Byla 2A-153/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. individualios įmonės „Arjovita“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-623-425/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Senasis dvaras“ ieškinį atsakovui A. V. individualiai įmonei „Arjovita“ dėl avansinių mokėjimų, netesybų ir nuostolių priteisimo bei atsakovo A. V. individualios įmonės „Arjovita“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Senasis dvaras“ dėl atlyginimo už darbus priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Senasis dvaras“ dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo A. V. IĮ „Arjovita“ 20 137,55 Lt atsakovui sumokėtų avansinių mokėjimų, 77 603,47 Lt tiesioginių nuostolių, 20 000 Lt netesybų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 28 d. su atsakovu A. V. IĮ „Arjovita“ sudarė Rangos sutartį Nr. 20080428/06, o 2008 m. gegužės 29 d. ir rugpjūčio 19 d. sudarė papildomus susitarimus, pagal kuriuos atsakovas įsipareigojo savo medžiagomis, lėšomis, rizika atlikti ir perduoti ieškovui darbus, nurodytus prie Rangos sutarties pridėtoje lokalinėje sąmatoje. Ieškovas įsipareigojo priimti atsakovo tinkamai atliktus namo stogo įrengimo darbus ir už juos sumokėti. Atsakovas darbus turėjo atlikti iki 2008 m. rugsėjo 15 d., tačiau jų neatliko, vengė bendradarbiauti su ieškovu, todėl ieškovas Rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis 2009 m. rugsėjo 23 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Pagal 2008 m gegužės 29 d. susitarimo 7 punkto 2 dalį atsakovui vėluojant perduoti darbus suderintais terminais, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 900 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną, todėl remiantis sutrumpintu 6 mėnesių ieškinio senaties terminu netesybos sudarytų 162 900 Lt. Ieškovas geranoriškai sumažino reikalaujamų netesybų dydį ir prašė priteisti 20 000 Lt netesybų. Ieškovas pažymėjo, kad atliko avansinius mokėjimus atsakovui įsigyti medžiagų ir tinkamai atlikti darbus. Atsakovo darbai neatitiko sutarties ir teisės aktų reikalavimų, todėl ieškovas priimdavo tik tinkamai atliktus darbus ir informuodavo atsakovą apie konkrečius darbų trūkumus. Atsakovas A. V. IĮ „Arjovita“ už gautus avansinius mokėjimus pasisavino dalį įsigytų medžiagų, todėl atsakovas privalo grąžinti pasisavintas medžiagas arba atlyginti nuostolius, tai yra sumokėtus avansinius mokėjimus šioms medžiagoms įsigyti. Namo, kuriame atsakovas vykdė darbus, savininkė kreipėsi į ieškovą dėl stogo dengimo darbų kokybės trūkumų ištaisymo. Atsakovas buvo informuotas apie susitikimo dėl darbų defektų nustatymo vietą ir laiką, bet neatvyko. Dėl nustatytų trūkumų surašytas defektinis aktas, ieškovas kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl darbų defektų ištaisymo įvertinimo ir jų pašalinimo, dėl to patyrė 77 603,47 Lt nuostolių, kurių atlyginimo turi teisę reikalauti iš atsakovo.

5Panevėžio apygardos teismas 2010 m. vasario 11 d. preliminariu sprendimo ieškovo ieškinį tenkino. Atsakovas IĮ A. V. firma „Arjovita“ dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus.

6Atsakovas A. V. firma „Arjovita“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo UAB „Senasis dvaras“ 60 099,24 Lt atlyginimą už darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad su ieškovu buvo sutarę dėl 700 kv. m ploto stogo uždengimo, bet pakeitus kai kuriuos stogo konstrukcijos techninius sprendimus stogo dengimo darbų kiekis išaugo iki 900 kv. m ploto, todėl atsakovas uždengė 200 kv. m stogo daugiau nei buvo sutarta Rangos sutartimi ir jos pakeitimais. 2009 m. balandžio 27 d. šalys raštu susitarė nustatyti galutinį darbų atlikimo terminą – 2009 m. gegužės 14 d. Ieškovas nepagrįstai (nepareikšdamas pastabų ir nenurodydamas darbų trūkumų) vengė priimti atliktus darbus ir pasirašyti darbų priėmimo aktus, todėl atsakovas CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktus. Ieškovas nepaisydamas atsakovo siųstų trijų pretenzijų nesilaikė 2008 m. balandžio 8 d. Rangos sutarties 4.4 bei 4.5.1 punktuose sutartos mokėjimo už darbus tvarkos, vėlavo išmokėti sutartą avansą, atsiskaityti už atliktus darbus, likdamas atsakovui skolingas 60 099,24 Lt. Ieškovas 180 dienų vėlavo sumokėti 12 000 Lt avansą, už darbų, nurodytų atliktų darbų akte A001, 22 000 Lt dalį vėlavo sumokėti 30 dienų, už kitame atliktų darbų akte nurodytus 61 078 Lt sumos darbus sumokėjo tik mažą dalį ir liko skolingas 61 708 Lt. Ieškovui 2009 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 14-274 vienašališkai nutraukus Rangos sutartį bei atsakovo darbuotojams nebedirbant objekte, atsakovo prašymu antstolis atlikdamas faktinių aplinkybių konstatavimą užfiksavo, kad objekte nuardyta dalis atsakovo įrengtos stogo dangos (sudėtų čerpių), o objekte esantys ieškovo darbuotojai paaiškino, kad tai padaryta dėl tinkavimo darbų. 2009 m. spalio 22 d. ieškovas vienašališkai surašė defektinį aktą, kuriame nurodė atliktų darbų trūkumus, o 2009 m. spalio 23 d. su kitu rangovu D. T. pasirašė rangos sutartį defektams šalinti už 77 603,47 Lt, į šią sumą įtraukiant ir čerpių kainą. 2010 m. kovo 2 d. antstoliui vėl atliekant aplinkybių konstatavimą užfiksuota, kad stogo dengimo darbai nevykdomi, o trūkumai nepašalinti. Atsakovas pažymėjo, kad tarp ieškovo ir atsakovo taip pat buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl statybinių medžiagų įsigijimo, dėl to ieškovas kelis kartus pervedė atsakovui pinigus, už kuriuos atsakovas nupirko statybinių medžiagų. Šias medžiagas atsakovas perdavė ieškovui ir šios medžiagos buvo panaudotos objekte. Likusią nepanaudotą 6 621,85 Lt sumą medžiagoms pirkti atsakovas užskaitė kaip dalinį apmokėjimą už atliktus darbus.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovo UAB „Senasis dvaras“ ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo A. V. IĮ „Arjovita“ 20 331,55 Lt avansinių mokėjimų, 77 603,47 Lt nuostolių, 10 000 Lt netesybų, 3 025 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas atmetė atsakovo A. V. IĮ „Arjovita“ priešieškinį ieškovui UAB „Senasis dvaras“ dėl 60 099,24 Lt atlyginimo už darbus priteisimo. Teismas, remdamasis byloje ištirtais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų bei liudytojų paaiškinimais, padarė išvadą, kad rangovas A. V. IĮ „Arjovita“ netinkamai organizuodamas darbus, nesilaikydamas statybos technologinių reikalavimų pažeidė sutartimi nustatytus statybos darbų kokybės kriterijus bei darbų atlikimo terminus, netinkamai atliko stogo dengimo čerpėmis darbus statybos objekte, todėl užsakovui UAB „Senasis dvaras“ buvo pakankamas pagrindas 2009 m. rugsėjo 18 d. pranešimu vienašališkai nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutraukti Rangos sutartį Nr. 20080428/06 su rangovu. Ieškovas UAB „Senasis dvaras“ pagrįstai nurodė, kad atsakovas A. V. IĮ „Arjovita“ neįvykdė 2008 m. balandžio 28 d. Rangos sutartimi ir 2008 m. gegužės 29 d. susitarimu prie Rangos sutarties prisiimtų įsipareigojimų tinkamai atlikti stogo dengimo čerpėmis darbus, todėl ieškovui UAB „Senasis dvaras“ dėl atsakovo padarytų esminių ir nepašalinamų trūkumų bei defektų teko nutraukti su rangovu sudarytą sutartį bei 2009 m. spalio 23 d. sudaryti rangos sutartį su naujais rangovais D. T. bei A. T. dėl darbų defektų ištaisymo, sumokant už tai naujam rangovui 77 603,47 Lt. Ši suma pripažinta ieškovo nuostoliais, kurie priteistini iš atsakovo A. V. IĮ „Arjovita“. Užsakovas UAB „Senasis dvaras“ 2008 m. spalio 24 d. priėmė rangovo atliktų darbų už 55 642,01 Lt ir pasirašė Atliktų darbų aktą A001, o rangovui pervedė 83 000 Lt. Teismo įsitikinimu, įvertinus rangovo (atsakovo) grąžintą užsakovui (ieškovui) dalį statybinių medžiagų pagal PVM sąskaitas faktūras už 6 621,85 Lt, rangovui yra pareiga grąžinti ieškovui 20 331,55 Lt gautų avansinių mokėjimų.

8Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas, remdamasis suformuota teismų praktika dėl priteistinų delspinigių dydžio, geranoriškai sumažino prašomą priteisti delspinigių sumą iki 20 000 Lt, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, kuris yra individuali įmonė, dėl prasidėjusios ekonominės finansinės krizės turėtų šiuo teismo sprendimu sumokėti ieškovui apie 96 000 Lt, sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą iki 10 000 Lt.

