Byla 2SA-196-553/2013
Dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., UAB Vilniaus vandenys

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) R. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-04 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6777-728/2013 išnagrinėjus pareiškėjo R. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., UAB Vilniaus vandenys.

2Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų kuriame nurodė, kad antstolio V. M. kontoroje vykdomas išieškotojo UAB „Vilniaus vandenys“ 2012-10-30 pateiktas vykdyti vykdomasis raštas Nr. 2-20527-734/2010, kurį 2012-09-12 išdavė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas dėl 2 976,23 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš R. Z.. Antstolio V. M. surašytas turto arešto aktas yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagristas, nes Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 3 dalis draudžia išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, jeigu išieškoma suma neviršija septynių tūkstančių litų .Be to, antstolis areštavo daugiau turto, nei reikia išieškotinai sumai padengti. Pareiškėjas prašė teismo: panaikinti antstolio V. M. surašytą turto arešto aktą kaip neteisėtą ir nepagristą, o vykdymo išlaidas pripažinti neproporcingai per didelėmis; visus antstolio vykdomus išieškojimo veiksmus sustabdyti, kol Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išnagrinės R. Z. 2012-11-26 prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-20527-734/2010.

5Antstolis V. M., išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2013-01-10 priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė patenkinti skundą ir persiuntė skundą nagrinėti teismui. Nurodė, kad turto arešto instituto tikslas yra laikinai apriboti skolininkui galimybę perleisti turtą, ko pasėkoje, siekiant užtikrinti išieškotojo interesus, 2012-12-04 priimtas turto arešto aktas, kuriuo areštuojama 1/10 dalis turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). CPK 675 straipsnio 2 dalis įtvirtinta, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas skolininkui įteiktas kartu su turto arešto aktu. CPK 611 straipsnis įtvirtinta, jog vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Antstolis išsiuntė skolininkui vykdymo išlaidų apskaičiavimą kartu su patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. CPK 626 straipsnyje įtvirtintas privalomasis bylos sustabdymas – kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas, o 2013-01-10 antstolio kontoroje nebuvo duomenų dėl tokio teismo priimto sprendimo.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-04 nutartimi nutarė pareiškėjo skundą atmesti. Teismas nustatė, kad antstoliui pateiktas vykdomasis raštas šiai dienai yra galiojantis ir vykdytinas. Suėjus raginimo įvykdyti sprendimą terminui vykdomojoje byloje buvo pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo, vykdomasis dokumentas gali būti vykdomas antstolio V. M., pateikto vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, o iš vykdomosios bylos medžiagos negalima konstatuoti, kad antstoliui galėjo būti ir buvo žinomos kitokios aplinkybės, iš kurių galima spręsti apie negalimumą priimti vykdomojo dokumento vykdymui ir ar pradėti atitinkamus veiksmus. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba kai kurių šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar ribojimas. Turto arešto instituto tikslas yra laikinai apriboti skolininkui galimybę perleisti turtą, ko pasėkoje, siekiant užtikrinti išieškotojo interesus, 2012-12-04 priimtas turto arešto aktas, kuriuo areštuojama 1/10 dalis turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad antstoliui nebuvo žinomos aplinkybės, iš kurių galima spręsti apie negalimumą priimti vykdomojo dokumento vykdymui bei jo atitinkamai vykdyti ar stabdyti vykdymą. CPK 611 straipsnis neįtvirtina antstolio pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl vykdymo išlaidų priteisimo, tačiau teismas turi teisę patikrinti antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų pagrįstumą. Teismas nustatė, jog atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nurodytus teisės aktus, vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagrįstai ir teisėtai.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) R. Z. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-04 nutartį ir antstolio V. M. surašytą turto arešto aktą kaip neteisėtus ir nepagrįstus, o vykdymo išlaidas pripažinti neteisėtomis, nes nėra priteistos teismo ir yra neproporcingai per didelės; 2) sustabdyti visus antstolio V. M. vykdomus išieškojimo veiksmus, kol Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išnagrinės R. Z. 2012-11-26 prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-20527-734/2010 ir priims galutinį nebeskundžiamą sprendimą; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti, ar CPK 661 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad teismo sprendimu nepriteistos vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – LRK) 23 bei 109 straipsniams, bei sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol nebus gautas atsakymas iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo; 4) neleisti išieškoti skolos už komunalinius patarnavimus ir pareiškėjo paskutinio buto, būtino jam ir jo šeimai gyventi (CPK 663 straipsnio 4 dalis). Apeliantas atskirajame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui, todėl šie argumentai nebekartojami. Papildomai apeliantas nurodė, kad antstolio priskaičiuotos išieškojimo išlaidos nėra priteistos teismo sprendimu, todėl negali būti areštuojamos bei išieškomos be teismo sprendimo, nes priešinga padėtis pažeistų konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą ir nuostatą, kad teisingumą vykdo tik teismai. CPK 611 straipsnio 1 dalis prieštarauja LRK 23 ir 109 straipsnių nuostatoms. Antstoliui atsiranda pareiga kreiptis į teismą tais atvejais, kai skolininkas su išieškojimo išlaidų suma nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2008).

