Byla 2A-1044-730/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. Š., tretiesiems asmenims DNSB „Žvejonės slėnis“ ir UAB „BV Dominus“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 16 925,76 Lt žalos atlyginimo,

35 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2009-01-09 trūkus vamzdžiui atsakovei nuosavybės teise priklausančiame kotedže ( - ) buvo užlietas ieškovės apdraustas kotedžas, priklausantis E. Č., įvykio metu padaryta 16 925,76 Lt dydžio žala E. Č. buvo atlyginta, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 6.266 straipsnio nuostatomis atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius net ir nesant atsakovės kaltės dėl jų atsiradimo.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-10 sprendimu ieškinį tenkinto. Priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės A. Š. 16 925,76 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą16 925,76 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-08-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 620 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 1 016 Lt žyminio mokesčio atlyginimo. Priteisė trečiajam asmeniui GNSB „Žvejonės slėnis“ 600 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės A. Š.. Priteisė Valstybei 26,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės A. Š.. Paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-16 nutartimi atsakovės A. Š. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė kotedžo pardavimo sutartį pasirašė ir kotedžą naujam pirkėjui perdavė 2009-01-09 dienos metu, todėl atsakovė laikytina atsakinga už vandens išsiliejimą ir žalos padarymą bei yra tinkama atsakovė byloje. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovės kotedžo valdytoju buvo koks nors kitas juridinis ar fizinis asmuo. Byloje nėra įrodymų, kad dėl atsiradusios žalos yra atsakingi ne pastato tuometinis savininkas – atsakovė, o kiti asmenys. Ieškovei įrodžius, kad butas buvo užlietas iš atsakovei priklausančio buto, konstatuotina jos, kaip statinio savininkės, atsakomybė, nes netinkamai valdė jai priklausantį turtą, nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, dėl šios priežasties konstatuotina, kad aplinkybė, jog pavojingas, gadinantis poveikis buvo iš atsakovės kotedžo, yra įrodyta. Ieškovė įrodė ir pagrindė žalos ir išmokėtos draudimo išmokos dydį dėl 2009-01-09 atsakovei priklausiusiame kotedže išsiliejusio vandens aplieto kotedžo ( - ), remonto. Subrogacijos atveju taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris nagrinėjamoje byloje 2011-08-08 pareiškus ieškinį dėl 2009-01-09 atsiradusios žalos atlyginimo nėra praleistas, todėl taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes nėra pagrindo. Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos įstatyme nustatyto dydžio 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 16 925,76 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

  1. Teismas neišaiškino ir nenustatė visų byloje svarbių aplinkybių: nenustatyta priežastis, dėl kurios įvyko E. Č. kotedžo užliejimas.
  2. Nenustatyta, kokiu būdu buvo užlietas kotedžas.
  3. Neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir E. Č. kotedžo užliejimo.
  4. Bylos nagrinėjimo metu apie faktines kotedžo užliejimo aplinkybes ir įvykio priežastį taip pat niekas tiesiogiai negalėjo paliudyti.
  5. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti trūkumai, nurodyti Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-11 nutartyje, nebuvo nustatytos byloje svarbios aplinkybės.
  6. Teismas taikė netinkamas įstatymo normas ir vadovavosi netinkama Lietuvos

6Aukščiausiojo Teismo praktika, neatsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

  1. Teismas nepagrįstai taikė atsakovei CK 6.270 straipsnio reikalavimus.
  2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jos reikalavimą taikyti ieškinio senatį, kuri ieškinio pateikimo metu jau buvo pasibaigusi.
  3. Ginčo teisiniams santykiams taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas, nes šio ieškinio dalykas yra reikalavimai, kurie atsirado iš draudimo teisinių santykių.

7Apeliacinis skundas netenkintinas.

8Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

9Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.

10Byloje nustatytos aplinkybės, jog 2009-01-09 buvo užlietas ieškovo apdraustas kotedžas, priklausantis E. Č., esantis ( - ) Įvykio metu padaryta 16 925,76 Lt dydžio žala E. Č. buvo ieškovo atlyginta, jis prašo priteisti nuostolius iš atsakovės A. Š., kuriai įvykio metu nuosavybės teise priklausė kotedžas, esantis ( - ). Pastatas – dviejų aukštų blokuotas gyvenamasis namas (nebaigtas statyti), esantis ( - ), nuo 2006-11-17 iki 2009-01-05 priklausė R. Š., nuo 2009-01-05 iki 2009-01-12 dovanojimo sutarties pagrindu priklausė A. Š., 2009-01-09 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisės nuo 2009-01-12 įregistruotos J. S. ir S. K. (b. l. 9–13, 1 tomas). Turto sunaikinimo, sugadinimo 2009-01-12 akte nurodyta, kad pastebėtas vandens patekimas iš negyvenamo kotedžo Nr. ( - ) į kotedžą Nr. ( - ), 2009-01-09 apie 7 val., pastatą administruoja GNSB „Žvejonės slėnis“ (b. l., 29–30, 1 tomas). Draudimo išmoka sudarė 16 925,76 Lt (b. l. 31–53, 1 tomas). Iš esmės dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.

11Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės nurodytais apeliacinio skundo motyvais, jog byloje nebuvo nustatytos svarbios teisingam bylos išsprendimui aplinkybės, tai yra, liko neišaiškintos, nenustatytos ir neįrodytos aplinkybės, jog E. Č. kotedžas būtų/nebūtų užpiltas iš atsakovės kotedžo. Pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad teismas laiko nustatyta aplinkybę, jog ieškovas įrodė, kad E. Č. butas buvo užpiltas iš atsakovei priklausančio buto. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, kadangi ji pagrįsta byloje esančiais įrodymais, tinkamai juos įvertinus. Jau 2012-08-24 apeliacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje buvo konstatuota, kad aplinkybė, jog pavojingas gadinantis poveikis buvo iš atsakovės kotedžo, yra įrodyta (CK 6.266 straipsnis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Šios išvados, jog nurodyta aplinkybė yra įrodyta, nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismas 2013-07-11 nutartyje. Pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, jog atsakovės kotedže buvo peršaldytas dujinis katilas, dėl to trūko katilo siurblys bei abu katilo šilumokaičiai, iš trūkusio elektrinio - dujinio šildymo katilo ir grindų šildymo sistemos vamzdžių bėgo vanduo. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai šias aplinkybes patvirtina. Atsakovė, pirmosios instancijos teismui pasiūlius, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog E. Č. buto užpylimo židinys buvo ne atsakovės bute, o vanduo į E. Č. butą pateko iš kitų šaltinių (b.l. 93, 3 tomas).

12Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir suformuotą teisės taikymo praktiką. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei taikė CK 6.270 straipsnio nuostatas.

13Kadangi E. Č. buto užliejimo priežastimi, kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, buvo įrenginių (vamzdžių, šildymo katilo) trūkumai, esantys atsakovei priklausančiame bute, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju taikytinos CK 6.266 straipsnio, 6.270 straipsnio nuostatos. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Ši aplinkybė buvo nurodyta ir 2012-08-24 bei 2013-07-11 apeliacinės instancijos teismo nutartyse. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytu motyvu, jog šiuo atveju turi būti įrodinėjamos ir nustatytos visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės (angl. strict liability) sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

14Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, jog pagal formuojamą teismų praktiką CK 6.266 straipsnio nuostatos dėl civilinės atsakomybės besąlygiškai gali būti taikomos tik esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kai įtariama, jog butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančio buto ir tik tuomet atsakovo veiksmus yra pagrindas kvalifikuoti kaip neteisėtus, civilinei atsakomybei taikyti neįrodinėtina kaltė. Teisėjų kolegijos nuomone, formuojamos praktikos kontekste yra svarbu nustatyti faktines aplinkybes, jog užpylimo židinys yra atsakovui nuosavybės teise priklausančiame ar valdomame bute, ir tokios aplinkybės leidžia kvalifikuoti buto savininko ar valdytojo veiksmus neteisėtais, taikyti civilinę atsakomybę, neįrodinėjant jo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014, 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014, 2012-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje tokios aplinkybės, tai yra, jog užpylimo židinys buvo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, nustatytos, atsakovė neįrodinėjo, jog šiuo atveju buvo sąlygos, numatytos CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, tai yra, nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai padaryti, jog apeliantės atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė, vadovaujantis CK 6.266 straipsnio nuostatomis.

15Tiek apeliacinės instancijos teismo 2012-08-24 nutartimi, tiek apeliacinės instancijos teismo 2013-07-11 nutartimi pirmosios instancijos teismų sprendimai buvo panaikinti, kadangi nebuvo nustatyta tiksli vamzdžių sprogimo priežastis ir atsakovės nurodomos galimos vamzdžių sprogimo priežastys (dėl AB „VST“ elektros tiekimo nutraukimo kotedžams, dėl kotedžus eksploatuojančios ir administruojančios UAB „BV Dominus“ įsiskolinimo AB „VST“ už tiektą elektros energiją, dėl kotedžus eksploatuojančios ir administruojančios UAB „BV Dominus“ nepranešimo kotedžų gyventojams apie elektros energijos tiekimo nutraukimą nuo 2008-12-24). Apeliacinės instancijos teismo 2012-08-24 ir 2013-07-11 nutartyse buvo nurodyta, kad šias aplinkybes reikalinga buvo nustatyti, kadangi atsakovei įrodžius, jog dėl žalos padarymo yra kalti kiti asmenys (pvz. rangovas, kotedžą eksploatuojanti bendrovė ir pan.), atsakovė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

