Byla 2A-1382-653/2014
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „T.A. Statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3053-723/2013 pagal ieškovo UAB „Rumsavita“ ieškinį atsakovui UAB „T.A. Statyba“ dėl skolos priteisimo,

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas UAB „Rumsavita“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „T.A. Statyba“ 2720,04 Lt, 1468,82 Lt delspinigių, 6% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 126 Lt žyminio mokesčio, 326,70 Lt už teisinę pagalbą.

5Nurodė, kad tarp šalių laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. 9 d. vyko bendradarbiavimas pirkimo - pardavimo santykių pagrindu. Ieškovas turėjo parduoti įvairias prekes, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu už visas gautas prekes, pagal ieškovo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus kiekius, kainas, sumas bei terminus. Ieškovas, remiantis išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis: 2012 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaita - faktūra Serija RUM Nr.0030913, 2012 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaita - faktūra Serija RUM Nr.0030914, 2012 m rugpjūčio 9 d. PVM sąskaita - faktūra Serija RUM Nr.0030915, 2012 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaita - faktūra Serija RUM Nr.0030911, 2012 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaita - faktūra Serija RUM Nr.0030916, 2012 m. rugpjūčio 9 d PVM sąskaita - faktūra Serija RUM Nr.0030917, 2012 m. rugpjūčio 9 d PVM sąskaita - faktūra Serija RUM Nr.0030918, 2012 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaita - faktūra Serija RUM Nr. 0031189, 2012 m. rugpjūčio 27 d PVM sąskaita - faktūra Serija RUM Nr. 0031190, pardavė atsakovui PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas prekes, prekių pirkimą - pardavimą įforminant PVM sąskaitose - faktūrose, nurodant perkamų prekių kiekį, kainą bei atsiskaitymo terminus. Atsakovas į ieškovo sąskaitą iš viso pervedė 9000 Lt. Atsakovui pagal visas išrašytas PVM sąskaitas–faktūras susidariusi skolos suma buvo 11 720,04 Lt, tačiau atsakovas apmokėjo tik dalį skolos, t.y. 9000 Lt. Atsakovas neapmokėjo paskutinių išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų: 2012 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaita-faktūra Serija RUM Nr. 0031189, 2012 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaita-faktūra Serija RUM Nr. 0031190, todėl galutinė skola yra 2720,04 Lt. Atsakovas priėmė prekes, tačiau iki šios dienos neatsiskaitė su ieškovu iki galo ir liko skolingas 2720,04 Lt. Ieškovas ne kartą bandė susisiekti su atsakovu prašydamas gražinti susidariusi skolinį įsipareigojimą. Atsakovas jokių raštiškų pretenzijų dėl gautų prekių kokybės ieškovui nepateikė.

6Atsakovas UAB „T.A. Statyba“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui susidarė per atsakovo darbuotojų neapdairumą. Ieškovas per laikotarpį, kuomet įgijo teisę reikalauti apmokėti už pagal 2012-08-27 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras Serija RUM Nr. 0031189 ir Serija RUM Nr. 0031190 atsakovui pateiktas (parduotas) prekes, t.y. nuo 2012-09-26, jokių priminimų, pretenzijų, reikalavimų dėl šio įsiskolinimo atsakovui nereiškė. 2013 m. rugpjūčio 21 d. atsakovo atsakingi darbuotojai gavę ieškinį prisiminė, kad nėra visiškai atsiskaitę su ieškovu už pateiktas (parduotas) prekes ir tą pačią dieną bankiniu pavedimu sumokėjo ieškovui 2720,04 Lt skolą (2013-08-21 mokėjimo nurodymas Nr. 89), tokiu būdu visiškai įvykdydami savo piniginę prievolę ieškovui. Rašytinė sutartis dėl paslaugų teikimo, prekių pardavimo ir atsiskaitymo, numatant delspinigių mokėjimą, tarp šalių nesudaryta. Netesybų mokėjimo prievolei atsirasti yra būtinas rašytinis šalių susitarimas (CK 6.72 str.). Atsakovo vadovo parašas ant PVM sąskaitų faktūrų reiškia, jog jis tik patvirtino PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimui gavimą, o ne susitarimą (sutikimą) dėl delspinigių. Ieškinio reikalavimas dalyje dėl 14 68,82 Lt delspinigių priteisimo turėtų būti atmestas. Taip pat nurodė, kad ieškovas galėjo savo reikalavimą dėl skolos pritesimo įgyvendinti supaprastinto proceso tvarka, taip mokėdamas mažesnę žyminio mokesčio sumą bei patyręs mažesnes išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (užpildant formą dėl teismo įsakymo), todėl bylinėjimosi išlaidos jam turėtų būti nepriteistos.

