų reikalavo pateikti nulinės kainos pagrindimą, jiems sudarė sąlygas pateikti vienodos kainos kruopščiai parengtus pasiūlymus ir dėl to konkuruoti tik dėl pasiūlymų pateikimo greičio ir momento.
  12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atsakovės skunde išdėstytų argumentų, susijusių su UAB „Delta“ dalyvavimu tokio pobūdžio viešuosiuose pirkimuose, kadangi minėto tiekėjo sąžiningo varžymosi klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas tik pažymi, jog skundžiamame sprendime byloje esančius įrodymus apie UAB „Delta“ laimėtų pirkimų kiekius teismas laikė kaip viena iš sąlygų, sudarančių pagrindą abejoti konkurso skaidrumu, tačiau ne lėmusia jų pripažinimą neteisėtomis bei pirkimo procedūrų nutraukimą.

12Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

  1. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

13Dėl procesinės bylos baigties

  1. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo procedūras, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93).
  2. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, iš atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ ieškovei UAB „Zip travel“ priteisiamos apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 028,50 Eur.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „ZIP travel“ (įmonės kodas 135474614) iš akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ (įmonės kodas 110648893) 1 028,50 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai