Byla e2-116-729/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisės pripažinimo, servituto nustatymo ir atsakovų L. M. bei T. G. priešieškinį ieškovui A. B. dėl iškeldinimo, nutraukus panaudos sutartį, nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Kartografiniai projektai“

1Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė,

2sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,

3dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovui advokatui Laimonui Straukai,

4atsakovų L. M. ir T. G. atstovui advokatui Gintautui Daugėlai,

5trečiojo asmens UAB „Kartografiniai projektai“ atstovui S. B.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams L. M. ir T. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisės pripažinimo, servituto nustatymo ir atsakovų L. M. bei T. G. priešieškinį ieškovui A. B. dėl iškeldinimo, nutraukus panaudos sutartį, nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Kartografiniai projektai“,

Nustatė

7ieškovas patikslintu ieškiniu (I t., 77-80 b.l.) pareiškė reikalavimus: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas A. B. nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį sodo namą, pastatytą 1982 m., unikalus Nr. ( - ), plane žymimas indeksu lSlž(p), su priestatu, pastatytu 1990 m., plane pažymėtu indeksu lslp, ūkiniu pastatu, pastatytu 1985 m., pažymėtu indeksu 2Ilp, šiltnamiu, pažymėtu indeksu 3Ilž, pastatytu 1986 m.; pripažinti ieškovo A. B. teisę be atsakovų L. M. ir T. G. sutikimo nekilnojamojo turto registro įstaigoje įregistruoti nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį sodo namą, unikalus Nr. ( - ), su priestatu, ūkiniu pastatu, šiltnamiu; nustatyti statinių servitutą ieškovo A. B. nuosavybės teise priklausantiems statiniams – gyvenamajam sodo namui, unikalus Nr. ( - ), su priestatu, ūkiniu pastatu, šiltnamiu – viešpataujantys daiktai, atsakovams L. M. ir T. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ) – tarnaujantis daiktas ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklype, kurio adresas ( - ), stovi gyvenamasis sodo namas, pastatytas 1982 m., kurio unikalus Nr. ( - ), su priestatu, pastatytu 1990 m., ūkiniu pastatu, pastatytu 1985 m., šiltnamiu, pastatytu 1986 m. ir šie statiniai yra nesudėtingi, todėl jų nereikėjo registruoti nekilnojamojo turto registro įstaigoje. Nurodė, kad šie ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai stovi atsakovams priklausančiame žemės sklype, t.y. atsakovui L. M. priklauso 5/8 dalys žemės sklypo, atsakovui T. G. priklauso 1/8 dalis žemės sklypo, todėl susidarė tokia situacija, kai statiniai, priklausantys vienam savininkui (ieškovui) stovi kitų savininkų (atsakovų) žemės sklype ir ieškovui kyla problemų norint tinkamai naudotis jam priklausančiais statiniais. Mano, kad šioje situacijoje servituto nustatymas, kuris šiuo atveju yra objektyviai būtinas. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti būtina, siekiant nekilnojamuosius daiktus registruoti viešame nekilnojamojo turto registre, kadangi atsakovai nesutinka, kad ieškovas yra ginčo nekilnojamųjų daiktų savininkas. Pažymėjo, kad atsakovai šių nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teise neįgijo, jų nevaldė, mokesčius už jų naudojimą nemokėjo, šio turto neįgijo nei paveldėjimo būdu nei turto pardavimo iš varžytinių metu, nėra jokių duomenų apie tai, kad kartu su žemės sklypo dalimis atsakovams atiteko ir ant žemės sklypo esantys statiniai. Pažymėjo, kad jokios pirkimo pardavimo sutarties atsakovai nėra sudarę, iš varžytinių buvo pardavinėjama tik 1/4 dalis žemės sklypo, statiniai viso žemės sklypo neužima, pranešime dėl turto varžytinių nėra nurodyta, kad žemės sklypo dalyje būtų kokie nors statiniai, todėl šie statiniai nuosavybės teise atsakovams neperėjo. Pažymėjo, kad atsakovai pripažįsta aplinkybę, kad statiniais naudojasi ieškovas, siūlė jam išsikelti iš šių statinių, kas patvirtina aplinkybę, kad jis yra statinių faktinis valdytojas, valdantis šiuos statinius nuo jų sukūrimo, t.y. pastatymo dienos. Nurodė, kad paveldėjimo būdu yra paveldimas tik turtas, kuris yra nurodytas paveldėjimo teisės liudijime, turtas, kuris nėra paveldėjimo teisės liudijime įrašytas, nepaveldimas.

8Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį (I t. 58-62 b.l.) ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį (I t., 101-107 b.l.), kuriuose nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovai yra O. A. B., asmens kodas ( - ) mirusios 2013-05-30, anūkai. 2011-10-20 O. A. B. sudarė testamentą, kuriame nurodė, kad mirties atveju jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), palieka vaikaičiui T. G.; žemės sklypą, kurio registro įrašo Nr. ( - ), adresas ( - ), su jame esančiais ir/ar būsimais statiniais, palieka lygiomis dalimis vaikaičiui L. M. ir dukrai R. M.; visą kitą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat visas turtines ir neturtines teises, pinigines lėšas ji paliko dukrai R. M.. R. M. mirė anksčiau už savo mamą O. A. B., tačiau testamentas nebuvo pakeistas, todėl po O. A. B. mirties paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti atsakovams ir ieškovui. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime, notarinio registro Nr. 8005, 2013-09-05 išduotame atsakovui L. M. nurodyta, jog paveldimą turtą sudaro ½ žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, notarinio registro Nr. 8010, 2013-09-05 išduotame atsakovams L. M. ir T. G. bei ieškovui A. B., nurodyta, jog paveldimą turtą sudaro ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) tokiu santykiu: A. B. asmeninėn nuosavybėn tenka ¼ žemės sklypo, Nr. ( - ); L. M. asmeninėn nuosavybėn – 1/8 žemės sklypo, Nr. ( - ); T. G. – 1/8 žemės sklypo, Nr. ( - ). 2014-12-16 įvykusiose varžytinėse Nr. 59485 antstolė B. Tamkevičienė pardavė ¼ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0638 ha, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), nuosavybės teise priklausančio A. B., pirkėjui L. M.. Nurodė, kad minimas žemės sklypas priklauso atsakovams tokiu santykiu: atsakovui L. M. nuosavybės teise priklauso 7/8 dalis žemės sklypo, o atsakovui T. G. nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis žemės sklypo. Žemės sklype esantys statiniai nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl nebuvo įtraukti į paveldėjimo liudijimus, notarinio registro Nr. 8005, Nr. 8010, bei minėto žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį. Nurodė, kad ieškovo prašymu, atsakovai leido ieškovui pagyventi sodo namelyje, jį prižiūrėti, kol susiras kitą gyvenamąją vietą, tačiau ieškovas sodą pavertė šiukšlynu, jame ne kartą buvo aptikti asocialūs asmenys. Kadangi ieškovas nuolat girtauja, nesirūpina sodu, namu, šiltnamiu, paprašė jį nedelsiant išsikraustyti. Nurodė, kad atsakovai ketina užsakyti sode esančių statinių kadastrinių matavimų bylą ir kreiptis į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti nuosavybės teises į statinius, esančius jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype. Pažymėjo, kad teisės į statinius ar daiktus, esančius atsakovų žemėje, kurie negalėjo būti pirkimo ar paveldėjimo objektais, priklauso tik atsakovams, o ne ieškovui, kuris niekada jokiais teisiniais ar faktiniais santykiais neturėjo ir nevaldė šių statinių (daiktų). Nurodė, kad parduodant ieškovo žemę iš varžytinių, kalbos ar pretenzijų apie kokias nors teises į žemėje esančius statinius (daiktus) nebuvo, todėl šiuo metu atitinkamai atsakovams priklauso ir žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), esantys statiniai: neįteisintas sodo namas, priestatas, ūkinis pastatas ir šiltnamis: 7/8 dalis šių statinių nuosavybės teise priklauso atsakovui L. M., 1/8 dalis – atsakovui T. G.. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad minėti statiniai yra įregistruoti ieškovo vardu ar kad šie pastatai jam priklauso nuosavybės teise, ieškovas nesikreipė į nekilnojamojo turto viešąjį registrą ir jokiais būdais neįgyvendino savo tariamos teisės, nes tokios teisės ir negali turėti. Pažymėjo, kad atsakovų žemėje pastatų matavimai buvo atlikti neteisėtai ir be atsakovų žinios. Nurodė, kad 2015-01-09 Turto pardavimo iš varžytinių akte nėra aptarta, kad į parduodamą turtą neįeina žemės sklype esantys pastatai ar statiniai, tačiau pagal teisinį reglamentavimą laikoma, kad jeigu sutartyje nėra aptartas žemės sklype esančių pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių objektų nuosavybės teisės į juos perėjimas, tai laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Dėl servituto nurodė, kad asmuo, siekiantis nustatyti servitutą, turi būti viešpataujančio daikto (jo dalies) savininkas (valdytojas). Kadangi minėti statiniai ieškovui nuosavybės teise nepriklausė ir nepriklauso, jis negali reikšti reikalavimo nustatyti statinių servitutą atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad toks faktas gali būti nustatytas. Nurodė, kad atsakovas pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką kartu, tačiau tai daryti įstatymas draudžia. Pažymėjo, kad ieškovas bei ieškovo atstovas piktnaudžiauja savo procesine teise, tai įrodo faktai, kad ieškovui buvo leista gyventi ginčo pastatuose, kad jis juos prižiūrėtų, saugotų, tačiau šiuo metu ten girtauja ir atsisako iš pastato išsikelti; ieškovo duktė kartu su ieškovo atstovu inicijavo neteisėto reikalavimo teisme nagrinėjimą, t.y. servituto priėjimui prie pastatų, kurių teisiškai nėra, kurių ieškovas niekada neturėjo, nepaveldėjo ir nevaldė, nustatymą; ieškovo atstovas užsakė kadastrinius matavimus, kurie buvo atlikti be žemės sklypo savininkų sutikimo, atliekami slapta nuo savininkų, ieškovo vaikams ir jo atstovui atvedant į žemės sklypus matininkus. Nurodė, kad dėl tokių veiksmų atsakovams padaryta didelė žala, nes atliktais kadastriniai matavimais teismas vadovavosi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Prašo ieškinį atmesti konstatuojant, kad ieškinys buvo pareikštas piktnaudžiaujant procesine teise bei taikyti maksimalią baudą, pusę iš šios baudos paskirti atsakovams lygiomis dalimis.