7Ieškovas dublike nurodė, kad ieškovas ne kartą priminė atsakovui apie likusią neapmokėtą skolą - telefonu ragino atsakovą iki galo apmokėti išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Pagal mobiliojo ryšio išklotinę matyti, jog ieškovas susisiekė su atsakovo vadovu T. A., kurio telefono numeris yra nurodytas ne viename viešame internetiniame tinklapyje. 2013 m. vasario 7 d. ieškovas išsiuntė atsakovui Tarpusavio atsiskaitymų suderinimų aktą ir gavo jo patvirtinimą (aktą pasirašė atsakovo buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės buhalterė). Tai įrodo, jog atsakovas buvo raginamas apmokėti likusią skolą ne kartą, tačiau vengė atsiskaityti. Ieškovas, negalėdamas atgauti likusio įsiskolinimo, kreipėsi į teismą, o atsakovas tik gavęs ieškinį sumokėjo skolą. Atsakovas pasirašė PVM sąskaitas - faktūras ir tokiu būdu akceptavo PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytas sąlygas ir turėjo jų laikytis. Remiantis abiejų įmonių vadovų ne vieną kartą pasirašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis galima teigti apie abiejų šalių valios sutapimą tiek dėl sąskaitose nurodytų atsiskaitymo terminų, tiek ir dėl kitų sutartinių santykių sąlygų. Prašė priteisti iš atsakovo 1468,82 Lt dydžio delspinigius už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą bei procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu bylą dalyje dėl 2720,04 Lt skolos priteisimo iš atsakovo UAB „T.A. Statyba“ ieškovui UAB „Rumsavita“ nutraukė. Kitoje dalyje ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „T.A. Statyba“ ieškovui UAB „Rumsavita“ 1468,82 Lt delspinigių, 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013-08-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 452,70 Lt bylinėjimosi išlaidų

10Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Rumsavita“ 2012 m. rugpjūčio mėn. 27 d. už atsakovui patiektas prekes išrašė PVM sąskaitas-faktūras: Serija RUM Nr. 0031189 (2696,88 Lt sumai) ir Serija RUM Nr. 0031190 (473,78 Lt sumai). Atsakovas pagal šias PVM sąskaitas-faktūras su ieškovu pilnai neatsiskaitė, buvo skolingas 2720,04 Lt.

11Atsakovas į bylą pateikė mokėjimo nurodymą 2720,04 Lt, patvirtinantį, kad nurodytą įsiskolinimą ieškovui atsakovas sumokėjo 2013-08-21, t.y. po to ieškovo kreipimosi į teismą. Atsakovas pripažino, kad įsiskolinimas ieškovui susidarė per atsakovo darbuotojų neapdairumą ir neapsižiūrėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad 2720,04 Lt skolą atsakovas ieškovui sumokėjo, šioje dalyje bylą teismas nutraukė.

12Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti 1468,82 Lt delspinigių (0,3 proc. dydžio) paskaičiuotų už 180 pradelstas atsiskaityti dienas. Atsakovas reikalavimu dėl delspinigių priteisimo nesutiko remdamasis CK 6.72 str.

13Teismas pažymėjo, kad šalių susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis), tačiau šio reikalavimo nesilaikymas susitarimo dėl netesybų nedaro negaliojančio, o tik atima teisę, kilus ginčui, įrodinėjant susitarimą dėl netesybų, šalims remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str.).

14Teismas nustatė, kad tarp šalių nuo 2012-08-09 vyko bendradarbiavimas, kurio pagrindu ieškovas tiekė atsakovui prekes, už atsakovui patiektą produkciją išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, o atsakovas jas apmokėdavo per nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą. PVM sąskaitose-faktūrose buvo nurodoma, kad už kiekvieną uždelstą apmokėti kalendorinę dieną numatyta skaičiuoti 0,3 proc. delspinigius. Šiuo atveju ieškovas atsakovui pardavė prekes, už jas atsakovas laiku neatsiskaitė, nors atsakovas buvo raginamas padengti įsiskolinimą. Atsakovas pripažino, kad turėjo prievolę atsiskaityti PVM sąskaitose-faktūrose nustatytu laiku, bet dėl savo darbuotojų neapdairumą ir neapsižiūrėjimą to nepadarė. Pateikti įrodymai (telefoninių pokalbių išklotinė ir šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas), kurių atsakovas neginčijo, paneigia atsakovo argumentus, kad ieškovas jo ilgą laiką neinformavo apie skolą ir neragino jos grąžinti. Šalių nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas iš ieškovo prekes gavo, tačiau laiku ir pilnai už jas neatsiskaitė. Teismas, atsižvelgęs į protingumo ir sąžiningumo principus, konstatavo, kad ieškovas pagrįstai dėl netinkamai įvykdytos prievolės atsakovui skaičiavo delspinigius už pradelstą atsiskaityti laikotarpį (CK 1.5str.).