9Teismas nurodė, kad 2008 m. balandžio 28 d. Rangos sutarties Nr. 20080428/06 4.2 punktu šalys susitarė, kad atsiskaitymas už atliktus darbus atliekamas po to, kai užsakovas sutartyje nustatyta tvarka priima rangovo tinkamai atliktus darbus ir akceptuoja rangovo pateiktą Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (aktus) ar Baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą. Teismas nustatė, kad atsakovas A. V. IĮ „Arjovita“ neįvykdė 2008 m. balandžio 28 d. Rangos sutartimi Nr. 20080428/06 bei 2008 m. gegužės 29 d. susitarimu prie Rangos sutarties prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir laiku atlikti stogo dengimo čerpėmis darbus statybos objekte, nes atlikdamas juos padarė esminių ir nepašalinamų trūkumų, dėl kurių užsakovas UAB „Senasis dvaras“ vienašališkai nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutraukė Rangos sutartį su atsakovu bei sudarė statybos rangos sutartį su kitu rangovu padarytų trūkumų šalinimui. Rangovo A. V. IĮ „Arjovita“ priešieškinio reikalavimas priteisti 60 099,24 Lt atlyginimą už nebaigtus, nekokybiškus, padarytus su esminiais ir nepašalinamais trūkumais bei užsakovo nepriimtus statybos rangos darbus, pripažintas nepagrįstu, todėl atmestas.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

10Atsakovas IĮ A. V. firma „Arjovita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir nauju sprendimu priteisti iš ieškovo UAB „Senasis dvaras“ atsakovo naudai 60 099,24 Lt atlyginimą už atliktus statybos rangos darbus, 1 803 Lt žyminio mokesčio bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą iki visiško priteistos sumos išieškojimo iš ieškovo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, o ieškovo ieškinį atsakovui atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Teismas pažeidė CPK 3 straipsnio 6 dalyje suformuluotą nuostatą dėl teismo pareigos vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Rangos sutartyje nurodytų darbų kaina yra 152 822,48 Lt. Atsakovas atliko darbų už 149 721,09 Lt, tačiau ieškovas už darbus sumokėjo tik 89 621,85 Lt. Teismas atsakovo priešieškinį dėl likusių 60 099,24 Lt už atliktus statybos darbus atmetė, motyvuodamas tuo, kad darbai atlikti nekokybiškai, su trūkumais, bet tuo pačiu teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 77 603,47 Lt tiesioginių nuostolių dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų pašalinimo atlyginimo. Teisės aktai nenumato, kad rangovas už darbus su trūkumais negautų atlyginimo, o po to dar ir apmokėtų užsakovui už tų pačių (jam neapmokėtų) darbų trūkumų šalinimą. Patenkinus ieškovo ieškinį ir atmetus atsakovo priešieškinį, ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita, tai yra, nors pagal sutartį už darbus ieškovas atsakovui nesumokėjo, tačiau jam būtų priteistas iš atsakovo apmokėjimas už kitų asmenų atliktus darbus.
    2. Teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo, apmokėjimo už atliktus darbus tvarką, sutarties pratęsimo, jos šalių bendradarbiavimo sąlygas, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles.
    3. Atmesdamas atsakovo priešieškinį teismas taikė CK 6.676 straipsnio 2 dalį, kuri skirta reguliuoti vartojamosios rangos teisinius santykius. Statybos rangos sutartis buvo sudaryta tarp dviejų privačių juridinių asmenų, o atliktų darbų rezultatas nebuvo skirtas asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti. Šiuo atveju darbų perdavimo ir priėmimo klausimus reglamentuoja CK 6.694 straipsnis. Teismų praktikoje suformuota, kad jeigu užsakovas nepasirašo darbų priėmimo-perdavimo akto, manydamas, kad rangovo atlikti darbai yra su trūkumais, jis apie tai turi pažymėti akte. Vienašalis darbų perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Šių aplinkybių teismas nenustatė.
    4. Atsakovas reikalavimą dėl apmokėjimo už stogo dengimo darbus grindė 2008 m. balandžio 28 d. Rangos sutartimi bei papildomais susitarimais. Sutarties 1.1 punkte buvo numatyta, kad atsakovas darbus atliks savo medžiagomis, tačiau žodiniu šalių susitarimu darbai pagrindinai buvo atliekami iš ieškovo pateiktų medžiagų. Tai patvirtina lokalinėse sąmatose bei atliktų darbų aktuose išdėstytos pozicijos, ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo dokumentai, liudytoju apklausto statybos techninio prižiūrėtojo A. B. paaiškinimai. Paskutinis šalių 2009 m. balandžio 27 d. susitarimu nustatytas darbų atlikimo terminas buvo 2009 m. gegužės 14 d. Galutiniam apmokėjimui atsakovas pateikė atliktus darbus priimti ieškovui 2009 m. gegužės 24 d. Taigi atsakovas galutinio šalių sutarto darbų atlikimo termino iš esmės nepažeidė. Ieškovas atliktų darbų akte nurodytų darbų už 61 078 Lt sumą nepriėmė, akto nepasirašė, tačiau nepasirašymo priežasčių, numatytų CK 6.694 straipsnio 6 punkte, nenurodė. Atliktų darbų faktą taip pat patvirtina ieškovo samdytas statybos darbų techninis prižiūrėtojas A. B., įrašai Statybos darbų žurnale, atsakovo surašyti apmatavimai ir prie jų pridėtos fotonuotraukos, 2009 m. spalio 7 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovui nepagrįstai vengiant vykdyti savo prievolę priimti darbus ir pasirašyti darbų atlikimo aktus, atsakovas CK 6.694 straipsnio 4 punkte nustatyta tvarka padarė aktuose žymas apie užsakovo atsisakymą pasirašyti ir juos pasirašė pats.
    5. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo. Dėl to ieškovas per kelis kartus pervedė atsakovui iš viso 20 137,55 Lt, o atsakovas už šiuos pinigus pirko statybines medžiagas. Statybines medžiagas už 13 515,70 Lt sumą atsakovas pristatė ieškovui ir perdavė jo atstovui G. Ž., jos buvo panaudotos statybos objekte. Tą aplinkybę patvirtina PVM sąskaita faktūra TSA Nr. 0452795 bei objekte dirbusio UAB „Statybų sistemos“ statybininko J. B. 2010 m. vasario 25 d. paaiškinimas. Gautų pinigų statybinėms medžiagoms likutis – 6 621,85 Lt buvo užskaitytas kaip apmokėjimas už atsakovo atliktus darbus pagal aukščiau nurodytus atliktų darbų aktus. Iš viso už atliktus darbus ieškovas sumokėjo atsakovui 89 621,85 Lt, o dar yra skolingas 60 099,24 Lt. Ieškovas laiku nesumokėjo 12 000 Lt dydžio avanso, vėlavo mokėti ir nesumokėjo už atliktus darbus, nebendradarbiavo su atsakovu dėl papildomai atliktų apie 200 kv. m stogo dengimo darbų apmokėjimo.
    6. Nors teismas ir sumažino iš atsakovo priteistinas netesybas, tačiau jas priteisė neatsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei teisės aktų reikalavimus. Ieškovas pats yra kaltas dėl darbų vėlavimo, nes viso statybos proceso metu laiku nepateikė statybinių medžiagų, teikė netinkamas medžiagas, keitė konstrukcinius stogo dengimo sprendimus, užsakinėjo papildomus darbus, vėlavo priimti tam būtinus sprendimus, laiku nesumokėjo avanso. Tą patvirtina ieškovui rašyti atsakovo raštai, statybos techninio prižiūrėtojo A. B. paaiškinimas, papildomi susitarimai. Ieškovas pirmas neįvykdė savo priešpriešinės prievolės, todėl atsakovas turėjo teisę tam tikram laikui sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą. Šalių pasirašytos Rangos sutarties 6.2.38 punktas leido pratęsti galutinius darbų atlikimo terminus dėl papildomų darbų. Teismo priteista netesybų suma, lyginant su sutarties kainos dydžiu, yra aiškiai per didelė. Pagal teismų praktiką įprasti delspinigiai yra 0,02 procento už kiekvieną praleidimo dieną. Tokiu būdu delspinigių suma nuo 152 822,48 Lt (bendra rangos darbų kaina) sudarytų po 30,56 Lt už dieną, o už 182 dienas – 5 561,92 Lt, nors ir šių delspinigių skaičiuoti nėra pagrindo.
    7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovui 2009 m. rugsėjo 18 d. nutraukus Rangos sutartį, nuo to momento nutrūko ir delspinigių skaičiavimas. Nutraukus sutartį atsakovas negalėjo toliau atlikti jokių savo prievolių, todėl nuo sutarties nutraukimo momento negali būti skaičiuojami ir delspinigiai. Netesybų išieškojimui taikomas šešių mėnesių senaties terminas, kurį atsakovas reikalauja taikyti. Ieškinį su reikalavimu sumokėti netesybas ieškovas padavė teismui 2010 m. sausio 22 d. Ieškinyje reikalaujama sumokėti netesybas už paskutinių 182 dienų laikotarpį, tačiau dėl sutarties nutraukimo ieškovas turėtų teisę į netesybas tik už 56 dienas. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą netesybų dienos normą, tai sudarytų 1 711,36 Lt delspinigių, tačiau ir šių delspinigių skaičiuoti nėra pagrindo.
    8. Teismas nevertino svarbios aplinkybės dėl šalių pasirašyto 2009 m. balandžio 27 d. susitarimo, jog visų atliekamų darbų pabaiga yra 2009 m. gegužės 14 d. Paskutinis atliktų darbų aktas ieškovui buvo pateiktas 2009 m. gegužės 24 d. Teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad ieškovas netinkamai vykdė savo prievoles ir dėl to prarado teisę į netesybas. Ieškovas pirmas pažeidė sutartį bei teisės aktų normas, nepagrįstai nepasirašė atliktų darbų aktų ir tinkamai nepriėmė atsakovo atliktų darbų (CK 6.694 straipsnio 2 ir 4 dalys).
    9. Teismas neatsižvelgė į CPK 178 straipsnį, nes ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 77 603,47 Lt nuostolių už atliktų darbų defektų šalinimą priteisimo iš atsakovo, jo neįrodė. Atsakovas nepripažino ieškovo nurodytų defektų. Ieškovo vienašališkai sudarytame defektiniame akte nurodyti pažeidimai yra mažareikšmiai, netrukdantys naudoti pastatą pagal paskirtį. Dalis nurodytų defektų neatitinka tiesos ir yra susiję su paties ieškovo pateiktomis brokuotomis čerpėmis. Tą patvirtina buvusio statybos techninio prižiūrėtojo A. B. paaiškinimas, pačiame defektiniame akte esantis įrašas apie brokuotų čerpių grąžinimą, atsakovo rašyti ieškovui raštai.
    10. Ieškovas darbų defektus ir jų šalinimo kaštus nustatė vienašališkai, padedamas suinteresuoto asmens. 2009 m. spalio 22 d. defektinis aktas atsakovui pateiktas nebuvo. 2009 m. spalio 23 d. ieškovas su D. T. ir A. T. pasirašė rangos sutartį, kurioje nurodė, kad atlyginimas už stogo defektų šalinimo darbus sudaro 77 603,47 Lt. Tai, kad nustatant defektus dalyvavo potencialus defektų šalinimo rangovas, kuris suinteresuotas gauti kuo pelningesnį užsakymą iš ieškovo, verčia kritiškai vertinti defektų buvimo fakto bei jo šalinimo kaštų objektyvumą. Abejonių kelia aplinkybė, kad defektai, dalyvaujant potencialiems rangovams, buvo nustatomi 2009 m. spalio 22 d., o jau sekančią dieną buvo pasirašyta sutartis, lokalinės sąmatos, kuriose buvo nurodyti tų defektų šalinimo kaštai. Neįmanoma per tokį trumpą laiką apskaičiuoti, sužinoti statybinių medžiagų kainas, nebent defektinis aktas buvo surašomas jau žinant, kiek kainuos atliekami darbai. Byloje apklausiamas liudytoju A. T. parodė, kad jis neturi tinkamos kvalifikacijos lokalinėms sąmatoms sudaryti. Visa tai kelia abejonių dėl defektinio akto pagrįstumo ir objektyvumo.
    11. Ieškovo reikalavimas priteisti 77 603,47 Lt nuostolių už darbų defektų šalinimą nėra pagrįstas. Iš ieškovo pateikto defektinio akto nėra matyti, ar visi darbų trūkumai atsirado būtent dėl atsakovo kaltės. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis pats savo jėgomis ar per trečiuosius asmenis būtų atlikęs kokius nors trūkumų šalinimo darbus ir dėl to būtų patyręs išlaidų. Iš lokalinių sąmatų nėra aišku, kiek bus taisoma atsakovo atliktų darbų, o kiek bus atlikta naujų darbų, dėl kurių ieškovas su atsakovu nebuvo susitaręs. Šiose sąmatose įskaičiuotos ir pagrindinės stogo dengimo medžiagos – čerpės, kurios nebuvo įskaičiuotos į atsakovo atliekamus darbus, nes šias medžiagas tiekė pats ieškovas. Byloje liko neatsakyta, ar statybos darbų defektų šalinimo kaštai yra tiesiogiai susiję su atsakovo atliktais darbais. Tam nustatyti reikalingos specialios žinios.
    12. Teismas neįvertino atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jau po atliktų atsakovo darbų ieškovas pats galėjo sugadinti stogą, sudarant įspūdį, jog tai yra atsakovo atliktų darbų defektas. Atsakovas buvo tinkamai atlikęs savo darbus. Nedidelė dalis stogo nebuvo baigta, nes atsirado nauji stogo plotai, dėl kurių šalys nesusitarė ir už kuriuos nebuvo mokama. Po Rangos sutarties nutraukimo ieškovo darbuotojai nuardė dalį stogo, nes atliko kaminų, sienų tinkavimo darbus. Tai užfiksuota 2009 m. spalio 7 d. antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo metu. Kad ieškovo darbuotojai galėjo patys sugadinti stogo dangą patvirtina ir pridedamas buvusio statybos techninio prižiūrėtojo A. B. paaiškinimas. Prie ieškinio pateikiamos pastato savininkės pretenzijos dėl stogo nesandarumo turėtų būti nukreiptos ieškovo atžvilgiu, nes jis nuardė dalį stogo.
    13. Teismas, nustatydamas atsakovo atliktų darbų trūkumus, rėmėsi liudytojų A. B., G. Ž. ir A. T. parodymais, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ieškovo naudai, nuo jo yra materialiai priklausomi, teikė paslaugas, gavo pinigus ir yra atsakingi už savo suteiktas paslaugas prieš ieškovą. Jų parodymai yra iš dalies prieštaringi, nėra objektyvūs, informatyvūs ir turėjo būti vertinami kritiškai. Teismas neįvertino, kad bylai svarbias aplinkybes galėjo išspręsti statybos techninė ekspertizė. Ieškovas pasielgė taip, kad ekspertizės nebūtų įmanoma atlikti, nutraukė sutartį su atsakovu, ardė stogą atliekdamas kitus darbus, defektinį aktą surašė vienašališkai kartu su suinteresuotais asmenimis, atliko kitus stogo statybos darbus, kurie pakeitė buvusią stogo būklę.
    14. Teismas dėl atsakovo pateiktų įrodymų pasisakė labai formaliai, apsiribodamas nurodymu, kad atsakovo reikalavimai pripažintini nepagrįstais ir neįrodytais. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus, nes nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė atsakovo pateiktus įrodymus.

