Byla 3K-3-573-684/2015
Dėl kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutarties peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos investicijų grupė“ dėl kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacinėje byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įskaitymą ir avansą, sutartinių įsipareigojimų vykdymą, esant paskelbtam banko veiklos moratoriumui, aiškinimo ir taikymo, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimo.

6Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratorės UAB „Valnetas“, prašė pripažinti atsakovės 2013 m. gegužės 15 d. pranešimu atliktus vienašalius 27 600,54 Lt (7993,67 Eur) įskaitymus negaliojančiais nuo jų atlikimo momento; taikyti restituciją ir priteisti iš UAB „Baltijos investicijų grupė“ ieškovui BAB Ūkio bankui 27 600,54 Lt (7993,67 Eur); priteisti ieškovui iš atsakovės 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiškos teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad atsakovė, šalims sudarius susitarimą dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo, privalėjo grąžinti ieškovui pagal šią sutartį sumokėtą avansą. Atsakovė atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ne tik po to, kai ieškovui buvo paskelbtas moratoriumas, bet ir po bankroto bylos jam iškėlimo. Įskaitymo sandoris pripažintinas negaliojančiu, nes yra visos actio Pauliana sąlygos: sandoris pažeidė ieškovo kreditorių teises (sumažintas ieškovo turtas, kitų kreditorių galimybė gauti reikalavimų patenkinimą, atsakovei suteikus sau pirmenybę); atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio; atsakovė negalėjo nežinoti, kad ieškovui buvo paskelbtas moratoriumas, taip pat iškelta bankroto byla, taigi laikytina, kad atsakovė, atlikdama įskaitymus, buvo nesąžininga. Be to, įskaitymai atlikti pažeidžiant imperatyviąsias įstatymų (CK 6.38 straipsnio 3 dalies, 6.130, 6.131 straipsnių, Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies, 85 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų) nuostatas, todėl konstatuotina, kad yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

72008 m. balandžio 17 d. ieškovas ir atsakovė sudarė negyvenamųjų patalpų Klaipėdoje, Taikos pr. 141, nuomos sutartį Nr. 04-17 dešimties metų terminui (toliau – Nuomos sutartis). Pagal Nuomos sutarties 8.6 punktą ieškovas sumokėjo, kaip nurodyta sutartyje, dviejų mėnesių nuomos mokesčio (27 600,54 Lt, arba 7993,67 Eur) avansą, kuris lygiomis dalimis bus užskaitomas į dviejų paskutinių nuomos termino mėnesių nuomos mokesčius. 2013 m. vasario 12 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-29 ieškovui buvo paskelbtas moratoriumas; uždarytas ieškovo (banko) skyrius, kuris veikė pagal Nuomos sutartį nuomojamose patalpose, tačiau jose liko ieškovo turtas, dokumentai, kompiuterinė įranga. 2013 m. balandžio 16 d. šalys sudarė susitarimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo, o 2013 m. balandžio 26 d. – Nuomos objekto perdavimo–priėmimo aktą, pagal kurį ieškovas perdavė, o atsakovė priėmė patalpas Klaipėdoje, Taikos pr. 141. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013 m. birželio 7 d., ieškovui iškėlė bankroto bylą. 2013 m. gegužės 15 d. raštu (pranešimu) atsakovė informavo ieškovą, kad pagal Nuomos sutartį sumokėtas 7993,67 Eur avansas yra panaudotas 2013 m. vasario bei kovo mėnesių komunaliniams mokesčiams, taip pat 2013 m. kovo mėnesio ir dalies balandžio mėnesio nuomai padengti.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovo 2420 Lt (700,88 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