15Atsakovo motyvas, kad ieškovas galėjo pigiau išsiieškoti skolą iš atsakovo negali būti pagrindu nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes savo teisių gynybos forma yra ieškovo teisė, bet ne pareiga.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b.l.62-63), kuriuo prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteisti delspinigiai panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, jog kitoje civilinėje byloje Nr. 2-142-494/2010, išnagrinėtoje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-07 sprendimu, esant identiškoms aplinkybėms, teismas nepriteisė delspinigių, nesant rašytinio šalių susitarimo dėl delspinigių, Vilniaus apygardos teismo 2010-12-07 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-07 sprendimas paliktas nepakeistas (civ.byla Nr. 2A-1049-15/2010). Tai, kad aptariamu atveju PVM sąskaitose-faktūrose yra atsakovo vadovo parašas, nepatvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl delspinigių, o juo labiau neprotingo jų dydžio, t.y. 0,3 proc. už uždelstą kalendorinę dieną. Atsakovo vadovas tik patvirtino, kad gavo sąskaitas, bet ne patvirtino susitarimą dėl delspinigių. Tarpusavio atsiskaitymo aktas pasirašytas atsakovui pagal sutartį buhalterines paslaugas teikiančios įmonės darbuotojos, kuri įgaliojimų tartis dėl delspinigių neturėjo. Teismui priteisus netesybas iš atsakovo, ieškovas nepagrįstai praturtėjo.

18Apeliantas nurodo sutinkantis, kad daugiau nei vienerius metus praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl galėtų būti svarstomas klausikas dėl CK 6.210 str., nustatančio fiksuotus palūkanų dydžius už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, taikymo, tačiau ieškovas tokio reikalavimo nereiškė. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pripažinęs, kad teismas turi pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Pirmosios instancijos teismas netesybų mažinimo klausimo apskritai nesvarstė. Pagal CK 6.210 str. 2 d., ieškovui iš atsakovo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą galėjo būti priteista apie 160,00 Lt palūkanų, tai yra beveik 10 kartų mažiau, nei iš atsakovės priteistas delspinigių, dėl kurių šalys nesitarė, dydis.

19Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.65-67) prašo apeliacinį skundą atmesti, apelianto prašymą dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš ieškovo atmesti. Nurodo, jog apelianto argumentas, kad skolų suderinimo aktą pasirašė ne įmonės vadovas, bet įmonei buhalterines paslaugas teikiančios įmonė darbuotoja, negali būti traktuojamas kaip faktas, paneigiantis apelianto žinojimą apie likusį skolinį įsipareigojimą. Įmonės darbuotoja turėjo žinoti apie tarp šalių egzistuojančią atsiskaitymo tvarką. Ieškovas, remdamasis sąskaitomis –faktūromis skaičiavo apeliantui delspinigius, nes susitarimas dėl jų yra galiojantis (CK 6.72 str.).Ieškovas rėmėsi netesybomis, kaip sutartine atsakomybės forma. Pagal naujausią sutartinių santykių aiškinimą (2013-06-07 Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-341-154/2013) pripažįstama, kad nors šalys ir nebuvo sudarę sutarties kaip vientiso abiejų šalių pasirašyto dokumento, galėjo būti taikoma ofertos bei akcepto forma, o akceptas, vadovaujantis CK 6.173 str., galimas tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais. Mano, jog atsakovas pasirašęs sąskaitas-faktūras, tačiau nepareiškęs prieštaravimų dėl 0,3 proc. delspinigių, akceptavo ofertą tylėjimu. Pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktiką, tas pats delspinigių dydis vienu atveju gali būti per didelis, kitu -ne. Šalys yra privatūs verslo subjektai ir gali susitarti dėl delspinigių dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į šalių statusą, šalių valią pasirašant sąskaitas – faktūras, remdamasis kasacino teismo suformuota praktika ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-503/2007), neturėtų konstatuoti, kad 0,3 proc. delspinigiai neprotingai dideli.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas tenkintinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

23Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pareigą mokėti netesybas, teigdamas, kad šalys dėl netesybų (delspinigių) nesitarė, teigdamas, kad aplinkybė, jog PVM sąskaitose-faktūrose yra atsakovo vadovo parašas, nepatvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl delspinigių, o juo labiau neprotingo jų dydžio, t.y. 0,3 proc. už uždelstą kalendorinę dieną.

24Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (telefoninių pokalbių išklotinė ir šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas), darė išvadą, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas iš ieškovo prekes gavo, tačiau laiku ir pilnai už jas neatsiskaitė ir, atsižvelgęs į protingumo ir sąžiningumo principus, sprendė, kad ieškovas pagrįstai dėl netinkamai įvykdytos prievolės atsakovui skaičiavo delspinigius už pradelstą atsiskaityti laikotarpį (CK 1.5 str.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.

25Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

26Pagal CK 6.72 str. susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013 ir kt. ). Be to, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

27Byloje nustatyta, kad rašytinė sutartis dėl prekių pardavimo ir atsiskaitymo, numatant delspinigių mokėjimą, tarp šalių nesudaryta ir dėl to ginčo nekilo, tačiau, pažymėtina, netesybų mokėjimo prievolei atsirasti yra būtinas rašytinis šalių susitarimas (CK 6.72 str.).

28Nors ant byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų yra pasirašęs atsakovo atstovas, tačiau pažymėtina, jog PVM sąskaita-faktūra – tai Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (toliau – PVMĮ), skirtame sureguliuoti apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu ir prievoles, susijusias su pridėtinės vertės mokesčio mokėjimu, nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas (PVMĮ 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 30 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009, pasisakė, kad PVM sąskaita-faktūra yra PVM apmokestinamų asmenų įforminamas dokumentas, įforminantis PVM apmokestinamą, įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą, ir pirmiausiai reikšmingas mokestiniuose prievoliniuose santykiuose. Pažymėtina, kad Pridėtinės vertės mokesčio ir Buhalterinės apskaitos įstatymai nereglamentuoja privačių juridinių asmenų sutartinių santykių, jų tarpusavio prievolių vykdymo ir civilinės atsakomybės klausimų. Prievolės, kylančios dėl pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, taip pat įmonės buhalterinė apskaita yra reguliuojama imperatyvių viešosios teisės normų ir nėra Sutarties reguliavimo dalykas. Taigi, teismų praktikoje pripažįstama, jog PVMĮ 2 str. 30 d. pagrindu vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita–faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas.

29Atsakovas aiškina, kad parašu jis patvirtino PVM sąskaitų- faktūrų apmokėjimui gavimą, o ne susitarimą dėl delspinigių dėl ko tartasi nebuvo. Teismo vertinimu, apelianto argumentai faktiškai atitinka ir įstatymu numatytą sąskaitų faktūrų paskirtį.

30Vertinant, ar dėl PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų delspinigių šalys buvo susitarusios, pažymėtina ir tai, jog 2013-02-07 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu šalys suderino pagrindinės skolos dydį – 2720,04 Lt, kuri ieškovui buvo sumokėta (b.l.34) ir dėl to ginčo nėra, tačiau šiuo aktu nebuvo priskaičiuoti delspinigiai. Skolų suderinimo aktuose šalys faktiškai fiksuoja tarpusavio bendras skolas, atsižvelgiant į visas mokėtinas sumas, įskaitant ir netesybas. Kasacinio teismo praktikoje dėl tarpusavio atsiskaitymo aktų reikšmės yra pasisakyta, jog tokie aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio. Šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008).

31Nagrinėjamu atveju delspinigių nepaskaičiavimas pasirašant 2013-02-07 skolų suderinimo aktą (b.l.34) taip pat patvirtina, jog susitarimo su atsakovu dėl delspinigių mokėjimo nebuvo ir ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis jų gauti vienašališkos nuorodos PVM sąskaitose faktūrose pagrindu. Nesant kitų rašytinių įrodymų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog priimdamas apmokėjimui PVM sąskaitas- faktūras atsakovas akceptavo jose vienašališkai ieškovo nurodytus delspinigius, todėl apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas sprendimas pakeistinas, skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovo naudai priteista 1468,82 Lt delspinigių bei 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013-08-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, naikintina ir šioje dalyje ieškinį atmetant kaip nepagrįstą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

32Apeliacinį skundą patenkinus, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims, atsižvelgiant į patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų proporcijas (CPK 93 str. 2 d. ir 5 d.), bei į tai, kad byla dalyje buvo nutraukta. Kadangi byla dalyje dėl reikalavimo priteisti 2720,04 Lt skolos buvo nutraukta, ieškovui grąžintina 75 proc. jo 2013-08-08 mokėjimo nurodymu per AB SEB banko Verkių skyrių sumokėtos žyminio mokesčio sumos už šį reikalavimą – 61,20 Lt ((2720,04 x 3%) x 75%), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu (CPK 87 str. 1 d. 1 p. ir 5 d.).