11Ieškovas UAB „Senasis dvaras“ atsiliepime prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas klaidingai teigia, jog tenkinus ieškovo ieškinį, atsakovas esą būtų įpareigotas už tuos pačius trūkumus atlyginti ieškovui du kartus. Atsakovas painioja du skirtingus dalykus: apmokėjimą už tinkamai atliktą darbą ir nuostolių atlyginimą. Atsakovas darbų kokybiškai neatliko ir ieškovas jų nepriėmė, todėl negali reikalauti atlyginimo už juos. Atsakovo nekokybiškai atliktus stogo dengimo darbus reikėjo atlikti naujai, prieš tai pašalinus broką, todėl atsakovas kartu privalo atlyginti ir padarytus nuostolius dėl nekokybiškų darbų ištaisymo, nes pažeisdamas įstatymų reikalavimus ir šalių sudarytos Rangos sutarties sąlygas pats to nepadarė. Atsakovas objekto statybos darbų metu nebuvo paskyręs statybos darbų vadovo. Daugeliu atvejų nustatyta, kad darbai iš viso nebuvo atliekami, nerasta dirbančiųjų arba darbui pasitelkiami atsitiktiniai pavieniai nekvalifikuoti asmenys. Tai įrodo, kad jau sudarydamas Rangos sutartį atsakovas, nurodydamas turintis reikiamas finansines ir personalo galimybes įvykdyti numatomus darbus, sąmoningai klaidino ieškovą. Šių trūkumų nepašalinęs, atsakovas siekė nepagrįstai pasipelnyti ieškovo sąskaita. Skunde atsakovas nenurodo aplinkybių, kurios jam sutrukdė įvykdyti jo įsipareigojimus, ištaisyti savo darbo trūkumus, dalyvauti pagal Rangos sutarties 6.2.l. p. surašant Baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą ir ginčyti atliktų ir atliktinų darbų apimtis bei kokybę, nors apie atliekamą darbų vertinimą jam buvo tinkamai pranešta.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

13CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Ginčo šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai, kur ieškovas veikė kaip užsakovas, o atsakovas – kaip rangovas.

14Byloje ginčas kilo dėl rangovo IĮ „Arjovita“ prievolių, numatytų pagal 2008 m. balandžio 28 d. Rangos darbų sutartį Nr. 20080428/06 (su papildomais susitarimais prie jos) vykdymo ne/tinkamumo, užsakovo pagal Rangos sutartį UAB „Senasis dvaras“ piniginės prievolės atsiskaityti už rangovo atliktus darbus atsiradimo, taip pat vienašalio Rangos sutarties nutraukimo teisinių pasekmių. Ieškovo (užsakovo) UAB „Senasis dvaras“ piniginiai reikalavimai atsakovui (rangovui) IĮ „Arjovita“ dėl avansinių mokėjimų, nuostolių ir netesybų priteisimo grindžiami rangovo sutartinių prievolių pažeidimu. Atsakovo (rangovo) IĮ „Arjovita“ priešinis reikalavimas priteisti atlyginimą už atliktus statybos rangos darbus grindžiamas vienašaliu 2009.04.22 – 2009.05.24 Atliktų darbų už 61 078,41 Lt sumą aktu bei šio akto pagrindu išrašyta 2009 m. gegužės 24 d. PVM sąskaita faktūra apmokėti 61 075,41 Lt sumą (1 t., b. l. 260-261). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ir įvertinti, ar Rangos sutarties šalys, vykdydamos tarpusavio įsipareigojimus, laikėsi sutarties sąlygų ir statybos rangos teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, ar sutartines prievoles vykdė tinkamai, ar pagrįstai reikalauja patenkinti jų reikalavimus, kildinamus dėl kitos šalies padarytų sutarties pažeidimų.

15Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas UAB „Senasis dvaras“ (pagal Rangos darbų sutartį – užsakovas) pagrįstai atsisakė priimti 61 078,41 Lt vertės darbus, nurodytus atsakovo pateiktame 2009.04.22 - 2009.05.24 Atliktų darbų akte (1 t., b. l. 260). Byloje įrodyta, kad pateikdamas šį aktą atsakovas ketino perduoti darbus, kurie buvo su esminiais trūkumais (kokybės defektais), todėl nebuvo pagrindo jų pripažinti tinkamai atliktais pagal Rangos sutarties reikalavimus, kad rangovas siekė perduoti darbus neištaisęs užsakovo nurodytų darbų trūkumų, dėl kurių nebuvo galima priimti tokio darbo rezultato, todėl egzistavo faktinis ir teisinis pagrindas atsisakyti priimti atsakovo perduodamus darbus ir už juos mokėti. Išsamūs argumentai, kuriais grindžiamos tokios teismo išvados, pateikiami žemiau.