9Atsakovai taip pat pateikė priešieškinį (II t., 1-5 b.l.), kuriuo prašo iškeldinti ieškovą iš atsakovų nuosavybės teise priklausančio sodo sklypo bei atsakovui L. M. nuosavybės teise priklausančių sodo statinių, esančių ( - ), su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos; iš ieškovo priteisti atsakovui L. M. 95,09 Eur nuostolių ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad broliui T. G. sutikus, atsakovas L. M. yra teisėtas sodo statinių, įrenginių savininkas, nes yra įteisinti atsakovų esančioje žemėje statiniai, kurie buvo faktiškai atsakovų priimti ir valdyti po močiutės mirties. Nurodė, kad ieškovas, niekada teisės į tokius statinius neturėjo, jokiais (teisiniais ar neteisiniais) būdais jų nevaldė, o nuo to momento, kai atsakovai leido jam pagyventi sodo namelyje, tokių įteisintų statinių ir nebuvo. Ieškovas nei priimti valdymui, nei statinių paveldėti negalėjo ne tik dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, bet ir dėl to, jog ir 1/4 žemės sklypo dalį teisiškai valdė trumpą laiko tarpą, t.y. 2013-09-05 pagal įstatymą paveldėjęs nedidelę sklypo dalį, šią turto dalį prarado dėl skolų, 2015-01-09 atsakovas L. M. tą dalį įsigijo iš varžytinių. Nurodė, kad mirus močiutei, atsakovai pagailėjo ieškovo ir leido pagyventi sode, neimant iš jo nuomos, tai yra tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė panaudos santykiai, nepaisant, kad nebuvo sutartis pasirašyta raštu. Nurodė, kad ieškovui nuolat pažeidinėjo sutartinius įsipareigojimus (prižiūrėti ir saugoti turtą, pjauti žolę, mokėti už sodininkų draugijos ir kitų institucijų teikiamas paslaugas), atsakovai 2015 m. pavasarį žodžiu informavo ieškovą, kad panaudos sutartiniai santykiai nutraukiami, paprašė išsikraustyti. Vėliau raštu įspėjo ieškovą ir pareikalavo iki 2015-09-07 iš sodo išsikraustyti. Nurodė, kad gera valia ieškovas nesiruošią išsikelti iš atsakovo sodo sklypo bei atsakovo L. M., asmeninės nuosavybės – sodo namelio, kitų priklausinių ir taip jis pažeidžia atsakovų kaip savininkų teises. Nurodė, kad šiuo metu atsakovas L. M. už 2014–2015 m. sumokėjo komunalinio tvarkymo mokesčius (23,19 Eur, 22,11 Eur) bei už elektrą sodininkų bendrijai (24,85 Eur), AB LESTO (24,94 Eur), iš viso 95,09 Eur, kuriuos turi padengti ieškovas, kadangi jis šiomis paslaugomis naudojosi, tačiau gera valia apmokėti nesutinka.

10Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas L. Strauka ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad prašo pripažinti nuosavybės teisę, kadangi ieškovas faktiškai priėmė palikimą ir paveldėjo ginčo nekilnojamąjį turtą. Paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina, kad 2013-09-05 po A. O. B. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė ir sūnus A. B., kuris paveldėjo ¼ žemės sklypo. Nurodė, kad atsakovų mokėjimai atsirado tik teismui iškėlus bylą, teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo registruoti statinius viešajame registre, atsakovai atliko kadastrinius matavimus, pateikė suklastotą statybos deklaraciją ir statinį įregistravo nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad teismo sprendimas bus pagrindas šiuos įrašus registre nuginčyti. Pažymėjo, kad atsakovas L. M. ginčo statinių negalėjo nei pastatyti, nei paveldėti, nuosavybės teisė į šiuos statinius atsirado ne pagal paveldėjimą, o pagal užpildytą statybos deklaraciją. Nurodė, kad mirusiosios A. O. B. testamente buvo nurodyta, kad palieka sklypą su esamais/būsimais statiniais, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad šie statiniai A. O Bučkienei priklausė nuosavybės teise, ieškovas šiuos statinius statė ir nuolat juose gyveno. Ieškovas šiuos pastatus paveldėjo įstatyminio paveldėjimo būdu kaip pirmosios eilės įpėdinis. Atsakovas L. M. įsigydamas sklypą iš varžytinių, neįgijo teisių į pastatus. Dėl priešieškinio reikalavimų nurodė, kad atsakovas nuostolių nėra patyręs, atsakovas yra pripažinęs, kad pinigų duodavo ir ieškovo vaikai. Nurodė, kad nesant nustatytam pastato savininkui, ieškovas negalėjo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su AB LESTO, tačiau už elektrą atsiskaitydavo, elektra nėra atjungta. Mokesčius mokėjo atsakovas, nes ieškovas neturėjo darbo, buvo registruotas Darbo biržoje. Nurodė, kad pateiktas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo neatitinka įstatymo reglamentavimo, nes ieškovas nėra padaręs neteisėtos veikos. Mano, kad, jeigu atsakovai nori kompensacijos dėl jo turėtų išlaidų apmokant sąskaitas, tai ieškovas jas apmokės. Dėl piniginės baudos skyrimo nurodė, kad prašymas yra nepagrįstas, paremtas emocijomis. Pažymėjo, kad ieškovas iki A. O. B. mirties, ir po mirties gyvento ginčo pastatuose, jis pats šiuos pastatus statė, o byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas po palikimo priėmimo mokėjo mokesčius. Ieškovas gina savo teises, o bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl atsakovų kaltės, tai yra prieš teismo posėdį pateiktas priešieškinys ir kt.

11Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas G. Daugėla nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Iš esmės rėmėsi motyvais, nurodytais atsiliepime į ieškinį bei atsiliepime į patikslintą ieškinį. Prašė priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovo veiksmai yra piktnaudžiavimas jo procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad atsakovų nuosavybės teise priklausančiame sklype be atsakovų žinios buvo atliekami kartografiniai matavimai, ieškovui neturint nei nuosavybės teisės į pastatus, nei į žemės sklypą. Pažymėjo, kad tuo atveju, kai žemės sklypo pardavimo sutartyje nėra aptartas žemės sklype esančių pastatų pardavimo klausimas, laikoma, kad pastatų nuosavybės teisės perėjo žemės sklypo savininkui. Nurodė, kad ieškovas ir jo atstovas žinodami, kad neturi teisės į ginčo pastatus, iškėlė teisminį ginčą. Dėl ieškovo atstovo teiginio apie tai, kad atsakovas suklastojo statybos deklaraciją, nurodė, kad žemės sklypo kadastro matavimo byloje, kurią sudarė UAB „Kartografiniai projektai“ yra nurodyta, kad to žemės sklypo savininkai yra atsakovai, tačiau UAB „Kartografiniai projektai“ atlikę matavimus atsakovų neinformavo. Pažymėjo, kad statybos deklaraciją gali užpildyti ne tik statytojas, bet ir valdytojas, savininkas. Dėl priešieškinio nurodė, kad ieškovas neturi gyvenamosios vietos, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra savivaldybėje. Ieškovas gyveno su šeima, ginčo pastatuose anksčiau nėra gyvenęs, jam leido gyventi ten paveldėtojai (atsakovai), taip pat nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas būtų ginčo pastatus statęs. Pateikti dokumentai įrodo, kad atsakovai mokėjo komunalinius mokesčius, nors patys tame pastate negyveno.

12Trečiojo asmens UAB „Kartografiniai projektai“ atstovas S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad matavimus ginčo sklype atliko ne pats, tačiau žino, kad pas juos buvo užsakyti matavimai ir UAB „Kartografiniai projektai“ atstovė nuvyko į ginčo sklypą. Parodė, kad asmenys, pakvietę atlikti matavimus turėjo visus pastato raktus, pasakojo apie objekto statybą, todėl nekilo klausimas, kad šie asmenys nėra pastato valdytojai. Po pastato matavimo buvo atliekami ir žemės matavimai. Nurodė, kad praktika yra tokia, kad žemės sklypo matavimui turi būti pateiktas ne senesnis nei 1 m. laikotarpio išrašas iš VĮ Registrų centro pažyma, išėmus šią pažymą buvo nustatyta, kad registro pažymėjime yra įtraukti nauji asmenys ir buvo paprašytą šių asmenų duomenų, kad būtų galima pateikti jiems informaciją. Užsakovai šių duomenų nepateikė ir atsiėmė visus UAB „Kartografiniai projektai“ pateiktus dokumentus, žemės matavimai nebuvo pratęsti.

13Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės. Iš 2005-02-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad O. A. B. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos patikėtinio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, įsigijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (I t., 170-173 b.l.). Iš 2011-10-20 O. A. B. testamento nustatyta, kad testatorė nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), paliko vaikaičiui T. G.; žemės sklypą, kurio registro įrašo Nr. ( - ), su jame esančiais ir/ar būsimais statiniais, paliko lygiomis dalimis vaikaičiui L. M. ir dukrai R. M.; visą kitą man nuosavybės teise priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat visas turtines ir neturtines teises, pinigines lėšas paliko dukrai R. M. (II t., 17 b.l.). Iš 2013-09-05 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo nustatyta, kad po O. A. B. mirties turtą paveldėjo: 1/8 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), vaikaitis T. G., 1/8 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), vaikaitis L. M. ir ¼ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), sūnus A. B. (I t., 164-166 b.l.). Iš 2013-09-05 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nustatyta, kad po O. A. B. mirties vaikaitis L. M. paveldėjo ½ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ) (I t., 167-169 b.l.). Iš 2015-01-09 antstolės B. Tamkevičienės turto pardavimo iš varžytinių akto nustatyta, kad 2014-12-19 įvykusiose varžytinėse buvo parduota ¼ dalis žemės sklypo, kurio bendras 0,0638 ha, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), nuosavybės teise priklausančia A. B. pirkėjui L. M. (I t., 163 b.l.). Iš 2015-06-02 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso: ¼ L. M. (pagrindas – 2015-01-09 turto pardavimo iš varžytinių aktas); 5/8 L. M. (pagrindas – 2013-09-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas); 1/8 T. G. (pagrindas – 2013-09-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas) (I t., 52-53 b.l.). Iš 2015-12-09 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės sklype, esančiame ( - ), unikalus Nr. ( - ), 2015-11-25 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu yra įregistruoti žemės sklypo priklausiniai: pastatas – sodo namas, kurio unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. ( - ), šiltnamis, kurio unikalus Nr. ( - ), kurie nuosavybės teise priklauso L. M. (II t., 7-8 b.l.). 2015-11-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 12SK-2216-(14.12.110.) buvo patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), kadastro duomenys, kurie nustatyti pagal UAB „Vakarų matininkas“ matininko A. D. 2015-10-19 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (II t., 14 b.l.). Iš sodininkų bendrijos „D.“ nario knygelės nustatyta, kad L. M. 2014-08-29 buvo priimtas į sodininkų bendrijos narius (II t., 16 b.l.). Iš mokėjimo kvitų nustatyta, kad L. M. VšĮ „G. š.“ už komunalinių atliekų tvarkymą 2015-10-15 sumokėjo 23,19 Eur, 2014-04-18 – 22,12 Eur (76,35 Lt), sodininkų bendrijai už elektrą 2015-01-20 sumokėjo 24,85 Eur, 2015-11-03 AB L. sumokėjo 24,94 Eur (II t., 21-26 b.l.). Iš pranešimo A. B. nustatyta, kad L. M. ir T. G. prašė A. B. iki 2015-09-07 išsikraustyti iš sodo namo, esančio ( - ) (II t., 32 b.l.). Iš gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. 300-0191643 nustatyta, kad L. M. turtą, esantį ( - ), apdraudė, sumokėta 68,64 Eur draudimo įmoka (II t., 40-41 b.l.).

14Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

15Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

16Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d. numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d., 445 str.).

17Teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Pastato valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015). Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (Lietuvos Respublikos CPK 176–185 str.) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus.

18Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo ar neegzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d., 185 str. 1 d.). Teismas, vertindamas įrodymus, byloje remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Svarbu pažymėti, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai (priešingu atveju asmeniui nereikėtų kreiptis į teismą) ir neišvengiamai daromos prielaidos. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013; 2009-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 7 d.).

19Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2013-09-05 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo po O. A. B. mirties ¼ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), paveldėjo sūnus A. B. (I t., 164-166 b.l.). A. B. paveldėtą sklypo dalis pagal 2015-01-09 turto pardavimo iš varžytinių aktą 2014-12-19 įvykusiose varžytinėse buvo parduota atsakovui L. M. (I t., 163 b.l.). Nustatyta, kad paveldėjimo pagal įstatymą liudijime nenurodyti pastatai, esantys ant žemės sklypo, taigi pastatų kartu su žemės sklypu ieškovas nepaveldėjo. Byloje nėra duomenų, įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovas būtų įgijęs nuosavybės teisę į ginčo pastatus įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, nėra duomenų, kad ieškovas šiuos pastatus būtų teisėtai savo vardu statęs. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė būtinų juridiniam faktui nustatyti sąlygų, t.y., kad ieškovas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamus daiktus – ginčo pastatus įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, kad nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę, kad nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka.

20Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė sąlygų, būtinų juridiniam faktui dėl pastato valdymo nuosavybės teise nustatymo, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas A. B. nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį sodo namą, pastatytą 1982 m., unikalus Nr. ( - ), plane žymimas indeksu lSlž(p), su priestatu, pastatytu 1990 m., plane pažymėtu indeksu lslp, ūkiniu pastatu, pastatytu 1985 m., pažymėtu indeksu 2Ilp, šiltnamiu, pažymėtu indeksu 3Ilž, pastatytu 1986 m. netenkintinas kaip neįrodytas (Lietuvos Respublikos CPK 187 str.). Netenkinus pagrindinio reikalavimo, nesusidaro nei faktinis, nei teisinis pagrindas tenkinti išvestinius ieškinio reikalavimus dėl servitutų ir registravimo, todėl teismas išsamiau dėl šių reikalavimų nepasisako.