10Teismas nurodė, kad šalių ginčas kilo dėl avansinės įmokos už negyvenamųjų patalpų nuomą panaudojimo paskirties. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad Nuomos sutartis pažeidžia jo teises, priešingai, ji buvo naudinga ieškovui. Ieškovas ginčija ne Nuomos sutartį, jos sąlygas, o informacinį atsakovės dokumentą. Šis dokumentas negali būti ginčijamas, nenuginčijus Nuomos sutarties, jos sąlygų. Ieškinyje formuluojamas reikalavimas dėl nesudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl yra nepagrįstas ir negalintis sukurti teisinių pasekmių (ieškovo deklaruojamo kreditorių interesų gynimo). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2013 m. balandžio 16 d. susitarimu šalys susitarė nutraukti Nuomos sutartį nuo 2013 m. balandžio 22 d., o nuomos mokestis ir kiti mokėjimai pagal Nuomos sutartį nebuvo mokami paskutinius du mėnesius iki šios sutarties nutraukimo, sprendė, jog avanso suma pagrįstai ir teisėtai sutartyje nustatyta tvarka buvo panaudota šiems mokėjimams padengti. Tai patvirtina ir kitos šalių santykių aplinkybės: 2013 m. balandžio 16 d. šalių sudaryto susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo 1 punkte nurodyta, kad šalys patvirtina, jog viena kitai jokių pretenzijų dėl Nuomos sutarties nutraukimo neturi ir įsipareigoja jų nereikšti ateityje, išskyrus nuomotojo (atsakovės) teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų skolą, susidariusią pagal Nuomos sutartį. Taigi jau Nuomos sutarties nutraukimo momentu ieškovas pripažino, kad neturi jokių pretenzijų dėl sumokėto pagal sutartį avanso grąžinimo; 2013 m. spalio 18 d. pranešimu ieškovo administratorė informavo atsakovę apie 2013 m. spalio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtiną 5177,87 Lt (1499,61 Eur) atsakovės (kreditorės) reikalavimą BAB Ūkio banko bankroto byloje. Į teismo nutartimi patvirtintą kreditorės reikalavimą neįtrauktos sumos, kurioms apmokėti buvo panaudotas avansas. Taigi ieškovo administratorė, teikdama teismui tokios apimties atsakovės reikalavimą, o vėliau neskųsdama 2013 m. spalio 17 d. nutarties, pripažino, kad BAB Ūkio banko įsipareigojimai pagal Nuomos sutartį už 2013 m. vasario–balandžio mėn. yra įvykdyti (panaudojant avansą) ir šis abiem šalims privalomas faktas yra pripažintas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Avanso sumos panaudojimas, teismo vertinimu, atitiko teisės aktų reikalavimus. Po veiklos apribojimo paskelbimo ieškovas toliau nuomojosi patalpas pagal Nuomos sutartį ir naudojo jas savo veikloje, tą duotais paaiškinimais teismo posėdyje pripažino ir ieškovo atstovas (advokatas). Išnuomotose patalpose buvo laikomas banko turtas, kompiuterinė įranga, dokumentai, būtini tiek banko veikloje, tiek bankroto procese. Aplinkybė, kad ieškovas net po daugkartinių raginimų spręsti nuomojamų patalpų atlaisvinimo (nevykdant įsipareigojimų) klausimą 2013 m. balandžio 16 d. susitarimu sutiko nutraukti Nuomos sutartį tik nuo 2013 m. balandžio 22 d., o patalpas pavėluotai atlaisvino tik 2013 m. balandžio 25 d. (pagal 2013 m. balandžio 16 d. susitarimo 2 punktą patalpos turėjo būti atlaisvintos per 5 darbo dienas, t. y. iki 2013 m. balandžio 23 d.), patvirtina būtinumą ieškovui naudoti nuomojamas patalpas, o kartu ir Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytą pareigą vykdyti mokėjimus pagal sutartį. Atsakovės atliktas avanso įskaitymas po paskelbto moratoriumo bei iškėlus bankroto bylą (tačiau dar neįsiteisėjus nutarčiai), teismo vertinimu, nepažeidė ieškovo ir jo kreditorių teisių, tą patvirtina ir įrodo ieškovo susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo 1, 3 punktų nuostatos, todėl teismas šiuos ieškovo argumentus atmetė kaip neįrodytus. Nuomos sutartis buvo būtina veiklai vykdyti ir po paskelbto moratoriumo, taigi turi būti atsiskaitoma nepriklausomai nuo bankui taikomų apribojimų. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta nė vienos iš penkių actio Pauliana sąlygų: Nuomos sutarties 8.6 punkte nurodyta avanso paskirtis; šią paskirtį šalys patvirtino ir 2013 m. balandžio 16 d. susitarimo nuostatomis (1, 3 punktai), todėl 27600,54 Lt (7993,67 Eur) avanso suma panaudota mokėjimams pagal Nuomos sutartį; tai nepažeidė nei ieškovo, nei jo kreditorių teisių; atsakovė yra sąžininga; sudarius Nuomos sutartį, ieškovui kilo pareiga mokėti nuomos mokestį, užmokestį už komunalines paslaugas ir kitas papildomas išlaidas iki 2014 m. balandžio 26 d. (patalpų atlaisvinimo). Todėl, atsakovei panaudojus avansą pagal Nuomos sutartį ir atskirą šalių susitarimą, teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio nuostatas.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2015 m. sausio 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą.

12Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose reglamentuotų taisyklių, iš esmės teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Ieškovo argumentą, kad šiuo atveju įvyko du sandoriai – Nuomos sutarties (2008 m. balandžio 17 d.) ir ginčo vienašalis sandoris – įskaitymas (2013 m. gegužės 15 d. pranešimas), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės atliktą įskaitymą siejo su Nuomos sutarties galiojimu, teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju įskaitymas, kaip prievolių pasibaigimo pagrindas, yra aktualus, nes, pagal Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3 punktą, nuo sprendimo paskelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti banko laikinąjį administratorių pateikimo bankui dienos bankui draudžiama vykdyti įsipareigojimus mokėti ar perleisti banko turtą, jei šie įsipareigojimai kyla iš sandorių ar kitų juridinių faktų, atsiradusių iki banko veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo dienos, išskyrus mokėjimus, būtinus apribotai banko veiklai apribojimo (moratoriumo) metu užtikrinti. Byloje nustatyta, kad ieškovui buvo būtina ir po moratoriumo jam paskelbimo (2013 m. vasario 12 d.) iki patalpų perdavimo atsakovei (2013 m. balandžio 26 d.) naudoti pagal Nuomos sutartį nuomojamas patalpas (jose buvo laikomas ieškovo turtas, kompiuterinė įranga, dokumentai, būtini tiek banko veiklai, tiek banko bankroto procese). Todėl teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo po 2013 m. vasario 12 d. patirtos išlaidos pagal Nuomos sutartį neprieštarauja Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatoms.

13Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais, inter alia, 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2010, 2011 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008, dėl įskaitymo instituto, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymo sąlygų, taip pat dėl avanso sąvokos ir jo paskirties teisėjų kolegija nurodė, kad avansas, kaip išankstinis mokėjimas už nuomojamą turtą, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai. Įskaitymui atlikti reikalingos tam tikras sąlygas atitinkančios šalių priešpriešinės prievolės, t. y. kiekviena iš šalių viena kitai turi tiek reikalavimo teisę, tiek prievolę. Šios priešpriešinės prievolės gali pasibaigti ar sumažėti, jei yra įskaitomos tarpusavyje. O avansas atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma. Dėl to reikalavimo teisė atsiranda tik vienai iš šalių: arba avansą sumokėjusiai, arba jį gavusiai šaliai (jei avansas yra didesnis už nuomojamo turto kainą). Atitinkamai ir prievolę turi tik viena iš šalių. Teisėjų kolegija nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo pagal Nuomos sutarties 8.6 punktą sumokėtas avansas, kurio paskirtis – iš anksto apmokėti dalį nuomos mokesčio, neviršijo iki Nuomos sutarties nutraukimo susidariusio įsiskolinimo už nuomojamas patalpas (buvo mažesnis), įsipareigojimai pagal Nuomos sutartį nebuvo įvykdyti, ir sprendė, kad ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti grąžinti sumokėtą avansą. Ieškovui nesumokėjus pagal Nuomos sutartį nuomos mokesčio bei neatlikus kitų mokėjimų už nuomojamas patalpas, nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja ieškovo priešpriešiniai reikalavimai atsakovei grąžinti sumokėtą avansą, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą apie buvusią atsakovės skolą ir atsakovės atliktą įskaitymą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šalys Nuomos sutartyje aptarė avanso paskirtį, nustatė disponavimo juo tvarką (8.6 punktas), tačiau detaliai neaptarė, kokiu momentu sumokėtas avansas bus užskaitomas į nuomos mokesčio dengimą nutraukiant Nuomos sutartį prieš terminą. 2013 m. balandžio 16 d. susitarime dėl nuomos sutarties nutraukimo šis klausimas taip pat neaptartas, tik nustatytas nuomininko įsipareigojimas sumokėti nuomotojui skolą (susitarimo 3 punktas). Iš 2013 m. gegužės 15 d. rašto (pranešimo) turinio teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė avansą panaudojo mokėjimams pagal Nuomos sutartį už 2013 m. vasario, kovo mėnesius ir balandžio mėnesio dalį, o minėtu raštu tik informavo ieškovą apie avanso panaudojimą mokėjimams pagal Nuomos sutartį. Nors ieškovas nurodė, kad atsakovė avansą panaudojo tik po Nuomos sutarties nutraukimo, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, susijusios su avanso užskaitymo momentu, nekeičia jo esmės ir paskirties.

14Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovės 2013 m. gegužės 15 d. raštas (pranešimas) pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertintas tik kaip informacinis dokumentas, o ne savarankiškas sandoris – įskaitymas CK 6.130 straipsnio prasme, nes tam nėra teisinio pagrindo, kartu ieškovo argumentai šiuo aspektu atmesti kaip teisiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas nepagrindė ir neįrodė actio Pauliana taikymo pagrindų. Dėl actio Pauliana, kaip kreditorių interesų teisinės apsaugos būdo, išskirtinumo jį galima taikyti tik esant tam tikrų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad actio Pauliana pagrindu ieškovas ginčija ne Nuomos sutartį, o 2013 m. gegužės 15 d. raštą (pranešimą), kuris, kaip teigia ieškovas, yra vienašalis sandoris – įskaitymas. Teisėjų kolegija nurodė, kad įskaitymo CK 6.130 straipsnio prasme, kaip savarankiško civilinės teisės instituto, ginčo atveju nebuvo, Nuomos sutartis, kurios pagrindu sumokėtas avansas ir kurioje aptarta jo paskirtis (iš anksto apmokėti dalį nuomos mokesčio), sudaryta daug anksčiau (2008 m. balandžio 17 d.), nei Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-29 ieškovui paskelbtas moratoriumas (2013 m. vasario 12 d.) ar priimta (2013 m. gegužės 2 d.) ir įsiteisėjo (2013 m. birželio 7 d.) teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui. Atsakovei panaudojus avansą mokėjimams pagal Nuomos sutartį, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio nuostatas.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

17Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18Teismai nepagrįstai, pažeisdami Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3, 4 punktų nuostatas, sprendė, kad banko moratoriumo metu atsakovė turėjo teisę panaudoti (įskaityti) ieškovui priklausančias lėšas, kurios buvo pas atsakovę. Šiose Bankų įstatymo nuostatose įtvirtintas draudimas, esant paskelbtam banko veiklos apribojimui, vykdyti įsipareigojimus pagal sandorius, atsiradusius iki moratoriumo paskelbimo dienos, perleisti turtą bei atlikti įskaitymus (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vienintelė šių draudimų išimtis apibrėžta Bankų įstatymo 76 straipsnio 8 dalyje, kurioje nurodyta, kad šio straipsnio 7 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyti draudimai netaikomi, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, bei kiti įstatymai nustato, kad bankas privalo vykdyti prievoles ir jo veiklą apribojus. Teismai nepagrįstai nuomotų patalpų reikalingumą bankui siejo su aplinkybe, kad ieškovo moratoriumo paskelbimo dieną patalpose buvo banko daiktai. Vien ši aplinkybė neteikia pagrindo daryti išvadą, kad patalpos buvo būtinos ir reikalingos ieškovo veiklai vykdyti po moratoriumo paskelbimo. Tai galėjo būti konstatuota tik tada, jei nuomotose patalpose būtų veikę ieškovo skyriai, jose būtų dirbę ieškovo darbuotojai arba jose būtų buvusi teikiama informacija ieškovo klientams apie ieškovą. Pažymėtina, kad ieškovas yra specifinis ūkio subjektas, kurio veiklą prižiūri Lietuvos bankas. Moratoriumas ieškovui paskelbtas ne jo akcininkų sprendimu, iš anksto tam pasiruošus, o Lietuvos banko sprendimu. Fiziškai nebuvo įmanoma atlaisvinti visų ieškovo nuomotų patalpų moratoriumo paskelbimo dieną. Moratoriumo paskelbimas suponavo tai, kad banko skyriai bus uždaryti, jie nebus reikalingi ribotai banko veiklai vykdyti nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2013 m. birželio 7 d. (nutarties iškelti bankui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos). Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta išimtis siejama tik su tais mokėjimais, be kurių banko veikla negalėtų būti užtikrinta, ji neapima mokėjimų pagal banko sudarytas ir galiojančias sutartis, kurios nesusijusios su išimtiniu banko veiklos užtikrinimu. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į moratoriumo laikotarpiu galiojusio Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą draudimą atlikti įskaitymus, jo nevertino ir dėl jo nepasisakė. Bankų įstatymo 76 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų išimčių, kurioms esant galėtų būti netaikomi Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyti draudimai, nebuvo, todėl teismai nepagrįstai vertino, kad atsakovės turimų ieškovo lėšų panaudojimas neprieštarauja Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatoms. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2013 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2013, atsakovės sąskaitoje turimų ieškovo lėšų panaudojimas, siekiant padengti ieškovo įsiskolinimus, laikytinas įskaitymu Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 4 punkto prasme.

19Teismai nepagrįstai sutapatino Nuomos sutartį ir atsakovės vienašalį įskaitymo sandorį, netinkamai taikė įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Teismų išvada, kad, ieškovui nenuginčijus Nuomos sutarties ar atskirų jos punktų, negali būti ginčijamas įskaitymas, nepagrįsta. Nuomos sutartimi šalys nesusitarė, kad avansas nuo jo pervedimo atsakovei momento tampa atsakovės nuosavybe, todėl laikytina, kad ieškovo atsakovei pervesta suma (avansas) galėjo būti panaudota tik Nuomos sutartyje arba įstatymuose nustatyta tvarka, nesant specialių ieškovui taikytinų reikalavimų ir (ar) sąlygų, susijusių su ieškovo turtu. Vienašalį sandorį – įskaitymą – atsakovė atliko 2013 m. gegužės 15 d. pranešimu, jį ieškovas gavo 2013 m. gegužės 22 d., t. y. po bankroto bylos bankui iškėlimo. Pažymėtina, kad Nuomos sutartis ir atsiskaitymai pagal ją nesutapo. Dėl ieškovo atsiskaitymo už nuomą bei komunalinius mokesčius atsakovė atliko savarankišką sandorį, nepriklausiusį nuo Nuomos sutarties. Įskaitymo teisėtumo galiojimo klausimą teismai turėjo nagrinėti nesiedami su Nuomos sutarties galiojimu, o nustatydami, ar įskaitymas atliktas teisėtai, ar atitinka įstatymų šiam sandoriui keliamus reikalavimus (sąlygas) (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010).

20Teismų išvada, kad atsakovė atliko ne priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, o tik panaudojo ieškovo atsakovei pervestas lėšas, nepagrįsta. Teismai sprendė, kad tai, jog avansas buvo panaudotas po Nuomos sutarties nutraukimo (aplinkybės, susijusios su avanso įskaitymo momentu), nekeičia avanso esmės ir paskirties, o 2013 m. gegužės 15 d. atsakovės raštas (pranešimas) yra tik informacinis dokumentas, jo vertinti kaip savarankiško sandorio – įskaitymo CK 6.130 straipsnio prasme – nėra teisinio pagrindo. Ieškovo nuomone, teismų išvada, kad ieškovas ir atsakovė neturi vienas kitam reikalavimo teisių, ieškovas, nutraukus Nuomos sutartį, neturi teisės reikalauti grąžinti sumokėto avanso, nepagrįsta. Remiantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, ieškovui ir atsakovei nutraukus Nuomos sutartį ir atsakovei iki Nuomos sutarties nutraukimo momento nepanaudojus ieškovo pervesto avanso, ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė grąžintų jam avansą, o atsakovė – teisę reikalauti, kad ieškovas atsiskaitytų su ja pagal Nuomos sutartį bei grąžintų pagal šią sutartį perduotas patalpas. Laikytina, kad po Nuomos sutarties nutraukimo šalys tapo viena kitos kreditore ir skolininke, abi turėjo viena kitai reikalavimo teises. Atsakovė, siekdama įskaityti ieškovo turimas mokėti pinigines sumas pagal Nuomos sutartį į grąžintiną avansą, privalėjo įskaitymą atlikti laikydamasi reikalavimų, taikytinų įskaitymui atlikti, todėl teismai privalėjo vertinti atsakovės atliktą įskaitymą kaip atskirą sandorį, patikrinti, ar šis sandoris atitinka jam keliamus reikalavimus, nepažeidžia ieškovo kreditorių interesų CK 6.66 straipsnio prasme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pranešimas apie įskaitymą turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas. Jame turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitymo suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010). 2013 m. gegužės 15 d. atsakovės pranešimas nėra visiškai aiškus, atsakovė netinkamai informavo ieškovą, todėl įskaitymai laikytini neteisėtais. Teismai nenurodė argumentų, motyvų, kuriais remdamiesi sprendė, kad pranešimas yra aiškus ir jis nevertintinas kaip atskiras sandoris. Šios išvados padarytos netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių nutraukimą ir įskaitymo atlikimą.

21Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių (CPK 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1, 2 dalių, 185 straipsnio) pažeidimo, nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas; CPK 185 straipsnio pažeidimu yra laikomi tie atvejai, jei teismas priėmė sprendimą, nevertindamas kitų byloje esančių įrodymų, t. y. neįvertino įrodymų visumos, nepašalino įrodymų prieštaringumo, nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Tokiais atvejais kasacine tvarka panaikintini teismų sprendimai ar nutartys CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Teismai, priimdami sprendimą ir nutartį, spręsdami, kad atsakovė 2013 m. gegužės 15 d. raštu (pranešimu) neatliko įskaitymo, o tik pranešė apie ieškovo atsakovei pervesto avanso panaudojimą, iš esmės vadovavosi vieninteliu įrodymu – 2013 m. gegužės 15 d. pranešimu – ir išimtinai atsakovės paaiškinimais dėl šio įrodymo. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad avanso lėšos panaudotos tik po to, kai šalys tapo viena kitos kreditore ir skolininke.

22Atsakovė atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, skundžiamus teismo sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Ji nurodo nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus, jie iš esmės sutampa su teismų motyvais. Atsakovės nuomone, būtina banko veikla (net ir veiklos apribojimo metu) negali būti suprantama vien kaip banko klientų aptarnavimas, finansinių paslaugų ir informacijos banko klientams teikimas. Teisės aktai nustato imperatyvius banko veiklos reikalavimus, nepriklausomai nuo to, ar banko veikla yra apribota ar ne. Pavyzdžiui, Bankų įstatymo 55 straipsnyje nustatytas reikalavimas bankui užtikrinti banko paslapties apsaugą ir saugumą; Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga bankui Archyvų įstatymo nustatyta tvarka, be kitų teisės aktuose nustatytų dokumentų, saugoti visus dokumentus, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas sudaryti sandorį. Net ir esant apribotai veiklai, bankas negali atsisakyti vykdyti imperatyvių teisės aktų reikalavimų, susijusių su turto, informacijos ir daiktų saugojimu. Atsakovė, žinodama banko veiklai keliamus teisės aktų reikalavimus, neturėjo galimybės, ieškovui nevykdant Nuomos sutarties, vienašališkai ją nutraukti, iškraustyti ieškovo daiktus ir išnuomoti patalpas kitam nuomininkui. Darytina išvada, kad Nuomos sutarties vykdymas buvo faktiškai tęsiamas ir po ieškovo veiklos apribojimo būtent banko veiksmais ir valia. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (tai, kad atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovą dėl Nuomos sutarties nutraukimo ir nuomojamų patalpų atlaisvinimo; susitarimas dėl Nuomos sutarties nutraukimo pasirašytas tik 2013 m. balandžio 16 d.; ieškovas patalpas atlaisvino pavėluotai) patvirtina, kad ieškovo nuomojamos patalpos buvo būtinos jo veiklai ir ieškovas objektyviai negalėjo atlaisvinti patalpų anksčiau. 7993,67 Eur avanso suma panaudota 2013 m. vasario–balandžio mėn. mokėjimams pagal Nuomos sutartį (nuomos mokesčiui ir mokesčiams už komunalines paslaugas) padengti. Avansas buvo panaudotas mokėjimams, atsiradusiems po banko veiklos apribojimo paskelbimo dienos. Įmonių bankroto įstatymo prasme tokios prievolės būtų prilygintos bankroto administravimo išlaidoms ir, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsniu, dengiamos pirmiau nei kitų kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo (šiuo atveju – veiklos apribojimo paskelbimo). Todėl avanso panaudojimas mokėjimams pagal faktiškai po veiklos apribojimo paskelbimo vykdytą Nuomos sutartį nepažeidė ir negalėjo pažeisti nei teisės aktų reikalavimų, nei ieškovo kreditorių teisėtų interesų. Net jei kasacinis teismas avanso panaudojimui taikytų įskaitymo, kaip prievolės pasibaigimo instituto, normas, pažymėtina, kad avansas buvo panaudotas ne 2013 m. gegužės 15 d., kaip teigia ieškovas, o prievolės vykdyti mokėjimą pagal Nuomos sutartį atsiradimo momentu, t. y. 2013 m. vasario–balandžio mėnesiais (ieškovo veiklos apribojimo ir faktinio nuomos sutarties vykdymo laikotarpiu). Ieškovo administratorei 2013 m. gegužės 15 d. atsakovės pranešimą vertinant kaip sandorį, jos veiksmai, teikiant teismui tvirtinti šio pranešimo pagrindu sumažintą atsakovės kreditoriaus reikalavimo sumą, traktuotini kaip sandorio patvirtinimas, o remiantis CK 1.79 straipsniu, sandorį patvirtinusi šalis netenka teisės ginčyti jį ateityje. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus teikia teismui tvirtinti tik patikslinęs juos pagal įmonės apskaitos dokumentus.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl atsakovės veiksmų – ieškovės sumokėto avanso, užskaitymo teisinio kvalifikavimo ir teisės tai atlikti po banko veiklos moratoriumo paskelbimo