16Dėl atsakovo atliktų statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo aplinkybių vertinimo ir šį procedūrinį veiksmą įforminančių dokumentų teisinio kvalifikavimo

17CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Ši norma iš esmės pakartoja CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrąją rangos teisinių santykių reguliavimo taisyklę, pagal kurią užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Analogiškai įforminamas ir statybos rangos darbų perdavimas-priėmimas, tačiau CK 6.694 straipsnio 4 dalyje papildomai aptarta vienašalio statybos rangos darbų perdavimo galimybė, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktą. Be to, įstatymų leidėjo nustatyta, jog vienos iš šalių pasirašytas, tai yra vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

18Iš byloje esančių duomenų matyti, kad gavęs atsakovo parengtą 2009.04.22 - 2009.05.24 Atliktų darbų aktą ieškovas atsisakė jį priimti ir grąžino rangovui, tai yra atsisakė priimti akte nurodytus darbus dėl jų netinkamumo bei kitokių sutarties vykdymo trūkumų, kuriuos išsamiai išdėstė rangovui adresuotame 2009 m. birželio 15 d. rašte Nr. 6-188 (1 t. b. l. 50). Pažymėtina, jog ieškovo atsisakymas priimti rangovo perduodamus darbus buvo grindžiamas ne tik jų netinkamumu pagal kokybinius kriterijus, bet ir darbų perdavimo ir priėmimo dokumentų neatitikimu Rangos sutarties reikalavimams. Dėl pastarosios atsisakymo priimti darbus priežasties byloje nebuvo ginčijamasi. Nors atsisakydamas priimti darbus ir grąžindamas minėtą Atliktų darbų aktą rangovui, užsakovas pačiame akte nenurodė atsisakymo jį pasirašyti priežasčių, tačiau tai nereiškia, kad jis nesilaikė CK 6.662 straipsnio 1 dalies ar CK 6.694 straipsnio 4 dalies reikalavimų, reglamentuojančių užsakovo pareigas organizuojant perduodamų darbų priėmimą. Gavęs rangovo dokumentus dėl perduodamų darbų (Atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą) užsakovas 2009 m. birželio 15 d. rašte išsamiai aptarė rangovo atliktų darbų trūkumus, dėl kurių negali priimti darbo rezultato. CK 6.662 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali remtis jų faktu tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti. Darbų kokybės trūkumus, dėl kurių atsisakė priimti darbo rezultatą, užsakovas detaliai aptarė rangovui adresuotame 2009 m. birželio 15 d. rašte, todėl nėra pagrindo teigti, jog užsakovas atsisakė pasirašyti aktą, o tuo pačiu atsisakė priimti darbus nepagrįstai. Šiuo atveju esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, ar pagrįstai ieškovas atsisakė pasirašyti atsakovo pateiktą 2009.04.22 - 2009.05.24 Atliktų darbų aktą, taip pat ar gali būti pripažintas galiojančiu atsakovo vienašališkai pasirašytas toks aktas (CK 6.694 str. 4 d. nuostatos).

19CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Rangovas turi teisę reikalauti išmokėti jam avansą ar rankpinigius tik rangos sutartyje numatytais atvejais (straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pastebėjimu, kad kvalifikuodamas užsakovo pareigos apmokėti rangovui už darbus buvimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkama teisės norma – CK 6.672 straipsniu, reguliuojančiu vartojimo (buitinės) rangos teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju teismo išvados turėjo būti grindžiamos bendrąja rangos teisinių santykių reguliavimo taisykle, numatyta CK 6.655 straipsnio 1 dalyje, dėl užsakovo pareigos sumokėti rangovui už sutartyje numatytų darbų atlikimą po to, kai yra priimtas baigiamasis arba tarpinis darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti laiku ir tinkamai (tai yra atitinka kokybės reikalavimus, yra be trūkumų). Specialioje statybos rangos teisinius santykius reguliuojančioje normoje – CK 6.687 straipsnyje nurodyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (straipsnio 2 dalis). Šios bylos ginčo šalių sudarytoje Rangos sutartyje užsakovo atsiskaitymo už rangovo atliktus ir iš jo priimtus darbus sąlygos ir tvarka detalizuota sutarties 4.21 punkte, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad atsiskaitymas už atliktus darbus atliekamas po to, kai užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka priima rangovo tinkamai atliktus darbus ir akceptuoja rangovo pateiktą darbų priėmimo-perdavimo aktą (aktus) ar baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą. Atliktų darbų kiekiai ir jų kokybė bei kiti parametrai, prieš pateikiant darbų priėmimo-perdavimo aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę, turi būti suderinti su užsakovo objekto statybos darbų vadovu ir techninę objekto priežiūrą vykdančiu inžinieriumi, o vertė turi būti suderinta su užsakovo objekto projekto vadovu. Darbų priėmimo-perdavimo aktas laikomas įformintu tinkamai, kai jis pateikiamas su aukščiau įvardintų asmenų parašais ant akto bei pažymos. Byloje atsakovas iš esmės neįrodinėjo aplinkybės, kad 2009.04.22 - 2009.05.24 Atliktų darbų aktą jis teikė ieškovui laikydamasis sutartyje nustatytos tokio dokumento įforminimo tvarkos, tai yra suderinęs akte nurodytų darbų kiekius ir jų kokybę su objekto statybos darbų vadovu ir techninę objekto priežiūrą vykdančiu inžinieriumi. Jau vien dėl šios priežasties užsakovas (ieškovas) pagal Rangos sutarties sąlygas turėjo teisę atsisakyti priimti darbų priėmimo-perdavimo aktą, kaip pateiktą nesilaikant sutartyje numatytų jo įforminimo sąlygų. Tačiau šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, ar 2009.04.22 - 2009.05.24 Atliktų darbų aktu buvo siekiama perduoti tinkamai atliktus darbus ir ar užsakovas pagrįstai atsisakė priimti akte nurodytus darbus (grąžindamas rangovui nepasirašytą Darbų atlikimo aktą) dėl jų trūkumų, kurių rangovas neištaisė per nustatytą terminą. Pastebėtina, kad Rangos sutartyje buvo suderintos darbų perdavimo-priėmimo sąlygos ir tais atvejais, kada yra nustatomi perduodamų darbų trūkumai. Rangos sutarties 4.5.3.2 punkte numatyta, kad jeigu darbų priėmimo-perdavimo aktas ir pažyma apie atliktų darbų vertę yra pateikti tinkamai Sutarties 4.2 punkte nustatyta tvarka (kaip jau nurodyta, pateikdamas 2009.04.22 - 2009.05.24 Atliktų darbų aktą atsakovas sutarties 4.2 punkte nustatytos tvarkos nesilaikė), tačiau yra nustatyti atliktų darbų trūkumai, užsakovas pasirašo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą su išlygomis arba pasirašo dalinai ir priima tik tinkamai atliktus darbus, apmoka tik už neginčytiną dalį per 30 dienų po PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Mokėjimas už darbus, kurių trūkumai yra ištaisyti, nukeliamas po Baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto akceptavimo. Rangos sutarties 4.5.3.3 punkte įtvirtinta sąlyga, kad jeigu atlikti darbai turi esminių trūkumų, kurie negali būti ištaisyti, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti ir mokėti už rangovo atliktus darbus be neigiamų pasekmių sau. Ši sutarties sąlyga iš esmės atitinka vieną iš įstatyme įvardintų atvejų, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad dėl atsakovo (rangovo) atliktų darbų trūkumų, kurių jis neištaisė pagal užsakovo (jo atstovų) nurodymus, ieškovui nebuvo pagrindo priimti darbus, nurodytus 2009.04.22 - 2009.05.24 Atliktų darbų akte. Pažymėtina aplinkybė, kad dar iki pateikdamas minėtą aktą ieškovui, atsakovas buvo praleidęs pagal Rangos sutarties sąlygas suderintą galutinį visų darbų atlikimo terminą. Kaip matyti iš šalių 2008 m. rugpjūčio 19 d. papildomo susitarimo prie Rangos sutarties (1 t., b. l. 29-30), šalys darbų atlikimo terminą buvo sutarusios pratęsti iki 2008 m. rugsėjo 15 d., tačiau iki šio termino pabaigos atsakovas savo, kaip rangovo, prievolių neįvykdė. Atsakovas remiasi tuo, kad su ieškovu 2009 m. balandžio 27 d. sudarė atskirą susitarimą prie Rangos sutarties dėl atskirų darbų užbaigimo iki 2009 m. gegužės 14 d., tvirtindamas, kad šiuo susitarimu šalys nustatė naują darbų pabaigos terminą (1 t., b. l. 218). Vertindama šio susitarimo turinį teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai buvo susitarimas dėl naujo termino nustatymo atskiriems darbams, kurie jau buvo padaryti, tačiau su trūkumais (kokybės defektais), užbaigti. Šalių 2009 m. balandžio 27 d. susitarimas vertintinas kaip dar vieno termino rangovui nustatymas darbų kokybės defektams, kiek tai susiję su pastato stogo dengimu čerpėmis ištaisyti, bei kokybiškiems stogo apskardinimo darbams atlikti. Tokią išvadą leidžia daryti susitarime išdėstytų darbų atlikimo sąlygų palyginimas su statinio statybos techninio prižiūrėtojo A. B. 2009 m. balandžio 15 d. Darbų kokybės patikrinimo akte ir 2009 m. balandžio 23 d. Atliekamų darbų patikrinimo akte užfiksuotomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 48 ir 49 ). 2009 m. balandžio 27 d. susitarime, be kita ko, nurodoma, kad tuo atveju, jeigu rangovas iki šiame susitarime numatyto termino neatliks savo įsipareigojimų, tai bus laikoma esminiu Rangos sutarties pažeidimu, dėl kurio užsakovas turės teisę vienašališkai nutraukti sutartį be neigiamų pasekmių sau bei taikyti rangovui sutartyje nurodytas sankcijas už įsipareigojimų nevykdymą, skaičiuojant jas nuo sutarties pirminio pažeidimo atsiradimo dienos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas (rangovas) neįvykdė savo įsipareigojimų 2008 m. balandžio 27 d. susitarime nustatytomis sąlygomis, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti Rangos sutartį ir reikalauti atsakovo atsakomybės už sutarties pažeidimą.