33Iš atsakovo atitinkamai priteistina ieškovui 25 proc. (t.y.20,40 Lt) ieškovo sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti 2 720,04 Lt skolą, taip pat 163,35 Lt (326,70 Lt : 2) už teisines paslaugas ieškovui (b.l.14-15), nes atsakovas ieškovo reikalavimą priteisti 2 720,04 Lt skolą patenkino ieškovui pareiškus ieškinį (CPK 93 str., 94 str.); iš viso 183,75 Lt.

34Už apeliacinį skundą apeliantas sumokėjo 72,00 Lt žyminio mokesčio (b.l.61), o kitų savo turėtų bylinėjimosi išlaidų nepagrindė mokėjimo dokumentais, todėl jų kompensavimo klausimas nekyla ir jam kompensuotinos tik žyminio mokesčio išlaidos – 72,00 Lt, šią sumą priteisiant iš ieškovo.

35Vadovaudamasis CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., teismas

Nutarė

36Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir ieškinį dalyje dėl 1468,82 Lt delspinigių, 6% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmesti.

37Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

38Paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidais pirmosios instancijos teisme:

391. Grąžinti ieškovui UAB „Rumsavita“ 75 proc., t.y. 61,20 Lt, jo 2013-08-08 mokėjimo nurodymu per AB SEB banko Verkių skyrių sumokėtos žyminio mokesčio sumos.

402. Priteisti iš atsakovo UAB „T.A. Statyba“ ieškovui 25 proc. ieškovo sumokėto žyminio mokesčio 20,40 Lt bei 163,35 Lt išlaidas už teisines paslaugas, iš viso 183,75 Lt.

41Priteisti iš ieškovo UAB „Rumsavita“ 72,00 Lt atsakovo UAB „T.A. Statyba“ naudai, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas UAB „Rumsavita“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas... 5. Nurodė, kad tarp šalių laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. 9 d. vyko... 6. Atsakovas UAB „T.A. Statyba“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė,... 7. Ieškovas dublike nurodė, kad ieškovas ne kartą priminė atsakovui apie... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu bylą... 10. Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Rumsavita“ 2012 m. rugpjūčio mėn.... 11. Atsakovas į bylą pateikė mokėjimo nurodymą 2720,04 Lt, patvirtinantį, kad... 12. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti 1468,82 Lt delspinigių (0,3... 13. Teismas pažymėjo, kad šalių susitarimas dėl netesybų turi būti... 14. Teismas nustatė, kad tarp šalių nuo 2012-08-09 vyko bendradarbiavimas, kurio... 15. Atsakovo motyvas, kad ieškovas galėjo pigiau išsiieškoti skolą iš... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b.l.62-63), kuriuo prašo pakeisti... 18. Apeliantas nurodo sutinkantis, kad daugiau nei vienerius metus praleido... 19. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.65-67) prašo apeliacinį... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pareigą mokėti netesybas, teigdamas,... 24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (telefoninių... 25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 26. Pagal CK 6.72 str. susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Teismų... 27. Byloje nustatyta, kad rašytinė sutartis dėl prekių pardavimo ir... 28. Nors ant byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų yra pasirašęs atsakovo... 29. Atsakovas aiškina, kad parašu jis patvirtino PVM sąskaitų- faktūrų... 30. Vertinant, ar dėl PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų delspinigių šalys... 31. Nagrinėjamu atveju delspinigių nepaskaičiavimas pasirašant 2013-02-07... 32. Apeliacinį skundą patenkinus, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų... 33. Iš atsakovo atitinkamai priteistina ieškovui 25 proc. (t.y.20,40 Lt) ieškovo... 34. Už apeliacinį skundą apeliantas sumokėjo 72,00 Lt žyminio mokesčio... 35. Vadovaudamasis CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., teismas... 36. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą iš dalies... 37. Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.... 38. Paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidais pirmosios instancijos teisme:... 39. 1. Grąžinti ieškovui UAB „Rumsavita“ 75 proc., t.y. 61,20 Lt, jo... 40. 2. Priteisti iš atsakovo UAB „T.A. Statyba“ ieškovui 25 proc. ieškovo... 41. Priteisti iš ieškovo UAB „Rumsavita“ 72,00 Lt atsakovo UAB „T.A....