8Antstolis atsiliepimu prašo pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad galiojanti CPK redakcija neįtvirtina antstolio pareigos kreiptis į teismą su prašymu išieškojimo išlaidas priteisti iš išieškotojo. Antstolis nurodė, kad nesutinka su apelianto teiginiu, jog CPK prieštarauja LRK. Skolininko areštuota tik 1/10 dalis turto, atsižvelgiant į skolos ir vykdymo išlaidų dydį. Teismas vis dar sprendžia klausimą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo. 2013-01-29 išieškotojas UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į antstolį su prašymus sustabdyti išieškojimą, todėl išieškojimas nebus vykdomas iki bus išspręstas teisminis ginčas tarp skolininko ir išieškotojo ar atskiro išieškotojo pranešimo.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

10Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolio pradėtų vykdyti priverstinių vykdymo veiksmų, t. y. apelianto dalies turto arešto. Apelianto teigimu, antstolis negalėjo areštuoti jo buto, nes išieškotina suma neviršija 7 000 Lt, be to, antstolis nepagrįstai areštavo daugiau turto nei reikia išieškotinai sumai padengti, t. y. papildomai areštavo turto dalį, atitinkančią vykdymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skolininko skundą atmetė, todėl skolininkas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutartį ir antstolio turto arešto aktą, vykdymo išlaidas pripažinti neteisėtomis ir nepagrįstomis, sustabdyti visus antstolio vykdomus išieškojimo veiksmus bei papildomai nurodo reikalavimą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti, ar CPK 661 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad teismo sprendimu nepriteistos vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos, neprieštarauja LRK 23 bei 109 straipsniams iš šią bylą sustabyti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad apelianto atskirasis skundas yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

11Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-12 išdavė vykdomąjį raštą dėl 2 356,84 Lt skolos, 160,90 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteisto sumos ir 458,49 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo R. Z. ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ naudai. Minėtą vykdomąjį dokumentą UAB „Vilniaus vandenys“ 2012-10-30 pateikė antstoliui V. M., kuris 2012-10-30 patvarkymu vykdomąjį dokumentą priėmė, o 2012-10-31 parengė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, kurį skolininkas gavo 2012-11-15 (v. b. l. 13). 2012-12-04 turto arešto aktu antstolis apribojo skolininko disponavimo teisę į 1/10 dalį skolininkui priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turto arešto mastas – 3 788,09 Lt (v. b. l. 23-25). 2012-12-04 patvarkymu antstolis nutarė išieškoti apskaičiuotas vykdymo išlaidas sumoje 811,86 Lt (v. b. l. 28-29).

12Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-09-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Apeliantas neginčija aplinkybės, kad antstolis teisėtai priėmė vykdyti 212-09-12 vykdomąjį raštą. Kaip minėta 2012-10-31 raginimas per 10 dienų nuo gavimo įvykdyti sprendimą apeliantui buvo įteiktas 2012-11-15, tačiau byloje nėra duomenų, kad iki 2012-11-26 apeliantas į šį raginimą atsižvelgtų, todėl antstolis teisėtai 2012-12-04 ėmėsi priverstinio vykdymo priemonių (CPK 624 straipsnis), t. y. 2012-12-04 turto arešto aktu antstolis apribojo skolininko disponavimo teisę į 1/10 dalį skolininkui priklausančio buto, kadangi nenustatė, jog tą dieną yra galimybė išieškoti skolą iš kito apeliantui (skolininkui) priklausančio turto (t. y. su darbo santykiais susijusių pajamų (110 Lt (v. b. l. 22)), kurios neviršijo Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos). Apeliantas pagrįstai atkreipia dėmesį į CPK 663 straipsnio 3 dalį, pagal kurią išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 7 000 Lt, tačiau CPK 675 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas“. Tokiu būdu darytina išvada, kad antstolis teisėtai 2012-12-04 turto areštu aktu apribojo apelianto teisę disponuoti 1/10 dalimi jam priklausančio buto, t. y. vieninteliu turtu, kurį antstoliui pavyko surasti. Pažymėtina, kad disponavimo teisės į dalį nekilnojamojo turto apribojimas nereiškia to turto realizavimo, t. y. priverstinio pardavimo iš varžytinių.