20CK 6.662 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti. Kaip jau pažymėta, užsakovas (ieškovas) visus rangovo atliktų darbų trūkumus, kurie buvo esminė atsisakymo priimti tuos darbus ir pasirašyti darbų atlikimo aktą priežastis, išdėstė 2009 m. birželio 15 d. rašte, kuriuo grąžino atsakovui jo pateiktą 2009.04.22 – 2009.05.24 Atliktų darbų aktą ir sąskaitą (1 t., 50-51). Ieškovo atstovo 2009 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. 1-242 (1 t., b. l. 52) išdėstytos aplinkybės patvirtina faktą, kad iki šio rašto sudarymo dienos užsakovo nurodyti rangovo darbų trūkumai nebuvo ištaisyti, o tai leidžia daryti išvadą, kad 2009 m. birželio 15 d. raštu įformintas ieškovo atsisakymas priimti nekokybiškus darbus buvo pagrįstas. Kaip jau pažymėta, nors ieškovas nepadarė atitinkamų žymų ant rangovo pateikto 2009.04.22 – 2009.05.24 Darbų atlikimo akto, bet visas pastabas tiek dėl netinkamo darbų atlikimo, tiek dėl netinkamo jų pateikimo perduoti, taip pat dėl atsisakymo priimti darbus priežasčių nurodė 2009 m. birželio 15 d. rašte, kuriame išdėstytų argumentų pagrindu grąžino Atliktų darbų aktą. Šios užsakovo rašte nurodytos aplinkybės atitiko Rangos sutarties sąlygų reikalavimus dėl darbų perdavimo užsakovui tvarkos bei sąlygų ir pasitvirtino byloje esančiais įrodymais dėl nekokybiškai atliktų darbų, tai yra darbų defektų, kurių buvimo faktas sudarė pagrindą pripažinti darbus atliktus netinkamai pagal Rangos sutarties ir normatyvinių techninių statybos aktų reikalavimus. Atsisakymo priimti 2009.04.22 – 2009.05.24 Atliktų darbų aktą pagrįstumą patvirtina ne tik minėtame ieškovo 2009 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. 1-242 išdėstytos aplinkybės (t. 1, b. l. 52), bet ir 2009 m. birželio 25 d. antstolio sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (1 t., b. l. 59-107), įrašai Statybos darbų žurnalo Nr. 3 atitinkamose grafose (1 t., b. l. 121-126), 2009 m. spalio 22 d. defektinis aktas (1 t. , b. l. 130-131). Apie rangovo atliktų darbų trūkumus nurodydavo ne tik užsakovas, bet savo darbo broką iš esmės pripažino ir pats rangovas. 2009 m. birželio 18 d. rašte ieškovui atsakovas pripažino, kad ieškovo nurodyto atliktų darbų broko jis neturi galimybės ištaisyti, nes jam trūksta apyvartinių lėšų (1 t., b. l. 268). Šiame rašte atsakovas ne tik faktiškai pripažino ieškovui perduoto priimti darbo trūkumus (kokybės defektus), bet ir nurodė neturįs finansinių galimybių juos ištaisyti. Analogiškai vertintinas ir atsakovo 2009 m. birželio 29 d. raštas ieškovui (2 t., b. l. 32). Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas (rangovas) ketino perduoti ieškovui (užsakovui) darbus su esminiais trūkumais (kokybės defektais), dėl kurių nebuvo galima naudoti darbų rezultato pagal Rangos sutartyje numatytą paskirtį (nebūtų užtikrintas normalus pastato eksploatavimas), šių trūkumų rangovas neturėjo galimybės ištaisyti savo sąskaita (CK 6.665 str. 1 d., 6.694 str. 6 d. nuostatos), todėl užsakovas (ieškovas) pagrįstai atsisakė priimti 2009.04.22 – 2009.05.24 Darbų atlikimo aktą ir mokėti už juos atsakovo (rangovo) 2009 m. gegužės 24 d. sąskaitoje faktūroje nurodytą 61 075,41 Lt sumą (1 t., b. l. 260-261). Remdamasis CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta diskrecijos teise pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 60 099,24 Lt atlyginimo priteisimo už darbus, nurodytus atsakovo vienašaliame 2009.04.22 – 2009.05.24 Darbų atlikimo akte, aukščiau aptartų įrodymų pagrindu konstatavęs, jog ieškovas pagrįstai atsisakė priimti šiuos darbus kaip netinkamus dėl jų trūkumų (kokybės defektų), kurių rangovas neištaisė ne tik per suderintus su ieškovu terminus, bet ir iki Rangos sutarties nutraukimo momento.

21Kita vertus, teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovo argumentais ir su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, jog ieškovas priėmė iš atsakovo tik tuos darbus, kurie buvo nurodyti atsakovo pateiktame Atliktų darbų akte A001 ir apmokėjęs šio akto pagrindu atsakovo pateiktoje 2008 m. lapkričio 4 d. sąskaitoje faktūroje įrašytą 50 000 Lt sumą (1 t, b. l. 230-232). Nors ieškovo 2010 m. kovo 30 d. atsiliepime į atsakovo priešinį ieškinį teigiama, kad ieškovas nepriėmė atsakovo parengtame 2008.10.24 – 2009.04.22 Atliktų darbų akte nurodytų darbų už 33 001,23 Lt vertę (1 t., b. l. 245), nes nepasirašė šio akto, tačiau vien akto nepasirašymo aplinkybė neleidžia daryti išvados, jog darbai už paminėtą vertę ieškovo faktiškai nebuvo priimti. Už darbus, kurie nurodyti 2008.10.24 – 2009.04.22 Atliktų darbų akte, ieškovas keletu išankstinių (avansinių dalinių) mokėjimų buvo sumokėjęs dar iki šio akto sudarymo (t. 1, b. l. 237-238 ir 243). Bendra mokėjimų pagal tuos mokėjimo dokumentus suma iš esmės atitinka ne tik 2008.10.24 – 2009.04.22 Atliktų darbų akte ir pažymoje nurodytą atliktų darbų vertę, bet ir šių dokumentų pagrindu atsakovo išrašytoje 2009 m. balandžio 22 d. sąskaitoje faktūroje serija TSA Nr. 0419489, kurią ieškovas priėmė, nurodytą sumą (1 t., b. l. 244-246). Pagal ieškovo priimtą 2009 m. balandžio 22 d. sąskaitą faktūrą buvo įformintas ankstesnėmis užsakovo avansinėmis įmokomis, kurias iki šios sąskaitos pateikimo atliko atsakovas, vykdytas darbų finansavimas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas atsisakė priimti tik 61 078,41 Lt vertės darbus, kurie nurodyti 2009.04.22 – 2009.05.24 Darbų atlikimo akte, ir dėl kurių apmokėjimo atsakovas teikė 2009 m. gegužės 24 d. sąskaitą faktūrą (1 t., b. l. 260-261). Atsisakymo priimti pastarajame akte nurodytus darbus priežastis ieškovas išsamiai išdėstė 2009 m. birželio 15 d. rašte (1 t., b. l. 50). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų atsisakęs priimti atsakovo 2008.10.24 – 2009.04.22 Atliktų darbų akte nurodytus darbus, nes nei pačiame akte, nei kokiame nors kitame dopkumente nėra išreikšta motyvuota atsisakymo visiškai ar iš dalies priimti akte nurodytus darbus priežastis. Be to, ieškovas, nors ir teigdamas atsiliepime į priešinį ieškinį, kad mokėjimo pavedimais pervestos atsakovui bendros 33 000 Lt sumos jis nepripažįsta kaip apmokėjimo už šio atliktus darbus, tačiau šioje byloje pareikštu ieškiniu nereikalauja iš atsakovo grąžinti šią sumą, o atsikirtimais į atsakovo priešinį ieškinį ginasi nuo atsakovo reikalavimų priteisti atlyginimą tik už tuos už darbus, kurie nurodyti 2009.04.22 – 2009.05.24 Darbų atlikimo akte. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas faktiškai priėmė darbus, nurodytus atsakovo 2008.06.02 – 2008.10.24 Atliktų darbų akte A001 ir 2008.10.24 – 2009.04.22 Atliktų darbų akte, už juos sumokėjęs iš viso 83 001,08 Lt sumą, o pagrįstai atsisakė priimti 2009.04.22 – 2009.05.24 Darbų atlikimo akte nurodytus darbus už 61 078,41 Lt vertę.

22Nagrinėjamu atveju kritiškai vertintinos apelianto pastabos pirmosios instancijos teismo atliktai įrodymų analizei, grindžiant jas tuo, kad bylai svarbias aplinkybes esą galėjo išspręsti statybos techninė ekspertizė, kad ieškovas pasielgė taip, jog ekspertizės nebūtų įmanoma atlikti, ardė stogą atlikdamas kitokius statybos darbus, atliko kitus stogo įrengimo darbus, kurie pakeitė buvusią stogo būklę. Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės neginčijo atsakovo 2009 m. birželio 15 d. rašte įvardintų darbų trūkumų ir netgi derėjosi su ieškovu dėl naujų terminų bei kitų sąlygų šiems trūkumams ištaisyti. Nuo šio rašto pateikimo atsakovui iki Rangos sutarties nutraukimo 2009 m. rugsėjo 23 d. atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškovo nurodytų darbų trūkumų. Nesutikdamas su užsakovo nurodytais darbų trūkumais, rangovas turėjo teisę reikalauti skirti ekspertizę (CK 6.662 str. 5 d.), tačiau nei iki Rangos sutarties nutraukimo, nei iki tol, kol jo darbų defektų nepradėjo taisyti ieškovo pasitelkti tretieji aasmenys, jis šia teise nepasinaudojo. Apelianto pastabos, reiškiamos pirmosios instancijos teismui, kad šis esą neįvertino to, jog bylai svarbias aplinkybes būtų galėjusi išaiškinti statybos techninė ekspertizė atsakovo atliktų darbų tinkamumui (kokybei) įvertinti, laikytinos nepagrįstomis, nes pats apeliantas pripažįsta, kad dėl iš esmės pasikeitusios stogo būklės (po to, kai buvo atlikti kiti stogo įrengimo darbai) tokios ekspertizės paskyrimas būtų ne tik pavėluotas, bet ir nebeįmanomas.

23Dėl ieškovo reikalaujamo nuostolių už darbų trūkumų pašalinimą atlyginimo priteisimo