26Byloje kilo šalių ginčas dėl ieškovo pagal 2008 m. balandžio 17 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį atsakovei sumokėtos sumos – 27 600,54 Lt (7993,67 Eur) teisinio vertinimo ir atsakovės veiksmų teisėtumo, pranešus ieškovui apie šios sumos panaudojimą po to, kai buvo paskelbtas ieškovo (banko) veiklos moratoriumas, šalys nutraukė Nuomos sutartį ir buvo priimta teismo nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą.

27Banko veiklos apribojimas (moratoriumas) yra banko veiklos laikinas dalinis apribojimas, kuris taikomas kaip poveikio priemonė dėl banko veiklai keliamų reikalavimų pažeidimo arba prevencinė priemonė atsiradus pirmiesiems nemokumo požymiams (Bankų įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 73 straipsnio 1 dalis, 76 straipsnio 1, 2 dalys). Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3, 4 punktuose nustatyta, kad nuo sprendimo paskelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti banko laikinąjį administratorių pateikimo bankui dienos bankui draudžiama vykdyti įsipareigojimus mokėti ar perleisti banko turtą, jei šie įsipareigojimai kyla iš sandorių ar kitų juridinių faktų, atsiradusių iki banko veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo dienos, išskyrus mokėjimus, būtinus apribotai banko veiklai apribojimo (moratoriumo) metu užtikrinti (3 punktas); draudžiama įskaityti bet kokius banko ir jo klientų reikalavimus (4 punktas).

28Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šis draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Trans Group LT“ v. BUAB „Glikasta“, bylos Nr. 3K-3-301/2011, ir joje nurodytą praktiką).

29Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl atsakovės ginčo veiksmų (ieškovo sumokėtos sumos panaudojimo) teisėtumo, pirmiausia pasisakytina dėl kasatoriaus argumento, jog teismai neteisingai kvalifikavo šiuos veiksmus (sprendė, kad buvo atliktas ieškovo sumokėto avanso užskaitymas, o ne priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas), pagrįstumo.

30Įskaitymas yra vienas Civilinio kodekso nuostatomis reglamentuojamų prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes jam atlikti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.130 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Trans Group LT“ v. BUAB „Glikasta“, bylos Nr. 3K-3-301/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012).

31Avanso sąvoka suprantama kaip pinigų suma, kuri iš anksto sumokama kitai šaliai, ir bendrąja prasme jo paskirtis – padengti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Vykdant sutartį, avansu sumokėti pinigai panaudojami atsiskaitymui už sutartyje nustatytą dalyką (pvz., atliktus darbus, išnuomotas patalpas ir pan.) joje nustatytomis sąlygomis. Tuo atveju, jei sutartis nutraukiama, avansu sumokėta suma panaudojama pirmiausia.

32Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad avansas, kaip išankstinis mokėjimas už sutarties dalyką, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Ju2“ v. UAB „Lietuvos kino studija“, bylos Nr. 3K-3-238/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad taip yra dėl to, jog įskaitymui, minėta, reikalingos šalių priešpriešinės prievolės, t. y. kiekviena iš šalių kitai turi turėti tiek reikalavimo teisę, tiek prievolę, ir šios priešpriešinės prievolės gali pasibaigti ar sumažėti jas įskaičius tarpusavyje, o avansas atlieka mokėjimo funkciją, jis yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma už sutarties dalyką ir reikalavimo teisė sutarties nutraukimo atveju atsiranda tik vienai iš šalių. Nuomos teisinių santykių kontekste tai reiškia, kad, nutraukus nuomos sutartį ir esant nesumokėtam nuomos mokesčiui ir (ar) kitoms prievolėms, kurios susijusios su nuomos sutartimi, pirmiausia panaudojama nuomininko avansu sumokėta suma. Avanso sumai viršijant nuomotojui mokėtiną sumą, nuomininkas įgyja piniginio reikalavimo teisę perteklinės avanso sumos apimtimi. O tuo atveju, jei avanso suma nepakankama atsiskaityti su nuomotoju, reikalavimo teisė atsiranda nuomotojui. Taigi tiek vienu, tiek kitu atveju prievolę turi tik viena iš šalių, t. y. neegzistuoja priešpriešinės vienarūšės prievolės.

