Byla 2-1650-221/2014
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Simonai Neniškytei, Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovei E. U., atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atstovei A. A., trečiojo asmens BTA Insurance Company, SE filialo Lietuvoje atstovei J. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. U. ieškinį atsakovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikos, tretiesiems asmenims R. G. ir BTA Insurance Company, SE filialui Lietuvoje dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė E. U. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 960 Lt turtinę ir 40 000 Lt neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3–5).

4Ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 2011 m. kovo 9 d. Kauno klinikų gydytojas R. G. jai atliko kairės akies kataraktos operaciją. 2011 m. gegužės 10 d. atvykus į Kauno klinikas pasitikrinti akies būklės, gydytojas R. G. nieko suprantamai nepaaiškinęs pasakė, kad ją vėl operuos. Ieškovė nežinojo, kodėl jai buvo reikalinga antra operacija, visi susipažinimo dokumentai jai buvo duodami tik pasirašyti, nelaukiant, kol ji juos perskaitys. Gydytojas R. G. neatsižvelgė į ieškovės amžių, nepaaiškino suprantama forma operacijos svarbumo. Antra kairės akies operacija ieškovei buvo atlikta 2011 m. gegužės 11 d. Ieškovės nuomone, operacija atlikta nekokybiškai, nes po jos ieškovė jaučiasi labai blogai – kaire akimi visiškai nieko nebemato, akis ašaroja, peršti, ištisai skauda, atrodo, lyg būtų ištinusi, kelis kartus per dieną užeina labai stiprūs kairės akies ir kairės galvos pusės skausmai, pykinimas, vakare dažnai praranda orientaciją. 2013 m. gegužės mėnesį Vilniuje Akių priežiūros ir gydymo centre ieškovei buvo atliktas akių tyrimas, kurio metu nustatyta, kad kairė akis palpuojant labai skausminga, ragena sustorėjusi, drumsta. Gydytojas R. G. taip pat netinkamai pildė gydymo stacionare ligos istoriją, neteisingai įrašydamas operacijos datą – 2011 m. gegužės 12 d. Be to, kitą dieną po operacijos, t. y. 2011 m. gegužės 12 d., ieškovė buvo išrašyta iš ligoninės, nors gydytojas R. G. ir toliau pildė medicininius dokumentus. Ruošiantis operacijai, ieškovei pačiai reikėjo pirkti lęšiuką už 730 Lt bei vaistus už 230 Lt, tokiu būdu ji patyrė 960 Lt turtinę žalą. Dėl gydytojo R. G. nekokybiškai atliktos operacijos, kurios pasekmė – netektas kairės akies regėjimas, kairės akies ir kairės galvos pusės skausmai, pykinimas ir kt., ieškovė patyrė ir neturtinę žalą, kurią įvertino 40 000 Lt. Ieškovės nuomone, jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, kurių darbuotojas yra trečiasis asmuo R. G..

5Atsakovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos atsiuntė atsiliepimą (b. l. 33–36), nurodydama, kad su jai pareikštu reikalavimu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsiliepime, kurį atstovė palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2011 m. kovo 9 d. ieškovei atlikta PPV + phacofragmentatio lentis + IOL (+15,0D) OS į priekinę kamerą. 2011 m. gegužės 12 d. atlikta operacija PPV, endofotokoaguliatio retinae, criopexia ir dujų suleidimas į OS. Pacientei buvo suteikta visapusiška informacija apie operacijas, sutikimo davimą chirurginėms operacijoms ieškovė patvirtino parašais. Ieškovė nepateikia jokių duomenų ir (ar) dokumentų, kurie įrodytų, jog jos nurodyti simptomai (kaire akimi visiškai nieko nebemato, ji ašaroja, peršti, ištisai skauda) būtų sąlygoti nekokybiškai atliktos chirurginės intervencijos. Priešingai, ieškovės skundus nagrinėjusios valstybės institucijos konstatavo, jog chirurginė operacija atlikta kokybiškai, taikant medicinos praktikos, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles. Minėtos institucijos pažymėjo, jog operacinis gydymas nedavė norimų rezultatų ne dėl operavusio gydytojo veiksmų, o dėl dviejų mėnesių laikotarpyje atliktų dviejų sudėtingų operacijų toje pačioje akyje, sunkios bendros pacientės būklės bei lėtinių ligų. Be to, pooperacinio režimo pažeidimai (galvos padėties nesilaikymas) taip pat galėjo sąlygoti, jog regėjimo išsaugojimas nebuvo galimas. Šios aplinkybės įgalina konstatuoti, jog neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos – konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai. Prieš operaciją ieškovė buvo informuota, kad jos gydymas ligoninėje, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, tačiau pacientė pageidavo kitokio intraokulinio lęšio, todėl intraokulinį lęšį savanoriškai įsigijo savo lėšomis (šį savo apsisprendimą patvirtino pasirašydama), todėl reikalavimas priteisti ieškovės savanoriškai patirtas išlaidas taip pat atmestinas.