16Teisėjų kolegija nesutinka, su apeliantės apeliacinio skundo motyvais, jog trūkumai, nurodyti apeliacinės instancijos teismo 2013-07-11 nutartyje, nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, nebuvo pašalinti. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, 2013-08-12 nutartimi pirmosios instancijos teismas pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius 2013-07-11 apeliacinės instancijos nutartyje nurodytas atsakovės nurodomas aplinkybes dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, atsakovė įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes pateikti negalėjo, pateikė prašymą šiuos įrodymus išreikalauti teismo (b.l. 50-51, 55, 3 tomas). Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti apeliacinės instancijos teismo 2013-07-11 nutartyje nurodytas atsakovės nurodomas aplinkybes, susijusias su elektros energijos tiekimu, išreikalavo duomenis iš AB „Lesto“ (AB „VST“ teisių perėmėjas) dėl elektros energijos tiekimo, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki 2009 m. sausio mėnesio elektros energijos tiekimas į UAB „BV Dominus“ objektus nutrauktas nebuvo, elektros energijos sutrikimų dėl gamtos reiškinių, nenugalimos jėgos aplinkybių, trečiųjų asmenų veiksmų ar kitų veiksnių, neužfiksuota (b.l. 92, 96-97, 105-106, 3 tomas). Be to, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti ar buvo elektros energijos tiekimas nutrauktas 2009 m. sausio mėnesį, tai yra, kai įvyko draudiminis įvykis, išreikalavo šią aplinkybę, pagrindžiančius įrodymus iš AB „Lesto“, iš kurių matyti, kad 2009 metų sausio mėnesį elektros energijos tiekimas bendrovės iniciatyva dėl susidariusios skolos ar vartotojo prašymu nebuvo nutrauktas (b.l. 14, 4 tomas).

17Pirmosios instancijos teismas surinkęs nurodytus įrodymus apie atsakovės nurodomas aplinkybes dėl elektros tiekimo nutraukimo, siekdamas nustatyti, ar dėl atsiradusios žalos yra kalti kiti asmenys, padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kad dėl atsiradusios žalos yra atsakingi ne pastato tuometinis savininkas – atsakovė, o kiti asmenys (CPK 185 straipsnis).

18Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; ir kt.).

19Teisėjų kolegija su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, kadangi atsakovė, turėdama pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindė, jog dėl žalos atsiradimo galėjo būti kalti kiti asmenys, šios aplinkybės neįrodė, nepateikdama įrodymų teismui, kad būtų suformuotas teismo įsitikinimas šių aplinkybių buvimu.

20Kadangi teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai padaryti, jog apeliantės atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė, vadovaujantis CK 6.266 straipsnio nuostatomis, taip pat su išvada, jog atsakovė, turėdama pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindė, jog dėl žalos atsiradimo galėjo būti kalti asmenys, šių aplinkybių neįrodė, todėl nesutinka su apeliantės nuomone, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (CPK 263 straipsnis).

21Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais dėl ieškinio senaties termino taikymo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė trejų metų ieškinio senaties terminą. Apeliantės nuomone, ginčo teisiniams santykiams taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes šio ieškinio dalykas yra reikalavimai, kurie atsirado iš draudimo teisinių santykių, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog tarp šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai, nes šalių tokie teisiniai santykiai, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesieja. Tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, bet ieškovui, kaip draudikui pereina teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už šią žalą asmens (subrogacija), šiuo atveju atsakovės. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, tai yra, nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą tiek specialiosios (CK 6.1015 straipsnis), tiek ir bendrosios (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas) normų pagrindu. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią nuostatą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis), draudiko už žalą atsakingam asmeniui reiškiamiems reikalavimams atlyginti draudėjui išmokėtas sumas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikomas, o taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Tai paaiškinama tuo, kad tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, o subrogacijos būdu draudikui pereina draudėjo teisės į žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006, 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009, 2012-07-13 civilinė byla Nr. 3K-3-377/2012). Šiuo atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Ieškovas E. Č. draudimo išmoką išmokėjo 2009-03-31 (b.l. 53, 1 tomas), su ieškiniu į teismą kreipėsi 2011-08-11, tai yra, nepraleidęs šiuo atveju taikytino ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

22Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

24palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą, o atsakovės A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 16 925,76 Lt... 3. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-10 sprendimu ieškinį tenkinto.... 5. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 6. Aukščiausiojo Teismo praktika, neatsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos... 7. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 8. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam... 9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 10. Byloje nustatytos aplinkybės, jog 2009-01-09 buvo užlietas ieškovo... 11. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės nurodytais apeliacinio skundo... 12. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 13. Kadangi E. Č. buto užliejimo priežastimi, kaip matyti iš byloje nustatytų... 14. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais... 15. Tiek apeliacinės instancijos teismo 2012-08-24 nutartimi, tiek apeliacinės... 16. Teisėjų kolegija nesutinka, su apeliantės apeliacinio skundo motyvais, jog... 17. Pirmosios instancijos teismas surinkęs nurodytus įrodymus apie atsakovės... 18. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris... 19. Teisėjų kolegija su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada sutinka,... 20. Kadangi teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas turėjo... 21. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais... 22. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 23. Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų... 24. palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d....