24Šioje nutartyje jau pasisakyta dėl aplinkybių, kurios sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas pastato stogo įrengimo darbus pagal Rangos sutartį atliko su trūkumais, dėl kurių atsakovo atlikto darbo rezultato negalima buvo normaliai naudoti. Pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus pagrįstai įvertino, kad atsakovas (rangovas) A. V. IĮ „Arjovita“ blogai organizuodamas darbus, nesilaikydamas statybos technologinių reikalavimų pažeidė darbų atlikimo kokybės kriterijus, todėl netinkamai (su defektais) atliko stogo dengimo čerpėmis darbus namo statybos objekte. Šias teismo išvadas patvirtina tiek rašytiniai įrodymai: 2009 m. birželio 18 ir birželio 29 d. atsakovo pranešimai ieškovui dėl darbo broko (t. 1, b. l. 268, 2 t., b. l. 32), antstolio įformintas 2009 m. birželio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su priedais (t. 1, b. l. 59-107), ieškovo 2009 m. rugpjūčio 4 d. raštas atsakovui (t. 1, b. l. 52), 2009 m. spalio 22 d. defektinis aktas (t. 1, b. l. 130-131), 2009 m. spalio 22 d. Nekokybiškai ir su defektais atliktų darbų nustatymo aktas (t. 2, b. l. 70), 2009 m. vasario 10 d. Atliktų darbų defektams šalinti aktas (t. 2, b. l. 29), antstolio įformintas 2010 m. kovo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas apie defektų šalinimo darbų atlikimą pagal defektinį aktą (t. 2, b. l. 33-48), medžiagų įsigijimo darbų defektams šalinti dokumentai (t. 2., b. l. 53-61), tiek ir teisme apklaustų liudytojų A. B., G. Ž., A. T. parodymai. Atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad esminis darbų defektų faktą ir mastą fiksuojantis dokumentas – 2009 m. spalio 22 d. defektinis aktas žymi mažareikšmius defektus, kurie netrukdytų naudoti namą pagal paskirtį, kad šiame akte užfiksuoti defektai esą neatitinka tikrovės (pvz., dėl brokuotų čerpių). Šie defektinio akto turinį kritikuojantys apelianto teiginiai jokiais aktą ar jo dalį paneigiančiais įrodymais nepatvirtinti. Priešingai nei teigia apeliantas, liudytojas A. B. teisme patvirtino, kad dalies čerpių kokybės trūkumai negalėjo būti kliūtis tinkamai atlikti stogo dengimo darbus, jeigu atsakovo darbuotojai stogą dengtų atrinkę kokybiškas čerpes. Atsakovas apeliuoja į tai, kad ieškovas darbų defektus ir jų šalinimo kaštus nustatė vienašališkai, pasitelkdamas suinteresuotus asmenis. Be to, pasak apelianto, iš ieškovo pateikto defektinio akto nėra matyti, ar visi darbų trūkumai atsirado būtent dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas negali remtis tuo, jog defektinis aktas yra parengtas ir surašytas vienašališkai (nedalyvaujant atsakovo atstovams). Byloje yra įrodymų, kad atsakovas (jo atstovas) registruotu laišku buvo kviečiamas atvykti dalyvauti nustatant stogo uždengimo darbų defektus (t. 1, b. l. 55, 130), tačiau elgėsi pasyviai, dalyvauti defektų ir jų masto bei šalinimo kaštų nustatymo procedūroje nepanoro, todėl neturi pagrįstos teisės remtis tuo, kad defektų nustatymo aktas ieškovo ir kitų suinteresuotų asmenų buvo sudarytas vienašališkai. 2009 m. spalio 22 d. defektiniame akte konkrečiai nurodyta, kad komisija nustatė IĮ „Arjovita“ uždengto namo stogo defektus, todėl neaišku, kuo remdamasis apeliantas teigia, esą iš defektinio akto nėra matyti, jog darbų trūkumai atsirado būtent dėl atsakovo kaltės. Apelianto subjektyviais samprotavimais grindžiamas defektinio akto ir defektų taisymo kaštų kritinis vertinimas (pvz., kad defektinis aktas sudarytas dalyvaujant potencialiems rangovams, suinteresuotiems gauti pelningesnį darbo užsakymą; kad per itin trumpą laiką po defektų nustatymo buvo parengtos defektų šalinimo kaštus fiksuojančios lokalinės sąmatos, kad tas sąmatas sudarė neturintis reikiamos kvalifikacijos asmuo, kas iš sąmatų neaišku, kiek bus taisoma defektų, o kiek bus atlikta naujų darbų, dėl kurių su atsakovu nebuvo susitarta) paremtas prielaidomis, neturi objektyvaus pagrindo, todėl teisėjų kolegija juo nesiremia ir plačiau neanalizuoja. Tas pats pasakytina ir apie apelianto skunde išdėstytas prielaidas bei subjektyvaus pobūdžio pamąstymus apie tai, kad po atsakovo atliktų darbų ieškovas esą pats galėjo sugadinti stogą, tuo sudarant įspūdį, jog yra atsakovo atliktų darbų defektų, arba tai galėjo būti padaryta dėl kitų darbų atlikimo. Nei atsakovo pateiktu antstolio įformintu 2009 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nei byloje apklausto liudytojo A. B. paaiškinimais nepaneigtos aplinkybės dėl atsakovo atliktų darbų defektų, užfiksuotos 2009 m. spalio 22 d. defektiniame akte bei kituose aukščiau paminėtuose atsakovo darbo trūkumus patvirtinančiuose bylos dokumentuose. Apeliaciniame skunde išsakytos abejonės, kad teismas rėmėsi suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais, yra neįtikinančios, nesudarančios objektyvaus pagrindo manyti, kad liudytojai nesilaikė teisme duotos priesaikos duoti teisingus parodymus apie jiems žinomas bylos aplinkybes.

25Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, kad ieškovas neįrodė defektų šalinimo masto ir kaštų dydžio. Šios ieškovo nurodytos aplinkybės patvirtintos tokiais rašytiniais įrodymais: 2009 m. spalio 22 d. Defektiniu aktu ir tos pačios dienos Nekokybiškai ir su defektais atliktų darbų nustatymo aktu, gyvenamojo namo stogo defektų šalinimo ir garažo bei pirties stogo defektų šalinimo lokalinėmis sąmatomis prie 2009 m. spalio 23 d. Rangos sutarties, 2010 m. vasario 10 d. Atliktų darbų aktu dėl gyvenamojo namo stogo defektų šalinimo ir darbų apmokėjimo dokumentais, antstolio įformintu 2010 m. kovo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, medžiagų įsigijimo dokumentais, liudytojo (rangovo) A. T. parodymais teismo 2010 m. lapkričio 12 d. posėdyje (1 t., b. l. 130-131, 132-137, 2 t., b. l. 29-31, 33-48, 53-61, 140-141). Įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytą darbų trūkumų šalinimo mastą (apimtis) bei trūkumų šalinimo išlaidų dydį, atsakovas nepateikė.

26Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto aiškinimu, kad faktinė situacija, kuomet rangovas už darbus su trūkumais negautų atlyginimo, o po to dar ir apmokėtų užsakovui už tų pačių (jam neapmokėtų) darbų trūkumų šalinimą, pagal rangos santykių teisinį reglamentavimą reikštų užsakovo nepagrįstą praturtėjimą rangovo sąskaita. Kaip teisingai pastebima ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą, negalima painioti skirtingų teisine prasme dalykų – užsakovo pareigos sumokėti tik už tinkamai ir laiku atliktus darbus ir rangovo pareigos atlyginti užsakovo nuostolius dėl darbų trūkumų šalinimo.

27CK 6.655 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra rangos teisinių santykių taisyklė, nustatanti užsakovo pareigą sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Tokios apmokėjimo už darbus sąlygos buvo nustatytos ir šalių sudarytoje Rangos sutartyje (sutarties 4 skyriaus sąlygos, CK 6.687 str. nuostatos). Šioje nutartyje jau pateiktas užsakovo veiksmų atsisakant priimti ir apmokėti atsakovo nekokybiškai atliktus darbus teisinis įvertinimas. Kadangi atsakovas neištaisė darbo trūkumų per suderintus su užsakovu terminus, pastarasis turėjo teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro užsakovo išlaidos apmokant tretiesiems asmenims už atsakovo trūkumų šalinimo darbus (CK 6.658 str. 3 d., 6.665 str. 3 d.). Užsakovo teisė reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas buvo numatyta ir šalių Rangos sutartyje (sutarties 11.4 p. sąlygos, CK 6.644 str. 2 d. ir 6.665 str. 1 d. 3 p. nuostatos). Užsakovo teisės reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro netinkamos kokybės daikto trūkumų šalinimo išlaidos, nepanaikina ir nesuvaržo ta aplinkybė, kad rangovui nebuvo sumokėta už netinkamai atliktą darbą.

28Apeliaciniame skunde bandoma akcentuoti, kad įtaką rangovo darbų kokybei turėjo užsakovo tiekiamų čerpių stogui dengti defektai (medžiagų brokas). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.648 straipsnio 6 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu rangovas nepasiekė sutartyje numatyto rezultato arba rezultatas yra su trūkumais, dėl kurių daiktas negali būti naudojamas pagal sutartyje numatytą ar normalią jo paskirtį dėl užsakovo perduotų medžiagų trūkumų, tai rangovas turi teisę reikalauti, kad jam būtų apmokėta už atliktą darbą, tik su sąlyga, jeigu jis įrodo, kad medžiagų trūkumų nebuvo galima pastebėti jas priimant iš užsakovo. Tokių aplinkybių atsakovas byloje neįrodinėjo. Rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės (CK 6.659 str. 1 d. 1 p.). Rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis dėl gautų medžiagų kokybės trūkumų ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 str. 2 d.). Nors apeliantas ir deklaruoja, kad jis atkreipė užsakovo dėmesį į patiektas nekokybiškas medžiagas (stogo čerpes), ir teigia turėjęs teisę laikinai sustabdyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą (sustabdyti darbus), kol nekokybiškos medžiagos bus pakeistos į tinkamas, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad rangovas (atsakovas) faktiškai būtų sustabdęs savo prievolių vykdymą CK 6.58, 6.207 straipsniuose nustatyta tvarka arba veikęs pagal CK 6.659, 6.686 straipsniuose išdėstytas sąlygas. Pastebėtina tai, kad nors apeliaciniame skunde ir nurodoma, jog atsakovas esą sustabdė savo prievolių pagal Rangos sutartį vykdymą, nes ieškovas nevykdė mokėjimo už darbus prievolės, tačiau faktiniai bylos duomenys rodo, kad šioje teisės normoje numatyta priešpriešinės prievolės vykdymo sustabdymo teise pagal normoje nurodytą tokios teisės įgyvendinimo tvarką (pranešant užsakovui apie priešpriešinį savo prievolės vykdymo sustabdymą) atsakovas faktiškai nesinaudojo.

29Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos pripažintos ieškovo nuostoliais ir jų atlyginimas priteistas iš atsakovo.

30Dėl netesybų ir jų dydžio

31Reikalavimą dėl netesybų priteisimo už prievolių neįvykdymą sutartu terminu ieškovas grindžia 2008 m. gegužės 29 d. susitarimo prie Rangos sutarties 7 punkto 2 dalimi, kurioje numatyta, kad rangovui vėluojant perduoti darbus suderintais terminais, jis įsipareigoja mokėti ieškovui 900 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Laikydamasis sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino reikalavimui teisme dėl netesybų priteisimo pareikšti, ieškovas apskaičiavo, kad netesybos už 180 dienų laikotarpį sudarytų 162 900 Lt, tačiau ieškovas prašė priteisti 20 000 Lt netesybų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo teisinį statusą (individuali įmonė), į ekonominės finansinės krizės padarinius ūkio subjektams, į priteisiamos skolos ir nuostolių dydį (apie 96 000 Lt), sumažino ieškovo prašomų priteisti delspinigių sumą per pusę – iki 10 000 Lt.