7Trečiasis asmuo R. G. atsiuntė atsiliepimą (b. l. 39–40), prašydamas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsiliepime nurodė, kad 2011 m. kovo 9 d. ieškovei atlikta PPV + phacofragmentatio lentis + IOL (+15,0D) OS į priekinę kamerą. 2011 m. gegužės 12 d. atlikta operacija PPV, endofotokoaguliatio retinae, criopexia ir dujų suleidimas į OS. Ieškovė teiginiams, kad operacijos buvo atliktos nekokybiškai, kadangi ieškovė po operacijos jaučiasi blogai, pagrįsti nepateikia jokių duomenų, kurie įrodytų, jog šie ieškovės aprašomi simptomai būtų sąlygoti nekokybiškai atliktos chirurginės intervencijos. Ieškovei prieš operacijas buvo išaiškinta chirurginės operacijos esmė, pobūdis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos, kitos aplinkybės. Ieškovė informacija pagrįsto sutikimo davimą chirurginei operacijai patvirtino parašu. Ieškovės skundus nagrinėjusios valstybės institucijos konstatavo, jog chirurginė operacija atlikta kokybiškai, taikant medicinos praktikos, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, operacinis gydymas nedavė norimų rezultatų ne dėl operavusio gydytojo veiksmų, o dėl dviejų mėnesių laikotarpyje atliktų dviejų sudėtingų operacijų toje pačioje akyje, sunkios bendros pacientės būklės bei lėtinių ligų. Ieškovė taip pat buvo informuota, kad jos gydymas ligoninėje, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tačiau pacientė pageidavo kitokio intraokulinio lęšio, todėl intraokulinį lęšį savanoriškai įsigijo savo lėšomis. Trečiojo asmens nuomone, ieškovės reikalavimas priteisti jos savanoriškai patirtas išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

9Trečiasis asmuo BTA Insurance Company, SE filialas Lietuvoje atsiliepimo nepateikė.

10Ieškinys atmestinas

11Išklausius ieškovės, atsakovės atstovės, trečiojo asmens BTA Insurance Company, SE filialo Lietuvoje atstovės paaiškinimus, liudytojų M. J., Elenos N. A., I. V. D., A. R. A. parodymus, išnagrinėjus rašytinius dokumentus, esančius byloje, bei susipažinus su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, IĮ „Jūsų šeimos klinika“ pateiktais medicininiais dokumentais (gydymo stacionare istorijos, asmens sveikatos istorijos), konstatuotina, kad 2011 m. kovo 9 d. ieškovei atlikta PPV + phacofragmentatio lentis + IOL (+15,0D) OS į priekinę kamerą. 2011 m. gegužės 12 d. atlikta operacija PPV, endofotokoaguliatio retinae, criopexia ir dujų suleidimas į OS. Ieškovė patvirtino sutikimą chirurginėms operacijoms parašais. 2013 m. gegužės mėnesį Vilniuje Akių priežiūros ir gydymo centre ieškovei buvo atliktas akių tyrimas, kurio metu nustatyta, kad kairė akis palpuojant labai skausminga, ragena sustorėjusi, drumsta (b. l. 7–9). Ieškovė 2013 m. liepos 30 d. kreipėsi tiesiogiai į atsakovę dėl gydytojo R. G. netinkamai atliktomis operacijomis jai padarytos žalos atlyginimo, tačiau gavo atsakymą, kad jai teiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo savalaikės ir tinkamos (b. l. 10). 2013 m. spalio 22 d. ieškovė kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, prašydama atlyginti jai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos padarytą 960 Lt turtinę ir 40 000 Lt neturtinę žalą. Komisija 2014 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 56-6 ieškovės pareiškimo netenkino, motyvuodama tuo, jog ieškovei ligoninėje buvo teiktos savalaikės ir tinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir žala ieškovės sveikatai ligoninėje nebuvo padaryta (b. l. 11–18). Nesutikdama su komisijos sprendimu ieškovė kreipėsi į teismą.

12Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė – žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

13Kasacinis teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Todėl sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat pažymėjęs, kad pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma užtikrinant atidų, rūpestingą, atsargų ir kvalifikuotą gydymo paslaugos teikimą. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojo veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008). Maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, konstatuojamas įvertintinus, ar gydytojas veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos praktikos, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009), tačiau kiekvienu atveju siekiant konstatuoti civilinę atsakomybę už sveikatai padarytą žalą turi būti nustatyti gydytojo neteisėti veiksmai ir kaltė. Jeigu veiksmai teisėti, tai jie objektyviai negali būti prievolės dėl žalos atsiradimo pagrindas.

14Pažymėtina, kad sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Konkrečiu atveju byloje yra pateiktos asmens (ieškovės) sveikatos istorijos, gydymo stacionare ligos istorijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų atsakymas į skundą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas.

15Iš byloje esančių įrodymų, t. y. paaiškinimų, medicininių dokumentų, liudytojų, kurie nespecialistai specialistai, o ieškovei artimi ir pažįstami žmonės, parodymų konstatuotina, kad ieškovei buvo atliktos dvi kairės akies kataraktos operacijos: pirmoji – 2011 m. kovo 9 d., antroji – 2011 m. gegužės 12 d., nustačius po pirmosios operacijos tinklainės atšoką. Ieškovė kaltina ją operavusį gydytoją R. G. nepaaiškinus, kodėl reikalinga antra operacija, kuri, anot ieškovės, atlikta nekokybiškai, nes po jos ieškovė jaučiasi blogai – kaire akimi nemato, akis ašaroja, skauda. Pirmoji operacija, pasak ieškovės, buvo atlikta tinkamai.

16Iš atsakovės atstovės paaiškinimo, rašytinių įrodymų, medicininių dokumentų matyti, kad antroji kairės akies operacija ieškovei atlikta pagal indikacijas, nes jai nustatyta tinklainės atšoka. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos savo išvadose nurodžiusi, jog tinklainės atšokos atsiradimo tikimybė akyse su implantuotu lęšiuku žymiai didesnė nei neoperuotose akyse. Ieškovei atlikta labai sudėtinga didelės apimties operacija, geriausiai tinkanti buvusiai situacijai, o nusiskundimai po operacijos (akies skausmingumas, ašarojimas, „akis lyg ištinusi“), yra pooperacinės eigos ypatumai ir tai nelaikoma operacijos komplikacija. Kiti nusiskundimai (pykinimas, orientacijos sutrikimas vakare) gali būti gretutinių ligų pasekmė (b. l. 15). Pažymėtina, kad visos įstaigos, į kurias su skundais kreipėsi E. U., t. y. VšĮ Kauno klinikos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, išnagrinėję paaiškinimus, medicininius dokumentus, nurodė, jog sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei buvo suteiktos tinkamos ir savalaikės, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (b. l. 10, 11–18).