21Dėl reikalavimo iškelti ieškovą iš atsakovams priklausančio žemės sklypo bei pastatų ir nuostolių priteisimo.

22Atsakovai priešieškinyje nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė panaudos teisiniai santykiai, nors panaudos sutartis raštu nebuvo sudaryta, atsakovai ieškovui ginčo pastatuose leido gyventi po močiutės O. A. B. mirties. O. A. B. mirė 2013-05-30 (I t., 164 b.l.). Atsakovo teigimu, atsakovai panaudos sutartį su ieškovu nutraukė ir pranešimu A. B. nurodė iš ginčo pastatų išsikraustyti iki 2015-09-07 (II t., 32 b.l.).

23Panaudos sutarties samprata pateikta Lietuvos Respublikos CK 6.629 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos sutarties sudarymo, vykdymo ir atsakomybės už jos sąlygų pažeidimą nustato Lietuvos Respublikos CK normos, tiesiogiai reglamentuojančios panaudos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos CK 6.629–6.643 straipsniai), atskiros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios normos (Lietuvos Respublikos CK 6.629 straipsnio 2 dalis) ir bendrosios sutarčių teisės normos. Perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys (Lietuvos Respublikos CK 6.632 straipsnis).

24Nustatyta, kad ginčo pastatai atsakovui L. M. nuosavybės teise priklauso nuo 2015-12-09, 2015-11-25 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu (II t., 7-8 b.l.). Iki tol šie statiniai neturėjo atskiro nuosavybės objekto statuso, kadangi nebuvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti, ir jų statusas vertintinas kaip žemės sklypo unikaliu Nr. ( - ) priklausiniai. Kaip tokie, jie iki O. B. mirties priklausė jai, o po jos mirties – jos palikimu paskirstyto žemės sklypo paveldėtojams ir įgijėjams. Ieškovas savo reikalavimo teisę sieja su tuo, kad jis, perleisdamas žemės sklypą, neperleido proporcingos jo dydžiui statinių dalies, tačiau ginčo statiniai, būdami priklausiniais, savarankiško nuosavybės teisės objekto statuso neturėjo, todėl negalėjo ir būti perleidžiami. Tuo tarpu panaudos sutartis tarp šalių galėjo būti sudaryta, ja pagal žodinį susitarimą leidžiant ieškovui pasinaudoti sodo sklypu ir jame esančiais statiniais laikinam gyvenimui. Būdami sklypo savininkai, atsakovai bendru sutarimu galėjo perduoti šį savo turtą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos CK 6.632 straipsnis), kadangi Lietuvos Respublikos CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kaip viena iš šios teisės įgyvendinimo formų Lietuvos Respublikos CK 4.95 straipsnyje numatyta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Tai, kad deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 atsakovas L. M. pateikė ir tuo pagrindu atskirą nuosavybės teisę į pastatus įgijo jau bylos nagrinėjimo metu, 2015-11-25, niekaip neįtakoja ieškovo teisių naudotis šiais statiniais, kurių jis, nebūdamas žemės sklypo savininkas ir nepaveldėjęs kaip suformuotų atskirų nuosavybės teisės objektų, nuo pat turto pardavimo iš varžytinių akto sudarymo neturėjo, neįgijo ir neturi. Tik žemės sklypo savininkai turėjo teisę registruoti jame esančius statinius, atsakovas L. M. tai ir padarė, suderinęs tai su bendrasavininkiu T. G.. Su sklypo ir statinių naudotoju, kuriuo šioje byloje pripažįstamas ieškovas, jie to derinti neprivalėjo ir jokių jo teisių nepažeidė.

25Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalis sietų nuomos teisiniai santykiai, kurių pasibaigimui įstatymas numato eilę sąlygų. Nustačius, kad šiuo metu ieškovą su atsakovu L. M. sieja panaudos teisiniai santykiai, o atsakovai yra pareikalavę ieškovą išsikelti, tokiu būdu šiuos santykius nutraukiant, iki 2015-09-07, ko jis iki šiol nėra padaręs, įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažįstama, kad A. B. geruoju neišsikelia iš atsakovui L. M. nuosavybės teise priklausančio sodo namo, todėl atsižvelgiant į tai, atsakovų priešieškinys dėl iškeldinimo iš nekilnojamojo turto yra tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. 1 d., 4.95 str., 4.98 str.).

26Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad A. B. ginčo pastatuose gyvena, todėl jam kyla pareiga padengti komunalinių patarnavimų išlaidas pagal pateiktus mokėjimo čekius.

27Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

28Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi pagal Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Oruva ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG v. UAB „Kukabara“, bylos Nr. 3K-3-146/2013).

29Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, aplinkybė, kad ieškovo ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovų prašymas skirtį baudą atmestinas.

30Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus visiškai iš ieškovo A. B. priteistinos atsakovų L. M. ir T. G. turėtos bylinėjimosi išlaidos: 28,00 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą (I t., 113 b.l.), 61,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinį; atsakovui L. M. 1427,80 Eur ir atsakovui T. G. 605,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 d., 93 str., 98 str.).

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

32ieškinį atmesti.

33Priešieškinį tenkinti visiškai.

34Iškeldinti ieškovą A. B., asmens kodas ( - ) iš atsakovų L. M., asmens kodas ( - ) ir T. G., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausančio sodo sklypo, unikalus Nr. ( - ), bei atsakovui L. M., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausančių sodo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), šiltnamio, unikalus Nr. ( - ), esančių Mirtų g. 6, Derceklių km., Priekulės sen., Klaipėdos r. ( - ), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.

35Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas ( - ) atsakovui L. M., asmens kodas ( - ) 95,09 Eur (devyniasdešimt penki Eur 9 ct) išlaidų atlyginimą už sumokėtus komunalinius mokesčius.

36Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas ( - ) atsakovui L. M., asmens kodas ( - ) 1472,30 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai septyniasdešimt du Eur 30 ct) ir T. G., asmens kodas ( - ) 649,50 Eur (šeši šimtai keturiasdešimt devyni Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

37Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2015-09-09 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

38Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė,... 2. sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovui advokatui Laimonui Straukai,... 4. atsakovų L. M. ir T. G. atstovui advokatui Gintautui Daugėlai,... 5. trečiojo asmens UAB „Kartografiniai projektai“ atstovui S. B.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 7. ieškovas patikslintu ieškiniu (I t., 77-80 b.l.) pareiškė reikalavimus:... 8. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį (I t. 58-62 b.l.) ir atsiliepimą... 9. Atsakovai taip pat pateikė priešieškinį (II t., 1-5 b.l.), kuriuo prašo... 10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas L. Strauka ieškinį... 11. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas G. Daugėla nurodė, kad su... 12. Trečiojo asmens UAB „Kartografiniai projektai“ atstovas S. B. teismo... 13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės.... 14. Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.... 15. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.... 16. Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d. numato, kad teismas nustato faktus, nuo... 17. Teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės... 18. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo ar neegzistavimo... 19. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2013-09-05 paveldėjimo... 20. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė... 21. Dėl reikalavimo iškelti ieškovą iš atsakovams priklausančio žemės... 22. Atsakovai priešieškinyje nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė... 23. Panaudos sutarties samprata pateikta Lietuvos Respublikos CK 6.629 straipsnio 1... 24. Nustatyta, kad ginčo pastatai atsakovui L. M. nuosavybės teise priklauso nuo... 25. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalis sietų nuomos teisiniai santykiai,... 26. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad A. B. ginčo pastatuose gyvena, todėl jam... 27. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. ... 28. Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis... 29. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovas būtų sąmoningai veikęs... 30. Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus visiškai iš ieškovo A. B.... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270... 32. ieškinį atmesti.... 33. Priešieškinį tenkinti visiškai.... 34. Iškeldinti ieškovą A. B., asmens kodas ( - ) iš atsakovų L. M., asmens... 35. Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas ( - ) atsakovui L. M., asmens kodas... 36. Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas ( - ) atsakovui L. M., asmens kodas... 37. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2015-09-09 Klaipėdos rajono apylinkės... 38. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...