32Apelianto aiškinimu, teismo priteista netesybų suma, lyginant su sutarties kainos dydžiu, yra aiškiai per didelė. Pasak apelianto, pagal teismų praktiką įprasti delspinigiai yra 0,02 procento už kiekvieną praleidimo dieną. Tokiu būdu delspinigių suma nuo 152 822,48 Lt (bendra sutarta rangos darbų kaina) sumos sudarytų po 30,56 Lt už dieną, o už 182 dienas – 5 561,92 Lt.

33Su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti. Teismo priteista netesybų suma sudaro apie 6,5 proc. Rangos sutarties kainos dydžio, todėl nėra pagrindo ją laikyti akivaizdžiai per didele ir neprotinga. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad teismų praktikoje yra suformuotas konkretus taikytinas netesybų dydžio kriterijus (pvz., 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą prievolės įvykdymo dieną). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, sistemiškai taikytina su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybos gali būti mažinamos, jeigu jos neprotingai didelės, jeigu įvykdyta dalis prievolės. Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Ankstesnėje kasacinio praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad jeigu delspinigiai yra aiškia per dideli, jie mažintini iki 0,02 proc. už kiekvieną praleidimo dieną (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006.). Nuo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo naują praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodą teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Kasacinio teismo praktikoje dabar pripažįstama, kad sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes. Įstatymuose išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos teismas gali mažinti netesybų dydį, ir dabartinės teismų praktikos suformuotos taisyklės sudaro pagrindą išvadai, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis) ir iš esmės nuožiūros teise naudojosi protingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, ir kt.). Įvertinant tuos kriterijus, kurie paminėti pirmosios instancijos teismo sprendime sprendžiant dėl netesybų sumažinimo, darytina išvada, kad teismas protingai ir teisingai naudojosi įstatymo suteikta diskrecijos teise, nenukrypo nuo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų, nepažeidė Rangos sutarties šalių interesų pusiausvyros. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta apeliacinio skundo argumentus dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo bei skundžiamo sprendimo neatitikties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl netesybų dydžio teisiškai nepagrįstais.

34Apelianto aiškinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovui 2009 m. rugsėjo 18 d. nutraukus Rangos sutartį, atsakovas negalėjo toliau atlikti jokių savo prievolių, todėl nuo sutarties nutraukimo momento negali būti skaičiuojami ir delspinigiai. Netesybų išieškojimui taikomas 6 mėnesių senaties terminas, kurį atsakovas reikalauja taikyti. Ieškinį su reikalavimu sumokėti netesybas ieškovas padavė teismui 2010 m. sausio 22 d. Ieškinyje reikalaujama sumokėti netesybas už paskutinių 182 dienų laikotarpį, tačiau dėl sutarties nutraukimo ieškovas turėtų teisę į netesybas tik už 56 dienas. Su šiais apelianto teiginiais sutikti nėra teisinio pagrindo.

35Šalių Rangos sutartis ieškovo 2009 m. rugsėjo 18 d. pranešimu buvo nutraukta nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. (1 t., b. l. 54). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Netesybų priteisimas yra viena iš civilinės teisinės atsakomybės formų. Reikalavimams dėl netesybų taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas, skaičiuojamas nuo teisės į ieškinį dėl netesybų atsiradimo dienos (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 1.127 str. 1 d.). Pagal šalių sudarytos Rangos sutarties (su papildomais susitarimais) sąlygas už prievolių pagal sutartį neįvykdymą suderintais terminais rangovas turėjo mokėti baudines netesybas už kiekvieną pavėluotą (uždelstą) dieną. Taigi šalys sutarė dėl netesybų esant tęstiniam prievolės pažeidimui. Esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senaties terminas dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, tai yra dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena (pavyzdžiui, reikalavimams priteisti netesybas, atsirandančias kiekvieną atskirą tęstinio pažeidimo dieną), prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.). Šioje byloje nagrinėjamu atveju atsakovo vėlavimas atlikti darbus šalių suderintais terminais ir Baigiamojo darbų perdavimo – priėmimo akto nepateikimas ne tik iki 2009 m. gegužės 14 d. (paskutinio šalių suderinto atskirų darbų atlikimo termino), bet ir iki 2009 m. rugsėjo 23 d. (sutarties nutraukimo momento) reiškia tęstinio pobūdžio prievolinių įsipareigojimų pažeidimą. Teismų praktikoje suformuota teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklė, kad reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo pareikšti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai. Todėl už paskutiniuosius 6 mėnesius iki ieškinio dėl netesybų išieškojimo pareiškimo netesybos gali būti priteisiamos, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643). Tokiu būdu ieškovas galėjo skaičiuoti netesybas atsakovui nuo 2009 m. gegužės 14 d. (galutinio termino prievolei įvykdyti pabaigos) iki 2009 m. rugsėjo 23 d., tai yra iki sutarties pasibaigimo momento. Taikant netesybų skaičiavimą per šio laikotarpio trukmę – 132 dienas susidarytų 118 800 Lt dydžio netesybos. Tokio dydžio netesybas lyginant su Rangos sutarties dalyko verte (152 822 Lt), neįvykdytos prievolės mastu ir kitomis aplinkybėmis, kurias nurodė pirmosios instancijos teismas mažindamas netesybas, jas būtų galima pripažinti neprotingai didelėmis, todėl jų sumažinimas iki 10 000 Lt laikytinas pagrįstu ir teisingu. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas netesybų dydis, palyginti su neįvykdytos prievolės dydžiu, nėra neprotingai didelis.

36Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovas prarado teisę į netesybas, nes esą pats netinkamai vykdė savo prievoles ir pažeidė Rangos sutartį, nepagrįstai nepasirašė atliktų darbų aktų ir nepriėmė atliktų darbų, yra nepagrįsti (tokių teiginių nepagrįstumas įvertintas aukščiau šioje nutartyje aptartais teisiniais motyvais), todėl atmetami. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 10 000 Lt netesybų, taip pat palieka nepakeistą.

37Dėl atsakovui sumokėtų avansinių mokėjimų priteisimo

38Apelianto teigimu, pagal žodinį šalių susitarimą ieškovas per kelis kartus pervedė atsakovui iš viso 20 137,55 Lt, už kuriuos atsakovas pirko darbams atlikti reikalingas statybines medžiagas. Apelianto tvirtinimu, statybines medžiagas už 13 515,70 Lt sumą atsakovas pristatė ieškovui, perdavė ieškovo atstovui G. Ž., jos buvo panaudotos statybos objekte. Gautų pinigų statybinėms medžiagoms likutį – 6 621,85 Lt atsakovas įskaitė į apmokėjimą už jo atliktus darbus, todėl ieškovo atlikti 20 331,55 14 Lt avansiniai mokėjimai iš apelianto priteisti nepagrįstai.

39Su apeliacinio skundo argumentais dėl skundžiamu teismo sprendimu ieškovui priteistų avansinių mokėjimų teisėjų kolegija iš dalies sutinka.

40Pirmiausia pastebėtina, kad teismo sprendime nurodyta netiksli ieškovo sumokėtų atsakovui avansinių mokėjimų suma, nes ieškovas sutiko su atsakovo prieštaravimuose į ieškinį išdėstytu paaiškinimu, kad ieškovas iš viso pervedė 20 137,55 Lt avansinių mokėjimų medžiagoms įsigyti. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas pripažino, kad ieškinyje dėl aritmetinės klaidos buvo nurodyta netiksli avansinių mokėjimų suma – 20 331,55 Lt.

41Priteisdamas iš atsakovo avansinius mokėjimus, kuriuos ieškovas atliko į atsakovo sąskaitą darbų atlikimui reikalingoms medžiagoms įgyti, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, jog ieškovas priėmė atsakovo atliktų darbų už 55 642,01 Lt sumą, o ieškovas pervedė atsakovui iš viso 83 000 Lt. Vadovaudamasis šių sumų dydžiais bei tuo, kad atsakovas grąžino ieškovui dalį statybinių medžiagų už 6 621,85 Lt, teismas atliko aritmetinius šių sumų įskaitymo veiksmus ir tokiu būdu gavo 20 331,55 Lt skirtumą, kurį pripažino atsakovo skola ieškovui už šio atliktus avansinius mokėjimus. Su tokia skaičiavimo metodika nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje įvertinta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovo faktiškai priimtų darbų dalį. Teisėjų kolegija jau konstatavo, jog ieškovas faktiškai priėmė iš atsakovo darbų už 83 001,08 Lt sumą, kuri ir buvo ieškovo sumokėta, o pagrįstai atsisakė priimti atsakovo nurodytų darbų už 61 078,41 Lt vertę. Ieškovo sumokėta atsakovui 20 137,55 Lt suma buvo skirta ne darbų apmokėjimui, bet tiems darbams atlikti reikalingų statybinių medžiagų pirkimui, todėl būtina išsiaiškinti, kiek už šią sumą buvo faktiškai nupirkta medžiagų, kiek jų sunaudota atliekant statybos darbus, taip pat įvertinti, ar turėjo atsakovas pagrindą dalį nepanaudotų medžiagoms pirkti skirtų ieškovo lėšų vienašališkai įskaityti į už darbus skirtiną ieškovo mokėjimų dalį.

42Ieškovo ieškinyje nurodyta, kad už dalį mokėjimų sumos įsigijęs statybinių medžiagų, atsakovas tų medžiagų statyboms darbams nepanaudojo, bet pasisavino, o kitos dalies mokėjimų apskritai nepanaudojo pagal paskirtį, tačiau ieškovui jų negrąžino, todėl ieškovas prašė priteisti visą avansinių mokėjimų sumą. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškiniui, ieškovas abejoja atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų dėl avansinių mokėjimų dalies panaudojimo medžiagoms įsigyti patikimumu, tačiau juos paneigiančių įrodymų nepateikė.

43Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Teisėjų kolegija, vertindama byloje pateiktus įrodymus ir vadovaudamasi tikimybių pusiausvyros civiliniame procese principu, sprendžia, kad priteisti iš atsakovo visą avansinių mokėjimų sumą ieškovas reikalavo nepagrįstai.