17Ieškovė aiškino, kad ji jokių galvos traumų nėra turėjusi, gydytojas tai nurodė neteisingai, tačiau tai paneigia byloje esantis IĮ „Jūsų šeimos klinika“ 2011 m. sausio 27 d. išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame diagnozuota katarakta bei nurodyta, jog po galvos traumos blogiau mato kaire akimi (Asmens sveikatos istorija KK00341062). Ieškovė taip pat aiškina, kad atsiliepime atsakovė neteisingai nurodžiusi, jog ieškovė pažeidinėjo nustatytą režimą, išsirovusi dantį, tačiau šiems teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų. Tai, kad ieškovė turi dalines viršutines ir apatines plokšteles (b. l. 64), neįrodo, jog dantis nebuvo išrautas. Priešingai, gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. A-1464083 (2011 m.) 2011 m. gegužės 13 d. budinti gydytoja I. D. įrašiusi, jog pacientė pati išsirovė dantį. Iš medicininių dokumentų spręstina ir apie tai, kad ieškovė pati pažeidė nustatytą režimą, nustatytu laiku nesilankė pas gydytoją (pirmą kartą atsilankė 2011 m. birželio 28 d., po to – tik 2011 m. lapkričio 23 d.). Ieškovės prašymu apklausti liudytojai, kaip minėta, nėra specialistai, artimi ieškovei žmonės, todėl jų parodymai nelaikytini visiškai patikimais, patvirtino tik tai, kad iki operacijų ieškovė matė gerai, teigė, kad ieškovė laikėsi nustatyto režimo, gulėjo kniūpsčia, nes ji labai pareiginga, po operacijos skauda akį.

18Ieškovė aiškino, jog nebuvo gydytojo supažindinta ir nežinojo, kodėl reikalinga antra operacija, tačiau ieškovė savo sutikimus numatomam gydymui ir operacijoms patvirtinusi savo parašu. Be to, ir jos prašymu apklausta liudytoja I. V. D. patvirtino, kad ieškovė paskambino ir pasakė, jog jai reikalinga antra operacija.

19Teismas pažymi, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų atliekant kataraktos operaciją teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, jog prašys skirti teismo medicininę ekspertizę, tokį prašymą pareiškė ir 2012 m. birželio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu (b. l. 80–92–93). Teismas padarė pertrauką, leisdamas suformuluoti klausimus ekspertui, po pertraukos, ieškovės prašymu, posėdį atidėjo dėl klausimų ekspertui parengimo, pasirūpinimo atstovu byloje (b. l. 94–100), tačiau 2014 m. liepos 28 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė ekspertizės skyrimo, atstovo nesusirado.

20Ieškovė prašė priteisti turtinę žalą 960 Lt už lęšiuką 730 Lt ir vaistus 230 Lt, tačiau įrodymų padarytai žalai pagrįsti nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į įgydymo stacionare ligos istorijoje Nr. A-1329179 (2011 m.) esantį E. U. prašymą gydytis (tirtis) savo lėšomis įsigytomis priemonėmis.

21Esant nurodytoms aplinkybėms, iš byloje esančių įrodymų, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad gydytojas R. G. atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai, ieškovę gydė netinkamai, t. y. neįrodė neteisėtų gydytojo veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nesukėlusių neigiamų padarinių ieškovei, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.246–6.249 straipsniai), todėl ieškinys atmestinas.

22Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais, teismas

Nutarė

23ieškinį atmesti.

24Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos dali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Simonai... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovė E. U. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš... 4. Ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 2011 m. kovo 9 d.... 5. Atsakovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos... 6. Atsiliepime, kurį atstovė palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2011... 7. Trečiasis asmuo R. G. atsiuntė atsiliepimą (b. l. 39–40), prašydamas... 8. Atsiliepime nurodė, kad 2011 m. kovo 9 d. ieškovei atlikta PPV +... 9. Trečiasis asmuo BTA Insurance Company, SE filialas Lietuvoje atsiliepimo... 10. Ieškinys atmestinas... 11. Išklausius ieškovės, atsakovės atstovės, trečiojo asmens BTA Insurance... 12. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2... 13. Kasacinis teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs,... 14. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi... 15. Iš byloje esančių įrodymų, t. y. paaiškinimų, medicininių dokumentų,... 16. Iš atsakovės atstovės paaiškinimo, rašytinių įrodymų, medicininių... 17. Ieškovė aiškino, kad ji jokių galvos traumų nėra turėjusi, gydytojas tai... 18. Ieškovė aiškino, jog nebuvo gydytojo supažindinta ir nežinojo, kodėl... 19. Teismas pažymi, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties... 20. Ieškovė prašė priteisti turtinę žalą 960 Lt už lęšiuką 730 Lt ir... 21. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš byloje esančių įrodymų, vadovaudamasis... 22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais,... 23. ieškinį atmesti.... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos dali būti skundžiamas...