33Nagrinėjamu atveju byloje teismų nustatyta, kad ieškovas pagal šalių 2008 m. balandžio 17 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį iš anksto sumokėjo atsakovei 27 600,54 Lt (7993,67 Eur). Nuomos sutarties 8.6 punktu šalys susitarė, kad ši dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio suma lygiomis dalimis bus užskaitoma į dviejų paskutinių nuomos termino mėnesių nuomos mokesčius. Bylos duomenys patvirtina, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta 2013 m. balandžio 16 d. susitarimu, o patalpos faktiškai atlaisvintos 2013 m. balandžio 26 d. (šalims pasirašius Nuomos objekto perdavimo–priėmimo aktą). Byloje taip pat nustatyta, inter alia, kad: iki tol (iki patalpų atlaisvinimo) atsakovė išnuomotomis patalpomis negalėjo disponuoti, nes jose buvo ieškovui priklausantis turtas; mokėjimai pagal Nuomos sutartį nebuvo mokami paskutinius du mėnesius iki jos nutraukimo; panaudojus ieškovo atsakovei iš anksto pagal Nuomos sutartį sumokėtą sumą, mokėtino nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų įsiskolinimas nebuvo visiškai padengtas, todėl atsakovė pareiškė kreditoriaus reikalavimą ieškovo bankroto byloje, o ieškovo administratorė tokį (panaudotos avanso sumos apimtimi sumažintą) reikalavimą pateikė teismui tvirtinti. Taigi teismai nustatė aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl priešpriešinių ieškovo ir atsakovės prievolių egzistavimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, nepažeisdamas įskaitymo institutą, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų ir nenukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, sprendė, jog šalių nesieja priešpriešiniai reikalavimai, nes reikalavimo teisę turi tik viena iš jų – atsakovė, atitinkamai atsakovės veiksmai – avanso panaudojimas – negali būti kvalifikuojami kaip įskaitymas, nes nebuvo atsakovės skolos ieškovui po Nuomos sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad kasatorius, siekdamas pagrįsti savo teiginius apie atsakovės veiksmų kvalifikavimą įskaitymu, nepagrįstai remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2013 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2013, nes skiriasi šių bylų faktinės aplinkybės (paminėtoje byloje egzistavo šalių vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai). Atsakovės veiksmai teismų pagrįstai kvalifikuoti kaip avanso užskaitymas į mokėtinas pagal nutrauktą Nuomos sutartį sumas, kaip tai nustatyta Nuomos sutarties 8.6 punkte. Atsakovės atliktas užskaitymas šiuo atveju traktuotinas kaip Nuomos sutarties, kaip atlygintinio sandorio, įvykdymas, o ne atskiras – vienašalis sandoris, kurį būtų galima ginčyti, kaip nepagrįstai teigia kasatorius. Dėl nurodytų priežasčių kasatoriaus argumentai, kiek jie susiję su įskaitymo teisėtumu esant apribotai ieškovo veiklai, vėliau – iškeltai bankroto bylai, laikytini teisiškai nereikšmingais sprendžiant šalių ginčą.

34Kasatorius teisingai nurodo, kad banko veiklos apribojimo laikotarpiu yra taikomi tam tikri draudimai vykdyti įsipareigojimus pagal sandorius, sudarytus iki moratoriumo paskelbimo, kaip tai nustatyta Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3, 4 punktuose. Kasatoriaus nuomone, avansas šiuo atveju galėjo būti atsakovės panaudotas Nuomos sutartyje ir įstatymuose nustatyta tvarka, tik jei ieškovui nebūtų taikomi pirmiau nurodyti draudimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta ir šių draudimų išimtis, pagal kurią leidžiama atlikti mokėjimus, jei jie yra būtini apribotai banko veiklai apribojimo (moratoriumo) metu užtikrinti, o šio įstatymo 76 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirmiau nurodyti draudimai netaikomi, jeigu, inter alia, kiti įstatymai nustato, kad bankas privalo vykdyti prievoles ir jo veiklą apribojus. Nors kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad patalpos, kurias ieškovas nuomojosi iš atsakovės, po veiklos moratoriumo paskelbimo buvo būtinos banko veiklai užtikrinti, teisėjų kolegija sprendžia, kad toks argumentas yra nepagrįstas. Bylą nagrinėję teismai, minėta, nustatė, kad visą laikotarpį nuo ieškovo veiklos apribojimo paskelbimo iki Nuomos sutarties nutraukimo ir pavėluoto patalpų perdavimo atsakovei išnuomotose patalpose buvo laikomas ieškovo turtas, kompiuterinė įranga, dokumentai, o atsakovė jai priklausančiomis patalpomis negalėjo disponuoti. Jau vien šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad patalpos ginčo laikotarpiu ieškovui buvo reikalingos. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankas yra ūkio subjektas, kuriam keliami specifiniai su veikla susiję reikalavimai, nustatyti, inter alia, Bankų įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme. Sutiktina su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais, kad banko veikla, inter alia, galiojant jos apribojimams, negali būti suprantama vien kaip klientų aptarnavimas, finansinių paslaugų ir informacijos klientams teikimas, o apima ir informacijos, turto bei daiktų saugojimą. Duomenų, dokumentų, banko paslapties saugojimo pareiga banko turi būti vykdoma nepriklausomai nuo to, ar jo komercinė ūkinė veikla yra apribota. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai pagrįstai sprendė, kad tai, jog ieškovas, nutraukus Nuomos sutartį, operatyviai nepasirūpino nuomotose patalpose esančiu savo turtu, jį ten laikė ir neperdavė atsakovei nuomotų patalpų anksčiau, atsižvelgiant į kitas jau aptartas faktines aplinkybes, įrodo, jog patalpos bankui buvo būtinos jo veiklai užtikrinti. Ieškovas vien dėl paskelbto veiklos moratoriumo fakto negali išvengti kilusių padarinių. Taip pat pažymėtina, kad po veiklos moratoriumo paskelbimo bankui, atstovaujamam laikinojo administratoriaus, tęsiant nuomos santykius, būtinus banko veiklai, šių santykių šalys (ieškovas ir atsakovė) laikytinos lygiateisiais subjektais. Tai reiškia, kad subjektui, kuriam paskelbtas veiklos apribojimas, negali būti sudarytos palankesnės sandorio vykdymo sąlygos nei kitai sandorio šaliai. Priešingu atveju kontrahentas nepagrįstai turėtų prisiimti tokių sandorių neįvykdymo riziką, o subjektas, kuriam paskelbtas moratoriumas, turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi nevykdydamas savo įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdydamas.

35Nors kasatorius teigia, kad atsakovė prarado teisę panaudoti ieškovo pervestą avansą, nes to nepadarė iki Nuomos sutarties nutraukimo, teisėjų kolegija, sutikdama su teismų motyvais, pažymi, jog aplinkybės, susijusios su avanso užskaitymo momentu, nekeičia šio instituto esmės ir paskirties. Vien tai, kad atsakovė išsiuntė ieškovui pranešimą apie avanso panaudojimą mokėjimams už 2013 m. vasario, kovo mėnesius ir dalį balandžio mėnesio pagal Nuomos sutartį po šios sutarties nutraukimo, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė prarado teisę užskaityti avansą. Nuomos sutartyje šalys aptarė avanso paskirtį, disponavimo juo tvarką ir atsakovė šių sutarties nuostatų, taip pat, kaip konstatuota pirmiau, įstatymu įtvirtinto reguliavimo nepažeidė.

36Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

37Dėl procesinės bylos baigties

38Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti ją, remiantis kasacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

41Atsakovė pateikė duomenis apie 370,26 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos atsakovei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.14 punktai).

42Kasacinis teismas patyrė 4,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

44Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

45Priteisti atsakovei UAB „Baltijos investicijų grupė“ (j. a. k. 144717392) iš ieškovo BAB Ūkio banko (j. a. k. 112020136) 370,26 Eur (tris šimtus septyniasdešimt Eur 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.

46Priteisti valstybei iš ieškovo BAB Ūkio banko (j. a. k. 112020136) 4,07 Eur (keturis Eur 7 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacinėje byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų,... 6. Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratorės UAB „Valnetas“, prašė... 7. 2008 m. balandžio 17 d. ieškovas ir atsakovė sudarė negyvenamųjų patalpų... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 10. Teismas nurodė, kad šalių ginčas kilo dėl avansinės įmokos už... 11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir... 13. Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais, inter alia, 2010 m.... 14. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 17. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:... 18. Teismai nepagrįstai, pažeisdami Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3, 4... 19. Teismai nepagrįstai sutapatino Nuomos sutartį ir atsakovės vienašalį... 20. Teismų išvada, kad atsakovė atliko ne priešpriešinių vienarūšių... 21. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių (CPK 176 straipsnio 1 dalies, 177... 22. Atsakovė atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą prašo kasacinį skundą... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl atsakovės veiksmų – ieškovės sumokėto avanso, užskaitymo teisinio... 26. Byloje kilo šalių ginčas dėl ieškovo pagal 2008 m. balandžio 17 d.... 27. Banko veiklos apribojimas (moratoriumas) yra banko veiklos laikinas dalinis... 28. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą,... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl atsakovės ginčo veiksmų... 30. Įskaitymas yra vienas Civilinio kodekso nuostatomis reglamentuojamų... 31. Avanso sąvoka suprantama kaip pinigų suma, kuri iš anksto sumokama kitai... 32. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad avansas, kaip... 33. Nagrinėjamu atveju byloje teismų nustatyta, kad ieškovas pagal šalių 2008... 34. Kasatorius teisingai nurodo, kad banko veiklos apribojimo laikotarpiu yra... 35. Nors kasatorius teigia, kad atsakovė prarado teisę panaudoti ieškovo... 36. Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, atsižvelgiant į... 37. Dėl procesinės bylos baigties... 38. Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos nutartį teisės taikymo... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos... 41. Atsakovė pateikė duomenis apie 370,26 Eur išlaidas advokato pagalbai... 42. Kasacinis teismas patyrė 4,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m.... 45. Priteisti atsakovei UAB „Baltijos investicijų grupė“ (j. a. k. 144717392)... 46. Priteisti valstybei iš ieškovo BAB Ūkio banko (j. a. k. 112020136) 4,07 Eur... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...