44Atsakovo prieštaravimuose ieškiniui (1 t. b. l. 166-173) nurodyta, kad ieškovas pagal žodinį susitarimą perdavė atsakovui iš viso 20 137,55 Lt statybinių medžiagų pirkimui. Atsakovas nupirko medžiagų ir jas pristatė ieškovo atstovui G. Ž. už 13 515,70 Lt sumą, o 6 621,85 Lt likutis buvo užskaitytas kaip apmokėjimas už atliktus darbus. Byloje pateikta atsakovo 2010 m. vasario 2 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje fiksuojamas medžiagų (prekių) už 13 515,70 Lt sumą pardavimas ieškovui, nurodant jų pavadinimus, kiekius ir kainą, tačiau duomenų, kad šią sąskaitą ieškovas priėmė, nėra (1 t. b. l. 177). Teiginiams dėl medžiagų pirkimo ir jų panaudojimo statybos objekte pagrįsti atsakovas teikė medžiagų įsigijimą (pirkimą) patvirtinančius dokumentus – medžiagų iš trečiųjų asmenų pirkimą 2008 m. liepos - 2009 m. gegužės mėnesių laikotarpiu už bendrą 8 824,57 Lt sumą fiksuojančias PVM sąskaitas faktūras (1 t. b. l. 182-188). Byloje nėra duomenų, kad šios medžiagos buvo įgytos ir panaudotos ne tiems darbams ir/ar ne tame statybos objekte, kur savo prievoles atsakovas vykdė pagal su ieškovu sudarytą Rangos sutartį. Be to, į statybos objektą dalis medžiagų buvo pristatyta iš Estijos pagal atsakovo patvirtintą važtaraštį, kuriame medžiagų vertė nenurodyta (1 t. b. l. 57). Prekių pagal šį važtaraštį atvežimą į statybos objektą patvirtina ieškovo atstovo 2009 m. vasario 13 d. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 46 ir 56). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad šiame važtaraštyje nurodytos medžiagos būtų įsigytos ne už rangovui pervestus avansinius mokėjimus. Šiame tarnybiniame pranešime, be to, nurodoma, kad dalį atvežtų medžiagų – kupolus (2 vnt.), kraigo ventiliacinę tarpinę (75 m.), sniego gaudytuvo laikiklius (85 vnt.) atsakovo darbuotojai išvežė iš objekto. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas medžiagų, kurias iš objekto išsivežė atsakovas, sąrašas ir nurodyta tų medžiagų kaina – 5 744,88 Lt (1 t., b. l. 58). Kokia dalis medžiagų (pagal sudėtį ir kainą) buvo palikta statybos objekte, minėtame tarnybiniame pranešime nenurodyta.

45Ieškovo darbuotojo 2009 m. birželio 26 d. reikalavime ieškovui grąžinti medžiagas nurodyta, kad iš Estijos gautų medžiagų dalis, kurią atsakovas išsivežė iš statybos objekto, ieškovui nėra grąžinta: kupolai – 2 vnt. ir kraigo ventiliacinė tarpinė – 18 m. Įvertinus aukščiau minėtame išvežtų medžiagų sąraše nurodytus medžiagų kiekius ir kainas laikytina, kad atsakovas iki 2009 m. birželio 26 d. negrąžino į statybos objektą medžiagų už 786,08 Lt. Laikytina, kad kita dalis sąraše nurodytų medžiagų už 4 958,80 Lt (5 744,88 – 786,08) buvo grąžinta į statybos objektą ir galėjo būti panaudota statyboms darbams. Įvertinus atsakovo pateiktose prekių sąskaitose faktūrose (1 t. b. l. 182-188) nurodytus medžiagų pavadinimus ir jų kainą (8 824,57 Lt), taip pat aplinkybes dėl 2009 m. birželio 26 d. reikalavime nurodytos negrąžintų medžiagų apimties ir kainos santykyje su sąraše prie 2009 m. vasario 13 d. tarnybinio pranešimo nurodytu atsakovo išvežtų iš objekto medžiagų kiekiu ir kaina (786,08 Lt ir 5 744,88 Lt), manytina, kad labiau tikėtinas yra atsakovo teiginys, jog už ieškovo avansinius mokėjimus buvo nupirkta ir statybos objekte panaudota medžiagų už ne mažesnę kaip 13 515,70 Lt sumą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybės dėl atsakovo įsipareigojimo pristatyti į statybos objektą tam tikras medžiagas, o ieškovo įsipareigojimas apmokėti atsakovui už atitinkamas medžiagas (jų dalį), fiksuojamas ir šalių 2009 m. balandžio 27 d. susitarime prie Rangos sutarties (1 t., b. l. 218), tačiau teisėjų kolegija, analizuodama aplinkybes dėl to, kaip atsakovas panaudojo iš ieškovo gautus avansinius mokėjimus, vadovaujasi vėlesniu rašytiniu dokumentu – ieškovo atstovo 2009 m. birželio 26 d. reikalavimu atsakovui grąžinti medžiagas.

46Kaip minėta, apeliaciniame skunde nurodoma, kad gautų mokėjimų statybinėms medžiagoms nupirkti nepanaudotą likutį – 6 621,85 Lt atsakovas įskaitė į apmokėjimą už atliktus darbus. Teisėjų kolegija tokį įskaitymą pripažįsta nepagrįstu. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas jau konstatavo, kad ieškovas faktiškai priėmė darbus, nurodytus atsakovo 2008.06.02 – 2008.10.24 Atliktų darbų akte A001 ir 2008.10.24 – 2009.04.22 Atliktų darbų akte ir už tuos darbus visiškai atsiskaitė. Įvertinus atsakovo aiškinimą, jog nepanaudotų medžiagoms pirkti lėšų likutį – 6 621,85 Lt jis įskaitė į atliktus darbus, laikytina, kad šios lėšos galėjo būti įskaitomos į tik tų darbų, kurie nurodyti atsakovo 2009.04.22 – 2009.05.24 Darbų atlikimo akte, vertę. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas pagrįstai atsisakė priimti 2009.04.22 – 2009.05.24 Darbų atlikimo akte nurodytus darbus už 61 078,41 Lt vertę. Esant tokiai teismo išvadai laikytina, kad minėtą 6 621,85 Lt lėšų medžiagoms likutį atsakovas įskaitė į atliktų darbų apmokėjimą nepagrįstai, todėl ši avansinių mokėjimų dalis turėjo būti priteista ieškovui iš atsakovo.

47Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai išaiškino faktines aplinkybes bei įvertino įrodymus dėl ieškovo faktiškai priimtų iš atsakovo statybos rangos darbų apimties, taip pat dėl ieškovo avansinių mokėjimų atsakovui, skirtų darbams atlikti reikalingoms medžiagoms, panaudojimo, todėl sprendimo dalis priteisti iš atsakovo gautas avansines įmokas pakeičiama, sumažinant priteistą iš atsakovo šių įmokų sumą iki 6 621,85 Lt. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

48Atsakovo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas dėl ieškovui priteistų avansinių mokėjimų, todėl apeliantui iš ieškovo priteisiama atitinkama dalis žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 3 d.).

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

50Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą. Sumažinti ieškovui UAB „Senasis dvaras“ priteistą iš atsakovo V. individualios įmonės „Arjovita“ avansinių mokėjimų sumą iki 6 621,85 Lt (šešių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt vieno lito ir 85 centų). Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

51Priteisti A. V. individualiai įmonei „Arjovita“ iš UAB „Senasis dvaras“ 274,20 Lt (du šimtus septyniasdešimt keturis litus ir 20 centų) žyminio mokesčio išlaidų už paduotą apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Senasis dvaras“ dokumentinio proceso tvarka prašė... 5. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. vasario 11 d. preliminariu sprendimo... 6. Atsakovas A. V. firma „Arjovita“ priešieškiniu prašė priteisti iš... 7. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovo UAB... 8. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas, remdamasis suformuota teismų praktika... 9. Teismas nurodė, kad 2008 m. balandžio 28 d. Rangos sutarties Nr. 20080428/06... 10. Atsakovas IĮ A. V. firma „Arjovita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 11. Ieškovas UAB „Senasis dvaras“ atsiliepime prašo teismo sprendimą palikti... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai... 13. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas... 14. Byloje ginčas kilo dėl rangovo IĮ „Arjovita“ prievolių, numatytų pagal... 15. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių sutikti... 16. Dėl atsakovo atliktų statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo... 17. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo... 18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad gavęs atsakovo parengtą 2009.04.22... 19. CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal rangos sutartį... 20. CK 6.662 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad užsakovas, priimdamas atliktą... 21. Kita vertus, teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovo argumentais ir su... 22. Nagrinėjamu atveju kritiškai vertintinos apelianto pastabos pirmosios... 23. Dėl ieškovo reikalaujamo nuostolių už darbų trūkumų pašalinimą... 24. Šioje nutartyje jau pasisakyta dėl aplinkybių, kurios sudaro pagrindą... 25. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, kad ieškovas... 26. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto aiškinimu,... 27. CK 6.655 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra rangos teisinių santykių... 28. Apeliaciniame skunde bandoma akcentuoti, kad įtaką rangovo darbų kokybei... 29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta teisinga ir... 30. Dėl netesybų ir jų dydžio... 31. Reikalavimą dėl netesybų priteisimo už prievolių neįvykdymą sutartu... 32. Apelianto aiškinimu, teismo priteista netesybų suma, lyginant su sutarties... 33. Su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti. Teismo priteista... 34. Apelianto aiškinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į... 35. Šalių Rangos sutartis ieškovo 2009 m. rugsėjo 18 d. pranešimu buvo... 36. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovas prarado teisę į netesybas, nes... 37. Dėl atsakovui sumokėtų avansinių mokėjimų priteisimo... 38. Apelianto teigimu, pagal žodinį šalių susitarimą ieškovas per kelis... 39. Su apeliacinio skundo argumentais dėl skundžiamu teismo sprendimu ieškovui... 40. Pirmiausia pastebėtina, kad teismo sprendime nurodyta netiksli ieškovo... 41. Priteisdamas iš atsakovo avansinius mokėjimus, kuriuos ieškovas atliko į... 42. Ieškovo ieškinyje nurodyta, kad už dalį mokėjimų sumos įsigijęs... 43. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 44. Atsakovo prieštaravimuose ieškiniui (1 t. b. l. 166-173) nurodyta, kad... 45. Ieškovo darbuotojo 2009 m. birželio 26 d. reikalavime ieškovui grąžinti... 46. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nurodoma, kad gautų mokėjimų statybinėms... 47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies... 48. Atsakovo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas dėl ieškovui priteistų... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 50. Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą.... 51. Priteisti A. V. individualiai įmonei „Arjovita“ iš UAB „Senasis...