13Dėl apelianto argumentų, susijusių su per dideliu turto arešto mastu dėl kartu išieškomų antstolio apskaičiuotų, bet teismo nepriteistų vykdymo išlaidų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 611 straipsnio 1 ir 2 dalis vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos; vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui CPK 605 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (teisės akto redakcija nuo 2012-11-07 iki 2013-01-01) 31 punkte įtvirtinta, kad atlikęs vykdymo veiksmą ir apskaičiavęs už jį vykdymo išlaidas, antstolis tai nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 32 punktą, atsižvelgdamas į išieškotojo fizinio asmens turtinę padėtį, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Apeliantas pažymėjo, kad vykdymo išlaidos negali būti areštuojamos ir išieškomos, kol nėra teismo sprendimo šias išlaidas priteisti, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2008, pasisakė, jog antstoliui atsiranda pareiga kreiptis į teismą tais atvejais, kai skolininkas su išieškojimo išlaidų suma nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kasacinio teismo išaiškinimas dėl antstolio pareigos kreiptis į teismą tais atvejais, kai skolininkas su išieškojimo išlaidų suma nesutinka, negali būti traktuojamas kaip reikalavimas antstoliui turėti teismo sprendimą, jeigu jis nori areštuoti ir išieškoti vykdymo išlaidas. Kasacinis teismas išaiškino, kad antstoliui atsiranda pareiga kreiptis į teismą tais atvejais, kai skolininkas su išieškojimo išlaidų suma nesutinka, atsižvelgdamas į kasacinio teismo nagrinėjamos bylos faktinę aplinkybę, kad antstolis nesilaikė CPK 611 straipsnyje nustatytos tvarkos informuoti skolininką apie vykdymo išlaidų dydį ir suteikti jam terminą šioms išlaidoms apmokėti arba jų dydžiui ginčyti. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad apeliantas (skolininkas) 2012-12-17 gavo antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kuriame nurodyta antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarka, ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą (v. b. l. 31). Taigi apeliantas turėjo galimybę išreikšti nesutikimą dėl antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio ir šia galimybe jis pasinaudojo 2013-01-07 pateikdamas antstoliui skundą, kuriuo, be kita ko, prašė pripažinti vykdymo išlaidas neproporcingai didelėmis (v. b. l. 62-63). Minėtą skundą antstolis atsisakė tenkinti (b. l. 2-3), todėl jį persiuntė pirmosios instancijos teismui, kuris apelianto skundžiamoje nutartyje nustatė, kad vykdymo išlaidos apskaičiuotos teisėtai ir pagrįstai. Minėti argumentai patvirtina, kad antstolis turi teisę ir pareigą vykdymo byloje apskaičiuoti vykdymo išlaidas už visus jo atliekamus vykdymo veiksmus, be to, jis turi teisę areštuoti tiek skolininko turto, kiek užtektų minėtoms išlaidoms padengti, o skolininkui nesutinkant su apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžiu ir pateikus skundą, su kuriuo antstolis nesutinka, pastarajam atsiranda pareiga kreiptis į teismą, kuris įvertintų, ar antstolio apskaičiuotas vykdymo išlaidų dydis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtinta vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo tvarka yra aiški ir nepažeidžianti nei asmens teisės į nuosavybės neliečiamumą, nei principo, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, todėl pagrindo stabdyti šią bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra.

14Apelianto teigimu, antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra neproporcingai per didelės. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 811,86 Lt vykdymo išlaidas sudaro būtinos vykdymo išlaidos (80 Lt) bei papildomos vykdymo išlaidos (120 Lt) (kurios abi indeksuojamos), atlygis antstoliui (535,72 Lt), kitos išlaidos, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims (11 Lt) (v. b. l. 28). Atsižvelgdamas į Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 – 50 punktuose įtvirtintus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teisėtai antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįsto dydžio, todėl pagrindo jas mažinti nėra.

15Apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų egzistavimą nors vieno iš CPK 626 straipsnyje įtvirtintų privalomų vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų (CPK 178 straipsnis), be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1327-599/2013, atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl apelianto prašymas sustabdyti visus antstolio V. M. vykdomus išieškojimo veiksmus, kol Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išnagrinės R. Z. 2012-11-26 prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-20527-734/2010 ir priims galutinį nebeskundžiamą sprendimą, yra netenkintinas.

16Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, priimtą visapusiškai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus tinkamai pritaikius procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Pareiškėjo R. Z. atskirojo skundo netenkinti.

19Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-04 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai